LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. dokumentai@stt.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Lietuvos Respublikos Seimo Į 2025-01-22 Nr. S-2025-350
Antikorupcijos komisijai
priim@lrs.lt; laima.ragauskiene@lrs.lt
Lietuvos mokslo tarybai
E. pristatymo informacinė sistema
Kopija
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kanceliarijai
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL LIETUVOS MOKSLo TARYBOS VALDYMO BEI ATSKAITOMYBĖS teisinio reglamentavimo
|
|
2025 m. vasario d. Nr.
|
1. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242[1] (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas)15 straipsnio;
2. Lietuvos mokslo tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 375[2] (toliau – Nuostatai);
3. Lietuvos mokslo tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-796[3] (toliau – Reglamentas);
Atlikę nurodytų teisės aktų nuostatų antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1.1. Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos mokslo tarybą sudaro valdyba (toliau – Valdyba), pirmininkas (toliau – Pirmininkas), pirmininko pavaduotojas, Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas, Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komitetas, Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetas (toliau bendrai – Ekspertų komitetai) ir administracija. Pagal šio straipsnio 4 dalį Valdyba yra kolegialus LMT valdymo organas, kuriam pavedamos atitinkamos pareigos ir įgaliojimai: „tvirtina Lietuvos mokslo tarybos ilgalaikę strategiją, strateginius veiklos planus, metinę veiklos ataskaitą, ekspertų komitetų pirmininkus, narius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko kadencijos laikotarpiui jo teikimu Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoją ir atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas“.
Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas (toliau – Pirmininkas) yra vienasmenis Lietuvos mokslo tarybos valdymo organas, skiriamas Vyriausybės teikimu Seimo penkerių metų kadencijai. Pažymėtina, jog įstatymu nenustatomos jokios Pirmininko pareigos ar įgaliojimai, tačiau Nuostatais, t. y. įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu, suteikiami daug platesni įgaliojimai, negu, kaip aukščiau nurodyta, įstatymu nustatytam kolegialiam valdymo organui – Valdybai. Pavyzdžiui, Nuostatuose nustatyta, kad Pirmininkas:
19.9. įvertinęs LMT valdybos siūlymus tvirtina LMT struktūrą, užtikrinančią efektyvų, veiksmingą ir savalaikį LMT valdybos patvirtintuose LMT ilgalaikėje strategijoje ir strateginiuose veiklos planuose nustatytų strateginių ir (ar) veiklos tikslų, uždavinių ir rodiklių įgyvendinimą;
19.10. tvirtina LMT administracijos padalinių nuostatus bei pareigybių sąrašus, administracijos darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo tvarką;
19.11. tvirtina LMT darbo reglamentą, įvertinęs LMT valdybos siūlymus;
19.13. leidžia įsakymus, įgyvendinančius LMT veiklos tikslus ir funkcijas, kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami, arba paveda tai atlikti įgaliotam asmeniui;
19.14. tvirtina arba sudaro ir tvirtina LMT nuolatines ir laikinąsias komisijas, darbo grupes;
19.15. tvirtina arba sudaro ekspertų komisijas ir skiria pavienius ekspertus;
19.16. tvirtina ekspertų komisijų ir pavienių ekspertų ekspertinio vertinimo rezultatus;
19.17. įvertinęs LMT valdybos ir ekspertų komitetų siūlymus dėl šių Nuostatų pakeitimų, teikia juos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuri juos teikia Vyriausybei svarstyti;
Teisinis reglamentavimas, kai įstatymu nustatyta kolegialaus organo kompetencija ir įgaliojimai yra siauresni, o vienasmeniam valdymo organui – Pirmininkui, įgyvendinamuoju teisės aktu – Nuostatais, suteikiama daug platesnė kompetencija ir įgaliojimai priimti svarbiausius esminius sprendimus dėl įstaigos valdymo, veiklos, finansavimo skyrimo teisinio reglamentavimo, tik įvertinus kolegialaus organo siūlymus, sudaro sąlygas Pirmininko neribotai diskrecijai sprendžiant ar patvirtinti (pritarti) Valdybos pasiūlymams, tokiu būdu suteikiant aukštesnius įgaliojimus vienasmeniam valdymo organui negu kolegialiam. Iš esmės neribotos diskrecijos sąlygų sudarymas teisiniame reglamentavime yra ydingas antikorupciniu požiūriu, todėl laikytinas korupcijos rizikos veiksniu.
1.1.2. Reglamento, kuris yra Mokslo ir studijų įstatymo ir Nuostatų įgyvendinamasis teisės aktas ir kuris patvirtintas Pirmininko įsakymu, 7 punkte nustatyta, jog LMT vadovauja ir jos vienasmenis valdymo organas yra Pirmininkas, kuris jo kompetencijai priskirtais klausimais leidžia įsakymus (individualius ir norminius). Pagal analizuojamą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad Pirmininkas savo paties priimamu teisės aktu suteikia pats sau vadovavimo LMT įgaliojimus.
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą atlikdamas šias funkcijas Pirmininkas neprivalo derinti savo sprendimų su Valdyba, jeigu Valdyba jam teikia siūlymus, kaip yra nustatyta Nuostatų 26.4 – 26.7, 26.9, 26.15 papunkčiuose, o tik įvertina Valdybos siūlymus, tačiau neprivalo į juos atsižvelgti, net ir į pasiūlymą tobulinti Nuostatus, kuriais reglamentuojami valdymo organų, tame tarpe ir Valdybos įgaliojimai. Tokiu Nuostatais nustatytu teisiniu reglamentavimu suteikiant teisę Pirmininkui pačiam tvirtinti Reglamentą suteikiama neribota diskrecija įgyvendinant LMT funkcijas priimti vienasmeniškus sprendimus, o Valdybai, kuriai įstatymu nustatyti LMT kolegialaus valdymo organo įgaliojimai, įgyvendinamuoju teisės aktu faktiškai įtvirtinamas patariamojo organo statusas, nesuteikiant jokių platesnių, negu įstatyme nustatyti, įgaliojimų, į kurio nuomonę ir siūlymus Pirmininkas neprivalo atsižvelgti. Atsižvelgiant į kitų kolegialių institucijų (pavyzdžiui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Ryšių reguliavimo tarybos) gerąją valdymo ir sprendimų priėmimo praktiką, atkreiptinas dėmesys, kad esminius teisės aktus ir sprendimus reglamentuojančius institucijos veiklą ir užtikrinančius jos pavestų funkcijų įgyvendinimą priima kolegialus valdymo organas ir jo priimami sprendimai dėl galimybės išdiskutuoti ir įvertinti skirtingus požiūrius, nuomones ir pozicijas yra laikytini objektyviais ir skaidriais, o neribota diskrecijos teisė, sudaranti sąlygas sprendimus priimti vienasmeniškai ar situacija, kai Pirmininkas vienasmeniškai gali sau nusistatyti įgaliojimus, yra ydinga antikorupciniu požiūriu ir laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Atsižvelgdami į tai siūlome tobulinti LMT valdymo organų priimamų sprendimų procedūrų teisinį reglamentavimą aiškiai ir detaliai nustatant Valdybos ir Pirmininko kompetencijos ir įgaliojimų ribas teisėkūros bei sprendimų priėmimo procesuose.
1.2. Teisiniu reglamentavimu nustatytas LMT valdymo modelis galimai neatitinka kolegialaus valdymo organo – Tarybos, sudarymo, veiklos, atskaitomybės ir kontrolės gerosios praktikos bei skaidrumo principų
Pagal Lietuvoje taikomą gerąją įstaigų valdymo praktiką Taryba suprantama kaip kolegialus valdymo organas sudaromas iš optimalaus nepriklausomų, nepriekaištingos reputacijos, sudarančio galimybes skaidriai ir objektyviai priimti sprendimus, narių skaičiaus. Taryba, kaip kolegialus valdymo organas, užtikrina priimamų sprendimų objektyvumą, skaidrumą ir viešumą bei viešų ir privačių interesų konfliktų prevenciją.
Nors pagal įstaigos pavadinimą ir pavaldumą LMT turėtų būti laikoma kolegialiu valdymo būdu veiklą vykdanti įstaiga, tačiau Mokslo ir studijų įstatyme LMT valdyti įgaliojant du valdymo organus – kolegialų ir vienasmenį, bei nenustatant valdymo organų kompetencijų bei įgaliojimų ribų, poįstatyminiais įgyvendinamaisiais teisės aktais sudaromos sąlygos nelygiavertei valdymo organų konkurencijai, t. y. faktiškai visus įstaigai suteiktos teisėkūros ir sprendimų priėmimo įgaliojimus suteikus tik vienasmeniam valdymo organui – Pirmininkui.
Nors pagal Nuostatų 19.6 papunktį Pirmininkas Valdybai kiekvienais metais teikia tvirtinti veiklos ataskaitą, kuri, pagal Nuostatų 26.3 papunktį, nepatvirtinusi veiklos ataskaitos gali siūlyti (bet neprivalo) Vyriausybei teikti Seimui siūlymą dėl LMT pirmininko atleidimo iš pareigų, daugiau jokių įgaliojimų pakeisti, atšaukti Pirmininko priimtų sprendimų neturi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors Pirmininkas ir skiriamas Seimo, tačiau teisiniame reglamentavime nėra nustatyta jo, kaip valdymo organo atskaitomybė jį skyrusiai institucijai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tokia įstaigos valdymo struktūra, kai vienasmenis valdymo organas turi neribotus įstaigos valdymo įgaliojimus ir nėra atskaitingas nei kolegialiam valdymo organui nei jį skyrusiai institucijai, kurio priimtų sprendimų nereikia tvirtinti įstaigos kolegialiam valdymo organui, kuris, matydamas, kad Pirmininko nustatytas teisinis reglamentavimas ar priimami sprendimai netinkami, neturi jokių įgaliojimų jų pakeisti ar atšaukti yra antikorupciniu požiūriu ydinga, neatitinkanti, tarybos, kaip kolegialiu valdymo būdu veikiančios institucijos koncepcijos, sudaranti sąlygas pasireikšti korupcijai bei piktnaudžiauti savo įgaliojimais.
Atsižvelgdami į iš mokslo bendruomenės gaunamą informaciją dėl neskaidrios LMT veiklos bei į atliktus antikorupcinių vertinimų išvadas[4], kuriose buvo pateikta kritinių antikorupcinių pastabų dėl Pirmininko nustatyto teisinio reglamentavimo bei siekdami skaidraus ir objektyvaus LMT priimamų sprendimų proceso siūlome svarstyti galimybę tobulinti LMT valdymo struktūrą pagal kitų Lietuvos kolegialių institucijų gerąją valdymo, sprendimų priėmimo, atskaitomybės ir kontrolės praktiką, grįstą skaidrumo principais.
2. Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
Atlikę antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad:
1) Nustatytas LMT teisinis reglamentavimas nenustato funkcijų ir įgaliojimų tarp valdymo organų paskirstymo ribų, tokiu būdu sudaro sąlygas vienasmenių LMT pirmininko sprendimų priėmimui be kitų kolegialių valdymo organų dalyvavimo;
2) Teisiniu reglamentavimu nustatytas LMT valdymo modelis galimai neatitinka kolegialaus valdymo organo sudarymo, veiklos, atskaitomybės ir kontrolės gerosios praktikos bei neatitinka skaidrumo principų.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus, siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Direktorius Linas Pernavas
Aivaras Raišys, tel. 8 706 63331, el. p. aivaras.raisys@stt.lt