LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Audito komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 82 IR 86 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4287

2021-05-19  Nr. 141-P-14

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto nariai: Rasa Budbergytė, Deividas Labanavičius, Laima Nagienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius.

Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Giedrė Jarmalytė, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento l.e.p. vyriausiasis patarėjas Gediminas Švetkauskas, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vyresnysis patarėjas Mykolas Šavelskis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, VšĮ CPO LT direktorė Neringa Andrijauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas, Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ asocijuotasis teisininkas Šarūnas Neniškis, Seimo narys Jonas Varkalys, Seimo narės R. Budbergytės patarėja Jūratė Zabielaitė, Seimo nario D. Labanavičiaus patarėja Eglė Stasiškienė.  

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-18	*			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Atsižvelgta

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-05-11	*			Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82(1), 82(2), 82(3) ir 103(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877, ir jo lydimąjį įstatymo projektą Nr. XIIIP -4878, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 ir jo lydimųjų įstatymų projektus Nr. XIIIP-4288 – XIIIP-4291 (toliau vadinama – Projektai). <...> Informuojame Jus, kad iš esmės pritariame Vyriausybės 2021 m. balandžio 21 d. nutarime Nr. 260 pateiktiems pasiūlymams ir pastaboms dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.	Atsižvelgta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2020-12-08

1

(82)

(2),

(6)

(2)

Atkreipiame dėmesį, kad VPĮ projektu1 keičiamu 82 straipsniu nevienareikšmiškai formuluojama savivaldos lygmens perkančiųjų organizacijų įsigijimų centralizavimo apimtis. Siūlomo keisti 82 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 6 dalyje nėra aiškiai nurodoma, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu įsteigta centrinė perkančioji organizacija gali ir kada gali (privalo) atlikti pirkimo procedūrą savivaldos lygmens perkančiosios organizacijos vardu.

Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrumų tarnybos savivaldoje stebimi procesai leidžia teigti, kad savivaldybių administracijų, savivaldybių įstaigų ir įmonių bei savivaldybių valdomų įmonių pirkimai neretai kelia teisėtumo klausimų. Manome, kad viešųjų pirkimų centralizavimas galėtų padėti valdyti korupcijos rizikos veiksnius, tačiau nepagrįstai plati savivaldybių tarybų diskrecija priimant sprendimus dėl savivaldybės viešųjų pirkimų centralizavimo (pavyzdžiui, galimybė pasirinktinai įtraukti ar neįtraukti tam tikras įstaigas ar įmones į centralizuotų pirkimų sistemą) gali eliminuoti centralizuotų įsigijimų prevencinį potencialą. Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti galimybę numatyti papildomus savivaldos lygmens perkančiųjų organizacijų pirkimų centralizavimo imperatyvus.

Pritarti

Žr. Audito komiteto pasiūlymus pateiktus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ ir 103¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877.

2.

Valstybės kontrolė,

2021-05-03

*

Seimui pateiktos svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo keitimo iniciatyvos, kuriomis siekiama centralizuoti ir supaprastinti viešuosius pirkimus, atitinka auditorių teiktas išvadas, kuriose akcentuota centralizavimo svarba, nurodyta EK ir EBPO, kalbant apie sutelkiamas kompetencijas, administravimo efektyvumo didinimą, klaidų ir sąnaudų mažinimą. Audito rezultatai rodo, kad, siekiant užtikrinti šių pirkimų sistemos efektyvų funkcionavimą, reikia optimizuoti jų procesą. Kartu norime atkreipti dėmesį ir į mažos vertės ir supaprastintų pirkimų teisinio reguliavimo supaprastinimo svarbą.

Viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą skatinančios priemonės gali būti įvairios: pirkimų centralizavimas, jų konsolidavimas, vykdymas elektroninėje erdvėje ir kt.

Audito metu nustatyti sisteminiai viešųjų pirkimų sistemos trūkumai parodė, kad jų sistemos teisinis reglamentavimas ir kuriamos pirkimo procedūros yra orientuotos į pirkimo proceso vykdymą, o ne į pirkimo rezultatą bei riboja galimybes optimizuoti viešųjų pirkimų procesą. Iki šiol Lietuvoje veikia apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų, joms trūksta viešųjų pirkimų specialistų, turinčių įgūdžių ir kompetencijos tinkamai šiuos pirkimus vykdyti.

Viešųjų pirkimų specialistai turi turėti reikiamos kompetencijos ir įgūdžių, kad galėtų orientuotis sudėtingoje teisinėje aplinkoje ir užtikrintų, kad, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, perkančiosios organizacijos laiku įsigytų tinkamos kokybės prekių, paslaugų ir darbų. Apklausę perkančiąsias organizacijas nustatėme, kad: 70-yje proc. jų procedūras atliko darbuotojai, kuriems pirkimų vykdymas nėra pagrindinė funkcija; 20-yje proc. – darbuotojai, kurių pagrindinė funkcija yra pirkimų vykdymas, bet jie vykdo ir kt. priskirtas funkcijas ir tik 10-yje proc. jų atlieka tik su pirkimais susijusias funkcijas atliekantys darbuotojai.

EBPO ir SIGMA ekspertai nurodo, kad viešųjų pirkimų sistema gali būti centralizuojama įvairiais būdais ir metodais, nėra vieno geriausio būdo, šalių praktika yra įvairi. Centralizuota viešųjų pirkimų sistema leidžia pasiekti didesnį administravimo efektyvumą, didesnę specialistų kompetenciją ir specializaciją, sutelkti ekspertines žinias, o tai gali padėti sumažinti klaidų ir pažeidimų skaičių. Todėl svarbu skatinti šių pirkimų centralizaciją ne tik nacionaliniu (per Centrinę perkančiąją organizaciją), bet ir regioniniu (savivaldybių) bei žinybiniu lygmenimis.

Pažymėtina tai, kad, siekiant viešųjų pirkimų supaprastinimo, ES valstybėms narėms palikta teisė nusistatyti viešųjų pirkimų nacionalinių verčių ribas ir pasirinkti nustatytų verčių neviršijančių viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą.

Audito rezultatai rodo, kad kitos valstybės narės pirkimams, kurie nesiekia tarptautinės pirkimo vertės ribos, taiko specialiąsias procedūras, kurios palengvina ir supaprastina procesą, o mažos vertės pirkimams, kurie nesiekia nustatytos ribos, viešųjų pirkimų procedūros nėra taikomos (pvz.: Švedijoje ~10 000 Eur, Suomijoje ~ 60 000 Eur (prekių ir paslaugų pirkimams) ir ~ 150 000 Eur (darbų pirkimams), Didžioje Britanijoje ~11 300 Eur (kai perka centrinė valdžios institucija) ir ~ 28 300 Eur (kai perka kitos perkančiosios organizacijos), Danijoje ~ 67 200 Eur.

Lietuvoje tokia riba pirkimams nėra nustatyta, todėl pirkimui, kurio vertė prasideda nuo 0,01 Eur, jau yra taikomos viešojo pirkimo procedūros.

Lentelė. Bendra pirkimų apimtis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. duomenis

5,6 mlrd. Eur Bendra viešųjų pirkimų vertė
857 420 Pirkimų skaičius
4,5 mlrd. Eur		0,9 mlrd. Eur
Didžiųjų pirkimų* vertė                                          Mažos vertės                                                                                       pirkimų vertė
9 441	847 979
Didžiųjų pirkimų*             Mažos vertės pirkimų skaičius skaičius
*  Tarptautiniai ir supaprastinti pirkimai

Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad 2020 m. šalyje didieji pirkimai pagal vertę sudarė apie 82 proc. visų pirkimų, o mažos vertės – tik 18 proc. visų pirkimų vertės, tačiau mažos vertės pirkimai pagal apimtį sudarė 96,3 proc. visų atliktų pirkimų.

Audito metu įvertinę sąnaudų dydį ir atliktų viešųjų pirkimų vertę nustatėme, kad perkančiosios organizacijos, įsigydamos prekių, paslaugų ir darbų už 1 000 Eur, patiria vidutiniškai 20,54 Eur sąnaudų. Detalesnė analizė parodė, kad perkančiosios organizacijos, vykdančios daugiau viešųjų pirkimų, patiria  3 kartus mažiau sąnaudų negu vykdančios mažiau pirkimų: įvykdžiusios iki 150 pirkimų per metus patiria 32,65 Eur sąnaudų, o įvykdžiusios daugiau kaip 150 pirkimų – 10,99 Eur sąnaudų.

Atsižvelgdami į tai, pritariame, kad Viešųjų pirkimų įstatyme būtų nustatyta riba, iki kurios perkančiosios organizacijos apskritai neturėtų prievolės atlikti viešųjų pirkimų procedūrų (žr. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4877). Taip šie pirkimai taptų mažiau imlūs darbui, o priežiūros priemonės būtų skiriamos rizikingiausiems ir didžiausios vertės viešiesiems pirkimams.

Be to, turėtų būti tobulinamas ne tik mažos vertės, bet ir supaprastintų pirkimų teisinis reguliavimas. Lietuva, turėdama teisę supaprastintiems pirkimams nustatyti specialiąsias procedūras, kurios palengvintų ir supaprastintų viešųjų pirkimų procesą, pasirinko visų pirkimo būdų detalų teisinį reglamentavimą. Toks reglamentavimas apsunkina šių pirkimų sistemos funkcionavimą, mažina jos efektyvumą.

Supaprastinant supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymą, kartu siūlytina stiprinti viešųjų pirkimų vidaus kontrolę: nustatyti efektyvią viešojo juridinio asmens vadovo ir atsakingų darbuotojų atsakomybę, vadovui diegti vidaus kontrolės sistemą, kuri užtikrintų, kad viešajame juridiniame asmenyje efektyviai būtų vykdoma viešųjų pirkimų, sutarčių ir įsipareigojimų vykdymo kontrolė, kuri padėtų gerinti rezultatus.

<...>

Atsižvelgta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	1 (82), 2 (86)	(8) (9)		Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4287 (toliau – Projektas) ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: siūlytina nesvarstyti Projekto, o, siekiant užtikrinti tinkamą duomenų apie centralizuotai atliekamus viešuosius pirkimus valdymą, Projekto 1 straipsnyje keičiamas Įstatymo 82 straipsnio 8 dalies nuostatas perkelti į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82^1, 82^2, 82^3ir 103^1straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 10 straipsnį, siekiant mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms, kurios naudojasi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, Projekto 2 straipsnyje keičiamas Įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas perkelti į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82^1, 82^2, 82^3ir 103^1straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 14 straipsnį.	Nepritarti	Siūlytina vadovaujantis Seimo statuto 137 str. 4 d., sujungti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82^1, 82^2, 82^3ir 103^1straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-4877.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4287 ir siūlyti pagrindiniam komitetui, vadovaujantis Seimo statuto 137 str. 4 d., sujungti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ ir 103¹ straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-4877.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laima Nagienė.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                              Zigmantas Balčytis

(Komiteto biuro patarėja Rūta Petrukaitė)