LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS skolų išieškojimo įmonių ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-1741(2)

 

2022-05-25  Nr. 109-P- 26

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Greta Genelienė, Mindaugas Pečiulis, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė,  padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.     Projekto 1 straipsnio ir kitų projekto straipsnių nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad yra sustabdomas ir panaikinamas licencijos galiojimas, o ne licencija.

Pritarti.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

2

2

 

2.    Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad priežiūros institucijos funkcijas vykdys Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1544 ir atsižvelgiant į projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo datą, Ūkio ministerijos pavadinimas turėtų būti keičiamas į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Kita vertus, svarstytina galimybė projekte neįvardinti konkrečios ministerijos, o nurodyti, jog priežiūros institucija yra Vyriausybės įgaliota institucija.

Pritarti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

2

 

 

3.    Projekto 2 straipsnyje pateikiamas skolos apibrėžimas tobulintinas, atsižvelgiant į Civilinio kodekso terminiją. Siūlytina skolą apibrėžti kaip piniginę prievolę kreditoriui, kurios mokėjimo terminas, nustatytas sutartyje ar įstatyme, yra praleistas.

Pritarti.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

 

 

 

4.    Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu siekiama iš esmės sureguliuoti skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklą ir jos licencijavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte yra pateikiama daug nuostatų, reguliuojančių licencijos suteikimą ir panaikinimą, skolų išieškojimo įmonių savivaldą, atskirų jos organų struktūrą ir baudas, tačiau nuostatų, apibrėžiančių skolų išieškojimo įmonės teisinę formą, skolų įgijimo iš kreditoriaus būdus, sąlygas, skolų administravimo ar pagalbos turinį, ginčų sprendimų būdus ir tvarką tarp skolų išieškojimo įmonės ir skolą „perleidžiančio“ kreditoriaus, kvalifikacinių reikalavimų skolų išieškojimo įmonėse dirbantiems ir skolų išieškojimą vykdantiems asmenims – nėra. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kai licencijuojama ūkinė veikla ir ją vykdantis subjektas tą veiklos sritį reglamentuojančiame įstatyme yra apibrėžiami tik prie įstatymo sąvokų (projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalys), yra nepakankamas.

Pritarti.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

2

5

 

5.    Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės formos juridinis asmuo galėtų vykdyti skolų išieškojimo įmonės veiklą. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje skolų išieškojimo veiklą vykdančiam asmeniui keliamas reikalavimas būti juridiniu asmeniu, nekonkretizuojant jo teisinės formos. Tačiau iš kitose projekto nuostatose įtvirtintų reikalavimų darytina išvada, kad ne visų teisinių formų juridiniai asmenys atitiktų įstatymo projekte nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, projekto 5 straipsnyje keliami reikalavimai skolų išieškojimo įmonės vadovui, kurio mažoji bendrija neprivalo turėti (Mažųjų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Projekto 5 straipsnio 2 dalyje nurodomas skolų išieškojimo įmonės įstatinis kapitalas, kurį turi tik akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės (Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalys). Atkreiptinas dėmesys, kad apibrėžiant lemiamą poveikį projekto 5 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda į Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą, kuris yra taikomas tik akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, galinčioms daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį vienai ar kelioms įmonėms, kurios yra pelno siekiantys juridiniai asmenys. Taigi iš projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kaip būtų daromas tiesioginis ar netiesioginis lemiamas poveikis ir kas būtų laikomas su įmonės vadovu kartu veikiančiu asmeniu, pavyzdžiui, viešojoje įstaigoje, ūkinėje bendrijoje ar mažojoje bendrijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikalavimų vadovui ar kontroliuojančiam asmeniui nesilaikymas yra pagrindas skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymui ar panaikinimui (projekto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas; 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas), taigi kartu veikiančio asmens ir lemiamos įtakos sąvokos turėtų būti apibrėžtos itin tiksliai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, projekto nuostatas siūlytina tikslinti, atsisakant tik tam tikroms juridinių asmenų teisinėms formoms būdingų nuostatų, arba konkrečiai apibrėžiant, kokios teisinės formos juridinis asmuo gali vykdyti skolų išieškojimo veiklą. 

Pritarti.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

3

2

 

6.    Vadovaujantis teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalimi, įstatymo nuostatos netaikomos įmonėms, kurios įgyvendina savo reikalavimo teises ir jų pajamos iš įgytų mokėjimo įsipareigojimų sudaro ne daugiau kaip 10 procentų jų metinių pajamų ir neviršija 500000 eurų. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus žodžių junginio „pajamos iš įgytų mokėjimo įsipareigojimų“ turinys. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, ar pajamos šiuo atveju reiškia iš kito fizinio ar juridinio asmens įgytų ir vėliau išieškotų skolinių įsipareigojimų sumos dydį, ar komisinius (pelną), gautą užbaigus administruoti (išieškoti) skolą. Be to, nėra aiškus teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalies santykis (ypač įvertinus tai, kad leidžiamos pajamos iš skolų išieškojimo veiklos siekia didelę 500000 eurų sumą) su projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kuriame nustatyta, jog skolų išieškojimo įmonė gali veikti tik turėdama skolų išieškojimo įmonės licenciją ir būdama įrašyta į viešąjį sąrašą. Jeigu projektu siekiama padaryti 4 straipsnio 1 dalies nuostatų išimtį juridiniams asmenims, kurių pajamos iš šios veiklos neviršija 10 procentų metinių pajamų ir 500000 eurų maksimalios sumos, tokios nuostatos turėtų būti dėstomos teikiamo projekto 2 skirsnyje, reglamentuojančiame skolų išieškojimo įmonės licencijavimą (reikalavimus įmonėms, siekiančioms verstis skolų išieškojimo veikla), o ne straipsnyje, nustatančiame įstatymo taikymo sritį.

Pastebėtina ir tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu išimtis, suteikianti teisę juridiniams asmenims verstis skolos išieškojimo įmonės veikla neturint tam licencijos, būtų taikoma tik tuo atveju, kai įmonė mokėjimo įsipareigojimą iš kito asmens įsigytų (projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skolų išieškojimo veikla gali būti vykdoma ir skolų išieškojimo įmonei teikiant asmenų skolų administravimo ar pagalbos kreditoriams veiklą. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl išimtis, suteikianti galimybę juridiniams asmenims vykdyti veiklą be skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos būtų taikoma tik tuo atveju, kai skola yra įsigyjama.

Pritarti.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

3

2

5

7.    Projekto 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj žodžių „teisės aktų“ įrašytinas žodis „įstatymų“, nes įstatymo taikymo išimtis gali nustatyti tik įstatymas. Kitu atveju būtų pažeista teisės aktų hierarchija, kylanti iš konstitucinio teisinės valstybės principo.

Pritarti.

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

4

3

 

8.    Projekto 4 straipsnio 3 dalies žodžiai „arba iki tol, kol yra panaikinama šio įstatymo ar skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka“ brauktini kaip pertekliniai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalies nuostatomis,  licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Tuo tarpu licencijos galiojimo panaikinimas yra ne licencijos galiojimo terminą apibrėžianti aplinkybė, o poveikio priemonė, taikoma už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą.

Be to, projektą reikėtų papildyti nuostatomis dėl licencijos ir joje įrašytų duomenų keitimo.

Pritarti.

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

4

4

 

9.    Pastebėtina, kad projekto 4 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai (toliau – Rūmai) rengia skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisykles, tuo tarpu projekto 11 straipsnyje, reglamentuojančiame Rūmų funkcijas, minėtos funkcijos įvardinta nėra.

Pritarti.

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

10

 

 

10.     Projekto 10 straipsnyje, reglamentuojančiame Rūmų statusą, nėra įvardijamas šio juridinio asmens teisinis statusas. Iš siūlomo projekto nuostatų galima daryti išvadą, kad Rūmai yra asociacija. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis viešais VĮ Registrų centro duomenimis, jau yra registruotas ir veikia juridinis asmuo „Lietuvos kredito valdymo įmonių asociacija“, todėl svarstytina, ar įsteigus „Lietuvos kredito valdymo įmonių rūmus“, kurie taip pat būtų asociacija, vienijanti iš esmės toje pačioje ūkio srityje veikiančias įmones, nebūtų įnešama painiavos, į kurią asociaciją skolų išieškojimo įmonėms reikėtų jungtis. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina koreguoti naujai steigiamos asociacijos pavadinimą.

Pritarti.

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

6

 

 

11.     Projekto 6 straipsnyje įtvirtinama pareiga skolų išieškojimo įmonei drausti verslo civilinę atsakomybę. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į Paslaugų įstatymo 14 straipsnio nuostatas, siūlytina straipsnį papildyti minimalia metine civilinės atsakomybės draudimo suma ar nustatyti kitokius tinkamo civilinės atsakomybės draudimo kriterijus, o vietoj žodžio „verslo“ įrašyti žodį „profesinis“ atitinkamu linksniu.

Pritarti.

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

7

1

2

12.     Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 2.46 straipsniu, steigimo dokumentu gali būti ne tik įmonės įstatai, todėl tikslintinas projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Pritarti.

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

7

1

8

13.     Redakciniu aspektu tikslintinas projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punktas, nurodant į kokią asociaciją ar kitą juridinį asmenį stojant mokamas stojamasis ir kasmetiniai mokesčiai.

Pritarti.

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

7

1

8

14.     Iš projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų nėra aišku, kodėl stojamojo ir kitų savivaldos institucijai mokamų nario mokesčių dydį turėtų tvirtinti ne patys Rūmai, vienijantys minėtus narius, o priežiūros institucija.

Pritarti.

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

7

1

8

15.     Projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatoma, kad įmonė, siekdama gauti skolų išieškojimo veiklos licenciją turi pateikti stojamojo ir kasmetinių mokesčių sumokėjimą patvirtinančius dokumentuos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 13 straipsnio 1 dalimi, Rūmų nariais gali būti tik skolų išieškojimo įmonės, turinčios išduotą skolų išieškojimo veiklos licenciją. Atsižvelgiant į tai, tarpusavyje derintini projekto 7 ir 13 straipsniai.

Pritarti.

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

8

 

 

16.     Iš projekto 8 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos išdavimas apima tų pačių funkcijų dubliavimą dvejose institucijose. Projektu siūloma nustatyti, jog įmonė, siekianti gauti veiklos licenciją, pirmiausia kreipiasi ir dokumentus pateikia Rūmų valdybai. Ši, išnagrinėjusi dokumentus ir prašymą, per 20 kalendorinių dienų priima sprendimą teikti įmonės prašymą ir dokumentus priežiūros institucijai. Priežiūros institucija tą patį prašymą ir dokumentus vertina dar 15 darbo dienų. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 8 straipsnio 4 dalimi, priežiūros institucija gali tik išduoti arba atsisakyti išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją, tačiau teisė pareikalauti papildomų dokumentų jai nėra suteikta. Taigi trūkstant tam tikrų duomenų ar dokumentų, prašymas išduoti licenciją būtų atmestas ir skolos išieškojimo veiklą siekianti vykdyti įmonė vėl būtų priversta kreiptis pirmiausia į Rūmų valdybą ir pateikti dokumentus, kurių Rūmų valdyba prieš tai nereikalavo, bet kurių reikalauja priežiūros institucija. Abejotina, ar vadovaujantis ekonomiškumo, proporcingumo ir efektyvumo principais, toks funkcijų dubliavimas atitinka licenciją siekiančio gauti asmens interesus ir efektyvų valstybės lėšų naudojimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Paslaugų įstatymo 7 straipsnio nuostatas dėl leidimų (licencijų) išdavimo terminų ir dėl pasekmių, kylančių pareiškėjui negavus atsakymo per įstatymo nustatytą terminą.

Pritarti.

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

8

6

 

17.     Projekto 8 straipsnio 6 dalyje nustatomi atvejai, kada išieškojimo veiklos licenciją atsisakoma išduoti. Įvertinus tai, kad tinkamą (turiniu ir skaičiumi) dokumentų pateikimą prieš pateikdama juos priežiūros institucijai pirmiausia vertina Rūmų valdyba, abejotina, kad projekto 8 straipsnio 6 dalies 1-3 punktuose įvardinti atvejai yra galimi.

Pritarti.

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

8

5

 

18.     Projekto 8 straipsnio 5 dalyje siekiama nustatyti, kad priežiūros institucijai priėmus sprendimą išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją, skolų išieškojimo įmonė įrašoma į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriam subjektui – Rūmų valdybai ar priežiūros institucijai – ši pareiga atsiranda. Jei ši pareiga tenka priežiūros institucijai (vadovaujantis projekto 9 straipsnio 1 dalimi, priežiūros institucija turi teisę išbraukti įmonę iš minėto sąrašo), manytina, kad priežiūros institucija, o ne Rūmų valdyba, turėtų ir minėtą sąrašą administruoti (skelbti ir taisyti). Ta pati pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 8 daliai.

Pritarti.

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

9

9

2

4

3

6

19.     Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir šio straipsnio 4 dalies 6 punkte yra nurodomas tas pats teisinis pagrindas (kasmetinio nario mokesčio nesumokėjimas), kurio pažeidimas sukelia skirtingas teisines pasekmes – licencijos galiojimas gali būti ir stabdomas, ir panaikinamas. Siūlytina nustatyti papildomus aiškius kriterijus, kada nario mokesčio nemokėjimo atveju licencijos galiojimas būtų sustabdomas, o kada – panaikinamas.

Pritarti.

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

9

2

4

20.     Projekto 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj žodžio „grubiai“ įrašytinas žodis „šiurkščiai“. Be to, projektą reikia papildyti nuostatomis, koks pažeidimas būtų laikomas šiurkščiu.

Pritarti.

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

9

4

3

21.     Loginiu ir kalbiniu aspektu redaguotinas projekto 9 straipsnio 4 dalies 3 punktas, nes minėto straipsnio 4 dalyje yra išvardijamos licencijos galiojimo panaikinimo sąlygos, o priežiūros institucijai patenkinus garbės teismo siūlymą panaikinti licencijos galiojimą susidaro situacija, kad sprendimas panaikinti licencijos galiojimą priimamas du kartus.

Pritarti.

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

9

4

4

22.     Tikslintinas projekto 9 straipsnio 4 dalies 4 punktas, nurodant, kokios veiklos (skolų išieškojimo ar įmonės ūkinės veiklos apskritai) nevykdymas yra sąlyga skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimui panaikinti.

Pritarti.

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

9

4

7

23.     Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.77 straipsnio 1 dalimi, ūkio subjekto teisė vykdyti tam tikrą veiklą gali būti ribojama tik įstatymu ir tik įstatymo nustatyta tvarka, tai yra reikalavimas turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos (tarp jų licencijos turėtojų teisės ir pareigos), atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gali būti nustatomi tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas projekto 9 straipsnio 4 dalies 7 punktas.

Pritarti.

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

9

 

 

24.     Iš projekto 9 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl skolų išieškojimo įmonė, panaikinus jos licencijos galiojimą, privalo perleisti kitoms skolų išieškojimo įmonėms visas galiojančias reikalavimo teises. Atkreiptinas dėmesys, kad skolų išieškojimo veikla gali būti vykdoma ne tik administruojant skolas ar teikiant pagalbą kreditoriams, bet ir skolų išieškojimo įmonei įsigyjant skolas (projekto 2 straipsnio 5 dalis). Dėl šios priežasties abejotina, ar „savų“ skolų privalomas perdavimas (ypač jei skolų išieškojimo įmonė įsivertina jas kaip neišieškomas) kitai įmonei visada bus racionalus ir ekonomiškai pagrįstas.

Pritarti.

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

9

7

 

25.     Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta skolų išieškojimo įmonės pareiga, panaikinus jos licencijos galiojimą, perleisti turimas reikalavimo teises kitai skolų išieškojimo įmonei, tačiau projekte nėra nuostatų, per kokį terminą ji tai turi padaryti, kokios kyla pasekmės, jeigu skolų išieškojimo įmonė šios pareigos neįvykdo. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti atitinkamai pildomas, panaikinant šiuos neaiškumus ir tinkamai reglamentuojant reikalavimo teisių perleidimo procesą.

Pritarti.

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

9

9

 

26.     Iš projekto 9 straipsnio 9 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl negalima skųsti priežiūros institucijos sprendimo dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo tuo atveju, kai licencijos galiojimą siūlo panaikinti garbės teismas.

Pritarti.

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

9

10

 

27.     Iš projekto 9 straipsnio 10 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl nustatomas vienerių metų ribojimas kreiptis dėl naujos licencijos išdavimo net ir tuo atveju, kai licencijos galiojimas buvo panaikintas pačios skolų išieškojimo įmonės prašymu.

Pritarti.

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

12

 

 

28.     Pastebėtina, kad Rūmų garbės teismas taip pat yra Rūmų organas, todėl turėtų būti atitinkamai tikslintinas projekto 12 straipsnis.

Pritarti.

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

11,

23,

24,

29

 

 

29.     Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Rūmų funkcijas ir projekto 14 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios visuotinio Rūmų narių susirinkimo teises, yra identiškos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos, nustatant konkrečias ir nesidubliuojančias juridinio asmens ir jo organų teises ir pareigas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis.

Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23, 24 ir 29 straipsniams. 

Pritarti.

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

12

16

2

 

30.     Projekto 12 straipsnio 2 dalies nuostata dėl valdymo organo – administracijos kelia abejonių. Paprastai administracija yra juridinio asmens struktūrinis padalinys, o ne jos valdymo organas. Atsižvelgdami į Civilinio kodekso 2.82 straipsnio nuostatas, siūlytume nustatyti, jog Rūmai turi kolegialų valdymo organą – valdybą ir vienasmenį valdymo organą - Rūmų direktorių. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintinas ir projekto 16 straipsnis. 

Pritarti.

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

17

 

 

31.     Projekto 17 straipsnyje siūloma nustatyti, jog skolų išieškojimo įmonių garbės teismas nagrinėja įstatymo ir profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus. Pastebėtina, kad pagal susiklosčiusią teisėkūros praktiką, atitinkamos reguliuojamos profesijos narius vienijančios savivaldos institucijos garbės teismas nagrinėja drausmės bylas dėl narių – fizinių asmenų padarytų pažeidimų ir skiria drausmines nuobaudas. Projektu siūloma įtvirtinti naują reguliavimą ir nustatyti, jog garbės teismą turi ir juridinių asmenų asociacija. Toks siūlymas pritaikyti fiziniams asmenims skirtą institutą ir juridiniams asmenims kelia abejonių. Siūlytume projekte atsisakyti nuostatų dėl juridinių asmenų garbės teismo. Jeigu pastabai nebūtų pritarta, projekte siūlytume vartoti veiklos pažeidimų bylų nagrinėjimo ir nuobaudų už veiklos pažeidimus terminus.

Be to, 17 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „teisme“ įrašytini žodžiai „garbės teismo posėdyje“.

Pritarti.

 

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

18

2

3

32.     Projekto 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti draudimą skolų išieškojimo įmonei skambinti skolininkui nakties metu. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, koks paros laikas (nuo kurios iki kurios valandos) būtų laikomas „nakties metu“.

Pritarti.

 

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

19

1

 

33.     Projekto 19 straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina, nurodant, kada skolų išieškojimo įmonė privalo informuoti skolininką apie skolą ir jos padengimo galimybes.

Pritarti.

 

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

19

2

1

34.     Atkreiptinas dėmesys, kad skolų išieškojimo įmonė skolą iš kreditoriaus gali būti įsigijusi ir tokiu būdu pati tapusi kreditoriumi. Dėl šios priežasties tikslintinas projekto 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodant, kad reikia nurodyti ir pradinio kreditoriaus duomenis.

Pritarti.

 

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

19

2

7

35.     Projekto 19 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad skolininkas informuojamas apie skolos grąžinimo terminą, o 8 punkte – mokėjimų nevykdymo pasekmes. Manytume, kad skolininkas turi būti informuojamas ne tik apie galutinį skolos grąžinimo terminą, bet ir apie įmokų dydį, jų mokėjimo periodiškumą tais atvejais, kai skolos suma turi būti grąžinama dalimis.

Pritarti.

 

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

19

2

11

36.     Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 19 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta skolos išieškojimo įmonės ir skolininko ginčų sprendimų tvarka įstatymo projekte nėra reglamentuojama. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūloma papildyti.

Pritarti.

 

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

19

19

1

2

 

37.     Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 19 straipsnio 1 ir 2 dalyje yra nustatoma skolų išieškojimo įmonės pareiga pateikti skolininkui informaciją apie skolą, tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje jau reikalaujama informacijos apie reikalavimo teisės perleidimą, nukreipiant į tą pačią 2 dalyje išdėstytą informaciją.  Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos, pašalinant šiuos neaiškumus.

Pritarti.

 

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

19

4

 

38.     Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje tarp kreditoriaus ir skolininko gali būti nustatytas ir kitoks netesybų dydis, todėl lieka neaiškus sutarties santykis su projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ribojančiomis netesybų dydį iki 0.05 procento.

Pritarti.

 

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

 

 

 

39.     Projekto 21, 23, 28 ir 29 straipsnių numeracija redaguotina atsižvelgiant į teisės technikos taisykles.

Pritarti.

 

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

21

a

1

40.     Projekto 21 straipsnio a dalies 1 punkto nuostatos dėl skolų išieškojimo įmonės teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų, registrų, skolininko buvusių ir esamų darbdavių kelia abejonių. Analizuojama nuostata būtų pateisinama, jeigu skolų išieškojimo įmonės būtų viešojo administravimo subjektai, t.y. jeigu valstybė jas būtų įgaliojusi atlikti viešąjį administravimą (teikti administracines ar viešąsias paslaugas, priimti administracinius sprendimus). Pagal galiojančius įstatymus valstybė yra įgaliojusi antstolius vykdyti skolų išieškojimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl antstoliai turi analizuojamame projekto straipsnyje nustatytas teises. Tačiau tokių teisių suteikimas skolų išieškojimo įmonėms įstatymu visiškai nereglamentuojant jų skolų išieškojimo procedūrų, skolininko teisių, manytume, nėra pagrįstas. Jeigu siekiama nustatyti alternatyvią antstolių vykdomam skolos išieškojimui tvarką, projekto nuostatos iš esmės tobulintinos.

Pritarti.

 

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

 

 

 

41.     Projekto penktajame skirsnyje siūloma nustatyti, jog skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūrą vykdo dvi institucijos: valstybinė priežiūros institucija ir skolų išieškojimo įmonių savivaldos institucija (Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba, toliau – Rūmų valdyba).

Tokios projekto nuostatos kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos paprastai yra atsakingos už savo narių veiklos koordinavimą, atstovavimą savo nariams valstybės institucijose, kvalifikacijos kėlimo organizavimą, kontroliuoja, kaip jų nariai laikosi profesinės etikos taisyklių, vykdo profesinės veiklos stebėseną Tačiau jos nėra įvardijamos kaip priežiūros institucijos. Pastebėtina, jog Paslaugų įstatymas, kuris turėtų būti taikomas ir skolų išieškojimo įmonėms, nustato, jog paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą vykdo kompetentinga institucija, kuri yra viešojo administravimo subjektas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atsisakyti projekto nuostatų dėl Rūmų valdybos priežiūros funkcijų. Jeigu nebūtų pritarta šiai pastabai, būtina projektą tobulinti ir aiškiai atskirti Rūmų valdybos ir priežiūros institucijos funkcijas, teises ir pareigas. Taip pat būtina projektą papildyti nuostatomis dėl skolų išieškojimo įmonių veiklos patikrinimo tvarkos, nustatant ne tik priežiūrą atliekančių subjektų, bet ir skolų išieškojimo įmonių teises ir pareigas patikrinimo metu.

Pritarti.

 

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

23

 

 

42.     Projekto 23 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, straipsnio a dalies 4 punkto ir b dalies nuostatos dėl informacijos gavimo iš skolų išieškojimo įmonių dubliuojasi, straipsnio c dalyje pateikiama nuoroda į straipsnio 1 dalį neaiški, nes straipsnio dalys žymimos ne skaičiais, bet raidėmis.

Pritarti.

 

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

24

1

 

43.     Projekto 24 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti institucijoms ir asmenims pareigą pateikti informaciją, įskaitant konfidencialią, Rūmų valdybai ir priežiūros institucijai. Tačiau projekte nėra nuostatų dėl gautos konfidencialios informacijos apsaugos. Projektą būtina papildyti atitinkamomis nuostatomis.

Pritarti.

 

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

25

26

27

28

1

5

1

f

 

44.     Projekto 25 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „byla“, įrašytini žodžiai „pažeidimo“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 26 straipsnio 5 daliai, 27 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio f daliai.

Pritarti.

 

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

25

2

 

45.     Projekto 25 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „mokesčių“ įrašytini žodžiai „mokėtinų sumų“.

Pritarti.

 

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

26

 

 

46.     Projekto 26 straipsnio pavadinimas taisytinas, atsižvelgiant į straipsnio turinį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto straipsniuose profesinės veiklos ir etikos kodeksas įvardijimas skirtingai, todėl neaišku, ar tai vieno kodekso pavadinimas, ar turi būti du kodeksai – profesinės veiklos ir etikos, ar tai alternatyvūs profesinės veiklos etiką reguliuojančių kodeksų pavadinimai.

Pritarti.

 

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

26

1,2

 

47.     Iš projekto 26 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nėra aišku, kodėl vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi iniciatyvos teisė iškelti pažeidimo bylą priklauso tik Rūmų valdybai ir priežiūros institucijai, tačiau 2 dalyje turi būti pateikiama Pareiškėjo pretenzija, o pagal straipsnio 5 dalį, Rūmų valdyba ir priežiūros institucija turi teisę savo iniciatyva arba su skolų išieškojimo įmonės sprendimu nesutinkančio suinteresuoto asmens prašymu kreiptis į garbės teismą dėl pažeidimo bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra pateikiamas Pareiškėjo apibrėžimas, vadovaujantis 26 straipsnio 3 dalies nuostatomis, juo gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Taip pat neaišku, ar suinteresuotu asmeniu yra tik pareiškėjas, ar juo gali būti ir kitas asmuo. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 28 straipsnio a dalimi, pažeidimo nagrinėjimo procedūra pradedama tik gavus Rūmų valdybos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos taisytinos ir derintinos tarpusavyje.

Pritarti.

 

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

28

 

 

48.     Projekto 28 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Be to, straipsnio d dalyje vietoj žodžių „galimus pažeidimus“ įrašytini žodžiai „nustatytus pažeidimų faktus“.

Pritarti.

 

49.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

28

f

 

49.     Projekto 28 straipsnio f dalyje siūloma įtvirtinti 60 dienų terminą, per kurį turi būti išnagrinėta pažeidimo byla ir priimtas sprendimas. Tačiau nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kyla tuo atveju, jeigu pažeidimo byla nėra išnagrinėjama įstatymo nustatytu terminu – ar garbės teismas gali pratęsti pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą, ar laikoma, jog pažeidimo byla nutraukta.

Pritarti.

 

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

 

 

 

50.     Projektą reikia papildyti nuostata dėl atsakomybės už veiklos pažeidimus taikymo senaties – nustatyti terminą nuo pažeidimo padarymo, kuriam praėjus pažeidimo byla nebegali būti keliama. Taip pat reikėtų nustatyti terminą po nuobaudos už veiklos pažeidimą skyrimo, kuriam praėjus laikoma, kad įmonė nebausta.

Pritarti.

 

51.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

29

a

 

51.     Projekto 29 straipsnio a dalyje nurodytos dvi institucijos, kurios gali taikyti tas pačias poveikio priemones už tuos pačius pažeidimus. Atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį pažeidimą du kartus, projektas tobulintinas, nustatant poveikio priemonių taikymo taisykles, kai įmonei dėl to paties pažeidimo priežiūros institucija yra skyrusi nuobaudą ar pradėtas svarstyti poveikio priemonės taikymo klausimas priežiūros institucijoje ir iškelta pažeidimo byla garbės teisme.

Pritarti.

 

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

30

 

 

52.     Jeigu nebūtų pritarta šios išvados pastabai dėl projekto 17 straipsnio, atsižvelgdami į garbės teismo instituto prigimtį ir paskirtį, manytume, kad garbės teismas galėtų skirti tik projekto 29 straipsnio a dalies 1 punkte nurodytą nuobaudą už pažeidimą - įspėjimą ir 4 punkte nurodytą nuobaudą – siūlyti priežiūros institucijai sustabdyti arba panaikinti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimą. Projektas tobulintinas, atskirai įvardijant garbės teismo ir priežiūros institucijos skiriamas nuobaudas bei išbraukiant iš projekto 30 straipsnio nuostatą dėl garbės teismo teisės skirti baudas ir baudų skyrimo už garbės teismo nurodymų nevykdymo.

Pritarti.

 

53.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

29

a

5

53.     Projekto 29 straipsnio a dalies 5 punkto nuostata dėstytina atskira dalimi, nes poveikio priemonės netaikymas nėra nuobauda.

Pritarti.

 

54.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

29

c

 

54.     Atsižvelgiant į proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, iš projekto 29 straipsnio c dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl garbės teismo sprendimas negali būti tiesiogiai siunčiamas pareiškėjui ir skolų išieškojimo įmonei, o turi būti pirmiausia pateikiamas Rūmų valdybai.

Pritarti.

 

55.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

30

 

 

55.     Projekto 30 straipsnyje siūloma nustatyti, jog baudos gali būti skiriamos tik skolų išieškojimo įmonei. Toks siūlymas kelia abejonių, nes už įmonės veiklą yra atsakingi jos vadovai. 

Pritarti.

 

56.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

30

5

 

56.     Projekto 30 straipsnio 5 dalies nuostata tobulintina, nes už joje nurodytą veiklą be licencijos gali būti taikoma ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.

Pritarti.

 

57.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

32

 

 

57.     Pastebėtina, kad garbės teismas neturi ir negali turėti valdingų įgalinimų, todėl iš projekto 32 straipsnio brauktinos nuostatos dėl garbės teismo sprendimo, kaip vykdytino vykdomojo dokumento.

Be to, 32 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „įsiteisėjimo“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“.

Pritarti.

 

58.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

33

1

 

58.     Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotumą skųsti garbės teismo ar priežiūros institucijos sprendimą gali turėti ne tik skolų išieškojimo įmonė, bet ir pareiškėjas. Dėl šios priežasties atitinkamai koreguotina projekto 33 straipsnio 1 dalis.

Pritarti.

 

59.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

34

 

 

59.     Tikslintinas projekto 34 straipsnio pavadinimas, po žodžio „įsigaliojimas“ įrašant žodžius „įgyvendinimas ir taikymas“.

Pritarti.

 

60.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

34

3

 

           60. Projekto 34 straipsnio 3 dalis išbrauktina kaip perteklinė.

Pritarti.

 

61.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-11-07

34

 

 

         61. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.77 straipsnio 1 dalimi, licencijuojama ūkine veikla verstis neturint licencijos yra draudžiama. Dėl šios priežasties koreguotinas projekto 34 straipsnis, nustatant tinkamus terminus ir mechanizmą skolų išieškojimo veikla siekiančioms užsiimti įmonėms gauti licencijas pereinamuoju laikotarpiu iki įstatymo įsigaliojimo.

Pritarti.

 

62.

Europos teisės departamentas prie TM,

2018-11-16

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektą Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas.

1. Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, jog Europos teisės departamentas savo išvadoje dėl ankstesnio projekto varianto Nr. XIIIP-1741 jau pasisakė tiek dėl licencijų verstis skolų išieškojimo veikla išdavimo, tiek dėl paslaugų teikėjo įpareigojimo turėti tam tikrą teisinę formą ir pabrėžė būtinybę pateisinti tokius reikalavimus.

 

 

63.

Europos teisės departamentas prie TM,

2018-11-16

 

 

 

2. Pažymime, jog remiantis Paslaugų direktyvos 2006/123/EB[1] 9 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsnio 7 dalimi bei 39 straipsnio 5 dalimi, valstybės narės praneša Komisijai apie visus naujus įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuose nustatomi paslaugų teikimo laisvės apribojimai, kartu pateikdamos tokius reikalavimus pateisinančias priežastis. Komisija apie tokias nuostatas praneša kitoms valstybėms narėms. Toks pranešimas netrukdo valstybėms narėms priimti minėtas nuostatas, tačiau per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo datos Komisija patikrina, ar naujieji reikalavimai atitinka Bendrijos teisę, ir, esant reikalui, priima sprendimą, kuriuo pareikalauja, kad atitinkama valstybė narė tokių reikalavimų nepriimtų arba juos panaikintų. Taigi Komisijai turės būti pranešta apie visus Projektu nustatomus laisvės teikti paslaugas suvaržymus, pateikiant pagrindimą, kodėl reikalavimai yra pateisinami.

Atsižvelgti.

 

64.

Europos teisės departamentas prie TM,

2018-11-16

2

2

2

5

1

4

 

3. Projekto 1 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog skolų išieškojimo įmonė – tai skolų išieškojimo veiklos licenciją turintis ir į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą įrašytas juridinis asmuo. Pažymėtina, kad tam tikri subjektai, pavyzdžiui, kitoje valstybėje narėje įsteigtos organizacijos filialas, nepatenka į Projekto nuostatos formuluotę. Atsižvelgiant į tai, siūlytume Projekto 2 straipsnio 5 dalį papildyti nurodymu, jog skolų išieškojimo įmonė – tai skolų išieškojimo veiklos licenciją turintis ir į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą įrašytas juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai. Analogiškai siūlytume papildyti ir Projekto 2 straipsnio 1 dalyje bei 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas kreditoriaus ir skolininko sąvokas, kad tokie subjektai nebūtų  eliminuojami iš Projekto taikymo apimties tik dėl savo pasirinktos teisinės formos.

Pritarti.

 

65.

Europos teisės departamentas prie TM,

2018-11-16

 

 

 

4. Paslaugų direktyvos 2006/123/EB 16 straipsnio 2 dalies b) punkte įtvirtintas draudimas valstybėms narėms apriboti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo laisvę teikti paslaugas, įpareigojant gauti valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą, taip pat įsiregistruoti tos valstybės narės registre arba joje esančiose profesinėse įstaigose ar asociacijose, išskyrus šioje direktyvoje arba kituose Bendrijos teisės aktuose numatytus atvejus. Paslaugų direktyvoje 2006/123/EB (9-10 straipsniuose) numatyta, kad leidimų išdavimo tvarka ir kriterijai, kuriais ji grindžiama, yra leistini tik tada, jei nediskriminuoja paslaugų teikėjo, yra objektyviai pateisinami svarbiais visuomenės interesais ir siekiamo tikslo negalima įgyvendinti taikant mažiau ribojančią priemonę. Taigi aptariamos priemonės yra galimos tik tada, jei atitinka minėtuosius pateisinamumo kriterijus. Svarbu pažymėti, jog licencijos ir įpareigojimo įsirašyti į teikėjų sąrašą reikalavimo bei tam tikrų Projekto antro skirsnio reikalavimų (pavyzdžiui, būti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų nariu ir mokėti stojimo bei kasmetinį nario mokestį) taikymas paslaugų teikėjui tais atvejais, kai paslaugos Lietuvos Respublikoje yra teikiamos laikinai, prieštarautų tiek Paslaugų direktyva 2006/123/EB siekiamam tikslui, tiek proporcingumo principui. Tad siūlytume Projektą papildyti, nustatant, kad licencijavimo ir įrašymo į teikėjų sąrašą tvarka nėra taikoma asmenims, paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantiems laikinai, taip pat nurodant, kurie iš reikalavimų tokiems asmenis yra taikytini.

Pritarti.

 

66.

Europos teisės departamentas prie TM,

2018-11-16

7

1

 

5. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įmonė gali gauti skolų išieškojimo veiklos licenciją ir būti įrašyta į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu atitinka šio įstatymo reikalavimus ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai pateikia Projekte nurodytą informaciją. Tokia formuluotė palieka atsakingoms institucijoms teisę tais atvejais, kai asmuo atitinka visus keliamus reikalavimus ir pateikia reikalingus dokumentus, savo nuožiūra licencijos nesuteikti ir į sąrašą paslaugų teikėjo neįrašyti. Todėl siūlytume formuluotę patikslinti nurodant, kad įmonei yra išduodama skolų veikos licencija ir ji yra įrašoma į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, kai įvykdo Projekte įtvirtintas minėtąsias sąlygas.

Pritarti.

 

67.

Europos teisės departamentas prie TM,

2018-11-16

7

1

 

6. Be to, Projekto 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti dokumentai, duomenys ir informacija, kurią įmonės privalo pateikti atsakingai institucijai, 9 punktu įpareigojant pateikti kitus duomenis ir (arba) dokumentus, kai jie yra būtini ir (arba) Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba jų pareikalauja. Šia nuostata turėtų būti apibrėžiami dokumentai ir informacija, atskleidžiantys atitikimą reikalavimams, kuriems esant galima vykdyti skolų išieškojimo veiklą. Tuo tarpu Projektu siūloma nustatyti formuluotė Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdybai suteikia neribota diskreciją prašyti pateikti bet kokią jos reikalaujamą informaciją. Tai prieštarauja Paslaugų direktyvos 2006/123 10 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai, kad leidimų išdavimo tvarka grindžiama kriterijais, kurie neleidžia kompetentingoms institucijoms naudotis vertinimo įgaliojimais savavališkai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ Nr. 937 18.3 punkte nurodyta, jog nustatomas esminių reikalavimų, kuriuos turi atitikti ūkio subjektas, siekiantis gauti licenciją, ir licencijos turėtojas, sąrašas turi būti baigtinis, tai yra licencijas išduodantiems ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atliekantiems subjektams neturi būti palikta teisė licenciją gauti siekiantiems ūkio subjektams ar licencijų turėtojams savo nuožiūra nustatyti kokių nors reikalavimų ir (ar) licencijuojamos veiklos sąlygų, be tų, kurie nustatyti veiklos licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose arba licencijavimo taisyklėse. Atsižvelgdami į tai, manome, kad minėtoji Projektu siūloma įtvirtinti nuostata neatitinka Europos Sąjungos bei nacionalinių teisės aktų reikalavimų ir siūlome jos atsisakyti.

Pritarti.

 

68.

Europos teisės departamentas prie TM,

2018-11-16

21

a

1

7. Projekto 21 straipsnio a dalies 1 punkte nurodyta skolų išieškojimo įmonės teisė gauti duomenis iš viešųjų registrų bei asmenų apie skolininko buvusias darbovietes, darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dydžius, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei jam taikomus areštus ir apribojimus ir kitą informaciją, kuri yra reikalinga siekiant atlikti su skolos išieškojimu susijusius veiksmus. Iš pateiktos formuluotės neaišku, ar tokie duomenys būtų tvarkomi esant duomenų subjekto sutikimui, nėra nustatyto aiškaus duomenų tvarkymo tikslo ir duomenų teikimo tvarkos bei sudaroma galimybė tvarkyti perteklinius duomenis. Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai teisės akto projektu siekiama įtvirtinti prievolę tam tikriems subjektams tvarkyti asmens duomenis, Reglamento 2016/679/ES[2] įpareigoja atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Analogiškai, Reglamento 2016/679/ES prasme turi būti įvertinama ir informacija, susijusi su asmens duomenimis, teikiamais remiantis Projekto 24 straipsniu. Vadovaudamiesi Reglamento 2016/679/ES 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento 2016/679/ES 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.

Pritarti.

 

69.

Europos teisės departamentas prie TM,

2018-11-16

24

 

 

8. Projekto 24 straipsniu įtvirtinama pareiga Lietuvos kredito valdymo įmonių rūmų valdybai ir priežiūros institucijai pateikti, be kita ko, konfidencialią informaciją. Atkreipiame dėmesį, jog Direktyva 2016/943/ES[3] Europos Sąjungos mastu nustato komercinių paslapčių teisinę apsaugą, todėl Projektas turėtų įtvirtinti nuostatas, susijusias su tokios informacijos apsauga ir neleisti neteisėtų jos gavimo atvejų.

Pritarti.

 

70.

Europos teisės departamentas prie TM,

2018-11-16

 

 

 

9. Galiausiai, atkreipiame dėmesį, jog Paslaugų direktyvos 2006/123/EB 8 straipsnyje įtvirtinta valstybės narės pareiga užtikrinti, kad visas procedūras ir formalumus, susijusius su teise į paslaugų teikimo veiklą ir šios veiklos vykdymu, būtų galima lengvai atlikti nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis pasitelkiant atitinkamą kontaktinį centrą ir bendraujant su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atitinkamai papildyti Projekto nuostatas, įtvirtinant galimybę prašymus ar kitus dokumentus, reikalingus siekiant vykdyti skolų išieškojimo veiklą, pateikti ir gauti  elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą.

Pritarti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos, Fintech Lithuania, Finansinių paslaugų įmonių asociacijos „Finco“, Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijos pasiūlymai.  

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-04-10

 

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Atliekant Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama sureguliuoti skolų išieškojimą vykdančių įmonių veiklą, užtikrinti jų veiklos skaidrumą bei vartotojų teisių apsaugą, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti neigiamas dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo kylančias socialines bei finansines pasekmes[4].

Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, esminių antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau pritariame daugeliui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje išdėstytų teisinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų, kurie skolų išieškojimą vykdančių įmonių teisinį reguliavimą padarytų aiškesnį, nuoseklesnį, kartu ir atsparesnį korupcijai.

Atsižvelgti.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

       1.             

Vyriausybės nutarimas Nr. 729, 2019-07-10

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. SV-S-1081 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė  n u t a r i a:

Nepritarti Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektui Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte vienu iš pagrindinių tikslų nurodyta, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimą įtvirtinant vartotojų teisių apsaugą užtikrinančias nuostatas, tačiau Įstatymo projekto nuostatos dėl skolininkų teisių apsaugos nėra išplėtotos ir pakankamos minėtam Įstatymo projekto tikslui pasiekti.

Įstatymo projekte nėra nustatyti didžiausi skolos išieškojimo išlaidų dydžiai ar jų nustatymo kriterijai, vartotojų teisių apsaugos priemonės, užtikrinančios vartotojo teisę į teisingą ir išsamią informaciją apie skolos išieškojimo išlaidas, kurias prašoma atlyginti, teisė pareikšti prieštaravimus dėl skolos buvimo fakto, jos sumos ir mokėjimo termino ar dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų taikymo.

2. Įstatymo projektu siekiama sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimo veiklą, tačiau pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės nėra išplėtotos ir aiškios.

Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalyje išvardyti skolų išieškojimo įmonių veiklos principai, tačiau nėra išdėstytas tų principų turinys.

Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatyta skolų išieškojimo įmonių pareiga apdrausti verslo civilinę atsakomybę, tačiau nėra nurodyta draudimo suma ir pagrindinės draudimo sąlygos.

Įstatymo projekte nėra nuostatų, apibrėžiančių skolų administravimo ar kitokių teikiamų paslaugų kreditoriams išieškant skolas turinį, kvalifikacinius reikalavimus skolų išieškojimo įmonėse dirbantiems ar skolų išieškojimo veiklą vykdantiems asmenims, reikalavimus skolų perleidimui (pavyzdžiui, dėl tinkamo vartotojų informavimo apie skolos perleidimą), skolos perleidimo mechanizmus, atsižvelgiant į galimus skolų išieškojimą ne teismo tvarka vykdančių įmonių veiklos modelius.

3. Įstatymo projekto nuostatos, susijusios su skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros reguliavimu, neatitinka valstybės vykdomos ūkio subjektų veiklos priežiūros, geresnio reguliavimo priemonių taikymo reguliuojant  ūkio subjektų veiklą (administracinės ir kitos reguliavimo naštos mažinimo, teisės aktų supaprastinimo, teisinio reguliavimo kokybės gerinimo) ir viešojo administravimo sistemos sandaros modernizavimo politikos.

Įstatymo projekte numatomas skolų išieškojimo paslaugų teikėjų licencijavimas įgyvendinamas tik formaliu kitų institucijų išduotų dokumentų ar paties ūkio subjekto pateiktos informacijos vertinimu, o ūkio subjekto patikrinimas prieš jo veiklos pradžią faktiškai nėra atliekamas, todėl pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė (licencijavimas) Įstatymo projektu siekiamo tikslo sureguliuoti skolų išieškojimo veiklą vykdančių ūkio subjektų veiklos priežiūrą įgyvendinimo neužtikrins. Siūlomas veiklos pradžios ribojimas licencijavimu yra nebūtinas, neproporcingas, fragmentiškas, Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose nustatytas tikslas galėtų būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis: ūkio subjektų veiklos sąlygų priežiūra ir savireguliacija.

Įstatymo projekte numatoma suteikti ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmams (toliau – Rūmai) šių funkcijų aiškiai neatskiriant ar jas dubliuojant (pavyzdžiui, veiklos patikrinimas, poveikio priemonių taikymas). Toks reguliavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems efektyvumo ir subsidiarumo principams, valstybė neracionaliai ir neefektyviai naudotų finansinius ir žmogiškuosius išteklius, taip pat ūkio subjektams būtų sukuriama papildoma veiklos priežiūros našta.  

Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis numatoma suteikti ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas Ūkio ministerijai  (dabar – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria nustatoma, kad ministerija steigiama valstybės politikai formuoti, taip pat jos įgyvendinimui ministrui pavestose valdymo srityse organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi nustatoma, kad valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui.

Įstatymo projekto nuostata, kuria numatoma suteikti ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas Rūmams, neatitinka šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamos viešojo sektoriaus įstaigų sistemos optimizavimo iniciatyvos. Ši iniciatyva apima ne tik viešojo sektoriaus įstaigų sistemos peržiūrą, bet ir viešojo sektoriaus įstaigų kompetencijos išgryninimą siaurinant viešojo administravimo įgaliojimus galinčių turėti subjektų ratą ir jiems suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų apimtį (ypač tokių teisinių formų juridiniams asmenims kaip viešosios įstaigos, valstybės įmonės ar asociacijos).

4. Įstatymo projekto nuostatos neatitinka sistemiškumo principo, nurodyto Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, nes Įstatymo projekto nuostatos nėra suderintos su galiojančiais įstatymais.

Įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatos (siūloma nustatyti, kad netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jeigu skolininkas pavėluotų įvykdyti įsipareigojimus) nėra suderintos su Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatomis (numatytas diferencijuotas netesybų reguliavimas kredito gavėjui nevykdant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį, t. y. iki sutarties nutraukimo taikomos ne didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o nutraukus kredito sutartį arba pareikalavus grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties – ne didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną).

5. Įstatymo projekto nuostatos nėra suderintos su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 5 straipsnyje įtvirtintais asmens duomenų tvarkymo principais (asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas), asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas), asmens duomenys tvarkomi ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra laikomi (duomenų saugojimo trukmės apribojimo principas)) ir BDAR 13, 14 ir 23 straipsnių nuostatomis dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo. 

6. Įvertindama tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos Vyriausybė planuoja Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą įstatymo projektą, kuriuo būtų reguliuojama neteisminio skolų išieškojimo veikla.

Atsižvelgti.

Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti.

       2.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

1

 

 

 

 

 

     Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

     Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1.       Šio įstatymo paskirtis – nustatyti skolų išieškojimo veiklos licencijos suteikimo, jos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, skolų išieškojimo įmonių savivaldos sistemą, skolų išieškojimo įmonių teises, pareigas bei atsakomybę atliekant skolų išieškojimo veiksmus“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

       3.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

2

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1.       Kreditorius - fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, kuris pagal sutartį ar teisės aktus turi galiojančią teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų mokėjimo įsipareigojimą.

2.         Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos ūkio ekonomikos ir inovacijų ministerija šio įstatymo nustatyta tvarka išduodanti skolų išieškojimo veiklos licenciją ir vykdanti skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas.

3.         Skola - iš sutarties ar teisės aktų kilęs mokėjimo įsipareigojimas, kurį skolininkas yra pradelsęs kreditoriui sumokėti.

4.         Skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, kuris pagal sutartį ar teisės aktus turi pradelstą mokėjimo įsipareigojimą kreditoriui.

5.         Skolų išieškojimo įmonė – skolų išieškojimo veiklos licenciją turintis ir į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą įrašytas juridinis asmuo, kurio akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė arba jų padaliniai, kurios veikla yra susijusi su fizinių bei juridinių asmenų skolų įgijimu ir (arba) administravimu ir (arba) pagalba kreditoriams išieškant skolas.

6.         Skolų išieškojimo veikla - skolos išieškojimo iš skolininkų veiksmai, kuriuos skolų išieškojimo įmonė atlieka savo arba kreditoriaus vardu“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

       4.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

3

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1.       Šis įstatymas taikomas skolų išieškojimo įmonių vykdomai skolų išieškojimo veiklai.

2.         Šis įstatymas netaikomas:

1)         skolų išieškojimo veiklai, kurią vykdo antstoliai, advokatai;

2)         fiziniams asmenims, kurie įgyvendina savo reikalavimo teises;

3)         juridiniams asmenims, kurie įgyvendina savo reikalavimo teises, ir kurių pajamos iš įgytų ar administruotų mokėjimo įsipareigojimų sudaro ne daugiau kaip 10 (dešimt) procentų metinių pajamų ir neviršija 500 000 (penkių šimtų tūkstančių) eurų;

4)         skolų išieškojimui, kurį vykdo valstybės ar savivaldos institucijos viešosios teisės srityje;

5)         kitais teisės aktuose įstatymų numatytais atvejais.“

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

       5.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

4

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,, 1.      Skolų išieškojimo įmonė turi teisę vykdyti skolų išieškojimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą skolų išieškojimo veiklos licenciją ir būdama įrašyta į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis.

2.         Skolų išieškojimo veiklos licencija išduodama tik tai įmonei, kuri atitinka visus šiame įstatyme numatytus reikalavimus. Licencija negali būti perleista ar pereiti kitam asmeniui.

3.         Skolų išieškojimo veiklos licencija išduodama neribotam laikui arba iki tol, kol yra panaikinama šio įstatymo ar skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

4.         Skolų išieškojimo veiklos licencijos išdavimo, jos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja šis įstatymas ir skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklės, kurias rengia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai ir tvirtina priežiūros institucija.“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

       6.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

6

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnį bei jo pavadinimą ir juos išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Skolų išieškojimo įmonių verslo profesinės civilinės atsakomybės draudimas

1.         Skolų išieškojimo įmonės privalo apdrausti verslo profesinę civilinę atsakomybę dėl žalos, galinčios atsirasti netinkamai vykdant skolų išieškojimo veiklą.

2.         Skolų išieškojimo įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą skolų išieškojimo veiklos laiką, kurios dydis yra ne mažesnis kaip 30 000 eurų“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

       7.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

7

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1.       Įmonė gali gautigauna skolų išieškojimo veiklos licenciją ir būti įrašytayra įrašoma į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu atitinka šio įstatymo reikalavimus ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai pateikia šiuos dokumentus, duomenis bei informaciją:

1)         nustatytos formos prašymą;

2)         įmonės įstatus ar kitus steigimo dokumentus;

3)         išplėstinį viešojo juridinių asmenų registro išrašą;

4)         nustatytos formos anketą apie skolų išieškojimo įmonės vadovą ir įmonę kontroliuojančius asmenis;

5)         dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad įmonės vadovas ir kontroliuojantys asmenys atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus;

6)         draudimo poliso kopiją;

7)         nustatytos formos deklaraciją, kad įmonė atitinka 5 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;

8)         stojamojo ir kasmetinių mokesčių sumokėjimą Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmams patvirtinančius dokumentus. Stojamojo mokesčio ir kasmetinio mokesčio dydžius nustato Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba ir tvirtina priežiūros institucija;

9) kitus duomenis ir (arba) dokumentus, kai jie yra būtini ir (arba) Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba jų pareikalauja;“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

       8.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

8

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1.       Skolų išieškojimo veiklos licenciją išduoda ir joje įrašytus duomenis keičia priežiūros institucija Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu.

2.         Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba, išnagrinėjusi prašymą dėl licencijos išdavimo ar joje įrašytų duomenų keitimo ir kartu su juo pateiktus dokumentus, duomenis bei informaciją, ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, priima sprendimą teikti įmonės prašymą priežiūros institucijai tvirtinti arba motyvuotai atsisako tai padaryti.

3.         Jeigu Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba paprašo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti, arba juos savo iniciatyva pateikia prašymą dėl licencijos išdavimo pateikusi įmonė, sprendimą teikti asmens prašymą priežiūros institucijai tvirtinti arba atsisakyti tai padaryti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba priima ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos.

4.         Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų išduoda arba atsisako išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją ar pakeisti licencijoje įrašytus duomenis. Priežiūros institucija taip pat turi teisę reikalauti papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Apie priimtą sprendimą priežiūros institucija praneša pareiškėjui raštu ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

5.         Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją, priežiūros institucija įrašo skolų išieškojimo įmonė įrašoma įmonę į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą skelbia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų interneto svetainėje.

6.         Skolų išieškojimo veiklos licenciją atsisakoma išduoti, kai:

1)         įmonė nepateikia šiame įstatyme nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, pateikia ne visus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją ir per nustatytą terminą dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos nepapildo, pateikia neteisingus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją;

2)         įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų;

3)         įmonė nesumoka stojamojo ir (arba) kasmetinio nario mokesčio;

4)         kitais šiame įstatyme nustatytais pagrindais.

7.         Sprendimas atsisakyti išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją privalo būti motyvuotas. Apie priimtą sprendimą ir jo motyvus skolų išieškojimo įmonė informuojama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

       9.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

9

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1.       Kai yra šiame įstatyme nustatyti pagrindai, priežiūros institucija Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti arba panaikinti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijąlicencijos galiojimą ir išbraukti įmonę iš viešo skolų išieškojimo įmonių sąrašo.

2.         Priežiūros institucija Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimą, kai:

1)         nepateikiama informacija, duomenys ir (arba) dokumentai, atsisakoma pateikti informaciją, duomenis ir (arba) dokumentus, pateikta informacija, duomenys ir (arba) dokumentai yra neteisingi;

2)         įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų;

3)         įmonė nesumoka kasmetinio nario mokesčio ir nėra Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos sprendimo mokesčio mokėjimą atidėti;

4)         grubiaišiurkščiai arba pakartotinai per vienerius metus pažeidžia šiame įstatyme numatytus reikalavimus.

3.         Priėmusi sprendimą sustabdyti skolų išieškojimo įmonės veiklos licenciją, priežiūros institucija apie tai informuoja skolų išieškojimo įmonę ir nustato 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų terminą trūkumams pašalinti, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju.

4.         Priežiūros institucija Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva panaikina skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijąlicencijos galiojimą, kai:

1)         įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir per priežiūros institucijos nustatytą terminą įmonė nepašalina šių trūkumų;

2)         nepateikiama informacija, duomenys ir (arba) dokumentai, atsisakoma pateikti informaciją, duomenis ir (arba) dokumentus, pateikta informacija, duomenys ir (arba) dokumentai yra neteisingi ir per priežiūros institucijos nustatytą terminą įmonė nepašalina šių trūkumų;

3)         dėl šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimų skolų išieškojimo įmonių garbės teismas pasiūlo panaikinti įmonės veiklos licenciją ir priežiūros instituciją šį siūlymą tenkinalicencijos galiojimą;

4)         įmonė nevykdo skolų išieškojimo veiklos daugiau kaip 12 (dvylika) mėnesių;

5)         skolų išieškojimo įmonė pripažįstama bankrutavusia, ji likviduojama ar pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;

6) įmonė nesumoka kasmetinio nario mokesčio ir nėra Lietuvos kreditų valdymo rūmų valdybos sprendimo mokesčio mokėjimą atidėti;

7)         kitais šiame įstatyme ir skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklėsenumatytais pagrindais.

5.         Skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijalicencijos galiojimas gali būti panaikintapanaikintas priežiūros institucijos sprendimu gavus rašytinį skolų išieškojimo įmonės prašymą. Tokiu atveju skolų išieškojimo įmonė privalo pateikti:

1)         prašymą panaikinti įmonės skolų išieškojimo veiklos licencijąlicencijos galiojimą;

2)         informaciją apie galiojančias reikalavimo teises, jeigu tokių yra;

3)         informaciją apie teisių ir pareigų pagal galiojančias reikalavimo teises, jeigu tokių yra, perleidimą tretiesiems asmenims;

4)         informaciją apie nepasibaigusias sutartis dėl skolų išieškojimo paslaugų teikimo, pradėtus ir vykdomus skolų išieškojimo veiksmus, jeigu tokių yra.

6.         Sprendimas panaikinti skolų išieškojimo veiklos licencijąlicencijos galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Apie priimtą sprendimą ir jo motyvus skolų išieškojimo įmonė informuojama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

7.         Skolų išieškojimo įmonei, kurios veiklos licencija sustabdyta arba panaikinta, draudžiama tęsti skolų išieškojimo veiklą. Panaikinus skolų išieškojimo veiklos licenciją, įmonė privalo nutraukti visas sutartis ir veiksmus, susijusius su skolų išieškojimo paslaugų teikimu, skolų išieškojimo įmonėms perleisti galiojančias reikalavimo teises.

8.         Apie skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos sustabdymą ir panaikinimą skelbiama viešai Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų interneto svetainėje ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Apskundus sprendimą dėl licencijos sustabdymo ar panaikinimo, apie priimtą sprendimą Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai skelbia viešai ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.

9.         Sprendimas dėl licencijos sustabdymo arba panaikinimo, išskyrus, kai licencija sustabdoma arba panaikinama šio straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytu pagrindugali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

10.       Skolų išieškojimo įmonei, kurios skolų išieškojimo veiklos licencija panaikinta, licencija gali būti išduota pakartotinai šiame įstatyme nustatyta tvarka, bet ne anksčiau kaip praėjus 1 (vieneriems) metams nuo licencijos panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai licencija buvo panaikinta šio straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu.“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   10.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

10

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai yra asociacija, kuri jungia visas licenciją turinčias skolų išieškojimo įmones, atlieka skolų išieškojimo įmonių savivaldos funkcijas ir įgyvendina savivaldos principus.

2. Pagal savo prievoles Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai atsako savo turtu ir neatsako už savo narių prisiimtus įsipareigojimus, o Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų nariai neatsako už Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų prievoles.

3. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų įstatais.“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   11.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

11

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1.       Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai atlieka šias funkcijas:

1)         rengia ir tvirtina Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų įstatų pakeitimus ir papildymus;

2)         rengia ir patvirtinateikia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimui tvirtinti skolų išieškojimo įmonių profesinės etikos kodeksą ir kontroliuoja, kaip jo laikomasi;

3)         rengia ir tvirtinateikia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimui tvirtinti skolų išieškojimo įmonių garbės teismo nuostatus;

4)         sprendžia skolų išieškojimo įmonių profesinės veiklos gerinimo klausimus;

5)         rengia ir tvirtinateikia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimui tvirtinti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos darbo reglamentą;

6)         rengia skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisykles;

7) atlieka kitas Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų įstatuose numatytas funkcijas“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   12.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

12

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1.       Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų organai yra visuotinis rūmų narių susirinkimas, valdyba ir administracija.

2.         Valdyba, Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų direktorius ir administracijagarbės teismas yra Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdymo organai.“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   13.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

13

4

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4.       Panaikinus skolų išieškojimo veiklos licencijąlicencijos galiojimą Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narys pašalinamas iš Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   14.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

16

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.       Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų veiklą organizuoja ir vykdo administraciją. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų administracijaijai vadovauja direktorius“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   15.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

17

4

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4.       Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu teismegarbės teismo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 3 (trys) nariai, tarp jų bent 1 (vienas) narys, paskirtas ne Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimo“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   16.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

18

2

3

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3)       be skolininko sutikimo skambinti jam nakties metu, nuo 22 val. iki 6 val., taip pat valstybinių švenčių dienomis;“

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   17.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

19

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1.       Skolų išieškojimo įmonė privalo informuoti skolininką apie skolą ir jos padengimo galimybes.

2.         Skolininkui turi būti aiškiai ir glaustai pateikta tokia informacija:

1)         pradinio kreditoriaus ir (ar) kreditoriaus vardas pavardė, pavadinimas, adresas;

2)         skolų išieškojimo įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas;

3)         kokiu pagrindu skolų išieškojimo įmonė atlieka skolos išieškojimo veiksmus;

4)         reikalavimo teisės pagrindas;

5)         informacija, kurios pakanka identifikuoti skolininką;

6)         skolos suma, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas mokėtinas sumas;

7)         skolos grąžinimo terminas, įmokų dydis, jų mokėjimo periodiškumas;

8)         mokėjimų nevykdymo pasekmės;

9)         asmens duomenų tvarkymo pagrindas, tikslas ir terminas;

10)       priežiūros institucijos pavadinimas ir adresas;

11)       ginčų sprendimo tvarka.

3.         Jeigu informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą pateikta ne visa pagal šį straipsnį privaloma pateikti informacija arba informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą nurodyta informacija yra klaidinanti, tokiu atveju skolininkas turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis neprivalo mokėti skolų išieškojimo įmonei palūkanų ir kitų išlaidų.

4. Pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atvejais skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   18.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

21

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„a1.      Skolų išieškojimo įmonės vykdydamos skolų išieškojimo veiklą turi teisę:

1)         gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VĮ „Regitra“, viešų registrų: Gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, ir kitų registrų bei asmenų apie skolininko buvusias ir esamas darbovietes, darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dydį, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jiems taikomus areštus bei apribojimus, o taip pat kitą informaciją, kuri yra reikalinga, siekiant atlikti skolos išieškojimo ir su tuo susijusius veiksmus;

2)         saugoti skolininko asmens duomenis 10 (dešimt) metų po skolos padengimo remiantis būtino tvarkymo ir teisėto intereso pagrindu;

3)         disponuoti turima skolininko kontaktine informacija visose skolų išieškojimo įmonės žinioje esančiose skolininko bylose, siekiant užtikrinti išieškojimo proceso operatyvumą, efektyvumą ir ekonomiškumą“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   19.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

23

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„a1.      Skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba ir priežiūros institucija. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba:

1)         prižiūri, ar skolų išieškojimo įmonės tinkamai laikosi šiame įstatyme ir jo pagrindu priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2)         inicijuoja šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimų nagrinėjimą;

3)         atlieka asmenų veiklos patikrinimus, jeigu pagrįstai įtaria, kad jie pažeidžia šį įstatymą, jo pagrindu priimtus teisės aktus, profesinės veiklos reikalavimus ir (arba) etikos kodeksą;

4)         iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, registrų ar informacinių sistemų, skolų išieškojimo įmonių kitų fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių gauna priežiūrai atlikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus, jų kopijas, kitą informaciją, duomenis, dokumentus ir jų kopijas;

5)         bendradarbiauja su valstybių narių ir užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis;

6)         užtikrina gautos konfidencialios informacijos bei asmens duomenų apsaugą;

7) atlieka kitas šiame įstatyme ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų įstatuose nustatytas funkcijas.

b.         Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje numatytas funkcijas, turi teisę iš skolų išieškojimo įmonių gauti informaciją apie jų vykdomą veiklą.

c2.       Priežiūros institucija, priežiūros institucijos nustatyta tvarka, savo iniciatyva, ar gavusi skundą, turi teisę atlikti bet kurią iš šio straipsnio 1 d.dalyje priskirtų funkcijų ir skirti skolų išieškojimo įmonei šio įstatymo 29, 30 straipsniuose numatytas sankcijas.“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   20.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

25

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1.       Už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) skolų išieškojimo įmonių etikos kodekso pažeidimus skolų išieškojimo įmonei garbės teisme gali būti iškelta pažeidimo byla.

2.         Ginčai dėl skolos ir (arba) su ja susijusių mokesčiųmokėtinų sumų, taip pat ginčai dėl reikalavimo teisės pagrįstumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   21.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

26

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 26 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„26      straipsnis. Šio įstatymo, profesinės veiklos ir etikos kodekso pažeidimaipažeidimų išankstinio nagrinėjimo tvarka“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   22.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

28

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„a1.      Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas, gavęs Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos ar priežiūros institucijos pareiškimą, sprendimu pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

b2.       Šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu dalyvauja:

1)         įmonės, dėl kurios pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra, atstovas;

2)         asmuo, kurio prašymo pagrindu pradėta pažeidimo byla;

3)         ekspertai, specialistai ir kiti asmenys – skolų išieškojimo įmonių garbės teismo sprendimu.

c3.       Pradėjęs pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, skolų išieškojimo įmonių garbės teismas raštu kreipiasi į įmonę, dėl kurios veiksmų ši procedūra pradėta, ir paprašo per nustatytą terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra.

d4.       Pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki pažeidimų nagrinėjimo skolų išieškojimo įmonių garbės teisme dienos registruotu laišku pranešama apie galimus pažeidimusnustatytus pažeidimų faktus, šių pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, raštu pateikti paaiškinimus.

e5.       Kol skolų išieškojimo įmonių garbės teisme vyksta bylos nagrinėjimas, skolų išieškojimo įmonė gali vykdyti skolų išieškojimo veiklą.

f6.        Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas galimus pažeidimus išnagrinėja ir poveikio priemones taiko ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo iškelti bylą priėmimo dienos. Poveikio priemonės negali būti taikomos praėjus daugiau nei 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo iškelti bylą priėmimo dienos.

7. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas privalo užtikrinti gautos konfidencialios informacijos apsaugą ir neatskleisti jos tretiesiems asmenims.“

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   23.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

29

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29      straipsnis. Nuobaudos ir kiti skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos priimami sprendimai

a1.       Už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija skolų išieškojimo įmonei gali skirti vieną iš šių nuobaudų:

1)         skirti įspėjimą, kuris skelbiamas viešai;

2)         įpareigoti asmenį, pažeidusį šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso reikalavimus, nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus;

3)         skirti baudą;

4)         siūlyti priežiūros institucijai panaikinti skolų išieškojimo veiklos licencijąlicencijos galiojimą arba panaikinti skolų išieškojimo veiklos licencijąlicencijos galiojimą, jei šią nuobaudą skiria priežiūros institucija;.

5)         netaikyti poveikio priemonių, kai nenustatomas pažeidimas.

b2.       Skiriant konkrečią nuobaudą, skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir reikšmingumą, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą, kitas reikšmingas aplinkybes. Įspėjimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei skolų išieškojimo įmonei per pastaruosius vienerius metumetus nebuvo skirta nuobauda už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus.

c3.       Priežiūros institucija ar skolų išieškojimo įmonių garbės teismas, priėmęs sprendimą, privalo per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos sprendimą pateikti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai. Apie priimtą sprendimą pareiškėjui ir skolų išieškojimo įmonei pranešama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

d4.       Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis ir (ar) jeigu įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitomis priemonėmis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės gali būti neskiriamos.

5. Tuo atveju, jei nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuobaudos skyrimo praėjo daugiau kaip treji metai, yra laikoma, kad skolų išieškojimo įmonė yra nebausta.

6. Skolų išieškojimo įmonei už vieną pažeidimą gali būti skiriama tik viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuobaudų.

7. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija netaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų poveikio priemonių, kai nenustatomas pažeidimas“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   24.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

30

5

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.       Įmonei, kuri verčiasi skolų išieškojimo veikla neturėdama skolų išieškojimo veiklos licencijos, taikoma administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse arba baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   25.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

32

3

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Panaikinti 32 straipsnio 3 dalį.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   26.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

33

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.       SkolųPareiškėjas ar skolų išieškojimo įmonė, nesutinkanti su skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos sprendimu, turi teisę per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

   27.             

Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-06

34

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 34 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“.

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas:

grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus:

            Papildyti įstatymo projektą:

·         apibrėžti skolų išieškojimo įmonių teisinę formą, skolų įgijimo iš kreditoriaus būdus, sąlygas, skolų administravimo ar pagalbos turinį, ginčų sprendimų būdus ir tvarką tarp skolų išieškojimo įmonės ir skolą „perleidžiančio“ kreditoriaus, kvalifikacinių reikalavimų skolų išieškojimo įmonėse dirbantiems ir skolų išieškojimą vykdantiems asmenims;

·          nustatyti skolos išieškojimo išlaidų dydžius ar jų nustatymo kriterijus, vartotojų teisių apsaugos priemones, užtikrinančias vartotojo teisę į teisingą ir išsamią informaciją apie skolos išieškojimo išlaidas, kurias prašoma atlyginti, teisę pareikšti prieštaravimus dėl skolos buvimo fakto, jos sumos ir mokėjimo termino ar dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų taikymo;

·         įgyvendinant nuostatą dėl skolų išieškojimo įmonių civilinės atsakomybės draudimo, nustatyti draudimo sumą ir pagrindines draudimo sąlygas;

·         suderinti projekto nuostatas su galiojančiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio įstatymas,  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                               Mykolas Majauskas                                                                                         

 


[1] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje.

[2] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

[3] 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo.

[4] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/029371c0d82f11e8820ea019e5d9ad04?jfwid=p4aknb925