LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 116
STENOGRAMA
2017 m. lapkričio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2017 m. lapkričio 9 d. vakarinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, šiandien rytiniame posėdyje mes V. Kanapinską paskyrėme Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato, kad asmuo, paskirtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad narys neprisiekė ir negali eiti pareigų. Prisiekęs narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Vardiniai priesaikos lapai perduodami ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę ir V. Kanapinską į prisaikdinimo procedūrą.
15.03 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario V. Kanapinsko priesaika
V. KANAPINSKAS. Aš, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Virginijus Kanapinskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus; ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas, saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname ir linkime visada laikytis duotos priesaikos, sėkmės jums darbuose!
Opozicinių Liberalų sąjūdžio frakcijos ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė
15.05 val.
Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-699 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, popietinė darbotvarkė – opozicinių Liberalų sąjūdžio frakcijos ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“. Pirmasis popietinės darbotvarkės klausimas – Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Pranešėjas – V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kartu su jumis, pasirašiusiais šį įstatymo projektą, teikiu Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projekto tikslas – kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija užtikrinti, kad į Seimą nepatektų asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Europos Parlamento 2013 metų priimtoje rezoliucijoje „Kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija bei pinigų plovimu“ rekomenduojama, kad šalys narės imtųsi veiksmų, jog nacionalinių parlamentų nariais, Europos Parlamento nariais netaptų asmenys, teisti už tokius nusikaltimus, ir jei po bausmės atlikimo nepraėjo penkeri metai.
Europos Parlamentas rekomendavo valstybėms narėms nustatyti tokias sankcijų sistemas, kad asmenys, galutiniais teismo nuosprendžiais pripažinti kaltais už dalyvavimą darant organizuotus nusikaltimus mūsų teisinei sistemai (būtų tie asmenys, kurie nusikaltimus padarė organizuotoje grupėje), pinigų plovimą, korupciją, įskaitant ekonominius nusikaltimus ir nusikaltimus finansams, negalėtų būti įtraukti į kandidatų renkamoms pareigoms užimti sąrašus. Mūsų Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinta valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija ir ji iš esmės užkerta kelią tokiems asmenims dalyvauti valstybės tarnyboje, t. y. asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Tuo tarpu mums, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme analogiškos nuostatos nėra įtvirtintos. Tačiau tam, kad būtų pakeistas minėtas įstatymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, pirmiausia turėtų būti pakeista Konstitucija. Todėl kartu su jumis ir siūlau į Konstitucijos tekstą įrašyti, kad asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, negalėtų būti renkami Seimo nariais. Ačiū. Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, turiu tokį klausimą, žinote, kai kada geriau per konkrečius pavyzdžius – taip viskas susidėlioja į aiškesnį paveikslą. Ar dabar reiškia, kad pagal jūsų siūlymą, pavyzdžiui, dabartinis socialdemokratų pirmininkas ponas G. Paluckas negalėtų būti Seimo nariu, jeigu mes priimsime šitą pasiūlymą? Ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Teistumas apibrėžtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje. Tai reikėtų skaičiuoti terminus ir būtų labai aišku, ar teistumas yra išnykęs.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Paprastai prie konstitucinių įstatymų kažkaip mes ne taip dažnai stengiamės grįžti, kadangi vis dėlto kaip Konstitucija, taip ir konstituciniai įstatymai turėtų būti ypatingai stabilūs. Tai gal jūs galėtumėte parodyti pavyzdžių, kas čia jums taip padiktavo, ar tai tikrai yra problema, kad mūsų Seime tiek daug asmenų, kurie nuteisti už nusikaltimus, ar čia tik paprasčiausiai gali būti prevenciškai dirbant?
V. GAILIUS (LSF). Aš manau, kad tai prisidėtų ir prie mūsų parlamento prestižo, ir prie pasitikėjimo parlamentu. O jūs turbūt ne kartą matėte, kai šalia asmens, pretenduojančio tapti Seimo nariu, matoma, kad jisai yra patrauktas atsakomybėn. O šiuo konkrečiu atveju aš paminėjau ir konkretų dokumentą – Europos Parlamento rezoliuciją. Mes esame Europos Sąjungos… mes turime savo delegatus Europos Parlamente ir siūlau šią nuostatą perkelti į mūsų teisę. Be jokios abejonės, tai nepažeis subsidiarumo principo.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar čia man be mikrofono klausinėti? Ačiū. Aš pritariu jūsų minčiai, bet tik truputį abejoju, ar čia konstituciška. Piliečiai gali išsirinkti bet kokį klouną, nusikaltėlį, ką nori, tą jie ir renka. Ir čia prirenka tų klounų, akivaizdžiai, su teisingumu prasilenkiančių žmonių, ne vieną kartą mes matėme taip besielgiančių. Tokią jie turi teisę ir renka dar kartą. Aš manau, kad piliečiai turi teisę. Ar taip negali būti, kad jie turi teisę rinkti nusikaltėlius? Ką daryti?
V. GAILIUS (LSF). Šiandien tokia teisė yra. Aš siūlau, kad tokios galimybės nebūtų. Tai ir yra projekto esmė, kad asmenys, turintys teistumą, nepatektų į parlamentą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, aš jau įjungtas, gerbiamoji pirmininke.
PIRMININKĖ. Bet aš turiu pasakyti, kad klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Malonu. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų, kodėl mes apsiribojame tiktai kandidatais rinkimuose į Seimą, o neliečiame Europos Parlamento arba savivaldybių, prezidento?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Su šia konstitucine nuostata yra susiję ir jūsų įvardinti valstybės pareigūnai. O valstybės tarnybos situaciją aš paminėjau – valstybės tarnyboje yra Valstybės tarnybos įstatymas. Vietos savivaldos įstatymo nuostatos turbūt turėtų būti pritaikytos prie šios konstitucinės nuostatos, jeigu jai būtų pritarta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Petrai, gal nekalbėsi? Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame po pateikimo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas numatomas pavasario sesijoje.
Dabar darbotvarkės 2-3a klausimas. Replika po balsavimo – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Siūlyčiau įdarbinti ir Konstitucijos komisiją, kad ji apsvarstytų šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Konstitucijos komisija kaip papildoma. (Balsai salėje) Taip suprantu, kad ji susirinks.
15.16 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1128(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1129(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3a ir 2-3b klausimai. Kviečiu S. Gentvilą pateikti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Biudžeto sandaros įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, ačiū už galimybę pristatyti. Pristatau įstatymo projektą, kurį įregistravome kartu su gerbiamuoju K. Glavecku bei K. Starkevičiumi. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimas ir Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimas skamba komplikuotai, bet iš esmės jis keičia savivaldybių motyvaciją investuoti į tai, kas atsiperka.
Šiandien savivaldybės vis dar pagal savo savarankiško biudžeto planavimą primena sovietinį principą – kad iš kiekvieno pagal išgales, kiekvienam pagal poreikius. Tai yra iš tų, kas uždirba, paimsime, tiems, kas nesistengia arba negauna, duosime. Kitaip tariant, šiandien yra Biudžeto metodikos įstatyme tokia nuostata, kad jeigu savivaldybės gauna viršplanines gyventojų pajamų lėšas arba kitas, jos automatiškai paimamos ir perskirstomos kitoms savivaldybėms, toms, kurios nesurenka savo suplanuoto biudžeto.
Valstybės kontrolės šių metų 27 dienos ataskaitoje, kurioje kalbama apie savivaldybių ir valstybės darbą pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, pažymima, kad dar 2014 metais Valstybės kontrolė audito ataskaitoje, nagrinėdama savivaldybių biudžetų formavimą, pasisakė, kad valstybės ištekliai tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų paskirstomi netinkamai ir neskatina savivaldybių priimti tokių sprendimų, kurie turėtų įtakos biudžeto pajamoms didėti, neskatina regionų ekonomikos augimo.
Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme nėra nustatytų kriterijų, kuriais remiantis nustatomos ir keičiamos savivaldybėms tenkančios GPM dalys, o tai prieštarauja konstitucinėms teisėms, valstybės atsakingo valdymo principams. Tai yra Valstybės kontrolės išvada.
O kas vyksta realybėje? Realybėje vyksta, kad savivaldybių merai daugiausia yra susitelkę važinėti į Vilnių, į skirtingas ministerijas, į skirtingas Europos Sąjungos lėšų skirstymo agentūras, užuot apėję savo mokesčių mokėtojus ir klausę trijų klausimų. Ką aš galiu padaryti, kad padėčiau tau tapti pelningesniam? Ką aš galiu padaryti, kad tu įkurtumei daugiau darbo vietų? Ir ką aš galėčiau padaryti, kad tu daugiau investuotum? Vietoj to mūsų savivaldybių vadovai dėl prastos biudžeto metodikos iš esmės tik važinėja į Vilnių išsireikalauti, išsikaulyti pinigų. Kaip vienas iš pavyzdžių galėtų būti ir toks, kad neįvardintos savivaldybės vadovas nutiesia ir išasfaltuoja kelią iki kapinių, bet ateinančiam būsimam investuotojui, kuris ateina su konkrečia investicija, jau nebeturi pinigų, nes iš esmės šiandien biudžeto metodika yra tokia, kad jeigu tu investuosi ir gausi grąžą, tai ji neatsispindės arba bus paimta.
Kaip R. Kuodis, Lietuvos banko vienas iš vadovų, sako, kaštų naudos analizę ekonomistai atrado jau prieš 180 metų, Lietuvos viešajame sektoriuje ji yra nenaudojama. Kodėl nenaudojama? Nes biudžetas neleidžia ir neskatina savivaldybių ja naudotis.
Jeigu kalbėsime verslo terminais, tai pardavimo vadovas, kuriam turėtų būti priedas, dirba viršvalandžius ir mėnesio pabaigoje uždirbęs viršvalandžius lyg ir turėtų gauti priedą, kaip ir savivaldybės vadovas, labai stipriai dirbęs su investuotojais arba pagrindiniais savo mokesčių mokėtojais. Mėnesio pabaigoje išeina taip, kad tas pardavimo vadovas iš esmės pasmerktas, kad jis priedų nebegauna, o išdalinama tiems, kurie arba nedirbo, arba nedirbo viršvalandžių.
Labai svarbu, kad mūsų savivaldybės įsigilintų ir būtų motyvuotos užsidirbti. Todėl šiuo įstatymo pakeitimu iš esmės siūlome, kad nuo 2019 metų, pabrėžiu, nuo 2019 metų, ne nuo 2018 metų, savivaldybių viršplaninių pajamų, jeigu jos investavo ir gavo grąžą, galėtų būti paimta 20 %, nes dabar 30 % galima paimti, 2020 metais – tik 10 %, o 2021 metais turėtume palikti visas viršplanines lėšas savivaldybių biudžetui. Turėtų būti pereinamasis laikotarpis, kad savivaldybės būtų motyvuotos dirbti, investuoti ten, kur reikia, ir ten, kur apsimoka.
Taip pat toms savivaldybėms, kurios negautų biudžeto lėšų perskirstant viršplanines lėšas, iš esmės pereinamuoju laikotarpiu tai galėtų būti kompensuojama iš valstybės biudžeto.
Toks yra įstatymo pasiūlymas, mielai norėčiau atsakyti į klausimus, jeigu turėtumėte. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, jūs išdėstėte problemas: savivaldybės nėra motyvuotos, netolygiai pasiskirsčiusios jų galimybės pritraukti investicijas ir panašiai. Tačiau jūsų siūlymas savo esme yra gana ribotas. Aiškinamajame rašte aiškinate ir dabar paminėjote, kad pareinamuoju laikotarpiu tai pareikalautų valstybės biudžeto lėšų. Žinodamas, kad valstybės biudžetas yra deficitinis ir sulaukia kritikos iš visų šalių, tarp jų ir iš prezidentūros, nepateikėte skaičių, koks būtų finansavimo poreikis. Gal galite dabar paminėti arba bent jau apytiksliai pasakyti, kiek reikėtų lėšų pereinamuoju laikotarpiu? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą, geras klausimas. Gerbiami valstiečiai, ėjote su viltimi grąžinti pažadą ir decentralizuoti valstybės valdymą. Jeigu pažiūrėtume į kitų metų biudžeto projektą, tai Lietuvos savivaldybės perskirstys 1,8 mlrd. eurų iš 11,4 mlrd. eurų valstybės konsoliduotų viešųjų išlaidų. Tik 15 % valstybės viešųjų išlaidų bus perskirstoma per savivaldybes. Tai mes kalbame, kad jau savivalda yra be galo silpna, turi be galo mažą galią finansiškai ir perskirsto mažą dalį.
O atsakant konkrečiai į jūsų klausimą, šiuo metu viršplaninių biudžeto lėšų yra maždaug, ką aš mačiau pagal biudžeto projektus, galiu suklysti, bet yra apie 300 mln. eurų, kurie yra perskirstomi kiekvienais metais. Rodos, septintoje lentelėje nurodyta, kad keturios savivaldybės iš esmės pervedė pernai metais.
PIRMININKĖ. A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūsų ir jūsų kolegų pateiktą projektą pateikus Vilniaus ir Klaipėdos miestų merams, aš įsivaizduoju, jie tikrai pritartų ir aš jų vietoje būdamas taip daryčiau. Bet kiti merai: Plungės, Elektrėnų, tarkime, tikriausiai nepritartų. Kaip jūs manote?
S. GENTVILAS (LSF). Teisingas klausimas, bet čia yra vertybinis klausimas, kodėl miestai, kurių mokesčių mokėtojai sumoka bendrąja prasme kur kas daugiau mokesčių, turi gauti gerokai mažiau mokesčių negu kai kurios savivaldybės. Šiandien, pavyzdžiui, Klaipėdos arba Vilniaus mokesčių mokėtojai sumoka iš esmės tiek pat lėšų į biudžetą, o vidutinės pajamos, kurias gauna biudžetui padalinus iš gyventojų skaičiaus, yra dvigubos. Vidutinis neringiškis šiandien gauna savarankiškame savivaldybės biudžete dvigubai daugiau pinigų negu vidutinis vilnietis, klaipėdietis ar kaunietis. Ar tai yra solidaru? Kodėl Lietuvoje kai kurios savivaldybės, tikrai pasiturinčios, turi gauti daugiau ir būtų perskirstoma?
Aš manau, kad turėtume kalbėti apie labiau motyvuojančią sistemą. Tikrai yra savivaldybių, kurioms reikia padėti. Tai yra savivaldybės, kuriose yra struktūrinis nedarbas, savivaldybės, tokios kaip Visagino, iš kurių pasitraukė milžiniški arba patys pagrindiniai darbdaviai. Ten turi būti tikslinės priemonės tam regionui gaivinti. Bet mes turime užkurti savivaldybių norą atsižvelgti, ne tik važiuoti į Vilniaus koridorius, bet ir rūpintis verslumu bei investicijomis savo regione. Aš manau, kad, sudėlioję principus, galime po pateikimo diskutuoti, ar viską perskirstyti, kurią dalį perskirstyti, bet mes turime eiti link didesnės savivaldybių motyvacijos užsidirbti ir rūpintis savo mokesčių mokėtoju.
PIRMININKĖ. Klausia L. Talmontas.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Simonai, aš noriu pratęsti gerbiamo kolegos Antano klausimą. Ar jūs turite skaičiavimų, kiek ir kokias savivaldybes palies, jeigu bus priimtas šis įstatymas?
S. GENTVILAS (LSF). Kiekvienais metais rudenį kaip šį arba ankstyvą žiemą priimamas Finansinių rodiklių įstatymas, kur Finansų ministerija iš esmės nusako, koks planuojamas savarankiškas biudžetas. Aš neturiu duomenų, nes kiekvienais metais yra skirtingas viršplaninių lėšų surinkimas, kiekvienoje savivaldybėje jis gali skirtis. Bet vienais metais, aš iš esmės prisimenu skaičių, rodos, 2014 metais iš 60 savivaldybių tik septynios savivaldybės surinko savo biudžetą ir jį viršijo, 53 savivaldybės nesurinko biudžeto, kurį numatė Finansų ministerija. Finansų ministerija pasilikdama tą iš esmės susisiekiančiųjų indų… kad, oi, ne taip suplanavome jums biudžetą, ne jūs čia nusipelnote gavę daugiau lėšų ir iš jūsų paimsime, elgiasi iš esmės kaip Dievo ranka perskirstydama. Man atrodo, savivaldybės, nors ir kaip būtų, turėtų būti labiau suinteresuojamos. Aš suprantu tų 53 savivaldybių baimę, kad negaus biudžeto lėšų ir negaus dotacijos iš tų savivaldybių, kurios surenka, bet pats principas turi būti, kad savivaldybės stengtųsi.
Po pateikimo, sakau, manau, bus ir Finansų ministerijos pasiūlymų, kurie patikslins tai.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, čia senas reikalas, kai didieji miestai nori mažųjų savivaldybių sąskaita truputį pasipildyti savo biudžetą. Kodėl mažųjų savivaldybių? Iš tikrųjų negalite sakyti, kad vien nuo pastangų priklauso. Jūs net įstatyme neįrašėte, kad nuo investavimo priklauso ir panašiai. Įstatyme niekur nėra, kad investuoji ir paskui gauni.
Bet jeigu pasižiūrėtume, mes gyvename valstybėje ir valstybė iš visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigų investavo į tuos parkus, laisvąsias ekonomines zonas ir panašiai. Dabar išeina, kad valstybė investavo visų mūsų pinigus, o dabar jau gudrios savivaldybės, kur daugiau ateina verslo, iš to turės naudą ir gaus didesnius mokesčius.
Nemanote, kad galbūt reikėtų kitų svertų ieškoti, kaip paskatinti savivaldybes investuoti? Aš suprasčiau, jei savivaldybė prisidėjo daug darbų, investavo savo pinigų, sukūrė konkrečias darbo vietas – galbūt. Nuo tų darbo vietų ir galima būtų skaičiuoti, bet ne nuo visų.
Supraskite ir kitą dalyką. Pavyzdžiui, darbo bitės dirba regionuose, pavyzdžiui, kad ir bankų, kad ir draudimo kompanijų. Čia sėdi operatoriai, kurie gauna milžiniškus atlyginimus. Bet jeigu nebūtų darbo bičių, nebūtų operatorių. Dabar dirba regione ir moka mokesčius ten, o čia gauna didesnes pajamas todėl, kad regionai gerai dirba, kodėl turėtų nuolaidą turėti savivaldybė? Kur čia jos nuopelnas?
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Toks principinis klausimas. Bet aš, gerbiamas Edmundai, pateiksiu vieną regioninį pavyzdį.
Jeigu pažiūrėtume į Lietuvos apskritis, kur mažiausi atlyginimai, tai yra Tauragės apskritis. Dabar jūsų kolega konservatorius, sėdintis Tauragės miesto taryboje, įkūrė privatų industrinį parką, kur ateina milžiniškos investicijos, ir dėka iš tikrųjų labai veiklaus mero, kuris dirba su verslu, kyla, ateina. Tauragė yra kaip pavyzdys savivaldybės, kuri tiesiasi, nepaisant to, kad ten nėra įdėta valstybinių pinigų.
Bet žinote, kad mes turėtume tokių pavyzdžių, mes turime sukurti sistemą, kuri motyvuotų. Jeigu mes šiandien pasižiūrėsime į Lietuvos savivaldybes, kurios turi kokio nors tipo ekonomines plėtros agentūras, tai vos keletas Lietuvos savivaldybių turi iš esmės analitikų, turi žmonių, kurie per 24 valandas galėtų aptarnauti investicinę užklausą. Iš esmės, kaip vakar sakė pristatant Valstybės kontrolės ataskaitą, 88 % Lietuvos savivaldybių neturi pasirengusios struktūros, kuri priimtų investicines užklausas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. K. Glaveckas – už. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų siūlyčiau pritarti šiam projektui, nes, kaip ir paminėjo pristatytojas, atsiranda ir mažųjų savivaldybių, kurios jau pradeda ekonomiškai tvirtėti, atsigauti. Taip skatinama ieškoti tų vidinių rezervų, o ne žiūrėti į centrą, kad štai centras viską duos tų didžiųjų sąskaita. Čia dėl to gal ir vyksta po to tas judėjimas irgi viena kryptimi – į didžiuosius miestus, kai pačios savivaldybės, jų tarybų nariai nesuinteresuoti, kad būtų plėtojamas verslas, būtų sudaromos geros verslo sąlygos kiekviename rajone, regione. Toks šaltas dušas, aš manau, būtų visai neblogai ir praverstų dėl bendrų mūsų rezultatų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pranešėjo pateikta idėja, kad reikia gerinti savivaldybių finansavimo principus, būdus ir motyvus pritraukti investicijas ir efektyviai veikti, be abejo, yra sveikintinas dalykas, tačiau pats siūlymas atliepia tiktai didžiųjų savivaldybių, kurios yra turtingos, kurių aukštas darbo užmokestis, interesus. Matydamas ir Teisės departamento išvadas, kad nėra pagrįstas tas siūlymas ir gali prieštarauti netgi valdžių atskyrimo principui, nes lyg ir siūlo kažką, rekomenduoja ir reikalauja iš Vyriausybės, tačiau kompleksinio vertinimo nepateikia, įskaitant ir žiedinių savivaldybių sprendimo problemas, ir mokestinių pajamų įvairovės sprendimo būdus, manau, kad šiame etape jokiu būdu negalima pritarti šiam įstatymo projektui. Tuo labiau kad Vyriausybė kitais metais pateiks kompleksinius siūlymus dėl savivaldybių finansavimo modelio, toks įsipareigojimas yra. Tiktai bendrai, matydami bendrą vaizdą ir įvairovę tų problemų ir sprendinių, galime tikėtis optimalaus sprendimo. Prašau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 29, prieš – 12, susilaikė 46. Po pateikimo nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad tobulintume, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 59, prieš – 21. Įstatymų projektai Nr. XIIIP-1128 ir Nr. XIIIP-1129 grąžinti iniciatoriams tobulinti.
15.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1310 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, dabar E. Gentvilas užleidžia vietą V. Gailiui pateikti projektus Nr. XIIIP-1310 ir Nr. XIIIP-1109. Kol kas R. Žemaitaičio nematau. Gal dar grįš? Gerai. (Balsai salėje)
V. GAILIUS (LSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, prašau įtraukti į darbų programą Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo „Dėl rudens sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą, kadangi noriu pateikti Mokesčių administravimo įstatymo pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, čia yra Seimo nutarimas dėl programos. Ar galime po pateikimo pritarti? Pritarta po pateikimo.
Svarstymas. Gal galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime.“)
Priėmimas. Balsuojame. Vienas straipsnis.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 79: už – 69, prieš – 1, susilaikė 9. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.37 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1109 (pateikimas)
Dabar V. Gailius pateiks Mokesčių administravimo įstatymo 148 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Mokesčių administravimo įstatymo 148 straipsniu siūlau įvesti naują teisinį reglamentavimą skiriant komisijos narius ir numatyti nepriekaištingos reputacijos bei atleidimo iš šios komisijos institutą, jeigu asmuo neatitinka keliamų reikalavimų. Komisija buvo įsteigta 1999 m. sausio 1 d. Vyriausybės nutarimu „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“. Komisijos narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė finansų ministro ir teisingumo ministro bendru teikimu. Komisijos nariai skiriami šešeriems metams, kadencijų skaičius neribojamas.
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymas reguliuoja panašius teisinius santykius nagrinėjant ikiteisminius skundus, t. y. tarsi kvaziteisminė institucija dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų. Šios komisijos skyrimo laikotarpis numatytas daug trumpesnis – ketveri metai, nei Mokestinių ginčų komisijos, kai numatyti šešeri metai.
Kituose įstatymuose taip pat pareigūnų ir įstaigų vadovų darbo laikotarpis ribojamas 4–5 metų terminu ir kadencijų skaičiumi. Nėra pagrįsta, kodėl komisijos nariai turėtų privilegiją eiti pareigas ilgiau nei kiti valstybės pareigūnai ar įstaigų vadovai ir turėtų galimybę tai daryti nepertraukiamai neribotą laiką – be kadencijų, nekontroliuojant, nekonkuruojant ir netaikant jokių objektyvių atrankos kriterijų. Įstatymo rengimą paskatino žinios apie šios komisijos veikimo principus ir paskirtį. Iš pradžių, kartu su I. Šimonyte teikdami šį projektą, galvojome, kad gal nebereikalinga kvaziteisminė institucija, nes apeliacinė instancija yra centrinis mokesčių administratorius. Bet gavome Finansų ministerijos patikinimą, kad jinai reikalinga, nes galvojama apie mokesčių administratoriaus centralizavimą, ir tokia komisija kaip apeliacinė instancija, kaip kvaziteisminė instancija yra reikalinga. Tačiau šiandien tokia paskyrimo į šią komisiją procedūra užkerta kelią į šią komisiją patekti jauniems, energingiems teisininkams, mokesčių teisės ekspertams ir iš tikrųjų praranda savo paskirtį.
Manau, kad toks teisinis reglamentavimas, kai bus įvestas egzaminavimas, pakels šios komisijos autoritetą ir sudarys galimybę į komisiją patekti patiems geriausiems ir aukščiausią kompetenciją turintiems asmenims.
Manau, kad projektas būtinas tam, kad būtų lygiateisiškumo principas įgyvendintas ir šios komisijos nariams būtų keliami vienodi reikalavimai kaip ir kitiems. Šiandien nagrinėjant komisijos 2016 metų veiklos ataskaitą pažymima, kad 2016 metais išnagrinėjo 385 mokesčių mokėtojų skundus ir prašymus, iš jų 267 bylose mokestinis ginčas nagrinėtas iš esmės, teismui apskųsti 143 komisijos sprendimai. Kitose bylose priimti sprendimai dėl skundų nenagrinėjamo, skundų padavimo termino atnaujinimo ir kitais procedūriniais klausimais. 95 komisijos sprendimais centrinio mokesčio administratoriaus sprendimai buvo visiškai arba iš dalies panaikinti ar perduoti nagrinėti iš naujo. Taigi net 83 % iš visų iš esmės išnagrinėtų skundų mokestiniai ginčai toliau nagrinėjami teismuose.
Pažymėtina, kad komisijos veiklos ataskaitoje šis rodiklis, mano nuomone, apskaičiuotas netiksliai, tai yra neskundžiamų teismui sprendimų procentas apskaičiuotas nuo bendro komisijos priimtų sprendimų skaičiaus, todėl neatspindi realios situacijos. Siūlau turėti skaidrią, efektyvią, atvirą mokestinių ginčų kvaziteisminę instituciją. Prašau palaikyti šį projektą, svarstymo stadijoje susitartume dėl tobulinimo. Ačiū, pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki, išties pritariu pačiai idėjai, nes tikrai manau, kad termino sutrumpinimas ir kadencijų ribojimas tikrai padidins konkurenciją ir įlies šviežio kraujo į šitos komisijos veiklą. Man kyla klausimas dėl egzaminavimo įvedimo, kad vietoj tam tikrų objektyvių kriterijų, kuriuos būtų galima įrašyti į įstatymą, įvedama egzaminavimo kategorija, kad turės išlaikyti tam tikrą egzaminą būsimi komisijos nariai ir panašiai. Tada tas pasirengimas narystei komisijoje tampa toks pakankamai ilgas ir ar jo iš tikrųjų reikia?
V. GAILIUS (LSF). Aš siūlau tokią formulę, kadangi toks sprendimas atidarytų kelią jauniems, perspektyviems teisininkams, mokestinių ginčų ekspertams, mokesčių teisės ekspertams. Pasirinkau tokį kelią, kadangi jį laikau skaidriausiu. O jūsų abejonės turbūt turi pagrindą. Taip, aš pritarčiau jūsų nuomonei, bet abejoju, ar įstatymo projektu siekiamas tikslas dėl to turėtų nukentėti. Ačiū jums už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, dėkui už iniciatyvą. Manau, tai tikrai sveikintinas dalykas. Problema yra ta, kad aiškinamajame rašte jūs vartojate tarptautinių institucijų vertinimus ir iš dalies rekomendacijas, tačiau aš nesu tikras, kad mes galime ta tarptautine patirtimi tiesiogiai pasinaudoti, pavyzdžiui, dėl pačios egzaminų metodikos ir procedūrų, taip pat ir tų atstovaujamų arba deleguojančių institucijų, kad būtų didesnė įvairovė. Gal jūs galite indikuoti, kad bus naudojamasi tarptautine praktika dėl egzaminų tvarkos nustatymo metodikos. Ir taip pat iš kokių institucijų gali būti siūlomi nariai į tas komisijas, išskyrus Teisingumo ir Finansų ministerijas? Gal tai ir yra jūsų projekte, bet gal galite pakomentuoti, kas galėtų būti – akademinės, verslo organizacijos ar dar kokios nors?
V. GAILIUS (LSF). Taip, ačiū už klausimą. Rengdamas įstatymo projektą diskutavau su Advokatų gildija, su Teisininkų draugija, su Finansų ministerija, su visais subjektais, kurie galėtų deleguoti. Bet mes vėl padarytume uždarą procesą ir, jeigu nedeleguoja kuris nors iš mano išvardintų subjektų, praranda galimybę patekti aukštą kvalifikaciją ir kompetenciją turintys asmenys, todėl pasirinkau tokį modelį. (Balsai salėje) Mes turime teismų sistemą, teisėjai laiko egzaminus, o čia kalbu apie kvaziteisminę instituciją. Problemos laikant egzaminą nėra. Jeigu mes tinkamai reglamentuosime egzaminavimo tvarką pasitelkę teismų patirtį, manau, kad turėsime atsakingą, kompetentingą instituciją, kuri perims krūvį iš teismų. Ačiū jums už klausimą.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pranešėjau, ar jūs prieš teikdamas šito įstatymo pataisą nagrinėjote, kiek apskritai, jeigu Administracinių ginčų komisija priima sprendimą, kiek procentų jų sprendimų yra skundžiami? Jeigu jie… Pagal mano turimą informaciją faktiškai beveik visi sprendimai skundžiami. Kam tada šita institucija reikalinga?
V. GAILIUS (LSF). Aš statistinius duomenis jums pristačiau. Jie yra aiškinamajame rašte, todėl nebekartosiu. Taip, jie pateikiami taip, kad jie atrodytų įspūdingai ir atrodytų patogiai šitai institucijai, bet taip, mano nuomone, nėra. Mano nuomone, nėra. Nes toje institucijoje dirba iš esmės asmenys, deleguoti mokesčių administratorių. Žmogus dirbo visą laiką Mokesčių inspekcijoje ir po to savo kolegų sprendimus kvestionuoja. Nesutinku su tokia situacija, todėl teikiu šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, daugiau klausimų nėra. Gerbiamas Stasy, jūs vienintelis norite kalbėti už, prieš nėra, gal nereikia? Ar norite? Tai prašau kalbėti už.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Palaikau šitą įstatymo iniciatyvą. Kad nebegaišinčiau laiko, norėčiau siūlyti prašyti Vyriausybės išvados. Vienareikšmiškai. Taip pat, nežinau, gal data numatyta, svarstyti ne anksčiau kaip pavasario sesijoje.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiami kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašau, jeigu yra norinčių.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 63, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas pavasario sesijoje ir prašome Vyriausybės išvados. Tinka viskas? Ačiū.
15.50 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-928 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Dabar vietoj Remigijaus… Vajėzau, jau ketvirtas. (Juokas) P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pateiktas įstatymo projektas. Iniciatorius Remigijus įregistravęs, bet šiuo metu negali pristatyti. Mintis yra ta, kadangi yra lengvatinis PVM centriniam šildymui ir buvo čia įvairiausių iniciatyvų, kad reikėtų tą lengvatinį PVM naikinti apskritai ir sudaryti sąlygas, t. y. kompensacijas mokėti didesniam skaičiui žmonių. Jeigu daugiau kaip 10 % išleidžia šildymui (priimti įstatymai), tokiu atveju žmogus gauna kompensaciją. Man atrodo, yra labai logiška.
Tačiau valstiečiai vis dėlto pasidavė konservatorių spaudimui – priėmė įstatymą ir paliko tą lengvatą. Dabar visi – ir turtingi, ir biedni, mokės vienodai. Todėl mes siūlome… Tikrai yra daug gyventojų, kurie naudoja kitas kuro rūšis: malkas, anglį, na, įvairiausias kuro rūšis, briketus ar panašiai, ir jie moka visą mokestį, t. y. 21 %. Aš manau, tai yra antikonstituciška, tai yra neteisinga, ir negali žmogus mokėti, kaip čia pasakyti, nelygių mokesčių. Jeigu mes kreiptumės šiuo klausimu į Konstitucinį Teismą… Man specialistai aiškina, kad tikrai tai yra Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas. Jeigu jau šildymui yra lengvata, turi būti visoms kuro rūšims lengvata.
Sutinku, kad galbūt tai būtų nemaži mokesčiai, bet ne paslaptis, ypač kaimuose, miesteliuose, kaip jūs žinote, daugelis žmonių ieško visokių būdų, kaip, gal ne visai legaliai, nusipirkti to kuro ir taip išvis išvengti mokesčių. Sumažinus mokestį, manau, tikrai žmonės pirktų visi legaliai tą kurą ir mes, manyčiau, net nepatirtume kokių nors didelių finansinių nuostolių.
Jeigu dabartinė Vyriausybė nepasiruošusi to įgyvendinti nuo šių metų, galima atidėti kitiems metams, bet tam reikėtų ruoštis ir įgyvendinti šitą įstatymo nuostatą, nes dabar galiojanti įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai. Todėl aš prašau bendro sutarimo, o jeigu jau pinigų sakysit, kad nėra, kiek čia tų pinigų reikia, tai grįžkime prie tos pradinės, socialiai labai teisingos minties: lengvata tik tiems, kurie daugiau išleidžia. Lengvatą naikinkime ir kompensuokime tiems, kurie išleidžia daugiau nei 10 % savo pajamų šildymui.
Labai teisingas, socialiai atsakingas buvo priimtas įstatymas ir po to kiti lydimieji, todėl aš prašau būti nuoseklius ir visoms kuro rūšims taikyti vienodą PVM tarifo mokestį. Labai sklandžiai pristačiau, klauskite.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Labai daug nori jūsų klausti. Pirmasis R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pranešėjo paklausti: jūsų pasiūlytame projekte prioritetas yra medžiui, o kaip jūs galvojate dėl kitų kuro rūšių, ten labai aiškiai įrašyta: medis, briketai, durpės, anglis, gal tada formuluoti, kad visoms kuro rūšims? Toks klausimas.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, aš pristačiau, matote, čia rengė R. Žemaitaitis, gal ir yra šiokia tokia klaida, bet aš kalbu apie visas kuro rūšis. Po pateikimo pritarkite, o svarstymo stadijoje mes kartu su jumis pateiksime pasiūlymų, kad visos kuro rūšys įeitų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, tamsta labai kuklus…
P. GRAŽULIS (TTF). Tikrai.
A. BAURA (LVŽSF). …sakydamas, kadangi nėra R. Žemaitaičio, jums tenka, bet jūs esate vienas iš tų septynių teikėjų, tad viskas čia yra gerai. Mano klausimas būtų toks: tiek aiškinamajame rašte, tiek ir jūs pristatydamas paminėjote, kad vienas iš argumentų, dėl ko siūlote tą lengvatinį tarifą, yra didelis šešėlis šioje srityje, tačiau ar jūs nematote, kad vis dėlto dėl malkų, šiuo atveju, aš visiškai sutinku, tai yra asmenys, kurie turi kokius nors miško plotelius ir iš to jie, sakykime, nevisiškai legaliai tas malkas ir pardavinėja. Tačiau dėl briketų pjuvenų, šiaudų granulių, vis dėlto tą įrangą turi arba fiziniai asmenys, kurie yra PVM mokėtojai, arba kokios nors UAB ar kitos įmonės, šiuo atveju aš manau, kad tvarka ten yra didesnė. Tiesiog norėčiau jūsų atsakymo, kaip jūs galvojate?
P. GRAŽULIS (TTF). Žinote, aš taip pasakysiu: taip sumaišė Seimo narius, kad dabar aš klausiantį kol surandu, pusę klausimo praklausau. Kelkite dabar rankas, po persodinimo tiek sumaišė Seimo narius, kad nežinau.
Dabar žiūrėkite: kuo mažesni mokesčiai, tuo mažesnis tikslas slėpti tuos mokesčius. Mes tikrai nieko neprarasime, aš puikiai sutinku su jumis, kad ten tvarka, tarkime, yra didesnė, bet kada mokesčiai bus mažesni, neapsimokės, apskritai neapsimokės rizikuoti ir slėpti tuos mokesčius. Ko gero, surinksime tiek pat, kiek surenkame. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų argumentacija dabar jau labai panaši į greta sėdinčių liberalų: kuo mažesni mokesčiai, tuo tiek pat arba dar daugiau surinksime. Aš tuo netikiu. Bet klausimas jums rimtesnis. Jeigu tam jūsų įstatymo projektui nebus pritarta, jūs paminėjote, kad dabar jau galiojanti ir nuo naujų metų siūloma centrinio šildymo lengvata yra neteisinga konstituciškai, diskriminuoja, ar jūs pasirengę būsite inicijuoti įstatymo projektą, kuriuo būtų atšaukta ta lengvata centriniam šildymui?
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis paklausėjau, gerbiamasis Jakeliūnai, aš pritariu jūsų nuostatai ir jūsų pozicijai ir laikiausi nuosekliai, bet Vyriausybė, man atrodo, tikrai leis – siekdama galbūt urėdijų reformos ir norėdama surinkti daug balsų tai reformai, pasidavė konservatorių, liberalų spaudimui. Tikrai gaila, man atrodo, tas pirmas žingsnis, kurį jūs žengėte, tikrai labai socialiai atsakingas, o mokesčiai mažesni. Mokesčius nuslėpti irgi kainuoja, ir jūs puikiai tai žinote, o kai mokestis mažas, na, kam jį slėpti?
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tiesų malkos nėra didelė problema kaime ir daug kas pasiruošia pats tų malkų. Galbūt kito modelio reikia ieškoti, galbūt kompensuoti, prisidėti, jeigu žmogus neturi pakankamai pajamų, nes čia kaip ir nelegalu, bet tada turėsi iš kaimyno pirkti malkas, kaimynas – iš tavęs pirkti malkas, kaip ir gali būti per daug problemų. Galbūt iš tikrųjų tie, kurie kūrena malkomis, gauna kokią nors kompensaciją ir taip problemas išsprendžiame, nes čia iš tikrųjų, atrodo, siūlome kaimui, kaimiškam rajonui, bet ne visiems tai aktualu.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kas kūrena anglimi arba kitu kuru, yra ne centralizuoto šildymo gavėjas, tai liečia kiekvieną, ir manau, kad kiekvienam yra aktualu. Žinoma, galbūt žmogus turi truputį miško ar ko, jis pats pasiruošia medieną, bet yra tikrai išskirtiniai, pavieniai atvejai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, viską jūs gerai pasakėte, bet truputį akcentai ne čia. Išties anglių nėra tame jūsų projekte, kad irgi gautų, ir nėra dujų. Čia kalbama apie atsinaujinančią energetiką, tai yra granulės, briketai, medis. Akcentuokime tai, nes Lietuva ilgą laiką dotuodavo žmonėms, subsidijuodavo tuos, kurie statydavo granulinius pečius, sumokėdavo iš klimato kaitos pinigų jiems subsidijas už tai, kad jie pereina prie kito kuro. Čia yra pagrindinis akcentas. Ir po to, aišku, kada pradėjome renovaciją, tos subsidijos buvo panaikintos ir blogai padaryta. Tai mes čia išlošime du kartus, tai, kad vykdysime klimato kaitos numatytas direktyvas, ir sumažinsime, ir paskatinsime žmones pereiti prie biokuro.
Aš kreipiuosi į žaliuosius valstiečius – jie tikrai turi palaikyti, nes tai yra žaliasis projektas. Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš visiškai pritariu jums. Man atrodo, tai yra tik pateikimas. Svarstymo stadijoje galima registruoti pataisas. Manau, kad labai logiškos yra pataisos.
Dabar dar, kadangi iš tikrųjų nėra apskaičiuota tiksliai, kiek tai reikalautų pinigų iš biudžeto, jeigu būtų pritaikyta šita lengvata, nebūtinai aš manau, kad būtų įgyvendinama šioje kadencijoje, dabar nuo naujų metų, galima atidėti vieneriems metams ir pasiruošti, bet jeigu Seimas pasiryžtų, būtų priimtas įstatymas ir įsigaliotų nuo naujų metų, sveikinčiau, bet nesu tiesiog labai užsispyręs, kad būtinai nuo šių metų. Bet teisingumą reikia atkurti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ir tvarką.
P. GRAŽULIS (TTF). Ir tvarką.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Petrai, norėčiau paklausti, tiesą sakant, mums, liberalams, kilo ta pati mintis kaip ir jums, bet vienas dalykas mus atgrasė, vienas argumentas mus sustabdė, kad registruotume tokią pataisą. Įsivaizduokime dabar, kad kažkam kompensuojame malkų įsigijimą. O kaip mes dabar ir kokiomis metodikomis apskaičiuosime, kiek malkų tas namas sudegina arba kaip efektyviai veikia krosnis? Centralizuoto šildymo yra istoriniai duomenys, sąskaitos, dar kažkas. Bet, kalbant apie namų ūkius arba vienbučius namus, privačius namus, iš esmės reikės rengti milžiniškas metodikas, bus begalė popierizmo, begalė čekiukų, kuriuos reikės sutikrinti. Ir man atrodo, kad mes pasvarstę iš esmės apsisprendėme tokių dalykų net neregistruoti, nes tai sukurs tokį biurokratinį aparatą, kuris bus dvigubai brangesnis negu pati nuolaida. Kaip jūs įsivaizduojate įgyvendinimą?
P. GRAŽULIS (TTF). Man atrodo, tai yra labai paprasta – galima nustatyti pagal medienos kaloringumą, pavyzdžiui, kiek kubų gali įsigyti žmogus su lengvatiniu PVM. Arba jeigu mediena kurui bus pardavinėjama su 9 %, kam daugiau papildomai, kas pirks tą kurą? Kiek reikia, tiek ir pirks. Nejaugi pardavinės į kitas šalis? Bet jeigu tik atsirastų piktnaudžiavimo, būtų galima griežtinti visą apskaitą.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Petrai, čia…
P. GRAŽULIS (TTF). O jūsų nepersodino.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ne, manęs dar nepersodino. Tikrai galiu pasakyti, kad tas jūsų pasiūlymas pavėluotas. Visi mes kalbame apie regionine politiką. Teisingai? Regionai, regionai, regionai, bet dauguma visų lengvatų pas mus atitenka miestams: ir renovacijos kompensuojamos, ir šildymas kompensuojamas. O kaime gyvenančiam žmogui nei namo renovacija nekompensuojama, nei malkos. Aš norėčiau paklausti, o kiek kainuotų biudžetui šita jūsų lengvata?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš atsakiau, kad nėra padarytų skaičiavimų. Galbūt iki svarstymo stadijos, iki priėmimo stadijos mes gautume tuos skaičius. Manau, kad šiuo klausimu galėtų ir Vyriausybė pateikti savo išvadą, kaip ji mąsto. Mes suskaičiuotume visus pinigus, kiek kainuotų biudžetui. Šiandien neturiu skaičiavimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. A. Dumbrava – už.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai norėčiau pakviesti Seimo narius, ypač iš mažesnių rajonų, suprasti padėtį, kaip gyvena mūsų žmonės tuose rajonuose. Teisingai kolega Petras pasakė, žiūrėkite, renovacijos darbai – valstybė randa pinigų, prisideda, prie šildymo prisideda. O ką gauna žmonės, gyvenantys savo privačiuose namukuose? Kaip nori, taip ir sukis. Tai būtų tikrai nesąžininga, jeigu mes nepalaikytume tos lengvatos ir bent kiek nesuteiktume vilties rajonuose gyvenantiems žmonėms. Tokiu būdu mes tikrai prisidėtume prie socialinio teisingumo.
Aš žinau, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje buvo įrašyta, kad vis dėlto būtų parama, kad Respublikoje pasiskirstytų tolygiai. Dėl kitų kuro rūšių, aišku, po pateikimo mes galime svarstyti jau svarstymo stadijoje ir teikti savo siūlymus.
Tikrai, mielieji kolegos, norėčiau, kad mes visi draugiškai prisidėtume, prisimintume tuos žmones, prisimintume, kad Lietuva yra ne tik didieji miestai, bet taip pat ir rajonai. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. S. Jakeliūnas – prieš.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Įstatymo projekto pateikėjas pripažino, kad dabar jau priimta lengvata yra socialiai neteisinga, padaryta viena klaida. Kita klaida tos klaidos neištaisysi, turint omeny, kad žmonės, besišildantys malkomis ar kitomis kuro rūšimis, tikėtina, yra mažesnes pajamas gaunantys ir jiems yra numatyta maksimaliai galima kompensavimo tvarka, sumažinus išlaidų kartelę nuo 20 iki 10 %. Taip pat lygiai dėl tų priežasčių tada reikėtų svarstyti, kodėl ir dujoms nesiūloma lengvata, bet ten sunku atskirti, kiek yra šildomasi, kiek maisto gamybai. Malkomis lygiai taip pat – kiek tu šildaisi, kiek šašlykų iškepsi iš tų malkų, būtų sunku atskirti. Todėl manau, kad tokios lengvatos praplėtimo tikrai neverta svarstyti, o P. Gražuliui siūlau inicijuoti projektą, kuriuo būtų sustabdyta dabar jau centriniam šildymui galiojanti lengvata. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Čia dėl vedimo tvarkos tiktai. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Gal pasiūlymas ir geras, bet aš siūlau visiems parlamentarams pagalvoti apie tai, kad gal reikėtų nusišalinti tiems, kurie kūrena briketais, malkomis ir šiaudais, kad paskui komisijos neturėtų darbų šiuo klausimu. Tie, kurie priiminėjo projektus dėl centrinio šildymo, irgi turėjo nusišalinti. Kad R. Tamašunienė neturėtų daug darbo.
P. GRAŽULIS (TTF). Tai kas balsuos?.. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad mes visi kažkur gyvename ir visi kažkuo šildomės, tada iš viso tokių klausimų Seime negalime spręsti, nes visi esame suinteresuoti vienaip ar kitaip.
Dabar vis dėlto balsuojame.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 32, prieš – 5, susilaikė 28. Nepritarta.
Dabar kas už tai, kad tobulintume, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 53, prieš – 11. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš iš tikrųjų dėl vedimo tvarkos. Šiandien yra tokia gana kurioziška situacija, labai keista, kada į darbotvarkę yra įtrauktas privalomai projektas, yra surinkti parašai, bet nėra iniciatorių, kurie galėtų jį pristatyti. A. Veryga buvo, bet dingo. Matėme A. Širinskienę, kuri tiksliai tuo metu, kada reikėjo pristatyti, išskubėjo iš salės. Dabar iš tikrųjų yra unikali situacija, gerbiamieji kolegos, yra vienas iš iniciatorių R. Karbauskis. Mano siūlymas – nelaužyti Statuto ir, kol jis pats irgi nepabėgo iš salės, pristatyti tą projektą. Kolegos liberalai, matau, užleidžia. Ar būtų galima paprašyti, nepažeidžiant Statuto, privalomai įregistruotą klausimą į darbotvarkę… pristatyti, nes yra iniciatorius, bet matome – kraunasi daiktus ir bėga. Paskubėkite, greičiau, bėga! Nespėjome, atsiprašau. Atsiprašau, ką padarysi. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Salamakinas, replika po balsavimo.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aišku, kad pralošėme vienu balsu, aš tikrai galvojau, kad bus pritarta tam projektui. Truputį paaiškinsiu, ką mes darome. Sakysime, Laurų kvartalas Vilniuje, gyvena multimilijonieriai, mes jiems taikome 9 % šildymo lengvatą. Kaimo močiutei, kuri šildo malkomis, ir daugiausia tai yra vargani žmonės, jiems uždėjome 21 % – ar tu šildysi malkomis, ar granulėmis, ar briketais. Štai mūsų teisingumas. Niekaip nesupratau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko logikos, kur čia yra esmė. Gal pirmiausia jiems duokime lengvatą, kad pensininkui liktų vienas kitas euras, o ne Laurų kvartalui lengvatas.
PIRMININKĖ. P. Gražulis, replika.
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Matyt, šiandien yra tokia diena, kad taip pat ir kitu klausimu, t. y. dėl komisijos sudarymo, kada krizės sąlygomis skolinosi A. Kubiliaus Vyriausybė, surinkome 50 parašų, bet to klausimo darbotvarkėje nėra. Kaip čia gali būti? Kaip? (Balsai salėje) Pabėgo tie, kurie irgi pabėgo… Nieko nėra, kas pristatytų tuos klausimus. Šį klausimą aš pristačiau vietoj R. Žemaitaičio, bet galėčiau ir komisijos klausimą pristatyti. (Balsai salėje) Aš esu iniciatorius. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Petrai, bet jūs ten nesate iniciatorius. Mes tik ten pasirašėme 47, kad įtrauktume į darbotvarkę, o iniciatoriai yra tik trys: A. Veryga, A. Širinskienė ir R. Karbauskis, bet jų nė vieno nėra. (Balsai salėje) Gerbiamas Karbauski, jūs galite pristatyti klausimą? (Balsai salėje) Kaip? Sako, nėra pasiruošęs, negali žmogus pristatyti.
16.10 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-548 (svarstymas)
Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-548 svarstymas. Kviečiu V. Ačienę. Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas šių metų spalio 18 dieną svarstė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-548 ir bendru sutarimu buvo nutarta atmesti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, motyvai: vienas – už, vienas – prieš. S. Jakeliūnas – prieš savo komiteto išvadą?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Ne, aš už komiteto išvadą, bet prieš įstatymo projektą. Noriu argumentuoti kodėl.
PIRMININKĖ. Ne, ne, atsiprašau, ne taip formuluojama. Kadangi dabar svarstymo stadija, kolegė pristatė komiteto išvadą ir komiteto išvadoje siūloma projektą atmesti, mes jau nebesvarstome projekto, o turime apsispręsti, ar pritariame komitetui, ar nepritariame.
Nepritaria komiteto išvadai S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos parlamentarai, mes matėme biudžeto projektą, mes matėme sveikatos apsaugai skirtus pinigus ir 99 % sveikatos apsaugos pinigų eina farmacijai ir ligoms gydyti. Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos biudžeto iš esmės galima pačią ministeriją pervadinti ligų ministerija, nes pagrindiniai pinigai yra skiriami ne prevencijai, o gydymui.
Čia mes kalbame apie pelną, kurį turi darbdaviai. Darbdaviai turėtų rūpintis investuodami į darbuotojų sveikatą ir susimažinti savo pelną. Jeigu žiūrėsime, pavyzdžiui, Japoniją, kur tikrai yra pažengusi prevencinė sveikata, tai ten iš esmės yra darbdavio atsakomybė, jei darbuotojas suserga. O mes, kalbėdami apie tai, kad darbdavys galėtų susimažinti savo pelno įmoką, net neleidžiame jam investuoti į savo darbuotojo sveikatą.
Aš manau, kad kritiškai pasižiūrėkime, kaip mes planuojame sveikatos lėšas ir kam jas atiduodame. O čia darbdavys, savo pelno sąskaita norėdamas atleisti, negali to daryti. Aš siūlau pasilikti prie įstatymo svarstymo ir jo neatidėti. Siūlau nepritarti komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate komiteto išvadai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Sako, 47 – už, prieš – 10, susilaikė 14. Pritarta komiteto nuomonei.
Prašom, replika po balsavimo – gerbiamas S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Atsiprašau, kad suklydau pasirinkęs alternatyvas už ar prieš. Noriu paaiškinti, kodėl norėjau pasisakyti už komiteto poziciją, bet prieš įstatymo pasiūlymą. Todėl, kad įstatymo projekte pateiktas siūlymas jau yra realizuotas Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies… 26 straipsnio nuostatos suteikia galimybę darbdaviams, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną darbuotojų naudai, patirtas išlaidas, įskaitant sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudas, priskirti prie leidžiamų atskaitymų. Todėl tas įstatymo projektas buvo perteklinis ir atitinkamai buvo komiteto nuomonė. Ačiū.
16.15 val.
Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1151, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1152 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar turėtų būti darbotvarkės 2-5 klausimas dėl pridėtinės vertės mokesčio ir pranešėjas E. Gentvilas, bet jie susikeitė su kitu Gentvilu ir S. Gentvilas pateiks Civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo idėją man pasiūlė vienas „Sodros“ teritorinio padalinio vadovas, kalbėdamas apie pensijų grąžinimą. Jis sako, Seimas priėmė sprendimus dėl pensijų grąžinimo ir kompensavimo, tai reiškia, kad 900 tūkst. Lietuvos pensininkų „Sodra“ turės informuoti pasirašytinai apie tai, kad jiems grąžinama pensija ir kompensuojama. Užuot „Sodros“ pinigai eitų iš esmės tiesiogiai veiklai, šie pinigai nueis pašto išlaidoms. Gerbiamasis Klaipėdos regiono teritorinio padalinio vadovas V. Anužis sako, ar negalima būtų to padaryti tiesiog elektroniniu būdu.
Šie du įstatymo projektai realizuoja šią galimybę. Keičiant Civilinio kodekso nuostatas pasakoma, kad laiškas, iš valstybės institucijos pristatytas elektroniniu būdu, yra įskaitomas kaip gautas. O Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme mes pasakome, kad gyventojas, deklaruodamas gyvenamąją vietą, turi nurodyti ne tik gyvenamąją vietą, bet ir elektroninį paštą.
Ką tai duotų? Iš esmės tai sutaupytų begalę valstybės lėšų, sutrumpintų valstybės komunikaciją su gyventojais, taip pat gyventojams, tokiems kaip emigrantai arba žmonės, kurie neturi būsto, tokie asmenys, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą prie savivaldybės pastato (vien Vilniuje, pavyzdžiui, yra 15 tūkst. gyventojų, kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę prie savivaldybės pastato), suteiktų galimybę operatyviai bendradarbiauti su valstybe.
Užregistravus įstatymo projektą, į mane kreipėsi Susisiekimo ministerija, siūlydama tolimesnes pataisas, nes Susisiekimo ministerija, Registrų centras, pavaldus Teisingumo ministerijai, jau turi virtualias elektroninio pristatymo dėžutes ir tolimesniame, jeigu leisite pateikti įstatymą, etape bus galima aiškiau reglamentuoti, kad tikrai gyventojai gautų tuos laiškus ir būtų laikoma, kad valstybinė institucija komunikuoja. Šiandien faktiškai iš esmės jau vyksta komunikavimas su gyventojais elektroniniu paštu, bet tai, teismine prasme žiūrint, negali būti įvertinta kaip pristatymas.
Siūlau dėl įstatymų tokius du minimalius pasiūlymus, kurie iš esmės padarytų reikšmingą proveržį elektroninėje valdžios komunikacijoje su gyventojais ir juridiniais asmenimis. Mielai atsakysiu į klausimus, jei jų būtų. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Dėkui kolegai už pristatymą. Iš tiesų visada labai džiaugiuosi tokiomis įstatymo iniciatyvomis, manau, kad tai yra įstatymai, kurie kuriami žiūrint į priekį. Šiandien turbūt turėtų būti išgvildentas ir tas dalykas, kaip tai veiks praktiškai. Mano klausimas, žinoma, yra pirmiausia dėl teismų, dėl šaukimų į teismus teikimo. Aš, žinoma, palaikau šią iniciatyvą, balsuosiu už, bet gal pasidalinsite su mumis vizija. Jei tokios dar nėra, tuomet norėtųsi, kad tą įstatymą toliau tobulintume iki galo kartu su Vyriausybe, turbūt ir čia, Seime. Kaip ir sakiau, labai džiaugiuosi tokiais įstatymais, kurie, akivaizdu, yra ateitis. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, vienas elektroninis paštas, kurį turi gyventojas, sunkiai gali būti pripažintas, nes kai kada elektroniniu paštu gauta žinutė nueina į šlamšto bylą. Tuo tarpu valstybė jau yra sukūrusi informacinę sistemą, kuri vadinama elektroninio pristatymo dėžute. Ji jau egzistuoja, bet ji reikalinga abipusiškai, ne tiktai gyventojui. Jeigu, pavyzdžiui, teismas siųstų žinutę ir kvietimą į teismą, ten žinutė ateitų, bet kol gyventojas neatvertė, tol nelaikoma, kad jis gavo šitą pristatymą. Tik kai atverčiama, valstybė ar viena iš valstybės institucijų pamato, kad laiškas yra atverstas. Tuo tarpu šita galimybė nėra visuotinė ir kol kas, kol įstatymo pakeitimo neturime, ji neskaičiuojama. Bet yra ir atvirkštinis dalykas, kad šiandien gyventojo elektroninis paštas valstybės tarnautojui ne visada yra įkeliamas į duomenų valdymo sistemą. Čia yra atvirkštinis dalykas, kad gyventojas galėtų matyti, kada jo paštas yra perskaitytas. Reikia, kad ir valstybė būtų įpareigota naudotis tokiomis sistemomis ir kad gyventojo elektroninis paštas skaitytųsi kaip skaitytas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Norėjau paklausti. Čia, mano nuomone, būtų papildomos išlaidos, ypač jeigu kuriamas naujas juridinis asmuo ir pati duomenų bazė. Neužtektų tik vieno Civilinio kodekso, bet reikėtų ir kitus įstatymus keisti, turbūt būtų ir papildomų išlaidų. Ar jūs nemanytumėte, kad turėtų būti ir Vyriausybės išvada dėl šio projekto?
S. GENTVILAS (LSF). Sutinku, bet aš manau, kad šitas įstatymas kaip tik taupo valstybės pinigus, nes vien dėl pensijų pakeitimo 900 tūkst. Lietuvos gyventojų turi gauti registruotą laišką ir nėra kitos galimybės. Dėl Vyriausybės išvados sutinku, tegul išsako.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar vienas – už, vienas – prieš. S. Šedbaras – už.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kadangi nėra prieš, aš kviečiu balsuoti už. Noriu tiktai paaiškinti kolegai Virginijui, kad iš tiesų procesiniais įstatymais mes jau esame įpareigoję valstybės institucijas priimti visus dokumentus iš teismų pagal elektroninio pašto adresą, net ir fiziniai asmenys, jeigu jie pageidauja, gali komunikuoti su teismais elektroniniu būdu. Tikrai pritarkime, jeigu reikės, patobulinsime.
PIRMININKĖ. Balsuojame iš karto dėl abiejų.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 58, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo projektams Nr. XIIIP-1151 ir Nr. XIIIP-1152 pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
16.24 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 58 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1265 (pateikimas)
Dabar nežinau, ar E. Gentvilas?.. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki! Labai panašų projektą siūlome maždaug kas pusę metų – ar ne? – nes manome, kad ekonomikos krizė Lietuvoje pasibaigusi. 2009 metais tuometinė valdančioji dauguma padidino PVM tarifą nuo 18 % iki 21 % ir pasakė, kad iki krizės pabaigos. Krizė pasibaigė, bet niekas nenori grįžti prie mažesnio PVM tarifo. Buvo bandymų vienu kartu, vienu smūgiu nuo 21 % iki 18 % mažinti, bet buvo atmetama. Šią vasarą premjeras S. Skvernelis padrąsino mane, kad laipsniškas mažinimas ir grįžimas prie lygio iki krizės būtų svarstytinas variantas. Taigi po to ir asmeniškai su premjeru kalbėjome. Jis sako, gerai, svarstykime.
Žinoma, aš nenoriu čia pasakyti, kad dabar jūs turite balsuoti, nes ponas S. Skvernelis panašiai pasamprotavo, tačiau manau, kad tai yra racionalus sprendimas per trejus metus laipsniškai mažinti bendrąjį PVM tarifą nuo 21 % iki 18 %, t. y. nuo kitų metų taikyti 20 % tarifą, nuo 2019 metų – 19 % tarifą ir nuo 2020 metų – 18 % tarifą. Tai tikrai nebūtų didelis smūgis biudžeto pajamoms, nes laipsniškai po 1 % mažintume. Galų gale tai būtų sprendimas, kompensuojantis tokį, kaip matyti, nebevaldomą kainų didėjimą. Kai kam yra pagunda šiandien imti atskirus sektorius – tai kai kuriems maisto produktams, tai paslaugoms taikyti lengvatinį PVM tarifą. Šiuo atveju gal nebūtų tokių pagundų taikyti išskirtines lengvatas, kurios, kaip ir P. Gražulio pasiūlytas atvejis, šiandien nesulaukė pritarimo, nes mažintume bendrąjį PVM tarifą.
Su Europos Sąjungos sprendimais tai irgi dera. Yra leidžiama mažinti ir nustatyti bendrąjį PVM tarifą, tačiau ne mažesnį kaip 15 %. Štai Lietuva turėjo 18 %, po to staiga – 21 %. Krizės metu gal to ir reikėjo, aš nesvarstau, sudarysite specialiąją tyrimo komisiją, kaip čia planuojate, tada galėsite svarstyti.
Taigi mano siūlymas, mano manymu, yra saikingas, nekertantis per biudžeto pajamų surinkimą, laipsniškas, ilgalaikę perspektyvą turintis projektas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pranešėjau. Iš tikrųjų nenustebinote dėl siūlymo. Tai suprantame – liberalai reguliariai kelia šį klausimą. Čia galbūt ir toks ideologinis jūsų, bet, kita vertus, vėlgi norėtųsi paskatinti ieškoti daugiau idėjų, daugiau minčių, daugiau siūlymų, kaip išreikšti tas vertybes. Bet aš norėčiau paklausti. Ar nematote problemos, kad šio mokesčio mažinimas išskirtinai palengvintų turtingesnių žmonių situaciją, negu tų, kurie gyvena nepritekliuje, nes pridėtinės vertės mokestis dėl vartojimo. Žmonės, kurie vartoja daug, turi daug pinigų vartojimui, gali pirkti įvairių prabangos prekių, jie gautų pačią didžiausią naudą, o tiems žmonėms, kurie turi mažiausiai pajamų, kurie turi mažiausiai galimybių vartoti, šitas mokesčio sumažinimas mažiausiai padėtų?
E. GENTVILAS (LSF). Galima taip išvedžioti, tačiau aš manau, kad tas, kuris turi neribotas galimybes pirkti prabangos prekes, tai ar jam nuo kitų metų 20 %, ar 21 %, to nevertina. O tas, kuris skaičiuoja viską – kiekvieną centą, jis suskaičiuos, žiūrėk, truputį atpigo. Man atrodo, kad psichologiškai… Aš neskaičiuoju, kas gautų didžiausią naudą, tačiau psichologiškai, emociškai, pilietiškai tai beveik svarbiau yra tam, kuris turi mažiausias pajamas.
Kita problema, kurią tikrai racionaliai daug kas kelia, ar, pavyzdžiui, prekybininkai atsižvelgs į tai, kad PVM mažiname, tačiau, žiūrėk, antkainius ir viršpelnius gali didintis prekybininkai. Šiuo atveju aš atsakymo neturėčiau, jeigu būtų toks klausimas. Ar mes sugebame daryti įtaką prekybos centrų kainų politikai, viršpelnių politikai? Reikia pripažinti, kad turbūt nesugebame. Per maža konkurencija ir valdžia administraciniais (…) to nesugebėtų.
Ačiū, gerbiamas Mykolai, už padrąsinimą teikti ir kitus ne tokius banalius projektus. Bet ką daryti, jeigu mūsų rinkimų programoje šitas dalykas buvo? Mums pasisekė ir mes tai darysime, kol jums atsibos.
PIRMININKĖ. Trumpinkime atsakymus, nes per ilgai truputį išėjo. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti, kaip jūs galvojate. Sumažinus 1 % PVM, aišku, mažėtų kainos, mažėtų šešėlis, didėtų vartojimas, galbūt investicijos. Ar tas 1 % yra toks reikšmingas dydis? Gal iš karto būtų galima galvoti apie keletą procentų, sakykim, iki 18 %?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, Raimundai. Aš patikrinsiu praėjusio balsavimo rezultatus, kaip jūs balsavote. Tada, kai mes siūlėme vienu smūgiu per 3 % sumažinti, aš nežinau, kaip jūs balsavote. Tiek to, neieškosiu ir čia juokauju.
Kai mes pabandėme 3 % iš karto pasiūlyti, tai buvo atmesta, tada siūlome laipsniškai nepadarydami didelės biudžeto pajamų surinkimo duobės. Kas mums lieka? Neperėjo trys vienu ypu, tai bandome trejus metus po vieną.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jakeliūnas. (Balsas salėje: „Neklausia.“) Yra S. Jakeliūnas. Ar klausiate? Klausiate? (Šurmulys salėje) Neklausite? Ar jūs klausiate?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Atsiprašau, pirmininke, nes diskusijos vyksta nuolat ir visada Seime. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kur siūloma, kaip suprantu, mažinti kasmet tarifą po vieną procentinį punktą.
E. GENTVILAS (LSF). Taip.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, jūs matėte, kas buvo priešpiet dėl įregistruotų siūlymų po pateikimo. Pritarta ir dėl vaiko pinigų, ir nemokamas maitinimas, ir kiti dalykai pareikalaus šimtų milijonų eurų iš valstybės biudžeto. Turint omeny, kad valstybės biudžetas deficitinis, iš jo finansuojamos ir gynybos išlaidos, ir kitos išlaidos, ar nemanote, kad, užuot mažinus pridėtinės vertės mokesčio tarifą, visi tie įsipareigojimai, kurie čia sklinda Seime, nepagrįsti jokiais finansiniais ištekliais, tas tarifas turėtų būti didinamas bent 2 procentiniais punktais. Aš asmeniškai manau, kad valstybės biudžetas eis į bankrotą su jūsų siūlymais.
E. GENTVILAS (LSF). Mano manymu, į bankrotą gali eiti su tais siūlymais didinti išlaidas. Noriu pasakyti, tai ne mano siūlymai ir prašau manęs nestatyti į akistatą su priešpiet priimtais sprendimais, nes tai ne mano siūlymai.
Į bankrotą galima nueiti dviem būdais: per daug sumažinant pajamas, per daug sumažinant arba per daug išpučiant išlaidas. Tai, mano manymu, reikia tramdyti savo apetitą planuojant išlaidas, didinant išlaidas, o šitas dalykas yra laipsniškas pajamų mažinimas galvojant apie grįžimą į ikikrizinį lygį. Tai aš nežinau, kaip ta mūsų valstybė gyveno, kol turėjo 18 %? Anot jūsų, negalėtų išgyventi Lietuva, jeigu turėtų PVM 18 %, bet kažkaip gyveno. Galbūt kažkaip sugebėjo racionaliau tvarkytis su išlaidomis. O kalbant apie didinimą iki 23, kaip jūs sakote, na, tuo mes ir skiriamės. Skirtingų frakcijų skirtinga pasaulėžiūra.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, aš atsakysiu, kaip gyveno. Gyveno truputį prasčiau, nes per tuos septynerius metus, kurie jau praėjo, šiandien, jeigu pažiūrėsite, biudžetas surenkamas daug didesnis ir perskirstomas. Kai kuriose srityse, turbūt balsuosime ir dėl gynybos srities 2 %, taip pat bus pasiekta su šituo didesniu. Bet aš iš principo pritariu jūsų idėjai mažinti pridėtinės vertės mokestį, nes jis tuos skurdžiau gyvenančius žmones paliečia daugiau ir tas procentas ar du, kai perka duoną ar cukrų, labiau matyti. Ar nebūtų teisingiau, nes mes kenčiame nuo per mažo perskirstymo per biudžetą, kad kartu su šituo pasiūlymu mažinti jūs ateitumėte kartu su mumis, galbūt ir su kitais, su kitais pasiūlymais dėl pelno mokesčio, dėl gyventojų pajamų mokesčio, dėl turto mokesčio ir tada būtų lengviau priimti? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, galima galvoti ir apie bendrus žingsnius, juo labiau nuo šios savaitės galime pradėti galvoti apie bendrus žingsnius. O dėl to jūsų noro kuo daugiau perskirstyti per biudžetą tai aš nebūčiau laimingas. Man atrodo, kuo mažiau valstybė kišasi į perskirstymą per biudžetą, tuo žmonės daugiau savarankiškai sprendžia, bet vėlgi tai ideologinė diskusija.
PIRMININKĖ. V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Dėkoju, kolega, už pristatymą. Iš tiesų džiugu, kad po penkerių metų valstybės valdymo yra nušvitimas, dabar kalbos apie susivienijimą, mokesčių mažinimą. Smagu.
Bet mano klausimas yra apie tai, ar iš tiesų tai pasijaustų žmonėms, ar tai nėra tiesiog, na, tokia manipuliacija, kad valstybė susimokės iš tiesų iš tos savo kišenės, iš kurios surenkama ir po to bendrai paskirstoma visiems, o kainų mažėjimui tai jokios įtakos neturės, nes infliacija dabar siekia arti 5 %, ir 1 % įtakos neturės. Tie patys prekybos tinklai galės labai gudriai prisidengti sakydami, kad infliacija yra daug didesnė, ir, deja, bet tie žmonės gale dienos iš kainos nieko nepajaus.
E. GENTVILAS (LSF). Jau atsakinėjau į panašų klausimą. Tik konkurencija ir galbūt sąžiningos konkurencijos priežiūra leistų prekybininkams neperimti šitos naudos iš gyventojų. O jei kalbėtume apie tai, ar pajus žmonės, aš sutinku su J. Oleku. Tai pirmiausia ir pajustų tie, kurie turi mažiausias pajamas ir mažiausiai išleidžia vartojimui. Tie pirmiausia pajustų. Čia kalba neturėtų būti apie tai, kad infliacija suvalgys. Klausimas – mažiname mokesčius kai kuriuos didindami ar kažkur padarome atsvarą, ar ne? Aš siūlau padaryti atsvarą bendrajame PVM tarife.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kadangi jūsų projektas yra perspektyvinis, nukreiptas į ateitį, ne pagal dabartinį biudžetą mes dabar svarstome, kai turime galbūt perteklinį biudžetą.
Jūs senas parlamentaras ir puikiai žinote mūsų valstybės poreikius ir kur jie labiausiai auga. Gynybos biudžetas, dėl senėjimo ir galbūt mūsų mažo perskirstymo, sumažėjęs gyventojų skaičius, emigracija – tai didelis spaudimas pajamoms taip pat ateina. Dėl senėjimo išlaidos bus daug didesnės artimiausiais metais sveikatai ir pensijoms, ir socialinėms reikmėms, kai visa tai sudedi, remiantis mūsų prognozėmis, kurios mums yra pateiktos, tai mums kaip tik, dar plius mokslo, švietimo klausimai, išeina, kad mes turėsime apie kone tris, keturis BVP punktus pridėti perskirstydami. Jeigu PVM yra didelis mokestis, kas mainais jį galėtų atsverti? Nes pasakyti žmonėms, kad mes nei sveikatos, nei švietimo, nei kitų sričių neliesime, tai būtų… Mes tikrai to neketiname daryti, visi suprantame, kad tai yra būtina.
E. GENTVILAS (LSF). Mano manymu, gerbiamas kolega, čia ir yra mainai, atsakas į nuolatines pastangas vienur ar kitur padidinti mokesčius, kas vyksta praktikoje. Tai štai atsakas į tokias iniciatyvas – bendrojo PVM tarifo mažinimas kaip mainai, kaip atsvara. Iš jūsų išdėstytų argumentų aš sutinku labai aiškiai su vienu – išlaidos gynybai auga ir tai yra Lietuvos uždavinys, kurio mes, deja, negalime pakeisti. Tai yra iššūkis mums. O gyventojų skaičiaus mažėjimas ar darbo vietų skaičius, ar mažos pajamos gyventojams – tai yra mūsų rankose, mūsų valstybės institucijų rankose paskatinti tuos procesus. Čia mes turime ieškoti, kaip užtikrinti bendrą surinkimą į biudžetą. Taigi jūsų kiti paminėti parametrai yra mūsų rankose, išskyrus gynybos išlaidoms reikalingus dalykus, nes tai yra geopolitinis ir tarptautinis iššūkis Lietuvai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Vienas – už, vienas – prieš. A. Armonaitė – už.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Man atrodo, vien tai, jog siūlomas laipsniškas mokesčių mažinimas, rodo tam tikrą atsakomybę ir prognozuojamumą mokestinės politikos. Taigi dėl to kviečiu pritarti šitam projektui, nors klausimų buvo kritiškų, ir toliau komitetuose svarstyti, kaip vis dėlto gali atrodyti mūsų mokestinė sistema su mažesniais mokesčiais.
PIRMININKĖ. S. Jakeliūnas – prieš.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Ne pirmą kartą šitas siūlymas girdimas Seime. Pranešėjas minėjo, kad krizė baigėsi, o PVM tarifas liko padidintas. Noriu paneigti šitą nuomonę, kad krizė Lietuvoje baigėsi, nes per devynerius metus nuo tos finansinės krizės mes netekome daugiau kaip 300 tūkst. žmonių, švietimo sistemos yra gili krizė, sveikatos apsaugos sistemos yra gili krizė. Taigi tų krizių turime ne vieną ir visas reikia spręsti. Paminėsiu dar vieną dalyką, kad palūkanų mokėjimai, lyginant su tuo, kas buvo prieš vadinamąją krizę, išaugo maždaug 200 mln. eurų, išlaidos gynybai išaugo daugiau kaip pusę milijardo eurų ir, suprantama, visa tai reikia finansuoti. Todėl jokios PVM tarifo peržiūros dėl mažinimo mes tikrai negalime svarstyti šiame Seime, ir siūlau būti toje frakcijoje arba toje Seimo dalyje, ne toje ideologinėje priešpriešoje, ar didinti, ar mažinti mokesčius, bet toje dalyje, kuri yra finansiškai atsakinga. Kol kas matau, kad čia yra mažuma Seimo, bet siūlau jungtis prie tos mažumos ir balsuoti prieš šitą įstatymo siūlymą.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 67: už – 23, prieš – 19, susilaikė 25. Nepritarta.
Turime apsispręsti, ar atiduoti tobulinti, ar atmesti. Kas už tai, kad būtų tobulinama, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš. (Balsai salėje)
Už – 38, prieš – 24, projektas atmestas. Atsiprašau, atiduotas iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Tikrai nebesistebiu aš niekuo. Žiūrėkite, jeigu kas nors kitas šiaip pasamprotautų, kad pasaulyje krizė baigėsi, bet Lietuvoje nesibaigė, tai šyptelėčiau, bet dabar tai kalba Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, mano mylimas S. Jakeliūnas, kad Lietuvoje krizė dar nesibaigė. Aš manyčiau, kad greičiau nauja krizė artėja su tokiais valdžios norais išlaidauti. Tai, ką jūs paminėjote apie sunkią Lietuvos švietimo situaciją ir kitur, tai yra nesugebėjimas ne tik kad jūsų valdžios, bet ir prieš tai buvusių valdžių sutvarkyti savo viešojo sektoriaus išlaidas, bet tai nereiškia, kad egzistuoja krizė. Mes tiesiog nesusitvarkome su išlaidomis ir sakome: sunki padėtis. Nešnekėkime apie krizę, kuri nesibaigė pas mus, o visame pasaulyje pasibaigė.
PIRMININKĖ. Prašau, komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kadangi buvau paminėtas, noriu reaguoti. Pasaulyje krizė atrodo, kad baigėsi, jinai niekur nesibaigė, nes yra pinigų spausdinimo mašina įjungta, didžiuliu tempu dirba, palūkanos yra neigiamos ir kai palūkanos pradės augti, pamatysite, kas pradės darytis visame pasaulyje ir visoje Lietuvoje.
O dėl ankstesnių valdžių nesugebėjimo išspręsti krizes švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose sistemose, be abejo, sutinku, todėl šita valdžia bus kitokia ir šitas problemas tikrai įveiks. Tada galėsime galvoti apie mokesčių keitimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos baigtos. Dabar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu A. Armonaitę. Jus į tribūną jau kviečiu.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėl vedimo tvarkos noriu…
PIRMININKĖ. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš esu pasiruošusi ir pristatysiu projektą, bet noriu vis dėlto atkreipti dėmesį, jog rezerviniuose klausimuose vis dar yra tas medicininių kanapių klausimas, kuris buvo privalomai įtrauktas į darbotvarkę, ir mes turime pranešėjus, ir projekto teikėjus, ir sveikatos reikalų komiteto pirmininkę, tai aš mielai užleidžiu eilę, kad tas projektas vis dėlto būtų pristatytas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Aš tai nematau nė vieno pranešėjo. Kur jūs juos matote?
A. ARMONAITĖ (LSF). Salės gale. (Balsai salėje: „Slepiasi.“) Sveikatos reikalų komiteto…
PIRMININKĖ. Gerbiama Širinskiene, jūs tada kviečiama į tribūną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, aš tikrai labai apgailestauju, ką aš jau ne kartą šiandien sakiau ir ką sakiau gerbiamajam Mykolui praėjusiomis dienomis. Jūs puikiai žinote, kokia yra situacija dėl medikų atlyginimų. Diskusijos ir neformalūs susitikimai šiandien prasidėjo faktiškai 7 valandą ryto. Aš tiesiog labai apgailestauju, bet tikrai negalėjau pasiruošti ir manau, kad kitą antradienį mes šitą projektą svarstysime.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū, nes buvo paminėtas mano vardas. Tai gerai ir antradienis, matyt, pasaulis neapsivers, bet iš tikrųjų labai apmaudu, nes pristatyti užtruktų, nežinau, 1–2 minutes, galėtume pritarti ir judėti į priekį. Visų pirma reikia, man atrodo, galvoti apie pacientus, kurie kiekvieną dieną turi, ką ir minėjau, leistis morfijų, leistis su opijumi vaistus, nors iš tikrųjų galėtų vartoti vaistus su kanapių preparatais, kurie daro gerokai mažiau žalos. Kiekviena diena tuo požiūriu yra svarbi, bet jeigu jums atrodo, kad reikia palaukti, tai čia yra jūsų sprendimas. Mes padarėme viską, kad šitas įstatymo projektas atsidurtų čia.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų aš jaučiu savo didžiulę atsakomybę Lietuvos Respublikos Seimui ir būtų labai nerimta mums svarstyti 1 ar 2 minutes pristatant nepasiruošus. Tiesiog norėčiau perskaityti ir Teisės departamento išvadą, ir tikrai gebėti kompetentingai atsakyti į jūsų visus klausimus, taip pat ir susijusius su išvada.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų visi išsisakėme, visi suprantame, kad to reikia, bet galiu tik tiek pasakyti, kad šiandien formuojant darbotvarkę reikėjo tiesiog nerašyti į rezervą šio klausimo, ypač kai komiteto pirmininkė tikrai yra užsiėmusi, bet išėjo taip, kaip išėjo. Rezervas yra rezervas, tai nėra pagrindinės darbotvarkės turinys, todėl mes turime laiko, svarstome rezervinius klausimus, neturime laiko – nesvarstome. Taigi, man atrodo, rezervas nėra privalomas. (Balsai salėje) Jis įrašytas į rezervą, bet ne į pagrindinę darbotvarkę. Todėl ir sakau, formuojant darbotvarkę ne taip surašyta, bet čia nėra kaltų dabar. Gal neieškokime. Tuo labiau kad A. Širinskienė pasakė, kad antradienį bus darbotvarkė ir aš, naudodamasi pirmininkavimo teise, kreipiuosi į Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę, kad ji tikrai užtikrintų tai, kas šiandien nebuvo užtikrinta, kad antradienio darbotvarkėje būtų klausimai, projektų registracijos Nr. XIIIP-1162 ir Nr. XIIIP-1163, ir visos problemos bus baigtos, o mes jau čia balsuodami apsispręsime, bet darbotvarkėje turi būti.
16.43 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1168 (pateikimas)
Dabar kviečiu A. Armonaitę pateikti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mūsų teikiamas projektas nėra naujiena, daug buvo apie „Sodros“ lubas kalbėta socialinio modelio kontekste dar aną kadenciją, tam buvo pritarta. Vėliau, kada pasikeitė dauguma, tų planų atsisakyta, bet dar šią vasarą pati mačiau ir Finansų ministerijos skaidres ir pristatymus, mačiau Vyriausybės planus, ir „Sodros“ lubos buvo numatytos. Dabar, kai mes jau matome biudžetas eina į trasą, vis dėlto tų lubų nėra.
Taigi mes, liberalai, siūlome vis dėlto atverti kelią diskusijai komitetuose, ypač turint galvoje, jog dabar svarstome biudžetą, tai yra pats tas laikas.
Dabar keletas pagrindinių argumentų, kodėl mes siūlome „Sodros“ lubas. Visų pirma, ko gero, gana svarbus argumentas yra tas teisingumo elementas. Kaip jūs žinote, išmokos nėra susietos su įmokomis Lietuvoje. Vadinasi, į „Sodros“ biudžetą žmogus gali įmokėti labai labai labai daug, bet kai ateis ta diena, kai jam reikės gauti senatvės pensiją arba kai reikės gauti nedarbo išmoką, motinystės išmoką, išmokos nebus susietos su tais pinigais, su tomis įmokomis, kurios vis dėlto yra įmokamos. Negana to, „Sodros“ lubos Lietuvoje jau egzistuoja, jos egzistuoja ūkininkams ir yra gana žemos, jos egzistuoja advokatams ir dar keletui profesijų. Taigi mes manome, kad nereikėtų išskirti samdomų darbuotojų, ir įvesti „Sodros“ lubas.
Antras argumentas, žinoma, yra gerai apmokamų darbo vietų kūrimas. Mes ir jūs visi bendraujame su įvairiomis asociacijomis, dalyvaujame įvairiuose investicijų renginiuose, girdime, ką kalba žmonės apie investicinę aplinką, ką kalba ekspertai, profesionalai, ekonomistai. Jie sako, kad „Sodros“ lubos vis dėlto padėtų pritraukti daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Lietuva, mano giliu įsitikinimu, ir, manau, jūs su manimi sutiksite, neturi garsėti kaip pigios darbo jėgos šalis. Mes turime būti ta šalis, kurioje yra sukuriama įvairių perspektyvių darbo vietų.
Svarbus dalykas, žinoma, yra ir talentų išlaikymas. Tai reiškia, daug žmonių, kurie ieško karjeros galimybių, vyksta į didesnius miestus, ten, kur jų yra. Žinoma, tas pats Londonas, kitos sostinės. Manome, kad vis dėlto tos investicijos galėtų ateiti ir čia, labiau.
Trečias argumentas – tai investicinės aplinkos prognozuojamumas. Šiuo projektu mes siūlome laipsnišką lubų žemėjimą, kitais metais įvedant 10 vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio per mėnesį lubas ir taip kas metus jas žeminant, kol 2022 metais lubos pasieks 5 vidutinius atlyginimų dydžius Lietuvoje. Investicinės aplinkos prognozuojamumas irgi yra tas trečias argumentas, kuriuo mes remiamės. Jeigu tu esi verslininkas, kuris jau veiki Lietuvoje, arba svarstai galimybę ateiti į Lietuvą, mes rodome kryptį, kuria vis dėlto investicinė aplinka šioje šalyje planuoja vystytis, ir tie žmonės gali prognozuoti savo veiklą, gali prognozuoti savo investicijas.
Ketvirtas argumentas – tai, jog „Sodros“ lubos gali padėti padaryti sistemą skaidresnę, nes kai kurie darbdaviai vis dėlto galvoja, kaip kitaip atsiskaityti su darbuotojais, galbūt per komandiruotes, komandiruotpinigius, gal dar kažkaip kitaip. Manome, kad tai prisidėtų ir prie skaidrumo. Dokumentuose – įstatymo projekte, aiškinamajame rašte, yra paminėta, jog „Sodros“ lubos egzistuoja kitose valstybėse: Vokietijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Lenkijoje. Lenkija, matyt, yra neblogas pavyzdys, nes Varšuva ir kiti Lenkijos miestai dabar ypač agresyviai kovoja dėl investicijų, dėl gerai apmokamų darbo vietų. Tai juos paskatino daryti ir breksitas, jie konkuruoja nebe su Vilniumi ar kitais Baltijos miestais, bet su Londonu, su Berlynu, su Vakarų Europa. Vis dėlto mes irgi galime sukurti prielaidas ateiti investicijoms, kurios sukurtos Lenkijoje.
Dabar, man atrodo, labai svarbu yra paminėti, jog, žinoma, mes suprantame, kad tai nėra vienintelis sprendimas, kuris staiga pakeistų Lietuvą. Tų sprendimų reikia daugiau. Tai yra vienas iš sprendimų, kuris vis dėlto galėtų sukurti prielaidas mūsų šaliai augti, greitesniam, spartesniam vystymuisi ir, žinoma, talentams išlaikyti. Tai tiek, kolegos, pristačiau projektą, mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Devyni Seimo nariai nori jūsų klausti. R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti. Šituo įstatymo pakeitimu ruošiamasi įvesti „Sodros“ lubas. Ar skaičiavote, kiek neteks biudžetas „Sodros“ lėšų? Ar nebus taip, kad socialinėms išmokoms didės deficitas, – būtent ta tema?
A. ARMONAITĖ (LSF). Taip, mes rengdami projektą, žinoma, ruošėmės ir konsultavomės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais. Jų skaičiavimu, kitais metais „Sodros“ biudžetas netektų 34 mln. eurų. Yra kitų skaičiavimų, kur truputį mažiau, bet aš noriu pažymėti, jog „Sodros“ biudžetas yra virš 4 mlrd. ir taip pat planuojama, jog kitais metais „Sodros“ pajamos išlaidas viršys 218 mln. Manevras „Sodros“ luboms yra. Klausimas – ar yra politinė valia?
PIRMININKĖ. A. Sysas. Nėra. V. Sinkevičius. Yra.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Iš tiesų, aš pirmiausia noriu pasakyti, kad ši Vyriausybė ir šis Seimas turbūt padarė daugiau dėl verslo sąlygų nei bet kuri kita prieš tai. Žinoma, čia bus įvairių pasisakymų, bet mes buvome įvertinti ir „Doing Business“ reitinge. Ir pirmiausia ką darėme, tai mažinome biurokratiją, greitinome procedūras, prisijungimą prie elektros tinklų, tai yra sprendimai, kurie nekainuoja, kurie nekainuoja brangiai būtent mūsų „Sodros“ biudžetui. Ir man labai gaila, kad šiandien atsiranda žmonių, ginančių „Sodros“ biudžetą, bet tuomet, kai Vyriausybė svarstė jį įtraukti, niekas jo negynė. Žiniasklaidoje buvo apstu antraščių – įstatymai kuriami grietinėlei ir panašiai, norint sumenkinti būtent Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos norą kaip tik pagerinti tą investicinę aplinką. Aš manau, kad mums pavyko, nes Lietuva pritraukė rekordines investicijas, ir tai parodo, kad tai nėra pagrindinė priežastis. Aš manau, kad mes ir toliau nuosekliai galime vystyti šį dialogą…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega, laikas.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). …taip, tačiau šiuo metu biudžete nėra numatyta pinigų. Ir koks bus šaltinis, kaip mes kompensuosime tuos 34 mln., kurių „Sodros“ biudžetas neteks? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LSF). Mes sveikiname visas iniciatyvas, kurias daro Vyriausybė siekdama pagerinti verslo aplinką. „Continental“ yra vienas iš tų pavyzdžių, kuris pasirinko Kauną. Bet vis dėlto manome, kad jeigu mes jau svarstome biudžetą, tai, prašau, atverkime kelią ir šitai diskusijai. Aš dar kartą pasakiau, tai yra prioritetų klausimas, kai atsakinėjau į kolegos R. Martinėlio klausimą. „Sodros“ biudžete yra pinigų. Dar yra labai svarbus dalykas, kurį mes vis dėlto turėtume pažymėti, ir kolega Virginijus tikrai žino tą dalyką, jog yra galimybė sukurti tam tikrą pozityvią grandinę ekonomikoje, kai įvedi „Sodros“ lubas ir pritrauki daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Vadinasi, ir pats „Sodros“ biudžetas turi daugiau galimybių surinkti pinigų, surinkti mokesčių. Man atrodo, tai irgi vis dėlto reikėtų turėti omenyje.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, nemanote, kad tokie fragmentiški jūsų pateikimai, prieš tai kolegos pridėtinės vertės, dabar jūsų lubų, yra tuščias darbas. Mokestinė sistema, manau, plataus politinio susitarimo reikalas, kadangi po šitų valdančiųjų ateis galbūt kiti valdantieji ir t. t. Nesuprantate turbūt, jeigu įvesime lubas, dalį „Sodros“ mokesčių galbūt reikėtų pridėti iš biudžeto išmokų. Toliau, turto mokesčius galbūt padidinti, bet vartojimo mokesčius sumažinti, darbo mokesčius sumažinti. Iš tikrųjų, tai visa sistema. Ir jeigu mes dėl to sutartume, būtų viskas labai gerai ir teisingai, nes, pavyzdžiui, vartojimas, iš tiesų, jis turi būti skatinamas. Ar turtingas, ar neturtingas, vis tiek apsisukę mokesčiai grįžta žmonėms per (…) ir t. t. Ar nemanote, kad vis dėlto valdantieji turėtų imtis iniciatyvos, sėsti prie stalo, susitarti ir pakeisti tą mokestinę sistemą į daugiau teisingą?
A. ARMONAITĖ (LSF). Išties, kai pristačiau projektą, kalbėjau apie tai, jog tai nėra vienintelis sprendimas. Taip, aš norėčiau, kad valdantieji siūlytų tai, bet jie to nesiūlo. Taigi manome, jog vis dar nėra vėlu. Svarstant biudžetą nėra vėlu diskutuoti ir šita tema.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, jūs sakėte, kad jūs esate įsigilinę į šitą problemą, ir pasakėte, kad rezervas „Sodroje“ yra. Jūs tikrai neįsigilinusi į tą problemą, iš karto galiu pasakyti, nes net ir šitais didinimais mes vos vos išlaikome tą pačią pakeitimo normą, kurią reikia didinti dėl skurdo ir kitų dalykų, ir spaudimas bus dar didesnis. Šiaip lubų padidinimas, lubų įvedimas nėra kokia nors kontroversija, kurios reikėtų, ir gal iš principo ir reikėtų jas įvesti. Bet tikrai tai neturėtų būti kompensuojama iš socialinio draudimo biudžeto lėšų. Tai kokį jūs matytumėte rezervą? Kaip būtų galima kompensuoti šitas netektis, nes būtent tik tokiu būdu galima įvesti šitą mokestį, ir būtent taip elgiasi visi išvardyti jūsų kaimynai?
A. ARMONAITĖ (LSF). Visų pirma, aš norėčiau pasakyti, kad jeigu mes padarysime pateikimą, mes galime ieškoti tų būdų, kur efektyviausia tai padaryti. O šiaip, ačiū, kad palaikote.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiama kolege, šiandien man tenka nemažai klausimų užduoti jūsų frakcijos nariams, kadangi finansiniai ir socialinio draudimo dalykai rūpi. Jūs minėjote Lenkiją kaip pavyzdį, kadangi ten yra „Sodros“ lubos. Bet ar jūs žinote, kokia būklė jų „Sodros“ analogo – ZUSʼo sistemos yra skolos požiūriu, kiek skolinga ta visa sistema kreditoriams ir valstybės biudžetui ir kokia yra finansavimo sistema antrosios, arba kaupiamosios, pensijų sistemos Lenkijoje? Kas ten padaryta yra ir ar tos sąlygos yra subrendusios Lietuvoje? Aš nemanau, kad tikrai nesvarstytinas dalykas yra „Sodros“ lubų įvedimas, bet ar mes pasirengę tam, esant tokiam apkrovimui, – vis dar „Sodros“ skola, sprendimas Seime nepriimtas dėl skolos nukėlimo ir dėl antrosios pakopos finansavimo atskyrimo iš „Sodros“. Tai, nesant tokių galimybių, kalbėti apie „Sodros“ lubas paprasčiausiai yra nepagrįsta. Nejaugi jūs nesuprantate, kad mes skiriamės nuo Lenkijos reikšmingai?
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš puikiai suprantu, kad bet kuriuo klausimu, kai mes imame kažkokios kitos šalies pavyzdį, mes turime imti visą paveikslą. Jūs esate visiškai teisus, kad Lenkijoje yra daugybė kitokių dalykų mokestinėje politikoje. Mes nesame populistai, mes suprantame tuos dalykus. Jeigu, kaip suprantu, jūs irgi „Sodros“ lubų krypčiai pritariate, premjeras pritaria, aš nesuprantu, kodėl mes negalime perkelti diskusijos į komitetus?
PIRMININKĖ. Klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Man atrodo, ir jums yra žinoma, kad Lietuvoje yra prasčiausiai visoje Europos Sąjungoje pagal pastangas sumažinti turtinę nelygybę. Bet kokiu atveju lubų įvedimas būtent tokioje situacijoje tą turtinę nelygybę tik padidins. Nejaugi iš tikrųjų liberalų tikslas yra mus lyginti su Panama, Albanija, Mianmaru, Bahreinu, Nigerija?
A. ARMONAITĖ (LSF). Ačiū už tokį apokaliptinį klausimą, kai jau sutemo už lango. Man atrodo, labai svarbus dalykas vis dėlto yra suprasti, kur turėtų būti akcentai, kai mes kalbame apie nelygybę. Aš labai dažnai girdžiu tokius pasakymus: žiūrėkite, tie žmonės yra turtingi, ir aiškinimąsi, kodėl turtingi žmonės yra turtingi. Man atrodo, kai mes kalbame apie skurdą ir socialinę nelygybę, mes turime aiškintis priežastis, kodėl neturtingi žmonės yra neturtingi. Žinoma, mes sukursime prielaidas Lietuvoje sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Mes sukursime prielaidas Lietuvoje padidėti atlyginimams. Tai yra gerai, jūs tikriausiai su tuo sutinkate?
Nemanau, kad vis dėlto mums reikėtų elgtis taip, kad nesukurkime tų prielaidų gerai apmokamoms darbo vietoms, būkime visi lygūs, būkime visi vienodai skurdūs. Man tokia vizija Lietuvai netinka. Aš noriu, kad Lietuva būtų ambicingesnė, kad ji labiau žiūrėtų į priekį, kad ji planuotų savo investicinę aplinką, savo mokestinę politiką, pagaliau savo socialinio draudimo politiką, kad pagaliau mes žinotume, kad sprendimų priėmėjai ne tik gesina kažkokius gaisrus ar krizes, bet galvoja ir kelerius metus į priekį. Tai kviečiu palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Nežinau, kada pateikiamas toks įstatymas ir kada minėjo, kad mūsų šalyje viena didžiausių turtinė diferenciacija ir skurstančiųjų daugiausiai, ateina į galvą mintis jums, liberalams, ir ne tik jums, jau per kelerius metus įperšate ir kitiems, kad turtuolius atleistume nuo mokesčio, tada mes geriau gyvensime. Bet yra ne tik „Sodros“ mokestis, yra sveikatos draudimo mokestis, yra gyventojų pajamų mokestis, yra taip pat PVM mokestis. O gal atleiskime apskritai turtuolius nuo mokesčių, tegul tik vargšai išlaiko visą valstybę? Kaip jūs mąstote? Tada tikrai mes būsime atsakingi. Nejaugi turtingas žmogus negali susimokėti mokesčių?! Iš kur tas godumas, gobšumas begalinis?!
A. ARMONAITĖ (LSF). Ačiū. Visų pirma reikėtų pasakyti, kaip vis dėlto turtingi žmonės tuos pinigus užsidirba Lietuvoje. Nežinau, Petrai, ar žinote, bet paprastai jie išsimoka sau dividendus ir gyvena iš dividendų. „Sodros“ lubos yra aktualios samdomiems darbuotojams, samdomiems profesionalams, kurie nori kilti karjeros laiptais. Nėra kalbama apie didelių įmonių savininkus ir panašiai. Tai yra mitas, kuris yra paskleistas, ir jūs sėkmingai toliau jį skleidžiate dar ir Seimo salėje. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. (Balsai salėje) Bet kad laikas jau ir taip viršytas. D. Kreivys – už. Nėra. G. Steponavičius – už. Yra.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, tai, ką šioje klausimų atsakymų sesijoje aš girdėjau, aš galėčiau suskirstyti kalbėjimus į tris grupes. Viena argumentavimo grupė yra klasių kovos atspindys – kad atimti ir padalinti yra gerai, esame vargšai ir esame turtingi. Deja, XXI amžiaus pradžioje nebegaliojo šita logika, ir K. Marksas turi nustoti vartytis savo grabe girdėdamas tokius, atsiprašau, labai siaurokus supratimus apie tai, ką duoda gerai apmokamos darbo vietos ir kas yra kvalifikuota darbo jėga, ir ką tai šaliai gali kaip pridėtinę vertę sukurti.
Antras aspektas, kurį aš čia girdžiu, – įsivaizdavimą tik iš šiandienos biudžeto situacijos vertinimo, kokios skylės atsidarys ir t. t., bet atleiskite, tai yra nieko daugiau nei kalkuliatoriaus logikos atspindys, nes ekonomika yra kur kas gyvesnis organizmas. Jei tu sudarai galimybes dirbti ir užsidirbti, jeigu tu pritrauki aukštą IQ ir kitas savybes turinčius žmones, iš to laimi taip pat ir mažiau pasiturintys, ir visa mūsų visuomenė.
Ir trečias dalykas, kurį apskritai aš norėčiau pasiūlyti, – įvertinkime regiono kontekstą. Kodėl jūs ignoruojate situaciją kitų šalių, kurios mus supa, ir nesuprantate, kad mes turime spėti su sprendimais ir būti geresni negu kitos šalys. Visa tai įvertinus, aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes jau aplenkėme visas kitas šalis, nes iš Lietuvos baigia išvažiuoti visi. Čia yra viena iš pasekmių tokio mąstymo, kad rinka viską sutvarkys. Šiuo atveju būti ambicingiems aš suprantu galvoti ir apie žmones, kurie gyvena čia, Lietuvoje. Jeigu mes turime mažiausią pensiją, tai kaip tai viskas… šitame kontekste reikia žiūrėti. Aš nemanau, kad pavyzdžiai kitų šalių – viskas puiku. Bet ta pati Lenkija – progresiniai mokesčiai, viršijantys keletą dešimčių tūkstančių, yra 40 %, kai mes apie tai pradedame kalbėti, tada prisimename vieną pusę. Aš manau, reikia kad mes kompleksiškai, žiūrėtume į visumą.
Visi šitie siūlymai ir visos šitos… neteikiant šaltinių guls ant dabartinių ir būsimųjų pensininkų pečių. Patys verkšlename, kad turime labai mažas pensijas, bet mes patys tokiais sprendimais ir darome. Niekuo mes nepadengiame. 150 mln., pervedamų į antrąją pensijų pakopą, tai yra pensininkų sąskaita. Lubų įvedimas – pensininkų sąskaita, nes visi kiti draudimai yra nuostolingi. Aišku, tarifo niekas nedidins, nes tarifas ir taip per didelis. Tai susitarkime, kaip turtingesni Lietuvos žmonės prisidės prie Lietuvos gerovės kilimo. Dabar jie, pasakote labai paprastai, gauna tantjemas, dividendus ir jiems nusišvilpt. Jie išvis gauna 72 eurus per mėnesį, nuo jų sumoka minimalias įmokas ir mokesčius ir džiaugiasi gyvenimu. Bet aš manau, kad mes ne tokią Lietuvą kuriame, todėl tikrai negalėčiau pritarti. Bus kompleksinis požiūris, tada ir pritarsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 15, prieš – 33, susilaikė 17. Po pateikimo nepritarta.
Kas už tai, kad būtų tobulinamas įstatymo projektas, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 62: už – 26, prieš – 36. Atmestas.
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, man teko pažinti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininką K. Bobelį. Jis taip pat buvo Seimo narys. Kai šitas klausimas kildavo, jis tiesiog už galvos susiimdavo. Jis sakė: aš Amerikoje uždirbau daug, bet daug ir atidaviau Amerikai. Jis džiaugėsi, kad daug gali atiduoti valstybei. Jam, sakė, pakako apsčiai. Jis visada propagavo progresinius mokesčius, buvo už socialinį teisingumą. Ką jūs darote! Iš kur tokių žmonių atsiranda su tokiu godumu, gobšumu? 10 tūkst. eurų uždirbdamas per mėnesį vargšas negali „Sodros“ mokesčio susimokėti. Kam gali tilpti į galvą? Išeikite į gatvę ir pasakykite žmonėms. Iš kur tas godumas? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Replika po balsavimo. Iš tiesų aš labai tikiuosi, aš žinau, kad šis klausimas grįš į darbotvarkę, ir grįš turbūt tinkamesniu laiku – greičiausiai metų viduryje su alternatyva, nes vis dėlto tie 34 mln. kažkaip turi grįžti į biudžetą su skaičiavimu, kiek tos darbo vietos gali sukurti aplink save darbo vietų, kokios „Sodros“ lubos bus efektyviausios, ir su visu paketu, gerinančiu investicinę aplinką šalyje. Tuomet aš kviečiu ir opoziciją taip pat ginti šiuos siūlymus ir gerinti kartu surėmus pečius investicinę aplinką šalyje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Replika – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Ką tik buvo pasakyta, jog Vyriausybė ir valdantieji atneš panašų projektą, truputėlį kitokį, už kelių mėnesių. Labai gaila, kad ambicijos neleido svarstant biudžetą vis dėlto svarstyti.
O P. Gražuliui noriu pasakyti. Jis daug kalbėjo apie godumą. Bet ar ne jūs, Petrai, Latvijoje esate įsigijęs automobilį, kad mažesnius mokesčius ten mokėtumėte? (Plojimai) (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Petras.
P. GRAŽULIS (TTF). Paminėtas vardas. Gerbiamoji jaunoji liberale, nebuvau įsigijęs. Trumpai buvau išsinuomojęs, bet visi mokesčiai buvo mokami čia, nes įmonė buvo įregistruota Lietuvoje. (Balsai salėje)
17.14 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Civilinio kodekso 3.204 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dabar kompleksinis klausimas, bet pirmiausia turėsime išklausyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Civilinio kodekso 3.204 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl Valstybės skolos įstatymo 2, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto irgi atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes Teisės departamentas tiek dėl Civilinio kodekso, tiek dėl Valstybės skolos įstatymo mums rašo, kad jie gali prieštarauti Konstitucijai. Aš nematau nei J. Sabatausko, nei pavaduotojo S. Šedbaro, gal R. Šalaševičiūtė galėtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą perskaityti? Dabar dėl Civilinio kodekso.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Dėl Civilinio kodekso 3.204 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Konstitucijai. Projektas buvo apsvarstytas 2017 m. birželio 21 d. Komiteto sprendimas: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. birželio 14 d. išvadą ir atsižvelgęs į komitete išdėstytus argumentus, komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.204 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principams.
Balsavimo rezultatai: 4 – už, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Abidvi?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Prašau?
PIRMININKĖ. Abidvi išvadas perskaitėte?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ir antrą reikia?
PIRMININKĖ. Ir antrą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Jūs sakėte, tiktai dėl Civilinio kodekso.
Taip pat preliminarus įvertinimas, ar Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apsvarstyta taip pat 2017 m. birželio 21 d. (…) sprendimas, kad įvardinto įstatymo straipsnių pakeitimo projekte siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principams.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar, gerbiami kolegos, mes turime apsispręsti, nes nėra norinčių kalbėti dėl motyvų dėl komiteto išvados dėl Civilinio kodekso 3.204 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Konstitucijai.
Dabar turime balsuoti. Kas pritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63: už – 58, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi mes pritarėme komiteto išvadai, kad projektas prieštarauja Konstitucijai.
Lygiai tą pačią situaciją mes turime išspręsti ir dėl Valstybės skolos įstatymo 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Balsuojame, nes nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Kas pritariate komiteto išvadai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 57, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi pritarta komiteto išvadai dėl Valstybės skolos įstatymo 2, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, jog jis prieštarauja Konstitucijai.
Iš to seka, kad 2-9c ir 2-9d klausimai negali būti pateikti, nes, kaip jau mes patys patvirtinome, prieštarauja Konstitucijai.
Čia dabar yra dar vienas parašytas kaip ir lydimasis – Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jis kaip ir neprieštarauja Konstitucijai, bet jis yra vienas iš viso paketo. Todėl noriu atsiklausti teikėjo R. Žemaitaičio, kaip čia dabar daryti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aišku, aš tikrai norėčiau jį pristatyti. Aš tiesiog, kolegos, noriu informuoti ir pasakyti, ką mes ką tik padarėme. Aš dėlto nesirašiau nei prieš, nei už, nes, mano galva, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasielgė šiek tiek ne konstituciškai, o priešingai – antikonstituciškai. Jeigu mes kalbame apie tuos tėvus – vyrus ar moteris, kurie šiandien atsisako išlaikyti savo vaikus, ir valstybės iš Vaikų garantinio fondo skola auga, šiandien jau siekia 124 mln., tai mes dar labiau didiname. Tai dėl to ir buvo mano siūlymas. Kaimyninėse valstybėse: ir Latvijoje, ir Estijoje ir Vokietijoje, ir Austrijoje, ir Anglijoje, mes turime ir kitų pavyzdžių, kad net ir pasus atima, tai klausimas yra koks – ką mes šituo atveju padarome?
Ir kodėl aš bandau pasakyti, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kokią kvailystę, jeigu galėčiau pasakyti, padarė. Kaip teisininkui taip nereikėtų sakyti, bet jeigu žmogus vairavo išgėręs arba pažeidė Kelių eismo taisykles, jis neatgauna teisių, kol nesusimoka baudų, taip? Šiandien jis yra skolingas valstybei – Garantiniam fondui, mes visi, mokesčių mokėtojai, išlaikome jo vaikus, o mes jo nenorime pripažinti valstybės skolininku. Aš tikrai norėčiau pristatyti dabar šitą savo fondą, kad mes pripažintume, kad tai yra valstybės skola. Kol komitetai nagrinės, gal gims pasiūlymas, analogija Administracinių nusižengimų kodekso… su vairuotojais, ir kad pritaikytume šičia. Na, mes negalime, nes tai yra didelė valstybės skola.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas kolega, aš noriu priminti, kad mes jau priėmėme įstatymą, pagal kurį Vaikų išlaikymo fondas, jo visas administravimas ir skolų išieškojimas perduodamas „Sodrai“. Niekas geriau skolų neišieško kaip „Sodra“.
Vaikų išlaikymo fondas net neturėjo žmonių, kurie tuo užsiėmė. Bent jau Seimo nariai dažniausia gauna, kad „Sodra“ persistengia išskaičiuodama. Tai jeigu šitie piliečiai bus čia, Lietuvoje, tikrai „Sodra“ suras juos ir paprasčiausia skolas susigrąžins. Reikėtų palaukti bent metus ir tada lįsti prie kitų įstatymų, jeigu reikėtų. Aš manau, kad to užtenka iš pradžių.
PIRMININKĖ. Ačiū už paaiškinimą, tačiau aš turiu laikytis Statuto. Yra įregistruotas įstatymo projektas, aš apie turinį nekalbu, tiktai paklausiau vieno, ar jis gali būti pateiktas vienas, nes prieš tai mes sakėme, kad, deja, negali, tačiau dabar buvo išaiškinta, kad gali.
17.22 val.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-819 (pateikimas)
Kviečiu R. Žemaitaitį pateikti Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, o mes jau apsispręsime, ar pritariame, ar ne.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega Algirdai, Vaikų garantinį fondą man tenka konsultuoti jau penkerius metus. Mes dėl išieškojimo… (Balsai salėje) Tai aš jums galiu pasakyti, Algi, siūlyčiau pasidomėti kaip Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kad per dvi kadencijas, kiek mes esame Seime ir kiek pats esi komiteto pirmininkas, nieko ir nepadarėte, kad ta situacija keistųsi. Garantinis fondas viso labo išieško vos 4 % pinigų, nes iš tų vyrų (didžiąją dalį – 86 % sudaro vyrai)… jie absoliučiai jokios pareigos neturi išlaikyti, o viešąsias paslaugas jie gauna, nes tai nepripažįstama valstybės skola. Kažkodėl jūs nekeliate klausimo, kai žmogus vairuoja išgėręs arba viršija greitį, atima jo teises, kol jis nesumoka baudos, tol jis jų neatgauna. Šičia sėkmingai po pasaulį dalinasi savo gėriu, gimsta vaikai, reikia valstybei juos išlaikyti, atsakomybės niekas neprisiima, todėl nuo to, kad mes perduosime „Sodrai“, niekas nepasikeis. Šitas mano projektas ir yra, kad pripažintume būtent valstybės skolininku, tai ir yra esminis dalykas, nes jie iki pat dabar nėra pripažįstami valstybės skolininkais. Todėl, kolegos, prašau pritarti, o per tuos du tris mėnesius tiek Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetas sugalvos mechanizmą, kaip pritaikyti analogiją su žmonėmis, kurie padaro ir gauna administracinių nusižengimų baudas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, nereikia taip jautriai priimti kritikos arba pasiūlymų. Paprasčiausia du įstatymus mes atmetėme, mes dabar kalbame apie jūsų siūlymą suteikti fondo administratoriui teisę kreiptis į teismą.
Aš noriu priminti, kad „Sodra“, kaip juridinis asmuo, pats gali numatyti inkaso, niekur nereikia kreiptis. Tai ką jūs siūlote? Fondo nelieka, jis naikinamas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
A. SYSAS (LSDPF). Kam bus taikomas jūsų siūlymas?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Žiūrėkite, dabar, kai fondo pareigas ir teises perims „Sodra“, automatiškai perims ir šito straipsnio nuostatas, per tuos du mėnesius mes…
A. SYSAS (LSDPF). Mes kalbame apie Vaikų išlaikymo fondo įstatymą, tuos įstatymus mes jau atmetėme, mes apie juos nekalbame.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne šičia, čia, kai pripažįsti skolą. Tai aš dar kartą sakau, komitetas galėtų per du mėnesius tuose įstatymuose, kur kažkodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas už Administracinių nusižengimų kodeksą nepripažįsta antikonstituciniu, o šičia pripažįsta. Tai apie ką mes tada kalbame? Tai tada, vadinasi, visi yra antikonstituciniai, o tokiu atveju šiandieną tiems, kurie vairuoja išgėrę, atimamos teisės, tai jie galėtų teises atgauti ir gauti viešas paslaugas, tam ir yra siūloma pripažinti valstybės skola. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš nesu prieš, kad reikėtų įvesti tokias nuostatas. Mane ir anksčiau stebino Teisės departamento požiūris, kad čia yra kažkoks Konstitucijos pažeidimas. Kai yra draudimas dirbti valstybės tarnautoju tiems, kurie yra skolingi būtent šitam fondui, tai irgi buvo nesuprantama logika, bet mes to atsisakėme anuomet.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, taip, taip.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Bet klausimas, to ir kolega A. Sysas klausė, yra susijęs su tam tikru administravimu, ar reikėtų būtent dabar tokius dalykus daryti. Iš tikrųjų tas fondas buvo administruojamas labai prastai. Jeigu galite įsivaizduoti, ką reiškia prastai, tai visi sąrašai excelʼiu, be jokio ryšio su kitais fondais, kiekvieną klausimą reikėjo individualiai spręsti. Ar tikrai dabar tas laikas įvesti? Ar nereikėtų pažiūrėti, ko trūks, kokių instrumentų „Sodrai“ išieškant šias lėšas?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Su kolega tikrai galiu sutikti, keista, kad tai buvo nepadaryta iki tol, tai tikrai man keista. Dėl to aš gal ir siūlau, nes dar nebuvo nuspręsta, kad naikins, nebuvo nuspręsta, kad perduos, kai (…) buvo užregistruotas, tai ta idėja ir buvo. Todėl aš ir sakau, kad gavęs šitą projektą jūsų komitetas tobulins. Galite pažiūrėti, kaip iš tikrųjų jį galima išspręsti. Dabar išvis neturime jokių įrankių, tai nors vienas toks dalinis įrankis būtų, o pagrindiniai įstatymai, aš sakau, per du tris mėnesius… Manau, Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro darbuotojai ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro darbuotojai tikrai išspręs tą problemą.
PIRMININKĖ. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, jūs ką tik iš tribūnos pasakėte, kad penkerius metus konsultuojate Vaikų išlaikymo fondą. Gal galėtumėte patikslinti, kokiais pagrindais, ar sutartiniais, ar kitais tai darote? Kaip tai dera su Seimo nario pareigomis?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tai labai dera. Gerbiamas Stasy, siūlyčiau kitą penktadienį atvykti į Šilalę, kai vyks gyventojų priėmimas, kai ateis dar kartą mama, kuri negauna iš tėvo pinigų, tėvas išvykęs į Norvegiją arba Švediją, antstolis negali išieškoti, o reikia dokumentus sutvarkyti, santuoka nenutraukta, išlaikymas nėra pripažintas. Tai tada šnekiesi su Vaikų garantiniu fondu, kaip objektyviai, kaip greitai, ką reikėtų pakeisti ir kokius teisės aktus, kad procesas pajudėtų. Konsultuojamės ir su antstoliais, kaip paskatinti greičiau vykdymą, tam pakeičiame Civilinio proceso kodeksą, tam atsirado tarptautinis pripažinimas ir tarptautinis išieškojimas. Tai taip mes ir dirbame, tai yra tiesioginė Seimo nario veikla. Bėda yra ta, kad ne visi kolegos nori šitą darbą dirbti, nenori rengti gyventojų priėmimų, nenori susitikti ir spręsti jų problemų. Ir man yra (…) gėda, kada mes, Seimas, sudarėme laikinąsias tyrimų komisijas, kaip Seimo narys atlieka tiesioginį darbą, konsultuodamas kitas institucijas, nes tik Seime gimsta aiškinamasis raštas, tik Seime gimsta idėja ir tik Seime ir kitiems mes galime aiškinti vieno ar kito straipsnio reikšmę ir esmę. Ir čia buvo didžiausia gėda, kai Konstitucinis Teismas ir Seimas uždraudė Seimo nariams dirbti dėstytojais ir studentams perteikti tikrąsias čia įvykusias peripetijas dėl vieno ar kito įstatymo. O tada atsiranda interpretacijos ministerijos ir jų specialistų, ką ponas S. Jakeliūnas ar ponas R. Žemaitaitis savo komitete ar teikdamas savo pasiūlymą sugalvojo. Čia yra didžiausia mūsų, Lietuvos, parlamento bėda.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, čia klausimas nesusijęs su šių metų biudžeto priėmimu ir jį būtų galima svarstyti normalia tvarka. Matysime, kaip sekasi „Sodrai“ išieškoti, nenorėčiau absoliutinti, kad viskas bus gerai. Latvija tą „Sodrai“ jau seniai… socialinio draudimo sistemos išieškojimai yra, rezultatai pagerėjo, bet anaiptol nepasiekė pusės tų pinigų, kurių reikia išieškoti, tai yra 14–15 %. Galbūt tikrai tą priemonę reikės papildomai mums taikyti. Juo labiau kad mes neseniai Šeimos stiprinimo pagrindų įstatymą priėmėme, ten kaip tik numatome didinti atsakomybę šeimoje vienam už kitą, šiuo atveju tėvo ar mamos, kurie nemoka alimentų savo vaikams išlaikyti. Tai čia irgi tas turėta omenyje. Įsipareigojimai ir atsakomybės didinimas tikrai nepakenks. O kada mes įvesime ir kokiu būdu, tai bus galima komitete pasitarti ir apsitarti, matysime pagal rezultatus.
Greičiausiai mes jį svarstysime ir priimsime jau turbūt pavasario sesijoje, kiek mačiau programoje.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, su visa pagarba mano dabartiniam kaimynui, paprasčiausiai aš norėčiau, kad mes nedarytume tokių teisinių niuansų, nes tai yra lydimasis įstatymas. Dar kartą noriu pakartoti, mes jau priėmėme įstatymus, kad fondas naikinamas. Jo nelieka. Kitais metais yra pereinamasis laikotarpis pusės metų, jų visos funkcijos pereina „Sodrai“, todėl… Mes norime įpareigoti administraciją kreiptis į teismą. Ji ir šiandien tą galėjo daryti. Tik paprasčiausiai mes… Dabar noriu ne pasiteisinti, bet pasakyti, kad komitetas, kadangi mes turime ir komiteto narį A. Dumbravą, visą laiką apie tai kalbėjo. Labai gaila, kad vyriausybės neskyrė reikiamų pinigų. Skyrėm pinigų išmokoms, bet neskyrėm, kad jos būtų išieškomos iki galo, kad ten būtų teisininkų komanda, sekliai morkos, kurie ieškotų mūsų tėvelių, kurie pasklido po platų pasaulį. Deja, situacija yra tokia, todėl mes padarėme, mano galva, labai teisingą žingsnį perduodami administravimą į „Sodros“ rankas. Bet kokį lėšų atsiradimą bet kokioje sąskaitoje „Sodra“ viską mato, bet kurio piliečio. Tai šiuo atveju aš manau, kad reikia palaukti bent pusmetį, mes pamatysime, kaip tos išmokos bus išieškomos ir kaip pagerės tas išieškojimas. Nors iš dalies sutinku su tuo, ką sakė kolega, ką padarė mūsų kaimynai latviai. Jeigu nepasiteisins „Sodros“ veiksmai, nes latviai neturi tokios sistemos, ką turime mes, tada galima kalbėti apie tai, kad valstybės paslaugų gavimo proga galima… viešųjų paslaugų teikimo proga nesuteikti paslaugos, kol skolininkas negrąžins pinigų, bet šiandien dėl šito įstatymo, su visa pagarba, atsiprašau, negaliu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 21, prieš – 3, susilaikė 41. Po pateikimo nepritarta.
Taigi mes turime apsispręsti. Kas už tai, kad įstatymas būtų tobulinamas, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 56: už – 49, prieš – 7. Grąžiname iniciatoriui tobulinti.
17.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1308 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-10a, 2-10b, 2-10c klausimai. Pirmiausia kviečiu V. Čmilytę-Nielsen pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą. Bet ir kalbėkite tik apie Seimo nutarimą.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Teikiu nutarimą dėl rudens sesijos darbų programos papildymo dviem punktais, įstatymų projektais Nr. XIIIP-1277 ir Nr. XIIIP-1278.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašau.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 23, prieš – 12, susilaikė 26. Po pateikimo nepritarta. Gerbiamieji kolegos, vėl mes turime apsispręsti balsuodami, ar tobuliname, ar atmetame. Kas už tai, kad būtų tobulinama? (Šurmulys salėje) Palaukite, netrukdykite, mes dabar kalbame apie Seimo nutarimą. Mes arba jį tobuliname, arba atmetame. (Balsai salėje) Viskas. Po to, jeigu mes atmetame šitą Seimo nutarimą galutinai, nes po pateikimo mes nieko nepadarėme. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame, ar tą Seimo… Balsavote, gerai. (Balsai salėje)
Balsavo 55: už – 21, prieš – 34. Grąžiname tobulinti, nes atmesti reikia 36. (Balsai salėje) Replika po balsavimo. Prašau, E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū už teisę replikuoti po balsavimo. Gerbiamieji valdantieji, tarp kurių nė vieno blogo žmogaus nematau. Gal susitarkime dėl žaidimo taisyklių. Jeigu jūs opozicijai opozicinės darbotvarkės metu net neleidžiate pradėti pristatymo procedūros, tai gal niekada daugiau iš mūsų neprašykite bent vieno balselio už kokį nors jūsų projektą. Gerai, mes sėdime čia, jūs mums draudžiate net įrašyti į sesijos darbų programą, mūsų manymu, reikšmingus projektus, jūs neleidžiate net įrašyti į sesijos darbų programą. (Tu eik prie valdančiųjų, Petrai, kalbėk.) Susitarkime, tada bus sąžiningas žaidimas. Jūs mums net neleidžiate, poniai V. Čmilytei-Nielsen atsistoti į tribūną ir išdėstyti, ką jinai mano. Gerai ar blogai mano – kiekvieno jūsų teisė. Bet jūs net nenorite išklausyti. Tai taip ir susitarkime. Mūsų balsų jūs negalite tikėtis.
PIRMININKĖ. Iš eilės. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Matau, kad įtakingas valdančiųjų atstovas atsistojo prie mikrofono, aš siūlyčiau atkurti demokratinį procesą ir ponui P. Urbšiui siūlyčiau prašyti balsuoti iš naujo dėl to nutarimo. Nors turinys, kurį ruošiasi pateikti kolegė, man irgi absoliučiai nepriimtinas, bet jeigu tuo pagrindu mes net neleisime opozicinei frakcijai, kuri atstovauja kažkokiai, na, nepriimtinai ideologijai, net pasakyti, tai yra blogai. Manau, kad čia negeras precedentas, tą esame ir mes patyrę kaip opozicinė frakcija. Vis dėlto gaila, kad buvo toks balsavimas net neleidžiant pateikti.
PIRMININKĖ. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikrųjų esant šitai daugumai nėra tokios tradicijos žiūrėti, ne ką siūlo, o kas siūlo. Kai teko matyti praeitas kadencijas, aš supratau praeitoje kadencijoje, kai buvo ignoruojama opozicija, jie vadovavosi ta patirtimi, kai konservatoriai buvo valdančiojoje daugumoje. Bet, sakykime, šitas balsavimas išreiškia daugiau principinę nuostatą dėl to, kad aiškiai parodo, kad dėl to įstatymo projekto, na, gali turėti dauguma dėl vieno įstatymo projekto opozicinėje darbotvarkėje tokią kategorišką nuomonę, kad geriau negaiškime laiko. Bet asmeniškai aš prašau vieno dalyko, tiek liberalų, na, gali šitą projektą dėl embrionų pateikti ne moteris, kuri laukiasi vaiko. (Balsas salėje: „Kuo čia…“)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos…
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiamoji pirmininke, atsiprašau, galima?
PIRMININKĖ. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Čia ką tik nuskambėjo siaubingas įžeidimas. Aš nežinau, ar tai yra seksizmas, tai yra kažkas tikrai daug blogiau. Nelabai suprantu, kodėl nėščias žmogus negali pristatyti įstatymo projekto bet kokiu klausimu. Tai yra baisu, ką mes ką tik išgirdome.
Dabar antras dalykas. Man atrodė ir man iki šiol atrodo, kad vis dėlto Lietuva yra demokratinė valstybė ir šitas parlamentas yra išrinktas demokratiškai. Mūsų parlamento taisyklės kalba apie tai, kad opozicinės frakcijos turi turėti galimybę pateikti savo projektus ir savo matymą. Aš suprantu, kad gal kam nors giliai širdyje norėtųsi, kad būtų viena mintis, viena idėja ir viena tvarka. Bet, deja, taip nėra, ir vis tiek žinote, – mes teiksime tuos projektus, mes surinksime parašus. Beje, aš nesu tikra, ar jūs, gerbiamieji valdantieji, vis dar turite daugumą, susiskaičiuokite, nes kai ateis ta diena, kai prašysite mūsų balsų, mes labai gerai pagalvosime, ar duoti jų jums.
PIRMININKĖ. V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš tiesiog replikuodama noriu pasakyti pirmiausia dėl projekto esmės, tai yra ne dogmomis, o medicina paremtas projektas, ir jūs tai puikiai žinote. Ir jis tikrai yra derintas ir suderintas tiek su pacientų organizacijomis, tiek ir su medikais, todėl tai, kad jūs net neleidžiate pateikti jį, tikrai tai stebi pakankamai daug žmonių ir ekspertų.
Dabar dėl to, kad besilaukiančios mamos negali kažko teikti, tai galbūt teikite irgi savo pasiūlymus ir apribokite tam tikras moteris ar kažkokio amžiaus sulaukusius žmones nuo darbo čia, nes tai, mano galva, neišlaiko jokios kritikos. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš tikrai ne prieš besilaukiančias moteris, bet aš nesuprantu gerbiamosios Aušrinės, kas yra besilaukiantis žmogus? (Balsas salėje: „Laukiantis, kol protas ateis į galvą.“)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, galvojame, ką kalbame, iš tikrųjų, man atrodo, mes čia jau labai įsileidome į tokius dalykus. Vėlus vakaras, matyt, tikrai yra nuovargis. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš tikrai noriu atsiprašyti, jeigu mane neteisingai suprato. Tikrai nėščiai moteriai yra pagarba, nes ji savyje nešioja brangiausią turtą – gyvybę. Bet jeigu yra įstatymo projektas, susijęs su gyvybe, aš manau, kad tas embrionas, kuris turi gyvybės teisę, moteris, kuri laukiasi vaiko, ir tas embrionas, kuris būtent yra nevaisingų šeimų, jis irgi turi teisę į gyvenimą. Aš tai turėjau omeny. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų, Povilai, reikia susilaikyti nuo tokių pasisakymų ir vertinimų, nes iš tikrųjų visi salėje yra Seimo nariai ir jie gali pateikti įstatymų projektus. Bet taip pat A. Armonaitei reikėtų susilaikyti nuo tokių nuolatinių gąsdinimų balsų davimo ar nedavimo, nes jūsų pasisakymas taip pat neatrodo korektiškai, mano požiūriu. Noriu taip pat pasakyti, kad vis dėlto Seimo nario mandatas laisvas, ir visi mes balsavome laisvai. Mes pasisakėme, pavyzdžiui, irgi balsavau, kad… nebalsavau paskui… už atmetimą, nes, mano manymu, yra priimtas kitas įstatymas, leidžiantis palaidoti embrionus, tai jų nereikia amžinai šaldyti. Ir, mano požiūriu, tai yra pakankama, ir aš nematau, kodėl šiandien turėjo būti… Aš dabar pasakysiu mūsų frakcijos vardu, todėl negalima kaltinti, kad valdantieji susimovė ir balsuodami nedavė pasireikšti demokratiniame parlamente opozicinėms partijoms. Čia buvo išreikšta kiekvieno Seimo nario valia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai turiu teisę nutraukti šitas diskusijas, nes yra 17 val. 45 min., klausimų dar yra daug.
E. GENTVILAS (LSF). Mes norime padaryti politinį pareiškimą, mūsų frakcija.
PIRMININKĖ. Tada pabaigoje.
E. GENTVILAS (LSF). Ne, dabar. Mes išeiname iš salės, kadangi yra nustatoma, kad nėščios moterys negali kai kurių dalykų daryti. Nuo kelinto mėnesio negali? Nuo antros nėštumo savaitės nebegali? Gerbiamasis Povilai, jūs praėjusioje kadencijoje įkūrėte parlamentinę grupę už ištikimybę priesaikai. Šiandien jūs suskirstėte Seimo narius į nėščias moteris ir kitus Seimo narius. Mūsų frakcija atsisako šiandien teikti bet kokį kitą projektą. Mes išeiname.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pirmininke, kadangi davėte kalbėti ir ne vieną kartą, aš noriu pasakyti. Taip, Seimo nariai mato, koks teikiamas įstatymas ir net įtraukiamas į darbotvarkę, ir apsisprendžia laisvai. Mes nesutinkame su tokia pozicija, su embrionų naikinimo pozicija. Yra priimtas įstatymas, ir aš iš tikrųjų noriu pritarti P. Urbšiui – moteris, kuri savyje nešioja gyvybę, vis dėlto turėtų atsakingiau…
PIRMININKĖ. Petrai, gal baikite.
P. GRAŽULIS (TTF). …tokius įstatymus registruoti.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys. Viskas, paskutinis, nekalbėsite.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau būti atsargiems vertinant. Negalima taip kalbėti. Povilai, tu pripažinai savo klaidą, visiškai nebūtina antrinti P. Gražuliui tuo klausimu, tai tik suprimityvina tokią svarbią diskusiją. Argumentai yra labai svarūs prieš šitą įstatymo projektą – ir moksliniai, ir kiti. Bet tai yra mūsų argumentų klausimas, o ne personifikacijos klausimas. Siūlau sekti mūsų vadinamųjų konservatorių laikų tradiciją. Aš priminsiu, Povilas gal nežino, mes kantriai laukėme vieną posėdį, lygiai 22 val. 15 min., be pertraukos, kol mūsų opozicija kalbės tą patį per tą patį, kad krizės nėra ir nieko nereikia daryti. Tai buvo 22 valandos, nenutraukėme jokių diskusijų, kantriai klausėme, kol opozicija tai darė. Siūlau sekti šita tradicija.
PIRMININKĖ. L. Kasčiūnas. Paskutinis, viskas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Mielieji, kreipiuosi į valstiečius. Žinote, jūs privertėte dar konservatorių talibaną ginti liberalus, žinote, tai yra istorinis sprendimas. Manau, kad šitas sprendimas – neįtraukti į darbotvarkę, yra tikrai kvailystė. Jau išsakėte argumentus, būtumėte išsakę per svarstymą ir būtumėte tai padarę, ką mes dabar per šoninį mikrofoną. Nedarome tokių dalykų, įtraukiame, apsvarstome, atmetame ir viskas. O dabar išeina žmonės, kam šito reikėjo?
PIRMININKĖ. Aš tai žiūriu į gerbiamąją R. Baškienę, pirmąją pavaduoją. Man atrodo, mūsų uždavinys, kaip valdybos žmonių, Statutą taisyti taip, kad nebūtų šitų amžinų įtraukimų, neįtraukimų, nes jau ne pirmą kartą taip įvyksta. O dabar, man atrodo, dar kartą sakau, kad jau sutemo ir dirbame toliau, jeigu norime pabaigti darbotvarkę.
17.47 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1093(2) (pateikimas)
Kviečiu R. Žemaitaitį pateikti Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 2, 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Atsiprašau, A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pristatyti savo, R. Žemaitaičio, D. Kaminsko ir V. Ačienės Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1093.
Šiuo metu galiojantis mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas įpareigoja taikyti gaivinimo veiksmus, aš noriu atkreipti dėmesį, kad gaivinimo veiksmus (tai yra išorinį širdies masažą ir įpūtimus, bet ne į gydymą), neatsižvelgiant į ligos priežastis, eigą ar prognozuojamą baigtį. Taigi, neatsižvelgiama, ar ligonis guli slaugos ligoninėje, ar infekcinėje ligoninėje, ar kitur.
Gaivinti privaloma visus pacientus, nebent yra neabejotini mirties požymiai, t. y. lavondėmės, kūno atšalimas. Antra, kyla grėsmė gaivinančiam. Trečia, pacientas įstatymų tvarka yra pareiškęs nesutikimą, jog būtų gaivinamas nepriklausomai nuo būklės. Taigi, šiuo metu egzistuojanti paciento teisė pareikšti nesutikimą būti gaivinamam yra dviprasmiška ir nefunkcionali. Pirmiausia ši nuostata galimai sudaro prielaidas pasyviai eutanazijai, nes nėra aišku, ar tokiais atvejais būtų panaudoti visi etiopatogeniniai ligos gydymo būdai.
Antra. Praktikoje per 20 metų nesutikimas būti gaivinamam nė karto nebuvo užregistruotas. Tačiau šiuo metu nėra užtikrinta abipusė iniciatyvos teisė, t. y. leidžiama nepradėti, nutraukti paciento gaivinimą tik paties paciento prašymu, pritarus gydytojų konsiliumui. Kaip minėta, šia teise nė karto nebuvo pasinaudota. Tačiau nėra galimybės nepradėti ar nutraukti beviltišką paciento gaivinimą gydytojų konsiliumo sprendimu, žinoma, jeigu tam pritarė pacientas arba jo atstovas pagal įstatymą.
Tokia koncepcija sudaro prielaidas medikams balansuoti tarp medicinos etikos ir įstatymo. Beviltiškas gaivinimas. Dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį, kad kalbama tik apie išorinį širdies masažą ir oro įpūtimus, o ne apie gydymą, kuomet etiopatogeniniai ligos gydymo būdai neegzistuoja ar būna išnaudoti, o taikomi gaivinimo veiksmai neatitinka ligonio būklės arba yra pačiam ligoniui nepakeliami, be prasmės pratęsia agoniją, sukelia kančią. Ši problema yra aktuali ypač gyvenimo pabaigoje ir aiškiai suprantama tiems, kas patyrė artimoje aplinkoje, ar medikams, kurie dirba su kritinėmis ligomis sergančiais ir geriatriniais pacientais. Įstatymo projektu siūloma užtikrinti abipusę iniciatyvą, tai yra kad būtų leidžiama nepradėti, nutraukti beviltišką paciento gaivinimą tiek paciento prašymu, kaip dabar yra įstatyme pritarus gydytojų konsiliumui, tiek gydytojų konsiliumo sprendimu pritarus pacientui arba jo atstovui pagal įstatymą. Jeigu pats pacientas dėl savo būklės negali priimti sprendimo, gydytojų konsiliume turėtų dalyvauti bent vienas gydytojas anesteziologas reanimatologas. Taip pat būtų užtikrintas kelias sudaryti prielaidas pasyviai eutanazijai, pacientui įstatymų nustatyta tvarka pareikšti nesutikimą būti gaivinamam. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Labai ačiū. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti dėl gaivinimo veiksmų. Ar tai bus atliekama tik gydymo įstaigose išimtinai, ar bus ir namuose taikoma, pavyzdžiui, teikiant greitosios pagalbos paslaugas?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, tai turi dalyvauti bent vienas reanimatologas anesteziologas, ir tai suponuoja į tai, kad būtinai turi būti stacionaro sąlygos tam, kad būtų galima žinoti paciento būklę išsamiai, tai yra ligos anamnezę, gydymo eigą, prognozę, galimybes ir kitus dalykus.
PIRMININKĖ. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, vis tiek pagal jūsų teikiamą įstatymo projektą atsiranda galimybė – konsiliumas ir įgaliotas asmuo priimti sprendimą negaivinti, kada nedalyvauja pats pacientas. Tai tokia galimybė, jeigu būtų priimtas tas įstatymas, atsiranda, ir aš manau, kad vienaip ar kitaip būtų įteisinta pasyvi eutanazija. Kaip jums atrodo? Ir jeigu būtų pritarta po pateikimo, aš manyčiau, kad šį įstatymo projektą turėtų apsvarstyti ir Žmogaus teisių komitetas, ir mūsų, galbūt ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ta prasme, kad šis svarstymas turėtų būti keliuose… (Balsai salėje) Žmogaus teisių, aš sakiau, kad turėtų svarstyti keli komitetai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, tai dabar pacientas gali pareikšti sutikimą, nesvarbu, kokia jis liga serga ir kokia yra jo būklė. Pavyzdžiui, jeigu jis susirgo infarktu, jis gali parašyti pareiškimą, kad jeigu aš susirgsiu infarktu, manęs prašau negaivinti. Ši būklė, kaip jūs žinote, yra dažniausiai pagydoma. Todėl tai suponuoja eutanaziją. Dabar bus užtikrinta abipusė galimybė, iniciatyvos galimybė, tai yra tiek pacientas gydytojų konsiliumo pritarimu, tiek pats konsiliumas. Bet, kaip minėjau, su paciento arba jo atstovų, jeigu jis pats negali spręsti, pritarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. A. Matulas – už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš, kolegos, pritariu, reikia nagrinėti, bet dar kartą sakau, kad būtų gerai, kad panagrinėtų keli komitetai.
PIRMININKĖ. Tai kokį dar siūlote komitetą?
A. MATULAS (TS-LKDF). Žmogaus teisių ir Teisės ir teisėtvarkos komitetus.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikro kai kam gali atrodyti, kad tai nėra žingsnis link eutanazijos. Bet aš tikrai abejoju, nes mes įvedame visiškai naują „beviltiško gaivinimo“ sąvoką. Ir mes pripažįstame tai, kad jau galima pagal tam tikras procedūras nuspręsti, ar žmogui toliau būti gyvam, ar ne. Mano nuogąstavimas yra tas, kad mes atidarome Pandoros skrynią, kur gali atsirasti jau ir „beviltiško gydymo“ sąvoka.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 51: už – 37, prieš nėra, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Numatomas svarstymas – pavasario sesijoje.
Trumpa replika po balsavimo. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš tai trumpą repliką Povilui. Povilai, prieš kalbėdamas paskaitykite, ką jūs čia kalbate ir kokius vėjus kalbate. Tai būtent priešingas projektas tam, ką jūs čia šnekėjote. Aš tikiuosi, kad kolegos Asta, Raimundas, Darius įtikins ir daugiau tokių vėjų nekalbėsite.
PIRMININKĖ. Rimantai, labai reikia jau jums pasisakyti? Gerai, ačiū.
17.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1320 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-13a, 2-13b klausimai – projektas Nr. XIIIP-1320, vėl Seimo nutarimas dėl darbų programos papildymo. R. Žemaitaitis. Jeigu papildysime, tada jau pristatysite ir patį projektą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, čia dėl žemės ūkio paskirties įsigijimo, tai yra, kad būtų įtraukta į rudens–žiemos darbų programą, kad turėčiau galimybę pristatyti dėl nuomojamos valstybinės žemės įsigijimo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausiančių nėra. Ar galime po pateikimo pritarti? Pritarta. Svarstymas. Vienas – už, vienas – prieš. Nėra.
Priėmimas. Balsuojame. Seimo nutarimas dėl rudens sesijos programos papildymo įtraukiant projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 54: už – 52, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1320) priimtas. (Gongas)
17.58 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1136 (pateikimas)
Dabar R. Žemaitaitis turi teisę pateikti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1136.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Su Jurgiu prieš tai šnekėjau. Jurgi, čia nėra tas, kad yra saugiklis. Čia yra žemės ūkio įsigijimo, kada didžioji dalis žmonių, tai yra ūkininkai arba vadinamieji trihektarininkai, kurie… Ne, ne, kitas. Ten saugiklių yra. Kur yra sudėti pagrindiniai saugikliai. Čia kalbama apie tai, kad žmonės, kurie turi laikiną leidimą arba nuomą iš valstybės, ir šiandien jie neturi teisės jos įsigyti, jeigu nėra parašę prašymo, kiti bando pagal išvadas, kiti besiribojančius gretimus sklypus. O aš siūlau, jeigu tas asmuo, žmogus, ūkininkas, nes dabar reikalaujame mes ūkininko pažymėjimo, bet yra tokių žmonių, kurie turi laikinus leidimus be ūkininko pažymėjimo, kad jeigu jis penkerius metus iš eilės naudojasi šituo žemės sklypu, be aukciono, tai yra būtent nedalyvaujant kitiems besiribojantiems asmenims, bet pagal rinkos nustatytą kainą galėtų įsigyti šitą žemės sklypą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Klausia E. Pupinis,
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, tikrai J. Razma neklysta, nes ir Teisės departamentas nurodė, kad iš tikrųjų kalbame apie tą patį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, ten Nr. XIIIP-1100, kurį registravo A. Stančikas. Tai iš tikrųjų tas pats įstatymas, jūs teikiate ne pasiūlymą dėl įstatymo, o dar vieną įstatymą. Manau, buvo galima tobulinti tą patį įstatymą, nes idėja faktiškai ta pati, tiktai galbūt tas tiksliau parengtas, nes Teisės departamentas prirašė jums pataisų šimtą kartų daugiau, negu jūsų įstatymas yra. Ar nemanote, kad būtų geriau atsiimti tą įstatymą ir teikti pasiūlymą dėl A. Stančiko parengtos pataisos, kur leidžiama ir įsiterpusius įsigyti, ir tuos, kurie ribojasi? Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Iš tiesų, Edmundai, ačiū, kad pataisėte. Esate teisus, kadangi buvo pirmesnis mano registruotas ir kaip opozicija yra įtrauktas…
Gerbiama pirmininke, tada aš geriau atsiimu ir registruosiu pasiūlymą. Bus geriau, nes jau proceso jis nepasivys, o tiktai pataisą. Labai atsiprašau, kolegos.
PIRMININKĖ. Dabar, matote, procedūriškai yra problema. Atsiimti jūs negalite. Mes gal tada jau balsuojame ir atmetame? (Balsai salėje) Ar sutinkate bendru sutarimu atmesti? Tada ir atmetame. Dėkui.
18.01 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lenkijos Respublikoje vykdomų sėkmingų reformų“ projektas Nr. XIIIP-1180(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar P. Gražulis. Bendru sutarimu pritarėme? (Balsai salėje) Taigi bendru sutarimu pritarėme. Nesinervinkime! Seimo rezoliucija „Dėl Lenkijos Respublikoje vykdomų sėkmingų reformų“. Pateikimas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, mano šita rezoliucija irgi užregistruota iš karto po to, kai Seime buvo istorinis apsilankymas Lenkijos Seimo pirmininko, vadinamo maršalka, kuris pabrėžė svarbą Lietuvos parlamento ir Lietuvos valstybių glaudesnius santykius. Aš buvau parengęs pirmą variantą, kuris tikrai buvo kategoriškesnis – siūlyti Lietuvai, jeigu Europos Sąjunga dėl vykdomų reformų taikys kokias nors sankcijas, kad vis dėlto Lietuva toms sankcijoms nepritartų, vetuotų. Šiandien siūlau, kad tie klausimai tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos būtų sprendžiami dialogu. Tikrai yra labai tokio bendro pobūdžio. Kalbėjau su Užsienio reikalų komiteto specialistais ir diplomatais. Tikrai tokiai rezoliucijai, kuri yra bendro pobūdžio, prašyčiau pritarti po pateikimo. O jeigu dar jūs norite redaguoti, prašau, ar Užsienio reikalų komitetui, ar Europos reikalų komitetui pateikti, bet būtų geriau, kad tas klausimas būtų priimtas ir ne taip ilgai delsiamas.
Dar vienas dalykas. Aš galbūt nukrypsiu nuo šitos temos. Kaip mes atrodėme, kai aš pateikiau kitą rezoliuciją, kad mes bent simboliškai paremtume Jungtines Amerikos Valstijas, kurias nusiaubė uraganas. Klausykite, net penki Amerikos prezidentai organizavo Amerikoje labdaros akcijas. Net mūsų buvęs Prezidentas V. Adamkus parėmė iš savo lėšų. Estija parėmė. Kaip mes atrodome? Tikrai labai negražiai dėl savo ambicijų. Manau, kad tų ambicijų čia nebus, palaikysite. Čia visiškai bendro turinio rezoliucija.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos ir gerbiamas Petrai, čia nieko po pateikimo nereikia daryti. Čia iš karto eina klausimai, o paskui diskusija.
Jūsų nori paklausti A. Baura.
P. GRAŽULIS (TTF). Gal mažiau klausinėkite, vyrai, bus greičiau, eisime namo. (Balsai salėje)
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs Seime esate gal vienas iš tų kokių dešimties, kurie turi didžiausią darbo patirtį, ir puikiai prisimenate, kad tokios rezoliucijos paprastai būdavo palaikomos, kai būdavo palaiminimas iš Užsienio reikalų ministerijos ir kitų, tarkim. Ar šiuo metu jūs nemanote, kad būtų tikslingiau tai padaryti? Tada būtų didesnė tikimybė.
P. GRAŽULIS (TTF). Tikrai derinau su tais užsienio reikalų specialistais, ekspertais. Manau, kad mes, kiekvienas Seimo narys, turime teisę išsakyti savo poziciją. Čia jau gal trečias variantas, kadangi atsižvelgta į vieno, antro, trečio ir penkto užsienio reikalų politikos eksperto nuomonę, jau čia toks liko beveik be turinio, bet liko dar rezoliucija.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tampate jau užsienio reikalų ekspertu. (Juokas salėje)
P. GRAŽULIS (TTF). Su jūsų pagalba.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš net nežinau, kelinta čia rezoliucija. Žinote, kai rašoma, kad sėkmingas reformas, bet pačioje Lenkijoje tos reformos vertinamos įvairiai.
P. GRAŽULIS (TTF). Liberalai kitaip vertina.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mes galim kuriai nors daliai pritarti, kam nors nepritarti, bet šiuo atveju tai yra Lenkijos vidaus reikalai.
Mano klausimas. Jūs rašote, kad palaikote sėkmingas reformas ir svarstote jas įgyvendinti Lietuvoje. Norėčiau paklausti, kokias reformas turite galvoje?
P. GRAŽULIS (TTF). Ypač šeimos stiprinimo politiką. Aš labai palaikyčiau reformą, kur su žiniasklaida įvykdė atėję į valdžią. Dabar žiūrėkite, valstiečiai atėjo į valdžią. Aš buvau įrašęs, bet jau čia, trečiame variante, šitų dalykų neliko. Atėjo valstiečiai į valdžią, žiniasklaida – konservatorių ir Prezidentės rankose. Viešpatie mano! Ir juos tiek tarkuoja, tiek tarkuoja nuo ryto iki vakaro, kad galo krašto tam tarkavimui nėra. O tie lenkai susitvarkė su žiniasklaida, pastatė viską į vietą. Viskas! Dabar, klausykite, lyg ir po komisijomis padengtas, po kažkokiais lapais pakavotas P. Auštrevičius arba ten elektros skydinėje sėdi. O ką jis daro? O dirba konservatoriams ir nuo ryto iki vakaro mala valstiečius. Aš tai nekentėčiau turėdamas šitokią valdančiąją daugumą, aš per vieną dieną būčiau į vietą pastatęs P. Auštrevičių su visa ta jo kompanija ir su televizija. Bet jau dabar aš negaliu… Čia liko toks be turinio.
Ką aš norėjau pasakyti, tai dabar jums atsakau. Pasirodo, ir jūs jau užsienio reikalų specialistu, ne tik nacionalinių grėsmių specialistu, tapote.
PIRMININKĖ. Aš noriu paklausti, gerbiamas Petrai, kuo čia dėtas europarlamentaras P. Auštrevičius?
P. GRAŽULIS (TTF). A. Siaurusevičius. (Juokas salėje) Pasitaisau.
PIRMININKĖ. Supratau. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Petrai, pirmas pasiūlymas – mažiau rašykite, mažiau klausinėsime.
Dabar norėčiau jūsų paklausti ne kaip užsienio politikos specialisto, o kaip koldūnų specialisto.
P. GRAŽULIS (TTF). Kuo čia dėti koldūnai?
A. SYSAS (LSDPF). Aš noriu… Gal jūs norite pradėti pardavinėti juos Lenkijoje ir todėl rašote tokią rezoliuciją, užsitikrintumėt rinkas?
P. GRAŽULIS (TTF). Ne, ne. Aš gal gausiu Lenkijos kortą.
A. SYSAS (LSDPF). Supratau. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas Petrai, man irgi patinka kai kurios lenkų reformos, bet nenorėčiau, kad mes save labai nuvertintume, nes, pavyzdžiui, gimstamumo rodikliai pas mus yra didesni negu Lenkijoje ir jie mums pavydi motinystės (tėvystės) atostogų. Mes galvojame, kad jie mokosi ir mėgina įvesti tą patį. Čia yra pasikeitimas patirtimi.
Bet klausimas būtų susijęs su jumis. Ar mes dabar turėtume kaip parlamentas vertinti kito parlamento veiklą, geras jis ar blogas, ir t. t.? Ar tai ne mūsų parlamentinės demokratijos… Parlamentarų vizitų metu tai galima įvertinti. Bet keistas žanras, kai vienas valstybės parlamentas vertina kitą valstybės parlamentą. Mus tada kas nors pradės vertinti ir t. t. Čia išrasta nauja to žanro forma, ar kaip čia?
P. GRAŽULIS (TTF). Man atrodo, gal mums šiek tiek ir naujas, bet konservatoriams… Jie moko Rusiją, Baltarusiją ir parlamentus, ir prezidentus, ką turi, kaip turi daryti, elgtis. Čia nieko. Mums tai gal naujiena, bet jau konservatoriams tikrai ne. Jie moko visus, tik ne save.
PIRMININKĖ. R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, aš noriu jūsų paklausti, ką vis dėlto jūs norite šia rezoliucija pasiekti? Iš tiesų jūs labai aktyviai jas rašote ir pats paminėjote, kad ši yra tokio bendro pobūdžio, apima daugybę klausimų. Jeigu trumpai, koks yra jūsų tikslas?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad pirmiausia mes turime pagerbti vis tiek Lenkijos maršalkos apsilankymą Lietuvoje, tai yra Seimo Pirmininko.
Kitas dalykas. Mes matome, koks požiūris yra tos liberalios Europos, kaip yra puolama Lenkija už vykdomas reformas. Mes norime pasakyti, kad mes solidarizuojamės su Lenkija ir tas reformas palaikome. Mano pirmame variante buvo siūlymas: jeigu Europos Sąjunga siūlytų sankcijas, Lietuvai siūlyti, kad toms sankcijoms nepritartų, t. y. vetuotų. Lietuva, kita valstybė, turi tokią teisę. Man atrodo… Tuo labiau Lenkija mums apskritai yra strateginis partneris, kaimynas ir NATO sektoriuje, gynybos sektoriuje ypač svarbus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusija. P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų mes galime įvairiai žiūrėti į šitą rezoliuciją, bet aš vis dėlto norėčiau jus pakviesti į šią rezoliuciją pažiūrėti šiek tiek platesniu kontekstu. Mes aiškiai matome, kad Europos Sąjungos ateitis priklauso nuo įvairių valstybių pozicijos. Mes matome tai, kad kai kurios Europos valstybės, kurios save leidžia pavadinti senbuvėmis ir kurios laiko save virš kitų Europos Sąjungos valstybių… nustatyti atitinkamo greičio Europos Sąjungos vystymą. Antras dalykas yra tai, kad vis dėlto mato Europos Sąjungą su išlydytomis nacionalinėmis valstybėmis, su išlydytomis savo tapatybėmis. Mes tada pagalvokime, ar mums, Lietuvai, yra naudinga tokia Lenkijos pozicija Europos Sąjungoje? Vis dėlto už tai, kad kiekviena valstybė išsaugotų savo suverenitetą, kiekviena valstybė išsaugotų savo nacionalinę tapatybę, kiekviena valstybė turėtų teisę į savo savitą kultūrą, į savitas tradicijas. Man atrodo, sutikite, kad tai Lietuvai yra naudinga.
Ar Lietuvai yra naudinga, kad šalia esanti tokia didelė kaimynė taptų izoliuota nuo Europos Sąjungos valstybių, ir kai mes matome tendencijas su Vengrija ir Čekija, kaip tą išnaudoja Rusija? Man atrodo, akivaizdu, kad Lietuvos interesas yra palaikyti tikrai normalius diplomatinius santykius su Lenkijos valstybe ir tą dalyką padaryti grynai parodant solidarumą tais atvejais, kas atitinka Lietuvos valstybės interesus. Man kartais atrodo, kad dėl noro įsiteikti Briuseliui mes esame pasirengę paaukoti ir savo suverenitetą, ir savo tapatybę ir bijome, neduok Dieve, užstoti tuos ar išreikšti solidarumą tiems, kurių iš tikrųjų yra kitokia pozicija. Man atrodo, ta rezoliucija leistų mums parodyti savo nusistatymą.
Antras dalykas, tikrai galima sudaryti redakcinę komisiją, dar ką nors paredaguoti, bet jeigu atmesime, man atrodo, mes šiuo atveju tik padarysime veiksmą, kurį kad padarytume, nori Rusija, kad mes, Lietuva, parodome, kad esame už tai, jog Lenkija būtų izoliuota Europos Sąjungoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, keturi – už, keturi – prieš. Jau priėmimas. K. Masiulis už rezoliuciją.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš nežinau, kiek čia mes įsigilinome… (Balsai salėje) Aš – už. Nieko toje rezoliucijoje… Petras yra teisus, iš tikrųjų tai yra rezoliucija, kurioje beveik nėra turinio. Yra vienintelis turiningas sakinys, kuriuo pasakoma, kad gal nereikia tiek daug sankcijų, o daugiau reikėtų dialogu spręsti konfliktinius dalykus. Ar mes galime tokiam pasakymui prieštarauti? Aš nematau, kam čia prieštarauti. O visa kita ten yra tuščia.
Galime priimti tokią rezoliuciją, jeigu Petras mano, kad tai yra prasminga. Šiaip geriau, kad rezoliucija būtų platesnio turinio ir platesnio poreikio, jeigu reikėtų ją priimti. Aišku, būtų geriau, kad visos rezoliucijos, kurios iš mūsų parlamento išeina, būtų palaimintos mūsų Užsienio reikalų komiteto. Bet mes kartais padarome tokių dalykų, pavyzdžiui, vengrus turbūt su Petru kartu palaikėme irgi, truputėlį valiūkiškai, gal ne be reikalo palaikėme. Galime palaikyti ir lenkus, aš nemanau, kad čia… Seimas yra Seimas, gali palaikyti.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas – prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Štai pavyzdys, jūs visus, Petrai, apibendrinate, konservatoriai šiokie, tokie, o mes štai diskutuojame tarpusavyje dėl jūsų rezoliucijos. Bet aš jums pritariu ta prasme, kad labai tiksliai įvardijote – rezoliucija dabar yra tuščia… (Balsai salėje) …ir paviršutiniška. Iš tikrųjų tai, kas įrašyta paskutiniame sakinyje, kad galimų sankcijų klausimą reikia spręsti dialogu, yra gerai. Bet tam yra Seimo Užsienio reikalų komitetas, kuris mandatuoja mūsų pozicijas Europos Sąjungos institucijose, tai gali padaryti ir dabar. Tiesą sakant, tai turėtų būti ne rezoliucija dėl Lenkijos, o tai turėtų būti mūsų vidinis Seimo dokumentas, kuriuo valdantieji, padedami opozicijos, nuspręstų, kad mes turėtume ryžtingiau remti Lenkiją europinėse institucijose. Tai, aš manau, tikrai galima padaryti dialogo būdu mūsų pačių Seimo struktūrose. Nemanau, kad tokio turinio rezoliucija dabar yra koks nors reikšmingas ir būtų reikšmingas žingsnis.
PIRMININKĖ. Už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, atkreipkite dėmesį, kokia informacija disponuoja Lietuvos gyventojai ir Seimo nariai, kalbėdami apie reformas Vengrijoje arba Lenkijoje. Pavyzdžiui, palyginkime su tuo, ką mes žinome apie įvykius Ispanijoje. Konkrečiai aš turiu omenyje, Lietuvos radijas ir televizija pateikia tikrai kokybišką informaciją apie katalonų referendumus ir su tuo susijusius įvykius, ir tai tikrai yra profesionaliai parengta informacija, kas dieną nušviečiama. O apie Vengriją, Lenkiją realiai mes disponuojame pastarųjų šalių liberaliai nusiteikusios spaudos informacija, kuria visos reformos yra tik kritikuojamos. Kitaip tariant, pripažinkime, kad mes neturime kokybiškos informacijos.
Šia prasme aš visiškai pritariu ir P. Urbšiui, ir P. Gražuliui. Petras, beje, čia atlieka labai teisingą vaidmenį būdamas Seime – jis kelia problemą. Kolegos, mes nežinome apie gerąją praktiką, mes važiuojame į užsienio komandiruotes ne į tas šalis. Mes neprašome visuomeninio transliuotojo, kad pateiktų kokybišką, analitinę informaciją. Tai šia prasme kaip intencija nušviesti visuomenę, kaip intencija brėžti Seimui gerąsias gaires, sakysime, Lenkų rinkimų akcijos. Mes nepalaikome Lenkų rinkimų akcijos Seimo narių gerų iniciatyvų vien dėl to, kad mes nepakankamai turime informacijos. P. Gražulio pastangos yra pagirtinos.
Aš sutinku su A. Anušausku, tai yra abstraktu, trūksta konkretumo. Bet vektorius, kryptis yra labai teisinga, ir aš siūlau morališkai palaikyti P. Gražulį, o ateityje labai įdėmiai nagrinėti Lenkų rinkimų akcijos pasiūlymus, kuriuos mums atneša iš ten, iš Lenkijos, tikrai nuostabių pasiūlymų, ypač dėl socialinės apsaugos srities, ir kartu pagalvoti, kaip mes galėtume paprašyti Lietuvos visuomeninio transliuotojo tarybos, kad jie panašią analitinę medžiagą, kaip teikia apie Ispaniją, pateiktų ir apie mūsų kaimynus lenkus, latvius, estus, apie gerąsias praktikas.
PIRMININKĖ. R. Miliūtė – prieš.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Manau, prasminga būtų pavesti Užsienio reikalų komitetui sudaryti redakcinę komisiją ir paredaguoti šį tekstą, kadangi diskusija yra gerokai informatyvesnė negu pats tekstas. Jeigu mes priimsime tokią rezoliuciją, tie, kas skaitys, nemanau, kad supras, ką tiksliai ja norėta pasakyti.
PIRMININKĖ. A. Dumbrava – už.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai sutinku su kolegomis, kad galbūt daug abstraktumo, bet tam ir yra rezoliucijos, kartais jos būna nelabai konkrečios. Tarkime, paimkime kad ir dėl paramos Vengrijai. Bet kaip jie vertina, kaip jie vertina? Mums tik atrodo, kad čia lyg ir nieko, bet tos šalys labai vertina tokią paramą, jos nesijaučia vienišos. Juo labiau kad tikrai esame kaimynai, suinteresuoti, kad būtų draugiški santykiai, geri santykiai. Aš manau, tai tikrai turi didžiulę prasmę. Aišku, manau, gal reikėtų tekstą pakoreguoti, bet vienareikšmiškai norėčiau, kad mes vis dėlto suprastume tą padėtį, suprastume mūsų didžiojo kaimyno padėtį, kur tikrai buvo daug daug grasinimų dėl pabėgėlių politikos. Na, bet tai suvereni valstybė, jinai sprendžia taip, kaip jinai supranta. Mes vis dėlto turime atsižvelgti ir suprasti tą šalį, gal jie mąsto truputį kitaip, bet jie taip galvoja, jų valdžia galvoja dėl savo žmonių gerovės. Man atrodo, mes turime būti tolerantiški ir juos palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš, Petrai, sakiau, nerašyk, nekalbėsiu. Gerbiami kolegos, mes užsienio politiką vulgariname tokiais pareiškimais ir tokiomis rezoliucijomis. Aš manau, kad elementariai… mūsų Konstitucijoje apibrėžta, kas už kokią grandį atsakingas. Jeigu kiekvienu atveju rašysime bet kuriam valstybės vadovui, kuris atvažiavo į Seimą, ir mes rašysime padėkas… Lietuvos užsienio politika ir santykiai su Lenkija ilgus metus yra ne patys geriausi, mes tai jaučiame, žinome. Esu Lenkijos ir Lietuvos asamblėjos narys, prisimenu, kaip mes dažnai susitikdavome su Lenkijos parlamentarais ir kaip aštuonerius metus, jeigu ne daugiau, išvis neturime santykių, išskyrus vicemaršalkų lygiu.
Manau, kad ne viskas Lenkijoje yra labai gražu ir teisinga.
Kai susirenka daugiatūkstantinės minios ir protestuoja prieš Seimo ir Vyriausybės sprendimus, tai nėra rodiklis, kad ten viskas yra labai gerai. Turėtume atsirinkti, vasarą teko pačiam vykti per Lenkiją ir aš mačiau, kas vyko prie teismų, kokios minios susirinko protestuoti prieš reformas, kurias darė, ir ten Prezidentas vetavo.
Aš siūlau atmesti ir nepriimti tokių rezoliucijų. Turime Užsienio reikalų komitetą, turime Europos reikalų komitetą, tai yra kolektyvinis darbas, nepagadinkime gerėjančių santykių su Lenkija. Nepagadinkime, nes kai už ją balsuos (dabar mūsų salėje yra 54 iš 141, už šitą rezoliuciją balsuos 20, na, nežinau, kiek balsuos) trečdalis ar vienas penktadalis, ar tai nebus pasityčiojimas iš mūsų didžios kaimynės, iš kurios mes laukiame pagalbos? Mes galvokime, ką mes darome. Kai atvyko maršalka ir salėje buvo 130, aš suprantu, mes pagerbėme maršalką savo buvimu, plojimais, bet tai ne rezoliucija, už kurią balsuos 20 žmonių.
PIRMININKĖ. L. Kasčiūnas – už.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, būčiau gal net ir atsisakęs kalbėti, bet išgirdau pono A. Syso tam tikras mintis, tai noriu kai ką pakomentuoti. Be abejo, tos kelios eilutės šio dokumento neduoda labai didelio solidumo. Čia, Petrai, reikia pripažinti ir reikia dažniau pasikonsultuoti su tais, kurie… Kad ir su manimi, be abejo, gerbiamas Petrai. Bet nepaisant to, gerbiamas Algirdai Sysai, šiandien Lenkijos Vyriausybę, Lenkijos valdančiuosius palaiko 45 % Lenkijos gyventojų. Aš suprantu visame pasaulyje kairiųjų, taip pat ir Lietuvoje, nepasitenkinimą dabartine Lenkija. Kodėl? Todėl, kad šiandieninėje Lenkijoje politinės kairės nebėra, jūsų partnerių net nebėra parlamente. Tai jūs galite pykti ir panašiai dėl daugelio priežasčių ir taip toliau, bet tai yra socialiai orientuotos šiandieninės Lenkijos Vyriausybės geros politikos rezultatas ir įrodymas. Todėl aš nieko vulgaraus ir primityvaus nematau tokiose rezoliucijose. Parlamentinė diplomatija turi teisę egzistuoti. Jeigu mes pažiūrėtume į JAV Kongreso ir JAV Baltųjų rūmų tam tikrus pareiškimus, pavyzdžiui, dėl Taivano, pamatytume didžiulius skirtumus, ko Baltieji rūmai negali pasakyti, tą tikrai pasakys Kongresas, ir čia mes turime daug didesnę autonomiją, to nepamirškime.
Taip pat esame padarę tikrai gerų žingsnių, aš priminsiu kolegoms, kad 17 Lietuvos Seimo narių pasirašė laišką Ž. K. Junkeriui, laiške parėmė Lenkijos ir Vengrijos poziciją dėl migracijos politikos. Gavome padėkas iš Vengrijos užsienio reikalų ministro, sulaukėme tikrai daug gerų atgarsių Lenkijos spaudoje. Aš manau, kad tikrai dabar santykiai su Lenkija šiek tiek gerėja. Čia aš noriu pagirti ir valdančiuosius, ir Ministrą Pirmininką S. Skvernelį, tą pripažįstu. Tikrai šita rezoliucija, kurią mes šiandien priimsime, to tikrai nepagadins, gali netgi dar vieną pliusą pridėti. Jeigu mes jos nepriimsime, tai jau kitas klausimas. Aš manau, kad tikrai padarykime visi kartu ir žiūrėkime drąsiai į priekį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš labai gerbiu ir man patinka Lenkija kaip šalis ir jos pasiekimai, bet vien Europos Sąjungoje yra daug daugiau šalių ir jos visos kuo nors yra ypatingos. Yra sėkmių, yra nesėkmių, bet kažkodėl mes dabar pasirenkame vieną. Tai galėtų suponuoti klausimą, kad gal mums nepatinka Prancūzijos ar Vokietijos politika, ir tai būtų toks netiesioginis tų šalių politikos ignoravimas. Būtent šios mano paminėtos ir kitos šalys yra ir mūsų partneriai daugeliu klausimų, tarp jų ir svarbiais tarptautiniais. Čia jau yra nuskambėjusi mintis, man labiau patiktų, kad mes išreikštume savo poziciją ir nesiremtume kokios nors konkrečios šalies pasiekimais, todėl iš esmės, nors nesu prieš, vis dėlto siūlau susilaikyti. (Balsai salėje)
Šios rezoliucijos priėmimas
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 50: už – 44, prieš – 2, susilaikė 4. Rezoliucija yra priimta. (Gongas)
Toliau. Replika po balsavimo. Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš neatsižvelgsiu į turinį, neatsižvelgsiu į tą sprendimą, kuris buvo priimtas, tačiau norėčiau vis dėlto draugiškai atsižvelgti, gerbiamas Petrai, į tavo pristatymo formą. Manau, jeigu užsimojai atlikti kokį nors solidų, gerą veiksmą, tai reikėtų tai padaryti solidžiai, be pasišaipymo ir be pajuokos. Tai ne vieta kokiam nors savo populizmui, atsiskaityti su kuo nors, jeigu darai rimtai, tai ir daryk rimtai. Tai yra mano draugiškas patarimas. Ačiū visiems! (Plojimai)
PIRMININKĖ. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Noriu replikuoti gerbiamajam A. Sysui. Aš suprantu P. Gražulio iniciatyvą kaip skirtą vidaus politikai, pirmiausia turtinės nelygybės mažinimo link, o ne kaip dėl užsienio reikalų. Todėl pritarčiau prieš tai pasisakiusių kolegų idėjoms, kad Petras atlieka gerą darbą, bet padėkime jam tą turinį papildyti, idėja tai puiki.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš noriu pirmiausia padėkoti Seimo nariams už tai, kad pritarėte, tikrai čia turinys yra gana bendro pobūdžio, ir noriu reaguoti į gerbiamojo A. Syso repliką. Jeigu jis man kalba apie kažkokius koldūnus, tai kaip aš jam galiu atsakyti į šituos kvailus jo klausimus?! Gerbiamasis kolega, kuris man replikavote, atsakykite! Aš manyčiau, kai tokios kvailos replikos, ir atsakymai kvaili.
PIRMININKĖ. Mažiau replikuojame, greičiau viskas vyks ir vienas kito neįžeisime.
18.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1256 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-17a klausimas – vėl Seimo nutarimas dėl darbų programos papildymo, įtrauktume vieną papildomą įstatymo projektą. Petrai Gražuli – į tribūną. (Balsai salėje) Dabar tik dėl Seimo nutarimo.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, prašau įtraukti šį klausimą į darbotvarkę ir balsuoti už. (Balsai salėje) Tai jūs pasakykite.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, Petras paprašė, kad aš pasakyčiau, kas parašyta Seimo nutarime. Aš perskaitysiu: „1 straipsnis. Įtraukti į darbotvarkę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Darbo kodekso 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Seimo rezoliuciją „Dėl Lenkijos Respublikos vykdomų sėkmingų reformų“ (jai mes jau pritarėme ir ją priėmėme) ir Seimo statuto 206 straipsnio pakeitimo projektą.“ Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime.
Svarstymas. Vienas – už, vienas – prieš. Galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime.
Balsuojame, ar galime priimti šį Seimo nutarimą. (Balsai salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 38, prieš nėra, susilaikė 7. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1256) priimtas. (Gongas) Iš karto noriu pasakyti, kad Dokumentų departamentas visus Seimo nutarimus, kuriuos mes šiandien priėmėme, sujungtų į vieną.
18.30 val.
Darbo kodekso 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1110 (pateikimas)
O dabar Petras pateiks Darbo kodekso 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, ne pirmą kartą pristatau šį klausimą. Gaila, kad mažai Tėvynės sąjungos konservatorių salėje. Gerbiamasis pirmininkas G. Landsbergis taip pat išsakė tokią mintį, kad nereikėtų kiekvienais metais nustatinėti minimalios algos, ją reikia susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Iš tikrųjų tai yra logiška. Aš pateikiau siūlymą, kad negalėtų būti mažesnė alga nei trejų metų, ne vienerių metų, bet išvedame trejų metų vidutinį darbo užmokestį, kad nebūtų mažesnė kaip 50 %. Didesnį minimalų atlyginimą galėtų nustatyti Trišalė taryba, tai niekas nedraustų. Bet mažesnio negalėtų nustatyti, jeigu priimtumėte šitą įstatymą.
Kas būtų šiuo metu? Jeigu mes priimtume šitą dokumentą, tai faktiškai kitais metais minimali alga turėtų būti apie 410 eurų. Tai arti to, kas yra dabar numatyta, minimali alga nuo Naujųjų metų kyla iki 400 eurų. Čia labai maža sumos paklaida. Todėl aš manau, kad priėmus tokį dokumentą būtų tikrai naudinga, nereikėtų kiekvienais metais nustatinėti, o automatiškai Statistikos departamentas pateiktų duomenis, kokia buvo minimali alga trejų metų, išvedant iš trejų metų, ir tokiu būdu automatiškai būtų minimali alga taip ir nustatoma. Todėl aš prašau pritarti tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs perdarėte metų vidurkį į trejų metų. Iš tikrųjų šioks toks pasiekimas yra. Bet vis tiek tas pats principas išlieka. Minimalus atlyginimas kels vidurkį ir po tų trejų metų tas vidurkis pradės vėl kilti. Ar nematote pavojaus, kad galutiniame variante tas kilimas pasidarys per daug didelis, ir ar nereikėtų apriboti, pavyzdžiui, bet ne daugiau negu kažkiek? Nes iš tikrųjų dėl verslo viskas gerai, gali sumokėti. Bet ką darysime su valstybės institucijomis, kur turėsime iš valstybės biudžeto prižiūrėti ir pridėti tų pinigėlių, kurių ne kažką ir turime.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, jeigu būtų tik lyginama su paskutinių vienerių metų laikotarpiu, tai galbūt augimas sparčiai didėtų. Tačiau yra paimti treji metai, tariausi su specialistais. Ir net šiandien parodžiau šiandieninius skaičius, kadangi nustatyta 400, o jeigu tiksliai, aš dabar radau skaičius, tai būtų, jeigu laikytumėtės šito įstatymo, tai reikėtų, kad alga būtų ne mažesnė kaip 406 eurai. Tie treji metai tą problemą išsprendžia ir aš nemanau, kad reikėtų įvesti kokias nors lubas. Jeigu vidutinis darbo užmokestis didėja, didėja ir minimalus atlyginimas. Jūs taip pat puikiai žinote, Seimo nariai, kad ir mūsų atlyginimas yra susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu, su minimaliu darbo užmokesčiu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsisakau, nėra žodžių.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, jūs dabar remiatės tomis pozicijomis, kad visą laiką viskas kyla. Bet jeigu būtų pritaikyta jūsų šita formulė, kai krenta, trejų metų tendencija gali kristi ir į apačią, ne tik į viršų, kaip parašyta. Todėl minimalios algos susiejimas pagal tokią kietą formulę ekonomiškai gali turėti visiškai neigiamas pasekmes. Kai mes kalbame apie susiejimą paties principo indeksavimo, tai tvarka. Bet tada ji negali būti kieta, į ją galima atsižvelgti. Kita vertus, klausimas būtų. Jūs manote, kad visose srityse, turima (…), kur kitą verslą, automatinis indeksavimas yra gerai. Pramonėje taip, o smulkiajame versle, visose srityse?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad tikrai minimali alga net ir kritimo atžvilgiu yra apgalvota, kadangi tai yra susieta su trejų metų laikotarpiu. Jūs sutikite su tuo, net ir mažėjant vidutiniam darbo užmokesčiui minimali alga ne iš karto pradės mažėti. Bet ties skurdo riba gyvena tie žmonės, kurie gauna minimalų atlyginimą. Tai labai socialiai atsakingas, manau, įstatymo projektas, kad net mažėjant vidutiniam darbo užmokesčiui iš karto nemažės minimali alga. Čia ir spręstų tam tikrus socialinius klausimus. Apie tai ne kartą kalbėjo ir premjeras, ir jūsų partijos pirmininkas G. Landsbergis, kad to susiejimo reikia. Prašau, yra pateikimas, jeigu jūs matote, kad kažkiek galima tobulinti, prašau siūlyti, siūlykite kitokius variantus. Aš niekada ne prieš išmintingesnį sprendimą. Jeigu jūs pasiūlysite po pateikimo geresnį variantą, prašom.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš neklausiu, koks atlyginimas įmonėje. O aš norėsiu paklausti jūsų, nes jau buvo susietas šitas dydis su vidutiniu darbo užmokesčiu, po to mes jį vėl atsiejome, tai, ko klausė R. Dagys. Mes užmirštame savo istoriją ir pamokas, kurias mes gavome. Nes minimali mėnesinė alga, kai mes susiesime su kuriuo nors dydžiu, tai mes ribosime kitų atlyginimų augimą. Ar jūs nepasitikite Trišale taryba, nes viena iš pagrindinių diskusijų, kuri vyksta Trišalėje taryboje, yra dėl minimalios mėnesinės algos. Jeigu mes iš jos paimame ir šitą, tai socialinio dialogo apskritai beveik nelieka. Ar tas kelias yra teisingas – viską reguliuoti kažkokiom normom?
P. GRAŽULIS (TTF). Yra galimybė didinti minimalų atlyginimą ir nustatyti daugiau nei 50 % vidutinio darbo užmokesčio. Antras dalykas, ponas Sysai, kas kas, bet jūs žinote, yra socialinė chartija, kurioje šalys įsipareigoja minimalų atlyginimą mokėti ne mažesnį kaip 60 % vidutinio darbo užmokesčio. Bet mes to nesilaikome. Aš manau, kad mes pasieksime tam tikrą lygį, bet šiandien aš siūlau, kad mes beveik pasiekėme, ir įtvirtinkime įstatyme tai, kas yra beveik pasiekta.
PIRMININKĖ. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Atsiimu klausimą.
PIRMININKĖ. Kęstuti Masiuli, gal ir jūs atsiimate klausimą?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš?
PIRMININKĖ. Taip.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne. Atsiprašau, ne.
PIRMININKĖ. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia ginčijamės dėl matematikos. Aš matau matematinių problemų, Petrai. Jeigu staiga užpuola krizė ir, tarkime, drastiškai krenta vidutinis uždarbis rinkoje, drastiškai, tarkime, per pusę. Buvo 1 tūkst., o dabar lieka 500. O jūs skaičiuojate pagal buvusius trejus metus, tai jūsų vidutinis atlygis susilygina su minimaliu atlygiu kurį laiką. O paskui, po kurio laiko, jeigu, tarkime, staiga išeinama iš krizės, tai šitie metai, kada buvo labai maži, labai stipriai mažins. Ten jau būtų galima didinti, jūs negalite mažinti. Aš matau faktiškai neigiamas pasekmes. Aš manau, kad čia Vyriausybė turėtų nustatyti pagal galimybes. O kaip rekomendacija, sutikčiau, kad galėtų būti kaip rekomendacija.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis kolega, aš noriu priminti, kad ir jūsų partijos pirmininkas taip pat pasisakė už šitą idėją, kad reikia susieti minimalų darbo užmokestį. Kiekvienais metais Trišalei tarybai nereikėtų nustatyti ir kad nelenktyniautų Seimo nariai arba partijos, kuri užregistruos didesnį minimalų atlyginimą. Aš manau, yra subalansuotas. Žinoma, jeigu bus kritimas, o ekonomikoje visko būna, kritimas ir pakilimas, kadangi susieta su trejų metų laikotarpiu, tikrai nebus čia didelės kažkokios žalos verslui ir valstybei.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Noriu padėkoti P. Gražuliui už tai, kad nuosekliai tęsia turtinės nelygybės mažinimo temą ir ateina tokiu būdu į pagalbą neryžtingai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir liberaliai nusiteikusiai Finansų ministerijai. Vakar į mane kreipėsi moteris, turinti mažą vaiką, palikta vyro, gyvena Šauliuose, dirba medicinos sesele, uždirba minimalią algą. Jos ir dukros pajamų, kurias gauna dar papildomai iš Vaikų išlaikymo fondo, neužtenka to vaiko nemokamam maitinimui, nes pajamos 25 eurais per didelės ir jokiai socialinei pašalpai jų abiejų pajamų taip pat neužtenka, nes viršija 12 eurų. Vyriausybė Finansų ministerijos teikimu Vyriausybės remiamą pajamų ribą laiko tokią žemą, kad dešimtys tūkstančių žmonių, gaunančių minimalią algą, smenga į skolas ir patenka į antstolių rankas, o, pridėjus antstolių vykdymo išlaidas, tokius žmones ištinka visiška tragedija, nes jie net emigruoti negali. Kaip kur emigruos ta Staselė su mažu vaiku? Tai P. Gražulio siūloma pataisa, kurios esmė – smarkiai ir aiškiai pakelti minimalią algą tokiems 200 tūkst. žmonių, kuriuos skriaudė prieš tai buvusios vyriausybės, o šita Vyriausybė, dar nespėjanti paskui P. Gražulį gelbėti, padėtų. Tai aš raginu Seimo narius pritarti šitai P. Gražulio iniciatyvai ir taip pagreitinti Finansų ministerijos tapimą socialiai jautria, padrąsinti socialinės apsaugos ministrą, kad jis taptų toks atkaklus ir kietas, ginantis paprastų žmonių interesus, kaip šitą dalyką dabar daro P. Gražulis.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Nagli, neteisinga matematinė formulė negali būti nei liberali, nei socialdemokratinė ar dar kokia nors. Ji yra tiesiog neteisinga. 25 metai nepriklausomybės vis dėlto mus išmokė tam tikros išminties ir skaičiuoti. Panašios tendencijos, kurios teisina… (Balsai salėje) Gerbiamas Petrai, nerėkaukite iš vietos! Jūs dabar čia tą kvailystę atnešėte. Jeigu jūs matytumėte formulę, kurią taiko socialiniam draudimui švedai savo geroje sistemoje, ji irgi paremta tam tikra prognoze, tai jūs pamatytumėte, kokia ji ilga, su šaknimis ir su visokiais diferencialais. Nes taip prognozuodami krizės atveju mes nieko negalėsime padaryti. Minimalią algą reikės kelti, o mes negalėsime, nes remiamės kritimo tendencijomis, kurios tuo metu susiformuoja, ir niekaip iš duobės negalėsime išlįsti. Tai yra visiškai neteisinga matematinė formulė. Todėl kai teikiame ką nors čia po 25 metų nepriklausomybės, gal pamėginkime pasižiūrėti, kaip kituose kraštuose tai daroma. Normaliai reikia tą sutvarkyti. Todėl neteisinga formulė yra neteisinga formulė. Jokios čia idėjos nėra. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Darbo kodekso 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 7, prieš – 3, susilaikė 35. Po pateikimo nepritarta.
Taigi turime apsispręsti, ką darome toliau, ir balsuojame. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 38, prieš – 5. Taigi grąžinome Petrui tobulinti.
18.44 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Seimo statuto Nr. I-399 206 straipsnio pakeitimo projekto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
Dabar turime apsispręsti, ir noriu vėl paprašyti R. Šalaševičiūtės, Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovės, pateikti išvadą dėl Seimo statuto 206 straipsnio pakeitimo projekto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tada žinosime, ką daryti toliau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamieji kolegos, teikiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl preliminaraus įvertinimo, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 206 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-1246 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį klausimą svarstė 2017 m. lapkričio 8 d. ir komiteto sprendimas: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. spalio 30 d. išvadą, atsižvelgdamas į Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 206 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostata, suteikianti Seimui teisę reikalauti atsiskaityti Seime neapibrėžtą ir neribotą asmenų ratą, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 67 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.“ Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar balsavimas dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Vienas – už, vienas – prieš. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man iš tikro atrodo labai keistai, kad jei žmogus kreipiasi į valdininką, jam privalo atsakyti. Jeigu Seimo frakcija kviečia pareigūną į savo frakciją, jis atvyksta ir privalo atvykti. Jeigu Seimo komitetas kviečia – privalo atvykti. Ir jeigu Seimas suteikia komisijai arba komitetui statusą, tai taip pat net gali atvesdinti.
Dabar Seimas, aukščiausia institucija, negali pakviesti pareigūno į Seimo salę! Kaip suprasti? Ir negali čia ateiti. Tai iki ko nusigyveno Seimas, kad jeigu aš noriu pakviesti Lietuvos radijo ir televizijos direktorių, kad atsakytų į klausimus, mes negalime. Mes, 66 Seimo nariai, turime pasirašyti raštu, kad atsakytų. Mes, Audito komitetas, kreipėmės į poną Auštrevičių, kad atsakytų į klausimus, jis neatsakė. A. Siaurusevičių, atsiprašau. Jis neatsakė į tuos klausimus, taip pat asmeniškai neatsakė. Klausykite, ir Seimui gali neatsakyti! Mes negalime net pasikviesti! Tai iki kokio… kas gerbs tokį Seimą?! Ir sugalvoja, pasikviečia kažkokias dvasias Teisės departamentas ir sako, kad valdininko pasikvietimas į plenarinių posėdžių salę, kad atsakytų į klausimus, prieštarauja Konstitucijai. Kaip čia gali būti? Iki ko mes nugyvenome. Juokiamės patys iš savęs, tai kaip nesijuoks tauta. Aš prieš Teisės departamento tokias išvadas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, mes turime apsispręsti balsuodami. Jei pritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, balsuojate už, jeigu turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 33, prieš – 5, susilaikė 8. Taigi pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad Seimo statuto 206 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, todėl mes jau jo ir nebepateikėme.
Dar prašau R. Šalaševičiūtę pasakyti… (Balsai salėje) Kaip? Dėl šito? Kol ateis Rimantė – replika po balsavimo.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų kolegos iš valdančiosios, daugiausia Valstiečių frakcijos, išties jūs labai stipriai nuvylėte Petrą, nes Petras labai stipriai jus palaiko, palaiko visas iniciatyvas, ir tas parašų rinkimas iš tikrųjų buvo po LRT tarybos direktoriaus A. Siaurusevičiaus laiškų. O jūs dabar balsuodami už ir paremdami Teisės ir teisėtvarkos komitetą kaip ir negražiai pasielgėte Petro atveju, nes tikrai Petras labai daug deda į jus vilčių ir visi tie parašai buvo. Kolegos, kažkaip dėl tų parašų tada kvailai išeina, kai mes renkame.
18.50 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Seimo nutarimo „Dėl paramos nuo liūčių nukentėjusiems ir milijoninius nuostolius patyrusiems ūkininkams plano patvirtinimo“ projekto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
PIRMININKĖ. Taigi dabar Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Seimo nutarimo „Dėl paramos nuo liūčių nukentėjusiems ir milijoninius nuostolius patyrusiems ūkininkams plano patvirtinimo“ projekto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį klausimą apsvarstė 2017 m. spalio 18 d. Komiteto sprendimas: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei komitete išdėstytas pastabas ir argumentus, komitetas preliminariai įvertino, kad projektas prieštarauja Konstitucijos 5, 6 ir 94 straipsniams ir konstituciniam valdžių pasidalijimo principui.
Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Dabar dėl komiteto išvados vienas – už, vienas – prieš. Nėra.
Balsuojame. Kas pritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 44 Seimo nariai: už – 31, prieš – 5, susilaikė 8. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad šis Seimo nutarimas prieštarauja Konstitucijai. Taigi projekto Nr. XIIIP-1184 irgi nesvarstome.
18.52 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1135 (pateikimas)
Dar yra vienas – Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, bet nematau, kas pateiks, nes V. Kamblevičius turi pateikti. Prašau. Tada R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimo narių grupė parengė įstatymo projektą, jis iš tikrųjų buvo inicijuotas Savivaldybių asociacijos ir merų. Kaip žinote, dabar seniūnaičiams skirtingos savivaldybės nustato skirtingus pinigus kanceliarinėms išlaidoms. Vieni duoda už telefonus, kiti kitas apmoka – toks balaganas. Aš savo trijose savivaldybėse paklausiau – visos iki vienos yra skirtingos. Kolegos parengė, kad būtų skiriama mėnesinė 3 MGL, tiktai čia yra bėda, kad MGL, nes tokio kaip MGL jau nebėra. Kai buvo parengtas, dar buvo. Jeigu, kolegos, pritartume šitam projektui, abudu komitetai – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas galėtų jį patobulinti ir pakoreguoti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia R. Juška.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Nėra Ričardo.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi paminėjote, kad skirtingos savivaldybės skiria skirtingo dydžio, matyt, jų ir galimybės skiriasi. Bet vis dėlto kokio dydžio tos kompensacijos dabar skiriamos realiai?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Mūsų savivaldybėje 50 eurų per mėnesį skiriama. Aš bijau dabar sumeluoti, Klaipėdos rajone (gal Petras galėtų pasakyti?), man atrodo, lyg 30 jie skiria.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Čia didinama kelis kartus.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kas?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kelis kartus.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne. Žinokite, dėl ko? Tas lygis yra paimtas, kad jis iš tikrųjų padengtų išlaidas, važiavimus, nuvykimus, nes, kaip patys puikiai žinote, seniūnaitis dabar įtrauktas į Socialinių pašalpų skyrimo komisiją. Pas mus yra seniūnaičių. (Balsai salėje) Ne visur, bendruomenių pirmininkai yra.
Dėl ko sakau? Mes išties turime… Aš manau, kad tas įstatymo projektas paskatins, ką darome su bendruomenių pirmininkais, lygiai tą patį, ką mes darome su tais seniūnaičiais. Tas dydis gali būti ir 2, ir 1. Čia mes nesame prisirišę prie to dydžio. Čia turėtų Biudžeto ir finansų komitetas pasakyti.
PIRMININKĖ. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Kolega, aš norėčiau sužinoti, koks skirtumas yra seniūnaičio ir bendruomenės pirmininkų darbo, nes bendruomenės pirmininkai niekada negavo ir niekada negaus, o jie daugiau dirba? Kodėl seniūnaičiai yra išskirtiniai?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Miela mano ponia, jūs esate tada mano mėgstamiausias žmogus, nes kada buvo šitas absurdas sukurtas, aš buvau vienintelis, kuris pasisakiau prieš. Aš tai pavadinau valdžia tarp valdžios, Dievas tarp Dievo, nes įvedėme vieno langelio principą – pirma meras užsirakino, po to savivalda užsirakino, dabar seniūnus užrakinome ir viską nuleidome bendruomenių pirmininkams ir seniūnaičiams. Tą chaosą aš matau. Todėl aš tikrai…
Kitas pasiūlymas. Mes turime kalbėti apie bendruomenių pirmininkus ir apie seniūnaičius, kas jie yra ir kokias jie funkcijas atlieka, nes šiandien beveik visa atsakomybė yra nuleista jiems. Aš siūlau šitam pritarti ir tada bendrai kartu su jumis renkime dėl bendruomenių pirmininkų, nes šiandien viskas jiems atitenka. Būkime biedni, bet teisingi. Mano galva, yra pats blogiausias modelis, kur mes nukeliavome, bet situacija yra. Aš buvau tas Seimo narys, kuris sakiau: ką jūs čia darote? Valdžia tarp Dievo, Dievas tarp valdžios ir trys langelio principai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gal seniūnaičius reikėtų naikinti?
PIRMININKĖ. Dėkui.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš nesu… Žinokite, aš tikrai… Mano galva, bendruomenės pirmininkas turi visą atsakomybę.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Dabar po pateikimo gal galime bendru sutarimu pritarti?
Balsuojame. Prašau.
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 14, prieš – 2, susilaikė 29. Po pateikimo nepritarta. Taigi mes turime apsispręsti, ką darome toliau.
Balsuojame. Kas už šio įstatymo projekto tobulinimą, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 38, prieš – 7. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.
18.57 val.
Seimo narių pareiškimai
Liko paskutinis klausimas – Seimo narių pareiškimai. Įregistruotas vienas. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš trumpai. Visi čia galvoja, kad emigracija yra didžiausia problema, bet aš asmeniškai pastebėjau didesnę problemą, nes emigruoja ne elitas. Aš pastebėjau didžiulę grėsmę mūsų elitui. „Sodra“ paskelbė tokius baisius duomenis. Jūs, kolegos, gal nepastebėjote, bet aš jums juos pasakysiu. Dviejų tūkstančių advokatų atlyginimų vidurkis yra 570 eurų į rankas, o tūkstančio advokatų padėjėjų vidurkis yra 390 eurų į rankas. Jokių priedų nėra.
Kolegos, aš siūlau labai rimtai susirūpinti, turbūt reikėtų prašyti Vyriausybės, kad būtų sukurtas specialus, atskiras fondas mūsų advokatams ir advokatų padėjėjams, nes jie vargšai su tokiomis algomis ne tik kad šiandien yra socialiai remtini ir uždirbantys mažiau negu kai kurie socialinės rūpybos darbuotojai, bet jie neturės ateityje pensijų. Pagalvokime, ką mes, Seimas, padarėme. Mes savo elitą – advokatus ir jų padėjėjus iš esmės žudome.
Todėl raginu visus prisiminti mano teiktas penkių įstatymų pataisas, kuriomis aš siūliau sumažinti advokatų monopolį, o jūs, kolegos, beveik visais atvejais stiprinate monopolį. Jeigu jūs ir toliau advokatų, notarų, antstolių ir bankroto administratorių monopolį stiprinsite, jūs juos nuvarysite į skurdą, badą ir net į kapus.
PIRMININKĖ. Ačiū, Nagli, už įdomią, dėmesio vertą informaciją.
Dabar kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai. 2017 m. lapkričio 9 d. vakarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.