LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

 

 

Pagrindinio komiteto IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIP-4606

 

2017-04-05 Nr. 107-P-10

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė.

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Algimantė Treinienė, Lietuvos Respublikos architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Stepanas, Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas Gintautas Tiškus, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos atstovai Gintaras Stauskis ir Alvydas Mituzas.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

2

4

 

Vertindami projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.   Projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostata „tam tikrą laiką“ yra nekonkreti ir neapibrėžta, todėl turėtų būti konkretinama arba išbraukta.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Išbraukti minėtus žodžius ir Projekto 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Architekto profesinė patirtis – architekto kvalifikacijos atestatui gauti reikalinga patirtis, įgyjama tam tikrą laiką vykdant architekto veiklą baigus šiame įstatyme nustatytas universitetines architektūros krypties studijas.“

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

2

4

 

2.   Projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostata „baigus šiame įstatyme nustatytas universitetines architektūros krypties studijas“ yra perteklinė, nes išsilavinimo reikalavimas jau yra nustatytas architekto apibrėžime, o 2 straipsnio 4 dalis taikoma architekto veiklai.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Išbraukti perteklinius žodžius ir Projekto 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Architekto profesinė patirtis – architekto kvalifikacijos atestatui gauti reikalinga patirtis, įgyjama tam tikrą laiką vykdant architekto veiklą baigus šiame įstatyme nustatytas universitetines architektūros krypties studijas.“

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

3

2

 

3.   Projekto 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama „viešojo intereso“ sąvoka, toliau vartojama šiame įstatyme ir siejama su architekto veiklos vykdymu. Pažymime, kad galiojančiuose įstatymuose „viešojo intereso“ sąvoka vartojama žymiai platesne prasme, nei vienos kurios srities veiklos vykdymas. Siekiant išvengti įstatymų nuostatų tarpusavio nesuderinamumo ir taikymo keblumų, siūlytina tik šio įstatymo prasme vartojamos sąvokos pavadinimą modifikuoti ir atskirti nuo viešojo intereso plačiąja prasme.

Nepritarti

Projekto 3 straipsnyje pateikiamas viešojo intereso vykdant architekto veiklą apibūdinimas nėra siejamas tik su architekto veikla, bet yra skirtas viešojo intereso plačiąja prasme daliai, kuri yra įgyvendinama šio Įstatymo reguliuojamoje – architektūros – srityje. Formuluojant viešojo intereso vykdant architekto veiklą apibūdinimą yra remiamasi Seimo jau priimtu Teritorijų planavimo įstatymu, kurio 8 straipsnyje yra pateikiama „viešojo intereso planuojant teritorijas“ sudėtis.

Viešojo intereso vykdant architekto veiklą poreikis grindžiamas tuo, kad šiuo Įstatymu siekiama sureguliuoti iki šiol kompleksiškai nereguliuotą, tačiau visuomenei labai reikšmingą sritį. Taikant šį Įstatymą, dėl jo naujumo, gali susidaryti situacijų, kai teisę taikantiems subjektams reikės identifikuoti viešąjį interesą tuose santykiuose, kuriuose iki šiol teismai nėra nagrinėję viešojo intereso turinio. Todėl Įstatyme, remiantis tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų, Konstitucinio Teismo bei kitų teismų praktikos nuostatomis, yra apibrėžiamas (pristatomas) viešasis interesas reguliuojamoje srityje.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

3

2

1

4.   Projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas tikslintinas jo loginei struktūrai suteikiant daugiau konkretumo ir apibrėžtumo. Nustatant viešojo intereso (kurio buvimas pagal projekto 5, 13, 19 straipsnių nuostatas sąlygoja konkrečius imperatyvus bei sukelia konkrečias teisines pasekmes) apimtį, loginė konstrukcija „architektūros kokybė, <...> atsižvelgiant į jos reikšmę <...> psichologiniams <...> veiksniams“ įstatymo normoje negalėtų būti priimtina.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„1) architektūros kokybė, užtikrinanti žmogaus sveikatai ir gerovei palankią aplinką, atsižvelgiant į jos reikšmę fiziniams, psichologiniams, socialiniams ir estetiniams veiksniams fizinius, psichologinius, socialinius ir estetinius veiksnius;“

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

3

2

3

5.   Projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojama sąvoka „vietos savivaldos <...> interesai“ tikslintina. Vietos savivaldos įstatyme vietos savivalda apibrėžiama ne kaip subjektas, galintis turėti interesų, o kaip savivaldybės nuolatinių gyventojų bendruomenės, turinčios Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas. Šiuo atveju labiau tiktų nurodyti savivaldybės bendruomenės interesus.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) visuomeninių, valstybės, vietos savivaldos savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimas, pagrįstas objektyviais asmenų, jų socialinių grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų, ir įstaigų, poreikiais;“.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

3

2

3

6.   Projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte kelia abejonių viešųjų interesų savivaldybių sferoje apribojimas savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikiais nenurodant savivaldybės bendruomenės poreikių.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) visuomeninių, valstybės, vietos savivaldos savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimas, pagrįstas objektyviais asmenų, jų socialinių grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų, ir įstaigų, savivaldybių bendruomenių poreikiais;“

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

3

2

4

7.   Kelia abejonių projekto 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos. Kadangi viešojo intereso buvimas pagal projekto nuostatas sąlygoja konkrečius imperatyvus bei sukelia konkrečias teisines pasekmes, „kitų teisėtų asmens ar grupės interesų“, siejamų su „pamatinėmis visuomenės vertybėmis“ priskyrimas viešajam interesui gali nepagrįstai išplėsti viešojo intereso sąvoką bei sąlygoti konkrečių reikalavimų taikymą remiantis abstrakčiomis ir neapibrėžtomis kategorijomis.

Nepritarti

Ši projekto nuostata paremta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluota viešojo intereso doktrina, be kita ko pažyminčioje, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis, įvairus ir iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams. Kartu atsižvelgiama ir į tai, jog projektu siekiama sureguliuoti iki šiol kompleksiškai nereguliuotą, tačiau visuomenei labai reikšmingą – architektūros – sritį. Taikant šį įstatymą, dėl jo naujumo, gali susidaryti situacijų, kai teisę taikantiems subjektams reikės identifikuoti viešąjį interesą tuose santykiuose, kuriuose iki šiol teismai nėra nagrinėję viešojo intereso turinio. Todėl projekte, remiantis tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų bei teismų praktikos nuostatomis, yra apibrėžiamas (pristatomas) viešasis interesas reguliuojamoje srityje. Tačiau išvardintų visuomenės vertybių architektūros srityje sąrašas nėra baigtinis tam, kad jis neapribotų galimybės identifikuoti ir ginti viešąjį interesą bet kurioje situacijoje.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

4

1

2

8.   Projekto 4 straipsnio 2 punkte architekto veiklos sritims priskiriamas „urbanistinių struktūrų ir kompleksų“ projektavimas, tačiau nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose „urbanistinių struktūrų“ ar „urbanistinių kompleksų“ sąvokos nėra apibrėžtos ar vartojamos.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) viešųjų erdvių, kraštovaizdžio, urbanistinių struktūrų ir kompleksų projektavimu;“

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

5

1

 

9.   Projekto 5 straipsnio 1 dalies, apibrėžiančios architekto teises, nuostatos vertintinos kaip perteklinės, neturinčios turinio ir nesukuriančios teisės normų, nes visos šios teisės yra išvestinės, kartojančios projekto ar kitų įstatymų nuostatas.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 5 straipsnio 1 dalį išbraukti ir 5 straipsnį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Architekto teisės ir pareigos

1. Architektas turi teisę:

1) vykdyti šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytą veiklą;

2) siekti įgyti architekto kvalifikacijos atestatą;

3) būti architektūros kūrinio autoriumi arba bendraautoriumi;

4) naudotis kituose įstatymuose numatytomis teisėmis.

2. Architektas privalo:

1) laikytis šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių veiklą, kurią turi teisę vykdyti architektai, reikalavimų;

2) kelti architekto profesinę kvalifikaciją;

3) vadovautis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytais architekto veiklos principais ir šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytais architektūros kokybės kriterijais;

4) nusišalinti nuo veiklos ar darbo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai savo veiksmais gali išreikšti nepagarbą ir daryti neigiamą įtaką architektūrai, žmogui, visuomenei, kultūrai ir architekto profesinei reputacijai;

5) užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą;

6) laikytis Lietuvos Respublikos architektų rūmų patvirtinto Architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso reikalavimų.“

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

5

2

4

10.    Projekto 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto konstrukcija tikslintina logikos požiūriu. Nėra aišku, kokią pareigą nustato loginė konstrukcija „nusišalinti nuo <...> darbo, kuris“ <...> „savo veiksmais gali“ <...> daryti neigiamą įtaką <...> žmogui, visuomenei, kultūrai.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip:

„4) nusišalinti nuo veiklos ar darbo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai savo veiksmais gali išreikšti nepagarbą ir daryti neigiamą įtaką architektūrai, žmogui, visuomenei, kultūrai ir architekto profesinei reputacijai;“

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

5

2

6

11.    Projekto 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad architektas privalo laikytis Lietuvos Respublikos architektų rūmų patvirtinto Architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso reikalavimų. Pažymėtina, kad Architektų rūmų įstatyme naudojamos kiek kitokios sąvokos: ,,architektų profesinės veiklos etikos kodeksas“, ,,architektų profesinės etikos kodeksas“. Todėl lieka neaišku, ar Lietuvos Respublikos architektų rūmai turėtų priimti naują architektūros paslaugų teikėjų kodeksą, ar architektai turėtų vadovautis kodeksais, kurie yra minimi galiojančiame Architektų rūmų įstatyme. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 5 straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti taip:

„6) laikytis Lietuvos Respublikos architektų rūmų patvirtinto Architektūros paslaugų teikėjų Architektų profesinės etikos kodekso reikalavimų.“

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

6

1

 

12.    Projekto 6 straipsnio 1 dalyje, derinant su Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi, prieš skaičių „300“ įrašytini žodžiai „ne mažesnės kaip“.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Architektas turi būti baigęs ne trumpesnes kaip penkerių metų (ne mažesnės kaip 300 studijų kreditų apimties) universitetines architektūros krypties studijas nuolatine studijų forma ir įgijęs architektūros atitinkamą magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

6

1

 

13.    Projekto 6 straipsnio 1 dalis, nustatanti privalomą nuolatinę studijų formą, būtiną architektūros studijoms, prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad „baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis“.

Nepritarti

Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad architektų rengimą turi sudaryti:

1) ne trumpesnės kaip penkerių metų studijos pagal nuolatinę studijų formą universitete arba lygiavertėje mokymo institucijoje <...> arba

2) ne trumpesnės kaip ketverių metų studijos pagal nuolatinę studijų formą universitete arba lygiavertėje mokymo institucijoje, <...>.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

6

2

 

14.    Projekto 6 straipsnio 2 dalyje po žodžių „švietimo ir mokslo ministras“ įrašytini žodžiai „suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos ministru“, o žodžiai „suderintame su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija“ išbrauktini.

Pritarti

Žr.  15 pasiūlymą

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

6

2

 

15.    Projekto 6 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti nuorodų į konkrečius įstatymą įgyvendinančių žemesnės galios teisės aktų pavadinimus.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Aukštoji mokykla, vykdanti universitetines architektūros krypties studijas, turi užtikrinti, kad studijų metu asmuo įgytų žinių, gebėjimų ir įgūdžių, nustatytų Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintame Architektūros studijų krypties apraše, suderintame su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.“

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

7

2

 

16.    Projekto 7 straipsnio 2 dalyje nuoroda į „kitose užsienio valstybėse“ įgytos kvalifikacijos pripažinimą Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka nedera su minėtu įstatymu, nes jis reglamentuoja tik Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse bei Šveicarijos Konfederacijoje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 7 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, kitose užsienio valstybėse įgyta architekto profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Lietuvos Respublikos rReglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Užsienio valstybėse įgyta architekto profesinė kvalifikacija pripažįstama kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

7

3

 

17.    Projekto 7 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytus pagrindus ir reikalavimus“, kadangi šioje dalyje jau yra nuoroda į įstatymo 8 straipsnį.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 7 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Architektai, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą, turi teisę vykdyti šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytą veiklą pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytus pagrindus ir reikalavimus.“

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

8

1

 

18.    Projekto 8 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, derinant su 2 straipsnio 3 dalimi, vietoj žodžių „įgijęs architekto kvalifikacijos atestatą“ įrašytinas žodis „atestuotas“.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 8 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Įgijęs architekto kvalifikacijos atestatą, Atestuotas architektas be šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytos veiklos turi teisę vykdyti šią veiklą:“

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

9

 

 

19.    Projekto 9 straipsnio pavadinimas turėtų būti formuluojamas „Architekto kvalifikacijos atestato įgijimo sąlygos“, nes teisę vykdyti atestuoto architekto veiklą suteikia būtent kvalifikacijos atestatas.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 9 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Architekto teisės vykdyti atestuoto architekto veiklą  kvalifikacijos atestato įgijimo sąlygos“

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

9

1

 

20.    Projekto 9 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „nurodyti dokumentai“ brauktinas perteklinis žodis „straipsnyje“.

Pritarti

žr. 22 pasiūlymą

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

9

1

 

21.    Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, projekto 9 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys turėtų būti išdėstytas taip: „Architektas, siekiantis įgyti architekto kvalifikacijos atestatą, turi atitikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytus kvalifikacinius bei profesinės patirties reikalavimus.“

Pritarti

žr. 22 pasiūlymą

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

9

8

1

1

 

22.    Projekto 9 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys nedera su projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateikiamu architekto profesinės patirties apibrėžimu, be to, neaiški 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų rengimo trukmė ar apimtis.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymai:

1. Projekto 9 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Asmuo Architektas, siekiantis įgyti architekto kvalifikacijos atestatą, turi turėti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą išsilavinimą ir atitikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytus kvalifikacinius ir profesinės patirties reikalavimus, pagal šiuose įstatymuose nustatytus profesinės patirties reikalavimų pagrindus ir trukmę. Architekto profesinė patirtis įgyjama, kai, įgijus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą išsilavinimą, vadovaujant atestuotam architektui, rengiami šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje straipsnyje nurodyti dokumentai.

2. Projekto 8 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Įgijęs architekto kvalifikacijos atestatą, Atestuotas architektas be šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytos veiklos turi teisę vykdyti šią veiklą:“.

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

9

2

 

23.   Projekto 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos architektų rūmai architekto kvalifikacijos atestatus išduoda 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatymų pagrindu, tačiau Teritorijų planavimo įstatymas atestavimo teisę suteikia tik Aplinkos ministerijai (40 straipsnio 1 dalis), Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas – tik Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (5 straipsnio 10 dalies 21 punktas), Saugomų teritorijų įstatymas – tik atestavimo komisijai, sudaromai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (281 straipsnis).

Nepritarti

Vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 22 straipsniu 9 dalimi, atestavimą atlieka – Lietuvos Respublikos architektų rūmai.

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

9

5

 

24. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje žodžiai „nurodytų įstatymų kvalifikacijos tobulinimo kursuose“ yra pertekliniai.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 9 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5. Architekto kvalifikacijos atestatą įgijęs asmuo privalo kelti architekto kvalifikaciją šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatymų kvalifikacijos tobulinimo kursuose šiuose įstatymuose nustatytais atvejais ir sąlygomis.“

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

10

1

2

25.    Projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos tikslintinos, nes nurodyti įstatymai reikalavimų „architekto profesinei patirčiai“ nenustato.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) turintys bent viename iš šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatymų nustatytą architekto profesinę patirtį;“

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

10

2

3

26.    Projekto 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės vyriausiasis architektas tuo atveju, kai įstatyme nurodytų objektų planavimo ar projektavimo atvejais rengiami architektūriniai konkursai geriausiai statinio architektūrinei ir urbanistinei idėjai atrinkti, derina konkurso sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis savivaldybės vyriausiasis architektas turėtų vertinti aukščiau minėtų konkursų sąlygas. Šiame kontekste pažymėtina, kad konkurso sąlygos turėtų būti derinamos ir su Lietuvos Respublikos architektų rūmais. Projekto 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Architektų rūmai konkurso sąlygas derina, jeigu jos neprieštarauja įstatyme nurodytiems konkursų rengimo tikslams ir architektūros kokybės siekiui. Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškumo, projekte reikėtų nustatyti kriterijus, kuriais remiantis konkurso sąlygas vertintų ne tik Architektų rūmai, bet ir savivaldybės vyriausiasis architektas.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) kai šiame įstatyme nurodytų objektų planavimo ar projektavimo atvejais rengiami architektūriniai konkursai geriausiai statinio architektūrinei ir urbanistinei idėjai atrinkti, derina konkurso sąlygas, jeigu jos neprieštarauja šio straipsnio 1 dalies nurodytiems konkursų rengimo tikslams ir architektūros kokybės siekiui, atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytus architektūros kokybės kriterijus, ir dalyvauja konkurso vertinimo komisijoje;“.

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

10

3

 

27. Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostata, kad savivaldybių administracijų direktoriai atsako už savivaldybių vyriausiųjų architektų funkcijų atlikimą „vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu“ tikslintina, nes Vietos savivaldos įstatymas savivaldybių vyriausiųjų architektų apskritai nenumato, todėl juo vadovautis šioje srityje nebūtu pagrindo.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 10 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, sSavivaldybių administracijų direktoriai turi užtikrinti bei atsako už tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas atliktų šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.“

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

11

1

2

28.    Projekto 11 straipsnio 2 punkte turėtų būti atskleista darnaus vystymosi sąvoka bei jo principų turinys.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) atitiktis darnaus vystymosi principams principui;“

Pažymėtina, kad Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas darnaus vystymosi principas.

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

12

1

 

29.    Projekto 12 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys tikslintinas, nes Statybos įstatymas nenustato projektinių reikalavimų rengimo pagrindų, tvarkos ar kitokių reikalavimų šių pasiūlymų rengimui.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 12 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytiems objektams pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą rengiami projektiniai pasiūlymai statinio architektūrinei idėjai išreikšti. <...>“

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

12

1

 

30.    Projekto 12 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys tikslintinas, nes Teritorijų planavimo įstatymas nenustato teritorijos vystymo koncepcijos suformavimo pagrindų, tvarkos ar kitokių reikalavimų šios koncepcijos suformavimui ar jos urbanistinės idėjos „išreiškimui“.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 12 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytiems objektams pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą rengiami projektiniai pasiūlymai statinio architektūrinei idėjai išreikšti. Šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems objektams pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą teritorijos vystymo koncepcijai suformuoti išreiškiama urbanistinė idėja. Projektinius pasiūlymus, teritorijos vystymo koncepciją turi pasirašyti atestuotas architektas kartu su bendraautoriais.“

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

12

12

2

3

 

31.    Projekto 12 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatomas projektinių pasiūlymų derinimas, tačiau nenustatomi nei derinimo subjektai, nei tvarka, nei pasekmės.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymai:

1. Projekto 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Projektiniai pasiūlymai statiniams, kuriems 50 ir daugiau metų ir kai juos numatyta griauti, siekiant statyti naują statinį, arba rekonstruoti, kai jų griovimui ar rekonstrukcijai raštu prieštarauja suinteresuotos visuomeninės organizacijos (organizacijos, atstovaujančios visuomenei ar jos daliai, kuriai daro arba gali daryti poveikį veiksmai (sprendimai) ar neveikimas architektūros srityje arba kuri yra suinteresuota architektūros srities vystymu), aplinkos ministro nustatyta tvarka derinami tik gavus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos išvadą, kad šiems pastatams nereikalinga teisinė apsauga. Apie numatomą šių statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant projektinius pasiūlymus informuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sStatybos įstatymu.“

2. Projekto 12 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

3. Projektiniai pasiūlymai statiniams, kai juos numatyta griauti, siekiant statyti naują statinį, arba rekonstruoti, ir kurių griovimui ar rekonstrukcijai raštu prieštarauja suinteresuotos visuomeninės organizacijos (organizacijos, atstovaujančios visuomenei ar jos daliai, kuriai daro arba gali daryti poveikį veiksmai (sprendimai) ar neveikimas architektūros srityje arba kuri yra suinteresuota architektūros srities vystymu), aplinkos ministro nustatyta tvarka derinami, jei gauta regioninės architektūros tarybos ekspertų rekomendacija pritarti šiems pasiūlymams. Apie numatomą šių statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant projektinius pasiūlymus informuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sStatybos įstatymu. Rekomendacijos išvados įvertinamos rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus.“

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

12

4

 

32.    Projekto 12 straipsnio 4 dalyje neaiškūs projektinių pasiūlymų ir teritorijos vystymo koncepcijos teikimo pritarti subjektai, nei pritarimo ar nepritarimo terminai bei pasekmės.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 12 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Projektiniai pasiūlymai ir teritorijos vystymo koncepcija, aplinkos ministro nustatyta tvarka teikiami savivaldybės vyriausiajam architektui pritarti.“

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

13

1

 

33.    Projekto 13 straipsnio 1 dalyje neaišku, kas, kokia tvarka, ir kokiais kriterijais vadovaudamasis nustato objektų reikšmingumą.

Nepritarti

Projekto 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokie objektai  pripažįstami reikšmingais.

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

13

2

3

34.    Projekto 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte neaišku, kaip nusprendžiama, kad statinių atsiradimas „darys poveikį“ punkte nurodytiems objektams.

Nepritarti

Projektu reguliuojama architektūros sritis pasižymi tuo, jog dauguma jos kokybinių rodiklių yra ir turi būti vertinami kiekvienoje konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į gamtinę ir urbanistinę aplinką, būsimų naudotojų poreikius ir pan. Atsižvelgiant į tai, projekte nėra pateikiami konkretūs architektūros sprendinių reikalavimai, o formuojami principai, kuriais turės būti vadovaujamasi vykdant architekto veiklą. Šio Įstatymo taikymas bus pavestas profesionalams, kurių specialiosios žinios leis suvokti Įstatyme pateikiamų principinių sąvokų turinį. Taikant šį įstatymą (ekspertų taryboms teikiant rekomendacijas, išvadas, pasiūlymus, priimant sprendimus dėl konkursų sąlygų ir pan.) formuosis praktika, atskleisianti projekte pateiktų specialiųjų sąvokų turinį

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

14

1

 

35.    Projekto 14 straipsnio 1 dalies loginė konstrukcija „plėtros krypčių tikslas“ nėra suprantama. Svarstytina galimybė 14 straipsnį tikslinti 1 dalyje apibrėžiant architektūros plėtros tikslą, o 2 dalyje nustatant architektūros plėtros kryptis.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 14 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Architektūros plėtros krypčių tikslas – aukšta architektūros kokybė, kurianti kokybišką, harmoningą valstybės ir žmonių aplinką, skatinanti ekonomikos augimą ir kultūrinę pažangą, stiprinanti valstybės įvaizdį.“

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

15

1

3

36.    Projekto 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti finansavimo šaltiniai yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, be to, valstybės biudžeto sudedamųjų dalių vardinimas po žodžio „įskaitant“ yra perteklinis visais atvejais.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) valstybės biudžeto, įskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšomis, finansuoja šio Įstatymo 14 straipsnyje nurodytų architektūros plėtros krypčių įgyvendinimą;“

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

15

1

3

37.    Projekto 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžio „finansuoja“ įrašytinas žodis „šio“.

Pritarti

Žr. 36 pasiūlymą

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

16

1

1

38.  Projekto 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas tikslintinas. Architektūra sudaro tik mažą dalį savivaldybės strateginio planavimo dokumentų turinio, juos rengiant į architektūros plėtros krypčių galima laikytis arba į jas atsižvelgti.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

1) užtikrina, kad tvirtinami savivaldybių strateginio planavimo dokumentai būtų parengti rengiami vadovaujantis atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytomis nurodytas architektūros plėtros kryptimis kryptis, kitomis kitas šio Įstatymo nuostatomis nuostatas;“.

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

16

1

2

39. Projekto 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nustatančio savivaldybėms prievolę numatyti asignavimus architektūros plėtros įgyvendinimui, reikia atsisakyti. Architektūros plėtra nėra numatyta kaip savivaldybės funkcija, finansuojamas gali būti tik savivaldybei priskirtų kitų funkcijų, apimančių architektūros plėtrą, vykdymas, ir tik nepažeidžiant konstitucinės savivaldybių teisės biudžeto formavimo srityje veikti laisvai ir savarankiškai. Projekto nuostata, įpareigojanti savivaldybę finansuoti jai nepriskirtą funkciją, ir nenumatant tokio finansavimo šaltinių (t.y. neskiriant finansavimo iš valstybės biudžeto priskirtos funkcijos vykdymui), šį savivaldybių savarankiškumą pažeistų ir turėtų būti traktuojama kaip prieštaraujanti Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) savivaldybių biudžetuose pagal jų kompetencijai priskirtas funkcijas, apimančias architektūros plėtrą, numato ir tvirtina asignavimus, atsižvelgę į šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytų architektūros plėtros krypčių įgyvendinimui įgyvendinimą savivaldybių teritorijose.“

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

16

3

 

40. Projekto 16 straipsnio 3 dalyje teisės aktų, kuriais vadovaujasi savivaldybės, išvardinimas yra perteklinis.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Išbraukti minėtus teisės aktus ir Projekto 16 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Savivaldybės, vykdydamos jų kompetencijai priskirtas funkcijas, vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais veiklą, kuria turi teisę užsiimti architektai, siekia darnios aplinkos, atitinkančios šiame įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus, formavimo.“

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

17

 

 

41. Projekto 17 straipsnyje Lietuvos architektų rūmų statuso bei veiklos pagrindų nurodymas yra perteklinis.

Nepritarti

Lietuvos architektų rūmų statuso bei veiklos pagrindų nurodymas yra reikšmingas šio subjekto statuso įtvirtinimui įstatyme, kadangi šis subjektas yra atsakingas už teikiamame įstatyme numatytų funkcijų įgyvendinimą.

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

2

 

42. Projekto 18 straipsnio 2 dalyje žodis „sujungiant“ išbrauktinas kaip perteklinis.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Tarybos sudaromos teritoriniu principu Lietuvos Respublikos apskrityse arba Lietuvos Respublikos architektų rūmų sprendimu sujungiant dviejose ar daugiau apskričių.“

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

3

 

43. Projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti regioninių architektų tarybų sudarymą. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kuriam laikotarpiui būtų sudaromos regioninės architektūros tarybos. Be to, nėra aišku, ar subjektai, kurie rinktų ar skirtų asmenis į minėtas tarybas, turėtų teisę juos atšaukti. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 18 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Tarybą sudaro ne mažiau kaip 13 narių, skiriamų 3 metams: <...>“

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

18

2

2

2

3

44.    Projekto 18 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkte neaišku, kokie ekspertai turimi omenyje, ir kokiu pagrindu nurodytos institucijos sudaro jų sąrašus.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymai:

1. Projekto 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) 1 narys narį architektą renkamas Lietuvos Respublikos architektų rūmų visuotiniame susirinkime iš skiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ministerija patvirtinto ekspertų sąrašo;“

2. Projekto 18 straipsnio 3 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) 1 narys renkamas narį architektą Lietuvos Respublikos architektų rūmų visuotiniame susirinkime iš Kultūros paveldo departamento prie skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ministerija atestuotų ekspertų sąrašo;“

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

3

5

45.    Projekto 18 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostata „vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos įstatais“ yra perteklinė.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 18 straipsnio 3 dalies 5 punktą išdėstyti taip:

„5) 1 narys išrenkamas visuotiniame Lietuvos architektų sąjungos suvažiavime iš Lietuvos architektų sąjungos narių, vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos įstatais;“

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

18

3

3

6

7

46.    Manytina, kad projekto 18 straipsnio 3 dalies 6 punkte vartojama sąvoka „kitos architektūros srityje veikiančios Lietuvos Respublikos asociacijos“ yra pernelyg plati ir neapibrėžta. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje yra kalbama apie regionines architektūros tarybas, sudaromas teritoriniu principu apskrityse, svarstytina, ar būtina į kiekvieną tarybą skirti narius iš visų Lietuvos Respublikoje architektūros srityje veikiančių asociacijų.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymai:

Projekto 18 straipsnio 3 dalies 6  punktą išbraukti, o 7 punktą išdėstyti taip:

„6) po 1 narį išrenka kitos architektūros srityje veikiančios Lietuvos Respublikos asociacijos;

7) 1 narį skiria pagal savo kompetenciją Lietuvos savivaldybių asociacija.“

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

3

5

47. Projekto 18 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostata „vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos įstatais“ yra perteklinė.

Pritarti

žr. 45 pasiūlymą.

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

3

7

48. Projekto 18 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostata „pagal savo kompetenciją“ yra neturinti turinio ir perteklinė.

Pritarti

žr. 46 pasiūlymą.

49.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

4

 

49. Projekto 18 straipsnio 4 dalies nuostata „Tarybos sudėtis nustatoma kiekvienos Tarybos nuostatuose“ yra nelogiška ir turėtų būti išbraukta arba tikslinama. Veiklos nuostatai yra dokumentas, nustatantis institucijos statusą, sudarymo ir veiklos pagrindus, o ne konkrečią sudėtį.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 18 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Tarybos sudėtis nustatoma kiekvienos Tarybos nuostatuose, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos architektų rūmų taryba. Tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos architektų rūmų taryba. Tarybos nariai išsirenka tarybos pirmininką.“

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

18

18

5

5

5

1,

2,

4

50. Projekto 18 straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nėra aišku, kam teikiamos rekomendacijos.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymai:

1. Projekto 18 straipsnio 5 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„1) teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms dėl teritorijų planavimo dokumentų, architektūrinių, nekilnojamojo kultūros paveldo bei objektų, nurodytų šiame įstatyme, projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų, statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais įstatymų, reglamentuojančių architekto profesinę veiklą, numatytais atvejais;“.

2. Projekto 18 straipsnio 5 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) teikia rekomendacijas išvadas ir pasiūlymus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva dėl kitų rengiamų ar įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, ir statinių projektų sprendinių atitikties architektūros kokybės reikalavimams bei kitais architektūros kokybės klausimais;“.

3. Projekto 18 straipsnio 5 dalies 4 punktą išbraukti, atitinkamai pakeisti likusių dalių numeraciją:

„4) teikia rekomendacijas dėl apskrities teritorijoje rengiamų teritorijų planavimo dokumentų, statinio architektūrinės ir urbanistinės idėjų, projektinių pasiūlymų ar statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams teritorijų planavimo dokumentuose;“.

51.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

5

1

51. Projekto 18 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, kad Tarybos teikia rekomendacijas „kitais įstatymų, reglamentuojančių architekto profesinę veiklą, numatytais atvejais“ yra nesuprantama, nes nei viename iš šių įstatymų Tarybos neminimos, juo labiau nenustatomi jokie jų rekomendacijų teikimo atvejai.

Pritarti

Žr. 50 pasiūlymą

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

5

4

52. Projekto 18 straipsnio 5 dalies 4 punkto konstrukcija „teikia rekomendacijas dėl <...> teritorijų planavimo dokumentų <...> atitikties architektūros kokybės reikalavimams teritorijų planavimo dokumentuose“ stokoja logikos ir prasmės, todėl tikslintina.

Pritarti

Žr. 50 pasiūlymą

53.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

8

 

53. Projekto 18 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio „jos“ įrašytinas žodis „jų“.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 18 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:

„8. Tarybos su jos jų veikla susijusius klausimus nagrinėja ir priima sprendimus periodiškai šaukiamuose susirinkimuose jų veiklos nuostatuose nustatyta tvarka.“

54.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

21

5

 

54. Projekto 21 straipsnio 5 dalyje turėtų būti ne vardinamos ministerijos, o nurodyta Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 21 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos architektų rūmai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima ir pakeičia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“

55.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

2

10

 

55. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatyme duodant nuorodą į kitą įstatymą pirmą kartą nurodomas to kito įstatymo pilnas pavadinimas, o vėliau tekste minint tą patį įstatymą – įstatymo pavadinimas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 2 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:

„10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau - Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, (toliau - Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (toliau - Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymas).“

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Mindaugas Stepanas

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas

2016-10-26

Nr. AR1-187

10

2

2

Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projekto Nr. XIIP-4606 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas), šiuo metu svarstomo Lietuvos Respublikos Seimo atskiruose komitetuose, yra nurodyta, kad vienas iš šio Įstatymo tikslų yra savivaldybės vyriausiojo architekto statuso įteisinimas.

Aiškinamojo rašto 3 dalyje pateikiama esama situacija, kad šiuo metu Teritorijų planavimo įstatyme, nors ir apibrėžiami reikalavimai savivaldybės vyriausiajam architektui, tiesiogiai jam nepavedama priimti konkrečių sprendimų architektūrinės, urbanistinės, statybos aplinkos formavime (išskyrus vadovavimą Teritorijų planavimo komisijai). Statybos įstatyme savivaldybės vyriausiasis architektas tiesiogiai įgaliotas tikrinti pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, bet neįgaliotas tikrinti visų kitų projektų – tokį įgaliojimą savo nuožiūra jam gali suteikti (arba nesuteikti) savivaldybės administracijos direktorius. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybių administracijose architektūros, urbanistikos, teritorijų planavimo funkcijų atlikimas išskirstytas įvairiems savivaldybių administracijų specialistams, ne visuomet atsižvelgiant į jų kompetenciją. Didelis kiekis techninių bei organizacinių (savivaldybinių) darbų, atliekamų savivaldybės vyriausiojo architekto (kuriuos galėtų atlikti ir minėti architekto kvalifikacijos neturintys asmenys), užkerta kelią vyriausiajam savivaldybės architektui pilnavertiškai dalyvauti statinių projektavimo, teritorijų planavimo dokumentų rengimo, kraštovaizdžio formavimo procesuose, teritorijos vystymo studijų, koncepcijų kūrime, kurios vėliau galėtų būti privalomai (ir teisėtai) įgyvendinamos statybos ir teritorijų planavimo procesuose.

Atsižvelgiant į tai, šias funkcijas Architektūros įstatyme siekiama suteikti vykdyti savivaldybių vyriausiesiems architektams. 

          Kaip jau minėta, šiuo Įstatymo projektu siūloma įteisinti savivaldybės vyriausiojo architekto statusą (žr. aiškinamojo rašto 4 dalį). Atsižvelgus į architekto profesinę kompetenciją, Įstatymo projekte siūloma apibrėžti savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas architektūros, teritorijų planavimo ir statybos srityse, siekiant architektūros kokybės, darnios urbanistinės plėtros. Savivaldybių administracijų direktoriams Įstatymo projekte nustatoma pareiga užtikrinti, kad nurodytas funkcijas atliktų savivaldybių vyriausieji architektai.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo, specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkcijos priskirtos savivaldybių kompetencijai. Tačiau šias funkcijas neretai atlieka savivaldybių administracijų valstybės tarnautojai, nebūtinai turintys reikiamą architekto kvalifikaciją. Todėl, siekiant Įstatymo tikslų, Įstatymo projekte siūloma esamas funkcijas perskirstyti ir funkcijų, susijusių su architektūros srities klausimais, atlikimą suteikti savivaldybių vyriausiesiems architektams. Tai nebūtų naujų funkcijų sukūrimas, o esamų funkcijų perskirstymas ir suteikimas atlikti specialistams pagal jų kompetenciją.

Įvertinus tai, kas išdėstyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte dėl savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijų apibrėžimo ir jų atlikimo, manytume, kad Įstatymo projekto nuostatos ne visiškai aiškiai perkelia siekiamus tikslus sustiprinti ir įtvirtinti savivaldybės vyriausiojo architekto statusą Architektūros įstatyme, būtent atliekant funkcijas, susijusias su teritorijų planavimu ir specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymu, todėl siūlome papildyti Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projekto Nr. XIIP-4606 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

„2) vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais teritorijų planavimą ir statinio projektavimą, raštu pritaria projektiniams pasiūlymams ir teritorijos vystymo koncepcijoms, tvirtina specialiuosius architektūros reikalavimus ir teritorijų planavimo sąlygas;“.

Nepritarti

 

Specialiųjų architektūros reikalavimų ir teritorijų planavimo sąlygų tvirtinimas yra viešojo administravimo funkcija, kurią pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnį įgyvendina savivaldybės vykdomoji institucija (administracijos direktorius). Kai kuriuos savo įgaliojimus savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio nuostatomis turi teisę, kiek ji neapribota savivaldybės tarybos sprendimu, pavesti atlikti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui ar kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 d. nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas <...> parengia specialiuosius architektūros reikalavimus.

Projekto 10 straipsnio 3 d. nustatyta, kad  savivaldybių administracijų direktoriai turi užtikrinti bei atsako už tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas atliktų šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.

Pagal šio straipsnio 2 dalies 4 punktą  savivaldybės vyriausiasis architektas atlieka funkcijas architektūros, teritorijų planavimo ir statybos srityje, sprendžia su architektūros sritimi susijusius teritorijos funkcinio, erdvinio ir meninio aplinkos formavimo klausimus.

Atsižvelgus į tai, siūlymas papildyti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą perteklinis, nes pagal Projekto 10 straipsnio 2 ir 3 dalis savivaldybės vyriausiajam architektui pavedamos  atlikti jo kompetencijai  priskirtos funkcijos.

 

2.

Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninė miesto planavimo komisija pirmininkas Gintautas Tiškus

2017-03-20

G-2017-3542

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninė miesto planavimo komisija yra susirūpinusi Seimui pateikto Architektūros įstatymo projekto (toliau tekste – Įstatymo projektas) redakcija, kuri mūsų nuomone neišsprendžia deklaruojamų tikslų, bet dar labiau apsunkina visuomenės dalyvavimą statinių projektavimo procese. Klaidinga manyti, kad statinių projektavimas yra tik architektų kompetencijos sritis, kai visų statinių, taip pat ir jų architektūros pagrindinis ,,vartotojas” ir vertintojas yra būtent visuomenė, į kurios nuomonę yra atidžiai įsiklausoma demokratinėse valstybėsę ir kurios teisės dalyvauti priimant sprendimus apie aplinkos kaitą yra numatytos Orhuso konvencijoje. Orhuso konvencija (Lietuva Orhuso konvenciją ratifikavo 2001 m.) numato, kad visuomenės dalyvavimas turi būti užtikrinamas pradiniame etape, kai valdžios institucijoms pateikiamas prašymas dėl leidimo veiklai (planavimui, projektavimui, statybai ir pan.), tačiau valdžios institucijos dar nėra priėmusios jokio sprendimo. Architektūros įstatymo projekte, kurio deklaruojama paskirtis ir tikslas yra reglamentuoti visuomeninius santykius, kurie susiformuoja architektūros srityje, nėra numatyta jokio mechanizmo visuomenės nuomonei pareikšti ar kitaip šiame procese dalyvauti. Priešingai, kuriamas mechanizmas, įgalinantis apie projektus spręsti tik vienos projektavimu suinteresuotos profesijos atstovams, (architektai projektuoja investitoriaus užsakymu ir atstovauja jo interesus) prisiskiriant ir teisę ginti viešąjį interesą. Be to Įstatymo projektas dubliuoja ir atkartoja kitų galiojančių įstatymų nuostatas, todėl, vargu ar iš viso yra reikalingas.

 Atkreipiame dėmesį į esmines Įstatymo projekto nuostatas:

1.      Įstatymo projekto 1 str. Įstatymo paskirtis ir tikslai 1 dalyje parašyta - Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti visuomeninius santykius, kurie susiformuoja architektūros srityje, siekiant išsaugoti sukurtą ir kurti kokybišką, su krašto savitumu, kultūra subalansuotą, visuomenės viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką. Jei Įstatymo projekto paskirtis ir tikslas - reglamentuoti visuomeninius santykius, kurie susiformuoja architektūros srityje…. tai šiam tikslui ir turi būti skiriama didesnioji dalis Įstatymo projekto turinio, tačiau apie visuomeninių santykių reglamentavimą tekste NIEKO NĖRA. Akivaizdu, kad įstatymo projekto tikslai neatitinka turinio.

2.    Įstatymo projekte didžiausias dėmesys skiriamas architektų rengimo, architektų veiklos vykdymo kvalifikacinių reikalavimų ir t.t. aprašymui (3,4,5,6,7,8,9,10 strapsniai), tuo būdu dubliuojant ir atkartojant jau galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas. Atkreipiame dėmesį, kad architekto veikla jau yra reglamentuota: Statybos įstatyme (2 str. 1,2,3,45, 49,65,69,71,78 dalys; 5 str.; 12 str. 4,11,12,13,14,15,20 dalys; 16 str. ir t.t.); Reglamentuojamų profesijų pripažynimo įstatyme (aštuntas skirsnis Architektai, 42-45 str.), Teritorijų planavimo įstatyme (40, 41 str.) Architektų rūmų įstatyme ir kituose teisės aktuose (STR - ai, architektų atestavimo tvarkos aprašai ir kt.).

3.      Įstatymo projekto 11 str. Architektūros kokybės kriterijai nurodyti bendrieji statinių projektavimo principai yra tapatūs nurodytiems Statybos įstatymo 4 str. Esminiai statinių reikalavimai ir 5 str. Esminiai statinio architektūros reikalavimai.

4.      Įstatymo projekto 14 str. Architektūros plėtros kryptys yra aprašomojo pobūdžio ir nereglamentuoja nieko.

5.      Įstatymo projekto 15 – 16 str. nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės institucijų kompetencija architektūros srityje yra aprašyta kituose įstatymuose ir teisės aktuose.

6.      Įstatymo projekto 17 str. Architektų profesinė savivalda - tik nuoroda į Architektų rūmų įstatymą.

7.       Įstatymo projekto 18 str. Regioninės architektūros tarybos skirtas Lietuvos architektų rūmų sprendimu sudaromų architektūros tarybų teisėms aprašyti. Vienok, nėra suprantama, kodėl tokių tarybų, kurių nuomonė yra tik rekomendacinė, darbą reikia reglamentuoti įstatymu. Tokios tarybos veikė sovietinės okupacijos metais, veikia ir dabar (Vilniaus architektūros – urbanistikos ekspertų taryba, Kauno architektūros – urbanistikos ekspertų taryba ir t.t.). Tokių tarybų nuostatus užtenka pasitvirtinti Lietuvos architektų rūmuose. Taryboms numatytos funkcijos jau yra įrašytos Lietuvos architektų rūmų įstatymo 3 str. Rūmų funkcijos ir teisės. Be to, numatytas privalomas tarybų sudarymas  (2. Tarybos sudaromos teritoriniu principu Lietuvos Respublikos apskrityse arba Lietuvos Respublikos architektų rūmų sprendimu sujungiant dviejose ar daugiau apskričių) galimai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui ir Viešojo administravimo įstatymui. Svarbu ir tai, kad Lietuvos architektų rūmai yra asociacija, vienijanti atestuotus architektus, o ne viešojo administravimo subjektas, formuojantis teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros ar statybos politiką,  todėl LAR negali nustatinėti tvrkų savivaldybėms ar kitoms institucijoms. Be to, tokios tatybos, sudarytos tik iš vienos projektavimu suinteresuotos profesijos atstovų, (architektai projektuoja investitoriaus užsakymu ir atstovauja jo interesus, o LAR visų pirma gina architektų interesus) niekaip negali užtikrinti ir ginti viešojo intereso (kaip rašoma Įstatymo projekto 19 str. Viešojo intereso gynimas), ar projektavimo ar planavimo procese pakeisti visuomenę (vienas arba daugiau fizinių ir (ar) juridinių asmenų, jų asociacijos, organizacijos arba grupės).

   Vertinant tai, kas parašyta, manome, kad Architektūros įstatymo projekto būtina atsisakyti kaip perteklinio, bei savo turiniu nesprendžiančio deklaruojamų įstatymo rengimo tikslų, arba grąžinti Vyriausybei iš esmės keisti. Jei, visgi, Įstatymo projektas būtų svarstomas, prašome sudaryti galimybę dalyvauti svarstyme.

Nepritarti

Įstatymų leidyba teisinėje demokratinėje valstybėje yra siekiama darnos visuomenėje, skirtingų jos interesų suderinimo, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos. Šių ir kitų visuomenės tikslų įgyvendinimui yra nustatomos konkrečios teisės normos (elgesio taisyklės), kuriose patys reguliavimo tikslai nebėra kartojami. Atitinkamai, Projekto nuostatos, kuriose neminima visuomenė, bei nuostatos, kurios  nukreipia į kitus teisės aktus, kuriuose atitinkami šio įstatymo objektui aktualūs santykiai jau yra reguliuojami, nelaikytinos perteklinėmis ar neatitinkančiomis įstatymo tikslų. Svarstomas Projektas yra vientisas teisės aktas, derinamas su kitais įstatymais, kurio poreikis yra išsamiai pagrįstas šio įstatymo koncepcijoje bei Projekto aiškinamajame rašte, todėl grąžinimas Vyriausybei iš naujo svarstyti pateiktą Projektą būtų nepagrįstas ir netikslingas.

3.

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga

2017-03-29

G-2017-3989

2

 

 

Aptarę mūsų 2017-03-03 rašte Nr. M-73 „Dėl Lietuvos Respublikos Seime svarstomo Architektūros įstatymo projekto“ iškeltas problemas su Architektūros įstatymo projekto rengėja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir Lietuvos Architektų rūmais, siunčiame jums konkrečius pasiūlymus  Architektūros įstatymo projektui.

1. Siūlome 2 straipsnį papildyti sąvokomis:

a)      a) Kraštovaizdis[1] - tai žmonių suvokiama vietovė, kurios pobūdį nulėmė gamtos ir (arba) žmonijos faktorių veikimas ir sąveika.

b)      b) Kraštovaizdžio architektūra[2] – tai taikomoji mokslo ir meno disciplina, formuojanti žmogaus erdvinę aplinką: statinių ir jų kompleksų dermę su kraštovaizdžio gamtiniu pagrindu ar jo atskirais elementais.

c)      c) Kraštovaizdžio architektas – tai fizinis asmuo, įgijęs tinkamą išsilavinimą Studijų krypčių grupių ir krypčių sąraše[3] nurodytoje kraštovaizdžio architektūros studijų kryptyje, vykdantis profesinę veiklą pagal Lietuvos profesijų klasifikacijos[4] nurodytas užduotis, atestuojamas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Nepritarti

2017-03-27 Aplinkos ministerijoje suorganizuotas susitikimas su LKAS atstovais pateiktų pasiūlymų Projektui aptarti.

LKAS siūlo nustatyti išsilavinimo ir atestavimo reikalavimus kraštovaizdžio architektui – reglamentuoti „kraštovaizdžio architekto“ profesiją. Galiojantys įstatymai nereglamentuoja kraštovaizdžio architekto veiklos srities, nei reikalavimo įgyti teisę vykdyti tokią veiklą (atestavimui).

Pažymėtina, kad pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą, reglamentuojamų profesijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, prieš tai atlikus proporcingumo patikrą, pagrindžiant įrodymais, kad

numatomos reguliavimo priemonės atitinka šias sąlygas: jos turėtų būti taikomos laikantis nediskriminavimo principo, būti pagrįstos svarbiomis viešojo intereso tikslais, būti tinkamos iškeltam tikslui pasiekti ir neviršyti to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

Šie aspektai turėtų būti įvertinti prieš siūlant reglamentuoti kraštovaizdžio architekto veiklos sritį, ir nustatant reikalavimus teisės vykdyti tokią veiklą įgijimui (atestavimui).

Pasitarime nutarta, kad Aplinkos ministro įsakymu sudaroma darbo grupė kraštovaizdžio architektų veiklos reguliavimo sukūrimo klausimams spręsti, kuri ir turėtų pateikti atitinkamų teisės aktų pakeitimų projektus.

Pažymėtina, kad „Kraštovaizdžio“ sąvoka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme:

„21. Kraštovaizdis – žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys.“

Taip pat Europos kraštovaizdžio konvencijoje, kuri ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 3 d. įstatymu Nr. IX-1115:

a „kraštovaizdis“ – tai žmonių suvokiama vietovė, kurios pobūdį nulėmė gamtos ir (arba) žmonijos faktorių veikimas ir sąveika.

LKAS siūlomos nuostatos turi būti įvertintos galiojančių teisės aktų atžvilgiu, įvertintas jų reguliavimo tikslas, priemonės ir galimos pasekmės, ir tik tuomet priimti sprendimai dėl kraštovaizdžio architekto profesijos reguliavimo būtinybės.

4.

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga

2017-03-29

G-2017-3989

4

4

4

 

2,

3,

N

2. Siūlome 4 straipsnį redaguoti:

a)      2) punkte išbraukti žodį „kraštovaizdžio“;

b)      Išbraukti 3) punktą „želdynų projektavimu“;

c)      Papildyti punktu: „Kraštovaizdžio architektūros objektus – atvirąsias erdves – planuoja, projektuoja ir tiria kraštovaizdžio architektai“.

Nepritarti

Statybos įstatymo 2 str. 3 dalyje „Architektūra“ apibrėžta, kaip funkcinis erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, kraštovaizdžio ir teritorijų planavimo objektų formavimas, todėl neaiškus LKAS siūlymas išbraukti kraštovaizdžio projektavimą iš galimos vykdyti architekto veiklos. Taip pat neaiškus siūlymas iš architekto veiklos išbraukti galimybę projektuoti želdynus, kai aplinkos 2008 sausio 22 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-49 „Dėl želdynų projektų rengimo vadovo atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta, kad atestatas želdynų kūrimo ir tvarkymo projektams rengti išduodamas taip pat ir asmenims, turintiems aukštąjį architektūros krypties išsilavinimą.

Taip pat žr. 3 pasiūlymą

5.

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga

2017-03-29

G-2017-3989

18

2

N

3. IV skyriaus 18 straipsnio 6) punktą papildyti: „2 nariai išrenkami Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos sueigoje iš Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narių, vadovaujantis Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos įstatais.

Nepritarti

Regioninės architektūros tarybų sudarymas grindžiamas pagrindiniu kriterijumi – tiesiogine sąsaja su architektūra ir ją formuojančiais architektais, taip kaip jie yra apibrėžiami Projekte bei šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose. Tuo remiantis numatyta, kad į regionines architektūros tarybas savo atstovus deleguoja Architektų profesinės savivaldos organizacija (Lietuvos architektų rūmai); architektūros sritį kuruojančios ministerijos (Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija); architektus rengiančios, mokslinę-pedagoginę veiklą šioje srityje vykdančios aukštosios mokyklos; Meno kūrėjų statusą turinčius architektus atstovaujanti organizacija (Lietuvos architektų sąjunga), sudarant sąlygas deleguoti savo atstovus ir kitoms architektų asociacijoms; Savivaldybių vyriausiuosius architektus atstovaujanti organizacija (Lietuvos savivaldybių asociacija).

Pažymėtina, kad šios tarybos yra skirtos architektūros kokybės vertinimui, tad kitų profesijų organizacijų atstovų skyrimas neatitiktų šių tarybų esmės, tikslų ir uždavinių. Atsižvelgiant į tai, kad Kraštovaizdžio architektų sąjungai priklauso ne tik architektai (pagal pristatomus duomenis, tik 20 proc. jų sudaro architektai), šios asociacijos atstovų skyrimas į architektūros vertinimui skirtas tarybas būtų nepagrįstas bei pažeistų kitų profesinių asociacijų teises.

Taip pat svarbu tai, kad kraštovaizdžio architektūra Lietuvos teisėje suprantama kaip sudėtinė architektūros dalis, tad šioje specializuotoje architektūros srityje veikiantys architektai galės patekti į šias tarybas per aukščiau nurodytas organizacijas ir jų teisė dalyvauti vertinant architektūros klausimus nebus ribojama.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų (komisijų) nuomonė:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2016-11-03

 

 

 

Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4606 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

Pritarti

 

 

7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai: 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Aplinkos apsaugos komitetas

2017-04-05

21

4

 

Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo 21 straipsnio 4 dalį nustatant vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą:

„2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. gegužės liepos 1 d.“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Simonas Gentvilas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                     (Parašas)                                                                                              Kęstutis Mažeika

 

 

 

 

 

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė


[1] Europos kraštovaizdžio konvencija, ratifikuota LR Seimo 2002 m. spalio 3 d. priimtu Įstatymu  Nr. IX-1115. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.189933

[2] Lietuvos respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 [Žin., 2004-12-04, Nr. 174-6443]

 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.246397/gYLecNfEUF

[3] Studijų krypčių grupių ir krypčių sąrašas, patvirtintas LR Švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ae5d5730b7c211e693eea1ef35f20da9)

[4] Lietuvos profesijų klasifikatorius, patvirtintas LR Ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 (Žin., 2013, Nr. 30-1492; 2013, Nr. 72-3621). http://profesijuklasifikatorius.lt/?q=lt%2Fpogrupiaiinfo&field_kodas_value=&name=archite&description=