2018-06-06
PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS
ĮSTATYMO NR. I-924 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIIIP-2075
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
|
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
|
|
1. |
12 |
1 |
|
Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnyje numatyta, kad psichikos sveikatos priežiūra vykdoma vadovaujantis šiais principais: 1) atitikties asmens ir psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento poreikiams; 2) bendradarbiavimo; 3) psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento teisių apsaugos; 4) kompleksiškumo; 5) įtraukties bei 6) minimalios intervencijos. Tai reiškia, kad psichikos sveikatos priežiūra turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios mažiausiai varžo psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų galimybes įgyvendinti savo teises ir tenkinti savo poreikius. Pirmiausia taikomos priemonės, kurios sudaro sąlygas psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams gyventi šeimoje ir bendruomenėje. Taip pat didinti įtrauktį į visuomenės gyvenimą, išsaugant bei skatinant paciento savarankiškumą, kad asmens psichikos sveikatos priežiūra vykdoma pirmiausia taikant pagalbos ne vaistais priemones, o jų nepakankant – gydymą vaistais. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte priverstinio gydymo procedūra neatskirta nuo priverstinio hospitalizavimo, todėl priverstinai hospitalizuotas pacientas iš karto gali būti priverstinai gydomas, ir tai, kad priverstinis hospitalizavimas sukelia įvairių nevienareikšmiškų padarinių pacientams, jų artimiesiems, reikalinga užtikrinti, jog priverstinis hospitalizavimas būtų taikomas tik įvertinus kitų priemonių efektyvumą, kaip ultima ratio, t.y. paskutinė priemonė, numatytiems tikslams pasiekti ir tik atitinkamiems gydytojams pateikus rašytines išvadas apie paciento būklę
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčiam pacientui, atsisakančiam hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti taikomas priverstinis hospitalizavimas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas, tik įvertinus kitų naudojamų priemonių efektyvumą ir tik jeigu iš paciento elgesio matyti (gydytojas psichiatras įvertina paciento būklę ir tai išsamiai aprašo ligos istorijoje), kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo pabandyti gauti paciento sutikimą dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Nepavykus gauti paciento sutikimo dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais) ir esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, pacientui Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti taikomas priverstinis gydymas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas.“
|
|
2. |
12 |
2 |
|
Argumentai: Žr. argumentus prie pasiūlymo Nr. 1.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, gydytojo psichiatro siuntimui ar greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristato greitosios medicinos pagalbos brigada, prireikus dalyvaujant policijai. Teismo sprendimu psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą priverstiniam hospitalizavimui ir (ar) priverstiniam gydymui pristato policija, prireikus dalyvaujant greitosios medicinos pagalbos specialistui, su šeimos gydytojo ir gydytojo psichiatro siuntimais - išvadomis apie persirgtas ligas, atliktus tyrimus, ambulatoriniam gydymui skirtus vaistus.“ |
|
3 |
13 |
5 |
|
Argumentai: Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalyje nuodyta, jog motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo iš dviejų psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų psichiatrų ir vieno psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgalioto įstaigos administracijos darbuotojo sudaryta komisija. Komisija taip pat priima motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo būtinumo pasibaigus priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo terminui. Atsižvelgiant į tai, būtent dėl komisijos sprendimo priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti apskundimo turi teisę kreiptis į teismą priverstinai hospitalizuojamas (-tas) psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas ir (ar) jo atstovas.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Priverstinai hospitalizuojamas (-tas) psichikos ir elgesio sutrikimų turintis
pacientas ir (ar) jo atstovas turi teisę kreiptis į teismą dėl |
Teikia
Seimo narys
Arvydas Anušauskas