LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

Pagrindinio komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 17, 24, 27, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-3686

2021-10-20 Nr. 107-P-37

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Aistė Gedvilienė – Komiteto pirmininkė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas Aidas Gedvilas, Komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Romualdas Vaitkus.

Kviestieji asmenys: aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius, AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos (STPP) grupės vyresn. patarėjas Dangyras Žukauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-17	4 (28)	(1)	(4)	1. Projekto 4 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatoma, kad statyba laikoma užbaigta ir tuo atveju, kai atlikus statybos darbus statytojas (užsakovas) nepageidauja surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimo (kai ji nėra privaloma). Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šio punkto santykis su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo ar deklaracijos apie statybų užbaigimą įregistravimo dienos. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip ir per kokį terminą būtų atliekama statinio ir daiktinių teisių registracija tuo atveju, kai deklaraciją apie statybų užbaigimą nėra privaloma.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi statiniai (taip pat nebaigti statyti), kurių statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Taigi, statiniai, kuriems, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, nereikia statybą leidžiančio dokumento, nelaikytini nekilnojamojo turto kadastro ir registro objektais, todėl negalėtų būti nustatoma prievolė registruoti šiuos statinius. Pasiūlymas: Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į Vriausybės 1.3 pastabą, siūloma pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip (nauja redakcija): „3. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruojama šiais atvejais: 1) užbaigus ypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą; 2) keičiant statinių ar jų dalies paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, ar užbaigus kitus, nei nurodyti šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 1 punkte, statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-17	4 (28), 6 (39)	(11), (7)		2. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje siūloma papildyti nuostatą, nustatančią asmenis, galinčius kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių įregistravimo panaikinimo, papildomai nurodant, jog be suinteresuotų asmenų ir kitų įstatyme konkrečiai įvardintų institucijų į teismą gali kreiptis ir „kiti viešojo administravimo subjektai“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje teisė kreiptis į teismą yra numatyta ne bet kokiems asmenims, o tik suinteresuotiems asmenims, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jų teisė arba įstatymų saugomas interesas. Toks reguliavimas siejamas su būtinybe užtikrinti asmenų galimybę laisvai disponuoti jiems priklausančia teise kreiptis į teismą ir nesudaryti prielaidų, jog tokia, konkretiems asmenims priklausančia teise, naudosis asmenys, kurie neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Kartu pažymėtina, jog tais atvejais, kai yra būtinybė ginti viešuosius interesus, įstatymai nustato konkrečias institucijas, kurios gali imtis viešojo intereso gynimo, kreipiantis į teismą. Tokia išimtinė taisyklė yra nustatyta tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte: „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo.“, tiek ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 3 dalyje: „Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.“ Dėl šios priežasties įstatymuose nurodomos konkrečios institucijos turinčios teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tokiu būdu, siūlomas įstatymo pakeitimas nepagrįstai ir neapibrėžtai išplėstų subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą, ratą, nesant tam jokios iškirtinės būtinybės ir teisinės argumentacijos įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Pastebėtina, jog toks kertinių civilinės ir administracinės teisės principų niveliavimas, turi būti vertinamas kaip teisiškai ydingas ir neproporcingas siekiamiems tikslams. Be to, kartu turėtų būti svarstoma, ar galimybė jokio teisinio suinteresuotumo neturintiems asmenims kreiptis į teismą, nesudaro prielaidų pažeisti konstitucinės suinteresuotų asmenų teisės patiems ginti pažeistas teises ir laisves kreipiantis į teismą. Todėl siūlytina analizuojamo įstatymo pakeitimo atsisakyti. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 6 straipsnio, kuriuo analogiškai siūloma keisti įstatymo 39 straipsnio 7 dalį.	Pritarti	Pritarti LRV pastabai Nr. 1.5 ir šių nuostatų atsisakyti. Pasiūlymai: 1. Keičiamo įstatymo 28straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „811. Kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto, galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją, kiti viešojo administravimo subjektai pagal kompetenciją.“ 2. Keičiamo įstatymo 39straipsnio 7 dalį išdėstyti taip (nauja redakcija): „7. Kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos galiojimo ir jos bei statinių registracijos panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar prašymų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją, kiti viešojo administravimo subjektai pagal kompetenciją.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-17				3. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, nustatančia reikalavimus teisės akto projektui ir jo rengimui, teisės aktų projektai rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos. Atsižvelgiant į tai, projektas redaguotinas gramatiniu aspektu.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-17	15	2		4. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, tikslintina projekto 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-17	*			5. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, ir siūlomų įstatymo pakeitimų apimtį teigtina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė.	Pritarti	LRV išvada gauta.
6.	Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-08-02	3 (27)	(15^1)		Išnagrinėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 17, 24, 27, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3686 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame toliau nurodytą pastabą. Projekto 3 straipsniu, keičiančiu 27 straipsnio 15^1 dalį, siūloma praplėsti asmenų, kurių asmens duomenys (vardai ir pavardės) yra viešai skelbiami, sąrašą. Atkreipiame dėmesį, jog vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) 6 straipsniu, rengiant teisės aktų projektus, kuriais įtvirtinami asmens duomenų teisėto tvarkymo pagrindai, turi būti atsižvelgta, ar asmens duomenų tvarkymas atitinka teisėto intereso tikslą ir yra tokiam siekiamam tikslui proporcingas. Todėl turi būti įvertinta, ar Projektu nustatomas fizinių asmenų pareigybių, kurių asmens duomenys yra viešinami, praplėtimas, atitinka Reglamento (ES) 2019/679 nuostatas, yra aiškus jų skelbimo tikslas ir konkretus bei proporcingas skelbimo laikotarpis. Svarbu pažymėti, jog Reglamento (ES) 2016/679 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, susijusios su duomenų tvarkymu, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, o Reglamento (ES) 2016/679 57 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta, kad priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais. Tokios priežiūros institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje vykdo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.	Pritarti iš dalies	Pažymėtina, kad asmenų, kurių duomenys gali būti viešinami, ratas teikiamu projektu nėra plečiamas, bet tikslinamas iš esmės jį susiaurinant. Be to, rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 17, 24, 27, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3686 ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 8, 16, 17, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo 11-1, 25-1, 25-2 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-3687“ projektą, kreiptasi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją išvados, kuri dėl projekto pastabų ir pasiūlymų neturėjo (VDAI 2021-03-10 raštas Nr. 2R-1177 (3.2.Mr)).
7.	LR teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-08-02	1			2. Taip pat pažymime, jog ne visos nuostatos, pateiktos Projekte, atitinka nuostatas Projekto lyginamajame variante, pavyzdžiui, Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti reguliavimą, kai statinio (dalies) ekspertizės rangovas turi patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, o Projekto lyginamojo varianto 1 straipsnyje – kai rangovas turi patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą. Todėl kyla neaiškumų, kokias konkrečiai nuostatas siūloma priimti – nurodytąsias Projekte, ar pateiktas jo lyginamajame variante.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	VĮ „Registrų centras“ 2019-10-28	3 (27)	N (32)		Lietuvos Respublikos Seime 2019 m. liepos 11 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 17, 24, 27, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3686 (toliau – Įstatymo projektas).          Susipažinę su Įstatymo projektu, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad jis aktualus valstybės įmonei Registrų centrui kaip Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (toliau – Registro tvarkytojas), atliekančiam nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių registravimą pateikiamų dokumentų, tarp jų ir numatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, pagrindu, todėl norime pateikti savo pastebėjimus dėl Įstatymo projekto.       Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas vieno asmens vardu, o 28 straipsnyje nustatyta, kad statybos užbaigimo dokumentas surašomas statytojo (užsakovo) ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens vardu. Statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas yra pagrindas Nekilnojamojo turto registre registruoti statinį ir daiktines teises į jį. Tokiu būdu, faktiškai esant statytojų daugetui, sukuriama neaiški teisinė situacija, sudaranti galimybę statytoju įrašytam asmeniui piktnaudžiauti dokumento duomenimis, o Registro tvarkytojui kyla papildoma pareiga daiktines teises registruoti ir kitų (papildomų) dokumentų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, statybos užbaigimą patvirtinančiuose dokumentuose, kurių pagrindu registruojamos daiktinės teisės į statinį, turėtų būti nurodomi visi statytojai, todėl teikiame siūlymus dėl Įstatymo projekto: 1. Siūlome pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį, kuriuo keičiamas Statybos įstatymo 27 straipsnis, papildant jį Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalies pakeitimu, kurią siūlome išdėstyti taip: „32. Statybą leidžiantis dokumentas išduodamas visų statytojų vardu.“	Pritarti	Pasiūlymas jau realizuotas, ši nuostata įsigalios įstatyme š. m. lapkričio 1 d. (LRS Seimo 2021-05-20 priimtos Statybos įstatymo pataisos, įstatymo Nr. XIV-340).
2.	VĮ „Registrų centras“ 2019-10-28	4 (28)	(5)		2. Siūlome papildyti Įstatymo projekto 4 straipsniu  keičiamo Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo dienos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą surašomi visų statytojų vardu.“	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Atsižvelgiant į keičiamą teisinį reguliavimą, siūloma projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). Statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą surašomi visų statytojų (užsakovų) vardu.“
3.	VĮ „Registrų centras“ 2019-10-28	6 (39)	(1, 2)		3. Manome, kad koreguotinas ir Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlomas Statybos įstatymo 39 straipsnio pakeitimas. Kaip minėjome, Nekilnojamojo turto registre registruojant nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį kadastro ir registro tvarkytojui turi būti pateikiamas dokumentas – teisinis registravimo pagrindas. Baigtiems statyti ar rekonstruoti nesudėtingiems statiniams statytojo pageidavimu surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri yra tinkamas pagrindas registruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį. Tačiau Įstatyme nenurodytas teisinis pagrindas kai prašoma Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nebaigtą statyti ar rekonstruoti nesudėtingą statinį.  Todėl siūlome Įstatyme nustatyti, kad turėtų būti surašoma pažyma apie nebaigto statyti ar rekonstruoti nesudėtingo statinio statybą. Taip pat pažymėtina, kad ir statinio išregistravimui iš Nekilnojamojo turto registro turi būti pateikiamas teisinis išregistravimo pagrindas. Atsižvelgdami į šiuos argumentus, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys gali būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, pagrindu. 2. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) ir daiktinės teisės į jį statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti nesudėtingo statinio statybą pagrindu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymuose nustatyta tvarka.“	Pritarti iš dalies	Pasiūlymai: 1. Atsižvelgiant į keičiamą teisinį reguliavimą, siūloma projektu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo statybos pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys gali būti išregistruoti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu.“ 2. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) gali būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos ir daiktinės teisės į jį statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti nesudėtingojo statinio statybą pagrindu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymuose nustatyta tvarka.“

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-08-04	4 (28)	(1)	(3) (4)	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-38 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 17, 24, 27, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3686 (toliau – Projektas Nr. 1), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Projektą Nr. 1, atsižvelgiant į šias pastabas: 1.1. Projekto Nr. 1 4 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo (toliau – Keičiamas įstatymas Nr. 1) 28 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad statyba laikoma užbaigta, kai atlikti visi statybos darbai ir išduotas statybos užbaigimo aktas arba surašyta ir įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą, kai aktas arba deklaracija yra privalomi, arba surašius ir įregistravus deklaraciją apie statybos užbaigimą statytojui (užsakovui) ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui pageidaujant, kai deklaracija nėra privaloma, o jei statytojas (užsakovas) ar jo teises ir pareigas perėmęs asmuo nepageidauja surašyti deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai ji nėra privaloma, statyba laikoma užbaigta atlikus visus statybos darbus. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta galimybė surašyti ir užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais, tai yra, kai nėra privalomas nei statybos užbaigimo aktas, nei deklaracija apie statybos užbaigimą. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina patikslinti Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 4 punktą po žodžio „užbaigimą“ nurodyti „(kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi)“;	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į pateiktą siūlymą ir į LR Seimo 2021-05-20 priimtos Statybos įstatymo pataisos, įstatymo Nr. XIV-340 nuostatas, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip (nauja redakcija): „1. Statyba laikoma užbaigta šiais atvejais: 1) atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą (kai jis privalomas). Statybos užbaigimo aktas surašomas tik statytojui pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą; 2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio (jo dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik statytojui pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą; 3) atlikus visus statybos darbus, statytojui (užsakovui) ar jo teises ir pareigas perėmusias asmeniui pageidaujant, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“; 4) atlikus visus statybos darbus, kai statytojas (užsakovas) ar jo teises ir pareigas perėmęs asmuo nepageidauja surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi).“
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-08-04	4 (28)	(2)	(1)	1.2. siekiant teisinio aiškumo, Projekto Nr. 1 4 straipsniu Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą papildyti išimtimi dėl ypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, kuris nustatytas Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 straipsnio 3 dalies 1 punkte dėstant taip: „1) užbaigus ypatingųjų statinių (išskyrus nurodytus šio straipsnio 3 dalies 1 punkte), kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;“;	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-08-04	4 (28)	(3)		1.3. vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi statiniai (taip pat nebaigti statyti), kurių statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Vadinasi, statiniai, kuriems vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, reikia statybą leidžiančio dokumento, laikytini nekilnojamojo turto kadastro ir registro objektais, todėl negalėtų būti nustatoma prievolė registruoti šiuos statinius. Atsižvelgiant į Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 straipsnio 5 dalies nuostatas, siūlytina Projekto Nr. 1 4 straipsniu Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruojama šiais atvejais: 1) užbaigus ypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą; 2) keičiant statinių ar jų dalies paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, ar užbaigus kitus, nei nurodyti šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 1 punkte, statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai.“;	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-08-04	4 (28)	(10)	(1)	1.4. Atsižvelgiant į Projekte Nr. 1 dėstomą Keičiamo įstatymo Nr. 1 39 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir siekiant nuoseklaus teisinio reglamentavimo, Projekte Nr. 1 dėstomą Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 straipsnio 10 dalies 1 punktą siūlytina išdėstyti taip: „1) statytojas (užsakovas), išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo (užsakovo) vardu, apie tai nedelsiant raštu informuodamas subjektus, kuriems ši deklaracija pateikta;“;	Pritarti
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-08-04	4 (28) 6 (39)	(11), (7)		1.5. Projekte Nr. 1 dėstomoje Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 straipsnio 11 dalyje siūloma išplėsti subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių įregistravimo panaikinimo, skaičių – tokią teisę kartu su šiuo metu ją turinčiais suinteresuotaisiais asmenimis, tam tikromis institucijomis (Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijomis) suteikti neapibrėžtam subjektų ratui dėstant – „kitiems viešojo administravimo subjektams“. Tokios nuostatos įteisinimo priežastys, viena vertus, nėra atskleistos Projekto Nr. 1 aiškinamajame rašte, kita vertus, jos neatitiktų esamai teisinio reguliavimo logikai (turintys tokią teisę subjektai yra aiškiai įvardyti arba bent jau apibrėžti tam tikrais juos apibūdinančiais požymiais) ir nebūtų suderintos su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatomis. Be kita ko, pastebėtina, kad Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 straipsnio 11 dalyje nurodytos minėtos institucijos taip pat laikomos viešojo administravimo subjektais, todėl esamas šių institucijų išvardijimas apskritai nebetektų prasmės. Vadovaujantis CPK 49 straipsnio 2 dalimi, įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti, o pagal ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Taigi, atsižvelgiant į šias CPK ir ABTĮ nuostatas, subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, ratas turi būti aiškiai apibrėžtas įstatymuose. Visa tai taikytina ir dėl Projekte Nr. 1 dėstomos Keičiamo įstatymo Nr. 39 straipsnio 7 dalies analogiškos nuostatos, kuria siekiama suteikti teisę „kitiems viešojo administravimo subjektams“ kreiptis į teismą dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių galiojimo ir jos bei statinių registracijos panaikinimo;	Pritarti	Atsisakyti projektu siūlomų nuostatų „kiti viešojo administravimo subjektai (Komiteto pasiūlymai išdėstyti prie 2 TD pastabos.).
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-08-04	5 (34)			1.6. Projekto 5 straipsniu Keičiamo įstatymo Nr. 1 34 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad statinio ekspertizę organizuoja statytojas (užsakovas) Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 ir 39 straipsniuose nustatytais atvejais. Siūlytina patikslinti šią nuorodą aiškiai nustatant, kokiais konkrečiai atvejais statinio ekspertizę organizuoja statytojas (užsakovas): kai išduotas statybos užbaigimo aktas ar surašyta ir registruota deklaracija apie statybos užbaigimą, kai šie dokumentai neprivalomi ar kai statybos užbaigimo aktas negali būti išduodamas, deklaracija apie statybos užbaigimą negali būti surašoma, kai nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį užregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tikslinami šio registro duomenys ar kai negali būti užpildoma to paties straipsnio 1 dalyje nurodyta pažyma;	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į pateiktą siūlymą ir į LR Seimo 2021-05-20 priimtas Statybos įstatymo pataisas, (įstatymo Nr. XIV-340) keičiamo įstatymo 34 straipsnįį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė 1. Ypatingojo statinio, statinio, vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nurodyto Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, sąraše, ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras. Statinio projekto ekspertizė neprivaloma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose projektuojant nesudėtingąjį statinį, kurio projektavimas ir statyba finansuojama Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo) projektų, statinių projektų kuriuose numatyta nasudėtingąjį ar neypatingąjį statinį pertvarkyti į ypatingąjį ir statinių projektų, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai, taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai gavus statybą leidžiantį dokumentą keičiami šioje dalyje nurodytų projektų sprendiniai, kuriais įgyvendinami aplinkos prieinamumo reikalavimai. 3. Statinio ekspertizę organizuoja statytojas (užsakovas) kai vadovaujantis šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, turi būti surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą ir ją turi patvirtinti statinio ekspertizės rangovas ir kai šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą turi patvirtinti statinio ekspertizės rangovas. 3 4. Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai: 1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos; 2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011. 5. Kitais nei nurodyti šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse atvejais statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė neprivalomos, tačiau gali būti atliekamos statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo iniciatyva. 4 6. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką kultūros ministras kartu su aplinkos ministru. 5 7. Statinio projekto ar statinio ekspertizės išlaidas apmoka statytojas (užsakovas) arba statinio naudotojas, išskyrus atvejus, kai statinio projekto ar statinio ekspertizės atliekamos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, užsakymu.“
7.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-08-04	5 (34)	(5)		1.7. siekiant teisinio reguliavimo aiškumo dėl to, kada statytojas (užsakovas) ar statinio naudotojas gali užsakyti statinio projekto (jo dalies) ekspertizę ar statinio (jo dalies) ekspertizę savo iniciatyva, siūlytina Projekto Nr. 1 5 straipsniu Keičiamo įstatymo Nr. 1 34 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Kitais nei nurodyti šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse atvejais statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė neprivalomos, tačiau gali būti atliekamos statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo iniciatyva.“;	Pritarti	Žr. Komiteto pasiūlymą prie 6 LRV pastabos.
8.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-08-04	*			1.8. atsižvelgiant į tai, kad Projektu Nr. 1 yra keičiamos statybos užbaigimo procedūros, siūlytina aiškinamojo rašto 8 dalyje nurodyti, kad priėmus Projektą Nr. 1, turi būti keičiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“;	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba.
9.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-08-04	15	1, 2		1.9. siekiant iki Projekto Nr. 1 įsigaliojimo dienos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, Projekto Nr. 1 įsigaliojimo datą nustatyti 2022 m. gegužės 1 d.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų (komisijų) išvados ir pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2021-10-20	8 (42)	(1)		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad po projekto Nr. XIIIP-3686 pateikimo Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. gegužės 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 27-1, 52-1  straipsniais įstatymą Nr. XIV-340, kuriuo pakeistos Statybos įstatymo 42 straipsnio 1, 3, 8, 12 dalys, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, turi būti patikslintos projektu Nr. XIIIP-3686 keičiamos Statybos įstatymo 42 straipsnio 1, 3, 8, 12 dalys. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba vykdoma ūkio būdu)  civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą.	Pritarti
2.	Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2021-10-20	8 (42)	(3)		Argumentai: Tie patys kaip ir dėl pirmojo pasiūlymo. Pasiūlymas: 2. Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Draudžiant statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo arba statytojo (užsakovo), kai statyba vykdoma ūkio būdu, vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę. Kai statyba vykdoma ūkio būdu, draudžiama statytojo (užsakovo) civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims.“	Pritarti
3.	Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2021-10-20	8 (42)	(8)		Argumentai: Tie patys kaip ir dėl pirmojo pasiūlymo. Pasiūlymas: 3. Pakeisti 42 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: 8 9. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo ūkio arba mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas).	Pritarti
4.	Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2021-10-20	8 (42)	(12)		Argumentai: Tie patys kaip ir dėl pirmojo pasiūlymo. Pasiūlymas: 4. Pakeisti 42 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: 12 13. Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aidas Gedvilas, Aistė Gedvilienė.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                 Aistė Gedvilienė

Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė