AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
MUITINĖS ĮSTATYMO NR. IX-2183 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Centrinių statutinių įstaigų vadovus 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Vyriausybė ministro teikimu, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip“. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 4 str. centrinėmis statutinėmis įstaigomis laikomos Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos vadovus ministro teikimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Policijos įstatymo nuostata, pagal kurią policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu 5 metų kadencijai skiria ir atleidžia Vyriausybė. Taigi, tik Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovai skiriami kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Beveik visus centrinių statutinių įstaigų vadovus ministro siūlymu skiria ir atšaukia Vyriausybė. Šiuo metu likusi viena išimtis - Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Pažymėtina, kad Muitinės įstatymo 15 str. 5 d. nurodyta, kad Muitinės departamentui vadovauja Muitinės departamento generalinis direktorius, kurį skiria ir atleidžia finansų ministras. Toks reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslo standartizuoti ir suvienodinti centrinių statutinių įstaigų vadovų skyrimo bei atšaukimo tvarką.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant suvienodinti centrinių statutinių įstaigų vadovų skyrimo bei atšaukimo procesą, tikslinga pakeisti Muitinės įstatymo 15 str. 5 d. nuostatas, nustatančias, kad Muitinės departamento generalinį direktorių skiria ir atleidžia finansų ministras, vietoj to numatant, kad Muitinės departamento generalinis direktorius skiriamas Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Pagal šiuo metu galiojančią Muitinės įstatymo 15 straipsnio 5 dalies redakciją, Muitinės departamento generalinis direktorių skiria ir atleidžia finansų ministras.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Muitinės departamento generalinis direktorius skiriamas ir atleidžiamas Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka. .
Tai prisidėtų vidaus tarnybos sistemos procesų standartizavimo bei vienodinimo.
Pažymėtina, kad šiuo atveju Muitinės departamento generalinis direktoriaus pavaldumas bei atskaitomybė nesikeistų (kaip numatyta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 29 str. 1 dalyje, centrinių statutinių įstaigų vadovai yra tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi ministrui).
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymą reikės keisti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų minsiterijos nuostatų patvirtinimo“ bei Konkursų į laisvas Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų pareigas organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1K-56 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo finansų ministro valdymo srityje“.
9. Ar įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų ar naujų jas įvardijančių terminų Įstatymo projekte nėra.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Muitinės departamento generalinis direktoriaus skyrimo tvarka“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra
Teikia
Seimo nariai: Dainius Gaižauskas
Jonas Jarutis
Valius Ąžuolas
Kęstutis Smirnovas
Aušrinė Norkienė
Arūnas Gumuliauskas