LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709  2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR KETVIRTOJO SKIRSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO NR. XIII-738 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1745

2018-06-20 Nr.  102-P-22

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai:  Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

Kviestieji asmenys: SAM Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Rima Markuvienė

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-09				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ turi būti dėstomas naujos eilutės centre.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-09	1			2. Projektu siūloma nustatyti dar neįsigaliojusio Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-738 kai kurių nuostatų kitą įsigaliojimo tvarką, nei numatyta visoms kitoms įstatymo normoms. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant kitokį (ankstesnį ar vėlesnį) tam tikrų  įstatymo, kuris jau paskelbtas Teisės aktų registre, tačiau dar neįsigaliojęs, nuostatų įsigaliojimą, reikėtų aiškiai nurodyti tokių nuostatų įsigaliojimą. Vien tik kai kurių įstatyminių nuostatų išskyrimas iš bendros įstatymo įsigaliojimo sistemos savaime nesukuria kokių nors šių išskirtųjų įstatyminių nuostatų įsigaliojimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 16 straipsnis pildytinas nuostata, numatančia keičiamo 16 straipsnio 1 dalyje papildomai nurodomų įstatymo nuostatų įsigaliojimo datą.	Pritarti	Pasiūlymas: 1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas  Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 1, 4, 13 ir 14 dalis, 4 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 4 5 dalį, įsigalioja po 6 mėnesių nuo Europos Komisijos pranešimo, kad 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL 2014 L 158, p. 1), 80 straipsnyje nurodytas Europos Sąjungos portalas ir šio reglamento 81 straipsnyje nurodyta Europos Sąjungos duomenų bazė visiškai atlieka savo funkciją ir atitinka šio reglamento 82 straipsnio 1 dalyje nurodytas specifikacijas (toliau – pranešimas), paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – paskelbimas) dienos. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1, 4, 13 ir 14 dalys ir 4 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2018 m. rugpjūčio 1 d. 3. 2. Gamybos licencijos, suteikiančios teisę gaminti tiriamuosius vaistinius preparatus ir (ar) juos importuoti iš trečiųjų šalių, išduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja ir įsigaliojus šiam įstatymui. 3. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pateiktos juridinių asmenų paraiškos išduoti gamybos licencijas, suteikiančias teisę gaminti tiriamuosius vaistinius preparatus ir (ar) juos importuoti iš trečiųjų šalių, nagrinėjamos ir sprendimai priimami vadovaujantis paraiškos pateikimo dieną galiojusiomis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatomis. 4. 5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo straipsnio 1 dalyje nurodyto termino priima šio įstatymo, išskyrus 1 straipsnio 1, 4, 13 ir 14 dalis ir 4 straipsnio 1 dalį, nuostatoms įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. 6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija informuoja Teisės aktų registro tvarkytoją apie šio įstatymo įsigaliojimo datą po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskelbimo.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-09				Atkreipiame dėmesį, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 17 punkto nuostatą, turi būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos farmacijos sąjunga, 2018-03-15				Kreipiamės į Jus prašydami sustabdyti nepagrįstą jokiais argumentais farmacijos įstatymo pakeitimų tolesnį svarstymą. Remiamės Europos praktika ir naujausiais moksliniais tyrimais ir glaustai Jums pateikiame svarbiausius argumentus. 1. Kaip rodo Europos praktika, siūlomi įstatymų projektai nepagerins vaistų prieinamumo. Pagal vaistų prieinamumą gyventojams Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje. 2. Europoje atlikti tyrimai rodo, kad šalyse kurios liberalizavo savo rinkas, t. y., leido kai kuriais nereceptiniais vaistai prekiauti kitose vietose, vaistų kainos nesumažėjo. Kaip pavyzdys galėtų būti kitos prekės, tame tarpe ir maisto, kurių kainos degalinėse yra ženkliai didesnės negu kitose mažmeninės prekybos vietose. 3. Susirūpinimą kelia Švedų paskelbta ataskaita ir ją patvirtinantis tyrimas – po vaistų prekybos liberalizacijos ženkliai padidėjo nepageidaujamų reakcijų į vaistus. Konkrečiai, paracetamolio atveju net 158 proc. pirmais metais po leidimo prekiauti parduotuvėse. 4. Atlikta Europos rinkos analizė rodo, kad šalyse narėse, kurios leido prekiauti nereceptiniais vaistais ne vaistinėse, ženkliai išaugo nereceptinių vaistų pardavimas. 5. Paskutiniai paskelbti Suomių tyrimai rodo, kad bereceptiniai vaistai nuo skausmo, nuo kosulio, nuo skrandžio rūgštingumo ir kt. dažnai naudojami ne pagal indikaciją, taip didindami nepageidaujamų reakcijų riziką. 6. Abejotinas ir siekis receptinius vaistus išduoti per e-vaistines. Mūsų turimomis žiniomis, Jungtinėje Karalystėje ši paslauga veikia, tačiau jau pradedama NPA inicijuojama vartotojų švietimo kompanija, skatinanti rinktis tradicinę, o ne internetinę vaistinę. Pagrindinės priežastys – per daug fiksuojamų klaidų e-prekybos atveju, pacientų skundai ir farmacinės paslaugos netinkamas suteikimas. 7. Siūlymas riboti vieno tinklo vaistinių skaičių gyvenamoje vietoje neatitinka įstatymo dvasios ir gresia tarptautinėmis bylomis. Be to, kai vienas įstatymo projektas siūlomas dėl vaistų prieinamumo gerinimo, o kitas dėl vaistinių ribojimo, toki siūlymai atrodo mažų mažiausiai keistai ir tik sustiprina prielaidą, kad yra teikiami be jokio pagrindimo. 8. Mūsų žiniomis, siūloma leisti steigti vaistines gydymo įstaigose, kuriose farmacijos specialistas nereikalingas. Šis siūlymas prasilenkia su geriausia pasauline praktika ir priartina Lietuvą prie Afrikos šalių, kur tokios išimtys toleruojamos dėl specialistų trūkumo. Mūsų nuomone tokiose gydymo įstaigos vaistinėse gyventojas privalo aptarnauti farmacijos specialistas. Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė farmacijos federacija siūlo, kad kiekvienoje gydymo įstaigoje būtų įdarbintas klinikinis vaistininkas, kuris dirbdamas komandoje su medicinos personalu, užkirstų kelią netinkamam vaistų skyrimui, patikrintų vaistų suderinamumą, išrašomus receptus ir t.t. Lietuvos farmacijos sąjunga, atstovaujanti Lietuvos vaistininkus ir vaistininkystę Lietuvoje, yra susirūpinusi dėl siūlomų pakeitimų. Jokie tyrimai, ekonominiai skaičiavimai ar poveikio analizė įrodanti būsimą pakeitimų naudą Lietuvoje nėra atlikta. Teisiškai įstatymų pakeitimo projektai iškreipia rinką ir sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai, nes naujiems rinkos dalyviams bus suteikiamos išskirtinės sąlygos – nereikės farmacijos specialistų ir nereikės teikti farmacinės paslaugos. Esam susirūpinę, kad dalis išsilavinusių, mokslo magistro laipsnį turinčių vaistininkų liks be darbo. Mūsų visų, ir vaistininkų ir politikų, užduotis yra priartinti sveikatinimo paslaugas prie paciento, bet ne tabletę. Siūlomi pakeitimai pablogins situaciją regionuose, nes ten dar likusios nepriklausomos (vaistų tinklams nepriklausančios) vaistinės dėl e-prekybos ir alternatyvios prekybos kitose vietose bus priverstos užsidaryti. Be to, nereceptiniai vaistai gyventojams, kaip rodo kitų šalių praktika, neatpigs. Nereceptinių vaistų bus nuperkama daugiau, dažnai negaunant farmacinės paslaugos, ne pagal indikaciją ir atitolinant tikslingo gydymo paskyrimą. Neracionalus vaistų vartojimas ir pardavimas be farmacijos specialisto konsultacijos padarys nepataisomą žalą žmonių sveikatai. Kas iš politikų prisiims atsakomybę dėl nepagristų farmacijos įstatymo pataisų priėmimo? Prie šio laiško pridedame PGEU rengtas ataskaitas, su nuorodomis į mokslinius tyrimus, ir JK vykdomos kompanijos prieš e-prekybą lankstinuką. Suomijoje atlikto tyrimo rezultatai čia https://yle.fi/uutiset/osasto/news/finnish_pharmacies_list_misused_over-the-counter_medicines/10022291	Nepritarti	Pasiūlymai pateikti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1744.
2.	Lietuvos farmacijos sąjunga, 2018-04-04				Rengiant minėto Farmacijos įstatymo pakeitimo projektą LFS teikė pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta. Negavome iš SAM argumentuoto paaiškinimo, kokie yra tikslai, lemiantys Farmacijos įstatymo pataisas. SAM vadovai paaiškino, kad tai yra politinis sprendimas. Todėl tikimės, kad Seimo nariai, būdami politikos formuotojai, atsižvelgs į mūsų argumentus.  1) Vienas iš argumentų buvo toks: „nors rinkoje egzistuoja santykinai didelis vaistinių kiekis, gyventojai patiria pakankamai dideles  išlaidas įsigydami vaistus“. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad šalyse, kuriose nereceptinių vaistų prekyba liberalizuota, vaistų kainos mažėjo. 2) Kitas argumentas – didinti vaistų prieinamumą: „blogėja vaistų prieinamumas kaimo vietovėse gyvenantiems gyventojams, taip pat gyventojams kyla sunkumų įsigyti vaistų nakties metu“. Lietuva Europos Sąjungoje užima vieną iš pirmaujančių vietų pagal vaistų prieinamumą gyventojams. Šalyje yra apie 1400 vaistinių ir apie 700 pirminių sveikatos priežiūros centrų kaimo vietovėse, kur gyventojai gali įsigyti iš medikų rankų ir gauti profesionalią konsultaciją ne tik apie nereceptinius, bet ir kompensuojamuosius vaistus. Viena vaistinė aptarnauja vidutiniškai 1300 gyventojų (ES vidurkis – 3300, Danijoje 15000). Nakties metu maisto prekių parduotuvės taip pat nedirba, o degalinių skaičius kaimo vietovėse ribotas. Vaistinių darbą naktį ir išeiginėmis dienomis gali nustatyti SAM, pasinaudojant kitų ES šalių patirtimi. 3) Seime priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, numatančios platesnį farmacinės rūpybos paslaugų teikimą gyventojams, parduodant vaistus. Didėjantis naujų farmakologiškai ypač aktyvių vaistų asortimentas reikalauja individualizuoti farmakoterapiją skiriant ir tinkamai vartojant vieno ar kelių vaistų kombinacijas. Čia būtina farmacijos specialistų pagalba kiekvienam pacientui. Todėl nepateisinamas nereceptinių vaistų pardavimas maisto prekių parduotuvėse ir degalinėse. 4) Vienas vaistas turi daug firminių pavadinimų, kuriuos žino gydytojai ir vaistininkai. Liberalizavus nereceptinių vaistų pardavimą be farmacijos specialistų konsultacijos, kyla lėtinio apsinuodijimo bei priklausomybės pavojus. Apie tai byloja Danijoje ir Suomijoje paskelbti duomenys. Švedijoje, dėl padidėjusio paracetamolio nepageidaujamų reakcijų, visos paracetamolio tabletės sugrąžintos į vaistines ir jų negalima nusipirkti kitose prekybos vietose. Nyderlanduose svarstoma galimybė protonų siurblio inhibitorius (omeprozolį ir jo analogus) sugrąžinti į vaistines, dėl galimos šių vaistų ir padidėjusių virškinamojo trakto onkologinių ligų sąsajos. Vyresnio amžiaus žmonės yra vieni pagrindinių vaistų vartotojų, jiems dažniau pasitaiko nepageidaujamos reakcijos ir jie dažnai vartoja vaistus neracionaliai. Taigi, jiems ypač reikalinga specialistų konsultacija, įsigyjant vaistus. 2017 m. gruodžio mėnesį paskelbti tarptautinės mokslininkų grupės iš Oksfordo, Kopenhagos, Pietų Danijos universitetų ir Johns Hopkins medicinos mokyklos tyrimo rezultatai rodo, kad mažos nereceptinių vaistų pakuotės, kuriomis leidžiama prekiauti kitose prekybos vietose, nesumažina rizikos ir nepageidaujamų reakcijų skaičiaus. Apsinuodijimų ir nepageidaujamų poveikių statistika buvo geresnė tik tose šalyse, kuriose paracetamolis neparduodamas be vaistininko konsultacijos, t. y., parduodamas tik vaistinėje. Neigiamos pasekmės Lietuvos gyventojų sveikatai, liberalizavus nereceptinių vaistų pardavimą ne vaistinėse, paaiškės po keleto mėnesių ar metų. Kas prisiims politinę atsakomybę dėl priėmimo teisės akto, suponuojančio būsimą žalą gyventojų sveikatai. Jei dauguma Seimo narių nesutiks su mūsų pateiktais argumentais, prašome padaryti bent minimalias pataisas pateiktame Farmacijos įstatymo projekte. Jos pažymėtos raudonu kursyvu.	Nepritarti	Pasiūlymai pateikti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1744.
3.	Lietuvos farmacijos sąjunga, 2018-04-17				Lietuvos farmacijos sąjungos valdybos nariai kartu su dideliu būriu Lietuvos visuomenių ir ligoninių vaistininkų balandžio 13-14 dienomis dalyvavo BaltPharm Forum 2018 tarptautinėje konferencijoje Tartu, kur kartu su kitais pranešimais buvo pristatyti ir numatomi pokyčiai Lietuvos farmacijos rinkoje. Kolegos iš kitų Europos sąjungos šalių išreiškė didelį susirūpinimą dėl vaistų pardavimo liberalizavimo ir primygtinai rekomendavo bet kokiomis priemonėmis tokius projektus stabdyti. Buvęs FIP generalinis sekretorius Luc Besancon argumentavo, kad rinkos liberalizavimas esant tokiam geram vaistinių pasiskirstymui Lietuvoje, paskatins regionų atskirtį, nes tikėtina, kad ten esančios mažos vaistinės užsidarys. Taip pat patvirtino, kad liberalizavus rinką kitose šalyse vaistų kainos nemažėjo, o buvo stebimas nepageidaujamų poveikių ir neracionalaus vaistų vartojimo augimas. Ypatingą dėmesį buvęs FIP sekretorius atkreipė į tai, kad bus iškraipyta konkurencija, nes kitos prekybos vietos už tą patį antkainį neturės teikti jokių kitų paslaugų (konsultavimo, netinkamų vaistų sutrinkimo). Luc taip pat pastebėjo, kad praktika, kai ligoninių vaistinės prekiauja vaistais į išorę yra tik rytų šalyse. Vakaruose ir senosiose Europos sąjungos valstybėse, tokia praktika laikoma netinkama nes iškreipia gydymo įstaigos pirmines funkcijas – diagnozavimą ir gydymo paskyrimą. Kolegos iš Nyderlandų Peter de Braal ir Jeroen van de Pol, kad Nyderlanduose 2006m. po liberalizavimo atliktas tyrimas įrodė, kad hospitalizacijų skaičius, susijęs su netinkamu vaistų netinkamu vartojimu, ženkliai išaugo ir šiuo metu Nyderlanduose kuriamos programos ir specialios paslaugos, siekiant racionalizuoti vaistų vartojimą. Konferencijos metu buvo kelis kartus paminėta Amazon pharmacy grėsmė tradicinei vaistininkystei. Manome, kad siekiant įdiegti e-recepto per e-vaistinę pardavimą, reiktų apgalvoti papildomus saugiklius, kurie neleistų monopolizuoti rinkos šiam Amerikos gigantui. Siūlome atsižvelgti į pastabas ir siūlomus Farmacijos įstatymo pakeitimus, susijusius su nereceptinių vaistų pardavimo kanalų plėtimu, atmesti arba bent jau grąžinti, kaip buvo balandžio 11d. seimo reikalų komitete pasiūlyta, Farmacijos įstatymo pakeitimo projektus gražinti Sveikatos apsaugos ministerijai tobulinti.	Nepritarti	Pasiūlymai pateikti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1744.
4.	Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, 2018-04-03				Nacionalinė vaistų prekybos asociacija ( toliau – Asociacija) susipažino su Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 keitimo projektais Nr. XIIIP-1744 ir XIIIP-1745 (toliau – projektas/ai), kuris paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo internetinėje svetainėje ir siekia įtvirtinti alternatyvius mažmeninės prekybos vaistais kanalus bei leisti prekiauti receptiniais vaistais nuotoliniu būdu. Dėl projekto Nr. XIIIP-1745 pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-04-04				Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto prašymus, atlikome Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-738 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1745 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-1745) antikorupcinį vertinimą. Atliekant Projekto Nr. XIIIP-1745 antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad jis parengtas siekiant patikslinti priimto, bet dar neįsigaliojusio Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-738 įsigaliojimą. Dėl Projekto Nr. XIIIP-1745 antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Sveikos gyvensenos komisija, 2018-05-09					Pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-738 16 straipsnio įstatymo projektą XIIIP-1745 grąžinti iniciatoriams patobulinti.	Nepritarti	Siūloma pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui (2).

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1745(2) ir Komiteto išvadai.

8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                           Agnė Širinskienė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė