LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

KOMITETO IŠVADA

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO

NR. VIII-1436 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTAS

(XIVP-3021) NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2023-12-20 Nr. 102-P-67

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Arvydą Anušauską pavaduojantis Bronislovas Matelis, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Seimo narys Stasys Tumėnas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja J. Andriuškevičiūtė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas Karolis Dieninis ir šios grupės vyriausioji specialistė Livija Gedrimaitė, Seimo nario Stasio Tumėno patarėjas Nerijus Brazauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-23	2			Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą, įrašant į jį valstybės tarnautojus. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie valstybės tarnautojo pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Pažymėtina, kad 1999 m. lapkričio 23 d. priimtame Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo (2000 m. sausio 1 d.) yra nustatyta bendra taisyklė, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą faktas ir pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat šios taisyklės išimtis, pagal kurią valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas (7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1, 3 dalys). Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nepretenduos užimti nurodytų pareigų. Šiame įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo taip pat nustatyta, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bet per įstatyme nustatytą laiką – 6 mėnesius nuo šių asmenų veiklai vertinti sudarytos komisijos paskelbtos prisipažinimų priėmimo pradžios – apie tai neprisipažinusių, arba pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, duomenys bus skelbiami viešai (8 straipsnio 4 dalis), ir šiems asmenims 10 metų nuo duomenų paskelbimo bus taikomi tam tikri darbinės (profesinės) veiklos apribojimai, be kita ko, draudimas eiti ir tam tikras valstybės tarnautojo pareigas (9 straipsnio 1 dalis). Taigi asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įsigaliojus minėtam įstatymui ėję valstybės tarnautojų pareigas ir norėję likti dirbti valstybės tarnyboje, arba ketinę užimti tam tikras valstybės tarnautojo pareigas, privalėjo per nustatytą laiką prisipažinti Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą ir, jeigu tai padarė, įgijo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys bus įslaptinti ir valstybės saugomi, jeigu jie nekandidatuos į Respublikos Prezidento, Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo ir prokuroro pareigas. Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė įstatymą, įsigaliojusį 2015 m. liepos 4 d., kuriuo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatė: „Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ Šia nuostata Seimas sukonkretino valstybės nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo prisiimtą įsipareigojimą įslaptinti ir saugoti asmenų, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis apie juos, įtvirtindamas valstybės pareigą šią informaciją įslaptinti 75 metams, ir taip patvirtino šių asmenų teisėtus lūkesčius, kad ši valstybės paslaptį sudaranti informacija apie juos nebus atskleista, nebent jie kandidatuotų į minėtas įstatyme išvardytas pareigas. Konstitucinio Teismo aktuose, aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą konstatuota, kad neatsiejami šio principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. birželio 20 d. ir kiti nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad valstybei įstatymu pripažinus tam tikrą informaciją apie asmenį valstybės paslaptimi ir įsipareigojus ją saugoti, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo eina įstatyme nurodytas pareigas arba į jas kandidatuoja, šių pareigų sąrašas neturėtų būti plečiamas, nes kitaip galėtų būti paneigti asmenų, pasitikėjusių valstybe bei jos teise ir suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai. Darytina išvada, kad į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą įtraukus visas valstybės tarnautojų pareigybes, galėtų būti paneigti šias pareigas einančių arba ketinančių į jas kandidatuoti asmenų teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai; toks įstatymas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie, kaip minėta, yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. gegužės 27 d. išvadoje Nr. 102-P-19, svarstydamas panašaus pobūdžio siūlomą įstatyminę nuostatą (dėl įtraukimo į aukščiau minėtą pareigų sąrašą diplomato pareigas einančius arba į jas kandidatuojančius asmenis), preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIIP-4006(2) 2 straipsnio nuostatos ta apimtimi, kuria yra siūloma nustatyti, kad būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.	Pritarti	Pritartina Teisės departamento pastabai, o taip pat siūlytina atkreipti dėmesį ir į tai (ką TD taip pat pažymėjo), kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. gegužės 27 d., svarstydamas panašaus pobūdžio siūlomą nuostatą dėl įtraukimo į aukščiau minėtą pareigų sąrašą diplomato pareigas einančius arba į jas kandidatuojančius asmenis, preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIIP-4006(2) 2 straipsnio nuostatos ta apimtimi, kuria yra siūloma nustatyti, kad būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-08-23

Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą, įrašant į jį valstybės tarnautojus. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie valstybės tarnautojo pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Pažymėtina, kad 1999 m. lapkričio 23 d. priimtame Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo (2000 m. sausio 1 d.) yra nustatyta bendra taisyklė, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą faktas ir pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat šios taisyklės išimtis, pagal kurią valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas (7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1, 3 dalys).

Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nepretenduos užimti nurodytų pareigų.

Šiame įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo taip pat nustatyta, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bet per įstatyme nustatytą laiką – 6 mėnesius nuo šių asmenų veiklai vertinti sudarytos komisijos paskelbtos prisipažinimų priėmimo pradžios – apie tai neprisipažinusių, arba pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, duomenys bus skelbiami viešai (8 straipsnio 4 dalis), ir šiems asmenims 10 metų nuo duomenų paskelbimo bus taikomi tam tikri darbinės (profesinės) veiklos apribojimai, be kita ko, draudimas eiti ir tam tikras valstybės tarnautojo pareigas (9 straipsnio 1 dalis).

Taigi asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įsigaliojus minėtam įstatymui ėję valstybės tarnautojų pareigas ir norėję likti dirbti valstybės tarnyboje, arba ketinę užimti tam tikras valstybės tarnautojo pareigas, privalėjo per nustatytą laiką prisipažinti Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą ir, jeigu tai padarė, įgijo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys bus įslaptinti ir valstybės saugomi, jeigu jie nekandidatuos į Respublikos Prezidento, Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo ir prokuroro pareigas.

Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė įstatymą, įsigaliojusį 2015 m. liepos 4 d., kuriuo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatė: „Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ Šia nuostata Seimas sukonkretino valstybės nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo prisiimtą įsipareigojimą įslaptinti ir saugoti asmenų, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis apie juos, įtvirtindamas valstybės pareigą šią informaciją įslaptinti 75 metams, ir taip patvirtino šių asmenų teisėtus lūkesčius, kad ši valstybės paslaptį sudaranti informacija apie juos nebus atskleista, nebent jie kandidatuotų į minėtas įstatyme išvardytas pareigas.

Konstitucinio Teismo aktuose, aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą konstatuota, kad neatsiejami šio principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. birželio 20 d. ir kiti nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad valstybei įstatymu pripažinus tam tikrą informaciją apie asmenį valstybės paslaptimi ir įsipareigojus ją saugoti, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo eina įstatyme nurodytas pareigas arba į jas kandidatuoja, šių pareigų sąrašas neturėtų būti plečiamas, nes kitaip galėtų būti paneigti asmenų, pasitikėjusių valstybe bei jos teise ir suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai. Darytina išvada, kad į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą įtraukus visas valstybės tarnautojų pareigybes, galėtų būti paneigti šias pareigas einančių arba ketinančių į jas kandidatuoti asmenų teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai; toks įstatymas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie, kaip minėta, yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. gegužės 27 d. išvadoje Nr. 102-P-19, svarstydamas panašaus pobūdžio siūlomą įstatyminę nuostatą (dėl įtraukimo į aukščiau minėtą pareigų sąrašą diplomato pareigas einančius arba į jas kandidatuojančius asmenis), preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIIP-4006(2) 2 straipsnio nuostatos ta apimtimi, kuria yra siūloma nustatyti, kad būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Pritarti

Pritartina Teisės departamento pastabai, o taip pat siūlytina atkreipti dėmesį ir į tai (ką TD taip pat pažymėjo), kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. gegužės 27 d., svarstydamas panašaus pobūdžio siūlomą nuostatą dėl įtraukimo į aukščiau minėtą pareigų sąrašą diplomato pareigas einančius arba į jas kandidatuojančius asmenis, preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIIP-4006(2) 2 straipsnio nuostatos ta apimtimi, kuria yra siūloma nustatyti, kad būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-09-14				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3021 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabas ir pasiūlymus. Projekto nuostatomis siekiama išplėsti asmenų ratą, kuriam būtų taikomas Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 7, 8, 9 straipsnio nuostatos, t. y., siekiama nustatyti, jog valstybės paslaptį sudarančia informacija nėra laikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavimo valstybės tarnautojai ar kandidatai į šias pareigas, taip pat, nustatyti, jog informacija apie šiuos asmenis išslaptinama ir viešai skelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas ar į jas kandidatuoja, taip pat, įtvirtinti draudimą asmenims, Komisijos pripažintais slapta bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybos, eiti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų ir pareigų valstybės tarnyboje, įtvirtinti nuostatą, kuria, valstybės tarnautojo pareigas einančių asmenų, neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie save ir kitus asmenis, specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją slėpusių, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam įgaliojimų terminui, taip pat, įtvirtinti naują punktą (klausimą) dėl asmens slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje, taikomoje asmeniui, pretenduojančiam į valstybės tarnautojo pareigas. Pažymime, kad Projekto nuostata, pagal kurią duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo valstybės tarnautojai ar kandidatai į šias pareigas, nėra laikoma valstybės paslaptį sudarančia informacija, taip pat nuostata, kad informacija apie šiuos asmenis išslaptinama ir viešai skelbiama, kai asmuo šias pareigas eina ar į jas kandidatuoja, kelia abejonių pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos požiūriu. Teisė į asmens duomenų apsaugą, kuri yra glaudžiai susijusi su teise į privatų gyvenimą, yra garantuojama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (22 straipsnis), tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK; 8 straipsnis), tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija; 7 ir 8 straipsniai). Chartijos 8 straipsnis grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsniu ir Europos Sąjungos sutarties 39 straipsniu, bei įgyvendinamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR). Pažymėtina, kad teisė į privataus gyvenimo gerbimą tvarkant asmens duomenis siejama *su visa informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta.* Vadovaujantis BDAR 9 straipsnio 2 dalimi tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis, pavyzdžiui, atskleidžiančius asmens politines pažiūras, leidžiama tik kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės. Vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punktu, asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Taigi teisės akte turi būti nurodytas viešinimo tikslas, kuris turi būti nurodytas konkrečiai ir aiškiai: jis turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies duomenų tvarkymas yra įtrauktas ir nėra įtrauktas į nurodytą tikslą. Tikslas, kuris yra neaiškus arba bendras, pvz., „užtikrinti viešumą“ be išsamios papildomos informacijos, neatitinka BDAR įtvirtinto buvimo „aiškiu ir konkrečiu“ tikslu kriterijaus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas. Būtinumo reikalavimo laikomasi, jei sprendžiant asmens duomenų viešinimo klausimą įvertinama, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui. Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kad „prieš priimdamas šią nuostatą [įstatymo leidėjas] būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių“ (Sprendimo 92 punktas). Pažymime, jog Projekto aiškinamajame rašte nurodomas tikslas, kad Projekto nuostatomis siekiama užtikrinti teisinį reguliavimą „užtikrinantį, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys, kurių ištikimybė, patikimumas ir reputacija nekelia jokių abejonių“, remiantis Teisingumo Teismo praktika nėra pakankamas, o alternatyvios priemonės neįvertintos. Taigi vadovaujantis prieš tai paminėtu Teisingumo Teismo išaiškinimu, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turėtų būti pateikti lydimojoje medžiagoje. Pažymime, jog būtina pateikti pagrindžiančius argumentus, kodėl šiuo atveju tokio masto teisės į duomenų apsaugą ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje.	Pritarti	Pastaboje argumentuojant teise į asmens duomenų apsaugą, kuri yra glaudžiai susijusi su teise į privatų gyvenimą ir yra garantuojama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos (22 str.), tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (8 str.), tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija; 7 ir 8 str.) (Chartijos 8 str. grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsniu ir Europos Sąjungos sutarties 39 str., bei įgyvendinamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (BDAR)) bei atkreipiant dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą yra pažymima, kad yra būtina pateikti pagrindžiančius argumentus, kodėl šiuo atveju tokio masto teisės į duomenų apsaugą ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. kas iš esmės yra sietina su proporcingumo principu. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo aktuose taip pat ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. spalio 9 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimai).

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2023-09-14

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3021 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabas ir pasiūlymus.

Projekto nuostatomis siekiama išplėsti asmenų ratą, kuriam būtų taikomas Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 7, 8, 9 straipsnio nuostatos, t. y., siekiama nustatyti, jog valstybės paslaptį sudarančia informacija nėra laikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavimo valstybės tarnautojai ar kandidatai į šias pareigas, taip pat, nustatyti, jog informacija apie šiuos asmenis išslaptinama ir viešai skelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas ar į jas kandidatuoja, taip pat, įtvirtinti draudimą asmenims, Komisijos pripažintais slapta bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybos, eiti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų ir pareigų valstybės tarnyboje, įtvirtinti nuostatą, kuria, valstybės tarnautojo pareigas einančių asmenų, neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie save ir kitus asmenis, specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją slėpusių, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam įgaliojimų terminui, taip pat, įtvirtinti naują punktą (klausimą) dėl asmens slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje, taikomoje asmeniui, pretenduojančiam į valstybės tarnautojo pareigas.

Pažymime, kad Projekto nuostata, pagal kurią duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo valstybės tarnautojai ar kandidatai į šias pareigas, nėra laikoma valstybės paslaptį sudarančia informacija, taip pat nuostata, kad informacija apie šiuos asmenis išslaptinama ir viešai skelbiama, kai asmuo šias pareigas eina ar į jas kandidatuoja, kelia abejonių pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos požiūriu. Teisė į asmens duomenų apsaugą, kuri yra glaudžiai susijusi su teise į privatų gyvenimą, yra garantuojama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (22 straipsnis), tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK; 8 straipsnis), tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija; 7 ir 8 straipsniai). Chartijos 8 straipsnis grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsniu ir Europos Sąjungos sutarties 39 straipsniu, bei įgyvendinamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR). Pažymėtina, kad teisė į privataus gyvenimo gerbimą tvarkant asmens duomenis siejama su visa informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta.

Vadovaujantis BDAR 9 straipsnio 2 dalimi tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis, pavyzdžiui, atskleidžiančius asmens politines pažiūras, leidžiama tik kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės. Vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punktu, asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Taigi teisės akte turi būti nurodytas viešinimo tikslas, kuris turi būti nurodytas konkrečiai ir aiškiai: jis turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies duomenų tvarkymas yra įtrauktas ir nėra įtrauktas į nurodytą tikslą. Tikslas, kuris yra neaiškus arba bendras, pvz., „užtikrinti viešumą“ be išsamios papildomos informacijos, neatitinka BDAR įtvirtinto buvimo „aiškiu ir konkrečiu“ tikslu kriterijaus.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas. Būtinumo reikalavimo laikomasi, jei sprendžiant asmens duomenų viešinimo klausimą įvertinama, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui. Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kad „prieš priimdamas šią nuostatą [įstatymo leidėjas] būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių“ (Sprendimo 92 punktas).

Pažymime, jog Projekto aiškinamajame rašte nurodomas tikslas, kad Projekto nuostatomis siekiama užtikrinti teisinį reguliavimą „užtikrinantį, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys, kurių ištikimybė, patikimumas ir reputacija nekelia jokių abejonių“, remiantis Teisingumo Teismo praktika nėra pakankamas, o alternatyvios priemonės neįvertintos.

Taigi vadovaujantis prieš tai paminėtu Teisingumo Teismo išaiškinimu, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turėtų būti pateikti lydimojoje medžiagoje. Pažymime, jog būtina pateikti pagrindžiančius argumentus, kodėl šiuo atveju tokio masto teisės į duomenų apsaugą ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje.

Pritarti

Pastaboje argumentuojant teise į asmens duomenų apsaugą, kuri yra glaudžiai susijusi su teise į privatų gyvenimą ir yra garantuojama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos (22 str.), tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (8 str.), tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija; 7 ir 8 str.) (Chartijos 8 str. grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsniu ir Europos Sąjungos sutarties 39 str., bei įgyvendinamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (BDAR)) bei atkreipiant dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą yra pažymima, kad yra būtina pateikti pagrindžiančius argumentus, kodėl šiuo atveju tokio masto teisės į duomenų apsaugą ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. kas iš esmės yra sietina su proporcingumo principu.

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo aktuose taip pat ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. spalio 9 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimai).

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIVP-3021 2 straipsnio nuostatos ta apimtimi kuria yra siūloma nustatyti, kad būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie valstybės tarnautojo pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė