 |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui El. p. [email protected]
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 27, 28 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIIIP-3649
|
|
2019 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 4-01-7094
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 (toliau – Įstatymas) 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projekto nuostatomis siekiama atnaujinti Lietuvos žiniasklaidos (viešosios informacijos rengėjų) paramos modelį taip, kad jis skatintų Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumą, jo valdymas ir sprendimų priėmimas būtų grindžiami valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo, kontrolės atskaitingumo principais[1].
Pažymime, kad esame atlikę ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 4-01-6874 Kultūros ministerijai pateikę aukščiau minėto Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą[2]. Dalis pateiktų pastabų ir rekomendacijų yra aktualios ir Projektu siūlomų pakeitimų kontekste.
Siekdami siūlomo teisinio reguliavimo aiškumo, išsamumo, vienprasmiškumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai dėl Projekto nuostatų teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Projektu siūloma pakeisti 27 straipsnio 1 dalį nustatant, kad valstybė remia viešosios informacijos rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius, šviečiamuosius ir kitų temų projektus.
Projektu siūlomo keisti Įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje taip pat numatoma, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas (toliau – Fondas) viešojo konkurso tvarka be įvardintų kultūros ir meno; regionų informacinio skatinimo; medijų ir informacinio raštingumo; šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo; Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir lietuvių išeivijos (diasporos) programų galėtų remti ir kitas Fondo tarybos patvirtintas programas, kurias Fondo taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą.
Iš aukščiau minėtų Projekto nuostatų nėra aišku, ar siūlomais pakeitimais siekiama tobulinti ir efektyvinti kultūrinės žiniasklaidos rėmimo modelį, kaip tai akcentuojama Projekto aiškinamajame rašte, ar siekiama remti bet kokios tematikos ir visuomeninės vertės žiniasklaidos projektus (tarp kurių galimai – ir komercinį ar politinį atspalvį turinčiuosius), kurie Fondo tarybos diskrecija galėtų būtų priskiriami prie Įstatymo nuostatomis neapibrėžtų „kitų“ temų ir programų projektų.
Aukščiau minėta situacija vertintina kaip ydinga antikorupciniu požiūriu, nes išsamiai nereglamentuojant ar nukrypstant nuo valstybės finansinės paramos žiniasklaidos priemonėms tikslų biudžeto lėšų panaudojimo pagrįstumas, efektyvumas ir skaidrumas keltų abejonių. Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti minėtų Projekto nuostatų tobulinimo galimybę.
2. Projekto nuostatos neužtikrina išsamios ir aiškios Fondo tarybos sudarymo tvarkos.
Keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje įvardintos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijos, deleguojančios 7 Fondo tarybos narius. Likusius 4 narius, remiantis to paties straipsnio nuostatomis, paprasto balsavimo būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai Fondo interneto svetainėje, išrenka Fondo senatas. Fondo tarybos nariai renkami ir deleguojami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. <...> Fondo tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo tarybos sudėtį. <...>
Aukščiau minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
- nėra aišku, iš kokių juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų būtų sudaromas galimų Fondo senato siūlytinų Fondo tarybos narių sąrašas – ar siūlyti galėtų žurnalistų, meno kūrėjų, kultūros organizacijos, asociacijos, išskyrus tas, kurios siūlo kitus 7 Fondo tarybos narius, ar pavieniai meno kūrėjo statusą turintys asmenys, nepriklausomi žurnalistai ar kitų profesijų atstovai, ar apskritai bet kurie fiziniai ar juridiniai asmenys;
- kiek pasiūlytų kandidatų galėtų būtų įtraukiami į viešai skelbiamą sąrašą;
- kokia tvarka bei kriterijais remdamasis Fondo senatas atrinktų 4 Fondo narius iš aukščiau minėto sąrašo;
- nėra detalizuota Fondo tarybos narių rotacijos, nušalinimo ir pakeitimo tvarka;
- nėra reglamentuotas Fondo tarybos narių ir Fondo tarybos kadencijos trukmės santykis, taip pat nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas nepertraukiamas ir netrukdomas Fondo tarybos darbas, jeigu keistųsi narių sudėtis, kiek narių esant Fondo tarybos veikla ir priimami sprendimai būtų laikomi teisėtais, kt.
Atsižvelgdami į tai, siūlytume patikslinti atitinkamas Projekto nuostatas.
3. Projektu keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Fondo taryba parenka ne mažiau kaip 3 skirtingus ekspertus kiekvienai programai. Ekspertai teikia Fondo tarybos sprendimams priimti būtinas rekomendacijas. Ekspertai skiriami 2 metams. Tas pats asmuo ekspertu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Aukščiau minėtos nuostatos vertintinos keliais aspektais:
- iš aukščiau minėtų nuostatų nėra visiškai aišku, ar paskirtas ekspertas negali teikti ekspertinio vertinimo paslaugas daugiau kaip dvi kadencijas tik toje programoje, kurioje jis paskirtas, ar ir kitose;
- antikorupciniu požiūriu teigiamai vertintinas kadencijų nustatymo aspektas, tačiau svarstytina, ar per tiek laiko riboto dydžio bendruomenėje (Projekte numatyta, kad ekspertais gali būti skiriami ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo ar mokslo srityse, tai yra tose pačiose srityse, kurių atstovai teikia projektus ekspertiniam vertinimui ir valstybės finansinei paramai gauti) – negali susiformuoti neformalūs ir galimai nesąžiningi susitarimai (pavyzdžiui, vienais metais negavus finansavimo projektui gali būti bandymų paveikti ekspertus ir pan.).
Siūlome svarstyti Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą, be kita ko, apsvarstant vertinamų projektų paraiškų nuasmeninimo, suteikiant specialius kodus ar taikant panašias priemones, mažinančias projektų teikėjų identifikavimo galimybes.
4. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto nuostatomis dar labiau susiaurinami ekspertams taikytini reikalavimai, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, dėl kurio esame pateikę pastabų aukščiau minėtoje 2019 m. rugpjūčio 2 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-6874.
Todėl siūlytume tikslinti Projekto 28 straipsnio nuostatas, nustatant aiškesnius ir tikslesnius ekspertams taikytinus reikalavimus, apimant, bet neapsiribojant specialių žinių, įgūdžių ir reikiamos kompetencijos aspektais bei viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencija.
5. Projekto nuostatomis nepakankamai reglamentuojama Fondo senato sudarymo tvarka.
Projekto 28 straipsnio 11 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Fondo senatą sudaro asmenys, kuriuos skiria šios Lietuvos Respublikoje veikiančios tarybos ir kitos organizacijos: 1) Tautinių bendrijų taryba; 2) Nevyriausybinių organizacijų taryba; 3) Lietuvos jaunimo organizacijų taryba; 4) Lietuvos kultūros ir meno taryba; 5) Lietuvos mokslo taryba; 6) Lietuvos švietimo taryba; 7) Medijų taryba prie Kultūros ministerijos; 8) Lietuvos teisininkų draugija.
Iš aukščiau minėtų ir kitų Projekto nuostatų nėra visiškai aišku:
- kokios „kitos“ organizacijos gali skirti (deleguoti) Fondo senato narius;
- koks iš viso gali būti Fondo narių skaičius;
- kuris subjektas tvirtina galutinę Fondo senato sudėtį;
- kokia tvarka keičiami Fondo senato nariai.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto nuostatos nedetalizuoja Fondo senato nariams taikytinų reikalavimų bei apribojimų, išskyrus tai, kad į Fondo senatą negali būti deleguojami Fondo tarybos nariai, Fondo administracijos vadovas ir darbuotojai, Fondo ekspertai.
Be to, Projekto 28 straipsnio 12 dalyje siūloma įtvirtinti Fondo senato funkcijas[3], tačiau nėra numatyta Fondo priimamų sprendimų teisinės galios ir pasekmių, pavyzdžiui, neigiamai įvertinus Fondo tarybos veiklą ar tam tikrus sprendimus.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projekto nuostatas, susijusias su Fondo senato sudarymo tvarka ir jo funkcijomis.
6. Projekto 28 straipsnio 18 dalyje siūloma įtvirtinti, kad parama kultūros periodinių leidinių projektams pagal kultūros ir meno programą gali būti skiriama iki trijų metų. Reikalavimai ilgalaikių kultūros periodinių leidinių projektų paraiškoms nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse.
Svarstytina, ar vienareikšmiškam, vienprasmiškam, aiškiam ir skaidriam minėtos nuostatos taikymui užtikrinti minėti reikalavimai ilgalaikių kultūros periodinių leidinių projektų paraiškoms, nustatantys tam tikras ypatingas sąlygas pareiškėjams, kuriems valstybės finansinė parama būtų skiriama ilgesniam laikotarpiui, nei pagal kitas programas finansuojamiems projektams, neturėtų būti nustatyti įstatyminiu lygmeniu.
7. Projekto 28 straipsnio 20 dalyje siūloma įtvirtinti, kad pagal šį straipsnį neremiami: 1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose; 2) viešųjų ryšių agentūrų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai; 3) šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų juridinių asmenų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai; 4) kiti projektai šiame įstatyme nustatytais atvejais.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei Projekto, nei aktualios redakcijos Įstatymo nuostatos išsamiau nedetalizuoja, kokie projektai negali būti remiami.
Kaip atkreipėme dėmesį ir ankstesnėje antikorupcinio vertinimo išvadoje, Įstatymo įgyvendinamojo teisės akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1190 „Dėl Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendrųjų konkursų nuostatų patvirtinimo“ 23 punktas tenumato, kad neremiami projektai, kurių turinys skatina komercinę kultūrą (23.1 papunktis) arba skleidžia politinių partijų agitaciją (23.2 papunktis), tačiau joks galiojantis teisės aktas išsamiau neatskleidžia turinio, skatinančio komercinę kultūrą, sąvokos, taip pat nėra detalizuojama komercinės kultūros samprata.
Mūsų nuomone, tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes nei įstatyminiu lygmeniu, nei Įstatymą įgyvendinančiame teisės akte nenustačius aiškių, objektyvių, skaidrių ir vienprasmiškų kriterijų, kuriais remiantis tam tikri projektai negalėtų būti remiami, sprendimus dėl paramos skyrimo priimančiam subjektui suteikiama pernelyg plati diskrecija, sudaranti galimybes nesąžiningam elgesiui, piktnaudžiavimui ir korupcijai pasireikšti.
Todėl siūlome svarstyti galimybę tobulinti Projekto 28 straipsnio 20 dalies nuostatas.
8. Projekto rengėjų skaičiavimais, siūlomiems pakeitimams įgyvendinti nuo 2021 m. reikėtų papildomų 2,659 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, siekiant Žiniasklaidos rėmimo fondo biudžetą padidinti iki 5,4 mln. Eurų. Šiuo metu viešosios informacijos rengėjams paramą skirstančio VšĮ „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ 2019 m. biudžetas sudaro 2,741 mln. Eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei aiškinamasis raštas, nei Projekto nuostatos neatskleidžia didesnio lėšų poreikio tikslingumo, šaltinių, taip pat nėra aišku, ar beveik dvigubai didesnė suma skirtina kasmet ar tik siūlomiems pakeitimams įgyvendinti.
L. e. direktoriaus pareigas Jovitas Raškevičius
Julija Antanaitė, tel. (8 706) 62 755, el. p. [email protected]