Projektas Nr. XVP-591(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1904 1, 3, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 17, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU IR 10 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
2025 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas nustato nedarbo socialinio draudimo (toliau – nedarbo draudimas) teisinius santykius, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu, kategorijas, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – nedarbo draudimo išmoka) ir dalinio darbo išmoką, jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą, administravimą ir asmenų, dėl kurių kaltės neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokos, atsakomybę.
2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.“
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apdraustojo draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos nedarbo draudimui, taip pat priskaičiuotos dalinio darbo išmokos, nustatytos šiame įstatyme, priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamą išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“
2. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nedarbo draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nedarbo draudimui, taip pat laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo šio įstatymo nustatytas dalinio darbo išmokas, ligos (įskaitant darbdavio mokamą išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių, kurie yra draudžiami nedarbo draudimu, nedarbo draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas nedarbo draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio nedarbo draudimo stažas. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga sumos, nedarbo draudimo stažas nustatomas proporcingai mažesnis arba didesnis. Nedarbo draudimo stažas taip pat nustatomas pagal ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gavimo laikotarpius. Nedarbo draudimo stažas apskaičiuojamas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta nedarbo draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka.“
· Seimo narys L. Kukuraitis, 2025-10-16:
Projekto 2 straipsnio antrą dalį ir ją išdėstyti taip:
„2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
2. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip::
„4. Nedarbo draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nedarbo draudimui, taip pat laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo šio įstatymo nustatytas dalinio darbo išmokas, ligos (įskaitant darbdavio mokamą išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, mokamas vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu. Asmenų, kurie buvo apdrausti pas keletą draudėjų pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis ir kurių bendros pajamos pas visus draudėjus yra mažesnės negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių, kurie yra draudžiami nedarbo draudimu, nedarbo draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas nedarbo draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio nedarbo draudimo stažas. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga sumos, nedarbo draudimo stažas nustatomas proporcingai mažesnis arba didesnis. Nedarbo draudimo stažas taip pat nustatomas pagal ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gavimo laikotarpius. Nedarbo draudimo stažas apskaičiuojamas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta nedarbo draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
1. Komitetas 2025-10-15 posėdžio protokolo išrašu jau pasiūlė SADM Seimo IV (pavasario) sesijos pradžioje pateikti sisteminius teisinio reguliavimo pakeitimus siūlomai problemai spręsti.
2.Pagal pasiūlymo nuostatas nustatant nedarbo socialinio draudimo stažą būtų skirtingai vertinami tos pačios apdraustųjų grupės – dirbančių pagal darbo sutartį - apdraustieji (priklausomai nuo darbdavių skaičiaus), taip pat būtų taikomi nevienodi reikalavimai įgyjant teisę į socialinio draudimo išmokas, teisė į kurias priklauso nuo asmens stažo (dalyvavimo mokant įmokas socialinio draudimo sistemoje trukmės).
3. Siūlomai problemai (kai yra keli darbdaviai) spręsti reikia sisteminio teisinio reguliavimo: keisti ne socialinio draudimo išmokas reguliuojančius įstatymus, o bendrąjį Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įstatymą, kur ir nustatytos VSD įmokų ,,grindys“ ir išimtys, spręsti dėl jų taikymo, taip pat įvertinti įtaką kitoms socialinio draudimo išmokoms.
4.Pritarus pasiūlymui būtų apribotos galimybės gauti minimalią nedarbo
draudimo išmoką tam tikrai daliai asmenų, o tai nėra
suderinta su Europos Komisija (minimalios išmokos įvedimas prisideda prie
„Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo nuostatų, kurios yra suderintos su
Europos Komisija).
5.Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM)
vertinimu, šio pasiūlymo įgyvendinimas lemtų didesnę administracinę naštą (dėl
didelių programinės įrangos kūrimo ir administravimo sąnaudų) kuri galimai,
būtų neproporcingai didelė siekiamam tikslui (preliminariais duomenimis, asmenų,
kuriuos paliestų pasiūlymo nuostatos 2025 m. buvo tik 0,6 proc. vidutinio
nedarbo išmokų gavėjų per mėnesį skaičiaus).
Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 5, susilaikė – 1 (balsuota už pasiūlymą).
3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, jie dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo kreipiasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo bedarbio statuso įgijimo dienos ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) iki bedarbio statuso įgijimo dienos yra įgiję ne trumpesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius ir jiems netaikomas šios dalies 3 punktas;
2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą;
3) nuo laikotarpio, už kurį priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka, pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jų įgytas nedarbo draudimo stažas yra ne trumpesnis kaip 12 mėnesių ir į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patenka visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka.“
4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, atleistiems iš darbo (tarnybos) dėl darbuotojo (tarnautojo) kaltės, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti praėjus 3 mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, tačiau ne anksčiau negu nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.“
5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,8 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos dydis
1. Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.
2. Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro 15 procentų mėnesį, už kurį mokama nedarbo draudimo išmoka, galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
3. Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip:
1) pirmą–trečią nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 45 procentai apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
2) ketvirtą–šeštą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 35 procentai apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
3) septintą–devintą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 25 procentai apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.
4. Pratęsiant nedarbo draudimo išmokos mokėjimą šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse numatytais atvejais, mokama nedarbo draudimo išmoka, kurios dydis lygus mokėjimo termino pabaigos dieną galiojusiam nedarbo draudimo išmokos dydžiui.
5. Apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 24 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos, apdraustojo draudžiamųjų pajamų vidurkis. Jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nėra, jos prilyginamos nuliui.
6. Paskirta nedarbo draudimo išmoka kiekvienu iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų laikotarpių negali būti didesnė kaip 70 procentų atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti tais metais, kuriais asmuo įgijo bedarbio statusą, ir negali būti mažesnė kaip 5 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galiojantys mėnesį, už kurį mokama nedarbo draudimo išmoka.
7. Ne viso mėnesio nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį mokama nedarbo draudimo išmoka, dienas.“
6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) bedarbiui Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas bedarbio statusas – nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos;
2) pasibaigia nedarbo draudimo išmokos mokėjimo bedarbiui terminas, jeigu jis negali būti pratęstas šio įstatymo nustatyta tvarka, – nuo kitos dienos pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimo terminui;
3) bedarbis be pateisinamų priežasčių pažeidė sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą elgesio nedarbingumo metu tvarką – nuo dienos, kurią padarytas elgesio nedarbingumo metu tvarkos pažeidimas.“
7 straipsnis. 10 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnį.
8 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nutrauktos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas bedarbiams, iš naujo įgijusiems bedarbio statusą, nuo bedarbio statuso įgijimo dienos, išskyrus atvejį, kai bedarbis įgyja teisę į nedarbo draudimo išmoką esant šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytai sąlygai.“
2. Pripažinti netekusia galios 11 straipsnio 3 dalį.
9 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bedarbiams, kuriems laikotarpio, už kurį jiems mokamos paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos, pabaigos dieną iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesiams (toliau – pratęsimo terminas), jeigu jiems nepaskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas šioje dalyje nurodytiems bedarbiams pratęsiamas dar 4 mėnesiams, jeigu paskutinę pratęsimo termino laikotarpio, kurį jiems mokamos paskirtos ar atnaujintos nedarbo draudimo išmokos, dieną jie yra įgiję ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą.“
2. Pripažinti netekusia galios 12 straipsnio 7 dalį.
3. Pakeisti 12 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dėl ligos arba traumos, taip pat dėl nėštumo ir gimdymo atostogų socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta nedarbo draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka.“
10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu yra Darbo kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams darbdavys kreipiasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas motyvuotą prašymą skirti dalinio darbo išmoką ir nurodydamas kiekvieno darbuotojo darbo laiko normos sutrumpinimą iki 50 procentų, planuojamą dalinio darbo pradžią, kuri negali būti ankstesnė kaip po 30 dienų nuo kreipimosi dienos, ir pabaigą. Prašymas skirti dalinio darbo išmoką svarstomas Valstybinio socialinio draudimo fondo taryboje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl dalinio darbo išmokos skyrimo priima gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos išvadą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius dalinio darbo išmoką skiria socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta dalinio darbo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Pakartotinai dėl dalinio darbo išmokų skyrimo tam pačiam darbuotojui darbdavys į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių gali kreiptis ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo dalinio darbo išmokų, skirtų pagal ankstesnį kreipimąsi, mokėjimo paskutinės dienos.“
11 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis nedarbo draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka bei dalinio darbo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka.“
12 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu
Papildyti Įstatymą priedu:
„Lietuvos Respublikos
nedarbo socialinio
draudimo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1233 dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų valstybių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje teikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų valstybių darbuotojų bendrų teisių.
__________________________“.
13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 1, 12 straipsnius ir šio straipsnio 2, 3 dalis, įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.
2. Šio įstatymo 1 ir12 straipsniai įsigalioja 2026 m. gegužės 21 d.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
4. Šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems bedarbio statusas suteiktas 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau, išskyrus šio straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalyse nustatytus atvejus.
5. Jeigu bedarbis, kuris bedarbio statusą įgijo iki 2026 m. birželio 30 d., dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos (toliau – nedarbo draudimo išmoka) skyrimo kreipiasi 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau, jam šio įstatymo 3 straipsniu dėstomoje Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas kreipimosi skirti nedarbo draudimo išmoką ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo bedarbio statuso įgijimo dienos terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2026 m. liepos 1 d.
6. Jeigu iki 2026 m. birželio 30 d. paskirtos ir 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau mokamos nedarbo draudimo išmokos ar nedarbo draudimo išmokos, kurios mokėjimas atnaujintas, dydis yra mažesnis už šio įstatymo 5 straipsniu dėstomoje Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatytą minimalų nedarbo draudimo išmokos dydį, nuo 2026 m. liepos 1 d. ši išmoka be atskiro asmens prašymo perskaičiuojama ir likusį nuo 2026 m. liepos 1 d. nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį mokama taikant šio įstatymo 5 straipsniu dėstomos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl minimalaus nedarbo draudimo išmokos dydžio.
7. Jeigu bedarbis bedarbio statusą įgijo iki 2026 m. birželio 30 d. ir jam iki 2026 m. birželio 30 d. taikytame šio įstatymo 7 straipsniu pripažįstamame netekusiu galios Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytas 12 mėnesių terminas, kuriam suėjus jam gali būti pakartotinai skiriama nedarbo draudimo išmoka, baigiasi 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau, tai nuo 2026 m. liepos 1 d. bedarbio teisė į nedarbo draudimo išmoką nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir ši išmoka skiriama nuo teisės į nedarbo draudimo išmoką įgijimo dienos, bet ne anksčiau kaip nuo 2026 m. liepos 1 d.
8. Nedarbo draudimo išmokų, kurios paskirtos iki 2026 m. birželio 30 d. ir kurių mokėjimas nutrauktas ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki 2026 m. birželio 30 d., mokėjimas 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau atnaujinamas, vadovaujantis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje išdėstyta Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, teisę į jas turintiems bedarbiams, kuriems bedarbio statusas suteiktas 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau, nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
9. Vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi dėstoma Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, iki 2026 m. birželio 30 d. paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo terminas papildomai pratęsiamas 4 mėnesiams ir bedarbiams, kuriems bedarbio statusas suteiktas iki 2026 m. birželio 30 d., ir nedarbo draudimo išmoka mokama arba jos mokėjimas atnaujinamas 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia:
Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu
Komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius