LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Energetikos IR Darnios plėtros komisija

PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹ IR 20³ STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1571

2022-05-18  Nr. 117-P-10

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos nariai, prisijungę elektroninėmis ryšio priemonėmis: Kasparas Adomaitis, Vytautas Gapšys, Ligita Girskienė, Kęstutis Masiulis, Laima Nagienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Pinskus, Audrius Petrošius, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus.

Seimo kanceliarijos patarėjos, aptarnaujančios Seimo komisijas:  Rūta Bėčiūtė, Jolanta Žaltkauskienė.

Kviestieji asmenys, prisijungę elektroninėmis ryšio priemonėmis: Seimo kanceliarijos Teisės departamentas: Daina Petrauskaitė, Privatinės teisės skyriaus vedėja; Dainius Zebleckis, Privatinės teisės skyriaus vyr. patarėjas; Lietuvos respublikos energetikos ministerija: Daiva Garbaliauskaitė, viceministrė; Jūratė Pravalackaitė, Klimato kaitos valdymo grupės vadovė; Karolis Švaikauskas, Energetikos konkurencingumo grupės vadovas; Jevgenija Jankevič, Klimato kaitos valdymo grupės patarėja; Lina Sveklaitė, Klimato kaitos valdymo grupės vyresn. patarėja; Elena Mačiulaitytė, Energetikos konkurencingumo grupės vyr. patarėja; Sergej Garbar, Klimato kaitos valdymo grupės vyr. specialistas; Aurimas Salapėta, Klimato kaitos valdymo grupės vyriausiasis specialistas; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Algirdas Klimavičius, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas; Dr. Beata Vilimaitė Šilobritienė, Taršos prevencijos politikos grupės vyresn. patarėja; Algė Stasiūnaitė-Tonkich, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr. patarėja; Džiugas Anuškevičius, Gamtos apsaugos politikos grupės vyresn. patarėjas; Eduardas Vaitkevicius, Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistas; Valstybinė energetikos reguliavimo taryba: Jelena Dilienė, narė; Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė, Dujų ir elektros departamento direktorė; Anastasija Skunčikaitė, Elektros skyriaus patarėja, laikinai vykdanti Elektros skyriaus vedėjo funkcijas; Laima Kasparavičiūtė, Elektros skyriaus patarėja; Andrius Daščioras, Tarybos techninės priežiūros departamento direktorius; Ramunė Laukevičienė, Leidimų skyriaus vedėja.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	6			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.    Projekto 6 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 13^1 straipsniu, nustatančiu Atsinaujinančių išteklių elektros gamybos įmoką. Pagal straipsnio nuostatas šią įmoką mokėtų tam tikro tipo gamintojai, gaminantys elektros energiją saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse. Įmoka būtų mokama Įmokos administratoriui, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gautas lėšas išmokėtų savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms vadovaudamasis proporcingumo principu. Taigi teikiamu įstatymo projektu būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato valstybės nustatomų privalomų įmokų, kurios galėtų būti perskirstomos administratoriaus apeinant valstybės biudžetą. Pagal siūlomo reguliavimo esmę, teigtina, kad siūloma nustatyti ne įmoką, o naują valstybinį mokestį. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 12 d. nutarime yra suformulavęs mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams (išskyrus rinkliavas) būdingus požymius:  „– mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai – tai įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės (savivaldybės) biudžetą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d.,); mokesčiai mokami esant nuolatiniam apmokestinamam objektui (Konstitucinio Teismo 1996  m. kovo 15 d. nutarimas); – valstybiniai mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai yra teisės subjektams nustatyta piniginė prievolė valstybei; pagal Konstituciją valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus gali nustatyti tik Seimas ir tik įstatymu, tai yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutarimas).“ Taigi pagal Konstitucijos nuostatas, negali būti nustatomi privalomi mokėjimai, atitinkantys valstybinių mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų požymius, kurie būtų mokami ne į valstybės biudžetą, o tam tikram administratoriui. Atsižvelgiant į tai, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus, galimai prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui ir 127 straipsnio 3 daliai.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
2.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	4			2.     Projekto 4 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio 3 punktą. Pastebėtina, kad 2022-07-01 įsigaliosiančio (kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 3 punkto nuostatos nustato Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetenciją tvirtinti didžiausios galimos sandorio kainos metodiką. Siūloma pripažinti netekusia galios nuostata (perbraukta lyginamajame variante) įtvirtinta 11 straipsnio 7 punkte. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas.	Nepritarti	Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalimi, šios nuostatos įsigaliojimas numatytas 2022 m. birželio 30 d. Taip pat, kartu yra teikiamas Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 14, 16, 18, 20, 20^1,21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios pakeitimas, kuriuo keičiamos 11 straipsnio nuostatos.
3.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	5			3.    Projekto 5 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į kartu su vertinamu projektu teikiamo Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21^1,22, 22^2, 23, 31, 39, 41, 48^2, 48^3, 48^4, 49, 58, 59, 67, 71^1, 72 IR 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20^1 straipsniu pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1570 4 straipsnyje dėstomą Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 10 dalies nuostatą, pagal kurią gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas.	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, jog kartu su vertinamu projektu teikiamo Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 71^1, 72 IR 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20^1 straipsniu pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1570 25 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai išduoti leidimus vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje bus nagrinėjami taikant jų pateikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo reikalavimus ir tvarką,. Be to, gaminantiems vartotojams iki šio įstatymo pakeitimų įsigaliojimo išduoti leidimai gaminti elektros energija nebus panaikinti.
4.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	6			4.    Projekto 6 straipsnyje dėstomo įstatymo 13^1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.“ Pažymime, kad nuostatos turinys yra nesuprantamas, nes neaišku, kaip mokant Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką (toliau - įmoka) už einamuosius metus turėtų būti atsižvelgiama į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. Neaišku, ar įmoka mokama už einamuosius metus, ar visgi už praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. Tuo atveju, jeigu mokama už praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Tuo atveju, jeigu visgi mokama už einamaisiais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, turėtų būti nurodoma, kokiu būdu turi būti atsižvelgiama į praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, kaip tai įtakoja einamųjų metų įmoką. Priešingu atveju įmokos dydis būtų apskaičiuojamas pagal nežinomus, neaiškius kriterijus, priklausančius nuo atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratoriaus (toliau – įmokos administratorius) valios ir nuomonės. Tokia situacija nederėtų su konstituciniu teisinio aiškumo principu ir imperatyvu, kad įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto.	Pritarti	„3. Už praėjusius kalendorinius metus mokama Atsinaujinančių atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro įmoka apskaičiuojama dauginant praėjusiais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.“
5.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	6			5.    Projekto 6 straipsnyje dėstomo įstatymo 13^1 straipsnio 4 dalimi siūloma nustatyti, kad Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių. Pastebėtina, kad įmokos administratoriaus teikiamos paslaugos turėtų būti perkamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kodėl siūloma nustatyti kitokią įmokų administravimo paslaugų teikėjo - įmokų administratoriaus parinkimo tvarką.	Nepritarti	Įmokos administratoriaus pasirinkimo tvarka nustatyta atsižvelgiant į jau šiuo metu energetikos srities teisiniame reglamentavime nustatytas administratoriaus skyrimo sąlygas, kaip pvz.: Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius (Elektros energetikos įstatymo 74 str. 8 d.), Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos valdytoja yra Energetikos ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar įmonė (Alternatyviųjų  degalų įstatymo 18 str. 6 d.).
6.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	6			6.    Projekto 6 straipsnyje dėstomo įstatymo 13^1 straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti juridinio asmens vadovo „pakankamos patirties“ reikalavimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tokio neapibrėžto ir vertinamojo pobūdžio reikalavimo, neturėtų priklausyti asmens teisių apimtis, todėl siūlytina nustatyti, kokios trukmės ar pobūdžio patirtis įstatymo leidėjo požiūriu būtų laikoma „pakankama patirtimi“.	Pritarti iš dalies	Nuostatos dėl vadovo patirties atsisakyta.
7.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	6			7.    Projekto 6 straipsnyje dėstomo įstatymo 13^1 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti: „Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka mokama įmokos administratoriui iki einamųjų metų sausio 31 d. Surinktas lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. išmoka savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms vadovaudamasis proporcingumo principu.“ Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos turinys yra neaiškus, nes nesuprantama, koks proporcingumo principas turimas omenyje, neaišku kokiam konkrečiam dydžiui turi būti proporcinga išmoka. Vertintina, kad toks nuostatos turinys yra nesuderinamas su konstituciniais teisinio aiškumo ir įstatymo viršenybės principais, nes įstatymo turinys priklausys nuo poįstatyminių teisės aktų turinio ar tam tikrų asmenų nuomonės. Be to, atkreipiame dėmesį, kad nuostatoje du kartus vartojama sąvoka „einamųjų metų“ galimai yra klaidinanti, nes neaišku, ar įmokos administratorius iki einamųjų metų kovo 1 d. turėtų išmokėti surinktas lėšas gautas tik už praėjusius metus, ar taip pat kartu ir einamaisiais metais iki kovo 1 d. gautas įmokas. Taip pat pažymime, jog tuo atveju, jeigu nustatant, kad lėšos išmokamos „Vyriausybės nustatytomis sąlygomis“, turima omenyje, kad Vyriausybė, nesant įstatyminių kriterijų, pilna apimtimi nustatys lėšų išmokėjimo pagrindus, atvejus ir kriterijus, teigtina, kad toks reguliavimas neatitinka konstitucinio įstatymo viršenybės principo. Šiame kontekste taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad analizuojamo įstatymo straipsnio 8 dalyje nustatyti projektų atitikties reikalavimai „teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą“ yra pernelyg abstraktūs ir neaiškūs, kad jais remiantis būtų galima nustatyti lėšų išmokėjimo sąlygas. Manytina, kad šiuo atveju yra būtinas papildomas įstatyminis reguliavimas, įgalinantis Vyriausybę nustatyti tam tikras sąlygas.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
8.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	6			8.     Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto 6 straipsniu siūlomo įstatymo 13^1 straipsnio 8 dalies turinio neaišku,  koks asmuo ir kokiu būdu turėtų ir galėtų paskirstyti lėšas konkretiems atrinktiems projektams, jeigu surinktų lėšų nepakaktų visiems projektams įgyvendinti. Be to, neaišku kokia tvarka įgyvendinant projektus turėtų būti naudojamos gautos lėšos, nes nuostata reguliuoja tik „gautų ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotų“ lėšų naudojimą. Pažymėtina, jog toks reguliavimas, atsižvelgiant į tai, jog yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise gauti tam tikrą finansavimą, gali būti nustatytas tik įstatyme ir negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
9.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	6			9.     Projekto 6 straipsnyje dėstomo įstatymo 13^1 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti: „Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas.“ Atkreipiame dėmesį, kad tam tikro viešojo administravimo subjekto valdingus įgalinimus kitų subjektų atžvilgiu, tokių įgalinimų apimtį ir turinį galima nustatyti tik įstatyme, nes tokie įgalinimai tiesiogiai lemia tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtį. Pažymėtina, kad įgalinimai „tikrinti, prižiūrėti ir kontroliuoti“ yra pernelyg plataus pobūdžio, kad Vyriausybė nedetalizuodama ir nekeisdama įstatymo turinio galėtų nustatyti tokių įgalinimų realizavimo tvarką. Todėl įmokos administratoriaus įgalinimų veikti kitų subjektų atžvilgių apimtis turi būti nustatyta įstatyme, nurodant konkrečias įmokos administratoriaus teises, pavyzdžiui, teisę reikalauti pateikti informaciją, duomenis, dokumentus tam tikrais terminais ir pan.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
10.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	6			10.           Projekto 6 straipsnyje dėstomo įstatymo 13^1 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti: „Savivaldybės institucijai arba seniūnijai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, įmokos administratorius pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką arba jos dalį, proporcingą neįvykdytiems įsipareigojimams, per 5 darbo dienas Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atkreipiame dėmesį, kad įstatyme siūloma nustatyti alternatyvą reikalauti grąžinti visą išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką arba jos dalį, proporcingą neįvykdytiems įsipareigojimams, kartu nenustatant jokio tokios alternatyvos pasirinkimų kriterijų ir sąlygų. Pažymime, kad tokios alternatyvos realizavimas tiesiogiai susijęs su asmenų teise ir pareiga disponuoti tam tikromis lėšomis ar jas grąžinti, todėl šios alternatyvos realizavimo kriterijai turi būti nustatyti įstatyme. Kartu atkreipiame dėmesį, kad teikiamas reguliavimas, remiantis teisinio aiškumo principo reikalavimu, turėtų apimti ir daugiau nuostatų, pavyzdžiui, kokia tvarka skundžiami įmokos administratoriaus sprendimai, ar taikoma neteisminė tvarka, ar apskundimas teismui sustabdo administratoriaus reikalavimo grąžinti lėšas vykdymą, ar įmokos administratoriaus sprendimas pareikalauti grąžinti lėšas prilyginamas vykdomajam dokumentui, vykdytinam Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, ar negrąžintos lėšos turėtų būti išieškomos bendra tvarka ir t.t.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
11.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	7			11.           Projekto 7 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį. Pagal projekto 16 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. birželio 30 d. Pastebėtina, kad 2022 m. liepos 1 d. įsigalioja (kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 1 d.) kito turinio 14 straipsnio 5 dalies redakcija (be analizuojamu projektu siūlomo pakeitimo). Todėl kartu su projektu turėtų būti teikiamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20-1, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 15-1 straipsniu pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1001 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.	Nepritarti	Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalimi, šios nuostatos įsigaliojimas numatytas 2022 m. birželio 30 d. Taip pat, kartu yra teikiamas Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 14, 16, 18, 20, 20^1,21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios pakeitimas, kuriuo keičiamos 11 straipsnio nuostatos.
12.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	8	8		12.          Projekto 8 straipsnio 8 dalyje dėstomoje 20^1 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti: „<…> Vienai elektros energijos vartojimo vietai gali būti priskirtos kelios elektrinės ar elektrinių dalys, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.“ (pabraukta mūsų) Siekiant aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kas ir kokiais atvejais nusprendžia, kad vienai elektros energijos vartojimo vietai priskiriamos kelios elektrinės ar elektrinių dalys, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.	Pritarti	7. Elektros energija gali būti gaminama gaminančio vartotojo elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos. Tokioje elektrinėje Elektrinėje, kurios prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, visas pagamintas elektros energijos kiekis ar atskiram gaminančiam vartotojui priskirta jo dalis laikomi patiektais į elektros tinklus, nepaisant gaminančio vartotojo ar jų grupės elektros energijos vartojimo kiekio. Tokiu atveju su gaminančio vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta gali būti susieta  susietos tik su viena to paties gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdoma elektrine valdomos elektrinės arba jos dalimi jų dalys. Vienai elektros energijos vartojimo vietai gaminantis vartotojas gali būti priskirtos priskirti kelios kelias elektrinės elektrines ar elektrinių dalys dalis, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.“
13.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	9			13.          Projekto 9 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20^2 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti alternatyvų reguliavimą: „Pelno nesiekiantis juridinis asmuo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu ar turėdamas vieną iš šių leidimų ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikęs deklaraciją dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai veiklą planuoja vykdyti elektros energetikos sektoriuje, arba šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo metu, kai veiklą planuoja vykdyti šilumos sektoriuje, jei atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.“(pabraukta mūsų). Neaišku, kokiais atvejais pelno nesiekiantis juridinis asmuo turės pateikti deklaraciją Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir kas tai nustatys. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą.	Pritarti	„1. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusas suteikiamas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, kurio veikla prįsta atviru ir savanorišku dalyvių dalyvavimu. Pelno nesiekiantis juridinis asmuo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, ar leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu, jei atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Kai pelno nesiekiantis juridinis asmuo siekia įgyti išteklių energijos bendrijos statusą ar turėdamas vieną iš šių leidimų leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimą gaminti elektros energiją, jis ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikęs pateikia deklaraciją dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai veiklą planuoja vykdyti elektros energetikos sektoriuje, arba šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo metu, kai veiklą planuoja vykdyti šilumos sektoriuje., jei atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Viešųjų įstaigų įstatymas Konkretaus pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą reglamentuojantys įstatymai atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui.
14.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	11			14. Projekto 11 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 22 straipsnis, nuostatos derintinos su 2022-07-01 dieną įsigaliosiančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio nuostatomis.	Nepritarti	Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalimi, šios nuostatos įsigaliojimas numatytas 2022 m. birželio 30 d. Taip pat, kartu yra teikiamas Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 14, 16, 18, 20, 20^1,21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios pakeitimas, kuriuo keičiamos 11 straipsnio nuostatos.
15.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	13			15. Projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos reguliuoja keletą teisinių santykių, todėl tekstas klampus ir sunkiai suprantamas. Siekiant aiškumo, siūlytume 32 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kokie dokumentai (informacija) turi būti pateikti, o naujoje 3 dalyje nustatyti reikalavimus preliminarioms prijungimo sąlygoms. Atitinkamai taisytinos ir kitos straipsnio dalys, išdėstant teisės normas straipsnių dalimis ir punktais, o ne tekstiniu būdu.                     Be to, manytina, kad dalis projektu siūlomų sureguliuoti įstatymu santykių gali būti sureguliuoti poįstatyminiais teisės aktais.  Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: „tais atvejais, kai Konstitucija nereikalauja įstatyminio tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių reguliavimo, šie santykiai gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan., tačiau jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).	Pritarti	Siūlomas 32 str. 2 ir 3 d. dėstymas: „<...> 2. Dujų sistemų operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo išduoti preliminarias prijungimo sąlygas gavimo dienos energetikos ministro nustatyta tvarka pateikia išsamią informaciją apie veiksmus, kurie turi būti atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, ir pateikia preliminarias prijungimo sąlygas. 3. Biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, ir dujų sistemos operatoriui suderinus preliminarias prijungimo sąlygas, dujų sistemos operatorius per 30 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius dujų sistemos gavimo dienos išduoda prijungimo sąlygas. Dujų sistemų operatorius, atsižvelgdamas į biodujų gamintojo pateiktame prašyme nurodytą esamų ar planuojamų biodujų gamybos įrenginių buvimo ar statybos (įrengimo) vietą ir įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus, prijungimo sąlygose nustato biodujų gamybos įrenginių prijungimo tašką. Prijungimo sąlygos yra privalomos biodujų gamintojui ir yra pagrindas sudaryti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartį. Prijungimo sąlygos galioja 6 mėnesius nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos. Dujų sistemos operatoriaus išduodamose preliminariose prijungimo sąlygose, be kita ko, turi būti nurodoma: 1) biodujų gamybos įrenginiams taikytini techniniai reikalavimai; 2) preliminarus dujų sistemos plėtros (naujos atšakos statybos, esamos dujų sistemos rekonstravimo, remonto ar kitų darbų) poreikis; 3) preliminarūs dujų sistemos plėtros darbų atlikimo terminai; 4) preliminari su biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų darbais susijusių išlaidų suma. <...>“
16.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	13			16. Projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Preliminarios prijungimo sąlygos galioja 12 mėnesių nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos“. Neaišku, kokią reikšmę turi šio termino nustatymas – ar tai yra terminas preliminarių prijungimo sąlygų suderinimui, kaip tai nurodoma šio straipsnio 3 dalyje, ar jis skirtas kokių kitų veiksmų atlikimui, kokios šio termino pasibaigimo teisinės pasekmės, ar šis terminas susijęs su straipsnio 3 dalyje nurodytu prašymu (pvz., ar prašymas turi būti pateiktas per 12 mėnesių, ar jis gali būti pateiktas pasibaigus šiam terminui) ir pan. Siūlytina projekto nuostatas atitinkamai patikslinti.	Pritarti	Siūlomas 32 str. 4-5 d. dėstymas: <...> 4. Dujų sistemos operatorius per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį nuo biodujų gamintojo prašymo sudaryti prijungimo sutartį gavimo dienos, turi parengti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties projektą ir pateikti jį biodujų gamintojui.Preliminariose prijungimo sąlygose nurodomi preliminarūs biodujų gamintojo įrenginių prijungimo prie dujų sistemos reikalavimai yra skirti biodujų gamintojo būsimų investicijų dydžiui preliminariai įvertinti ir nesukuria nei biodujų gamintojui, nei dujų sistemos operatoriui jokių teisių ir pareigų. 5. Preliminarios prijungimo sąlygos galioja 12 mėnesių nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos. Per šioje dalyje nustatytą galiojimo laikotarpį nesuderinus preliminarių prijungimo sąlygų su dujų sistemos operatoriumi, biodujų gamintojas netenka teisės teikti prašymo dėl prijungimo sąlygų išdavimo.  <...>“
17.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	13			17. Projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatos, kiek tai susiję su prijungimo sąlygomis ir jų galiojimo 6 mėnesių terminu, tikslintinos, nes neaišku, kokie veiksmai turi būti atlikti per šį terminą, ar tai susiję (o jeigu taip, tai kaip) su teise pateikti  32 straipsnio 4 dalyje nurodytą prašymą, kokios šio termino pasibaigimo teisinės pasekmės. Be to, 32 straipsnio 3 dalies  pirmajame sakinyje reikia ištaisyti klaidą – po žodžių „prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius“ įrašytinas žodis „prie“.	Pritarti	Projektas patikslintas numatant, kad prijungimo sąlygos yra pagrindas sudaryti prijungimo sutartį, taigi prijungimo sąlygoms nebegaliojant prijungimo sutartis nebegalėtų būti sudaryta.  Siūlomas 32 str. 7-8 d. dėstymas: <...> 7. Biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, ir dujų sistemos operatoriui suderinus preliminarias prijungimo sąlygas, dujų sistemos operatorius per 60 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos gavimo dienos išduoda prijungimo sąlygas ir parengia bei pateikia biodujų gamintojui prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartį, kuri turi būti suderinta ir pasirašyta prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpiu. Išduodamas prijungimo sąlygas dujų sistemos operatorius, atsižvelgdamas į biodujų gamintojo pateiktą planuojamų biodujų gamybos įrenginių buvimo ar statybos (įrengimo) vietą ir įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus, nustato biodujų gamybos įrenginių prijungimo tašką. 8. Prijungimo sąlygos galioja 6 mėnesius nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos. Prijungimo sąlygos yra privalomos biodujų gamintojui ir yra pagrindas sudaryti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartį. <...>
18.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	13			18. Projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Dujų sistemos operatorius per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį nuo biodujų gamintojo prašymo sudaryti prijungimo sutartį gavimo dienos, turi parengti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties projektą ir pateikti jį biodujų gamintojui.“ Taigi pagal projektą, biodujų gamintojas turės pateikti dujų sistemos operatoriui tik prašymą sudaryti prijungimo sutartį be jokių papildomų dokumentų (kaip ir kitose straipsnio dalyse). Toks siūlomas reguliavimas kelia abejonių. Įprasta, kad pateikiantis prašymą asmuo turi pateikti ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus. Pastebėtina, kad prašymų padavimo tvarka gali būti nustatyta įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Tačiau jeigu ši tvarka nustatoma įstatyme, ji turi būti aiški ir išsami. Be to, nuostata „turi parengti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties projektą ir pateikti jį biodujų gamintojui“ stokoja išsamumo. Kadangi esminės sutarties sąlygos neįvardijamos, lieka neaišku, ar sutartis sudaroma biodujų gamintojui akceptavus pasiūlymą sudaryti sutartį, ar sutarties projektas yra derybų objektas ir sutartis sudaroma šalims susitarus dėl jos sąlygų ir ją pasirašius.	Pritarti	Siūlytina apjungti procedūras ir numatyti, kad per ilgesnį, 60 d. laikotarpį operatorius pateiktų ne tik prijungimo sąlygas, bet tuo pačiu parengtų ir pateiktų biodujų gamintojui derinti prijungimo sutarties projektą, kuris turėtų būti pasirašytas prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpiu (6 mėn.). Taip pat siūlytina 32 str. papildyti nuostatomis numatančiomis, kad prašymų formos ir pateikimas būtų nustatomas dujų operatoriaus tvarkose. Siūlomas 32 str. 7-9 d. dėstymas: <...> 7. Biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, ir dujų sistemos operatoriui suderinus preliminarias prijungimo sąlygas, dujų sistemos operatorius per 60 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos gavimo dienos išduoda prijungimo sąlygas ir parengia bei pateikia biodujų gamintojui prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartį, kuri turi būti suderinta ir pasirašyta prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpiu. Išduodamas prijungimo sąlygas dujų sistemos operatorius, atsižvelgdamas į biodujų gamintojo pateiktą planuojamų biodujų gamybos įrenginių buvimo ar statybos (įrengimo) vietą ir įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus, nustato biodujų gamybos įrenginių prijungimo tašką. 8. Prijungimo sąlygos galioja 6 mėnesius nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos. Prijungimo sąlygos yra privalomos biodujų gamintojui ir yra pagrindas sudaryti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartį. 9. Preliminarių prijungimo sąlygų ir prijungimo sąlygų išdavimo ir derinimo su dujų sistemos operatoriumi tvarka, prašymų išduoti preliminarias prijungimo sąlygas ir prijungimo sąlygas formos ir kartu su prašymais pateikiamų dokumentų sąrašas tvirtinami su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderinta dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos apraše nustatyta tvarka. <...>
19.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	13			19. Tobulintina projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostata: „Naujas biodujų gamintojas,  suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę statyti (įrengti) ir organizuoti dujų sistemos operatoriaus dujų sistemą (jos objektus ar atskiras dalis) biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Neaiški formuluotė „organizuoti dujų sistemos operatoriaus dujų sistemą (jos objektus ar atskiras dalis)“, taip pat neaišku, kokių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis biodujų gamintojas  atlieka biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos darbus.	Pritarti iš dalies	32 str. 2 d. jau yra numatyta, kad veiksmai, kurie turi būti atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų yra nustatomi energetikos ministro nustatyta tvarka, todėl siūloma tikslinti projektą tik ta dalimi, kuri susijusi su prijungimo darbų organizavimu: <...> 10. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo darbus dujų sistemų operatoriaus valdomų dujų tinklų dalyje atlieka (organizuoja) dujų sistemos operatorius. Biodujų gamintojas,  suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę projektuoti ir (ar) atlikti darbus dujų sistemos operatoriaus vardu dujų sistemoje (jos objektuose ar atskirose jų dalyse) biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teikiant prijungimo paslaugą pastatytos ir (ar) įrengtos dujų sistemos, jų objektai ir (ar) atskiros dalys yra dujų sistemos operatoriaus nuosavybė, nekeičiant rekonstruotų ar perkeltų dujų sistemos objektų nuosavybės. <...>
20.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	13			20.          Projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje, siekiant tikslumo ir aiškumo, vietoje formuluotės „Biodujų gamintojas, siekiantis prijungti prie dujų sistemų biodujų gamybos įrenginius“ siūlytina įrašyti formuluotę „Biodujų gamintojas, kurio biodujų gamybos įrenginiai prijungiami prie dujų sistemų“ ir atitinkamai suredaguoti sakinio pabaigą. Be to, neaišku, koks šios dalies ir to paties straipsnio 7 dalies santykis, kiek tai susiję su faktinių išlaidų apmokėjimu – ar 6 dalyje nurodytos išlaidos įeina į biodujų gamybos įrenginių prijungimo paslaugos kainą, ar tai yra kažkokios papildomos faktinės išlaidos. Pastebėtina, kad pagal 32 straipsnio 5 dalį, biodujų gamintojo atlikti dujų sistemos statybos ir (ar) įrengimo darbai yra laikomi prijungimo prie dujų sistemos paslaugos dalimi. Projektas tikslintinas, kad būtų aišku, kokias išlaidas turės apmokėti biodujų gamintojas.	Pritarti	Siūloma formuluotė 32 str. 11 d.: <...> 11. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų paslaugos kaina yra lygi faktinių išlaidų, susijusių su dujų sistemos operatoriaus dujų sistemos (jos objektų ar atskirų dalių) projektavimo ir statybos (įrengimo) darbais, kuriuos reikia atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, sumai. Visas faktines išlaidas susijusias su biodujų gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų apmoka biodujų gamintojas, kurio biodujų gamybos įrenginiai yra prijungiami prie dujų sistemų. Biodujų gamintojo atlikti, šio straipsnio 10 dalyje nurodyti darbai, yra laikomi prijungimo prie dujų sistemų paslaugos dalimi.
21.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	14			21.    Projekto 14 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 49 straipsnį ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos ir (ar) įrengimo darbai vykdomi laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų, „išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis“ (pabrauktas siūlomo pakeitimo turinys). Pažymime, kad siūlomas pakeitimas, sudarantis prielaidas nesilaikyti kitų specialiųjų įstatymų normų, kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas įstatymas nėra ir negali būti laikomas svarbesnis, nei kiti įstatymai, todėl kelia abejonių, kad priėmus įstatymą būtų galima nesilaikyti specialiųjų įstatymų specialiųjų normų, reguliuojančių konkrečias teisinių santykių sritis. Teigtina, kad toks reguliavimas keičiamame įstatyme galėtų būti įtvirtinamas tik tuo atveju, jeigu būtų pakeisti nurodyti specialieji įstatymai, kuriuose būtų nustatyta konkreti išimtis, leidžianti tam tikrus teisinius santykius reguliuoti kitaip nei tai sureguliuota specialiuosiuose įstatymuose. Priešingu atveju, manytina, būtų pažeidžiamas teisės aktų subordinacijos principas. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas. Kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.“ Taip pat pažymėtina, kad siūlomos nuostatos, kiek tai susiję su energetikos objektų apsaugos zonomis, nedera su Energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis: „Energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Energetikos objektų apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“ Pastebėtina, kad pagal Energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, „Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui <...>“. Manytume, kad vertinamos nuostatos negalėtų būti laikomos „visuomeninių santykių ypatumais“, todėl jos turėtų būti derinamos su nurodytomis Energetikos įstatymo nuostatomis.                    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas gali turėti neigiamų pasekmių - priėmus siūlomos redakcijos įstatymo pakeitimą būtų sukurta tiesioginė konkurencija tarp įstatymų normų, nesant galimybės taikyti vieną įstatymą nepažeidžiant kito įstatymo nuostatų. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 15 straipsniu teikiamos įstatymo 49 straipsnio redakcijos.	Pritarti	„1. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos ir (ar) įrengimo darbai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.“
22.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	14	3		22.     Projekto 14 straipsnio 3 dalyje ir projekto 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais,  atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:“ (pabraukta mūsų). Neaišku, kokiais būdais turėtų būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, kas būtų atsakingas, jog būtų laikomasi šios įstatymo nuostatos ir kokios būtų teisinės pasekmės (atsakomybė) asmenims už šios nuostatos.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
23.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	15			23.          Atkreipiame dėmesį, kad įstatymas yra norminis teisės aktas, kuriame teisės normos dėstomos straipsniais, straipsnių dalimis ir punktais, o ne tekstiniu būdu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 6, 7, 8 dalyse tekstiniu būdu surašytas teisės normas dėstyti atskiromis savarankiškomis straipsnio dalimis, galimai net atskiruose straipsniuose su deramais pavadinimais.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
24.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	15			24.          Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina: -                 nuo kokio atskaitos taško ar ribos, susijusios su didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrine, turi būti skaičiuojamas trumpiausias atstumas iki tam tikros paskirties pastatų, patalpų, žemės sklypų, teritorijų; -                 ar šios dalies trečiajame sakinyje ir toliau šioje straipsnio dalyje kalbama apie didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines, ar apie kitokios įrengtos galios elektrines. Tuo atveju, jei kalbama apie tokios pat įrengtos galios elektrines, sąvokos vienodintinos arba aptartinas trumpinio vartojimas šioje dalyje. Tuo atveju, jei kalbama apie skirtingos įrengtos galios vėjo elektrines, straipsnio dalis skaidytina į atskiras straipsnio dalis, reguliuojančias teisinius santykius, susijusius su skirtingomis elektrinėmis; -                  kokiu būdu turi būti gaunamas pastatų savininkų ir naudotojų „neprieštaravimas“, jei siekiama vėjo elektrines statyti mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų - ar taikoma šio straipsnio 7 dalis, ar kitokios nuostatos; -                 kokiam asmeniui ir kokiu būdu asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, turi įsipareigoti užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams; -                 kokiu būdu, kokių teisinių dokumentų pagrindu asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, arčiau nei šioje dalyje nurodytas minimalus atstumas iki vėjo elektrinės, galėtų teisiškai įrodyti, jog jis yra objektyviai suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, o ne tiesiog siekia pasipelnyti asmens, suinteresuoto elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, sąskaita; -                 kokiu būdu sprendžiamas klausimas dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo, jei asmenys nesusitaria.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
25.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	15			25.           Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams“. Atkreipiame dėmesį, kad asmens, suinteresuoto elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigojimui nekeliami jokie pagrindimo, įvykdymo užtikrinimo reikalavimai. Todėl manytina, kad toks įsipareigojimo pobūdis iš esmės yra niekinis – neturintis jokios teisinės reikšmės. Todėl neaišku, kokios būtų tokio įsipareigojimo nesilaikymo teisinės pasekmės. Svarstytina, ar toks įsipareigojimas neturėtų būti grindžiamas konkrečiomis procedūromis, pavyzdžiui, nustatant privalomą planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūros atlikimą, kad įsipareigojimas būtų grindžiamas objektyviais duomenimis, o ne asmens subjektyviu įsitikinimu, kad jis galės kažką užtikrinti. Be to, net ir tokiu atveju, įstatyme turėtų būti aptariamas asmens, suinteresuoto elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, atsakomybės už tokio įsipareigojimo nevykdymą klausimas.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
26.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	15			26.           Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje kalbama apie galimybę statyti naujus pastatus, patalpas arčiau nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4 iki jau egzistuojančių pastatų. Tokia aplinkybė reiškia, jog asmuo laikydamasis įstatymo reikalavimų pastatęs elektrinę, vėliau galėtų būti įpareigotas mokėti tam tikras kompensacijas. Toks analizuojamos normos turinys kelia abejonių dėl jo derėjimo su konstituciniu asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principu.                     Kita vertus, siūloma teisės norma labiau riboja vėjo elektrinės sanitarinės apsaugos zonoje esančių pastatų savininkų teises statyti naujus pastatus šiose zonose nei galiojantys įstatymai. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sanitarinės apsaugos zonose, įskaitant vėjo elektrinių sanitarines apsaugos zonas, nedraudžiama planuoti teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje (projekto 49 straipsnio 6 dalyje) nurodytos paskirties objektų statybai, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą sanitarinės apsaugos zonose leistinos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms. Tačiau pritarus projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatų pakeitimui, nurodytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos nebūtų taikomos.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
27.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	15			27.          Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 ir 8 dalyse atsisakytina teisės normų dėstymo skliaustuose.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
28.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	15			28.          Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, privalo informuoti žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę <...>“. Atkreipiame dėmesį, kad straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad trumpiausias atstumas iki tam tikrų objektų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Be to, 6 dalyje nustatomi atvejai, kai šis atstumas gali būti mažesnis. Todėl analizuojamoje nuostatoje aiškiai nurodytina apie kokius atvejus – kokį konkrečiai atstumą joje kalbama. Taip pat pastebėtina, kad vėliau nuostatoje kalbama ne apie atstumą, o apie tam tikrą teritoriją, o po to vėl grįžtama prie atstumo termino vartojimo, todėl siūlytina apsispręsti, ar nuostatoje siekiama kalbėti apie tam tikrą teritoriją ar apie atstumą. Kartu pastebėtina, kad nuostatoje turi būti nurodyta, ar joje kalbama apie bet kokios įrengtos galios vėjo elektrines, ar tik apie didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines. Be to, pažymėtina, jog šioje nuostatoje turi būti nurodomas informavimo būdas.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
29.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	15			29.          Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nurodytina kokios teisinės pasekmės kyla tuo atveju, jeigu gautas žemės sklypo savininko prieštaravimas planuojamai vėjo elektrinės statybai.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
30.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	15			30.          Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 ir 8 dalyse žodžiai „deklaruotą gyvenamąją vietą“ brauktini, nes deklaruota gyvenamoji vieta niekaip nėra susijusi su galimybe iš asmenų gauti tam tikrus duomenis. Būtina nurodyti tik kontaktinius duomenis, kurie sudarytų galimybę susisiekti su konkrečiu asmeniu.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
31.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	15			31.          Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad: „Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.“ Atkreipiame dėmesį, kad šios nuostatos prasmė nėra suprantama, nes nei su pastato savininkų bendrijos ar kito bendrojo naudojimo objektų valdytojo informavimu, nei su vėlesniu pranešimu butų ir kitų patalpų savininkams, nesiejamos jokios teisinės pasekmės, nenustatomos jokie tokių teisinių pasekmių kilimo terminai, t. y. nėra suprantama, kokiu tikslu reikia informuoti nurodytus asmenis, jei informavimas nesiejamas nei su galimybe pareikšti prieštaravimą, nei su jokiais kitais veiksmais. Be to, šiame kontekste pažymime, jog tarp žemės sklypų savininkų ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nėra tokios apimties skirtumų, kad šiuos asmenis įstatymo požiūriu galima būtų vertinti skirtingai prieštaravimo dėl galimybės statyti elektrinę pareiškimo požiūriu. Todėl šiuo aspektu, jei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisę pareikšti prieštaravimą dėl galimybės statyti elektrinę siekiama sąmoningai riboti, nuostatos turinys turėtų būti svarstomas dėl jo derėjimo su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, t. y. dėl derėjimo su Konstitucijos nuostatomis. Kartu pažymime, kad teisė pareikšti prieštaravimą turėtų būti suteikta ne tik žemės sklypų savininkams bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau ir visų kitų kategorijų, nurodomų šio straipsnio 6 dalyje, namų ir patalpų savininkams. Be to, nustatant galimybę daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams pareikšti prieštaravimą dėl elektrinės statybos turi būti įvertintos Civilinio kodekso ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos dėl terminų, per kuriuos šie asmenys turi galimybę pareikšti prieštaravimą.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
32.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	15			32.          Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje žodžiai „dėl papildomos informacijos pateikimo“ derinant nuostatos tekstą su šio straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgiant į loginį kontekstą, kuriame jis vartojamas, keistini į žodžius  „dėl papildomos informacijos suteikimo“.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
33.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	15			33.          Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje žodžių junginys „leidžiamas nustatytos teritorijoje“ taisytinas logine prasme.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.
34.	Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas 2022-04-25	16			34.           Projekto 16 straipsnio 10 dalies nuostata: „Iki šio įstatymo 15 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, esančių šio įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkų informavimu ir neprieštaravimu“ (pabraukta mūsų) taisytina logine prasme.	Pritarti	Spręsti pagrindiniame komitete.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komisijos nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos saulės energetikos asociacija, 2022-05-04

14

Atsinaujinačių išteklių energetikos pakeitimo įstatyme:

1. Dėl 14 str,. keičiančio 49 straipsnį

Siūlome šio straipsnio p.3 papildyti:

3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių   teritorijų   planavimo   dokumentų   sprendiniais,   kitais   teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties ir nerengiant ar nekeičiant teritorijų planavimo dokumentų galima statyti:

1) saulės šviesos energijos elektrines;

2) vėjo elektrines;

3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose;

Paaiškinimas: Siūlomą nuostatą prašome įrašyti todėl, kad reikalavimai ar nereikalavimai rengti teritorijų planavimo dokumentuose įvairiuose teisės aktuose formuluojami skirtingai. Tokia formuluotė leis išvengti šios labai svarbios įstatyminės nuostatos skirtingo traktavimo savivaldybės ir kitose valstybinės institucijose.

Nepritarti

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad saulės šviesos energijos elektrinės neturi būti numatomos teritorijų planavimo dokumentuose. Analogišką reguliavimą siūloma įtvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo projekte dėl vėjo elektrinių. Todėl, papildymas laikytinas netikslingu.

2.

Investuotojų forumas, 2022-05-04

6

2.	AIEĮ projektas
2.1.	Siūloma atsisakyti AIEĮ projekto 13^1 str. numatytos įmokos: „3. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.“ Kaip alternatyvą siūlome ženkliai sumažinti mokesčio dydį: „3. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 0,00015 Eur/kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.“	Siūlome atsisakyti naujo gamybos mokesčio įvedimo. Pirma, tokio dydžio naujo mokesčio įvedimas nėra niekaip kompensuojamas kitomis priemonėmis ar mažinant kitus vystytojų kaštus, be to savivaldybės jau taiko gamybos mokesčio analogą, vėjo elektrines apmokestinant maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčiu, kuris siekia 3 proc. nuo statinio vertės ir yra identiško dydžio lyginant su siūloma nustatyti gamybos įmoka. Taigi, šis papildomas mokestis tik dar labiau mažina paskatas vystyti vėjo elektrinių parkus rinkos sąlygomis (t. y. be valstybės/elektros energijos vartotojų subsidijų) ir didina mokestinę naštą atsinaujinančių energijos išteklių vystytojams, dėl ko investicijos į atsinaujinančiąją energiją taptų nepatrauklios. Antra, tikėtina, kad naujo mokesčio schema yra sukurta atsižvelgiant į Vokietijoje taikomą modelį. Pažymėtina, kad Vokietijoje yra taikomas gamybos mokestis, kuris negali viršyti 0,002 EUR/kWh, tačiau: - tokį mokestį savivaldybėms moka tik elektros energijos gamintojai, kurie gauna fiksuotą (feed-in) tarifą iš valstybės; - sumokėtas gamybos mokestis elektros energijos gamintojui pasibaigus kalendoriniams metams yra grąžinamas tinklo operatoriaus. Taigi, Vokietijoje elektros energijos gamintojams sumokėtas gamybos mokestis yra kompensuojamas valstybės. Trečia, tikėtina, kad įstatyminė prievolė vystytojams mokėti tokį gamybos mokestį pažeistų konstitucines teises ir principus, nes tai gali reikšti nepagrįstai nevienodo požiūrio taikymą, palyginti su kitos infrastruktūros ir elektrinių vystytojais. Taip pat šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato valstybės nustatomų privalomų įmokų, kurios galėtų būti perskirstomos administratoriaus apeinant valstybės biudžetą. Pagal siūlomo reguliavimo esmę, teigtina, kad siūloma nustatyti ne įmoką, o naują valstybinį mokestį. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 12 d. nutarime yra suformulavęs mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams (išskyrus rinkliavas) būdingus požymius:  „– mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai – tai įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės (savivaldybės) biudžetą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d.,); mokesčiai mokami esant nuolatiniam apmokestinamam objektui (Konstitucinio Teismo 1996  m. kovo 15 d. nutarimas); – valstybiniai mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai yra teisės subjektams nustatyta piniginė prievolė valstybei; pagal Konstituciją valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus gali nustatyti tik Seimas ir tik įstatymu, tai yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutarimas).“ Taigi pagal Konstitucijos nuostatas, negali būti nustatomi privalomi mokėjimai, atitinkantys valstybinių mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų požymius, kurie būtų mokami ne į valstybės biudžetą, o tam tikram administratoriui. Atsižvelgiant į tai, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus, galimai prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui ir 127 straipsnio 3 daliai. Taip pat pažymime, kad nuostatos turinys yra nesuprantamas, nes neaišku, kaip mokant Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką už einamuosius metus turėtų būti atsižvelgiama į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. Neaišku, ar įmoka mokama už einamuosius metus, ar visgi už praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. Tuo atveju, jeigu mokama už praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Tuo atveju, jeigu visgi mokama už einamaisiais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, turėtų būti nurodoma, kokiu būdu turi būti atsižvelgiama į praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, kaip tai įtakoja einamųjų metų įmoką. Priešingu atveju įmokos dydis būtų apskaičiuojamas pagal nežinomus, neaiškius kriterijus, priklausančius nuo atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratoriaus (toliau – įmokos administratorius) valios ir nuomonės. Tokia situacija nederėtų su konstituciniu teisinio aiškumo principu ir imperatyvu, kad įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta neatsisakyti šio naujo mokesčio įvedimo, siūloma jį ženkliai sumažinti, nes tai yra naujas mokestis atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams, kuris, kaip pažymėta aukščiau, mažina paskatas vystyti atsinaujinančius energijos išteklius. Vystytojai, įvertinus esamą reguliavimą ir mokestinę bazę, praktikoje siūlo paramos schemas vietos bendruomenėms, kurių dydis yra lygus 0,00015 Eur/kWh.

Pritarti iš dalies

Nepritarti dėl mokesčio atsisakymo arba jo sumažinimo.

Dėl nekilnojamojo turto mokesčio.

Nekilnojamojo turto mokestį reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, ir yra skirtas savivaldybei, o ne bendruomenėms.

Dėl mažesnio įmokos dydžio

Manytina, kad siūlomas įmokos dydis yra optimalus siekiant užtikrinti bendruomenių poreikius ir formuoti teigiamą jų požiūrį į AEI plėtrą.

Dėl prieštaravimo konstitucijai siūloma spręsti pagrindiniame komitete.

Patikslinti nuostatas dėl mokesčio apskaičiavimo.

3.

Investuotojų forumas, 2022-05-04

14

2.2.

Siūloma pakeisti AIEĮ projekto 49 str. 3 d.: „3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas) nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, numatančių šių statinių statybą, galima statyti (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais,  atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti: 1) saulės šviesos energijos elektrines; 2) vėjo elektrines; 3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose; 4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“

Siūlome pakeisti AIEĮ projekto 49 str. 3 d. išbraukiant perteklines nuostatas, kurios jau yra įtvirtintos kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose ir dėl to jų nėra būtina pakartotinai numatyti dar ir šiame Įstatyme, ir kurios apsunkina tiek normos turinį, tiek ir daro ją neaiškią. Konkrečiai siūlome šioje dalyje palikti ir akcentuoti tai, kas svarbiausia būtent šiai daliai, t. y. numatyti, kad išvardintų elektrinių statyba galima nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, numatančių jų statybą.

Nepritarti

Įvertinant tai, kad žemės ūkio paskirties sklypų pagrindinė paskirtis yra su žemės ūkiu susijusi veikla, tikslinga nustatyti, kad žemės ūkio paskirties sklypo savininkas nuspręstų dėl jo vykdomos veiklos suderinamumo su atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statyba ir eksploatavimu ir pateiktų sutikimą dėl šių elektrinių statybos ir eksploatavimo. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad būtų užtikrintas žemės sklypo naudojimas pagal pagrindinę paskirtį.

Siūlytina nepritarti nuostatų, nustatančių išimtis biodujų gamybos įrenginių statybai, išbraukimui. Nuostatos, leidžiančios nerengti teritorijų planavimo dokumentų ir nenumatyti biodujų gamybos įrenginių statybos teritorijų planavimo dokumentuose yra ypatingai reikšmingos Lietuvoje dar tik besivystančiai biometano dujų rinkai, todėl šiomis nuostatomis siekiama supaprastinti ne tik biodujų elektrinių, tačiau ir biometano dujų gamybos įrenginių statybą. Priešingai nei argumentuoja pasiūlymo teikėjas, tokios išimtys nėra nustatytos jokiuose kituose teisės aktuose, todėl nėra laikytinos perteklinėmis. Pažymėtina, kad AIEĮ 49 str. yra taikomas visų atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių statybos reikalavimams nustatyti, o šiuo įstatymu siekiama proveržio ne tik elektros energetikos sektoriuje.

4.

Investuotojų forumas, 2022-05-04

15

2.3.

Siūloma atsisakyti AIEĮ projekto 49 str. 6 d. įtvirtintų naujos vėjo jėgainių apsaugos zonos, kurios dydis būtų siejamas su vėjo elektrinės stiebo aukščiu (t. y. padauginto iš 4), įvedimo. „6. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų  būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Šio atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai. Jeigu pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje.“

Siūlome atsisakyti AIEĮ projekto 49 str. 6 d. pakeitimo, kuriuo siūloma nustatyti visoms vėjo elektrinėms standartizuotą zoną/perimetrą iki gyvenamųjų namų, kuriame neva vyrauja vėjo elektrinės sukeliamas poveikis, ar standartizuotą atstumą iki kiekvieno atskiro gyvenamojo namo, sodo namo ir pan. Pirma, vėjo elektrinių technologijos tobulėja ir jų poveikis mažėja, todėl nustatyti standartizuotus ribojimus/poveikio zonas/ribojimų perimetrus visoms vėjo elektrinėms yra nelogiška. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą yra tiriama konkreti teritorija, kiekvienos vėjo elektrinės atskirai bei šalia esamų ir planuojamų vėjo elektrinių suminis poveikis. Atliekant detalius skaičiavimus, analizes bei ekspertinius vertinimus yra nustatoma konkretaus vėjo elektrinių parko poveikio zona ir tikslios šios zonos ribos (pvz., triukšmo, šešėliavimo izolinijos) netoliese esamų gyvenamųjų teritorijų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – SŽNSĮ) leidžia nustatyti tiek standartines poveikio zonas (pvz., triukšmo poveikio zona aplink vėjo elektrinę prilyginama 440 m), tiek leidžia atliekant poveikio aplinkai vertinimo ar kitas procedūras, nustatyti ir įvertinti tikslią vėjo elektrinių poveikio zoną, pvz., kuri naudojant naujausias triukšmo mažinimo technologijas gali siekti 170-250 m. Todėl siūlomu pakeitimu siekiant įtvirtinti fiksuotą poveikio zoną yra neatsižvelgiama ir ignoruojama į kituose įstatymuose numatytos galimybės individualiai atsižvelgiant į vietovės parametrus vertinti ir nustatinėti poveikio zoną. Pvz., būtų ignoruojama SŽNSĮ numatyta vėjo elektrinių sanitarinių apsaugos zonų (toliau – SAZ) dydžio ir ribų nustatymo tvarka, kuri leidžia sumažinti SAZ, jei poveikis yra mažesnis už standartiškai galimą nustatyti 440 m perimetro zoną. Antra, savivaldybės pačios aktyviai vertina ir kontroliuoja atstumus nuo vėjo elektrinių parkų ar pavienių vėjo elektrinių iki gyvenamųjų teritorijų. Pavyzdžiui, Akmenės rajono savivaldybė tarybos sprendimu (2021-06-28 sprendimu Nr. T-146) yra įtvirtinusi, jog vėjo elektrinės negali būti statomos arčiau kaip 1 km atstumu iki urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų, t. y. iki teritorijų, kurios yra tankiai šiuo metu ar artimiausioje ateityje bus tankiai apgyvendintos. Savivaldybė neuždraudė statyti vėjo elektrinių arčiau kaip 1 km atstumu iki vienkiemių ar atskirų sodybų, sodo namelių, jei atlikus vertinimus poveikis neviršija leistinų ribų. Atitinkamai, tie patys teisiniai santykiai neturėtų būti reguliuojami vienu metu skirtinguose teisės aktuose ir dar skirtingai. Tokia kolizija yra neleistina. Trečia, dar daugiau siūlomi nustatyti vėjo jėgainių konkretūs atstumai iki išvardintų pastatų yra netgi neadekvatūs ir neprotingi, nes gerokai per dideli ir realiai neįgyvendinami Lietuvos teritorijoje. Lietuvos teritorijoje yra labai mažai gyvenviečių ar kaimų, kurie būtų užstatyti tokiu retu tankumu. Palikus šį reikalavimą, vėjo elektrinių vystymasis Lietuvoje neabejotinai susidurs su sunkumais ir vietos stoka. Toks reguliavimas tikėtina sustabdys didelių vėjo elektrinių parkų vystymą Lietuvoje. Taigi poveikio zonos vėjo jėgainių statybos atveju turėtų būti nustatomos atliekant poveikio aplinkai ir (ar) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, nes poveikis yra ir gerokai mažesnis nei nurodyta siūlomo projekto 6 dalyje. Atitinkamai, siūlome nurodyti, kad atstumai iki pastatų turi būti nustatyti vadovaujantis SŽNSĮ ir jame įtvirtintomis procedūromis. Ketvirta, įtvirtinus galimybę statyti naujus pastatus, patalpas arčiau nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4 iki jau egzistuojančių pastatų, susiklostytų situacija, jog asmuo laikydamasis įstatymo reikalavimų pastatęs elektrinę, vėliau galėtų būti įpareigotas mokėti tam tikras kompensacijas. Toks analizuojamos normos turinys kelia abejonių dėl jo derėjimo su konstituciniu asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principu.  Taip pat atkreipiame dėmesį, kad straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad trumpiausias atstumas iki tam tikrų objektų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Be to, 6 dalyje nustatomi atvejai, kai šis atstumas gali būti mažesnis. Todėl analizuojamoje nuostatoje aiškiai nurodytina apie kokius atvejus – kokį konkrečiai atstumą joje kalbama. Taip pat pastebėtina, kad vėliau nuostatoje kalbama ne apie atstumą, o apie tam tikrą teritoriją, o po to vėl grįžtama prie atstumo termino vartojimo, todėl siūlytina apsispręsti, ar nuostatoje siekiama kalbėti apie tam tikrą teritoriją ar apie atstumą.

Nepritarti

Įstatymo projekte siūloma numatyti prievolę vėjo elektrinių vystytojams statyti vėjo elektrines tam tikru atstumu (vėjo elektrinės stiebo aukštis padaugintas iš 4) nuo gyvenamosios ir panašios paskirties pastatų, o Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte siūloma atsisakyti sanitarinių apsaugos zonų vėjo elektrinėms. Pažymėtina, kad nustačius sanitarinės apsaugos zoną vėjo elektrinei sanitarinės apsaugos zonoje gyvenamųjų ir panašios paskirties pastatų statyba negalima. Tuo tarpu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatomi tik  išimtiniai atvejai (kai norima statyti naujus pastatus mažesniu atstumu nuo vėjo elektrinių, nei 4 kart vėjo elektrinės bokšto aukštis), kuriais asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, turės mokėti kompensacijas nesant galimybei užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimų. T. y. tik tada, kai imperatyvios nuostatos dėl sveikatos reikalavimų nebus įmanoma užtikrinti, statyba bus negalima ir tik tada būtų taikoma siūloma nuostata  dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Vėjo elektrinės statytojas, statydamas vėjo elektrines, prisiima riziką, kad jo vykdoma veikla gali turėti įtakos asmenų, kurių sklypai patenka į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomą įtvirtinti atstumą nuo vėjo elektrinių iki gyvenamosios ir panašios paskirties pastatų, sveikatai. Kompetentingai institucijai patvirtinus, kad tokia rizika sveikatai iš tikrųjų yra, pagrįsta, kad nauja statyba negalima, taikytinas konstitucinis asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principas, t. y. įtvirtinama naujų statinių statytojams teisė gauti kompensaciją (asmenys praras teisę vykdyti naujų pastatų statybą dėl elektrinės daromo poveikio sveikatai). 

.

5.

Investuotojų forumas, 2022-05-04

N

2.4.

Siūloma AIEĮ projekte papildomai numatyti naują nuostatą, įtvirtinančią, jog: „vėjo elektrinių statybos atveju kilus ginčams su žemės sklypų, patenkančių į vėjo jėgainės sanitarinių apsaugos zonų teritoriją, savininkais ar valdytojais, pastarieji gali reikšti pretenzijas ir inicijuoti teisminį procesą tik dėl jiems mokėtinų kompensacijų sumokėjimo ir (ar) jų dydžio, tačiau ginčai dėl paties statybos projekto įgyvendinimo galimybės negalimi.“

Konkrečiai, siūlome numatyti panašią procedūrą, kokia šiuo metu yra nustatyta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 str. 5 d., t. y. kad: „<...> žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas negali kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai ar jos atstovams įgyvendinti šiame įstatyme nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Taip pat tokiais atvejais šio įstatymo nustatyta tvarka žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą atlyginimo suma yra sumažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patirtų šalinant žemės savininko ir (ar) kito naudotojo sudarytas kliūtis tinkamai šiame įstatyme nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms įgyvendinti, dydžiu.“

Pritarti iš dalies

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomi įtvirtinti vėjo elektrinių statybos nuo gyvenamosios ir panašios paskirties pastatų atstumai nėra tapatūs savo turiniu sanitarinėms apsaugos zonoms.

Pastabai kokiu būdu sprendžiamas klausimas dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo, jei asmenys nesusitaria pritartina, numatant, kad nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

6.

Investuotojų forumas, 2022-05-04

N

2.5.

Siūlome papildyti AIEĮ projektą 64^1 str. Trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimas „1. Trečiųjų asmenų skundų, dėl vėjo energijos elektrinių parkams valstybės institucijų išduotų sprendimų ar leidimų panaikinimo, pagrindu pateikti prašymai, dėl priimtų valstybės institucijų sprendimų galiojimo sustabdymo iki bus priimtas galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje, negali būti tenkinami, jeigu yra išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.“

Vadovaujantis Vokietijoje taikoma praktika, siekiant labiau apsaugoti atsinaujinančių energijos išteklių vystytojus bei siekiant sukurti patrauklesnę investicinę aplinką į atsinaujinančių energijos išteklių sektorių, siūlome numatyti, kad vystytojui gavus leidimą plėtoti atsinaujinančius energijos gamybos išteklius, tretieji asmenys inicijuojantys skundus prieš vykdomą atsinaujinančių energijos išteklių projektą neturėtų galimybės reikalauti pritaikyti reikalavimo užtikrinimo/laikinąsias apsaugos priemones ar kitu būdu laikinai stabdyti išduotų leidimų galiojimą. Toks reguliavimas užtikrintų, jog pažengę projektai negalėtų būti stabdomi dėl galimai nepagrįstų aktyvistų skundų, nusiteikusių prieš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą. Vien nepagrįstas reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas ir vystomo projekto laikinas sustabdymas sužlugdytų projektą, nors galiausia paaiškėtų, kad skundas buvo nepagrįstas. Dažniausiai tokie aktyvistai prisidengia įkurtomis asociacijomis, kurios neva atstovauja bendruomenių interesus, tačiau jokio turto ar galimybės atlyginti padarytą žalą neturi. Pažengusiais projektais būtų laikomi tokie projektai, kurie turi rezervavę tinklo pralaidumus, turi užsitikrinę žemės sklypus vėjo elektrinių statybai ir gavę teigiamą poveikio aplinkai vertinimą, t. y. yra gavę leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Pažymėtina, jog esant pateiktam skundui teisme, vystytojas prisiima visišką riziką ir atsakomybę, jei skundas būtų patenkintas ir neteisėtai išduotas leidimas panaikinamas. Tokia praktika taikoma ir Vokietijoje.

Nepritarti

Skundų nagrinėjimo tvarka yra numatyta Energetikos įstatyme ir, manytina, teisinis reguliavimas yra pakankamas.

7.

Elektra iš saulės gaminančių vartotojų asociacija (EISGVA), 2022-05-05

5,8

Dėl Gaminančių vartotojų tarifų nustatymo

Šiuo metu gaminantys vartotojai (toliau – GV) yra per daug apmokestinami. Taip pat mažėja gyventojų pasitikėjimas kuomet VERT kasmet nustato naujas pasinaudojimo tinklais kainas arba išviso kelia diskusiją, kad reikalinga naikinti GV kainodarą ją prilyginant paprastiems vartotojams. Tokiu būdu pažeidžiami teisėti esamų GV lūkesčiai, nes investavę nuosavas lėšas į saulės elektrinių plėtrą tikisi stabilios ir ilgalaikės kainos.

Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, kad GV turi papildomą teigiamą efektą – jie sparčiai mažina degalų bei dujų sunaudojimą, nes yra linkę daug greičiau pereiti prie elektromobilių ir šildymo šilumos siurbliais. Tai matosi iš statistikos, kuomet GV kartais daugiau suvartoja elektros už paprastą gaminantį vartotoją. Pavyzdžiui, GV vidutiniškai sunaudoja apie 1200 kWH vienam kW infrastruktūros (perdavimo ir skirstymo tinklo) lyginant su standartiniu vartotoju apie 350 kWH/kW- t.y. beveik keturis kartus daugiau negu standartinis vartotojas.

Klientas	Tarifas, ct/kwh	Efektyvumas galios išnaudojimo, %	Val per metus	Sumokėta EUR 1 kW infrastruktūros
Vidutinis standartinis vartotojas (verslas ir buitis)	4,6	7,7%	8760	31,3
Privatus vidutinis vartotojas	6,4	4,2%	8760	23,4
Privatus vidutinis GV	4,4	14,0%	8760	54,2
Vidutinis verslas	1,4	13,7%	8760	44,4*

*Įskaitant galios dedamąją verslui

Todėl labai svarbu, kad nustatant tarifą nebūtų tiesiog sulyginamas persiuntimas su pasinaudojimu tinklais, o būtų atsižvelgiama į didesnį KW išnaudojimą ir absoliučią sumokamą sumą. Taip pat dėl GV plėtros mažėja transformatorių apkrautumas, todėl yra teigiama įtaka infrastruktūros dėvėjimuisi, tačiau norint nustatyti konkretų mąstą, reikėtų atlikti atskirą tyrimą. Tokiu būdu būtų užtikrinamas teisingas GV prisidėjimas prie infrastruktūros išlaikymo ir nebūtų perteklinai apmokestinta.

Siūlymas privatiems klientams:

Įstatymu įteisinti privataus GV pasinaudojimo tinklais tarifą, kuris padengtų infrastruktūros kaštus, tačiau ir nebūtų perteklinai apmokestinamas gaminantis vartotojas. Siūlymas išskaičiuoti pasinaudojimo tinklais tarifą susiejant su persiuntimo tarifu, tik netaikant VIAP perdavimo tinklo galios dedamosios (nes saulės elektrinės nepadidina tinklo pikinių apkrautumų MW galios). Tokiu atveju pasinaudojimo tinklais tarifas būtų:

Pasinaudojimo tinklais tarifas = Tokiu būdu tiek gaminantis vartotojas tiek paprastas vartotojas vienodai prisidėtų prie infrastruktūros išlaikymo. KW mokestis būtų išvestinis dydis tiesiog suskaičiuojant kiek KWh tenka vienam KW generacijos. Skaičiavimo pvz:

.

Siūlymas verslo klientams:

Verslo klientams numatyti identišką apmokestinimo būdą kaip privatiems klientams, tik verslo gaminančių vartotojų efektyvumo lygį su vidutiniu tinklo išnaudojimu. Tokiu būdu pasinaudojimo tinklais tarifas turėtų būti apskaičiuojamas kaip:

. Ir tokiu pačiu būdu išskaičiuojamas 1 kW mokestis  kaip privatiems klientams:

.

Alternatyva: verslo klientų persiuntimo tarifas galėtų būti prilyginamas persiuntimui (paprastų vartotojų) tiems, kurie gavo paramą elektrinės įsirengimui, o tų, kurie negavo paramos, numatyti 80% persiuntimo tarifo.

Pridedamas Projekto lyginamasis variantas priede Nr. 1.

Priedas Nr. 1 lyginamasis projekto variantas

Lietuvos Respublikos
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375
2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49 STRAIPsnių pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹ IR 20³ straipsniais
įstatymas

2022 m.                      d. Nr.

Vilnius

Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, remdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytais duomenimis ir informacija, kasmet iki gruodžio 1 dienos įvertina, ar šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytas rodiklis neviršija 8 procentų, ir, bendradarbiaudama su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais, nustato atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, skirtų elektros energijai gaminti savo reikmėms ir ūkio poreikiams, įtaką tinklams, ir nuo 2026 m. gruodžio 1 dienos kasmet iki liepos 1 dienos teikia Energetikos ministerijai pasiūlymus dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtros reguliavimo ir įrenginių, skirtų elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, apmokestinimo reikiamos VIAP paramos norint išlaikyti gaminančių vartotojų veiklos schemą ne trumpiau negu iki 20¹ straipsnyje nurodyto termino.

4.  Pakeisti 20¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Gaminantis Gaminantys vartotojas vartotojai, atitinkantys Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:

1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, atsižvelgiant į persiuntimo paslaugos dydį netaikant VIAP, perdavimo tarifo galios dedamosios bei skirstymo tarifo dalies, kuri lygi gaminančio vartotojo vidutiniam vidiniam suvartojimui. Gautas dydis turi būti dauginamas iš vidutinio buitinio vartotojo ir gaminančio vartotojo efektyvumo santykio, kuris apskaičiuojamas kaip kWH kiekis sunaudotas 1 kW leistinosios naudoti galios infrastruktūros. Tokiu būdu pasinaudojimo tinklais tarifas pilnai įvertins ir padengs įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas., gaunamą naudą ir planuojamą atgauti buitinių gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią;.

2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą;

3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“

5.  Papildyti 20¹ straipsnį 4¹ dalimi:

„4¹. Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas gali pasirinkti atsiskaityti pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą arba pasinaudojimo tinklais dydį, apskaičiuotą netaikant VIAP, perdavimo tarifo galios dedamosios ir gautą dydį padauginus iš vidutinio vartotojo ir verslo gaminančio vartotojo santykio, kuris apskaičiuojamas kaip kWh kiekis sunaudotas 1 kW leistinos naudoti galios infrastruktūros.“

Alternatyvi redakcija: Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą jeigu buvo gauta parama elektrinės įsirengimui, arba 80% pasirinkto elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifo, jeigu nebuvo gauta parama saulės elektrinės įsirengimui.

6.  Pakeisti 20¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Buitinių gaminančių vartotojų Naudojimosi naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios leistinos generuoti galios, arba dvinarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio ir už 1 kW elektrinės įrengtosios galios. 1 kW pasinaudojimo tinklais kaina apskaičiuojama padauginus vidutinį gaminančių vartotojų 1 kW atiduodamą į tinklus kiekį kWH ir padauginus iš 4 dalyje apskaičiuotų pasinaudojimo tinklais įkainių.“

Nepritarti

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtinti pagrindiniai naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kainos nustatymo principai. Šios kainos nustatymo sąlygos detalizuotos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje metodikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva 2018/2001 numato, kad valstybės narės valstybės narės turi užtikrinti, kad gaminantys vartotojai subalansuotai ir tinkamai prisidėtų prie bendros elektros energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo sąnaudų paskirstymo sistemos, kai elektra teikiama tinklui. Vadovaujantis šiuo principu, nustatoma naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kaina.

8.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

7

5

Argumentai:

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ekspertų pateiktu vertinimu – prie dabartinių elektros skirstymo tinklų Lietuvoje, net jų nestiprinant ir neplečiant,  galima būtų prijungti daugiau nei 2 GW galios elektros gamybos, naudojančios atsinaujinančius išteklius, pajėgumų. 2022 – 03 - 31 d. duomenimis prie skirstymo tinklo buvo prijungta 0,586 GW bendros galios elektros gamybos pajėgumų, naudojančių atsinaujinančius išteklius. 

AB Litgrid ekspertų pateiktu vertinimu – prie dabartinių elektros perdavimo  tinklų Lietuvoje, net jų nestiprinant ir neplečiant (neskaičiuojant jūrinės vėjo energetikos plėtros),  žemyninėje dalyje galima būtų prijungti apie  3,6  GW galios elektros gamybos, naudojančios atsinaujinančius išteklius, pajėgumų. VERT pateikiamais duomenimis – prie elektros perdavimo tinklo šiuo metu prijungta apie 1,5 GW bendros galios elektros gamybos, naudojant atsinaujinančius išteklius, pajėgumų, kuriems išduoti gamybos leidimai.

Tai reiškia, kad galima ženkli vėjo ir saulės elektrinių galių plėtra be esminių pakeitimų elektros skirstymo ir perdavimo tinkluose, be problemų įgyvendinant Vyriausybės keliamą tikslą iki 2030 metų vėjo elektrinių galią sausumoje padidinti iki 3,6 GW, saulės elektrinių galią iki 2 GW.

Kita vertus – matoma, kad „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) viešai pateikiamame Transformatorių pastočių laisvų galių žemėlapyje  gamintojams ir AB Litgrid viešai pateikiamame elektros energiją generuojančių elektrinių prijungimo prie 110 kV perdavimo tinklo žemėlapyje, tinklo operatoriai rodo, kad absoliučioje daugumoje elektros perdavimo linijų ir transformatorių pastočių naujų elektros gamintojų prijungimo galimybių nėra.

Viena iš priežasčių kodėl susiklostė tokia situacija -  dauguma elektros perdavimo linijų ir transformatorinių pastočių pastaraisiais mėnesiais buvo „rezervuotos“, taikant prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, numatytą Elektros energetikos įstatyme.

Tuo būtų galima tik pasidžiaugti, tikintis, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą ir tokiu būdu „rezervavę“ galimybę prijungti elektros gamybos įrenginius prie elektros tinklų, iš tiesų gaus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir per 36 mėnesius (su galimu pratęsimu 6 mėnesiams), numatytus Elektros energetikos įstatyme, per kuriuos galioja leidimas, pastatys planuojamas elektrines.  Tai reikštų, kad vien skirstymo tinkluose elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumai per mažiau nei 3,5 mėnesio išaugs beveik 4 kartus, taip pat bus visiškai išnaudotas perdavimo tinklų 110 kV įtampoje naujų gamintojų prijungimo potencialas ir Vyriausybės tikslas, numatytas 2030 metams, bus pasiektas gerokai anksčiau. 

Deja, Energetikos ministerija bei atskiri rinkos dalyviai identifikuoja grėsmę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti.
Tokia grėsmė kyla iš to, kad pastebimas piktnaudžiavimas, kai rezervuojamos elektros perdavimo ir skirstymo linijos, nepasiruošus realiai įgyvendinti projektų, o tik siekiant įgyti pranašumą prieš rezervuoti elektros linijas nespėjusius, dažnai geriau pasiruošusius, projektų įgyvendinimui konkurentus, siekiant įgyti galimybę parduoti rezervaciją kitiems saulės ar vėjo elektrinių vystytojams.

Susiklosto situacija, kad kol tinkle pralaidumus rezervavę asmenys ruošiasi statyti elektrines arba ieško kam parduoti rezervaciją, atsinaujinančios energetikos plėtra tampa smarkiai lėtesnė, nei būtų, jei asmenys, kurie yra pasiruošę ir realiai ketina statyti elektrines, turėtų leidimus jas statyti.

Vyriausybės siūlymas padidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį nuo 15 eurų/kW iki 50 eurų/kW, siekiant tokiu būdu “atbaidyti” tinkle pralaidumų rezervavimo perpardavėjus turi trūkumų: Lietuvoje taikomas prievolių užtikrinimo dydis jau šiuo metu yra didžiausias regione (Lenkijoje banko garantas yra apie 7,5 Eur/kW, Latvijoje apie 3 Eur, o Estijoje - banko garantas nereikalingas visai), o jį dar labiau padidinus:

· Sumažintų konkurenciją tarp investuotojų, nes smulkiam verslui, kuris tokio pobūdžio išlaidas turėtų dengti nuosavu kapitalu, o ne banko garantija,  tai taptų pernelyg didele našta. Lietuvoje atsinaujinančios energetikos plėtros sektoriuje yra vos 3-5 įmonės, kurios turi finansavimą banko garantijoms, o kitiems reikia tiesiog užšaldyti lėšas.

· Smarkiai pablogintų investicijų į didžiuosius vėjo ir saulės elektrinių parkus, kurie ateityje būtų jungiami prie 330 kV įtampos elektros perdavimo tinklų, patrauklumą, lyginant su analogiškomis investicijomis gretimose valstybėse, netaikančiose tokio prievolių užtikrinimo dydžio arba taikančio gerokai mažesnį prievolių užtikrinimą.

Be to, vien tik pakėlus prievolių užtikrinimo dydį, nebus pasiektas pagrindinis tikslas – vėjo ir saulės elektrinių plėtra tokiu būdu nepagreitės.

Todėl siūlome atsisakyti minties didinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį nuo 15 Eur/kW iki 50 Eur/kW, o tikslui pasiekti teikiami alternatyvūs pasiūlymai prievolių įvykdymo užtikrinimo didinimui.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad asmuo, kuris pasirašo ketinimo protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia prievolių užtikrinimo, naują prašymą pasirašyti ketinimo protokolą galėtų pateikti ne anksčiau, kaip po trijų mėnesių nuo paskutinio ketinimo protokolo pasirašymo dienos. Tokiu būdu bus užtikrinta prevencija piktnaudžiavimui, kai tinkle pralaidumai rezervuojami iš viso nepateikiant jokio prievolių užtikrinimo, o pasibaigus terminui, per kurį privaloma pateikti prievolių užtikrinimą, iš karto pateikiamas dar vienas prašymas pasirašyti ketinimo protokolą, taip kartojant šį veiksmą eilę kartų ir per tą laiką ieškant “rezervacijos” pirkėjo.

Pasiūlymas:

Papildyti 7 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„5. Papildyti 14 straipsnį 19 dalimi:

19. Kai asmuo, nurodytas šio straipsnio 10 dalyje, pasirašo ketinimų protokolą, bet Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka elektros tinklų operatoriui nepateikia prievolių įvykdymo užtikrinimo, tai toks asmuo naują prašymą pasirašyti ketinimų protokolą gali pateikti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo paskutinio ketinimų protokolo pasirašymo dienos.“

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į pasiūlymą dėl efektyvesnio tinko pralaidumų išnaudojimo ir atgrasymo priemonių nepagrįstai rezervuoti tinklo pralaidumus sudarant ketinimų protokolus pateikti pasiūlymą dėl Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-1570.

Siūloma nepritarti pasiūlymui nekeisti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį paliekant 15 eurų/kW, kad būtų įgyvendinti nurodyti šio paketo įstatymų projektų pakeitimų tikslai.

9.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

5

2

Argumentai:

Atsinaujinančių išteklių įstatyme yra numatyta galimybė apmokestinti gaminančius vartotojus po to, kai gaminančių vartotojų ir gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, elektrinių įrengtoji suminė galia, palyginus su visų veikiančių elektrinių įrengtąja sumine galia, viršys 8 procentus.

Tai didina teisinį investicijų, į elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių savo poreikiams padengti, rizikingumą ir teisinį neapibrėžtumą. Pagal šią schemą galimas net izoliuotai nuo tinklo dirbančių, atsinaujinančius išteklius naudojančių, elektros gamintojų/vartotojų apmokestinimas „nuodėmės mokesčiu“

Gaminančių vartotojų skatinimo schema yra su Europos Komisija suderinta valstybės pagalbos schema. Todėl siūloma įstatymu numatyti, kad tokiu atveju, jei tiekėjai ateityje susidurtų su finansinėmis problemomis, aptarnaujant gaminančius vartotojus, jų finansinis šios veiklos rentabilumas turėtų būti užtikrinamas ne iš gaminančių vartotojų apmokestinimo, o iš visų vartotojų apmokestinimo per VIAP paramos schemą.

Tokiu būdu, į nuosavą elektros gamybą, naudojant atsinaujinančius išteklius, bus paskatinti elektros vartotojai, kuriuos gąsdina apmokestinimo ateityje galimybė.

Pasiūlymas:

2. Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, remdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytais duomenimis ir informacija, kasmet iki gruodžio 1 dienos įvertina, ar šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytas rodiklis neviršija 8 procentų, ir, bendradarbiaudama su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais, nustato atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, skirtų elektros energijai gaminti savo reikmėms ir ūkio poreikiams, įtaką tinklams, ir nuo 2026 m. gruodžio 1 dienos kasmet iki liepos 1 dienos teikia Energetikos ministerijai pasiūlymus dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtros reguliavimo ir įrenginių, skirtų elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, apmokestinimo reikiamos VIAP paramos norint išlaikyti gaminančių vartotojų veiklos schemą ne trumpiau negu iki 20¹ straipsnyje nurodyto termino.

Nepritarti

Reikalavimas įtvirtintas perkeliant Direktyvos 2018/2001 nuostatas.

10.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

8

3

Argumentai:

Gaminantys vartotojai, kurie per kaupimo laikotarpį nuo balandžio 1-os iki kovo 31 d. į tinklus patiekė daugiau elektros energijos, nei pasiėmė iš tinklo, už šį perteklių šiuo metu gali tikėtis elektros tiekėjo, su kuriuo yra sudaręs sutartį,  kompensacijos, elektros perteklių paliekant elektros tiekėjui, taip sudarant tiekėjui galimybę šį perteklių parduoti kitiems elektros vartotojams, turintiems sutartis su šiuo tiekėju.

Skirtingi elektros tiekėjai šiuo metu taiko skirtingus kompensacijos nustatymo mechanizmus, bet nei vienu atveju gaminantis vartotojas negali rinktis, o turi sutikti su tiekėjo siūlomu kompensacijos dydžiu.

Šiuo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimu būtų sukuriama galimybė gaminančiam vartotojui elektros perteklių parduoti kitiems tiekėjams arba elektros vartotojams, jei nesusitariama su savo tiekėju dėl kompensacijos.

Tai iš esmės sustiprintų gaminančių vartotojų derybines pozicijas santykiuose su savo tiekėju. Taip pat, sudarytų galimybes gaminantiems vartotojams būti aktyvesniais elektros rinkos dalyviais, nei yra dabar, t.y. užtikrintų laisvą disponavimą savo sukuriama verte.

Pasiūlymas:

Pakeisti 20¹ straipsnio 2 dalį 1 ir 4 punktus ir juos išdėstyti taip:

„1) jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį tarp į elektros tinklus patiektos ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos kovo 31 dienos dvejus metus (toliau – kaupimo laikotarpis);

4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, o gaminantis vartotojas turi teisę iki kaupimo laikotarpio pabaigos pasirinkti arba, kad už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis, arba Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir būdais parduoti šį elektros energijos kiekį po kaupimo laikotarpio pabaigos. Garantinio tiekimo atveju, kai gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis viršija suvartotos elektros energijos kiekį, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 procentų, gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį arba nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu garantinis tiekimas vykdomas trumpiau, negu nustatytas kaupimo laikotarpis, patiektą elektros energijos kiekį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota elektros energijos kaina;“

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva yra pasirinkusi gaminančio vartotojo schemą, kai gaminančio vartotojo pagaminta ir nesuvartota elektros energija yra „kaupiama“ tinkluose, o esant poreikiui, atgaunama kaupimo laikotarpio eigoje arba už nesuvartotą elektros energiją išmokama kompensacija. Sukauptos ir kaupimo laikotarpiu nesuvartotos elektros energijos pardavimas sąlygotų didesnes administracines procedūras gaminančiam vartotojui ir didintų mokestinę naštą – tikėtina, kad tokiu atveju gaminantis vartotojas turėtų išsiimti individualios veiklos pažymėjimą ar turėti kitą pagrindą ekonominei veiklai vykdyti, dėl ko, pagal galiojančius teisės aktus, kiltų mokestinė prievolė.

11.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

8

4

Argumentai:

Siūloma, kad nustatant naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą gaminantiems vartotojams, būtų užtikrinama, kad tinklo operatoriaus vidutinės pajamos iš gaminančių vartotojų vieno kW  leistinosios vartoti  galios,  būtų kiek galima artimiau susijusios su elektros tinklo operatorių vidutinėmis pajamomis, gaunamomis iš visų elektros vartotojų vieno kW leistinosios vartoti galios, taip išvengiant kryžminio subsidijavimo, kai viena vartotojų grupė subsidijuoja kitą vartotojų grupę.

Taikant dabartinę kainodarą gaminantys vartotojai smarkiai subsidijuoja įprastus vartotojus.

Lietuvos Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos duomenimis, kuriuos jiems pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius" (ESO) specialistai, vidutinis įprastas buitinis vartotojas per metus savo įrengtąją leistiną vartoti galią išnaudoja vidutiniškai  4,2 % efektyvumu (čia 100% efektyvumas reikštų, kad vienas leistinos naudoti galios kW sąlygotų 8760 (valandų skaičius per metus) kWh elektros vartojimą), o prie dabartinio persiuntimo tarifo, tinkle operatoriaus pajamos iš tokio vartotojo siekia apie 23,4 Eur vienam įrengtam leistinos naudoti galios kW. 

Atitinkamai privatūs gaminantys vartotojai per metus savo įrengtąją leistiną vartoti galią išnaudoja vidutiniškai  14 % efektyvumu (čia skaičiuojama tik iš tinklo paimta elektros energija, nevertinant elektros suvartojimo gamybos metu), o prie dabartinės naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos, tinklo operatoriaus pajamos iš tokio vartotojo siekia apie 54,2 Eur vienam įrengtam leistinos naudoti galios kW. 

Taigi, gaminantys vartotojai dideliu mastu subsidijuoja įprastus vartotojus.

Siūloma šios kryžminės subsidijos atsisakyti, sumažinant gaminančių vartotojų apmokestinimą

Pasiūlymas:

4. Pakeisti 20¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Gaminantis Gaminantys vartotojas vartotojai, atitinkantys Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:

1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, atsižvelgiant į persiuntimo paslaugos dydį netaikant VIAP, perdavimo tarifo galios dedamosios bei skirstymo tarifo dalies, kuri lygi gaminančio vartotojo vidutiniam vidiniam suvartojimui. Gautas dydis turi būti dauginamas iš vidutinio buitinio vartotojo ir gaminančio vartotojo efektyvumo santykio, kuris apskaičiuojamas kaip kWH kiekis sunaudotas 1 kW leistinosios naudoti galios infrastruktūros. Tokiu būdu pasinaudojimo tinklais tarifas pilnai įvertins ir padengs įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas., gaunamą naudą ir planuojamą atgauti buitinių gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią;.

2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą;

3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“

Nepritarti

Žr. 7 argumentą

12.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

8

5

Argumentai:

Siūloma, kad nustatant naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą gaminantiems vartotojams, būtų užtikrinama, kad tinklo operatoriaus vidutinės pajamos iš gaminančių vartotojų vieno kW  leistinosios vartoti  galios,  būtų kiek galima artimiau susijusios su elektros tinklo operatorių vidutinėmis pajamomis, gaunamomis iš visų elektros vartotojų vieno kW leistinosios vartoti galios, taip išvengiant kryžminio subsidijavimo, kai viena vartotojų grupė subsidijuoja kitą vartotojų grupę.

Taikant dabartinę  kainodarą gaminantys vartotojai smarkiai subsidijuoja įprastus vartotojus.

Siūloma šios kryžminės subsidijos atsisakyti, sumažinant gaminančių vartotojų apmokestinimą

Pasiūlymas:

5. Papildyti 20¹ straipsnį 4¹ dalimi:

„4¹. Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas gali pasirinkti atsiskaityti pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą arba pasinaudojimo tinklais dydį, apskaičiuotą netaikant VIAP, perdavimo tarifo galios dedamosios ir gautą dydį padauginus iš vidutinio vartotojo ir verslo gaminančio vartotojo santykio, kuris apskaičiuojamas kaip kWh kiekis sunaudotas 1 kW leistinos naudoti galios infrastruktūros.“

Nepritarti

Žr. 7 argumentą

13.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

8

6

Pasiūlymas:

6. Pakeisti 20¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Buitinių gaminančių vartotojų Naudojimosi naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios leistinos generuoti galios, arba dvinarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio ir už 1 kW elektrinės įrengtosios galios. 1 kW pasinaudojimo tinklais kaina apskaičiuojama padauginus vidutinį gaminančių vartotojų 1 kW atiduodamą į tinklus kiekį kWH ir padauginus iš 4 dalyje apskaičiuotų pasinaudojimo tinklais įkainių.“

Nepritarti

Žr. 7 argumentą

14.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

14

7

Argumentai:

Lietuvos kariuomenė yra parengusi Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapį, kuriame didelė dalis Lietuvos teritorijos yra įvardinta, kaip „teritorija, kurioje vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas pasirašys su kariuomene sutartį dėl dalies investicijų ir kitų išlaidų nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti kompensavimo“ (žr. iliustraciją žemiau – geltonai pavaizduota Lietuvos teritorijos dalis):

Deja, yra susiformavusi praktika, kai vėjo elektrinių vystytojams, kurie kreipiasi į kariuomenę dėl vėjo elektrinės statybos šiose zonose, prašydami pateikti sutarties variantą, kuriame būtų paskaičiuotos reikalingos kompensacijos, kariuomenė atsakymus siunčia per labai ilgą laiką, dažnai užtrunkantį kelis metus, o kartais atsakymas iš viso nėra pateikiamas.

Šiuo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo siūlymu įvedamas reikalavimas, kad kariuomenė turėtų derinti savo sąlygas su vėjo elektrinės vystytojo per Viešojo administravimo įstatyme numatytus terminus, kaip tai daro ir kitos institucijos.

Toks pakeitimas smarkiai pagreitintų vėjo elektrinių plėtrą Lietuvos pasienio zonose ten, kur įmanoma suderinti kariuomenės radarų ir vėjo elektrinių veiklą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 49 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, o kai teritorijų planavimo dokumentas nerengiamas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai.“

Nepritarti

Manytina, kad siūloma nuostata yra perteklinė, kadangi informacijos pateikimo ir derinimo terminai numatyti Informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

15.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

15

10

Pasiūlymas:

Pakeisti 49 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, o kai teritorijų planavimo dokumentas nerengiamas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai.“

Nepritarti

Žr. 14 argumentą

16.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

14

8

Argumentai:

Siekiant pagreitinti vėjo energetikos plėtrą, siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, atleidžiant vėjo elektrinių vystytojus nuo reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą tais atvejais, kai vėjo elektrinės yra planuojamos teritorijoje, kuri vėjo elektrinių plėtrą numatančiame teritorijų planavimo dokumente (pvz.: savivaldybės specialiajame vėjo energetikos plėtros plane), kurio sudedamąja dalimi yra strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, yra numatyta kaip tinkama vėjo elektrinių statybai.

Tai leistų išvengti  poveikio aplinkai dubliavimo, kai rengiamas tiek strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, tiek poveikio aplinkai vertinimas. Vėjo elektrinių plėtrą numatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimas taptų realiu savivaldybių įrankiu pritraukti investuotojus vėjo energetikai savivaldybėje vystyti.

Lygiagrečiai teritorijose, kurios ankstesnių paukščių ir šikšnosparnių tyrimų metu yra įvardintos, kaip labai jautrios, vidutiniškai jautrios bei neištirtose teritorijose, įvedamas reikalavimas tokiais atvejais vykdyti paukščių ir šikšnosparnių tyrimus ir monitoringą, kurie turėtų būti pabaigti iki vėjo elektrinių statybos leidimo išdavimo ir turi būti taikomos žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos priemones, nustatytos šiais tyrimais ir monitoringu.

Tokie pakeitimai, išvengiant vertinimo dubliavimo, leis stipriai pagreitinti vėjo elektrinių planavimo procedūras, nesukuriant rizikos aplinkai. 

Pasiūlymas:

Papildyti 49 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„8. Jeigu yra parengtas vėjo elektrinių plėtrą numatantis teritorijų planavimo dokumentas, kurio sudėtine dalimi yra strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, tai tokioje teritorijoje įrengiamoms vėjo elektrinėms planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas, tačiau asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, labai jautriose, vidutiniškai jautriose ir neištirtose teritorijose turi taikyti žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos priemones, statytojo nustatytas iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos atliktais paukščių ir šikšnosparnių tyrimais ir monitoringu.“

Nepritarti

Neatsižvelgta į pasiūlymą neatlikti poveikio aplinkai vertinimo tais atvejais, kai vėjo elektrinės statomos teritorijoje, kuriai parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kadangi rengiant teritorijų planavimo dokumentą nėra vertinami konkretūs vėjo elektrinių modeliai ir parametrai bei nenumatoma tiksli kiekvienos elektrinės vieta. Poveikio aplinkai vertinimas yra detalus procesas. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, be kita ko, nurodo ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, atitinka teisės aktų reikalavimus, ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu.

Be to, specialiųjų planų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesai yra skirtingos apimties, jų tikslai ir atlikimo tvarkos yra skirtingos. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metu vertinamos planų ar programų įgyvendinimo pasekmės aplinkai, o poveikio aplinkai vertinimo metu vertinamas konkrečios ūkinės veiklos poveikis aplinkos komponentams. 

17.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

16

10,11

Argumentai:

Siekiant išvengti situacijos, kai keičiant reguliavimą yra prarandamas iki įstatymo pakeitimo padaryto vėjo elektrinių projektų vystymo įdirbis, vystytojams prarandant visą įdirbį, rengiant specialiuosius planus, skaičiuojant ir derinant  sanitarines apsaugos zonas (SAZ), gaunant žemės, patenkančios į SAZ savininkų sutikimus, o taip pat siekiant  pagreitinti vėjo energetikos plėtrą, siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, numatant, kad tais atvejais, kai projektai yra pradėti (tai yra pradėtas rengti poveikio aplinkai vertinimas arba specialusis vėjo energetikos vystymo planas teritorijai, kurioje planuojama vėjo jėgainė), šiems projektams nėra taikomas reikalavimas vėjo elektrines įrengti taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo jėgainės iki nurodytos paskirties pastatų  būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4.

Jau pradėti projektai gali būti baigti įgyvendinti, jei šie projektai yra vystomi, užtikrinant, kad atstumas nuo vėjo jėgainės iki nurodytos paskirties pastatų būtų ne mažesnis, nei specialiajame plane nustatytas ir su visuomene bei atsakingomis institucijomis suderintas atstumas.

Jau pradėti projektai gali būti baigti  įgyvendinti taip pat, jei atstumas nuo statomos vėjo jėgainės iki numatytos paskirties pastatų yra didesnis, nei jau patvirtinta sanitarinė apsaugos zona.

Taip užtikrinama, kad statomos vėjo jėgainės nekenktų žmonių sveikatai, t.y., kad atstumas nuo vėjo jėgainės iki nustatytos paskirties namų, kuriuose nuolat būna žmonės, būtų didesnis, nei poveikio visuomenės sveikatai vertinime įvertinta sanitarinė apsaugos zona. Kartu nebūtų prarandamas vėjo jėgainių vystytojų įdirbis, rengiant specialiuosius planus, o taip pat, nustatant sanitarines apsaugos zonas pagal iki šiol galiojusius teisės aktus.

Pakeitimu įtvirtinama, kad žemės, kurios patenka į nustatytas sanitarines apsaugos zonas, įvertintas pagal iki įstatymo pakeitimo galiojusius teisės aktus, savininkų sutikimas su planuojamos vėjo jėgainės statyba būtų laikomas žemės savininkų informavimu, numatomu naujoje įstatymo redakcijoje.  Taip išvengiant vėjo jėgainės vystytojo veiklos dubliavimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti 16 straipsnio 10 dalį, ją išskirti į dvi dalis, 10 ir 11 dalis ir išdėstyti taip:

„10. Iki šio įstatymo 15 straipsnio įsigaliojimo pradėtiems vėjo elektrinių įrengimo projektams (projektas laikomas pradėtu, jeigu atitinkamoje teritorijoje yra pradėtas rengti vėjo elektrinių plėtrą numatantis teritorijų planavimo dokumentas arba yra pradėta planuojamos ūkinės veiklos, susijusios su vėjo elektrinių įrengimu, poveikio aplinkai vertinimo procedūra) nėra taikomi šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti reikalavimai, jeigu tokie projektai yra vystomi pagal rengiamus ar parengtus vėjo elektrinių plėtrą numatančius teritorijų planavimo dokumentus, nustatančius vėjo elektrinių atstumą iki gyvenamosios paskirties objektų..

11. Iki šio įstatymo 15 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, esančių šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkų informavimu ir neprieštaravimu. Tuo atveju, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, nei šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas atstumas, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalis netaikoma, o taikomas sanitarinės apsaugos zonos dydžio atstumas, o informacija sanitarinės apsaugos zonos dydžio atstumu esančių žemės sklypų savininkams siunčiama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta tvarka.“

Atsižvelgti

Spręsti pagrindiniame komitete.

18.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

15

5

Argumentai:

 Siekiant sudaryti galimybę savivaldybės administracijai pagreitinti vėjo energetikos plėtrą, siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą tokiu būdu, kad būtų sudaryta galimybė naujai statomoms vėjo jėgainėms netaikyti reikalavimo išlaikyti ne mažesnį atstumą nuo vėjo jėgainės iki nurodytos paskirties pastatų  nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4, o vietoje to užtikrinant, kad atstumas nuo vėjo jėgainės iki nurodytos paskirties pastatų būtų ne mažesnis, nei vėjo elektrinių plėtrą numatančiame teritorijų planavimo dokumente (specialiajame plane) nustatytas ir su visuomene bei atsakingomis institucijomis suderintas atstumas.

Tai įprasmintų specialiųjų vėjo energetikos plėtros savivaldybėse rengimą, kaip priemonę, leidžiančią pritraukti daugiau investicijų į vėjo energetikos plėtrą savivaldybėse.

Pasiūlymas:

Pakeisti 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Didesnės Jeigu nėra parengto vėjo elektrinių plėtrą numatančio teritorijų planavimo dokumento, tai didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų  būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Jeigu yra parengtas vėjo elektrinių plėtrą numatantis teritorijų planavimo dokumentas, tai tokioje teritorijoje didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės iki nurodytų pastatų yra įrengiamos laikantis atstumo, nurodyto atitinkamame teritorijų planavimo dokumente. Šio atstumo Šių atstumų laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai. Jeigu pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo arba strateginio pasekmių aplinkai procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje.“

Nepritarti

Kartu su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektu pateiktas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimas, kuriame siūloma įtvirtinti, kad vėjo elektrinės neturi būti numatomos teritorijų planavimo dokumente. Tokia išimtimi siekiama spartinti vėjo energetikos plėtrą, o Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūloma įtvirtinti reikalavimą statyti vėjo elektrines tam tikru atstumu nuo gyvenamųjų ir panašios paskirties pastatų, siekiant užtikrinti visuomenės teigiamą požiūrį į vėjo energetiką ir užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimų laikymąsi.

19.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

15

11,12

Argumentai:

Siekiant pagreitinti vėjo energetikos plėtrą, siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, atleidžiant vėjo elektrinių vystytojus nuo reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą tais atvejais, kai vėjo elektrinės yra planuojamos teritorijoje, kuri vėjo elektrinių plėtrą numatančiame teritorijų planavimo dokumente (pvz., savivaldybės specialiajame vėjo energetikos plėtros plane), kurio sudedamąja dalimi yra strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, yra numatyta, kaip tinkama vėjo elektrinių statybai.

Tai leistų išvengti  poveikio aplinkai dubliavimo, kai rengiamas tiek strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, tiek poveikio aplinkai vertinimas. Vėjo elektrinių plėtrą numatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimas taptų realiu savivaldybių įrankiu pritraukti investuotojus vėjo energetikai savivaldybėje vystyti.

Lygiagrečiai teritorijose, kurios ankstesnių paukščių ir šikšnosparnių tyrimų metu yra įvardintos, kaip labai jautrios, vidutiniškai jautrios bei neištirtose teritorijose, įvedamas reikalavimas tokiais atvejais vykdyti paukščių ir šikšnosparnių tyrimus ir monitoringą, kurie turėtų būti pabaigti iki vėjo elektrinių statybos leidimo išdavimo ir turi būti taikomos žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos priemones, nustatytos šiais tyrimais ir monitoringu.

Tokie pakeitimai, išvengiant vertinimo dubliavimo, leis smarkiai pagreitinti vėjo elektrinių planavimo procedūras, nesukuriant rizikos aplinkai. 

Pasiūlymas:

Papildyti 49 straipsnį nauja 11 ir 12 dalimis ir jas išdėstyti taip:

„11. Jeigu yra parengtas vėjo elektrinių plėtrą numatantis teritorijų planavimo dokumentas, kurio sudėtine dalimi yra strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, tai tokioje teritorijoje įrengiamoms vėjo elektrinėms planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas, tačiau asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, labai jautriose, vidutiniškai jautriose ir neištirtose teritorijose turi taikyti žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos priemones, statytojo nustatytas iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos atliktais paukščių ir šikšnosparnių tyrimais ir monitoringu.

12. Kiekvienas vėjo elektrinių įrengimu suinteresuotas asmuo gali Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naudotis planavimo iniciatyvos teise ir teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, numatančių vėjo elektrinių plėtrą, rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.“

Nepritarti

Žr. 16 argumentą

20.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

6

3

Argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad gamintojai jau šiuo metu į savivaldybių biudžetą tiesiogiai moka nekilnojamo turto ir infrastruktūros mokesčius. Be to, dalis gamintojų turi ilgalaikius paramos mokėjimo vietos bendruomenėms susitarimus. Tai turėtų būti įvertinama, apskaičiuojant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įmokų dydį. Atsižvelgiant į tai, būtų išlygintos gamintojų veiklos sąlygos skirtingose savivaldybėse, taikančiose skirtingus nekilnojamo turto ir infrastruktūros mokesčių apskaičiavimo principus  gamintojams. Be to, tai išlygintų sąlygas tiems gamintojams, kurie jau turi paramos susitarimus su vietos bendruomenėmis ir tiems gamintojams, kurie tokių susitarimų neturi arba parama yra tik simbolinė.

Pasiūlymas:

3. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, iš gautos sumos atėmus gamintojo išlaidas nekilnojamo turto, infrastruktūros mokesčiams, mokamiems į savivaldybės biudžetą bei per metus sumokėtą paramą vietos bendruomenėms.

Pritarti iš dalies

Siūloma nustatyti, kad įmoka taikoma tik naujiems gamintojams.

Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, eksploatuojantiems jau veikiančias ir leidimą gaminti elektros energiją gavusiems po šio 2023 m. liepos 1 d. straipsnio įsigaliojimo pradėsiančias veikti saulės šviesos energijos, vėjo ir biodujų elektrines.“

21.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

6

3

Argumentai:

Siūlome gamybos įmoką skaičiuoti atsižvelgiant ne į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, bet pagal elektros energiją gaminančių įrenginių įrengtąją galią.

Šio pasiūlymo pagrindinis motyvas yra tai, kad nėra aišku kokiais duomenimis remiantis bus apskaičiuojamas pagamintos elektros energijos kiekis hibridinėse elektrinėse. Jeigu kiekvienai energijos rūšiai apskaityti bus įrengti atskiri elektros apskaitos prietaisai, tai jų duomenys dėl fizikinių priežasčių (elektros energijos nuostolių elektrai tekant tinklu) skirsis nuo įvadinio apskaitos prietaiso duomenų. Todėl nėra aišku, ar hibridinėje elektrinėje pagamintos elektros energijos kiekis bus skaičiuojamas pagal įvadinio skaitiklio duomenis, ar pagal atskirų skaitiklių, įrengtų kiekvienai elektrinei, duomenis.

Skaičiuojant įmoką pagal elektrinės įrengtąją galią būtų labai supaprastintas įmokos apskaičiavimas ir kiekvienam elektros energijos gamintojui būtų aišku, kokio dydžio įmoką jis turi mokėti, be to, būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui dėl skirtingose elektrinėse pagamintos elektros energijos apskaitos.

Pasiūlymas:

Pakoreguoti 6 straipsnio, kuriuo Įstatymas pildomas 13(1) straipsniu, 3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį elektrinės įrengtąją galią.“

Pritarti iš dalies

Nepritarti dėl įmokos skaičiavimo atsižvelgiant į įrengtąją galią.

Manytina, kad elektros energijos gamybos įmoką tikslinga sieti su gamybos kiekiu, siekiant užtikrinti ne tik bendruomenių, tačiau ir gamintojų interesus, tuomet, kai dėl tam tikrų techninių priežasčių elektrinė negamina elektros energijos ar dėl klimatinių sąlygų pagamina mažai elektros energijos. Su faktiniu gamybos kiekiu siejama gamybos įmoka užtikrintų, kad gamintojas nepatirs neproporcingai didelės finansinės naštos esant minėtiems atvejams.

Patikslinti nuostatas dėl įmokos apskaičiavimo.

22.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

10

3

Argumentai:

Siekiant surinkti duomenis apie hibridinėse elektrinėse pagamintą, suvartotą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį, elektrinių savininkai turės statyti atskirus skaitiklius, apskaičiuojančius kiekvienos energijos rūšies duomenis. Tai papildoma našta verslui, be to, šių skaitiklių duomenys dėl elektros energijos praradimo tinkle skirsis nuo įvadinio skaitiklio duomenų, taigi, duomenys bus netikslūs. Taip pat, įstatymo projekte nėra apibrėžti reikalavimai duomenų teikimui - nėra aišku, ar galima teikti duomenis, kurie gauti ne iš metrologiškai patikrintų apskaitos prietaisų (pvz., užpildant laisvos formos deklaraciją). Nėra aišku, kaip bus apskaičiuota ir atskirta elektrinės savininko ne pagaminta, bet nupirkta elektros energija, kuri kaupiama hibridinės elektrinės kaupimo įrenginiuose. Todėl siūlome atsisakyti reikalavimo skaičiuoti hibridinėse elektrinėse pagamintos elektros energijos kiekį pagal naudojamas energijos rūšis, o elektros gamybos įmoką skaičiuoti nuo įrengtosios elektrinės galios (objektyvaus kriterijaus), o ne nuo pagaminto elektros energijos kiekio.

Pasiūlymas:

Pakoreguoti 10 straipsnio, kuriuo Įstatymas pildomas 21(3) straipsniu, 3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Elektros tinklų operatorius turi teisę iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų gauti informaciją teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti, įskaitant duomenis apie hibridinėse elektrinėse pagamintą, suvartotą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis.“

Nepritarti

Manytina, kad siekiant statistinio tikslumo, atskirai turi būti apskaitoma hibridinėje elektrinėje pagaminta elektros energija.

23.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

10

5

Argumentai:

Ši dalis taptų neaktuali, jeigu būtų atsisakyta įpareigojimo skaičiuoti hibridinėse elektrinėse pagamintą, suvartotą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis.

Pasiūlymas:

Išbraukti 10 straipsnio, kuriuo Įstatymas pildomas 21(3) straipsniu, 5 dalį:

„5. Šio straipsnio nuostatos dėl elektros energijos apskaitos pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis nėra taikomos asmenims, numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, išskyrus gamintojus, kuriems taikomas fiksuotas tarifas, arba gamintojus, vykdančius veiklą šio įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“

Nepritarti

Žr. 22 argumentą

24.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

15

Argumentai:

Siūloma aiškiau apibrėžti kompensacijos apskaičiavimo tvarką, kad būtų išvengta bylinėjimosi teisme, jeigu šalims nepavyktų susitarti dėl kompensacijos dydžio.

Rinkos dalyvių rizika dėl kaimyninių sklypų nuostolių kompensavimo turi būti nuspėjama, ji negali būti beribė, kitu atveju būtų pažeisti rinkos dalyvių teisėti lūkesčiai. Žemės sklypų savininkų interesai turėtų būti subalansuoti taikant šiuo metu kitame įstatyme nustatytą teisingą žemės rinkos kainos nustatymo metodiką.

Pasiūlymas:

Papildyti 15 straipsnį, kuriuo keičiamas 49 straipsnis, nauja 7 dalimi, 7-10 dalis laikyti 8-11 dalimis, 7 dalį išdėstyti taip:

„7. Maksimali kompensacijos, nurodytos šio straipsnio 6 dalyje, už  nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo suma negali būti didesnė nei žemės sklypo dalies, patenkančios į 6 dalyje nurodytą atstumą, rinkos vertė. Rinkos vertė apskaičiuojama pagal  Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsniu. Žemės sklypo vertinimą užsako ir turto vertinimo išlaidas apmoka asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu.“

Atsižvelgti

Spręsti pagrindiniame komitete.

25.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

14

3

Argumentai:

Įstatymo projekte yra numatytas įpareigojimas užtikrinti pagrindinę žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo paskirtį, kai eksploatuojamos vėjo elektrinės. Manytina, kad toks reguliavimas nėra racionalus, nes vėjo elektrinės netrukdo naudoti žemės sklypo žemės ūkio reikmėms. Todėl atskiras „galimybės užtikrinimas“ būtų perteklinis.  Be to, įstatymo projekte nėra aiškiai nurodyta, kokia forma ir kokiu būdu turėtų būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkio reikmėms. Įstatymo projekte nėra apibrėžta, kokios formos dokumentas (laisvos formos deklaracija ar kt.) turėtų patvirtinti, jog yra „užtikrinama galimybė“ naudoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkiui. Taip pat nėra apibrėžta, kokiems asmenims turi būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemę žemės ūkio reikmėms ir kokiu būdu šie asmenys turi būti informuojami apie tai. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projektą tuo atveju, kai žemės sklypas, kuriame pastatyta vėjo elektrinė priklauso vėjo elektrinės savininkui, tai vėjo elektrinės savininkas turėtų pats sau „užtikrinti galimybę“ naudoti žemės ūkio paskirties žemę pagal žemės ūkio paskirtį.

Pasiūlymas:

Pakoreguoti 14 straipsnio, kuriuo keičiamas Įstatymo 49 straipsnis, 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais,  atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:

1) saulės šviesos energijos elektrines;

2) vėjo elektrines;

3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose ir jeigu yra užtikrinama galimybė naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą;

4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“

Nepritarti

Ne visuose žemės ūkio paskirties sklypuose yra vykdoma žemės ūkio veikla. Tuo atveju, jei tokia veikla vykdoma, sklypo savininkas, duodamas sutikimą dėl vėjo, saulės ar hibridinės elektrinės vystymo, įvertina ar abi veiklos galėtų būti vykdomos.  Tuo atveju, kai vėjo elektrinės statytojas nuosavybės teise ir valdo sklypą, kuriame numatoma statyti vėjo elektrinę, manytina, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostata nebūtų taikoma ta apimtimi, kiek tai susiję su savininko sutikimu dėl vėjo elektrinės statybos. Paminėtina, kad Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 9 p. numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba  organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Baudos už žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą numatytos Administracinių nusižengimo kodekso 261 str.

26.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09

15

3

Argumentai:

Įstatymo projekte yra numatytas įpareigojimas užtikrinti pagrindinę žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo paskirtį, kai eksploatuojamos vėjo elektrinės. Manytina, kad toks reguliavimas nėra racionalus, nes vėjo elektrinės netrukdo naudoti žemės sklypo žemės ūkio reikmėms. Todėl atskiras „galimybės užtikrinimas“ būtų perteklinis.  Be to, įstatymo projekte nėra aiškiai nurodyta, kokia forma ir kokiu būdu turėtų būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkio reikmėms. Įstatymo projekte nėra apibrėžta, kokios formos dokumentas (laisvos formos deklaracija ar kt.) turėtų patvirtinti, jog yra „užtikrinama galimybė“ naudoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkiui. Taip pat nėra apibrėžta, kokiems asmenims turi būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemę žemės ūkio reikmėms ir kokiu būdu šie asmenys turi būti informuojami apie tai. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projektą tuo atveju, kai žemės sklypas, kuriame pastatyta vėjo elektrinė priklauso vėjo elektrinės savininkui, tai vėjo elektrinės savininkas turėtų pats sau „užtikrinti galimybę“ naudoti žemės ūkio paskirties žemę pagal žemės ūkio paskirtį.

Pasiūlymas:

Pakoreguoti 15 straipsnio, kuriuo keičiamas Įstatymo 49 straipsnis, 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais,  atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:

1) saulės šviesos energijos elektrines;

2) vėjo elektrines;

3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose ir jeigu yra užtikrinama galimybė naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą;

4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“

Nepritarti

Žr. 25 argumentą

27.

AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-09

1

Atsižvelgiant į pastabų lentelės 1.1 papunktyje nurodytą pastabą:

1) siūlytina pripažinti netekusia galios elektrinės įrengtosios galios sąvoką ir jos apibrėžimą;

2) siekiant suderinti su siūlomu nauju įrengtosios galios sąvokos apibrėžimu, tikslinta 20³ str. 1 d., numatant, kad prijungiant hibridines elektrines jų atskirų generatorių vardinių galių suma laikoma hibridinės elektrinės bendra įrengtąja galia.

Taip pat antrajame nuostatos sakinyje siūlytina nenurodyti, jog energijos kaupimo įrenginys yra integruotas į sistemą. Formuluotė su žodžiu „integruotas“ suponuoja, jog elektrinė ir energijos kaupimo įrenginys turi vieną įtampos keitiklį (inverterį). Pastebėtina, kad gali būti tokių atvejų, kai energijos kaupimo įrenginys turės atskirą įtampos keitiklį (inverterį) ir tokiu atveju formaliai ši nuostata nebūtų pritaikoma.

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

<...>

4. Pripažįstu netekusia galios 2 straipsnio 15 dalį.

45. Papildyti 2 straipsnį 28¹ dalimi:

<…>

10 straipsnis. Įstatymo papildymas 20³ straipsniu

Papildyti Įstatymą 20³ straipsniu:

„20³ straipsnis. Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba hibridinėse elektrinėse

1. Gamintojai, gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, taip pat asmenys, vykdantys energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas, turi teisę elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti hibridinėse elektrinėse, įrengdami naujus arba plėsdami esamus elektros energijos gamybos pajėgumus. Tokiu atveju į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės arba vieną atsinaujinančių išteklių energijos rūšį naudojanti elektrinė kartu su į sistemą integruotu energijos kaupimo įrenginiu prie elektros tinklų prijungiami bendrame prijungimo prie elektros tinklų taške, laikantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų gamintojams, gaminantiems vartotojams, asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, ir asmenims, vykdantiems energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas. Prijungiant hibridines elektrines jų atskirų generatorių aktyviųjų vardinių galių suma laikoma hibridinės elektrinės bendra įrengtąja galia.“

Pritarti

Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Panaikinti 2 straipsnio 15 dalį:

15. Elektrinės įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių suma.“

Atitinkamai 4 dalį laikyti 5 dalimi.

Atsižvelgiant į pastabą ir hibridinės elektrinės patikslintą apibrėžtį, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu dėstomo įstatymo 20³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Gamintojai, gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, taip pat asmenys, vykdantys energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas, turi teisę elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti hibridinėse elektrinėse, įrengdami naujus arba plėsdami esamus elektros energijos gamybos pajėgumus. Tokiu atveju į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės arba ar šios elektrinės vieną atsinaujinančių išteklių energijos rūšį naudojanti elektrinė kartu su į sistemą integruotu energijos kaupimo įrenginiu ar įrenginiais prie elektros tinklų prijungiami bendrame prijungimo prie elektros tinklų taške, laikantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų gamintojams, gaminantiems vartotojams, asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, ir asmenims, vykdantiems energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas. Prijungiant hibridines elektrines jų hibridinę elektrinę jos atskirų generatorių aktyviųjų elektrinių ir energijos kaupimo įrenginių įrengtųjų galių suma laikoma hibridinės elektrinės bendra įrengtąja galia.“

28.

AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-09

8

Galiojančio AIEĮ 20¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios ir nėra didesnė kaip 500 kW. Leistinos naudoti galios ribojimai buvo pakeisti 2022-03-31 pritarus  Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20(1), 21, 22, 23, 26, 29,49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektui (nuostatos neįsigaliojusius), pagal kurį gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios ir nėra didesnė kaip 1 MW.

Nors teikiama nuostata siūloma apskritai atsisakyti gaminančių vartotojų leistinos generuoti galios ribojimo, Bendrovės vertinimu toks ribojimas turėtų būti išlaikytas, siekiant užtikrinti tvarią gaminančių vartotojų plėtrą. Neribojant galios, didesni gaminantys vartotojai (pvz., nebuitiniai) galėtų maksimaliai išnaudoti tinklo pajėgumus ir apribotų galimybes smulkesniems gaminantiems vartotojams pasinaudoti tinklu. Todėl, siūlytina išlaikyti gaminančių vartotojų leistinos naudoti galios ribojimą 1 MW, kaip ir buvo sutarta Energetikos ministerijos inicijuotų darbo grupių metu.

Atsižvelgiant į EEĮ pakeitimo projekte siūlomą reglamentavimą dėl leistinos generuoti galios bei į tai, kad elektros tinklų rezervavimui svarbiausias parametras yra leistina generuoti galia, siūlytina patikslinti nuostatą numatant, jog gaminančių vartotojų ar asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, leistina generuoti galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinos naudoti galios dydį, bet negali būti didesnė kaip 1 MW. Toks patikslinimas leistų gaminantiems vartotojams įsirengti didesnės įrengtosios galios elektros įrenginius, kuriuose pagaminta elektros energija, viršijanti suteiktą leistiną generuoti galią, galėtų būti suvartota vidaus tinkle.

8 straipsnis. 20¹ straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 20¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių leistina generuoti galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinos naudoti galios ir nėra didesnė kaip 1 MW. Gaminančių vartotojų ar asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, įrengtoji galia leistina generuoti galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinos naudoti galios dydį, bet negali būti didesnė kaip 1 MW.“

Pritarti iš dalies

Nepritarti dėl gaminančio vartotojo elektrinės įrengtosios galios ribojimo. Manytina, kad apribojus galią apribojama tam tikrų asmenų (pvz., didesnių, elektros energijai imlių įmonių) galimybė tapti gaminančiu vartotoju ir patenkinti savo vartojimo poreikius.

Pritarti dėl leistinos generuoti galios.

29.

AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-09

8

Projektu siūloma ilginti kaupimo laikotarpį nuo vienerių iki dvejų metų, kuris būtų taikomas visiems kalendoriniams metams, t. y. nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kovo 31 dienos dvejus metus.

Atkreipiame dėmesį, jog Energetikos ministerijos darbo grupių svarstymų metu buvo nuspręsta nekeisti kaupimo laikotarpio periodiškumo, nes:

1) esamas kaupimo laikotarpio periodo reglamentavimas yra pakankamas ir užtikrinantis gaminančių vartotojų lūkesčius dėl elektros energijos susigrąžinimo  kaupimo laikotarpiu;

2) nustatytas kaupimo laikotarpio periodas buvo išdiskutuotas ir pasirinktas atsižvelgiant į vidutines gamybos apimtis, t. y. elektros energijos gamyba saulės elektrinėse kovo mėnesį yra minimali, todėl tai yra tinkamas laikotarpis išnaudoti sukauptą elektros energijos kiekį;

3) ankstinant kaupimo laikotarpį visi gaminantys vartotojai savo vartojimo poreikį turės pasidengti pirkdami elektros energiją iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo.

Atitinkamai, siūlytina nekeisti minimos nuostatos.

8 straipsnis. 20¹ straipsnio pakeitimas

3.  Pakeisti 20¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį tarp į elektros tinklus patiektos ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos dvejus metus (toliau – kaupimo laikotarpis);“.

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

<...>

„8. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpio taikymo dvejus metus, taikomos gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 1 d.“

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad nesiūloma ankstinti kaupimo laikotarpio. Kaupimo laikotarpį siūloma pailginti iki 2 metų atsižvelgiant į besikeičiančias klimatines sąlygas, vartotojų poreikius.

30.

AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-09

16

Bendrovė pakartotinai atkreipia dėmesį, kad gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta reglamentavimo pokyčio įgyvendinimui numatytas laikas nėra pakankamas atsižvelgiant į šias priežastis:

Pirma, AIEĮ pakeitimo projekto 8 str. 8 d. keičiama nuostata būtų nustatomas papildomas įpareigojimas Bendrovei atlikti reikšmingą informacinių ir apskaitos sistemų pertvarką, greta kitų, anksčiau priimtų ir šiuo metu įgyvendinamų pokyčių, tokių kaip elektros tiekimo rinkos liberalizavimas: remiantis 2020 m. gegužės 7 d. priimtu Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymu, Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamas elektros rinkos liberalizavimas. Perėjimas nuo reguliuojamos prie konkurencinės elektros tiekimo yra įgyvendinamas etapais. Nuo 2021 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos reguliavimo jau buvo atsisakyta daugiausiai elektros suvartojantiems vartotojams, t. y. tiems, kurie per metus suvartojo daugiau nei 5 000 kWh. Tokių vartotojų Lietuvoje yra apie 6 proc., tai yra apie 98 tūkst.  Antruoju etapu – nuo 2022 m. sausio 1 d. atsisakoma galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas per metus yra daugiau nei 1 000 kWh. Tokių vartotojų yra apie 45 proc., tai yra 747 tūkst. Trečiuoju etapu – nuo 2023 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos būtų nebereguliuojamos ir tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau 1 000 kWh. Tokių vartotojų yra apie 49 proc., tai yra 792 tūkst. Bendrovė privalo adaptuoti sąskaitybos sistemas, kuriomis būtų užtikrinta tinkama elektros energijos apskaita, įgyvendinant rinkos liberalizacijos etapus.

Kaip nurodyta, Bendrovė šiuo metu įgyvendina anksčiau priimtų teisės aktų reikalavimus, įgyvendinamų pokyčių mastas yra itin didelės apimties bei apima visos Lietuvos vartotojus, kas reikšmingai riboja Bendrovės galimybes įgyvendinti papildomus ir neprioritetinius pokyčius elektros energetikos sektoriuje.   

Antra, Bendrovė turi būti pasiruošusi laiku ir tinkamai įgyvendinti šiuo metu svarstomus pokyčius, skirtus infliacijos sukeltoms pasekmėms valdyti. Atkreiptinas dėmesys, šiuo metu yra svarstomas pateiktas infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketas, kurį sudaro atitinkami Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 19 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 19² ir 19³ straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimai projektai. Šiuo paketu iš esmės yra siekiama suvaldyti energijos kainų šoką galutiniams vartotojams. Planuojama, kad šie pakeitimai įsigaliotų kuo anksčiau, t. y. 2022 m. gegužės 15 d.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 19 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 19² ir 19³ straipsniais įstatymo projektu siūloma nustatyti papildomas nuostatas, sudarant sąlygas sumažinti elektros energijos ir gamtinių dujų vartotojų išlaidas – buitiniams vartotojams numatyti elektros energijos ir (ar) gamtinių dujų išlaidų dalinį kompensavimą ir nebuitinių vartotojų (verslo) išlaidų už suvartotą elektros energiją ir (ar) suvartotas gamtines dujas dalies kompensavimą (19² ir 19³ straipsniais). Minėto įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad už dalinio kompensavimo administravimą buitiniams vartotojams būtų atsakingas elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų ir gamtinių dujų skirstymo sistemos operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų (toliau kartu – administratorius) (19² str. 5 d.). Kaip nurodoma minėto paketo lydimojoje medžiagoje, administratoriumi elektros energijos ir gamtinių dujų rinkos didžiausias operatorius (AB „Energijos skirstymo operatorius“) pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis buitinių vartotojų įrenginių yra prijungti prie šio operatoriaus elektros tinklų ir (ar) gamtinių dujų sistemų ir disponuoja informacija apie buitinių vartotojų elektros energijos ir (ar) gamtinių dujų suvartojimo kiekius. Atitinkamai, Bendrovė per itin trumpą laikotarpį turės įdiegti didelės apimties naujus informacinių technologijų ir sąskaitybos sprendimus. Įvertinus, jog šis pakeitimas turės įtakos didelei daliai energijos vartotojų, minimu pakeitimu teikiami siūlymai yra prioritetiniai ir turi būti įgyvendinami skubos tvarka.

Trečia, AIEĮ pakeitimo projekte nustatomi papildomi įpareigojimai, skirti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių generacijos proveržiui, kurių įgyvendinimui Bendrovė taip pat turės atlikti atitinkamus sąskaitybos sistemos pakeitimus, pvz.:

a) keičiamas naudojimosi elektros tinklais kainos reglamentavimas: Siekiant užtikrinti nediskriminacines veiklos sąlygas, taikomas nebuitiniams gaminantiems vartotojams, AIEĮ pakeitimo siūloma diferencijuoti naudojimosi elektros tinklais kainą, taikant ją buitiniams ir nebuitiniams elektros energijos vartotojams. Atsižvelgiant į tai, kad nebuitiniai elektros energijos vartotojai vartodami elektros energiją už jos persiuntimą moka galios dedamąją, siūloma nustatyti, kad nebuitiniai gaminantys vartotojai už naudojimąsi elektros tinklais moka pagal jų pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą. Papildomai siūloma mažinti gaminančių vartotojų atsiskaitymo būdų skaičių – atsisakyti atsiskaitymo būdo, kai už naudojimąsi elektros tinklais atsiskaitoma pagal III variantą, taikant dvinarę paslaugos kainą. (Projekto 8 str. siūlomas 20¹ str. 4 d., 4¹ d., 5 d., 6 d. keitimas). Atitinkamai, Bendrovė turės pakeisti sąskaitybos sistemos algoritmus;

b) elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba hibridinėse elektrinėse: įteisinus AIEĮ pakeitimo projektu teikiamus siūlymus, asmenys galės įrengti kelias atsinaujinančių  energijos išteklių rūšis naudojančias elektrines ir (ar) kaupimo įrenginius vienoje vietoje. Nustatomos hibridinių elektrinių veiklos sąlygos, kurios apima leidimų išdavimą, elektros energijos generacijos apskaitą, gamintojų ir tinklų operatoriaus teises ir pareigas. Siūlomas reglamentavimas leis padidinti elektros energijos generacijos pajėgumų iš atsinaujinančių išteklių instaliuotą galią bei efektyviau išnaudoti elektros tinklų infrastruktūrą neplečiant esamos infrastruktūros (AIEĮ pakeitimo projekto 10 str.). Atitinkamai, Bendrovė turės pareigą ne tik adaptuoti sąskaitybos sistemas, tačiau taip ir peržiūrėti taikomus įrenginių prijungimo procesus.

Ketvirta, Bendrovė 2022 m. balandžio 5 raštu Nr. 22KR-SD-3333 viešosios konsultacijos metu teiktose pastabose AIEĮ pakeitimo projekto 8 str. 8 d. taip pat buvo nurodžiusi, jog dėl kitų vykdomų svarbių projektų <...> apimties ir įtempto sistemų pokyčio grafiko, Bendrovė šiuo metu turi itin ribotas technines galimybes tokiam pokyčiai įgyvendinti šiais metais. Minėtos ribotos galimybės laiku įgyvendinti tokį pokytį yra grindžiamos tuo, jog Bendrovei reikėtų atlikti reikšmingus pokyčius sąskaitybos sistemose, kurie užtruktų ne trumpiau nei pusę metų. Galimybės paspartinti tokio pokyčio įgyvendinimą yra ribojimas techninėmis priežastimis, pvz. vienu metu sistemose gali būti atliekami tik tam tikros apimties, vienarūšiai pakeitimai, todėl papildomų rangovų pasitelkimas šiuo atveju nebūtų tinkama priemonė. Be to, rinkoje šiuo metu nėra pakankamai IT sistemų architektų, kurie galėtų nedelsiant pradėti reikiamus darbus atitinkamose sistemose. Siekiant užtikrinti kokybiškus rezultatus, nuo naujų specialistų pasitelkimo reikėtų bent pusės metų praktikos, susijusios su sistemų veikimu bei tarpusavio sąsajų kūrimu). Pabrėžtina, jog Bendrovės disponuojama sąskaitybos sistema yra kritinė IT infrastruktūra, nuo kurios priklauso visos šalies elektros energijos apskaita, turinti tiesioginės įtakos vartotojams, nepriklausomiems elektros tiekėjams ir kitiems rinkos dalyviams. Dėl to, bet kokie įgyvendinami pokyčiai, susiję su šios sistemos programavimu reikalauja itin aukštos kompetencijos, atidumo bei planavimo, siekiant išvengti bet kokių klaidų ir (ar) neigiamo poveikio visai Lietuvos elektros energetikos rinkai.

Penkta, AIEĮ pakeitimo projekto 8 str. 8 d.  siūlomų pakeitimų įgyvendinimas priklauso ne tik nuo Bendrovės galimybių paruošti atitinkamus technologinius sprendimus ir sąskaitybos sistemų pokyčius, tačiau ir nuo nepriklausomų elektros tiekėjų galimybių prisitaikyti prie atliktų sisteminių pokyčių. Pažymėtina, jog nepriklausomi elektros tiekėjai nespės laiku pasiruošti minėtam pokyčiui, kadangi Bendrovei atlikus atitinkamus sisteminius pokyčius, nepriklausomi elektros tiekėjai turės adaptuotis prie pasikeitusios sąskaitybos sistemos architektūros, pritaikyti savo sistemas ir išrašomų sąskaitų formas. Praktikoje, toks adaptavimasis užtrunka bent 6 mėnesius. Todėl, AIEĮ pakeitimo projekto 16 str. 9 d. nustatytas Projekto 8 str. 8 d. įsigaliojimo terminas yra pernelyg ambicingas.

Atsižvelgiant į tai, AIEĮ pakeitimo projekto 16 str. 9 d. neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 d. įtvirtinto proporcingumo principo, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. 

Įvertinus aukščiau nurodytus įstatymo leidėjo priimtus ir šiuo metu įgyvendinamus įpareigojimus anksčiau priimtuose teisės aktuose, priėmus minimą AIEĮ pakeitimo projekto nuostatą viešų įpareigojimų mastas konkrečiame laiko periode neatitiktų siekiamų tikslų elektros energetikos sektoriuje, - tvaraus ir nuoseklaus atsinaujinančių išteklių plėtros Lietuvos elektros energetikos sektoriuje, t. y. skirstomųjų tinklų operatorius ir nepriklausomi elektros tiekėjai neturėtų galimybės tinkamai, kokybiškai ir laiku įgyvendinti anksčiau suplanuotų pokyčių. Atitinkamai minėta Projekto nuostata siūloma nustatyti neproporcingą reguliavimą laike, paneigiant ir keliant riziką kitiems įstatymo leidėjo suformuluotiems siekiams energetikos sektoriuje, bei reikalaujant atlikti pokyčius nepagrįstai anksti, kas suponuoja AIEĮ pakeitimo projekto 8 str. 8 d. neįgyvendinamumą (impossibilium nulla obligatio est).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlytina nukelti AIEĮ pakeitimo projekto 8 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta įsigaliojimą iki 2023 m. sausio 1 d.

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

<...>

9. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta įsigalioja 2022 m. liepos 31 d. 2023 m. sausio 1 d.

Pritarti

Žr. Energetikos ir darnios plėtros komisijos pasiūlymą šių išvadų 6.2 lentelėje.

31.

AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-09

8

AIEĮ pakeitimo projekto lydimojoje medžiagoje nurodoma, jog „galiojančio AIEĮ nuostatos nereglamentuoja  gaminančių vartotojų atsakomybės už pagamintos elektros energijos disbalansą ir sukelia neapibrėžtumą tiek gaminantiems vartotojams, tiek nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams“. Atitinkamai, AIEĮ pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad gaminantiems vartotojams atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą taikoma atsižvelgiat į elektrinės įrengtosios galios dydį ir įvedimo į eksploataciją laikotarpį taip, kaip nustato Reglamento (ES) Nr. 2019/943 <...> nuostatos ir Elektros energetikos įstatymo 59 straipsnis. Už gaminančio vartotojo, kuriam nėra taikoma atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą, sukeltą disbalansą atsakys tiekėjas, su kuriuo gaminantis vartotojas yra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį.

Bendrovės vertinimu, gaminantis vartotojas yra elektros energijos vartotojas, todėl, siekiant gaminančių vartotojų plėtros, būtina užtikrinti supaprastintą ir lengvatinį atsakomybės už disbalansą, tenkančios gaminantiems vartotojams, režimą. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 str. 1 d., visi rinkos dalyviai yra atsakingi už savo pačių sukeltą sistemos disbalansą. Tuo tikslu rinkos dalyviai arba patys yra už balansą atsakingos šalys, arba pagal sutartį deleguoja savo atsakomybę pačių pasirinktai už balansą atsakingai šaliai.  Atitinkamai, siūlytina numatyti, jog gaminančių vartotojų atveju, visais atvejais atsakomybė už disbalansą yra deleguojama trečiajai šaliai (pvz. nepriklausomam elektros energijos tiekėjui) pagal šalių sudarytą sutartį.

Analogiškos nuostatos šiuo metu yra nustatytos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 31 p., pagal kurį gaminančio vartotojo vartojimo objektą balansuoja tiekėjas, kuriam yra priskirtas šis vartotojo objektas.

Suprantame tikslą šiuo pakeitimu apriboti elektros energijos tiekėjų prisiimamą riziką, tačiau atkreipiame dėmesį, kad: 1) taip perduodant balansavimo prievolę gaminančiam vartotojui, toks vartotojas turėtų balansuoti ne tik savo į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, o visą (t. y. ir iš tinklų paimtą ir į tinklus patiektą) elektros energijos kiekį, taip efektyviai panaikinant gaminančio vartotojo modelio pritaikymą; 2) antkainis, kurį tiekėjas galėtų nustatyti gaminančiam vartotojui už patiriamus balansavimo kaštus, yra tiekėjo ir kliento susitarimo reikalas. Liberalizavus rinką tai turėtų būti rinkos diktuojama tendencija bei konkurencijos tarp tiekėjų objektas.

8 straipsnis. 20¹ straipsnio pakeitimas

9. Papildyti 20¹ straipsnį 9¹ dalimi:

„9¹. Gaminantiems vartotojams, kurių nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos elektrinės (ar jos dalies) įrengtoji galia yra mažesnė kaip 400 kW arba mažesnė kaip 200 kW, kai gaminančio vartotojo elektrinė (ar jos dalis) įrengta ir pradedama eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d., atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą netaikoma. Už tokio gaminančio vartotojo pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą finansiškai atsako tiekėjas, su kuriuo gaminantis vartotojas yra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. Kitų gaminančių vartotojų atsakomybę už jų sukeltą disbalansą ir pareigas nustato Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Elektros energetikos įstatymo 59 straipsnis.“

Nepritarti

Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos dėl disbalanso atsakomybės yra įtvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 5 d. Reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos 5 straipsnyje, kuris valstybėms narėms taikomas tiesiogiai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 9¹ dalyje išbraukti siūlomomis nuostatomis valstybė, įgyvendina jai minėtame reglamente suteiktą teisę suformuluoja išimtį (nukrypti leidžiančią nuostatą) dėl atsakomybės už disbalansą taikymo.

32.

AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-09

13

Atkreipiame dėmesį, jog nuostatos dalis, pagal kurią operatorius turėtų rengti dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos aprašą ir jį derinti su Taryba, nepagrįstai išplečia operatoriaus funkcijas bei suponuoja papildomą ir perteklinę administracinę naštą.

Remiantis Energetikos įstatymo 6 str. 12 p., Energetikos ministerijai yra pavesta nustatyti tvarką, kurioje nustatytos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) techninės sąlygos. Atitinkamai, energetikos objektų (šiuo atveju dujų sistemų) prijungimo prie operatoriaus tinklų klausimus yra pavesta reglamentuoti Energetikos ministerijos kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, teikiamas siūlymas operatoriui rengti ir su Taryba derinti dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos aprašą prieštarauja Energetikos įstatymui.

Be kita ko, Bendrovės vertinimu, pareiga operatoriui rengti minėtą prijungimo tvarkos aprašą suponuos papildomą ir perteklinę administracinę naštą, todėl toks siūlymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 d. įtvirtinto proporcingumo principo.

Manyta, jog šiuo atveju, prijungimo teisinių klausimų reglamentavimas yra analogiškas šiuo metu Energetikos ministro priimtiems teisės aktams, reglamentuojantiems energetikos objektų prijungimą, pvz.:

· Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 1-115 „Dėl Naujų gamtinių dujų sistemų, tiesioginių vamzdynų ir biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie veikiančių gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“;

· Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 1-261 „Dėl Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

· Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 1-51 „Dėl Naujų buitinių vartotojų gamtinių dujų įrenginių prijungimo prie gamtinių dujų skirstymo sistemos sutarčių standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“.

Įvertinus tai, nėra pagrindo plėsti operatorių kompetencijos reglamentuojant energetikos objektų prijungimą, todėl nuostata tikslintina atitinkamai.

13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„32 straipsnis. Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų

1. Biodujų gamybos įrenginiai  privalo būti prijungti prie dujų sistemų, laikantis visų šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų techninių, kokybės, dujų slėgio ir kitų reikalavimų.

2. Dujų sistemų operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo išduoti preliminarias prijungimo sąlygas gavimo dienos energetikos ministro nustatyta tvarka pateikia išsamią informaciją apie veiksmus, kurie turi būti atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, ir pateikia preliminarias prijungimo sąlygas, kuriose nurodomi biodujų gamintojo įrenginių techniniai reikalavimai, preliminarus dujų sistemos plėtros (naujos atšakos statybos, esamos dujų sistemos rekonstravimo, remonto ar kitų darbų) poreikis, preliminarūs šių darbų atlikimo terminai ir preliminari su biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų darbais susijusių išlaidų suma. Preliminarios prijungimo sąlygos turi atitikti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintą Energetikos ministro patvirtintą dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos aprašą. Visais atvejais dujų sistemos operatorius ir biodujų gamintojas, planuojantis prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, keičiasi visa biodujų gamybos įrenginiams prijungti prie dujų sistemos reikalinga technine ir kita informacija. Preliminariose prijungimo sąlygose nurodomi preliminarūs biodujų gamintojo įrenginių prijungimo prie dujų sistemos reikalavimai yra skirti biodujų gamintojo būsimų investicijų dydžiui preliminariai įvertinti ir nesukuria nei biodujų gamintojui, nei dujų sistemos operatoriui jokių teisių ir pareigų. Preliminarios prijungimo sąlygos galioja 12 mėnesių nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos.

Nepritarti

Siūlytina nepritarti pasiūlymui kadangi įgyvendinant Energetikos įstatymo 6 str. nuostatas dar 2012 m. birželio 18 d. buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas Nr. 1-115 „Dėl Naujų gamtinių dujų sistemų, tiesioginių vamzdynų ir biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie veikiančių gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ kurio 22 p. jau tada numatė, kad naujų dujų įmonių objektai prie veikiančių perdavimo ar skirstymo sistemų prijungiami naujų dujų įmonių prašymu, o prašymo formą, baigtinį sąrašą dokumentų bei kitus reikalingus pateikti duomenis nustato būtent patys dujų sistemų operatoriai, suderinę su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba). Taigi ši Įstatymu siūloma įtvirtinti prievolė neįneša operatoriams naujų, anksčiau negaliojusių, administracinių įpareigojimų.

Manytina, kad prievolė derinti tokį tvarkos aprašą su Taryba turi būti įtvirtinta įstatyminiame lygmenyje.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu galiojančiame AIEĮ 31 str. yra numatyta, kad  Energetikos ministerija rengia ir tvirtina technines taisykles, nustatančias privalomus biodujų gamybos įrenginių techninių konstrukcijų ir eksploatavimo reikalavimus, tarp jų dujų kokybės, dujų kvapo neutralizavimo ir dujų slėgio reikalavimus, taikomus biodujų gamybos įrenginių prijungimui prie dujų sistemų, todėl operatorių kompetencijos, reglamentuojamos šiame įstatyme ir keliuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, nėra papildomai plečiamos, nes galutiniai reikalavimai yra įtvirtinti energetikos ministro tvirtinamuosiuose teisės aktuose. Manytina, kad kiekvienas operatorius privalo pasitvirtinti prijungimo prie dujų sistemų tvarką, kurioje būtų nustatomi detalūs prijungimo aspektai, prijungimo prašymų padavimo tvarka, reikalingų dokumentų pateikimo sąrašas, prijungimo sutarties sudarymo terminai, atsiskaitymo už dujų perdavimą ar skirstymą sąlygos, tokie administraciniai aspektai neturėtų būti tvirtinami energetikos ministro.  

33.

AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-09

Dėl Seimo nario Jurgio Razmos 2022-04-28 pasiūlymo LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13¹ ir 20³ straipsniais įstatymo projektui XIVP-1571

Pasiūlyme nurodyto modelio sukūrimas yra sudėtingas, reikalaujantis reikšmingų pokyčių, kurių skirstomųjų tinklų operatorius artimiausiu metu neturėtų galimybės įgyvendinti.

Be kita ko,  prieš jį įgalinant būtina kompleksiškai apgalvoti tokio modelio pritaikymą esamoje gaminančio vartotojo schemoje. Siekiant įgyvendinti siūlomą modelį, būtina atsižvelgti į šiuos aspektus:

1. Reikėtų panaikinti gaminančių vartotojų atsiskaitymo būdus ir naudojimosi tinklais dedamąją prilyginti persiuntimo mokesčio dedamajai; arba leisti perkelti sukauptas kilovatvalandes tik tuo atveju, jeigu skirtinguose gaminančio vartotojo objektuose yra pasirinktas tas pats gaminančio vartojimo atsiskaitymo būdas. Tokiu būdu nebūtų sudaromos galimybės gaminančiam vartotoju išvengti naudojimosi tinklais mokesčio.

2. Bendro elektros energijos kaupimo modelyje reikėtų leisti dalyvauti tik tiems to paties gaminančio vartotojo objektams, kurie bent nuo einamojo mėnesio pradžios yra priskirti tam pačiam elektros energijos tiekėjui.

3. Išnaudojus sukauptą elektros energijos kiekį ir jį perkant iš elektros energijos tiekėjo, trūkstamą kiekį kiekvienam objektui reikėtų skaičiuoti atskirai, proporcingai einamą mėnesį kiekvieno objekto iš tinklų paimtam elektros energijos kiekiui lyginant su bendru gaminančio vartotojo iš tinklų paimtu elektros energijos kiekiu. Taip gaminančiam vartotojui būtų paliekama galimybė kiekviename objekte turėti skirtingą perkamos elektros energijos tarifą.

4. Siūlome įvertinti, kaip tai gali paveikti jau suteiktą bei planuojamą paramą elektrinėms įsirengti, nes gaminantys vartotojai galėtų perkelti jau sukauptas kilovatvalandes į objektus, kurie neatitinka reikalavimų paramai (pvz., privatus klientas galėtų naudoti saulės elektrinės sugeneruotą energiją negyvenamosios paskirties objektuose). Atkreipiame dėmesį, kad skirstomųjų tinklų operatorius neturi galimybių atskirti paramas gavusių subjektų.

5. Bendrovės vertinimu, į tokį modelį gaminantys vartotojai norės įtraukti ir tuos savo objektus, kurie neturi gaminančio vartotojo statuso (ir neturi automatizuotos elektros apskaitos). Todėl reikalinga numatyti procesą, kaip vartotojas turėtų išreikšti norą, kad jo konkretus objektas būtų įtrauktas į bendro elektros energijos kaupimo modelį (be prašymo išduoti technines sąlygas ar išankstinio nutolusios elektrinės galios priskyrimo).

Pabrėžiame, kad toks modelis neišvengiamai paliestų elektros energijos tiekėjų veiklą, tad, Bendrovės vertinimu, siekiant visapusiško klausimo išnagrinėjimo bei siekiant užtikrinti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. numatytus atvirumo ir skaidrumo principus, į diskusiją dėl šio modelio įgyvendinimo galimybių turėtų būti tinkamai įtraukti ir šiuo metu rinkoje veikiantys nepriklausomi elektros energijos tiekėjai.

Atkreipiame dėmesį, kad toks modelis iš esmės pakeistų elektros energijos rinkos sąskaitybą, tad reikėtų nusimatyti ilgą (bent metų) pasiruošimo laikotarpį, kad elektros energijos tiekėjai bei tinklų operatoriai spėtų jam pasiruošti.

Taipogi atkreipiame dėmesį, kad toks modelis būtų aktualus tik itin mažai visų elektros energijos vartotojų daliai, kurie turi kelis elektros energiją vartojančius objektus. Turint omenyje kitas šiuo metu elektros energijos rinkoje vykstančias transformacijas ir prioritetinius projektus, siūlome nukelti šio modelio svarstymą vėlesniam laikui, kad jo įgyvendinimas neturėtų neigiamos įtakos kitų prioritetinių projektų eigai.

Siūloma į papildomą siūlymą neatsižvelgti.

Nepritarti

Siūloma pritarti Seimo nario J. Razmos siūlymui ( žr. šių išvadų 5 lentelę).

34.

UAB „Ignitis renewables“, 2022-05-09

6

Bendrovė pritaria, kad greta atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos projektų vystymo teritorijų esančios bendruomenės turėtų būti skatinamos bei remiamos, o bendruomenės įmokos įforminimas įstatymo lygiu būtų tinkama priemonė skaidrumui užtikrinti. Taip pat sutinka, kad tam tikras finansinis vystytojų prisidėjimas skatina atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą regionuose ir sukuria papildomą naudą vietos bendruomenėms. Bendrovė pritaria, kad bendruomenės įmokos įforminimas įstatymo lygiu būtų tinkama priemonė skaidrumui užtikrinti. Tačiau siūloma gamybos įmoka yra papildomas mokestis visiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos projektų vystytojams, kuriems ir taip šiuo metu taikomi nekilnojamo turto, infrastruktūros ir kiti mokesčiai. Atsižvelgdami į tai, siūlome ne papildomą elektros energijos gamybos įmoką, o šiuo metu mokamo nekilnojamo turto mokesčio privalomos dalies skyrimą bendruomenėms.

Šiuo metu savivaldybių tarybos dažnu atveju nustato maksimalų nekilnojamo turto mokesčio tarifą bei vidinę tvarką, kaip gali būti paskirstomos gautos lėšos. Toks nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydis yra taikomas apleistam ir nenaudojamam turtui bei vėjo elektrinėms. Todėl siūlome nustatyti vieną visoms savivaldybėms galiojantį (ir pagal poreikį/išimtis galimą mažinti, bet ne didinti) nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydį atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos objektams bei nustatyti privalomą to nekilnojamo turto mokesčio dalies dydį, kuris privalo būti skiriamas greta atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos projektų esančioms bendruomenėms bei jų poreikiams. Bendra nekilnojamo turto mokesčio naudojimo tvarka gali būti nustatyta atskirose savivaldybių tvarkose arba nacionaliniu lygiu. Tokiu būdu bus užtikrintas mokestinis stabilumas bei aiškios gautų lėšų paskirstymo gairės savivaldybėms bei bendruomenėms.

Atsisakyti siūlomos elektros energijos gamybos įmokos bei keisti šiuo metu mokamo nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydį bei privalomą dalies šio mokesčio skyrimą bendruomenėms.

Nepritarti

Nekilnojamojo turto mokestį reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kuris šiuo Įstatymų paketu nėra keičiamas.

35.

UAB „Ignitis renewables“, 2022-05-09

6

Jeigu vis dėlto nebus gamybos įmoka pakeista į nekilnojamo turto mokesčio tarifo dalies mokėjimą bendruomenėms, Bendrovė siūlo netaikyti gamybos mokesčio saulės šviesos energijos elektrinėms. Įmoka yra kompensacinė priemonė aplinkinėms gyvenvietėms už jų patiriamus tam tikrus nepatogumus dėl atsiradusių atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos objektų aplinkinėse teritorijose, todėl saulės šviesos energijos projektams neturėtų būti taikoma.

Taip pat, Bendrovės nuomone, svarbu aiškiai reglamentuoti, kad gamybos įmoka nebus taikoma gamintojams, kurie laimės konkursą, kuris yra planuojamas dėl jūrinės energetikos plėtros Lietuvoje, kadangi konkurso laimėtojas pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20(1), 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymu Nr. XIV-1001 priimtą reglamentavimą ir taip turės prisiimti Vyriausybės nustatytus reikalavimus, susijusius su parama vietos bendruomenėms. Be to, šiuo metu nėra aišku, ar minėto konkurso laimėtojui bus apskritai skiriamas skatinimas ar ne.

Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti AIEĮ pakeitimo projektą aiškiai nurodant, kad minėto konkurso laimėtojas neturės mokėti gamybos įmokos.

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 13¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu:

„13¹ straipsnis. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka

1. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse.

2. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos nemoka:

<...>

7) gamintojai, kurie laimėjo skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba konkursą skatinimo laikotarpiu;

8)            gamintojai, kurie laimėjo šio įstatymo 22 straipsnyje numatytą konkursą eksploatuojantys saulės šviesos energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;

<...>

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

<...>

7. Šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, eksploatuojantiems jau veikiančias ir po šio straipsnio įsigaliojimo pradėsiančias veikti saulės šviesos energijos, vėjo ir biodujų elektrines.

Pritarti iš dalies

Neatsižvelgta dėl nuostatos netaikymo saulės elektrinėms, kadangi didelės, prie perdavimo tinklo jungiamos elektrinės, veikia komerciniais tikslais.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad gamintojai, laimėję skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną elektros energiją parduoda rinkos sąlygomis, o papildomi mokesčiai didintų šiems gamintojams išmokamos paramos dalį, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) gamintojai, kurie laimėjo šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą konkursą skatinimo laikotarpiu;“

36.

UAB „Ignitis renewables“, 2022-05-09

16

Įstatymo pakeitimas numato, kad gamybos įmoka turės būti sumokama iki einamųjų metų sausio 31 d., tačiau planuojamas įstatymo pakeitimo įsigaliojimas yra metų viduryje – 2023 m. liepos 1 d.. Todėl nėra aišku, už kokį laikotarpį turės būti mokama ir kada reikės atlikti pirmą mokėjimą, todėl siūlome šio straipsnio įsigaliojimą numatyti nuo 2024 sausio 1 d., kas užtikrins sklandų vystytojų planavimą ir aiškų įgyvendinimą.

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

<...>

3. Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 2024 m. sausio 1 d., kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2023 m. liepos 2024 m. sausio 1 d.

Nepritarti

Atsižvelgiant į gautas pastabas siūloma patikslinti gamybos apskaičiavimo principus, taip pat nustatyti, kad gamybos įmoka taikoma tik elektrinėms, leidimus gaminti elektros energiją gavusioms po 2023 m. liepos 1 d. Manytina, kad šie pakeitimai pakankami teisinio reglamentavimo aiškumui užtikrinti.

37.

UAB „Ignitis renewables“, 2022-05-09

14

Kraštovaizdžio vertinimas tam tikru atstumu, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 patvirtintu Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, yra susijęs su vizualiniu poveikiu aplinkai (Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas), o ne su biologinės įvairovės saugomose teritorijose poveikiu. Planuojamos ūkinės veiklos poveikis saugomoms, kultūros ar kitoms vertybėms atliekamas kitose planuojamos ūkinės veiklos ataskaitos dalyse, todėl siūlome apsiriboti tik atstumu iki saugomų teritorijų, kurios visada apima ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas.

14 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai

<...>

6. Toliau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos ir (ar)  toliau kaip 3 km nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos planuojamos statyti, statomos ar pastatytos vėjo elektrinės laikomos nedarančiomis reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui.

Atsižvelgti

Spręsti pagrindiniame komitete.

38.

UAB „Ignitis renewables“, 2022-05-09

14

Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių vystymas apima daug procedūrų, kuriuose dalyvauja visuomenė ir gali teikti savo pastabas bei prieštaravimus, todėl papildoma galimybė aplinkinių sklypų savininkų prieštaravimams teikti yra perteklinė. Motyvuotus nesutikimus, pastabas veiklai bei pasiūlymus, visuomenė galės teikti poveikio aplinkai vertinimo metu ir turės ilgą laikotarpį dalyvaujant visame procese kaip tai numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtintas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas.

Atsižvelgiant į tai, siūlome informuoti visuomenę apie planuojamą projektą 49 straipsnio 7 dalyje nurodyta tvarka, papildant ją skelbimu su projektu susijusių seniūnijų bei savivaldybių skelbimų lentose. . Papildomai savo iniciatyva vystytojas gali skelbti ir kitose visuomenės susitelkimo vietose (pvz., visuomeninių organizacijų, parduotuvių, namų bendrijų skelbimų lentose) bei informuoti kitais būdais (pvz., vykdyti apklausas, pritraukti žiniasklaidą, pranešimus išnešiojant į namus, išsiunčiant paštu, elektroniniu paštu ir kt.).

14 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai

<...>

7. Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, privalo informuoti su projektu susijusių savivaldybių bei seniūnijų gyventojus žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą ir galimybę pateikti prieštaravimą dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl papildomos informacijos pateikimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.

Nepritarti

 Įstatymo projekte numatyta, kad žemės sklypų, patenkančių į projekte nurodytą atstumą (4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis), savininkai informuojami apie planuojamą statyti vėjo elektrinę ir numatoma, kad nepavykus rasti savininkų informacija apie numatomą vykdyti veiklą paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, todėl pasiūlymas informuoti visus su vėjo elektrinės statybos projektu susijusių savivaldybių ir seniūnijų gyventojus laikytinas pertekliniu. Be to, informavimas apie numatomą vykdyti veiklą įvyks anksčiau (tik parinkus vietą numatomai vėjo elektrinės statybai), nei būtų pradedamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir su jomis susiję visuomenės informavimo procesai.

39.

UAB „Ignitis renewables“, 2022-05-09

15

Šiuo metu vėjo elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra 2 MW ir daugiau, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme yra reglamentuota 440 m dydžio sanitarinė apsaugos zona, kurioje yra draudžiama statyti, rekonstruoti gyvenamuosius namus, kultūros pastatus ir kt. Svarbu paminėti, kad tas pats įstatymas leidžia šią zoną sumažinti atliekant poveikio aplinkai vertinimo arba poveikio visuomenės sveikatos vertinimo procedūras, t. y. įteisinti mažesnę nei 440 m sanitarinę apsaugos zoną. Praktikoje vystytojai atlieka šias procedūras ir dažnu atveju susimažina vėjo elektrinių parkų sanitarines apsaugos zonas iki 300 ar net 250 m atstumo nuo vėjo elektrinių. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį reglamentavimą, galima teigti, kad 440 metrų yra atstumas, kuris užtikrina higienos normas bei saugų atstumą iki gyvenamųjų namų ar kitos viešosios paskirties pastatų. AIEĮ projektu siūlomas 49 straipsnio pakeitimas numato, kad leidžiamas atstumas nuo vėjo elektrinės iki gyvenamųjų bei kitos paskirties pastatų padidėja iki 650 metrų ir daugiau, kas iš esmės yra pusantro karto daugiau nei yra reglamentuota šiuo metu, net nevertinant praktinių sumodeliuotų/įteisintų sanitarinių apsaugos zonų dydžių, todėl dėl taip ženkliai padidėjusio atstumo gali sustoti šiuo metu vystomi projektai.

Atsižvelgiant į tai bei į šiuo metu galiojantį reglamentavimą, kuris užtikrina higienos normas gyvenamiesiems ir visuomeninės paskirties pastatams, siūlome daugiklį pakeisti į [2], kas jau užtikrintų didesnį atstumą negu yra dabar, tačiau ne taip ženkliai pablogintų situaciją.

Taip pat siūlome, kad naujų nurodytos paskirties pastatų statyba arčiau nei nurodytu atstumu galima, jeigu juose bus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, tik atitiktį privalo užtikrinti statinio savininkas ar statytojas, kaip tai numatyta teisės aktuose. Vystytojas gali parengti parko planuojamos ūkinės veiklos ir/ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kurio metu nustatoma riba ties kuria triukšmo lygis atitinka higienos normas, tačiau už pačio pastato projektavimą turi būti atsakingas savininkas arba statytojas.

Pateikta informacija apie kompensaciją už patirtus nuostolius užtikrina žemės sklypų savininkų ir/ar būsimų pastatų savininkų piktnaudžiavimą. Projektai vystomi teritorijose, kuriuose šiuo metu yra vykdoma žemės ūkio veikla, o vystomas vėjo parkas suteikia galimybes ir toliau ją vystyti, todėl nurodytos paskirties pastatų ar patalpų planavimas gali atsirasti tik iš noro gauti kompensacijas. Todėl siūlome atsižvelgti tik į visuomenės sveikatos saugos reikalavimų atitikimą, nustatytą remiantis poveikio aplinkai vertinimo ir/ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų metu, t. y. tose teritorijose, kur reikalavimai atitinka, ten statyba galima, o kitose – ne.

Siūlome papildyti rekreacinių teritorijų sąvoką.

15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai

<...>

6. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų, kaip jos apibrėžtos Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatuose, būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4  2. Šio atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai. Jeigu aukščiau minėtų pastatų ir patalpų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo šiame straipsnyje nurodytų pastatų, patalpų ir rekreacinių teritorijų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei pastato savininkas gali užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba ir rekreacinių teritorijų įrengimas negalimas. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje.

Nepritarti

Nesiūloma mažinti koeficiento, iš kurio dauginamas vėjo elektrinių stiebo aukštis siekiant apskaičiuoti atstumą nuo gyvenamųjų ar panašios paskirties pastatų iki planuojamų statyti vėjo elektrinių.

Pažymėtina, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte siūloma atsisakyti sanitarinės apsaugos zonų nustatymo vėjo elektrinėms, vietoj to Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatant tam tikrą atstumą, kuriuo vėjo elektrinės turi būti statomos iki tam tikros paskirties pastatų ir patalpų. Pažymėtina, kad vėjo elektrinių, kurios galia yra nuo 30 kW iki 300 kW, bokšto aukštis siekia nuo 28-50 m, vėjo elektrinių, kurių galia yra nuo 300 kW iki 2 MW, bokšto aukštis sudaro nuo 50 iki 115 m, galingesnių nei 2 MW vėjo elektrinių bokšto vidutinis aukštis sudaro 115-170 m. Atitinkamai, įvertinus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatytą prievolę statyti vėjo elektrines atstumu, t. y. bokšto aukštis padaugintas iš 4, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomi nustatyti atstumai būtų artimi šiuo metu galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte įtvirtintiems vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydžiams.

Taip pat netikslinga pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame apibrėžta rekreacinės teritorijos sąvoka.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai vėjo elektrinė jau yra pastatyta ir žemės sklypo, patenkančio į norminį (4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis) atstumą, savininkas nusprendžia statyti naują gyvenamosios ar panašios paskirties pastatą toje teritorijoje, tai asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamyba vėjo elektrinėje, turi užtikrinti, kad sklype, kur numatoma nauja statyba būtų užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos  saugos reikalavimams, o nepavykus to atlikti, būtų susitariama dėl kompensacijų mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo.

40.

UAB „Ignitis renewables“, 2022-05-09

15

Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių vystymas apima daug procedūrų, kuriuose dalyvauja visuomenė ir gali teikti savo pastabas bei prieštaravimus, todėl papildoma galimybė aplinkinių sklypų savininkų prieštaravimams teikti yra perteklinė. Motyvuotus nesutikimus, pastabas veiklai bei pasiūlymus, visuomenė galės teikti poveikio aplinkai vertinimo metu ir turės ilgą laikotarpį dalyvaujant visame procese kaip tai numato Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašą.

Atsižvelgiant į tai, siūlome informuoti visuomenę apie planuojamą projektą 49 straipsnio 7 dalyje nurodyta tvarka, papildant ją skelbimu su projektu susijusių seniūnijų bei savivaldybių skelbimų lentose. . Papildomai savo iniciatyva vystytojas gali skelbti ir kitose visuomenės susitelkimo vietose (pvz., visuomeninių organizacijų, parduotuvių, namų bendrijų skelbimų lentose) bei informuoti kitais būdais (pvz., vykdyti apklausas, pritraukti žiniasklaidą, pranešimus išnešiojant į namus, išsiunčiant paštu, elektroniniu paštu ir kt.).

15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai

<...>

7. Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, privalo informuoti  savivaldybių bei seniūnijų, kurių teritorijoje esančiuose žemės sklypuose planuojama įrengti vėjo elektrines, gyventojus žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą ir galimybę pateikti prieštaravimą dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl papildomos informacijos pateikimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.

Nepritarti

Įstatymo projekte numatyta, kad žemės sklypų, patenkančių į projekte nurodytą atstumą (4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis), savininkai informuojami apie planuojamą statyti vėjo elektrinę ir numatoma, kad nepavykus rasti savininkų informacija apie numatomą vykdyti veiklą paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, todėl pasiūlymas informuoti visus su vėjo elektrinės statybos projektu susijusių savivaldybių ir seniūnijų gyventojus laikytinas pertekliniu. Be to, informavimas apie numatomą vykdyti veiklą įvyks anksčiau (tik parinkus vietą numatomai vėjo elektrinės statybai), nei būtų pradedamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir su jomis susiję visuomenės informavimo procesai.

41.

UAB „Ignitis renewables“, 2022-05-09

Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau pateiktoje pastaboje siūlome informuoti visus su projektu susijusių savivaldybių ir seniūnijų gyventojus, registruotų laiškų siuntimas žemės sklypų savininkams būtų perteklinis reikalavimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad projektai vystomi žemės ūkio paskirties teritorijose, kur sklypai priklauso skirtingiems, dažnu atveju, neaiškios gyvenamosios vietos savininkams.

15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai

<...>

8. Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti arba savininko buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos, informaciją apie numatomą vykdyti veiklą Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, viešai paskelbia informaciją viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas nustatytos teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą bei savivaldybių bei seniūnijų, kurių teritorijoje esančiuose žemės sklypuose planuojama įrengti vėjo elektrines, skelbimų lentose. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veikla, unikalūs numeriai; adresas (savivaldybė, vietovė, gatvė, numeris); arba nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys ir galimybė pateikti prieštaravimą per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą bei seniūnijų ir savivaldybių skelbimų lentose yra laikoma, kad žemės sklypų, patenkančių į šioje dalyje nurodytą atstumą, savininkams ir kitiems aplinkinėse teritorijose esantiems gyventojams, pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną.

Nepritarti

Įstatymo projekte numatytos informavimo galimybės tiek registruotais laiškais, tiek skelbiant informaciją nacionaliniuose arba vietoje leidžiamuose laikraščiuose.

42.

UAB „Ignitis renewables“, 2022-05-09

15

15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai

<...>

6. Toliau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos ir (ar)  toliau kaip 3 km nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos planuojamos statyti, statomos ar pastatytos vėjo elektrinės laikomos nedarančiomis reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui.

Atsižvelgti

Spręsti pagrindiniame komitete.

43.

UAB „Ignitis renewables“, 2022-05-09

15

Atsižvelgiant į vėjo elektrinių projektų įgyvendinimo laikotarpį bei jų vystymo poreikį, o taip pat vertinant, kad didelė dalis teritorijų Lietuvoje, kurios galėtų būti pritaikytos vėjo elektrinių projektų įgyvendinimui yra Lietuvos Kariuomenės apribotose teritorijose, siūlome AIEĮ projektą papildyti nuostata, kad jeigu Lietuvos Kariuomenė nepateikia savo atsakymo per 30 kalendorinių dienų laikotarpį, būtų laikoma, kad kariuomenė vėjo elektrinių statybai neprieštarauja. Tokiu būdu būtų galima užtikrinti vėjo elektrinių projektų vystymo aplinkos gerinimą bei spartesnį jų įgyvendinimą.

Papildomai siūlome visame teisės akte suvienodinti sąvokas.

15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai

<...>

7. Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, o kai teritorijų planavimo dokumentas nerengiamas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu į prašymą derinti vėjo elektrinių statybos vietą neatsakoma per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos yra priimtas teigiamas sprendimas dėl vėjo elektrinių statybos vietos. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės leistinos generuoti galios pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai.

Nepritarti

Manytina, kad siūlomą nuostatą įtvirtinti netikslinga, kadangi informacijos pateikimo ir derinimo terminai numatyti Informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Be to, nuostatos, kad negavus Lietuvos kariuomenės atsakymo per nustatytą terminą, laikoma, kad Lietuvos kariuomenė neprieštarauja vėjo elektrinių statybai, įtvirtinimas gali turėti neigiamų pasekmių nacionalinio saugumo užtikrinimui.

44.

UAB „Ignitis renewables“, 2022-05-09

16

Šiuo metu vystant vėjo elektrinių projektus remiantis galiojančiais teisės aktais turi būti gauti žemės sklypų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos įteisinimo. Sanitarinė apsaugos zona yra nustatoma remiantis teisės aktais arba planuojamos ūkinės veiklos ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų metu. Šiuo metu jokių gyvenamųjų namų sanitarinėje apsaugos zonoje negali būti, todėl surinkti sutikimai turėtų būti pripažinti tinkami ir kaip pastatų savininkų, jeigu žemės sklypo ir pastato savininkai yra tie patys.

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

<...>

10. Iki šio įstatymo 15 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, pastatų ir patalpų savininkų esančių šio įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkų informavimu ir neprieštaravimu. Tuo atveju, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, nei šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta informavimo tvarka.

Atsižvelgti

Spręsti pagrindiniame komitete.

45.

UAB „Ignitis renewables“, 2022-05-09

N

Priėmus AIEĮ pakeitimo projektą, siūlome su juo sistemiškai suderinti 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių“ (toliau – LRV nutarimas) ir jame vartojamas sąvokas.

LRV nutarimo 1 ir 2 punktai, kurias nustatoma tikslingų plėtoti vėjo elektrinių įrengtoji galia bei teritorija, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, įsigalioja 2023 m. vasario 1 d.

Patvirtintoje jūrinių vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Lietuvos jūrinėje teritorijoje poveikio aplinkai vertinimo programoje taip pat numatyta, kad vystytojas galėtų įrengti jūrinių vėjo elektrinių parką, kurio bendra galia būtų didesnė nei 700 MW, išlaikant poveikio aplinkai vertinime numatytus apribojimus darančius įtaką aplinkos poveikiui (pvz., vėjo elektrinių dydis, vėjo elektrinių skaičius) ir jeigu tai leis tuo metu galiojantys teisės aktai.

Atsižvelgiant į tai, kad AIEĮ pakeitimo projektu įtvirtinama ir su jūrinių vėjo elektrinių susijusiame AIEĮ reguliavime vartojamas nauja leistinos generuoti galios sąvoka, sudaranti prielaidas optimizuoti jūrinių vėjo elektrinių parko galią ir optimaliai išnaudoti prijungimo infrastruktūrą bei tinklus, būtina LRV nutarime numatyti tikslingų plėtoti vėjo elektrinių leistiną generuoti galią ir šiuo LRV nutarimu neriboti įrengtosios galios.

Papildyti AIEĮ projektą nauju straipsniu, kuriuo būtų keičiami 5 straipsnio 1 dalies 9 ir 17 punktai:

„9) nustato Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtąsias leistinas generuoti galias;“

„17) tvirtina Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje tyrimų ir kitų veiksmų, reikalingų Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalims, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtosioms leistinoms generuoti galioms nustatyti, atlikimo ir jų rezultatų skelbimo tvarkos aprašą;“

Pritarti iš dalies

Siūlytina neatsisakyti įrengtosios galios nustatymo, taip nesukuriant prielaidos įrengti neribotos galios elektrinių. Pažymėtina, kad konkursų dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją elektrinių plėtrai ir eksploatacijai organizavimui yra aktuali elektrinių įrengtoji galia, o pasirašant ketinimų protokolus – leistina generuoti galia, siūlytina tikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektus.

Papildyti Įstatymo projektą nauju straipsniu:

„3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) nustato Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtąsias bei leistinas generuoti galias;“

Atitinkamai buvusius 3–16 straipsnius laikyti 4–17 straipsniais.

Taip pat atitinkamai patikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą Nr. XIVP-1572:

3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

„1. Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytą tvarkos aprašą, atlieka jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, dėl kurių tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų ir leistinų generuoti galių nustatymo (toliau – Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje) priimti ir (ar) įgyvendinti:

<...>

21. Asmuo, gavęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis šiame leidime nurodyta veikla arba perduoti jiems šios teisės pagal sutartį ar kitais pagrindais ir privalo laikytis šių veiklos sąlygų:

<...>

2) per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti leidimą gaminti elektros energiją ketinimų protokole nurodytai elektrinės  leistinai generuoti galiai;

<...>

23. Leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba sustabdo, jeigu:

<...>

2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas pažeidė šio straipsnio 21 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, negu nurodyta ketinimų protokole, įrengtosios leistinos generuoti galios elektrinė;“

46.

VšĮ „Žiedinė ekonomika,

2022-05-10

14

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjusi atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 (toliau - Įstatymas) 49 straipsnio keitimo įstatymo projektą XIVP-1571 (toliau - Projektas) ir atsižvelgdama į tai, kad siekiant energetinės nepriklausomybės yra būtinas darnus atsinaujinančių energetikos išteklių vystymas, teikia pasiūlymus Projektui. Šie pasiūlymai užtikrina, kad vystant vėjo energetikos projektus nebūtų pažeisti visuomenės interesai, sveikatos saugos reikalavimai ir žemės savininkų teisės.

1. Siūlome nesvarstyti Projekto 14 straipsnio dėl šių priežasčių:

1.1. Projekto 14 straipsniu siūlomas įstatymo 49 straipsnio pakeitimas neįtraukia įrengimo nuostatų didesnėms nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms. Atsižvelgiant į tai, kad yra siūlomas esminis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50 straipsnio pakeitimas, Projekto 14 straipsnis pažeidžia visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ir žemės savininkų teises. 

1.2. Šis straipsnis neatitinka Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje” nuostatų. 

Nepritarti

Įstatymo projekto 49 straipsnyje siūloma nustatyti atstumą, kuriuo vėjo elektrinės gali būti statomos nuo gyvenamųjų ir panašios paskirties pastatų ir naujų nurodytos paskirties pastatų statyba leistina, jei užtikrinami visuomenės sveikatos saugos reikalavimai. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo.

47.

VšĮ „Žiedinė ekonomika,

2022-05-10

15

2. Siūlome atsisakyti Projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 9 punkto „9. Toliau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos ir (ar)  toliau kaip 3 km nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos planuojamos statyti, statomos ar pastatytos vėjo elektrinės laikomos nedarančiomis reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui” dėl šių priežasčių:

2.1. Nuostatos dalis, kurioje siūloma nevertinti vėjo elektrinių poveikio kraštovaizdžiui atliekant vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo procedūras, prieštarauja 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, ir PŪVPAVĮ, kuriuo perkeliama Direktyva 2011/92/ES. Aiškinamajame rašte nepateikiama jokių argumentų, pagrindžiančių šią nuostatą, tik nurodoma, kad „AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad atliekant vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo procedūras, vėjo elektrinių poveikis kraštovaizdžiui nevertinamas“. Direktyvos 2011/92/ES 3 straipsnyje yra nustatyta, kad vertinant poveikį aplinkai kiekvienu konkrečiu atveju yra tinkamu būdu nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas tiesioginis ir netiesioginis reikšmingas projekto poveikis ir išvardinami veiksniai, kurių atžvilgiu šis vertinimas atliekamas. Vienas iš nurodytų veiksnių yra kraštovaizdis. Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir siekiant nuspręsti, ar turi būti vykdomas Direktyvos 2011/92/ES II priede išvardytų projektų poveikio aplinkai vertinimas, vadovaujamasi Direktyvos 2011/92/ES III priede nurodytais kriterijais. Direktyvos 2011/92/ES III priede 2 punkte nurodoma, kad svarstant geografinės vietovės, kuriai planuojama ūkinė veikla gali daryti poveikį, jautrumas 3 aplinkosaugos požiūriu turi būti svarstomas ypač kreipiant dėmesį ir į istorinės, kultūrinės ar archeologinės svarbos kraštovaizdžius ir vietoves. PŪVPAV įstatymo 4 straipsnio, kuriuo nustatomi poveikio aplinkai vertinimo tikslai, 1 punkte nurodomas tikslas: „1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį šiems aplinkos elementams: dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai;“. 

2.2. Siūlymas įstatyme įteisinti galimybę nevertinti poveikio kraštovaizdžiui atliekant vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimą prieštarauja aplinkos apsaugos politikos integravimo principui, nustatytam Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje 2015 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“. Šios strategijos antrame skyriuje įtvirtintas aplinkos apsaugos politikos integravimo principas, reiškiantis, kad norint, kad Lietuvos plėtra būtų darni, aplinkosaugos priemonės turi tapti visų šalies ūkio sektorių, teritorijų vystymo proceso dalimi ir negali būti nuo jo atsietos. Taip pat pažymima, kad šiam tikslui pasiekti būtinas integruotas požiūris – tai yra šalies ūkio sektoriai (tarp jų ir energetikos) turi būti plėtojami taip, kad darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, didinant šių sektorių ekologinį efektyvumą, įtraukiant aplinkosaugos priemones į strateginius šių sektorių plėtros dokumentus, akcentuojamas poreikis siekti glaudaus ūkio sektorių bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo sprendžiant klimato kaitos, aplinkos oro taršos mažinimo, gamtos išteklių, aplinkos kokybės išsaugojimo ir gerinimo, atliekų mažinimo, biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimo klausimus. 

2.3. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 3 d. įstatymu Nr. IX-1115 „Dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos ratifikavimo“ ratifikavo Europos kraštovaizdžio konvenciją, kuriuo šalis prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su kraštovaizdžio apsauga, tvarkymu, planavimu ir pripažino, kad kraštovaizdis padeda formuoti vietos kultūrą ir yra viena pagrindinių Europos gamtos ir kultūros paveldo dalių. Tačiau pastaruoju metu dėl ekonomikos vystymosi kraštovaizdis sparčiai kinta, todėl jo kokybės palaikymo veiksmai tampa vis svarbesne bendrųjų tvaraus vystymosi, racionalaus teritorijos naudojimo siekių dalimi. Europos kraštovaizdžio konvencijos 5 straipsnio d) dalyje numatyta, kad kiekviena šalis įsipareigoja „integruoti kraštovaizdį į savo regionų ir miestų planavimo politiką bei savo kultūros, aplinkos, žemės ūkio, socialinę ir ekonominę politiką, taip pat į kiekvieną kitą politikos sritį, galinčią daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį kraštovaizdžiui“. Europos kraštovaizdžio konvencijos aiškinamojoje ataskaitoje nurodoma, kad įgyvendinat šią nuostatą turi būti siekiama užtikrinti, kad kraštovaizdžio klausimai nebūtų priskiriami siaurai viešojo administravimo sričiai, o valdžios institucijos turi siekti, kad visuose susijusiuose viešojo gyvenimo sektoriuose būtų atsižvelgiama į kraštovaizdžio tikslus. To paties konvencijos straipsnio a) dalyje numatytas įsipareigojimas įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų bendro kultūros ir gamtos paveldo įvairovės išraišką bei jų savasties pagrindą. Pažymime, kad nacionaliniu lygiu tikslas „išsaugoti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealus ir jų geoekologinį potencialą, užtikrinant tinkamą jų tvarkymą, naudojimą, planavimą ir darnų vystymąsi“ numatytas Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, kraštovaizdžio sąvoka įteisinta Saugomų teritorijų įstatyme, Statybos įstatyme įtvirtintas architektūrinis reikalavimas, kad statinys derėtų prie kraštovaizdžio. Kraštovaizdžio svarbos įteisinimas tarptautiniuose ir nacionaliniuose dokumentuose sukuria teises ir pareigas visoms institucijoms ir piliečiams, todėl manome, kad norint išsaugoti šalies kraštovaizdžio kokybę ir jo įvairovę ateities kartoms, poveikio kraštovaizdžiui vertinimo analizė turi būti integruota į vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Svarbu pažymėti, kad Ministrų komiteto rekomendacijos CM/REC(2008)3 valstybėms narėms dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių 1 priede prie pateiktų Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo instrumentų pavyzdžių nurodoma, kad specifinė procedūra turėtų būti sukuriama net ir tiems planams 4 ir ūkinės veiklos projektams, kuriems nereikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimo ar strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. 

2.4. Pastarąjį dešimtmetį atlikti reikšmingi darbai kraštovaizdžio analizės ir planavimo metodologijos srityse, kurie suteikia įvairių duomenų apie kraštovaizdį, jo pobūdį, raidą, funkcijas, gamtinius procesus ir sudaro sąlygas vertinti galimą poveikį kraštovaizdžiui: 2015 m. patvirtintas Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas, kurio sprendiniai integruoti į 2021 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 789 patvirtintą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, jame pateikta informacija apie morfologinę, ekologinę, kultūrinę, vizualinę šalies kraštovaizdžio struktūrą, išskirti ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealai ir vietovės, kuriose turi būti taikomi vizualinės apsaugos reikalavimai ir užtikrinama apsauga nuo vizualinės taršos; 2016 m. parengta Vizualinės taršos nustatymo gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams metodika, kurioje pateiktos vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimo gairės; 2019 m. parengtos 35 valstybinių parkų kraštovaizdžio struktūros schemos ir jų aprašai. Manome, kad siekiant darnaus vystymosi tikslų, būtina ir toliau kaupti žinias ir metodikas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių poveikio kraštovaizdžiui srityje, skatinti jų mainus tarp vyriausybės, akademinės bendruomenės, specialistų ir visuomenės ir taip atsiliepti į pilietinės visuomenės brandą ir aktyvumo augimą spendžiant įvairius su aplinka ir gyvenimo kokybe susijusius klausimus. Svarbu paminėti, kad siekiant aiškaus reglamentavimo, vienodo PAV kriterijų taikymo visoms veikloms, tinkamo ypatingųjų statinių (tarp jų ir vėjo elektrinių) PAV detalizavimo reglamentavimo, ir atsižvelgiant į tai, kad eksploatuojant vėjo elektrines didžiausias tikėtinas poveikis galimas visuomenės sveikatai, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, po ilgo derinimo proceso, buvo papildytas poveikio kraštovaizdžiui vertinimo principais ir vertingiausių Lietuvos kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų sąrašu. Šie pakeitimai parengti norint atliepti veiklos plėtotojų skundus dėl skirtingo PAV procedūrų taikymo vertinant poveikį kraštovaizdžiui, užkirsti kelią subjektyvumui ir užtikrinti aiškesnį ir paprastesnį vėjo elektrinių poveikio kraštovaizdžiui vertinimą. Dokumentas patvirtintas 2022 m. kovo 10 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1- 67 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo”. Šiuo pakeitimu aiškiai reglamentuota, kada aukštų statinių poveikis laikytinas reikšmingu kraštovaizdžio vizualiniam potencialui. Nustačius, kad vėjo elektrinės nepatenka į ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealus ir vietoves, labai didelio ir didelio estetinio potencialo ypač ir vidutiniškai raiškius kraštovaizdžio kompleksus (AI, AII, AIII, AIV, BI, BII, BIII ir BIV kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipai) (toliau – YS kraštovaizdžio arealai) , bet ir nebus matomos vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų horizontalios apžvalgos lauke didesniu kaip 2,80º vertikalaus matymo kampu iš YS kraštovaizdžio arealuose esančių apžvalgos taškų, poveikio kraštovaizdžiui vertinimas bus baigtas priimant išvadą, kad planuojama ūkinė veikla nedarys reikšmingo vizualinio poveikio kraštovaizdžiui. Manome, kad šie Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo papildymai palengvina poveikio kraštovaizdžiui vertinimą vizualiniams pokyčiams nejautriose teritorijose ir tuo pačiu sudaro sąlygas apsaugoti nuo vizualinės taršos unikalų šalies kraštovaizdį, kuris taip pat yra vertybė ir bendras išteklius. 

2.5. Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „RepowerEU“ niekaip teisiškai negali ir nesuteikia teisių pažeisti egzistuojančių direktyvų nurodymus susijusių su kraštovaizdžio vertinimu ir visuomenės interesu.

Atsižvelgti

Spręsti pagrindiniame komitete.

48.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2022-05-10

DĖL HIBRIDINIŲ ELEKTRINIŲ SĄVOKOS IŠPLĖTIMO

Teigiamai vertiname Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte (toliau – AIEĮ projektas) pateiktą hibridinių elektrinių koncepciją. Manome, kad tokios elektrinės įteisinimas duos labai teigiamų rezultatų subalansuojant elektros energijos rinką dėl saulės ir vėjo elektrinių generacijos skirtumų, tai užtikrins ne tik didesnę, bet ir stabilesnę elektros energijos generaciją. Taip pat siūlytume leisti toje pačioje elektros linijoje statyti hibridines elektrines, išlaikant atstumą tarp jų dalių, šiuo atveju saulės ir vėjo elektrinių. Geriausia natūrali vieta vėjo jėgainių parkui ne visada sutampa su geriausia vieta saulės modulių parkui, todėl siūlytume leisti statyti parkus naudojančius skirtingus atsinaujinančios energijos šaltinius toje pačioje linijoje, tačiau tam tikru atstumu viena nuo kitos. Tai dar labiau padidintų tinklo efektyvumą, o papildoma grėsmė tinklo saugumui ir stabilumui nenumatoma.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad hibridinės elektrinės vienas iš tikslų – išnaudoti esamus elektros energijos tinklus. Manytina, kad tas būtų užtikrinta tik skirtingus gamybos įrenginius jungiant tame pačiame taške, todėl skirtingos technologijos elektrinės, eksploatuojamos skirtingų vystytojų ir prijungtos skirtinguose taškuose, negali būti laikytinos kaip viena hibridinė elektrinė.

49.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2022-05-10

16

DĖL ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS ĮMOKOS

Taip pat atkreipiame dėmesį į Ministerijos siekį paspartinti vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje, įtraukiant vėjo jėgainių parkų kaimynystėje esančias bendruomenes, mokant joms atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką (toliau – Gamybos įmoka) ir taip kuriant aplinką, kurioje bendruomenės konkuruotų tarpusavyje, siekdamos pritraukti vėjo energetikos projektus į savo kaimynystę. Verta pažymėti, kad dauguma vėjo jėgainių parkų vystytojų jau dabar pasirašo bendruomenių rėmimo sutartis, kurių trukmė apima vėjo elektrinių eksploatavimo laikotarpį ar kitaip remia vietos bendruomenes pagal jų poreikius, taigi parama vietos bendruomenėms nėra nauja koncepcija vėjo energetikos plėtotojams.

Nors neprieštaraujame tokios Gamybos įmokos taikymui, verta pažymėti, kad vėjo elektrinių parkų savininkai jau dabar moka didelius nekilnojamo turto mokesčius (toliau – NT mokestis), tad vėjo energetikos vystytojai palyginus su kitais AEI vystytojais yra papildomai ir neproporcingai apmokestinami, nes prie Gamybos įmokos turi mokėti ir NT mokesčius.

Gamybos įmokos dydis taip pat turėtų būti proporcingas remiamos bendruomenės poreikiams. Asociacijos skaičiavimais, apie 70 MW parkas per metus mokėtų daugiau kaip 300 000 EUR gamybos įnašo bendruomenei, kurios metinis biudžetas šiandien siekia vos 20 000 EUR, taip yra sudaroma plati terpė korupcijai ar įtakos darymui siekiant palankių sprendimų (neegzistuojantis antikorupcinis AIEĮ Projekto vertinimas abejonių dėl šių rizikų egzistavimo nė kiek nesumažina) ir lėšų švaistymui bendruomenėse, juolab, kad Proveržio paketu nėra numatomas skaidrumo mechanizmas, kuris leistų įsitikinti gautų lėšų panaudojimo tikslingumu bei šių lėšų sukurtos vertės bendruomenėse rezultatais. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad panašaus dydžio parke pritaikius didžiausius leistinus NT mokesčio tarifus, elektros gamintojams per metus tenkantis NT mokestis siektų daugiau nei pusę milijono eurų, taigi vėjo gamintojams tenkanti mokesčių našta neproporcingai padidėja ir gali siekti beveik milijoną eurų per metus. Neįvertinant seniūnijų poreikių proporcingumo, bus pasiektas abejotinas naudos perskirstymo rezultatas, kuomet elektros energijos vartotojai mokės už galimą atskirų seniūnijų neproporcingą gerovės padidėjimą ir korupcijos lygio rizikos augimą. Verta pažymėti, kad didėjant elektros energijos gamybos iš vėjo sąnaudoms, tai atsispindės parduodamos elektros energijos kainoje ir lems elektros energijos kainų augimą rinkoje. Todėl tokio dydžio Gamybos įmokos taikymas AEI gamintojams, nepakeitus jo NT mokesčiu ar bent jo dalimi, tikėtina, kad bus neproduktyvus bandant suvaldyti elektros energijos kainų augimo krizę.

Apsunkintas techninis naujo mokesčio įgyvendinimas ir užprogramuojama jo komercinė logika gali būti neaiški ir sukelti vietos bendruomenių nepasitenkinimą. Skirtinguose seniūnijose išdėstytos jėgainės mokės skirtingos įmokas, komercinę apskaitą bus reikalinga vykdyti pagal įrenginius, o įrenginiuose pagaminamas energijos kiekis skirsis dėl technologinių priežasčių. Be to, pagamintos elektros energija kiekis reikšmingai svyruos priklausomai nuo metų vėjingumo. Taip pat nėra įvertinta gamintojo konfidencialios komercinės informacijos atskleidimo rizika ir galimos tokio atskleidimo pasekmės.

Planuojama sukurti papildomą administracinės veiklos apimtį ir/arba administracinį vienetą, kuris vykdys naujo mokesčio funkciją, o šios veiklos biudžetas bus finansuojamas iš surenkamų lėšų. Pasigendama aiškesnio kaštų ir naudos įvertinimo lyginant su jau veikiančio mokesčių surinkimo mechanizmo alternatyva. Rezervuotais vertinimais veiklos kaštai gali sudaryti iki 4.5 mln. EUR per 15 metų. (Vertinimo prielaidos: vadovas su DU 3200 EUR/mėn. ir 3 specialistai su DU 2100 EUR/mėn., kitos veiklos sąnaudos tokios kaip įranga, patalpos ir t.t. lygios darbo užmokesčio fondui, infliacija 4%).

Asociacija teikia keletą pasiūlymų dėl Gamybos įmokos taikymo:

1. Gamybos įmoka privalo būti taikoma tik ankstyviausiuose vystymo etapuose esantiems AEI projektams. Šiuo metu jau veikiantys ar greitai pradėsiantys veikti vėjo elektrinių parkai yra įvertinę savo sąnaudas bei fiksuotas metines išlaidas. Nemažai vidinio laiko ir finansinių išteklių skiriama projekto vystymo ir atsipirkimo skaičiavimams, projekto atsipirkimo laikotarpio įvertinimui, EEPS sandorių kainų nustatymui arba, jei reikia, sausumos AEI aukcionuose siūlomų kainų priemokų ir fiksuotų tarifų įvertinimui. Kaštai neįvertinti investuotojų verslo planuose blogins įmonių finansinę padėtį ir gali sukelti mokumo problemų santykiuose su kreditoriais ypatingai projektui prisiimant ilgalaikę rinkos kainų riziką. Tokio mokesčio įvedimas jau veikiančių ar vystomų vėjo elektrinių parkų atžvilgiu ne tik pažeistų teisėtų lūkesčių principą, tačiau ir sukeltų ženklių projekto valdymo bei finansinių kaštų bei galimai padidintų bendruomenių nepasitikėjimą dėl besikeičiančių paramos kriterijų, sąlygų bei (ne)aiškumo. Tik užtikrinant mokestinės aplinkos stabilumą ir nuspėjamumą, galima kurti verslui ir jo plėtrai palankias sąlygas. Mokestinės aplinkos stabilumas yra vienas iš kertinių elementų analizuojant šalies tinkamumą užsienio investuotojams, todėl tikėtina, kad Gamybos įmokos įvedimas, kuris gerokai padidintų mokesčių naštą elektros energijos iš vėjo gamintojams, atbaidytų daugelį investuotojų ir galbūt turėtų priešingą poveikį – sutrikdytų vėjo elektrinių parkų vystymą Lietuvoje. Be to, žvelgiant iš investuotojų perspektyvos, atsižvelgiant į tai, kad elektros energijos kainos visose Baltijos šalyse yra beveik vienodos, investuotojai rinksis investuoti šalyje, kurioje jų veikla mažiau apmokestinama, ir mes prarasime didelę dalį potencialių parkų vystytojų, išvykstančių į kaimynines šalis. Taip pat svarbu pažymėti, kad jei Gamybos įmokos tikslas yra skatinti vėjo energetikos plėtrą šalyje, skatinant bendruomenes konkuruoti tarpusavyje plėtojant savo projektus, netikslinga tokį mokestį taikyti jau veikiantiems ar netrukus pradėsiantiems veikti vėjo jėgainių parkams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad, kaip minėta pirmiau, didžioji dauguma veikiančių arba netrukus pradėsiančių veikti vėjo jėgainių jau yra sudariusios paramos sutartis. Papildoma finansinė našta gali apsunkinti ir sulėtinti šių projektų vystymą arba padaryti juos ekonomiškai nepatraukliais dėl galiojančių kitų projekto pareigų prieš žemės savininkus ir bendruomenes. Siūlome, kad Gamybos įmoka turėtų būti pradedama taikyti kuo ankstesniame projekto vystymo etape ir tik naujai planuojamiems vystyti vėjo elektrinių parkams (pavyzdžiui, tiems, AEI projektams, kurie iki 2023 m. pabaigos nebus gavę leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus) tam, kad vystytojai galėtų atitinkamai įvertinti su juo susijusias sąnaudas, kadangi priešingu atveju būtų pažeistas teisės akto negaliojimo atgal principas (šiuo metu AIEĮ projekte numatoma, kad ši įmoka bus taikoma veikiantiems ir po šio įstatymo įsigaliojimo pradėsiantiems veikti parkams). Tai taip pat prieštarauja tokio mokesčio įvedimo pagrindimui, kad jis turėtų skatinti bendruomenes konkuruoti tarpusavyje dėl AEI parkų plėtros, nes parkai tose vietovėse jau veikia arba greitai pradės veikti.

2. Gamybos įmoka turi būti proporcinga bendruomenės poreikiams. Kaip buvo nurodyta pirmiau, siūlomas Gamybos įmokos dydis yra neproporcingai didelis metiniams eilinės bendruomenės poreikiams. Siūlome pakeisti Gamybos įmokos dydį, jei ji būtų taikoma, į tokią, kuri atspindėtų bendruomenių poreikius ir dešimteriopai neviršytų jų dabartinių metinių biudžetų. Siūlome taikyti 0,0003 Eur/kWh Gamybos įmokos dydį, kuri atitiktų 70 000 eurų per metus 70 MW parkui arba 2,1 mln. eurų per visą parko gyvavimo laikotarpį (30 metų);

3. Gamybos įmoka neturėtų dvigubai padidinti mokesčių naštos vėjo elektrinių parkų vystytojams. Jei Gamybos įmokos dydis nebus koreguojamas, siūlome jį išlaikyti tik šiais atvejais: (1) Nekilnojamojo turto mokesčio panaikinimo (šiuo atveju Gamybos įmoka galėtų būti renkama į savivaldybių biudžetus ir galėtų būti nurodyta jos dalis, privalomai skiriama šalia parkų esančioms bendruomenėms) (2) Nekilnojamojo turto mokesčio proporcingo sumažinimo atveju.

4. Išgryninti taikymo metodiką, kuomet įrenginiai bus įrengti skirtingų savivaldybių teritorijose, nustatant, kad įmoka būtų apskaičiuojama pagal gamybą tenkančią parko įrengtosios galios vidurkiui seniūnijos teritorijoje.

5. Numatyti šių lėšų panaudojimo kontrolės mechanizmą (panaudotų lėšų panaudojimo ataskaitų teikimą, numatant tokios ataskaitos standartinę formą) arba privalomą lėšų panaudojimo tikslą ar panaudojimo sritį.

Tvirtai pasisakome prieš mokestinės naštos didinimą, to pasekmės gali lemti energetinės nepriklausomybės tikslų neįgyvendinimą ir ženkliai aukštesnes elektros energijos kainas rinkoje.

Tačiau atkreipiame dėmesį ir kitam alternatyviam pasiūlymui, kur siūloma ne papildoma Gamybos įmoka, o šiuo metu mokamo NT mokesčio privalomos dalies skyrimą bendruomenėms. Šiuo metu savivaldybių tarybos dažnu atveju nustato maksimalų nekilnojamo turto mokesčio tarifą bei vidinę tvarką, kaip gali būti paskirstomos gautos lėšos. Toks nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydis yra taikomas apleistam ir nenaudojamam turtui bei vėjo elektrinėms. Todėl siūlome nustatyti vieną visoms savivaldybėms galiojantį (ir pagal poreikį/išimtis galimą mažinti, bet ne didinti) nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydį (kurį nustatyti diskrecijos teise yra suteikta Lietuvos savivaldybėms pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio 6 straipsnio 2 dalį) atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos objektams bei nustatyti privalomą to nekilnojamo turto mokesčio dalies dydį, kuris privalo būti skiriamas greta atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos projektų esančioms bendruomenėms bei jų poreikiams. Bendra NT mokesčio naudojimo tvarka gali būti nustatyta atskirose savivaldybių tvarkose arba nacionaliniu lygiu. Tokiu būdu bus užtikrintas mokestinis stabilumas bei aiškios gautų lėšų paskirstymo gairės savivaldybėms bei bendruomenėms.

 Argumentai už NT mokesčio mechanizmo adaptavimą:

1. Tokia schema garantuos tikslą skatinti vietos gyventojų, savivaldos ir bendruomenių palaikymą;

2. Nebus sukuriamas neproporcingas apmokestinimo didinimas vystytojams, o vienodos tvarkos įvedimas visoje Lietuvoje pasitarnaus verslo aplinkos skaidrinimui;

3. Aiškus techninis įgyvendinimas pagal įrenginio teritoriją;

4. Nuoseklus taikymas seniems, vystomiems ir busimiems projektams. Galimybė lanksčiai valdyti ir/arba koreguoti tarifo dydį per procentą, minimalius dydžius ir koeficientų taikymą pagal parkų tipus ateityje;

5. Išnaudojamas turimas administravimo, kontrolės, patikinimo mokestinis mechanizmas.

Taip pat verta paminėti, kad girdime argumentų, jog metinė Gamybos įmokos dalis elektros energijos gamintojo pajamose, esant dabartinėms elektros energijos kainoms, sudarytų tik 3 proc. vėjo jėgainės gaunamų pajamų. Tačiau verta pabrėžti, kad šiuo metu esami vėjo jėgainių parkai su vartotojais yra sudarę ilgalaikes elektros energijos supirkimo sutartis (tokios sutartys paprastai galioja 10-15 metų), kuriose nustatyta fiksuota elektros energijos supirkimo kaina. Kadangi šios sutartys pasirašomos gana aktyvaus plėtros proceso metu, daugelis jų buvo pasirašytos, kai elektros energijos kainos dar nebuvo tokios aukštos, todėl sutartyse nurodytos kainos yra gerokai mažesnės nei elektros energijos biržoje esančios kainos.  Todėl norėtume dar kartą pabrėžti, kad labai svarbu, jog Gamybos įmoka būtų nustatyta tik naujai pradėtiems vystyti projektams (tik tiems AEI projektams, kurie iki 2023 m. pabaigos nebus gavę leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus) taip leidžiant vystytojams realiai įvertinti naujo mokesčio atsiradimą.

Jei visgi Gamybos įmoka būtų taikoma jau veikiantiems parkams arba greitai pradėsiantiems veikti parkams (pažeidžiant negaliojimo atgal principą), reikėtų patikslinti kaip turėtų būti nutraukiamos jau pasirašytos ir galiojančios bendruomenių rėmimo sutartys.

Pritarti iš dalies

Pritarti dėl gamybos įmokos taikymo tik naujiems gamintojams.

Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, eksploatuojantiems jau veikiančias ir leidimą gaminti elektros energiją gavusiems po 2023 m. liepos 1 d.šio straipsnio įsigaliojimo pradėsiančias veikti saulės šviesos energijos, vėjo ir biodujų elektrines.“

Nepritarti dėl kitų siūlymų. Žr. Teisės departamento 2 pastabą (2 lentelėje).

50.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2022-05-10

15

DĖL MINIMALAUS ATSTUMO TARP VĖJO JĖGAINIŲ PARKŲ IR NURODYTOS PASKIRTIES PASTATŲ

Papildomai norėtume atkreipti dėmesį į kitą AIEĮ projekte esantį pasiūlymą dėl minimalaus atstumo tarp vėjo jėgainių parkų ir nurodytos paskirties pastatų. AIEĮ projekto 15 straipsnio 49 straipsnio pakeitimo 6 dalis papildo įstatymą taip:

„6. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų  būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Šio atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai. Jeigu pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje.“

Trūksta aiškumo, kaip būtų traktuojamas suinteresuotumas statyti nurodytos paskirties pastatus (pvz., esamas pastato projektas, parengtas arba pradėtas rengti prieš gaunant informaciją apie planuojamus vėjo jėgainių parkus). Jei suinteresuotumas yra žodinis arba jei pastato projektas daromas „dėl vaizdo“ po to, kai buvo gauta informacija apie planuojamą vėjo jėgainių parką, tuomet dabartinė tvarka visiškai nesiskirtų nuo senosios tvarkos gauti 100 proc. į sanitarinę apsaugos zoną patenkančių žemių savininkų sutikimą, nes bet kas gali teigti, kad yra suinteresuotas nurodytos paskirties pastatų statyba, ir prašyti kompensacijos (kuriai netaikoma viršutinė riba). Be to, esama prievolė gauti žemės savininkų, kurių žemė patenka į 49 straipsnio 6 dalyje nurodytą atstumą, neprieštaravimus dar labiau apsunkina vystytojų darbą. Nors AIEĮ projekte nenumatyta prievolė mokėti kompensaciją dėl neprieštaravimo, praktikoje prievolė gauti neprieštaravimą reikštų tą patį, ką reikštų ir įpareigojimas gauti sutikimą, kadangi žvelgiant į šią normą lingvistiniu požiūriu, neprieštaravimas yra sutikimo sinonimas, t. y. turi tą pačią prasmę, todėl darytina pagrįsta išvada, jog palengvinimo vystytojui pakeitimu tikėtis būtų sunku. Įžvelgiame pagrįstą ir realia patirtimi paremtą riziką, kad žemės savininkai, duodami neprieštaravimą (ar sutikimą, kas reiškia tą patį), galimai reikalautų ar tikėtųsi tam tikros naudos (kompensacijos) prieš duodant neprieštaravimą, o jos negavę neprieštaravimo neduos. Pagrįstai manome, jog dėl šio pakeitimo padėtis tampa kaip tik blogesnė, nei buvo, nes priėmus tokį įstatymo pakeitimą, vystytojai turės gauti neprieštaravimus iš visų žemės savininkų, esančių nurodytu atstumu, ir turės derėtis dėl kompensacijos, nes priešingu atveju mažai tikėtina, kad jie gaus neprieštaravimus. Pagal dabartinę tvarką nustatant sanitarinę apsaugos zoną taip pat reikalaujama gauti visų žemės savininkų sutikimą ir sumokėti žemės savininkams kompensaciją. Po šių pakeitimų vis tiek reikės gauti sutikimus (neprieštaravimus), o norint gauti šiuos sutikimus, vis tiek reikės derėtis dėl kompensacijos. Keičiasi tik tai, kad dabar didėja atstumas, todėl ir sutikimų gavimo procesas taps sudėtingesnis, o parkai vystysis daug lėčiau nei dabar. Norėtume dar kartą pabrėžti, kad šis pakeitimas iš esmės nesprendžia problemų, egzistuojančių pagal dabartinę tvarką (žemės savininkų spaudimas gauti didesnę kompensaciją iš vystytojų, žinant, kad be jų sutikimo procesas užtruks), ir padidina privalomą atstumą, kuriame reikės derėtis dėl sutikimų vėjo jėgainių parkų vystytojams ir žemės savininkams. Taigi papildomų iššūkių daugėja, o naudos nematyti, todėl šis pakeitimas gali ne paspartinti, o sulėtinti vėjo jėgainių parkų plėtrą Lietuvoje. Todėl siūlome aiškiai apibrėžti, kas yra suinteresuotumas nurodytos paskirties pastatų statyba, ir poįstatyminiuose teisės aktuose parengti tokių kompensacijų apskaičiavimo tvarką. Taip pat siūlome 49 straipsnio 6 dalyje nurodytam atstume palikti tik informavimą, be prievolės surinkti neprieštaravimus.

Be to, teisės akto pakeitimas nenumato pereinamojo laikotarpio ir jo sąlygų (pavyzdžiui, SAZ išregistravimo momento ir pagrindo, žemės sklypų savininkų, kurių žemės sklypuose buvo suformuota SAZ pagal anksčiau pasirašytas sutartis, informavimo poreikis ir privalomumas ir kiti taikymo aspektai) tuo atveju, jeigu šis reikalavimas dėl neprieštaravimo dėl atstumų nuo nurodytų pastatų būtų taikomas ir šiuo metu jau vystomiems vėjo elektrinių parkams.

Nepritarti

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte siūloma atsisakyti sanitarinės apsaugos zonų nustatymo vėjo elektrinėms, vietoj to Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatant tam tikrą atstumą, kuriuo vėjo elektrinės turi būti statomos iki tam tikros paskirties pastatų ir patalpų. Pažymėtina, kad vėjo elektrinių, kurios galia yra nuo 30 kW iki 300 kW, bokšto aukštis siekia nuo 28-50 m, vėjo elektrinių, kurių galia yra nuo 300 kW iki 2 MW, bokšto aukštis sudaro nuo 50 iki 115 m, galingesnių nei 2 MW vėjo elektrinių bokšto vidutinis aukštis sudaro 115-170 m. Atitinkamai, įvertinus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatytą prievolę statyti vėjo elektrines atstumu, t. y. bokšto aukštis padaugintas iš 4, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomi nustatyti atstumai būtų artimi šiuo metu galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte įtvirtintiems vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydžiams.

Paminėtina, kad tuo atveju, kai vėjo elektrinė jau yra pastatyta ir žemės sklypo, patenkančio į norminį (4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis) atstumą, savininkas nusprendžia statyti naują gyvenamosios ar panašios paskirties pastatą toje teritorijoje, tai asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamyba vėjo elektrinėje, turi užtikrinti, kad sklype, kur numatoma nauja statyba būtų užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos  saugos reikalavimams, o nepavykus to atlikti, būtų susitariama dėl kompensacijų mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūloma sudaryti galimybę naujų pastatų, patalpų statytojams ir asmenims, suinteresuotiems elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitarti dėl kompensacijų, mokamų už teisės statyti naujus pastatus, patalpas praradimo, nesant galimybei užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimų ir numatoma, kad  nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Manytina, kad nepavykus ginčą išspręsti susitarimu, ginčas būtų sprendžiamas teismo tvarka ir tai sudarytų prielaidas išvengti nepagrįstų kompensacijų reikalavimo.

51.

Jaunius Jatautas, 2022-05-10

Bendros pastabos:

a) naujų mokesčių taikymas ne visada sąlygoja proveržį kurį iliustruoja šis įstatymų pakeitimų projektas, taigi, savivaldybes gauna nekilnojamo turto ir infrastruktūros mokestį, tad ar reikia panaudoti trečiąjį skatinti jų palaikymą AE plėtros atžvilgiu? ar ne geriau jį naudoti elektros tinklų modernizavimui?

c) siūloma įvesti per einamąjį periodą ir teisinės aplinkos apsaugą  projektams kurie jau pradėti vystyti leidžiant jiems toliau vystyti projektus pagal senas sąlygas nuo techninių prisijungimo sąlygų gavimo, kadangi jie jau buvo įsivertinę aplinką, nusipirkę arba išsinuomavę sklypus ir pradėjo vystyti projektus atsižvelgdami į tos dienos teisinį reguliavimą. 

d) įstatymų pakeitimų projektus smulkmeniškai  isdiskutuoti su kiekvienos srities ekspertais papildomai ir į juos atsižvelgti, nes kai kuriais atvejais nėra atsižvelgiama į šios rinkos dalyvių interesus be reikšmingos techninės, politinės ir ekonominės priežasties.  

e) standartizuoti ir peržiūrėti kiekvienos susijusios institucijos leidimų ir pažymų išdavimo terminus, juos trumpinti bei užtikrinti terminų laikymosi kontrole. Jeigu per nustatyta laikotarpį institucijai to pateikti nepavyksta, traktuoti tai kaip išduotą leidimą/pažymą. 

Pritarti iš dalies

Atkreiptinas dėmesys, kad gamybos įmoka skirta ne savivaldybei, o konkretiems bendruomenių projektams, kas padės gerinti AEI plėtros įvaizdį vietos bendruomenėse.

Taip pat įsigaliojimo terminus siūloma koreguoti taip, kad būtų galima pasiruošti naujiems procesams.

Diskusijos su rinkos dalyviais vyksta nuolatos. Sprendimai priimami įvertinus rinkos dalyvių pasiūlymus, tačiau tuo pačiu ir atsižvelgiant į viešąjį interesą.

Manytina, kad leidimų ir pažymų išdavimo terminai yra nustatyti optimalūs.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2022-95-03	6				Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau ‒ Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. (1.20-05E)3-255 pateiktais išvadoms gauti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 16, 17, 20, 21^1,22, 22^2, 23, 41, 48^2, 49, 58, 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20^1 straipsniu įstatymo projektu (toliau – EEĮ projektas), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20^1, 20^2, 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13^1ir 20^3 straipsniais įstatymo projektu (toliau – AIEĮ projektas) (toliau kartu – Projektai), 2022 m. balandžio 6 d. raštu Nr. R2-(E)-2179 pateikė pastabas Projektams. Taryba, įvertinusi Projektų pastabų derinimo pažymą ir pagal pateiktas pastabas patikslintus Projektus, pakartotinai su argumentais ir pagrindimais teikia esmines pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. 1. Dėl patikslino AIEĮ projekto 6 straipsnio. Šiuo straipsniu siūloma numatyti naują Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13^1 straipsnį, kuriuo įvedamos įmokos už pagamintą elektros energiją gamintojams iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šių įmokų administravimą pagal AIEĮ projektą atliktų paskirtas įmokos administratorius. Tuo pačiu siūloma numatyti Tarybai naują funkciją – Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Tarybai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Taryba per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją. Pažymėtina, kad šiuo pakeitimu Tarybai yra priskiriamos reguliuotojui nebūdingos funkcijos. Pagal Tarybos nuostatus^[1], Taryba yra nepriklausoma valstybės institucija, reguliuojanti energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo srityse veikiančių subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę. Tai įgyvendinama Tarybai nustatant reguliuojamas paslaugas teikiančių ūkio subjektų paslaugų kainas (kaip tai, be kita ko, numatyta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 67–69 straipsniuose), taip pat atliekant šių subjektų priežiūrą ir kontrolę. Pažymėtina, kad Energetikos įstatymo 16^1 straipsnis ir Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 12 dalies 2 punktas numato pareigą energetikos įmonėms, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas, atlikti jų patikrą bei pateikti auditoriaus patikrintas ataskaitas su išvadomis Tarybai. Taryba analizuoja reguliuojamų įmonių sąnaudas, vertina jų pagrįstumą, tokiu būdu užtikrindama, kad į reguliuojamų paslaugų kainas būtų įskaičiuotos tik pagrįstos (būtinosios) veiklai sąnaudos, t. y. pati sąnaudų patikra ir kontrolė yra priemonė nustatyti objektyviai teisingas reguliuojamų paslaugų kainas. Tuo tarpu įmokos administratoriaus veiklos priežiūros rezultatas neatsispindėtų jokiose kainose, kadangi šis subjektas neteikia reguliuojamų energetikos paslaugų. Taip pat AIEĮ projektu numatoma, kad Taryba turi įvertinti, ar įmokos administratorius tuo pačiu laikėsi administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, t. y. Tarybai numatyta vertinti, ar įmokos administratorius efektyviai vykdė įmokų administravimą. Pažymėtina, kad įmokos administratoriaus patirtos išlaidos atliekant įmokų administravimą bus dengiamos iš pačių elektros energijos gamybos įmokos lėšų, o ne iš reguliuojamų paslaugų kainų. Šiuo atveju taip pat nėra aišku, kokiais būdais ir pagal kokius kriterijus turėtų būti įvertintas įmokos administratoriaus vykdomos veiklos efektyvumas. Tarybos vertinimu, numatomas įmokų administravimo mechanizmas turėtų būti kuriamas taip, kad užtikrintų sklandų įmokų panaudojimo procesą ir tuo pačiu kuo mažesnę administracinę naštą tiek pačiam įmokos administratoriui, tiek kitoms institucijoms ir būtų išvengta papildomų procedūrų, kurios nesukuria pridėtinės vertės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina išbraukti iš AIEĮ projekto Tarybai numatomas jai nebūdingas įmokos administratoriaus priežiūros funkcijas. Tuo pačiu manytina ir siūlytina, kad siekiant AIEĮ projekte numatytų tikslų, efektyvesnis įmokos administratoriaus veiklos priežiūros būdas būtų kasmetinis veiklos rezultatų auditavimas, kuris taikomas visiems juridiniams asmenims. Siūlytina naujo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13^1 straipsnio 5 ir 10 dalis išdėstyti taip: „5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai. Esant nustatytiems aplinkybių Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 10 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius.“ „10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją . Įmokos administratorius privalo atskirai tvarkyti su elektros energijos gamybos įmokos administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet Energetikos ministerijai teikti ataskaitas apie atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų panaudojimą.“	Pritarti	5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai. Esant nustatytiems Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 10 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Lietuvos energetikos agentūros informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius. <...> 10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Lietuvos energetikos agentūrai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją. 11. Įmokos administratorius privalo atskirai tvarkyti su elektros energijos gamybos įmokos administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos panaudojimą.
2.	Valstybinė energetikos reguliavimo taryba	8				2. Dėl patikslinto AIEĮ projekto 8 straipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tarpinstituciniu lygmeniu vyksta diskusijos dėl siūlymų buitiniams vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos kainą diferencijuoti į elektros energijos ir galios mokestį, buitiniams gaminantiems vartotojams susidarys analogiška situacija kaip ir nebuitiniams gaminantiems vartotojams, kurie permoka už naudojimosi elektros tinklu, nes kaip gaminantys vartotojai turi mokėti už naudojimosi elektros tinklais paslaugą ir kaip vartotojai – galios dedamąją už persiuntimo paslaugą. Siekiant to išvengti, taip pat siekiant išvengti dažno Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo keitimo, siūlome palikti Tarybos kompetencijai nustatyti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugos būdus buitinių elektros energijos vartotojų atveju ir AIEĮ projekto 8 straipsnio 4–7 dalis išdėstyti taip: 4.  Pakeisti 20^1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Gaminantys vartotojai, atitinkantys Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą nustatyta tvarka patvirtintą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri: 1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti buitinių gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią; 2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą; 3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“ 5.  Papildyti 20^1 straipsnį 4^1 dalimi: „4^1. Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą.“ 6.  Pakeisti 20^1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba buitiniams gaminantiems vartotojams gali patvirtinti naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą, nustatytą vienu ar keliais iš šių būdų: 1) mokamą už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio; 2) mokamą už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios; 3) išreikštą elektros energijos kiekio procentiniu dydžiu nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; 4) prilygintą pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifui.“ 7. Pakeisti 20^1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Buitiniai gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas gali atsiskaityti šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Kai naudojimosi elektros tinklais paslaugos kaina nustatoma keliais atsiskaitymo būdais, Buitiniai buitiniai gaminantys vartotojai gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių.“	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į tai, jog gaminančių vartotojų atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugos būdai turi būti nustatyti įstatymo lygmeniu ir į galimus pokyčius dėl vartotojams taikomos elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos diferencijavimo. „5. Buitinių gaminančių vartotojų Naudojimosi naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios leistinos generuoti galios, arba dvinarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio ir už 1 kW elektrinės įrengtosios galios lygi pasirinktam elektros energijos persiuntimo tarifui.“
3.	Valstybinė energetikos reguliavimo taryba	14				3. Dėl patikslinto AIEĮ projekto 14 straipsnio. Tarybos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad naujoje Elektros energetikos įstatymo redakcijoje numatoma, jog leidimai plėtoti elektros energijos pajėgumus bei leidimai gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių nebus išduodami, taip pat siekiant mažinti administracinę naštą ir įvertinus tai, kad saulės šviesos energijos elektrinėms, kurių galia didesnė kaip 100 kW,  nustatyti  sudėtingesni prijungimo prie operatoriaus tinklo reikalavimai lyginant su saulės elektrinių nuo 30 kW iki 100 kW, siūloma nustatyti, kad supaprastinti reikalavimai būtų taikomi mažesnėms kaip 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, taip pat saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams. Siūloma pakeisti AIEĮ projekto 14 straipsniu keičiamo AIEĮ 49 straipsnio 5 dalies preambulę išdėstyti taip: „5. Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), mažesnėms kaip 30 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:“	Pritarti	„5. Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), mažesnėms kaip 30 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:...“

5.  Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Jurgis Razma, 2022-04-28	20^1	7		Argumentai: Nemaža dalis Lietuvos gyventojų disponuoja daugiau nei vienu gyvenamuoju objektu, kuris vartoja elektros energiją. Suprasdami, kad pasirinkus skirtingus elektros tiekėjus iškiltų sunkumų apskaityti ir kompensuoti dalį ar visą iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, siūlome elektros vartotojui palikti alternatyvą: 1) iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą priskirti vienam elektros tiekėjui ir vienam vartotojo objektui; 2) kelių objektų naudojamą elektros energiją priskirti vienam tiekėjui, jei asmuo yra sudaręs sutartis su tuo pačiu elektros tiekėju. Tokiu būdu būtų išvengta dabar galiojančios praktikos, kai atsinaujinančios elektros vartotojas privalo iš anksto fiksuoti konkrečius planuojamos suvartoti elektros energijos kiekius pagal kiekvieną atskirą elektrą naudojantį objektą, vietoje to jis galėtų (jei to pageidauja) taikyti suminę visų objektų, naudojančių atsinaujinančią elektros energiją, apskaitą. Tokia apskaita neapsunkintų ir elektros tiekėjo, nes jo kompiuterio ekrane, vartotojui mokant kas mėnesį už sunaudotą elektrą, matyti visi objektai, kuriems taikoma tokia suminė apskaita.  Pasiūlymas: Pakeisti 20^1 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: “7. Elektros energija gali būti gaminama gaminančio vartotojo elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos. Elektrinėje, kurios prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, visas pagamintas elektros energijos kiekis ar atskiram gaminančiam vartotojui priskirta jo dalis laikomi patiektais į elektros tinklus, nepaisant gaminančio vartotojo ar jų grupės elektros energijos vartojimo kiekio. Tokiu atveju su gaminančio vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta gali būti  susietos tik to paties gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos elektrinės arba jų dalys. Vienai elektros energijos vartojimo vietai gali būti priskirtos kelios elektrinės ar elektrinių dalys, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Jei vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklauso daugiau nei viena elektros vartojimo vieta, tai elektros energijos tiekėjas privalo užtikrinti suminę pagamintos ir suvartotos elektros energijos apskaitą visiems tiekėjo aptarnaujamiems  objektams, kuriems  vartotojas su minėtu tiekėju yra sudaręs elektros energijos tiekimo sutartis.” Jei vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklauso daugiau nei viena elektros vartojimo vieta, tai elektros energijos tiekėjas privalo užtikrinti suminę pagamintos ir suvartotos elektros energijos apskaitą visiems tiekėjo aptarnaujamiems  objektams, kuriems  vartotojas su minėtu tiekėju yra sudaręs elektros energijos tiekimo sutartis.”	Pritarti	Siūloma 20^1 straipsnį papildyti 7^1 dalimi: „7^1. Kai gaminančiam vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklauso daugiau nei viena elektros energijos vartojimo vieta, kuriose jis yra sudaręs elektros energijos tiekimo sutartis su tuo pačiu nepriklausomu elektros energijos tiekėju, šis nepriklausomas elektros energijos tiekėjas užtikrina suminį atsiskaitymą už pagamintą ir į elektros energijos tinklus patiektą bei visose jo vartojimo vietose suvartotą elektros energijos kiekį.“ Siūloma numatyti, kad šios dalies nuostatos įsigalioja nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1571 ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
	Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2022-05-18	16	9		Argumentai: Komisija siekia atkreipti dėmesį į projekto nuostatų, susijusių su gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta, pernelyg trumpą įsigaliojimo terminą. Skubotumas įgyvendinant Projekte siūlomą pokytį gali turėti neigiamą įtaką skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų kokybei ir jų atlikimui laiku bei paveikti visų prie skirstymo operatoriaus prijungtų elektros energijos vartotojų ir jų tiekėjų interesus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta įsigalioja 2022 m. liepos 31 d. 2023 m. sausio 1 d.“	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius.

Komisijos pirmininkas                                                                                    (Parašas)                                                                      Justinas Urbanavičius

Seimo kanceliarijos patarėja, aptarnaujanti komisijas, Jolanta Žaltkauskienė

---

[1] Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 ,,Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo“.