Atsiėmė 2017-05-03

2017-04-26

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIP-1902 (3)

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	1			Argumentai: Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnyje yra išvardinti Įstatymu siekiami tikslai: užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai; išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką, užtikrinant subalansuotą teritorinę kaimo ekonomiką, kaimo gyventojų užimtumo didinimą. Toliau Įstatymo 2, 3, 4, 5 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai žemės ūkio paskirties (toliau - ŽŪP) pirkėjams: turėti specifinės patirties, būti tam tikros kompetencijos ir specialaus išsilavinimo, turėti atitinkamų įrenginių (technikos, agregatų) ir žemės plotų, bei kad žemės savininkai vykdytu įstatymu nustatytą ūkinę veiklą, naudodami žemę pagal paskirtį ir būtų užtikrintas atitinkamo dydžio žemės ūkio veiklos pajamingumas bei ekonominis gyvybingumas. Tokie suvaržymai itin apriboja asmenų teisę laisvai veikti žemės ūkio rinkoje, sudarinėjant pirkimo-pardavimo sandorius. ŽŪP žemės pirkėjams, investitojams sukuriamos dirbtinės kliūtys patekti į rinką ir, atitinkamai, esamiems žemės savininkams pasitraukti iš žemės rinkos parduodant turimą žemę. Dabartiniu reglamentavimu nesudaromos sąlygos investuotojams ir nekuriamos naujos darbo vietos. Todėl, Įstatymo 1 straipsnyje nurodytas tikslai, tokiu teisiniu reguliavimu niekaip negali būti pasiekti, nes nėra skatinama žemės ūkio konkurencingumas, bei neužtikrinamas teritorinio kaimo ekonomikos ir gyventojų užimtumo didinimas. Šiame kontekste Konstitucinis teismas formuodamas nuoseklią praktiką, savo nutarimuose yra pasisakęs, jog Konstitucija, garantuodama nuosavybės apsaugą, kartu įtvirtina ir konstitucinę teisę įgyti nuosavybę, o asmens konstitucinė teisė į nuosavybę yra esminė (būtina) asmens ūkinės veiklos laisvės įgyvendinimo sąlyga. Ribojant asmens teisę į nuosavybę, yra ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė. Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygos galimai prieštarauja Konstitucijos: 46 straipsniui, kuriame nurodyta, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, bei kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę; 18 straipsnyje išdėstytam principui, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės; 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui; 48 straipsniui, kuriame įtvirtinta laisvė pasirinkti verslą. Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatyta, jog vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas, o  kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai yra draudžiami. Laisvo kapitalo judėjimu siekiama užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį gamybos veiksnių panaudojimą bendrojoje rinkoje, sudarant sąlygas asmenims laisvai įsigyti asmenims kitose valstybėse narėse nekilnojamąjį turtą ar atlikti kitas investicines procedūras. 2015 metais Europos komisijos nurodymu Lietuvai buvo nurodyta pateikti paaiškinimus, dėl įstatymų, kuriais yra reglamentuojamas ŽŪP žemės įsigijimas. Toks Europos komisijos veiksmas dar kartą patvirtina, jog Įstatymo nustatyti apribojimai prieštarauja laisvo prekių, kapitalo judėjimo principui. Lietuvos ir užsienio valstybių investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimuose yra numatytos sąlygos dėl nepagrįstų ribojimų, diskriminacijos draudimo valdant ir disponuojant investicijas. Įstatyme įtvirtinti specifiniai reikalavimai, riboja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investuotojų galimybes investuoti, skatinti ekonomiką, kurti pridėtinę vertę ir naujas darbo vietas.  Šiuo įstatymu reguliuojami teisiniai santykiai pilnutinai ir teisingai gali būti sureguliuoti ir kitomis, šiuo metu galiojančiomis teisės normomis. Todėl, siekiant laikytis Konstitucijos nepažeidžiant esminių principų, taip pat tarptautinių sutarčių ir įsipareigojimų, siūloma Įstatymą pripažinti netekiu teisinės galios.     Pasiūlymai: 1.  Pakeisti 1 straipsnį jį išdėstyti taip:     „1 straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314  galiojimas Pripažinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą Nr. IX-1314 netekusiu galios nuo 2017 m. liepos 1 d.

Teikia

Seimo narys                                                                                                                           Simonas Gentvilas