LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 131
STENOGRAMA
2017 m. gruodžio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai A. NEKROŠIUS
ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Sveiki, gerbiamieji kolegos, skelbiu gruodžio 12 dienos vakarinio plenarinio posėdžio pradžią. (Gongas)
Pradėsime nuo klausimo, dėl kurio rytiniame posėdyje buvome padarę pertrauką. (Balsai salėje) Pritarta buvo po svarstymo, prašant patikslinti, t. y. projektas Nr. XIIIP-1241(2). Prašome registruotis.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų, 2019 metų ir 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projekto Nr. XIIIP-1241(2) (priėmimas)
Kolegos, kaip sakiau, projektas Nr. XIIIP-1241(2). Priėmimo stadija. Reikėjo patikslinti 2 straipsnį dėl 2018 metų biudžeto asignavimų. Prašome, gerbiamasis Stasy Jakeliūnai.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). (…) posėdžio metu priėmus sprendimus Seime ir Vyriausybei įvertinus Seimo narių siūlymas, taip pat papildomai atsižvelgus į tai, kas buvo diskutuojama dėl Terminų banko, 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojami asignavimai keičiasi ir didėja nuo 11 mlrd. 399 mln. iki 11 mlrd. 400,5 mln. eurų, t. y. iš esmės 1,5 mln. eurų. Taigi siūlau pritarti šitam pakoreguotam projektui ir balsuoti jau priimant už šitą skaičių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, 1 straipsnis. Priimame bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis – patikslinti 2018 metų sumą – 11 mlrd. 400,5 mln. eurų. Taip pat pritariame. Kitų pasiūlymų dėl kitų 3 straipsnio punktų nėra. Ar galime 3 straipsnį priimti bendru sutarimu, t. y. 2 straipsnį, bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju.
Dėl viso. Prašau, motyvai. Už nori kalbėti P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad kiekviena frakcija turi pasirinkimą ir deleguoja savo narį pagal kvotas… (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis, ne šitas klausimas.
P. GRAŽULIS (TTF). Kuris?
PIRMININKĖ. Čia dėl biudžeto…
P. GRAŽULIS (TTF). Atsiprašau, aš šituo klausimu atsisakau, aš viską pasakiau, ką galvojau.
PIRMININKĖ. Prieš nori kalbėti K. Glaveckas. Nematau. Ir A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tik pakartosiu, kad čia kontroliniai skaičiai, kuriuos turbūt vienintelis galėtų šiek tiek pakomentuoti ponas S. Jakeliūnas, jis ir bandė tą padaryti, bet apskritai nė vienas iš mūsų negalėtų paaiškinti, kaip jie susidaro ir kas ten slepiasi. Mane labiausiai domina (pažadų buvo daug), kaip bus kitais metais ir 2020 metais? Ar bus mokesčių reforma, ar bazinį dydį padidinsime dar 2 eurais, ar kaip prokurorams – 500 ar 600, ar 800 eurų per mėnesį, ką mes bandysime daryti šiandien ir kitą dieną, ar kaip STT – po 500 eurų? Viskas tas turi atsispindėti. Dabar mes pažadų davėme, pasirašėme tuos skaičius, o po to niekas nežiūrime, kaip su jais elgiamasi. Todėl aš ir keliu klausimą, ar mums reikalingi tokie skaičiai, kuriais mes nesivadovaujame, padedame paukštelį, kad priimame Seimo nutarimą dėl ateinančių trejų metų kontrolinių skaičių.
PIRMININKĖ. Motyvai už – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, taip, tai – kontroliniai skaičiai, tai nėra galutiniai skaičiai, bet jie reikalingi, kad mes žinotume, kaip mes bent jau įsivaizduojame tą ateitį. Kuomet bus pateikti konkretūs įstatymų projektai dėl mokesčių, dėl socialinio draudimo pertvarkos, tai visa tai ir bus atspindėta biudžeto projektuose, atitinkamai bus koreguojami galbūt ir šie skaičiai. Kol tų esminių sprendimų neturime, mes negalime spekuliuoti, kaip tai atrodys finansine išraiška, tai būtų visiškai neatsakinga, todėl siūlau balsuoti už šį projektą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš nesu nusiteikęs labai prieš, bet galbūt norėčiau giliau padiskutuoti dėl šių skaičių. Mes matome, kad planuojamas 2019 metų augimas sudarys virš 600 mln. …planuojamus asignavimus. Tai, jeigu mes turėtume tokią praktiką arba diegtume praktiką (šiandien jau nemažai diskutavome priimdami biudžetą dėl pagrindinių prioritetų ir krypčių – ar tai būtų priešgaisrinė apsauga, ar tai būtų aukštojo mokslo darbuotojai, ar sveikatos darbuotojai), galėtume remtis šitais prognozuojamais skaičiais jau planuodami ne 2018–2019 metų biudžetą ir išskirti čia, Seime, tam tikrus prioritetus. Mums nereikėtų po to tiktai tokius trupinėlius skirstyti vienai ar kitai sričiai, bet žinotume, kad mūsų ateinančių metų prioritetas yra aukštasis mokslas, švietimas, sveikata, ir toms sritims numatytume po 150–200 mln. eurų, tada jie turėtų prasmę, o dabar jie yra tik tušti biurokratiniai skaičiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti, prašome apsispręsti dėl Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų, 2019 metų ir 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projekto. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 65, prieš – 3, susilaikė 27. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1241(2) yra priimtas. (Gongas)
15.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1473 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie klausimo, dėl kurio buvo padaryta pertrauka, t. y. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIIP-1473. Buvo padaryta pertrauka. Liko išsakyti motyvus ir balsuoti po pateikimo. Prašau. J. Jarutis kalba už.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū. Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke… posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų man kartais net nepatogu prieš kolegą, kai jau kelintą posėdį niekaip negalime patvirtinti. Kiek mus, naujokus, atėjusius į Seimą, mokė, kiekvienas Seimo narys turi priklausyti kokiam nors komitetui, ir pagal Statutą frakcijos deleguoja į tuos komitetus.
Dėl viešųjų ir privačių interesų. Aš manau, kad kiekvienas mes turime patys tą problemą išspręsti, jeigu ji yra. Taip pat šiuo atveju turėtų išspręsti ir kolega A. Skardžius. Aš manau, reikia laikytis bendrų Seimo statuto reikalavimų ir patvirtinti šitą kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šiuo klausimu, be abejonės, pasakyta daugiau, negu jis apskritai vertas, nes vis dėlto turiu paprieštarauti tiems pristatymams, kurie vyko anksčiau. Vis dėlto frakcijos apsisprendimas, aišku, skirti vieną ar kitą narį yra svarbus, bet galutinis sprendimas šiuo klausimu priklauso Seimui. Jeigu Seimas mano, kad turi būti kitas sprendimas, ne vieną kartą jau buvo koreguojamas šių nutarimų turinys, taigi aš nematau jokios problemos, jeigu ir šį kartą šis nutarimas būtų koreguojamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, prašom balsuojant apsispręsti po pateikimo dėl Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų sudėties.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 66, prieš – 19, susilaikė 16. Po pateikimo teikiamam Seimo nutarimo projektui yra pritarta.
Svarstymo stadija. Yra norinčių kalbėti. Pirmasis – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Atrodo, turėtume saugotis visokių galimų privačių ir viešųjų interesų konfliktų, arba, kaip sako įstatymas, net ir tokių konfliktų regimybės. Antikorupcijos komisijos išvadose ne kartą yra pasakyta, kad galėjo gerbiamasis kolega Artūras supainioti viešuosius ir privačius interesus, vykdydamas savo parlamentinę veiklą, konkrečiai Energetikos komisijoje. (Artūras iš karto nori replikuoti ir ginčytis su manimi. Kai aš pabaigsiu kalbėti, gerbiamasis Skardžiau, galėsime pasikalbėti. Gerai?) Šiandien situacija yra tokia, kad po šito galimo interesų supainiojimo A. Skardžius, kaip suprantu, pats pasitraukė iš Energetikos komisijos po ilgokų raginimų. Nelabai norėjo trauktis iš Ekonomikos komiteto, kuris yra vienas iš nedaugelio komitetų, svarstančių atsinaujinančios energetikos problemas. Tačiau, atrodo, yra štai tokia Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos vizija A. Skardžių perkelti iš Ekonomikos komiteto į Aplinkos apsaugos komitetą.
Noriu pasakyti, kad šita frakcijos valia nėra šventa karvė. Mes neseniai matėme, kaip V. Juozapaičiui frakcija pasiūlė dirbti ne Kultūros komitete, o Kaimo reikalų komitete. Ir, atrodo, tai buvo ir paties V. Juozapaičio valia, kurią girdėjome Seimo posėdžių salėje. Seimas ignoravo vienos iš Seimo frakcijų valią deleguoti V. Juozapaitį iš Kultūros komiteto į Kaimo reikalų komitetą. Šiandien gi sakoma: šventa valia yra Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos ir privalome ją realizuoti. Aš nemanau, kad tai yra šventa valia, kurios privalome laikytis.
Dabar pažiūrėkime, ką Socialdemokratų darbo frakcija turi užėmusi. Pavyzdžiui, Užsienio reikalų komitete yra ponas J. Bernatonis, L. A. Linkevičius, o štai keturiuose Seimo komitetuose neturi nė vieno atstovo. Aplinkos apsaugos komitetas, Audito komitetas, Švietimo ir mokslo komitetas ir Žmogaus teisių komitetas kol kas neturi nė vieno Socialdemokratų darbo frakcijos atstovo. Frakcija turi pasirinkimo galimybę – vieną iš keturių. Ką renkasi frakcija? Frakcija renkasi Aplinkos apsaugos komitetą, darydama tam tikras rokiruotes, ir kiša savo Seimo narį A. Skardžių vėl į galimą ir neišvengiamą viešųjų ir privačių interesų konfliktą arba jo regimybę, kaip sako įstatymas. Aš labai prašau Seimo valdančiosios Socialdemokratų darbo frakcijos nekurti šito precedento, vengti tokių dalykų. Taip pat prašau visos valdančiosios Seimo daugumos, kitaip sakant, valstiečių, pabandyti neįvelti dar vieno Seimo nario į tokias istorijas, dėl kurių, tiesą sakant, visas Seimas nelabai gražiai atrodo Lietuvos rinkėjams.
Noriu pasakyti, kad Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika šitoje tribūnoje jau išsakė, ar per šoninį mikrofoną išsakė, savo neigiamą požiūrį ir požiūrį į tai, kad atsiranda tikimybė Aplinkos apsaugos komitete supainioti viešuosius ir privačius interesus, kadangi tas komitetas ypač daug dėmesio skiria atsinaujinančių energetikos šaltinių klausimams. Štai lieka Žmogaus teisių komitetas, Švietimo ir mokslo komitetas, Audito komitetas, kuriuose nėra interesų konflikto regimybės.
Mano manymu, vieną kartą Seimas jau pasisakė prieš tokį siūlymą, tai aš primenu kitą precedentą, kai Seimas jau buvo net nubalsavęs M. Puidoko ir ponios A. Širinskienės siūlymą dėl ūkininkams taikytinų žemės nusidėvinčio turto traktavimo dalykų. Nepaisydami to, kad jau buvo priimta, ponia A. Širinskienė ir ponas M. Puidokas patys atsiėmė savo pasiūlymą.
Šiandien aš labai prašyčiau ir apeliuoju į Socialdemokratų darbo frakciją: nekurkite precedentų, nekurkite sau problemų ir atsiimkite, arba prašau suprasti mus ir mūsų frakciją, kodėl mes balsuosime prieš jūsų frakcijos valią.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano pasisakymas tikrai nebus panašus į atsiprašymą. Aš manau, kad valdančioji koalicija labai sąmoningai priima šį sprendimą. Labai gerai, aišku, kad po biudžeto priėmimo, dabar mes jau tikrai negalvosime, kad tai daroma dėl papildomo balso, nors ir koks jis būtų.
Iš tikrųjų šis Seimo narys yra tarp mūsų ir ne tik kad nevengia interesų konflikto – jis sąmoningai eina į juos, iš anksto žinodamas jų pasekmes. Parlamentinis tyrimas, kuris buvo atliktas, taip, atliktas vėlgi valdančiajai daugumai priėmus sprendimą nesuteikti tam tyrimui daugiau laiko, kad būtų parengtos išsamesnės išvados, nelaukiant Mokesčių inspekcijos išvadų, apskritai neteikiant tam, ko gero, tokios didelės reikšmės, kokią reikėjo suteikti.
Nors parlamentinis tyrimas buvo atliktas ne iki galo, tačiau buvo pakankamai aiškiai nurodyta, kuriais atvejais yra šio Seimo nario interesų konfliktai. Aš manau, kad tas pasirinkimas, į kokį komitetą jį skirti, yra vis dėlto ne frakcijos pasirinkimas ir nereikia visą laiką apeliuoti, kad tai frakcija nusprendė ir jos kvotos. Tai yra visos valdančiosios daugumos pasirinkimas. Aš manau, kad šiuo sprendimu jūs vis dėlto netiesiogiai pripažįstate, kad šis Seimo narys ir toliau gali daryti įtaką tiems projektams, kurie iš dalies, tiesą sakant, tiesiogiai yra susiję su energetikos sektoriumi, tiesiog yra svarstomi Aplinkos apsaugos komiteto. Daugiau neturėčiau ką pridurti. Apie šią situaciją kalbėta nuo pavasario, labai ilgą laiką, pasakyta daug kalbų, bet vis dėlto šis kalbų vanduo atvedė mus į šią situaciją, kad mes esame toje pačioje vietoje, kurioje ir pradėjome. Komiteto rokiruotė nieko nereiškia. Jeigu žmogus sąmoningai nusiteikęs eiti į tuos mano minėtus interesų konfliktus, jis tai darys ir dar, ir dar kartą. Manau, kad jo niekas nesustabdys tol, kol jis bus toje pačioje, kaip ir jūs, gerbiamieji valdantieji, koalicijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Gražulį. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, ponai konservatoriai! (Juokas salėje) Aš jums ne kartą esu sakęs, kad, deja, jūs vadovavotės tokia nuostata: savo akyje jūs nematote rąsto, o svetimoje akyje jūs matote krislą. Tai evangelinė nuostata.
Gerbiamieji, štai prieš mano akis Seimo Antikorupcijos komisijos konstatuojamojoje dalyje rašoma, kad UAB „Karalienės Mortos“ mokyklos vadovė A. Landsbergienė 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarė su akcine bendrove „NT Valdos“ dėl naujos mokyklos statybos sutartį, kur buvo numatyta skirti 7 mln. eurų. Taip valstybinės lėšos būtų panaudotos tai mokyklai. Deja, tai aiškiai konstatuoja Antikorupcijos komisija, ta pati, apie kurią gerbiamas E. Gentvilas čia dabar kalbėjo, kad tai yra siekimas naudos sau valstybės sąskaita.
Kažkodėl šito Antikorupcijos komisijos sprendimo nei konservatoriai, nei liberalai necituoja. Jie mato tik kito žmogaus nuodėmę, kad kitas žmogus – priešas. Jei jau ne konservatorius, esi rusų agentas ir valstybės priešas. Na, kaip jie pasiaiškins prieš Lietuvą, jei jie, balsuodami už biudžetą, kur numatyti 2 % nacionaliniam saugumui skirti lėšų, balsavo prieš. Aš klausiau: kas jiems neleido? Maskva, V. Putinas ar kas? Gal atsakys dar pasitarę su Maskva, kodėl jie negalėjo balsuoti už šitokį biudžetą, jie tik mažino tą biudžetą?
Antras dalykas. Štai, pažiūrėkite, mano rankose yra kitas dokumentas, tai yra visiškai šviežias, šių metų gruodžio 16 dienos. Šiais metais prieš gerą savaitę Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą svarstyti G. Landsbergį dėl to, kad jis nedeklaravo šeimos viešųjų ir privačių interesų su „NT Valdomis“, taip pat siekdamas sau naudos.
Tai, ponai konservatoriai, jeigu jau jūs reikalaujate, kad ponas A. Skardžius negali dirbti viename ar kitame komitete, tai aš nežinau, kokiame jūs komitete galite dirbti, jeigu jau jūsų vadovas pagal jūsų kriterijus, partijos vadovas tikrai negalėtų dirbti Ekonomikos komitete. Tai akivaizdus interesų atstovavimas savo šeimos verslams. Ir čia aiškiai kalbama taip pat, kad buvo Aušros Vartų g. 4 adresu beveik 2 tūkst. kvadratinių metrų patalpų išnuomota lengvatinėmis sąlygomis. Ir tai konstatuoja Valstybės kontrolė, tą dalyką konstatuoja Valstybės kontrolė. Jūs to dalyko nematote, jūs matote tik poną A. Skardžių.
O dėl ko jūs matote poną A. Skardžių? Kad jis iškelia šiuos klausimus, jūsų tam tikras aferas. Jūs galvojate, tik jūs galite daryti aferas, o jau kitas turi būti skaidrus, be dėmės. Gerbiamieji, pirmiausia pasižiūrėkite į save. Pirmiausia sau taikykite aukštesnius kriterijus, o ne kitiems taikykite tokius aukštus kriterijus.
Dabar vienas Ekonomikos komitete ar Aplinkos apsaugos komitete. Kaip gali daryti įtaką vienas Seimo narys? Nagi, nieko. Pažiūrėkite, kiek šiandien jūs teikėte įvairiausių pasiūlymų dėl biudžeto, na, ir atmetė visus Seimas. Ir kas iš to, kad jūs teikėte? Jeigu pateikė Seimo narys, turėdamas savo poziciją, vieną ar kitą projektą, kuris nepriimtinas, jūs ateikite į Seimo plenarinių posėdžių salę, ateikite į komitetą ir įtikinkite, kad šis sprendimas yra žalingas Lietuvos valstybei.
Taip pat, be abejonės, jeigu mes kalbėsime apie jūsų padarytą žalą Lietuvos valstybei, tai yra milžiniška žala padaryta. Vien tik dėl atsinaujinančių energetikos šaltinių, aš jau kartoju, – 25 mln. eurų atseikėja visi elektros vartotojai dėl jūsų priimtų korupcinių įstatymų. Ir dalis nukrenta jūsų draugams, nes jie gavo leidimus prisijungti prie saulės baterijų. A. Skardžius negavo. Bet užtai kaltas jisai. Vienu žodžiu, pirmiausia, teisdami kitus, pasižiūrėkite į save. Nesate jau tokie švarūs ir tokie skaistuoliai, ponai konservatoriai!
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijos baigtos šiuo klausimu. Pereisime prie siūlymų svarstymo. Per šoninį mikrofoną – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai prisidedu, Petrai, prie to, ką tu pasakei, prieš teisdamas kitus, prisimink save ir savo balsavimą dėl Konstitucijos pataisos, kai vienas balsas ir nulėmė. (Balsai salėje) Beje, tu šitą dalyką pakartojai dėl Šeimos stiprinimo pagrindų įstatymo ir vėl nusiplovei.
PIRMININKĖ. P. Gražulis nori atsakyti.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas kolega, aš jau dešimt kartų atsiprašiau dėl to. Argi konservatoriai gali atleisti? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, nutraukiu replikas. Imsimės darbo. Ar būtinai, Arvydai?
P. GRAŽULIS (TTF). …konservatoriai tik tam, kad teistų jie. Jie atleisti negali, jie tik teisia kitus.
PIRMININKĖ. Žodis suteikiamas A. Anušauskui.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu. Šiaip man patinka Petras, kad taip dažnai kartoja žodį „konservatorius“, juo jau seniai niekas netiki. Tai kuo daugiau kartosite, tuo mažiau žmonės į tai kreips dėmesį. Taigi siūlau dažniau. Kol kas šiandien pakartojote apie 50 kartų. Siūlau nesustoti, pasiekti 100 kartų per dieną, tai tikrai visiems bus gera naujiena.
PIRMININKĖ. Kolegos, prašau nelenktyniauti, tiek daug kartų nebuvo, nors gal ir geidaujate. (Balsai salėje) Kolegos! E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Arvydai Anušauskai, nebūkite toks tikras. Petro kalbos mane pradeda įtikinti. (Juokas salėje) Petrai, tęsk toliau.
PIRMININKĖ. Kolegos, susikaupkime ir dirbkime, dar turime rimtesnių klausimų. Turime precedentą, kai pradeda siūlyti komitetų sudėtį ne frakcijos, o kitų frakcijų atstovai, net nepaklausę nuomonės. Tai prašom, gerbiama Radvile Mikulėniene, pristatyti savo siūlymą.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kažkaip keistai užstrigęs čia šis klausimas dėl vieno Seimo nario ir jo pasirinkimo dirbti viename ar kitame komitete. Keista iš tikrųjų, kodėl būtent Aplinkos apsaugos komitetas. Ar tai yra gyvenimo svajonė? O gal vis dėlto, kyla toks klausimas, čia tam tikra prasme ir kolegų šantažas, kad jei ne šitas, tai iki pasimatymo. Kai kiekvienas balsas svarbus, tai, matyt, irgi gali kilti įvairių minčių, kodėl negalima sutikti ir galbūt savo išmintį, patirtį ir kitas, tikiu, geras savybes panaudoti kituose komitetuose. Pasiūlymo esmė, kad, nekeičiant kvotų ir proporcijų, galbūt galima būtų tikėtis, kad Seimo narys A. Skardžius pasikeistų su savo frakcijos kolege, dirbtų Teisės ir teisėtvarkos komitete, kur galbūt savo ilgametę patirtį galėtų visai puikiai panaudoti.
PIRMININKĖ. Kolegos, pasiūlymai yra pristatyti. Motyvų niekas išsakyti nenori. Tiesiog siūlau balsuoti ir spręsti šį klausimą.
Kas už tai, kad vietoj A. Skardžiaus būtų pasiūlyta I. Šiaulienė, kuri nesiveržia į šį komitetą?
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 31, prieš – 43, susilaikė 35. Šitam siūlymui nėra pritarta. R. Morkūnaitės-Mikulėnienės siūlymas dėl 2 straipsnio netenka prasmės.
Yra dar vienas Radvilės siūlymas. Kas pateiks? Ar P. Saudargas? Prašau pateikti.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Iš tiesų, socialdemokratai (turiu omeny tuos socialdemokratus, kurie prie valdžios, nes dabar yra tie socialdemokratai, kurie prie valdžios, ir tie socialdemokratai, kurie ne prie valdžios), jūs ir sukūrėte tą precedentą, tą situaciją, kurioje mes šiandien esame. Prašau neverkti krokodilo ašaromis, kad čia kitos frakcijos kišasi į jūsų frakcijos pasiskirstymą ir panašiai. Jūs pačioje pradžioje delegavote, matyt, ne tą žmogų į Aplinkos apsaugos komitetą, kuris nori jame dirbti visą kadenciją ir nori atiduoti visą savo sukauptą patirtį būtent toje srityje. Aš manau, kad jūs turėjote… Prie šoninio mikrofono stovi gerbiamas ilgametis komiteto pirmininkas A. Salamakinas. Būtumėte jį delegavę, šiandien neturėtume šitos problemos. Vėlgi už tai nepykite. Mes turime galvoti čia ne asmeniškumų vedami, o kad Seimo komitetai dirbtų geriau. Pažiūrėję iš šalies matome. Aš tikrai manau, kad pirmas numeris būtų A. Salamakinas. Kadangi jis jau ne prie valdžios, aš manyčiau, kad tada gerbiamas A. Palionis būtų tas pagal kompetenciją kitas žmogus, kuris galėtų dirbti Aplinkos apsaugos komitete. O gerbiamas A. Skardžius, jau tikrai buvo ir Antikorupcijos komisijos įrodyta, kad jau apie ką ką, bet jau apie pinigus tai tikrai gerai išmano, tai galėtų Biudžeto ir finansų komitete dirbti.
PIRMININKĖ. Per centrinį mikrofoną – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Pauliau, kuo čia dėti socialdemokratai? Socialdemokratai sėdi čia. Sugalvokite kokį pavadinimą, ar socialistų ir darbo frakcija, ar dar kokį nors, bet ten… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, viskas yra. Skaitykite, kas yra skelbiama. Prašau motyvus sakyti R. Morkūnaitę-Mikulėnienę.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aš tiktai norėčiau nusistebėti dėl kai kurių kolegų sakymo, kad nieko čia tokio, kad ponas A. Skardžius dirbtų Aplinkos apsaugos komitete, nes, suprask, čia yra ir baigusių universitetus, tai jie tada negalėtų Švietimo ir mokslo komitete dirbti ar kokie nors panašūs pavyzdžiai. Vis dėlto, jeigu žmona (kaip aš suprantu – šeima) gauna pajamas ir naudą iš nuomos vėjo jėgainių, tai yra konkrečios pajamos, vis dėlto man atrodo, kad čia yra labai aiškus interesas ir labai aiškios sąsajos. Tiktai pamąstyti kolegoms.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – J. Sabatauskas. Prašau, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Šiandien išgirdau, kad Seimo statute iš tikrųjų yra šventa valia frakcijos, prieš tai šventa valia Seimo nario pasirinkus komitetą jį skirti būtent į tą komitetą. Kai Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija pasiūlė pagal Seimo narės D. Šakalienės pageidavimą, kad ji nori dirbti Sveikatos reikalų komitete, į tai ta pati mūsų Seimo pareigūnė pasakė, kad tai nėra šventa valia ir nėra šventa karvė. Apsispręskite, gerbiamieji, kada tai yra šventa karvė, o kada ne. Dvejopų standartų taikymas yra nedemokratinės valstybės požymis.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuojant apsispręsti dėl A. Palionio teikimo į Aplinkos apsaugos komitetą. Balsuojate dėl pasiūlymo, ar palaikysite, kad A. Palionis taptų Aplinkos apsaugos komiteto nariu. (Balsai salėje) Dėl P. Saudargo pasiūlymo.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 37, prieš – 34, susilaikė 39. Siūlymui nėra pritarta.
Dar turime siūlymus, kuriuos teikia P. Gražulis, ir kviečiu jį pristatyti savo siūlymą.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, čia tikrai šita… Nors esantys opozicijoje konservatoriai pradėjo reguliuoti kitų frakcijų narius, kuris kurioje frakcijoje turėtų dirbti, bet aš noriu šį kartą pagirti konservatorius, ypač G. Landsbergį. Šituo klausimu jis nekalba. Matyt, mato, kad ne viskas gerai su jo šeimos verslu ir su verslo propagavimu. Tikrai reikia jį pagirti. Todėl aš manau, gal jis pats apsispręstų, nes „NT Valdos“ yra labai stipri valstybinė akcinė bendrovė, kurioje valstybė turi akcijas, labai proteguoja jo verslą, taip pat išnuomoja patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Dabar galbūt gruodžio 20 dieną Aušros Vartų g. 4 galės įsigyti, ko gero, lengvatinėmis sąlygomis beveik hektarą žemės. Taip pat, aš manau, kas yra… Kadangi jie siekė 7 mln. naudos, kad į jo šeimos verslą investuotų valstybinė akcinė bendrovė, tai jis tyli, matyt, suprasdamas, kad tikrai čia yra greičiausiai supainioti viešieji ir privatūs interesai. Todėl aš ir noriu pagirti gerbiamą Gabrielių, galbūt jis pats… Aš nenoriu reguliuoti jūsų frakcijos ten tų nuostatų, bet gal jis pats susipras ir išeis iš to komiteto, kad galėtų daryti mažesnę įtaką ekonominiais klausimais, ypač savo šeimos labui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų sakyti niekas nenori. Kolegos, taip pat balsuodami apsispręsite, ar pritariate, kad vietoj R. Morkūnaitės-Mikulėnienės būtų įrašytas G. Landsbergis į Aplinkos apsaugos komitetą. Toks yra P. Gražulio siūlymas. Ir atitinkamai į Ekonomikos komitetą būtų R. Morkūnaitė-Mikulėnienė vietoj G. Landsbergio.
Iš viso balsavo 104 Seimo nariai: už – 17, prieš – 31 ir susilaikė 56. Taigi šiam siūlymui nėra pritarta.
Kolegos, dėl pagrindinio teikimo, t. y. dėl Aplinkos apsaugos komiteto, kuriame lieka, nes kitiems siūlymams nebuvo pritarta, A. Skardžius, po svarstymo prašau apsispręsti balsuojant. Dar yra motyvai. Prašau. S. Gentvilas – prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš labai nustebau dėl gerbiamų valstiečių balsavimo, ypač premjero S. Skvernelio, nes praėjusį ketvirtadienį jis, kaip ir komiteto pirmininkas K. Mažeika, balsavo prieš. Aš raginu pasižiūrėti, kaip balsuoja iš tikrųjų tiek šakinio komiteto pirmininkas, tiek premjeras. Aš tik, kreipdamasis į gerbiamus valstiečius, noriu priminti, ką K. Mažeika sakė praeitą savaitę: „Mes turėtume priimti atitinkamą sprendimą, kad neatrodytume kaip mažų mažiausiai kvailiai visuomenės akyse. Visuomenė yra susidariusi atitinkamą nuomonę ir mes atrodysime labai kvailai.“ Labai prašau balsuoti pagal sąžinę, prisiminti, ką sakė jūsų gerbiamas kolega K. Mažeika praeitą savaitę.
PIRMININKĖ. Ir motyvai už – J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš dar gal šiek tiek pakartosiu. Čia kažkas pajuokavo, kad galbūt kolegos A. Skardžiaus yra svajonių komitetas, bet, ko gero, ir frakcija be kolegos A. Skardžiaus sutikimo negalėjo teikti tokio teikimo. Tiesiog buvo čia minėtas kolegos V. Juozapaičio norėjimas ar frakcijos siūlymas tapti Kaimo reikalų komiteto nariu, bet visa pagarba kolegai, kad vis dėlto įvertino kitų kolegų prašymą, pageidavimą, jeigu aš neklystu, likti Kultūros komitete. O dabar, sakykim, nesam mes teisėjai. Kolega A. Skardžius nėra nei nuteistas, nei yra pareikšta galimai supriešinęs interesus. Tiesiog, kaip ir prieš tai kalbėjau, kad galbūt čia jau jo reikalas apsiginti, kada bus tie interesai supainioti. Aš kviečiu balsuoti, palaikyti ir po pateikimo taip pat… po svarstymo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom, kolegos, balsuojame po svarstymo dėl šio nutarimo projekto.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 67, prieš – 32, susilaikė 16. Po svarstymo Seimo nutarimui yra pritarta.
Priėmimo stadija. Ar bus norinčių kalbėti, išsakyti motyvus? Prašom. Už kalba J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš jau išsakiau savo nuomonę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, panašu, kad šiame Seime klausimų apie principus geriau nekelti. Šiaip jau gėda už patį Seimą. Ir, nepaisant atskirų narių iš valdančiosios koalicijos gerų norų, vis dėlto galima konstatuoti tiktai neįgalumą – neįgalumą priimti sprendimus, kad visuomenės akyse Seimas nesikompromituotų toliau. Deja, situacija niekaip nepasikeitė ir nepasikeis. Galite ką norite kalbėti apie geresnius biudžetus, vis dėlto visuomenės nuomonę pamatysite, kokia ji bus jums negailestinga.
Aš suprantu, kad apie ateitį, ko gero, mažiausiai norima kalbėtis ir galvoti, galvojama tiktai apie dabartį, apie dabartinius interesus. Deja, esant tokiai situacijai, aš tiktai galiu pasakyti vieną žodį – gėda už šitą instituciją, kurioje dirbu, gėda už tuos Seimo narius, kurie kalba nesąmones iš šios tribūnos, gėda tiesiog už tuos žmones, kurie iš tikrųjų kaip politikai leidžia sau ir interesų konfliktus, ir mėgsta išvertę akis aiškinti, kokie jie yra didžiuliai teisuoliai, kaltina tiktai žurnalistus, kurie iškelia jų veiksmus ir slepiamus darbelius. Išties parodyk akytes…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas! Už kalba – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Na, man atrodo, kad čia tiktų liaudies patarlė toje visoje diskusijoje: „Juokiasi puodas, kad katilas juodas.“ Man atrodo, kad po visų A. Skardžiaus veiklos tyrimų ir t. t., kad ir kokiame komitete jis būtų – ar Aplinkos apsaugos komitete, ar kitame, – jo veikla bus stebima ypač atidžiai, menkiausia jo klaidelė ar koks nors ne taip padarytas žingsnis bus pastebėtas iš karto ir iš karto bus ir čia, Seime, ir kitur imtasi visų galimų priemonių ir tyrimų, ir t. t. Aš manau, kad jam dabar, kad jis ir norėtų, ir tai kažin ar galėtų ką nors padaryti, o tuo labiau aš nemanau, kad po tų visų tyrimų jam yra koks nors noras. Ar ten buvo tiesos, ar nebuvo, dar šiandien nėra į tą klausimą atsakyta, o mes jau bandome žmogų kaltinti. Tai siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvus prieš išsakys P. Saudargas. Prašau, kolega.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, man atrodo, kad šiandien turime aiškiai suvokti, ką sprendžiame. Mes pusę valandos kalbame apie kolegą A. Skardžių. Mes ne jo problemą šiandien sprendžiame, mes sprendžiame socialdemokratų susiskaldymo problemą.
Pažiūrėkime į problemos genezę, nuo ko viskas prasidėjo. Kai gerbiamas M. Sinkevičius atsistatydina iš ūkio ministrų, nes taip liepė G. Paluckas ir dauguma, tada kas atsitinka? Tada mums reikia užpildyti vakansiją, ir gerbiamas V. Sinkevičius tampa ūkio ministru. Tada reikia užpildyti Ekonomikos komiteto pirmininko vakansiją, ir tada gerbiamas R. Sinkevičius nori tapti to komiteto pirmininku. Tai visa dilema yra čia. Dabar reikia užpildyti vakansiją Aplinkos apsaugos komitete.
Aš grįžtu prie savo pamąstymo, kodėl jūs iš karto nesiūlėte į komitetus dirbti žmonių pagal kvalifikaciją, pagal kompetenciją, kurie nenorėtų šokinėti iš komiteto į komitetą. Bet dabar turim, ką turim. Ir štai mums reikia paskirti ką nors iš jūsų (kaip dabar gerbiamas A. Salamakinas pataisė mane, kad nevadinčiau jų socialdemokratais ar socdarbiečiais, ar kaip, frakcijos problema), kas iš jūsų bus deleguotas į Aplinkos apsaugos komitetą.
Man atrodo, valdžia turėtų aiškiai šiame kontekste įvardinti – nesiūlyti žmogaus, kuriam galbūt po savaitės, po mėnesio ar kitą sesiją prasidės apkaltos procedūra. Ir čia ne aš sugalvojau, ne Paulius Saudargas tą sako, bet gerbiamas premjeras atsistojęs prieš savaitę tą pasakė, kad jis mato tokią galimybę, neatmeta galimybės, kad taip bus. Tai negi jūs negalėjote…
Ir dėl to mano siūlymas buvo dėl A. Palionio, šis žmogus tikrai atitiktų tą kompetenciją. Tikrai ne mūsų reikalas skirstyti jus pagal profesiją ir pagal kompetenciją. Tiesiog mums taip atrodo, kad tas žmogus galėtų dirbti šiame komitete, o kitas, deja, yra tam tikras šešėlis, ir šiandien reikėtų atsakyti pirmiausia į tuos klausimus. Tai aš labai aiškiai visiems siūlau pagalvoti dar kartą, atsipeikėti.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas! Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, iš kur tiek įžūlumo ir tiek drąsos turi ponai konservatoriai? (Juokas salėje) Jau 51 kartas, jeigu skaičiuojate, pasakiau.
Man atrodo, gerbiamieji, ne jums skirstyti, kam kuriame komitete dirbti. Kada baigė savo darbą Antikorupcijos komisija, ponai konservatoriai, jūsų iniciatyva sudaryta dėl to, kad jis kritikavo jūsų energetikos sektoriuje vykdomą politiką ir daromą milžinišką žalą valstybei… Dar priminsiu, vien tiktai suskystintųjų dujų terminalas toks, kokį jūs pastatėte, ir kokias sutartis pasirašėte per Bermudų sutartis, atneša 100 mln. eurų nuostolį valstybei. Niekas nesako, kad nereikėjo suskystintųjų dujų terminalo. Reikėjo, bet ne tokio ir ne pagal tokias korupcines schemas pastatyto, kokį jūs pastatėte. Saulės baterijų savo draugams pristatėte ant stogų, ant pievų saulės baterijų. Dar nepriėmus įstatymo jūs išdavėte leidimus, ir šiandien visi elektros vartotojai moka 25 mln. eurų jiems į kišenes. Štai kur yra žala.
O Antikorupcijos komisija, atlikusi pono A. Skardžiaus tyrimą, nepasakė, kad A. Skardžiaus veikla būtų padariusi valstybei nors vieno euro nuostolį. Jis taip pat net negavo jokių leidimų prisijungti prie saulės baterijų, skirtingai negu jūsų draugai ar pažįstami, ir išnaudoti valstybę, ir šiandien elektros tarifai dėl to yra brangesni visiems. Jūs žiūrėkite į save. Kodėl jūs absoliučiai nematote savęs? Nė vienas nematote savęs, matote kitą ir įžvelgiate problemą ten, kur jos nėra!
PIRMININKĖ. Laikas! Laikas, Petrai! Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos valdantieji, tarp jūsų aš matau labai daug protingų ir gabių žmonių, bet šitą balsavimą aš vertinu kaip akivaizdų faktą ir įrodymą, kad šiandien Lietuva gyvena su mažumos Vyriausybe ir mažumos dauguma. Kitu atveju tie veidai, kuriuos aš matau čia, salėje, racionaliai pagalvotų, ar tikrai yra racionalu deleguoti narį, dėl kurio jūsų kolega V. Bakas kartu su V. Gailiumi pasakė, kad yra interesų, yra įmonės užsienyje, užsiimančios atsinaujinančia energetika, finansuojamos kitų šalių bankų. Ir dabar deleguoti į komitetą ar yra tikrai racionalu? Kiek aš jus pažįstu asmeniškai, na, aš matau, kad jūs esate pakankamai analitinio proto, bet suprantu tuos pančius, kurie yra šiandien supančioję valdančiąją daugumą, kuri gyvena mažumos sąlygomis.
Aš keliu kitą klausimą – ar šita dauguma bus pajėgi padaryti ką nors konkretesnio? Išvarę M. Dargužaitę, vienintelę reformatorę Vyriausybėje, jūs nuo šitos minutės sustosite su visomis reformomis. Jūs pritarsite vertybiniams kompromisams, tokiems kaip A. Skardžius Aplinkos apsaugos komitete ir taip toliau, ir t. t., ir t. t., vien tam, kad susitaikytumėte su situacija, o ne peržaistumėte jos, kad Lietuva trejus metus nestagnuotų. Čia tik bus dar vienas įrodymas, kad racionalių žmonių grupė, aiškiai suprantanti problematiką, daro klaidingus sprendimus, ir jūs tęsite tą. Vytautai Bakai, suprotinkite kolegas, Kęstuti Mažeika, suprotinkite kolegas. Gerbiamasis Sauliau Skverneli, taip, kaip jūs balsavote, paprotinkite, kad tai yra klaidingi sprendimai, kad taip negalima daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašome apsispręsti priėmimo stadijoje dėl teikiamo nutarimo projekto. (Balsai salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 70, prieš – 32, susilaikė 13. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1473) yra priimtas. (Gongas)
Matau, dar aistros nenurimusios. Per šoninį mikrofoną – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad tos kalbos, kurias aš galėčiau įvardinti absoliučiai melagingomis, melu, liejasi laisvai šitoje salėje, matyt, daliai jos labai patinka. Jeigu liežuviais būtų galima pastatyti dujų terminalą, Petras, matyt, juos jau tris būtų pastatęs. Tik bėda, kad tiek vienas, tiek kitas aktyviausiai besireiškiantis buvo prieš ir, ko gero, aš manau, ir yra prieš energetinę nepriklausomybę. Kalbos apie kainas iš piršto laužtos…
PIRMININKĖ. Kolegos, trumpiname!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …bet kokiu atveju aš noriu pasakyti, gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš suprantu, kad kai liejasi melas, jūs tylite, jūs dabar stabdote mane. Šiuo atveju aš noriu pasakyti tai, kad jau ne pirmą kartą ir ne dešimtą kartą, matyt, jau šimtąjį kartą iš čia girdime melagingus teiginius, kuriems neduodamas joks atsakas. Joks! Ir aš tikrai turiu dar kartą konstatuoti…
PIRMININKĖ. Kolega, jūs kalbate daugiau nei minutę.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …tiems žmonėms, kurie girdi ir klauso, – iš tikrųjų atkreipkite dėmesį į tą personažą, kuris dabar kalbės, dar kartą bus melagingai liežuviu statomas terminalas.
PIRMININKĖ. Kolegos, niekas nėra taip paslėpta, kad netaptų akivaizdu. Taigi nepergyvenkite. Aš siūlau nutraukti diskusijas šiuo klausimu. Baigiame ir imamės kito darbotvarkės klausimo. (Balsai salėje)
15.53 val.
2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1212(3) (svarstymas ir priėmimas)
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1213(2). Kviečiame A. Kubilienę į tribūną ir prašome pristatyti išvadas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 2, prieš nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi yra siūlymas Seimo nario… (Balsai salėje) Diskusijos dar yra. Svarstymas. Dėkojame, gerbiamoji Asta.
Prašome J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galime pasidžiaugti, kad Privalomojo sveikatos draudimo… (Išjungiamas mikrofonas)
PIRMININKĖ. Prašome, atsiprašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galime pasidžiaugti – Privalomojo sveikatos draudimo fondas auga, artėjame beveik prie 2 mlrd. eurų. Aš dar labai gerai prisimenu, kada džiaugiamės, kai artėjome prie 2 mln. Lt. Be abejo, tas augimas turėtų užtikrinti mums galimybę tenkinti Lietuvos gyventojų sveikatos poreikius, bet kartu su gyventojų poreikiais, su tomis paslaugomis, kurias teikia sveikatos sistema, yra ir sveikatos sistemos darbuotojai. Čia mes, man atrodo, susiduriame su pačia didžiausia dilema, kadangi augant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 2018 metais, man atrodo, nepamatuota biudžeto dalis yra perduodama į rezervą. Tuo metu, kada Lietuvos sveikatos sistema yra pasiekusi tam tikrų rezultatų, mes turime vieną labai esminę kliūtį ar trūkumą, kad galėtume ta sistema didžiuotis, t. y. toje sistemoje profesionaliai, nuoširdžiai ir pasiaukojančiai dirbančių žmonių darbo įvertinimas. Aš turiu omenyje visus: ir slaugytojas, ir jų padėjėjas, ir gydytojus, ir jų asistentus, ir jaunuosius gydytojus rezidentus.
Šiandien rytinėje dalyje mes daug diskutavome apie valstybės biudžetą. Atrodo, kad buvome radę tam tikrą suartėjimą ir pasiūlymą, kad spręsdami sveikatos problemas, ypač medikų darbo užmokesčio problemas, galėtume jas išspręsti, jeigu valstybė nors šiek tiek daugiau prisidėtų prie privalomojo sveikatos draudimo biudžeto. Ir aš čia turiu du siūlymus. Vienas – dėl dabar teikiamo biudžeto, jį pateiksime kartu su kolegomis, kad į Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą būtų skirta daugiau lėšų iš valstybės biudžeto ir būtų panaudojamas Privalomojo sveikatos draudimo rezervo fondas. Manau, kad, nepaisydami to, kokį sprendimą mes priėmėme šiandien svarstydami valstybės biudžetą, galėtume prie to klausimo dar kartą sugrįžti.
Ir antras – perspektyvinis pasiūlymas. Aš labai noriu pasiūlyti ir sveikatos apsaugos ministrui, ir Ministrui Pirmininkui, ir mums visiems, kad ateinantys prieaugiai į Privalomojo sveikatos draudimo fondą būtų labai aiškiai padalinami. Dabartinėje situacijoje, kad bent du trečdaliai to prieaugio būtų skiriami medikų uždarbiui kelti.
Kitą dalį mes turime kitų problemų – ir medikamentai, ir įvairūs kiti dalykai, bet manau, kad šiandien pagrindinė problema, kad žmonės išliktų čia ir galėtų oriai ir normaliai dirbti, ir teikti pagalbą kitiems, už jų darbą turi būti apmokama. Mes turėjome tokius darbo užmokesčio ūgtelėjimus keletą kartų. Aš prisimenu 1992 metus, 2004 metus, kada, taip susitarę, taip ir padarėme.
Ir antras pasiūlymas. Iš tikrųjų susitarti, galbūt čia ir Sveikatos reikalų komitetas galėtų įsitraukti, labai aiškiai priimti perspektyvą, per kiek laiko valstybė už valstybės draudžiamus mokės bent nuo minimalios darbo užmokesčio algos, tą, ką moka kiekvienas Lietuvos pilietis. Dar geriau būtų, kad mes tą mokėjimą nustatytume nuo vidutinio darbo užmokesčio, tada iš tikrųjų nereikėtų laužyti iečių, nereikėtų tiek daug ginčytis ir kovoti, o mes turėtume labai aiškų mechanizmą. Todėl tikrai labai nuoširdžiai šiandien kreipiuosi į valdančiosios dalies atstovus, kad tuos darbus mes padarytume, ir jeigu tik bus koks prieaugis, kad tas prieaugis būtų skirtas būtent spręsti medikų darbo užmokesčio problemoms, nes tai yra problema numeris vienas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, aš turiu patikslinti dėl posėdžio stenogramos. Kalbėtojai kalbėjo teisingai, mes svarstome 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1212(3). Kviečiu A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad džiaugiuosi, kad šita skarelė, kurią pagamino ir mums užrišo naujai susikūręs Medikų sąjūdis, yra kaip solidarumo simbolis. Tik gaila, kad vienoje pusėje sėdintys parlamento nariai, kuriems, mačiau, irgi buvo įteikta ta skarelė, nerizikavo jos užsirišti. Bet aš vis dėlto tikiuosi, kad šitas balsavimas bus atsakingas, tuo labiau kad tiek Medikų sąjūdžio, tiek Gydytojų vadovų sąjungos, Ligonių asociacijos iniciatyva šitą posėdį tiesiogiai stebi faktiškai visi Lietuvos medikai tiek darbo vietose, tiek namuose.
Išties aš irgi norėčiau pasidžiaugti, kad privalomojo sveikatos draudimo biudžetas auga, bet kartu tas džiaugsmas tikriausiai ir baigiasi, nes pažiūrėjus, kad iš to augimo – 72 mln. eurų… Per pirmąjį svarstymą buvo 68 mln., o šį kartą pasiūlyta dar daugiau – 72 mln. pervesti į Rezervo fondą ir jį, suformavus 168 mln. rezervą, perduoti Finansų ministerijai, kaip sakoma, laikinai laisvas lėšas valdyti, investuoti ir panašiai, ir panašiai.
Kolegos, išties sunku suvokti, kodėl taip daroma, netgi žymiausi Lietuvos ir parlamente dirbantys ekonomistai, tiek ponia A. Maldeikienė, tiek K. Glaveckas, kiek žinau, I. Šimonytė, M. Majauskas ir kiti, nesuvokia, kodėl reikia tiek didinti rezervą, kada įstatymas reikalauja, kad pagrindinė rezervo dalis sudarytų apie 26 mln. eurų.
Išties situacija sveikatos apsaugos srityje susidarė pakankamai įdomi, nes visose aplinkinėse šalyse medikų atlyginimai didesni, o latviai ženkliai kelia. Todėl kiekvienas uždelstas mėnuo, kiekvieni uždelsti metai išties atneš negrąžinamų pasekmių Lietuvai, nes ypač jauni žmonės medikai moka kalbų arba išmoks, o medikų poreikis toks didelis, kad netgi Jungtinė Karalystė įteisina tam tikrus kursus medicinos seserims ir po tų kursų suteiks tam tikras teises joms rašyti receptus ir panašiai, nes yra didelis medikų stygius.
Man atrodo, kad mes turėtume šiandien balsuodami už pasiūlymus vis dėlto apsispręsti vieningai, kad tas rezervas turėtų būti skirtas paslaugoms apmokėti. Gaila, kad iš ryto tvirtinant valstybės biudžetą nebuvo pritarta siūlymui padidinti PSDF biudžetą 40 mln. asignavimų. Bet galbūt mes šiandien galėsime dar kartą perbalsuoti. Sakau, matyt, spręstų problemą ir tai, kad mes neatiduotume rezervo valdyti Finansų ministerijai, ir atsirastų galimybė iš esmės ne nuo gegužės mėnesio, o nuo kovo mėnesio medikams didinti atlyginimus.
Aš nededu vilties į ministrą, nes man atrodo, kad jis empatijos jausmą yra praradęs jau seniai. Bet dedu dideles viltis į premjerą S. Skvernelį. Gerbiamasis premjere, jeigu galite, noriu, kad išgirstumėte. Netyčia išgirdau jūsų duodamą interviu koridoriuje per pertrauką. Teiravosi, ar vis dėlto yra galimybė anksčiau padidinti atlyginimus medikams. Ir jūs, kiek išgirdau, prasitarėte, kad taip, žiūrint, kaip baigsis balsavimas ir kaip bus surenkamos lėšos, jūs nieko prieš, kad būtų anksčiau didinami atlyginimai, nes iš esmės, jeigu mes tik 20 % didinsime gegužės mėnesį, tai tos lėšos ateis tik galbūt liepos mėnesį, medikai gaus tas lėšas.
Kolegos, aš taip pat labai apeliuoju į medikus, nėra taip buvę parlamente, kad medikai balsuotų prieš pacientus, prieš medikus. Tikrai apeliuoju į čia sėdinčius medikus…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). (Dar ne, aš kalbu frakcijos vardu.) …kolegą R. Martinėlį, A. Vinkų, kolegą A. Kirkutį, L. Matkevičienę, A. Kubilienę, D. Kaminską, buvusią gerbiamąją ministrę R. Šalaševičiūtę, kolegą Z. Streikų. Tikrai daug vilties turiu, kad ir premjeras balsuos už tas pataisas, kurios žalos tikrai niekam nepadarys. Tikrai viliuosi, kad ir kolegė R. Baškienė, kuri visada geranoriškai nusiteikusi ir daugybę problemų išsprendžia tarp opozicijos ir daugumos. Tikrai yra didelė galimybė šiandien suteikti viltį ne tik medikams, bet ir jauniesiems medikams, medikams rezidentams, nes mes už gero pusvalandžio, už valandos, balsuosime už Medicinos praktikos įstatymą, kuriuo Sveikatos reikalų komitetas pritarė tam, kad šiek tiek būtų padidinti koeficientai. Jeigu mes pritartume balsuodami už Medicinos praktikos įstatymą, tai tiek medikams rezidentams, tiek odontologams rezidentams vėlgi, kaip sakau, atsirastų viltis, ir tam reikia tik šiek tiek daugiau nei 3 mln. eurų. Galima tas lėšas panaudoti ir iš Europos Sąjungos lėšų, kaip minėjo ministras Sveikatos reikalų komitete.
Dar kartą prašau kolegų: susitelkime, būkime vieningi, tai išties yra didelė problema, mes turime išsaugoti medikus, kaip sakiau, suteikdami jiems viltį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu pasisakyti I. Degutienę. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). (Kodėl eina laikas, kai aš dar net ne tribūnoje?) Gerbiamieji kolegos, turbūt jau pripratome prie termino, kad sveikata – brangiausias turtas, tačiau kažkodėl sveikatos apsauga valstybėje užima podukros vaidmenį. Ir tai jau ne pirmi metai. Pirmiausia, turbūt sveikatos apsaugos sistemai nesiseka todėl, kad per 27 nepriklausomybės metus turime septynioliktą sveikatos apsaugos ministrą.
Antra, jeigu paimsime bet kurią Europos valstybę, tai yra sritys, kur, nepaisant, kokia politinė jėga valdžioje, yra darbų tęstinumas, ir ypač tokios sritys kaip sveikatos apsauga, švietimas, socialinė sritis, tačiau tik ne Lietuvoje.
Kodėl aš kalbu apie valstybės požiūrį į sveikatos apsaugą, kurios yra tikrai podukros vaidmuo?
Nekartosiu to, ką sakė mano kolegos apie tas problemas, dėl kurių mes šiandien visi išgyvename ir norime kažką keisti, kaip iš tikrųjų mūsų labai aukštos kvalifikacijos medikai palieka Lietuvą, išvažiuoja dirbti į kitas Europos Sąjungos ir ne tik Europos Sąjungos valstybes, kaip jie ten yra vertinami ir kaip jie nedirba savo sveikatos sąskaita kaip Lietuvoje, nematydami nei dienos šviesos, nei savo šeimos, kiek gali, savo jėgas atiduoda pacientams, nors patys tikrai nuo to tik nukenčia.
Yra šiame įstatyme toks paragrafas, kuris vadinasi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai. Pabrėžiu, ne privalomojo sveikatos draudimo įmokos, bet valstybės įmokos į privalomąjį sveikatos draudimo biudžetą. Iš tikrųjų aš jau nekalbu apie tai, kad valstybė yra prisiėmusi atsakomybę drausti valstybės lėšomis tuos žmones, kurie šiandien kitaip neturi darbo santykių ir nėra draudžiami, bet metai iš metų už vieną valstybės draudžiamą asmenį įmoka niekaip nedidėja.
Tuo tarpu dirbančiųjų pagal darbo sutartis skaičius Lietuvoje gerokai mažėja, negu tų, už ką valstybė – jei jau prisiėmei, t. y. pasakei „a“, tai ir duok realią sumą už valstybės draudžiamuosius. Tačiau šito nėra.
Be to, yra vadinamieji specialieji valstybės asignavimai, kur irgi valstybė deleguoja sveikatos apsaugai numatytas funkcijas. Tokių funkcijų yra apie septynias, tačiau šiandien funkcijas deleguoja, bet pinigų neduoda. Aš tik noriu pacituoti, ką sako, ką rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija ir ką šiandien sako Europos Komisija šiuo klausimu, tiek nagrinėdama mūsų biudžetą, tiek ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetą. Šiandien valstybės deleguotoms funkcijoms įgyvendinti yra naudojamos kitos privalomojo sveikatos draudimo biudžeto gaunamos pajamos, nors nuolat augančiam sveikatos priežiūros finansavimo poreikiui padengti kitų biudžeto pajamų dydis nėra pakankamas.
Būtent 2018 metais valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti reikėtų 87 mln. eurų, tuo tarpu – gerbiami kolegos, dėmesio! – valstybės biudžeto asignavimų suma sudaro tik 19,3 mln. Jūs pažiūrėkite, koks tai yra milžiniškas skirtumas. Todėl Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad ši dalis valstybės deleguotoms funkcijoms padengti sudarytų mažiausiai 80 %, bet nebūtų tokio atotrūkio, koks yra dabar. Taigi, kol valstybė į sveikatos apsaugą ir čia sergantį, gyvenantį žmogų nepažiūrės tikrai empatiškai, kol podukra ir toliau liks sveikatos apsauga ir tie žmonės, kurie teikia sveikatos paslaugas Lietuvos gyventojams, tol mes tą paklodę tąsysime į visas keturias puses ir mūsų medikai važiuos, kaip važiavo, iš Lietuvos, o mūsų pacientų gydymo…
PIRMININKĖ. Laikas!
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …kokybė ir diagnostika nukentės. Taigi gerai susimąstykime, ką mes čia, Seime, darome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija šiuo klausimu yra baigta. Grįšime prie siūlymų svarstymo. Kviečiama A. Kubilienę. Pirmasis siūlymas yra Seimo nario A. Dumbravos. Prašom pristatyti. Ar, gerbiamas Dumbrava, norite pristatyti savo siūlymą? Prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano siūlymas yra paprastas. Daug metų mes kalbame vis dėlto apie vaikus, apie tuos vaikus, kurie serga cukriniu diabetu. Žinome, kaip jie vargsta, kaip jie kenčia, kai reikia kelis kartus per dieną matuoti insulino kiekį kraujyje. Reikia daryti dūrius, kurie yra skausmingi vaikams. Čia kaip ir nevilties šauksmas, tiesiog noriu paraginti galbūt tiek Sveikatos apsaugos ministeriją, tiek Valstybinę ligonių kasą, kad įtrauktų jie į savo išlaidų eilutes būtent 1 mln. eurų insulino pompoms bei sensoriniams davikliams kompensuoti.
Tie visi dalykai šeimoms yra labai brangūs, manau, kad mes turėtume vis dėlto vieną kartą ryžtis (vieną kartą, galbūt tai bus pirmas kartas), nes ateityje mes neturėsime priimti tokių sprendimų, galbūt ligonių kasos ir ministerijos jau savaime tuos dalykus darys. Tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai yra labai opi problema mūsų, Lietuvos, vaikams. Jų nėra tiek daug, yra apie 750 vaikų, tačiau jie tikrai yra verti to, kad mes jiems padėtume, kad jie tikrai nekentėtų tų skausmų. Tikrai norėčiau, kad mes padarytume tokį pirmą žingsnį ir vis dėlto skirtume tas lėšas būtent tiek insulino pompoms, tiek sensoriniams davikliams kompensuoti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom, komiteto išvada.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto išvada – pritarti iš dalies. Argumentai būtų, kad 2018 m. sausio 1 d. įsiteisėja medicinos priemonių prietaisų nuomos PSDF biudžeto lėšomis galimybė. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, numatoma vaikų, sergančių cukriniu diabetu, gydymą užtikrinti ne perkant insulino pompas, o jas nuomojant PSDF biudžeto lėšomis. Nuomos išlaidos bus apmokamos iš PSDF biudžeto eilutės, kurioje numatytos išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto tikslinti nereikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar, gerbiamas Algimantai, jūs sutinkate su komiteto nuomone, ar reikalaujate balsuoti?
A. DUMBRAVA (TTF). Aš prašyčiau, kad balsuotume. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Nori palaikyti A. Bilotaitė? Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvoje pirmojo tipo cukriniu diabetu serga 850 vaikų iki 18 metų. Šie vaikai per metus patiria 365 dūrius į koją, mažiausiai – 1 tūkst. 95 dūrius į pilvą, 1 tūkst. 825 dūrius į pirštą. Lietuva yra viena iš trijų Europos Sąjungos valstybių, kuriose vis dar nėra kompensuojamos insulino pompos. Tad tikrai gėda, žinome, kad e. sveikatai buvo iššvaistyta 40 mln. eurų, o mes negalime rasti vaikams, mažiems vaikams, 1 mln. eurų. Tai yra tikrai absurdas. O dėl siūlymo, kuris buvo išsakytas komiteto, man vis dėlto kyla dar abejonių, ar iš tikrųjų tai išspręs problemas, ar tikrai tėvai galės pasirinkti tas insulino pompas, nes, tarkime, kas šiuo metu siūloma, tai yra absurdas. Tad tikrai kviečiu palaikyti gerbiamojo kolegos pataisą, nes tai yra dėl vaikų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl A. Dumbravos siūlymo skirti 1 mln. eurų insulino pompoms bei sensoriniams davikliams kompensuoti. Kas palaiko siūlymą, balsuoja už, kas remia komiteto poziciją, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 57, prieš – 19 ir susilaikė 31. Taigi nėra pritarta. Pritarta. Taigi yra pritarta A. Dumbravos siūlymui. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kitas siūlymas. (Balsai salėje) Pritarta, pritarta.
Kolegos, grupės Seimo narių siūlymas – aš gal jų visų nevardinsiu? – G. Landsbergio, J. Oleko, Gentvilo ir t. t. Kas pristatysite siūlymą? A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties aš nespėjau atsiklausti visų kolegų, kurie pasirašė šį projektą, bet kadangi biudžetas iš ryto jau yra patvirtintas ir suprantame… Gerbiamasis premjere, vėl labai noriu, kad jūs girdėtumėte! Pone Kaminskai, netrukdyk premjerui. Kadangi iš ryto biudžetas jau yra patvirtintas ir suprantame, kad jau negalima grįžti tikriausiai prie jo, todėl mes visi, teikiantys šio įstatymo pataisas dėl biudžeto, siūlome balsuoti tik už pasiūlymą, kad 72 mln. 400 tūkst. eurų nebūtų pervesti į rezervą, tai yra iš lentelės prie išlaidų 0.8 punkto išbraukti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo papildymą ir tas lėšas – 72 mln. 400 tūkst. skirti paslaugoms apmokėti. Taip atsiranda galimybė kelti medikų atlyginimus kur kas anksčiau. Manau, kad galėtų surizikuoti premjeras, šiandien čia išeiti (kaip prieš tai iš ryto dėl vieno projekto) ir pasakyti, kad tokiu atveju tikrai yra galimybės nuo kokio kovo mėnesio kelti atlyginimus. Mes savo ruožtu galime pasižadėti, bent jau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kad palaikysime aptartas protingas, kad ir ne visai populiarias sveikatos sistemos reformas, kurios jau seniai pribrendo, bet nebuvo vykdytos. Jeigu kas nors aiškinsite, kad čia kalčiausi konservatoriai, tai galiu pasakyti, kad iš visų 28 metų konservatoriai Sveikatos apsaugos ministeriją valdė tiktai dvejus metus ir šešis mėnesius. Nevardinsiu, kas daugiausia prisidėjo. Bet dar kartą sakau, kad labai prašau visų kolegų pritarti šitam siūlymui. Tai atvertų kelią niekam nepadarius nuostolių, niekam nepadarius…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …spręsti medikų problemas.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto išvada – nepritarti. Argumentai: Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Seimas, svarstydamas ir tvirtindamas valstybės biudžetą, privalo atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus ir kitus svarbius veiksnius. Konstitucijos nuostata, kad įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą turi Vyriausybė, reiškia, jog Vyriausybė ir tik ji turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir panašiai. Manome, kad šie Konstitucinio Teismo išaiškinimai analogiškai taikytini ir atskiriant Seimo ir Vyriausybės įgaliojimus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto formavimo ir tvirtinimo procese. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūloma nepritarti šiam Seimo narių pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paremti šį siūlymą nori J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama kolege, mes taip pat siūlydami šį pasiūlymą atsižvelgėme į tas nuostatas, kurias jūs ką tik paminėjote. Kolega A. Matulas paminėjo, kad atsižvelgdami į tai, kad rytiniame posėdyje mes balsavome už valstybės biudžetą ir ten nenumatėme 40 mln. iš valstybės biudžeto skirti į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, dėl tos dalies mes ir nereikalaujame balsuoti. Mes kalbame tiktai apie tai, ką ir taip varganai užsidirba Privalomasis sveikatos draudimo fondas. Kalbame apie tai, kad surinktos lėšos iš mokesčių mokėtojų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą nebūtų kaupiamos per daug rezerve, o būtų naudojamos apmokėti už teikiamas sveikatos paslaugas ir tokiu būdu būtų galima suteikti kvalifikuotas paslaugas Lietuvos gyventojams ir apmokėti medikams – tiek slaugytojams, tiek gydytojams ir kitam personalui. Todėl, gerbiami kolegos, mes kviečiame palaikyti šią gana plačiai atstovaujamą teikiamą Seimo narių pataisą, kuri leistų užbaigti tą prasidėjusį ginčą, diskusiją tarp medikų visuomenės ir mūsų Vyriausybės. Aš kviečiu tikrai surasti kompromisą ir juo pasinaudoti balsuojant už šį įstatymo projektą. Kviečiu palaikyti teikiamą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuosime dėl siūlomos pataisos. Tie, kurie remia grupės Seimo narių, balsuoja už, o tie, kurie palaiko komiteto poziciją, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 52, prieš – 30, susilaikė 33. Grupės Seimo narių teiktam siūlymui nėra pritarta.
Gerbiami kolegos, dėl viso įstatymo projekto po svarstymo motyvus nori išsakyti J. Olekas. Prašom. Prašom, kolega Juozai. Kalbate prieš po svarstymo.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų man sunku kalbėti prieš, nes atrodo, kad buvome visai arti tos ribos, kad susitartume. Paskutiniame balsavime tetrūko šešiems žmonėms balsuoti kitaip ir būtume turėję, man atrodo, bendrą gražų sutarimą. Deja, to sutarimo pasiekti nepavyko. Kad ir kaip būtų skaudu, teks balsuoti prieš, nes iš tikrųjų šitas biudžetas, kuris dabar yra pateiktas, netenkina nei Lietuvos žmonių, kurie ateina pas medikus pagalbos, nei medikų, kurie tą pagalbą teikia. Jau kolegos kalbėdami iš tribūnos keletą kartų minėjo – beveik 60 mln. viršytos užduotys, kurios yra paskirtos Vyriausybės medikams atlikti, ir už jas nefinansuojama. Medikų atlyginimai, kurie yra daugeliu atvejų mažesni už įvairių jėgos struktūrų žmonių, nors ir tų atlyginimai nėra pakankami… Todėl šiandien iš tikrųjų balsuoti už šį privalomojo sveikatos draudimo biudžetą nėra galimybių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, apsispręsime dėl viso įstatymo projekto po svarstymo, ar pritariame jam. Prašau balsuoti.
Balsavo 118 Seimo narių: už balsavo 73, prieš – 31 ir susilaikė 14. Taigi po svarstymo 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1212(3) yra pritarta.
Pirmininkas siūlo, kad galėtume priimti. Ar galime bendru sutarimu pritarti siūlymui? Dėkoju.
Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju.
Prašom tada – motyvai dėl viso Privalomojo sveikatos draudimo 2018 metų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo. Už kalba A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad sveikata visada yra ta sritis, kur labai lengva yra manipuliuoti ir kalbėti. Buvo minėta tai, kad ministrai dažnai keitėsi, užtai sistema yra nestabili. Aš žinau, kad bus bandymas dar kartą tą sistemą pakeisti. Nežinau, kaip tai prisideda prie stabilumo. Krizės metu, kai buvo labai reikšmingai sumažinti asignavimai sveikatai, tada niekas nekalbėjo apie tai, kad sveikata yra brangiausias turtas ir tada niekas nesismulkino, kai iš tikrųjų buvo galimybė ją pasaugoti. Šį kartą su šituo biudžetu yra pakankamai reikšmingų priemonių, tai yra ir prioritetų darbo grupė jau paskirstė 19 mln. eurų, iš kurių apie 70 % jau iš karto nukeliaus atlyginimams. Tai yra tie du trečdaliai, apie kuriuos kalbėjo kolega J. Olekas. Taip pat papildomai iš biudžeto skirta 10 mln. eurų, iš kurių – 2,6 meningokoko infekcijos vakcinai finansuoti. Rezidentams numatyti 1,4 mln. jau nuo sausio mėnesio leis padidinti 10 % ir papildomai ieškoma iš Europos Sąjungos fondų. Sakyti, kad į sveikatą yra nekreipiamas dėmesys ir kad šitas biudžetas nerodo dėmesio, aš manau, yra mažų mažiausiai neatsakinga. Tuo labiau spekuliuojant Latvijos situacija. Ką tik man teko bendrauti su Latvijos Seime dirbančiu mūsų kolega R. Ražuku. Jūs turbūt žinote, kad jie tik dabar įsiveda draudimo sistemą ir ta proga atlyginimus didina visiškai ne 80 %, o 80 mln. eurų skiria papildomai. Mažiausiai 30 % daugumai atlyginimai augs. Aš siūlyčiau nespekuliuoti. Tuo labiau kad mes pasiekėme susitarimą ir su profesinėmis sąjungomis, kalbame ir su iniciatyvine grupe, tai yra Medikų sąjūdžiu. Manau, kad mes priimsime tuos sprendimus, kurių reikia ir tvariam tinklui. Kviesčiau vis dėlto ne spekuliuoti, o palaikyti biudžeto projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia tikrai ne vieną dieną, ne vieną kartą aršiai, karštai ir visaip kitaip diskutavome apie sveikatos priežiūros sistemos problemas ir kėlėme vieną pagrindinį klausimą – atlyginimų klausimą.
Aš priminsiu kelis argumentus. Medikai, kaip puikiai žinome, mokosi daugiau, kai kurie ilgiau nei 10 metų, ir dirba ypač sunkų ir tikrai sudėtingą, nelengvą darbą. Absoliučiai visos Europos Sąjungos šalys medžioja specialistus medikus iš Lietuvos, tuo tarpu mes ir toliau juos ignoruojame. Jeigu pasižiūrėtumėte statistiką, medikų atlyginimai Lietuvoje yra didesni negu vidurkis, taip, bet Europos Sąjungos lygiu yra vieni mažiausių. Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse yra net 10 kartų didesni atlyginimai negu Lietuvoje, ir Lietuvos medikai važiuoja, kiekvieną dieną emigruoja ten ir dirba ten, nes jie gauna didesnį atlyginimą.
Tuo tarpu mes ką darome? Ir toliau trypčiojame vietoje. Negana to, sukaupėme rezervą, tai yra mūsų visų sumokėtus mokesčius už suteiktas paslaugas kaupėme į rezervą, kuris yra dabar planuojamas net šešis kartus didesnis, nei kad to reikalauja įstatymas. Kodėl? Gerbiami kolegos, kodėl mes taip nemylime medikų? Kodėl mes ir toliau trypčiojame vietoje? Kodėl mes negalime padidinti atlyginimų iš mokesčių, kurie jau yra sumokėti už paslaugas, kurias mes gavome?
Aš puikiai suprantu, kad yra ir švietimo sistemos darbuotojai, kuriems reikia didinti atlyginimus, ir biudžetininkai, ir valstybės tarnautojai, bet čia yra vienas ir pagrindinis skirtumas – čia yra labai aiškus rezervas ir resursas, kuris yra sukauptas, ir sukauptas būtent už mūsų sumokėtas paslaugas. Gerbiami kolegos, padarykime tai, ką iš tikrųjų turime padaryti – skirkime tuos pinigus medikų atlyginimams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Perfrazuodamas kolegas, ko gero, norėčiau užduoti tą patį klausimą, kodėl gerbiami konservatoriai taip nemylėjo medikų, kada turėjo galimybę tai daryti. Jeigu kiekviena Vyriausybė būtų padidinusi medikų atlyginimus 20 %, rezidentų stipendijas 12 %, tai šiandien turėtume tokią konkurencingą atlyginimų situaciją, kad, ko gero, Medikų sąjūdžiui net nebūtų buvę poreikio kilti. Bet tuo metu, kada tą galėjote daryti, to nedarėte.
Tad kviečiu elgtis valstybiškai ir palaikyti tą didinimą, nes jo medikams tikrai reikia. Ir populistiškai lyginti, kaip daro tą gerbiamas kolega M. Majauskas, Lietuvą su vienomis iš ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių valstybių, mūsų situaciją, kai BVP yra nesulygintini, ko gero, nėra korektiška. Taigi visus prašau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Negalima palyginti, bet palyginkime, kaip sakė klasikai. Nelabai seniai pats ponas Mindaugas bandė lyginti Lietuvos mokesčių sistemą su Estijos, ir kuo tai baigėsi, man atrodo, dar visi atsimename.
Tai, ką sakė kolega Mykolas, iš tikrųjų atspindi visiškai ne tai, ką bandote pasakyti. Jeigu negalite palyginti ekonomikos, krintančios 20 % nominaliai, su kylančia ekonomika, tai man labai labai dėl to gaila. Bet klausimas čia yra labai paprastas. Kada buvo svarstomas biudžetas, valstybės biudžetas, vienas iš esminių žodžių šalia žodžio „skurdas“ buvo žodis „drausmė“. Man labai gaila, kad šiuo atveju, skirtingai nuo krizės metų, ta drausmė yra neproporcingai stipriai užbruklinta ant vieno konkretaus biudžeto. Vienas konkretus biudžetas, turintis vieną tikslinę paskirtį ir faktiškai vieną pajamų šaltinį, be valstybės biudžeto asignavimų, konkrečiai yra verčiamas sutaupyti 0,2 % BVP tam, kad finansų ministras mums visiems galėtų parodyti tą savo 0,6 BVP perteklių.
Tai jeigu jau ekonomika kyla, šyla ir t. t., jeigu jau reikia pradėti taupyti, kodėl nereikia pradėti taupyti valstybės biudžetui, kuriame yra daugybė pajamų šaltinių ir daugybė išlaidų straipsnių, kodėl reikia taupyti būtent šitam vienam konkrečiam biudžetui, kuris negali panaudoti net einamaisiais metais surenkamų pajamų? Į šitą klausimą atsakymo kaip nebuvo, taip turbūt atsakymo to mes ir neišgirsime. Dėl tos priežasties tikrai negaliu palaikyti šito biudžeto. Jeigu vis dėlto Vyriausybė būtų ryžusis mokesčių reformai, kurią buvo mums visiems prižadėjusi, ko gero, šiandien mes šitoje kontempliacijoje visi nebūtume ir galėtume tikrai ką nors pasakyti medikams, kurie dabar į mus žiūri iš plenarinių posėdžių salės balkonų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Įdomu klausyti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo iniciatorių, autorių ir tų, kurie buvo ir turi būti atsakingi už viešųjų finansų visumos drausmę, atitikimą įvairiems reikalavimams, tarp jų ir išlaidų augimo ribojimams. Jūs puikiai suprantate, kas įvyktų, jeigu būtų priimti kokie nors siūlymai didinti išlaidas. Įsijungtų mechanizmai, ir aš tikiu, kad mes patys, Seimo dauguma, juos įjungtume, kuomet darbuotojams ir medicinos, ir švietimo, ir visame kitame viešajame sektoriuje atlyginimai nedidėtų nė kiek. Jeigu mes to nepadarytume, mes pažeistume patys savo priimtą įstatymą, konstitucinį įstatymą, ir nuvairuotume nežinia kur.
Čia palyginimai įvairūs daromi taip pat ir su Estija. Aš manau, kad Estijoje tokių diskusijų apskritai parlamente nevyksta, kuomet suprantama, kad bus pažeisti konstituciniai įstatymai, ir siūloma vis tiek didinti išlaidas nežinia iš kur ir kaip.
Mes galime alternatyvas čia pasvarstyti. Taip, teisingai, valstybės biudžetas deficitinis, kiti – pertekliniai, visuma – subalansuota ir perteklinė. Tada pasiūlykime sumažinti valstybės biudžeto išlaidas vaiko pinigams, gynybai ar kitoms sritims ir tada kalbėsime rimtai. Visos kitos kalbos yra tuščios, beprasmės. Mes čia galime sėdėti iki vidurnakčio ir dar daugiau ir nepriimti sprendimų. Todėl siūlau balsuoti už ir baigti šitas tuščias, bevertes diskusijas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš asmeniškai labai tikiu žodžiu „galia“. Manau, kad kiekvienas politikas atsakingai pristato balsavimus ir kalba apie savo nuveiktus arba būsimus darbus.
Šiandien premjeras pasakė įdomius žodžius, pristatydamas biudžetą ar žiniasklaidai galbūt komentuodamas, pasakė, kiekvienas žmogus pajaus, kad valstybė juo rūpinasi. Aš norėčiau dabar kreiptis į gerbiamus medikus viršuje – jūs nesate „kiekvienas žmogus“ premjero žodyne. Lygiai taip pat „kiekvienas žmogus“ nėra ir tie dėstytojai, kurie reikalavo ir prašė, kad jų atlyginimai taptų bent kiek atitinkamai padorūs. „Kiekvienas žmogus“ šiandien dirba prokuratūroje, „kiekvienas žmogus“ šiandien dirba Specialiųjų tyrimų tarnyboje, nes ten premjeras ieško to „kiekvieno žmogaus“, kuris pajaus, kad valstybė juo rūpinasi.
Esu sakęs ne sykį diskusijose ir Seime, kad, balsuodami už šį įstatymą ir biudžetą, prieš tai mes prisiimame atsakomybę už iškeltus lūkesčius. Vadinasi, kiekvienas žmogus, šiandien nuspaudęs „už“ ar nuspausiantis „už“, prisiims atsakomybę, kad tas premjero paminėtas „kiekvienas žmogus“ jo klaus: kodėl aš nepajutau, kad valstybė manimi rūpinasi? Kodėl man nepasikeitė gyvenimas, kodėl man Vyriausybės skirti pinigai nepateko ant mano šeimos ar mano vaikų vakarienės stalo?
Todėl aš negaliu prisiimti atsakomybės už premjero iškeltus lūkesčius, nes manau, kad toli gražu ne „kiekvienas žmogus“, o, tiesą sakant, labai nedidelė, matyt, premjerui arti prie širdies esančių žmonių grupė pajaus, kad valstybė jais rūpinasi. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – Ministras Pirmininkas S. Skvernelis. Prašom.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Turiu tiesiog atsakyti ir pakartoti, kad pajaus visi, taip pat ir medikai (jūs dabar bandote emocijomis ir reikalavimais spekuliuoti) pajaus 20 % atlyginimo padidinimą. Kaip galima sakyti, kad nepajaus? Rezidentai, kurie nejautė, irgi pajaus 10 % nuo sausio 1 dienos. Ir jūs pajausite, ir jums atlyginimas padidės. Taigi visi pajaus, ir nereikia ieškoti ir priešinti žmonių, kas daugiau pajaus, kas mažiau pajaus. Jeigu žiūrėtume procentais, ir dėstytojai, kurie devynerius metus nejautė, dalis jų pajautė šių metų pradžioje, jaunieji mokslininkai, kiti pajaus kitais metais beveik 20 %, jeigu turi visą etatą. Taigi laikykimės tam tikrų padorių, nenoriu sakyti, žaidimo taisyklių, bet bendravimo formų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvus baigiame išakyti. J. Olekas – prieš. (Balsai salėje)
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, aš manau, kad mes sunkiai čia pakeisime tą valdančiųjų nusistatymą neparemti, pakankamai neparemti medikų. Bet aš tik noriu atsakyti ir paklausti gerbiamojo S. Jakeliūno, kuo skiriasi finansinė drausmė, kai prokuratūra, na, nesakysiu nedirbdama, bet silpniau dirbdama, susimažinusi etatus ir vilkindama kai kurias bylas arba jų netirdama, tokias kaip e. sveikata ir kitos, tų sutaupytų pinigų negrąžina į biudžetą ir neskiria finansinei drausmei, bet išsimoka sau atlyginimų pavidalu, kaip jūs sakėte, sujungdama tą, ką mokėjo priedais, dabar mokėdama atlyginimų forma ir gerokai pasikeldama? Medikai, kurie dirba sunkiai, atsakingai, kiekvieno atskiro žmogaus atveju gelbėdami jo gyvybę sutaupo, tiksliau, surenka į biudžetą, į Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą surenka, negali juo naudotis – paima užkaišioti kažkokioms kitoms fiskalinėms skylėms. Tai pagal tą patį įstatymą biudžeto sutaupytus pinigus padėkite rezervui išsaugoti, o tą, ką medikai uždirba, atiduokite jiems apmokėdami jų sunkų ir atsakingą darbą.
Kolegos, aš manau, čia iš tikrųjų ne pinigų klausimas, o principo, na, tam tikro užsispyrimo klausimas. Todėl aš tikrai negaliu pritarti pateiktam biudžetui ir kviečiu kolegas nepritarti, nes tai yra požiūris į medikus, į mūsų sveikatos apsaugą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos, motyvai išsakyti. Prašome balsuoti dėl… (Balsai salėje) Kas dar užsirašė? (Balsai salėje) Dar nori Seimo Pirmininkas. Prašome dėl motyvų per šoninį mikrofoną.
V. PRANCKIETIS. Aš buvau užsiregistravęs ir ten, nepastebėjote.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau, kad nenuskambėtų per Lietuvą tokios kalbos, kaip ką tik girdėjome eksministro, kuris, būdamas ministru, nepasirūpino, kad medikų algos augtų. Noriu garsiai pasakyti vieną skaičių – 70, daugiau nei 4 mln. jau yra numatyti medikų algoms kelti. Visi papildomi pabandymai įsprausti kažką ir trukdyti biudžeto bendrai visumai lyg ir atrodo labai gražiai, bet, gerbiami medikai, girdėkite tą skaičių – Vyriausybė pirmą kartą po tiek metų skyrė tokias lėšas, o papildomas ieškojimas po 1 mln. ar dar kokią nors kapeiką turbūt neturėtų turėti reikšmės. Prašyčiau neklaidinti medikų bendruomenės ir nepriešinti. Baltas skareles visi užsikabinote tam, kad padėtumėte jiems, tai ir padėkite priimdami biudžetą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame (priėmimo stadija) dėl 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119 Seimo narių: už –76, prieš – 31, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1212(3) priimtas. (Gongas)
16.43 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1213(2) (priėmimas)
Sveikatos draudimo įstatymo 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1213. Priėmimo stadija. Prašome į tribūną A. Kubilienę. Minutėlę, dar nerimsta M. Majauskas. Per šoninį mikrofoną. Prašau. Replika.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, tai nėra galbūt derama sakyti rimsta ar nerimsta, aš turiu statutinę teisę replikuoti po balsavimo. Ir aš noriu kreiptis į gerbiamąjį Seimo Pirmininką, kuris, matau, jau kalba telefonu, tai galbūt pasižiūrės įrašą. Aš noriu priminti, jog sumokėti pinigai nėra Vyriausybės nuosavybė, nuosavybė Seimo Pirmininko, kuris juos gali skirti arba neskirti, tai yra visų mūsų sumokėti mokesčiai už paslaugas, kurias mes jau esame gavę ir kurias turėtų gauti paslaugų teikėjai, šiuo atveju medikai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Grįžtame prie įstatymo priėmimo. (Triukšmas salėje) Tiesiog šiandien kiauras maišas. Tiek entuziazmo… Jau dėl principo apsisprendėme – pinigų daugiau nebus. Bet jeigu norite, vyrai, pirmyn! Prašau J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū. Aš tik noriu priminti Seimo Pirmininkui, kad mes turėjome net, man atrodo, bylą, ar vos nepašalinome, ar pašalinome Privalomojo sveikatos fondo… Valstybinės ligonių kasos direktorių už tai, kad jie laikė per daug rezerve. Šiuo atveju mes kaip tik grūdame viską į rezervą, nors pinigai yra surinkti.
Kitas dalykas, aš noriu, kad gerbiamasis Seimo Pirmininkas pasižiūrėtų, – kai tas eksministras dirbo, tai paprastai visada atlyginimai kolegoms augo.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų aš tikiu, kad tas besiveržiantis populizmas neatstovauja visai tai racionaliai dešinei, bet man labai gaila, kad buvusio premjero A. Kubiliaus patarėjas finansų klausimais tuo metu, kai buvo patarėju, pamiršo, kad pensininkų pinigai taip pat nebuvo jo nuosavybė, ir nerado kitų būdų tą krentančią ekonomiką kaip nors kitaip stabdyti nei būtent pensininkų pinigais. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pagaliau baikime replikas. Grįžtame prie įstatymo priėmimo. 1 straipsnis. Siūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis. Siūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 3 straipsnis. Yra grupės Seimo narių siūlymai. Prašome, gerbiama… Kas pristatys? A. Matulas. Prašom pristatyti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, dar kartą turiu nusistebėti, kodėl buvo toks balsavimas ir noras subalansuoti valstybės biudžetą tik vienos grupės žmonių, tiksliau, dviejų – pacientų ir medikų sąskaita. Niekas nebūtų nukentėjęs, tiesiog mes patys suvokdami, kad biudžetas ryte buvo patvirtintas, atsisakėme siūlymo balsuoti už tai, kad būtų padidinti asignavimai, bet kažkaip jūsų traukinys, buldozeris važiuoja, aš manau, kad jūs greitai suprasite, kokias klaidas jūs darote.
Na, o šitas siūlymas iš esmės didelės prasmės jau neturi. Tiesiog jeigu būtų balsuojama ir nebūtų leidžiama pervesti, didinti rezervą 72 mln., tai šitas siūlymas yra neleisti pervesti, kaip jūs sakote, laikinai laisvų lėšų į Finansų ministerijos sąskaitą, ten jas valdyti ir investuoti. Vis tiek mes reikalaujame balsuoti dėl to siūlymo, nes galbūt dar kokį nors būdą ras Vyriausybė, apsigalvos ir tas lėšas panaudos anksčiau medikų ir pacientų problemoms spręsti.
PIRMININKĖ. Kolegos, mes turime apsispręsti, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šį siūlymą, kad galėtume svarstyti.
Pakanka. Prašome, gerbiama Asta, pristatyti komiteto išvadą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Komitetas nepritarė. Argumentai, siūloma įtvirtinti… Projektu siūloma įtvirtinti PSDF biudžeto lėšų investavimo tvarka leis sutaupyti PSDF biudžeto lėšų, nes šiuo metu bankai juridiniams asmenims už banko sąskaitoje esančių lėšų likučius, dažniausiai viršijančius 1 mln. eurų sumą, taiko neigiamas palūkanas. Projektu siūloma numatyti, kad investuojamas lėšas neatlygintinai valdytų Lietuvos Respublikos finansų ministerija, garantuodama, kad reikalingos investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos būtų laiku grąžinamos į PSDF.
Antra. Komitetas analogišką Seimo narių pasiūlymą jau svarstė 2017 m. lapkričio 17 d. posėdyje ir jam nepritarė.
Trečia. Pritarus šiam Seimo narių pasiūlymui, įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalis prieštarautų 3 straipsnio 2 daliai.
PIRMININKĖ. Paremti nori J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paremti su ta viltimi, dėl kurios mes šiandien dar ne visai oficialiai diskutavome su premjeru, kad galbūt rezervo lėšas laikant pačiame Privalomojo sveikatos draudimo fonde, o ne pervedant Finansų ministerijai, tas lėšas, renkant pakankamai gerai privalomojo sveikatos draudimo biudžetą, būtų galima panaudoti anksčiau toms reikmėms, dėl kurių mes visi sutinkame, žinodami, kad iš tikrųjų mūsų pirmasis prioritetas, kuris šiandieną galėtų gelbėti sveikatos sistemą ir užtikrintų geras medicinos paslaugas, tai yra medikų atlyginimai. Todėl kviečiu pritarti pateiktam mūsų pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl grupės Seimo narių siūlymo, kuriam Sveikatos reikalų komitetas nepritarė.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 44, prieš – 35, susilaikė 24. Seimo narių grupės siūlymui nėra pritarta.
3 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 4 straipsnio siūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju.
5 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl viso įstatymo motyvus už nori sakyti R. Martinėlis. Prašome.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Įstatymo projekte siūloma, kad Valstybinė ligonių kasa, priėmus sprendimą investuoti, laikinai laisvas PSDF biudžeto lėšas perveda į Finansų ministeriją. Matote, Finansų ministerija jau daug metų užtikrina fiskalinę drausmę PSDF sąskaita.
Aš tik norėčiau pasakyti, kad šiuo metu negalima nepritarti įstatymo projektui, nes būtų pažeistas Fiskalinės drausmės įstatymas. Iš tikrųjų dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo visiems kyla didelis rūpestis, nes paprastai medikų atlyginimams kelti lėšos būna skiriamos iš Rezervo fondo. Bet šiuo metu Vyriausybė 2018 metų biudžete papildomai skyrė 50 mln., kurie bus skirti medikų atlyginimams kelti. Visi atlyginimų kėlimo klausimai, terminai, dydžiai yra derinami su medikų organizacijomis. Šitie klausimai yra sprendžiami.
Be to, Ligonių kasa priima sprendimą dėl investavimo, tai yra aiški sąlyga, kuri leidžia sprendimų laisvę pagal situaciją. Tai nėra absoliutus reikalavimas visada deponuoti rezervą. Todėl aš siūlyčiau pritarti įstatymo projektui, mes tikrai negalime elgtis neatsakingai. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties tenka dar kartą apgailestauti, kodėl valstybės biudžetas daromas perteklinis tik vienos sistemos sąskaita. Tiems, kurie bando spekuliuoti ekonominės krizės metu atliktais veiksmais, noriu dar kartą priminti, kolegos, ir parodyti lentelę, kad būtent dėl priimtų sisteminių sprendimų, kada buvo įvestas atskiras 9 % sveikatos draudimo mokestis ir į sistemą buvo įtraukti papildomai apie 200 tūkst. žmonių, kurie pradėjo mokėti, tarp jų ir ūkininkai, mokesčius, štai 2011 metais į privalomojo sveikatos draudimo biudžetą buvo surinkta 4 mlrd. 790 mln. Lt, ir tai sudarė 4,9 % nuo BVP. O 2015 metais, matote, kad BVP auga, bendrasis vidaus produktas, o lėšos, skiriamos sveikatos apsaugai, krenta ir 2015 metais dar buvo nepasiektas 2011 metų lėšų surinkimo lygis, pagal bendrąjį vidaus produktą siekė 3,3 %. Jeigu kas dar bando piktnaudžiauti tais skaičiais, tai prisiimkite atsakomybę.
Bet dabar buvo unikali galimybė nieko nenuskriaudžiant padėti medikams, pacientams, duoti jiems viltį ir po to, kartu susėdus, svarstyti, kokių vis dėlto reformų, sisteminių permainų mes norime. Deja, jūs atsisakėte mūsų pasiūlymo ir vėlgi siūlote, kaip jūs sakote, laikinai laisvas lėšas atiduoti valdyti Finansų ministerijai. Sėkmingai jas valdyti.
PIRMININKĖ. Laikas. Motyvai už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų susidaro toks jausmas, kad tie pinigai yra atimami ir atiduodami kokiam nors kitam sektoriui. Jie bus naudojami. O dėl šito konkretaus sprendimo, dėl šitos pataisos, aš siūlau nepamiršti dar vieno motyvo, dėl ko ji yra parengta. Rezervą sudaro ir ta pagrindinė dalis, kurią valstybė privalo turėti. Tų pinigų laikymas banko sąskaitose su neigiamomis palūkanomis mūsų sistemai reikštų vėlgi dalį pinigų praradimo. Kai kuriais skaičiavimais, iki 600 tūkst. eurų per metus gali būti prarasta dėl to, kad tie pinigai būtų neinvestuoti.
Vėlgi, jeigu mes kalbame, kad sistema turi mažai pinigų, juos reikia naudoti atsakingai, tai šitas sprendimas dėl to ir buvo paruoštas, kad Finansų ministerija galėtų juos investuoti ir galimai turėti netgi papildomų lėšų, t. y. jų generuoti papildomai, o ne mokėti neigiamas palūkanas. Kviesčiau vis dėlto nespekuliuoti ir palaikyti šį sprendimą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiuo projektu yra pateikiama keletas nereikšmingų, formalių pataisymų, kuriems, žinoma, būtų galima pritarti. Sakykime, atsisakymas teritorinių ligonių kasų medicininio audito komisijų, ar čia patikslinimai… Dabar vis dėlto svarbiausias dalykas, dėl ko mes čia diskutavome, tai yra kur naudojamos laisvos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos? Gaila, kad nebuvo išgirsti siūlymai, kad jeigu mes pripažįstame tą draudiminį principą, tai vis dėlto jos turėtų būti paliktos Ligonių kasoje ir turėtų būti naudojamos pacientų, kartu ir medikų labui, tinkamai sumokant už tas paslaugas, didinant atlyginimus, o ne perduodant investuoti Finansų ministerijai. Juokingai atrodo, vienoje dalyje parašyta, kad Valstybinė ligonių kasa investuoja tas lėšas, ir čia pat kitoje dalyje parašoma, kad iš tikrųjų investuoja Finansų ministerija. Visas Ligonių kasų investavimas tai yra pervesti į reikiamą sąskaitą.
Manau, kad čia yra netinkamas sprendimas, ir gaila, kad sveikatos apsaugos ministras nepakovojo, kad šitos lėšos tikrai liktų sveikatos sistemoje, o ne keliautų į finansų ministro rankas kitoms viešųjų finansų problemoms spręsti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Šiandien salėje nuskambėjo, kad vien tik sveikatos sektorius gelbėja mūsų fiskalinę drausmę. Primenu, 168 mln., padėti ilgalaikiai pasaugoti, neišmokėti pinigų sveikatos sektoriui. Beveik tokia pati suma – 167 mln., nesilaikant tų pačių draudimo principų, paimta iš pensininkų, iš socialinio draudimo sistemos. Iš viso iš 0,6 mūsų įsipareigoto deficito 0,4, du trečdaliai, yra padengti sveikatos sistemos ir pensininkų pinigais. Čia yra faktas, o visa kita, ką jūs čia pasakojate, tai yra šiaip sau, pačių sąžinei nuraminti, bet ne visų kitų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Prašome apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 71, prieš – 10, susilaikė 26. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1213(2) yra priimtas. (Gongas)
17.00 val.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1011(2) (priėmimas)
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1011(2). Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? 2 straipsnis. Taip pat pataisų nėra.
Motyvų niekas nenori išsakyti. Prašome balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 97, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1011(2) yra priimtas.
17.02 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1012(2) (priėmimas)
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1012(2). Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Siūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis. Siūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 3 straipsnis. Siūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Ir 4 straipsnis. Taip pat siūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu?
Motyvų niekas nenori išsakyti. Prašom balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra ir susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1012(2) yra priimtas. (Gongas)
17.03 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Tarptautiniame valiutos fonde“ projektas Nr. XIIIP-1350(2) (svarstymas ir priėmimas)
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Tarptautiniame valiutos fonde“ projektas Nr. XIIIP-1350(2). Svarstymas. Kviečiame S. Jakeliūną į tribūną.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius. Prašom, Arvydai.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Galima?
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Taip.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, lapkričio 28 dieną Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Tarptautiniame valiutos fonde“ projektą ir bendru sutarimu pritarė šiam pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė, taip pat jokių pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Gal Seimo Pirmininkas nori pasiūlyti ypatingą skubos tvarką? (Balsai salėje) Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Diskutuoti kas nors užsirašė? Gerai, priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra, bendru sutarimu pritariam. 3 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra, pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra, bendru sutarimu pritarta. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra, bendru sutarimu pritarta. 7 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų, bendru sutarimu pritarta. 8 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų, bendru sutarimu pritarta. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra, bendru sutarimu pritarta. 10 straipsnis. Pasiūlymų nėra, bendru sutarimu pritarta.
Motyvų dėl viso niekas nenori išsakyti, tai kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1350(2) priimtas. (Gongas)
17.07 val.
Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 7, 11, 84, 88 ir 89 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1211(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 7, 11, 84, 88 ir 89 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1211(2). Pranešėjas D. Kreivys pristato Ekonomikos komiteto išvadas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė Laivybos įstatymą ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Kreipiuosi į Seimo Pirmininką. Ar Pirmininkas taip pat siūlo skubos tvarką? Ypatingos skubos tvarką? Ar siūlote ypatingos skubos tvarką? Taip, ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Svarstome pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis, taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis, pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis, pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis, pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis, pasiūlymų taip pat nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis, pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir 8 straipsnis, pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvus išsakyti dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai ir visi 87 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1211(2) priimtas. (Gongas)
17.10 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1, 2, 9, 16, 19, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 375, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 161, 377 straipsniais ir 1 priedu ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1080(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 161, 377 straipsniais ir 1 priedu ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1080(2). Išvadų pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 6 dieną svarstė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1080. Gavome ir pritarėme didžiajai daliai Teisės departamento pastabų, taip pat suinteresuotų institucijų pastabų. Komitetas pateikė, įregistravo patobulintą variantą. Jam ir išvadoms pritarė 9 balsais už, prieš balsavusių nebuvo ir 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Šalaševičiūtė pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas projektą svarstė lapkričio 29 dieną. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Balsavimo rezultatai: 8 – už, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Z. Streikus pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šių metų spalio 18 dieną, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo projektą Nr. XIIIP-1080. Komiteto sprendimas yra toks: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bei komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas, ir į komiteto pateiktas pastabas bei pasiūlymus.
Antras. Siūlyti pagrindiniame komitete svarstant įstatymo projekto nuostatas dėl darbo užmokesčio sistemos prokurorams keitimo išklausyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją dėl numatomo valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio sistemos tobulinimo. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas. Prašau į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, kadangi prokurorų nėra (praeitą kartą buvo ir prokurorai, šį kartą buvo medikai, nes prokurorai žino, kad turbūt viską priimsime taip, kaip jie nori), tai nieko asmeniško. Aš kalbėsiu apie sistemą, kuri egzistuoja Lietuvoje, ir dėl priimamo šito įstatymo.
Yra trys dalykai, kurie verčia mane kalbėti ir balsuoti prieš. Tai yra atsiradimas specialaus prokuroro statuso. Čia galbūt specialistai geriau pasakys, bet aš matau, tai yra galimybė centralizuoti tam tikrą informaciją vienose rankose.
Antras. Darbo apmokėjimo tvarkos keitimas būtent išbraukiant prokurorus iš bendros darbo apmokėjimo sistemos.
Trečias dalykas – tai darbo užmokesčio didinimas, kuris yra išskirtinis kitų Lietuvos darbuotojų darbo užmokesčio didinimo atžvilgiu. Kaip sakiau, mažai tikiu, kad specialaus statuso prokuroro atsiradimas kaip nors pasitarnaus korupcinio pobūdžio nusikalstamai veiklai tirti, kai apkaltinami valstybės, savivaldybių institucijų vadovai ar politinio pasitikėjimo, nes mes žinome daug bylų, kai prokurorai garsiai pradėdavo ir tyliai baigdavo nieko neišsprendę. Bet gal palaukime rezultatų, nors man klausimas.
Mane labiau domina dėl tolesnio darbo apmokėjimo decentralizavimo. Mes per tą laiką Lietuvos nepriklausomybės, kaip sakau, įstojome į NATO, įstojome į Europos Sąjungą, bandome įstoti į turtingiausių, nebūdami turtingiausi, į turtingųjų klubą. Deja, darbo apmokėjimo sistemos Lietuvoje taip ir nesugebėjome sutvarkyti ir nesutvarkysime. Toks priėmimo būdas, kai yra paskutinėmis dienomis stumiami tokie projektai, yra pavyzdys. Aš tokių pavyzdžių jau daug esu matęs ir regėjęs ir šitoje Seimo salėje, ir kitoje, bet tai nepadeda bendrai sistemai. Aš manau, kad siūlymas… Aš turiu tokią lentelę. Kažkada aš vadovavau (prieš dvejus metus) darbo grupei. Čia matote tas Monblanas europinis yra mūsų teisėjų atlyginimai, lyginant su kitomis valstybės institucijomis. Jeigu kas nors norės, aš galėsiu padauginti. Dabar prokurorai, kurie yra šalia, jie lygiai taip pat pakils ir jų atlyginimas maksimalus bus didesnis net už politikų. Aš jau nekalbu už visus kitus, t. y. už politinio pasitikėjimo, už karjeros, už statutinius, už valstybės pareigūnus, diplomatus, vidaus tarnybos pareigūnus, žvalgybos ir kariuomenės, ir net tos pačios STT. Netgi minimalus jų dydis bus prilygintas vos ne politinio pasitikėjimo maksimumui. Aš manau, tokie iškraipymai nesuteikia pasitikėjimo valstybe. Tuo labiau kad siūlomi variantai… Jūs galite pasižiūrėti, nes pagrindinis argumentas – mūsų turi būti panašūs pagal darbo apmokėjimą į teisėjų atlyginimus. Generalinis prokuroras maksimaliai net 6 % aplenks Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Kai kurie apylinkių prokurorai apylinkių teismų pirmininkus lygiai taip pat aplenks. Vadinasi, po kiek laiko ateis ir teisėjai, nes jų atlyginimai bus žemesni, o jie laiko save šiek tiek aukštesniais, tai aš ne kartą girdėjau, ir jų atlyginimai turi būti didesni negu prokurorų. Šitos sistemos nebuvimas, aš manau, supriešina Lietuvos gyventojus, kitas grupes, mes į juos žiūrime per kažkokius neaiškius akinius.
Dabar apie patį darbo užmokesčio dydį. Man labai keista, kai mes kalbame apie kažkokius stebuklus, kad lyg ir pinigai prokuratūrai auga ant medžio, ir iš sutaupytų pinigų, nes 2018 metų biudžete tai nenumatyta, kad iš sutaupytų pinigų gerbiamieji prokurorai galės mokėti sau padidintus atlyginimus. Aš sakau – nieko asmeniško. Aš labai norėčiau, kad ir prokurorai, ir teisėjai, ir STT, ir valstybės tarnautojai – visi gautų didesnius atlyginimus. Turbūt visi sėdintys čia, salėje, to nori. Bet kokiu būdu tai daroma? Siūloma, kad nereikia baigti aukštojo mokslo. Jūs galite paskaičiuoti, prokurorų atlyginimams didinti (jų iš viso yra 686, bent tokią informaciją davė Generalinė prokuratūra) paimkite atlyginimo didinimo vidurkį ir jūs pamatysite, kad tik atlyginimams didinti reikia 5,6 mln. Geriausiu atveju jie sutaupo 2,5, nes atleido 200 prokurorų, kaip jie sako, ir vidurkį vėl galima… O jeigu kalbėtume su „Sodra“, tai yra beveik 10 mln. Vadinasi, kitais metais jie turi tik penktadalį reikalingų lėšų. Aš manau, prisiminkite visi tie, kurie tikit, propagandistus, kurie šneka per radiją, kad jie sutaupė, žiūrėkite į juos, imkite iš jų pavyzdį ir visiems kitiems padidinsime tiek atlyginimą, jeigu sutaupysite. Taip nebūna ir nebus taip. Todėl aš manau, kad peržengtos normalios ribos.
Aš jau nekalbu, nes baigiasi laikas, apie moralinius dalykus. Aš manau, kad tai žeidžia kitas grupes, skaldo visuomenę. Kai Ministras Pirmininkas sako, kad mokytojams ir dėstytojams padidinsime atlyginimus tada, kai bus geri rezultatai, tai kodėl šitos taisyklės netaiko prokurorams ir STT darbuotojams? Nes rytoj mes komitete svarstysime, poryt turbūt Seime STT darbuotojų. Kodėl šitos taisyklės taikomos dėstytojams ir mokytojams, o prokurorams netaikomos?
PIRMININKAS. R. J. Dagys taip pat nori dalyvauti diskusijose. Kviečiu į tribūną.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mes turime įstatymo projektą, kurį mėginame priimti taip, kad nors ir negalima, bet jeigu labai labai norima, tai galima. Jis tikrai jau pradeda apaugti įvairiomis įdomybėmis. Šiandien, girdžiu, iš tribūnos komiteto pirmininkė sako, du susilaikė. Mes su A. Sysu balsavome prieš, o ne susilaikėme. Tai jau tas kelia klausimų pradžioje.
Toliau. Ateina į komitetą ir siūlo darbo apmokėjimą išbraukti iš bendros sistemos. Aš prie to dar sugrįšiu, ką tai reiškia, ką reiškia visiems kitiems, kurie už tos sistemos ribų bus. Atėjo ir kukliai bandoma nutylėti, kad pinigų tam įstatymui nėra. 5,5 mln. – čia dar su senuoju bazinės algos dydžiu, su kitu dar didesnė suma. Finansų ministerija sako, kad nėra tų pinigų numatyta biudžete. Po biudžeto perskirstymo pinigų neatsirado.
Dabar sakoma, mes nuo rugsėjo mėnesio galėsime įgyvendinti, kadangi jie sutaupys. Ką reiškia sutaupys? Šitie pinigai yra skirti 704 prokurorų pareigybių atlyginimams indeksuoti. Tai reiškia, jeigu rugsėjo mėnesį įvedame, o pinigų tam nėra biudžete, tai jie turės atleisti 176 prokurorus nuo Naujųjų metų. Ar jie tą darys? Ar jūs tikite šituo dalyku? Jie tikrai to nedarys, nes jeigu nuo rugsėjo reikėtų atleisti, reikėtų keturis kartus daugiau, (…) mokėti tuos atlyginimus, jeigu tilptų į tą patį biudžetą. Vadinasi, ar biudžeto perskirstymas bus, ar dar kas nors, turės ateiti, patvirtinti, nes negalima mokėti tokių pinigų, o prokurorai turėtų prižiūrėti, kad taip nebūtų buvę, taigi jie už tai atsakingi. Čia yra pasakos.
Iš kitos pusės, kalbama, kad kitiems negalima (…), nes čia persitvarkiusi struktūra, čia nepersitvarkiusi struktūra. Atsiprašau, ar mūsų mokslininkai blogiau dirba? Visi dabar apsimeta, kad negirdi, ką mes kalbame, ypač valdančioji dauguma. Blogiau dirba, nepretenduoja į aukščiausius apdovanojimus? (…) mes čia kalbame. Pažiūrėkite, kokie jų atlyginimai. Mes šiuo atveju žadame išmokėti priedus, dvigubai viršijančius mokslininko pensijas net su jūsų padidinimu. Tai padidiname jiems, padidiname algas dvigubai daugiau, negu gauna tie mokslo pasiekimus turintys žmonės, ir mes šito nematome.
Aš nesu prieš didinimą prokurorams, jeigu mes kalbame apskritai apie visą sistemą, bet mes čia mėginame spręsti vienos grupės problemas kitų sąskaita. O dabar kodėl ją norime išbraukti iš tos sistemos? Jeigu mes iš tikrųjų nuoširdžiai galėtume tikėti, kad didinsime visam valstybiniam sektoriui atlyginimus, kad ir protokoliniu nutarimu, kuris nieko nereiškia 42-ais metais, tai šito daryti nereikia. Pasikeičiame tiktai bendrame įstatyme koeficientus, kurie įsigalioja nuo rugsėjo mėnesio, ir ramiai sau gyvename toje sistemoje. Ne! (Šurmulys salėje) Ketinimų, aš manau, didinti atlyginimus likusiems tiesiog nėra ir bus didinama tik išrinktųjų grupėms. Tas mūsų protokolinis nutarimas yra tik tuščia vieta. Baigsis visam kitam sektoriui krizė 42-ais metais, o šitai grupei greičiau.
Patys prokurorai patenka į tokią visiškai nepavydėtiną situaciją. Tai institucijai metamas šešėlis. Aš nežinau, ar jie norėjo atsidurti tokioje situacijoje. Jeigu tikrai Vyriausybė norėjo tai daryti, turėjo ateiti su biudžetu, iš karto numatyti atlyginimus, nuo kada bus didinama, aiškiai pasakomas planas ir panašiai. Nes mums svarstant dar viena naujiena paaiškėjo, kad tie teisėjų atlyginimai, kurie yra, bus dar didinami, nes ateis su nauju įstatymu, kuriam taip pat bus pritarta, kitiems taip pat.
Tai taip atrodo realybė, o visa kita, ką čia pasakosi toliau, neturi jokios reikšmės. Taip atrodo prioritetai, taip mūsų orientacija ir į kokią valstybę mes (…). Jeigu mes taip spręsime visus klausimus, tikrai supriešinsime visas grupes. Ir prokurorų niekada neišspręsime klausimų, nors iš tikrųjų kai kuriuos dalykus reikia spręsti, ypač žemesnės grandies. Galvokime, ką darome, nuo savo sąžinės niekur nepabėgsime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau niekas nenori diskutuoti. Turime du pasiūlymus. A. Širinskienę kviečiame į tribūną. Pirmasis Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas dėl 10 straipsnio.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gavome Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Komiteto nuomonė yra pritarti pasiūlymui iš dalies.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? O Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ar pritaria? Pritaria. Galime bendru sutarimu?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dabar kalbame apie Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus dėl Prokuratūros įstatymo 10 straipsnio. Tai yra pasiūlymai, susiję su atostogų reguliavimu. Gal komitetas galėtų pristatyti juos? (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Povilai Urbšy, pristatykite Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. (Balsas salėje: „Aš pristatysiu.“) Ar galėtų Z. Streikus? Gerai. Z. Streikus, prašau.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas siūlo teikti balsuoti dėl viso įstatymo projekto 29 straipsnio redakcijos, tai yra kad bendra kasmetinių atostogų ir papildomų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 30 darbo dienų. O prokurorui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ne šitas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Ne šitas pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ne šitas pasiūlymas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Ne šitas?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jūs kalbate apie pasiūlymą dėl kito straipsnio, o reikėtų apie 10 straipsnį.
PIRMININKAS. Čia mes kalbame dėl 10 straipsnio.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Dėl 10 straipsnio mes pritarėme.
PIRMININKAS. Pritarti iš dalies?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pasiūlytai formuluotei, nes šioje dalyje reglamentuojant tik papildomą atostogų suteikimą, suteikiant kasmetines atostogas, bus vadovaujamasi bendromis Darbo kodekso nuostatomis, į kasmetinių atostogų stažą nebus įskaitomos vaiko priežiūros atostogos.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti pagrindinio komiteto suformuluotai redakcijai? Galime. Dėkoju, pritarta.
Taip, kitas siūlymas yra dėl 29 straipsnio. Gal galėtumėte pristatyti?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip, aš ką tik pristačiau, kad bendra kasmetinių atostogų ir papildomų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 30 darbo dienų, o prokurorui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat prokurorui, kuris pripažintas neįgaliuoju, negali būti ilgesnė kaip 35 darbo dienos. Tai faktiškai mes siūlome ne daugiau kaip 6 savaites, o pagrindinio komiteto buvo siūlyta ne daugiau kaip 8 savaitės. Mes siūlome balsuoti už mūsų pasiūlymą.
PIRMININKAS. Komiteto išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokiam pasiūlymui pritarė iš dalies ir suformulavo pasiūlymą, kad prokurorui dirbant viršvalandinį darbą poilsio ir švenčių dienomis ir dėl generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse, būtų kompensuojama suteikiant iki 10 kalendorinių darbo dienų. Mes atsižvelgėme į Teisės departamento pastabą, taip pat į 2009 metų Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos pasirašytą Bordo deklaraciją, kuri rekomenduoja suvienodinti teisėjų ir prokurorų statuso nepriklausomumą ir jų lygiavertiškumą, kartu siekiant sukurti pagrindą vadinamajam teisėjų ir prokurorų tiltui, kad būtų užtikrintos kiek įmanoma vienodesnės jų socialinės garantijos.
PIRMININKAS. Ar sutinkate su tokia redakcija? (Balsai salėje) Sutinkate. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
Kviečiu pasisakyti dėl motyvų. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi negalėjau pasisakyti prieš, tai dabar pasisakysiu už. Tikrai čia labai geras sprendimas yra. Tik reikia vienos sąlygos. Štai metai praėjo, premjeras yra iš teisėsaugos srities – prokurorai gyvena gerai, STT gyvena gerai, teisėjai gyvena gerai, policija gyvena gerai. Dabar reikėtų rotuoti premjerą. Reikėtų kitiems metams mokytojo, dar kitiems metams reikėtų nebe mokytojo, o dar kitiems metams reikėtų gydytojo ir galiausiai ketvirtais metais, na, apsispręskite, kokia tvarka rotuoti, reikėtų mokslininko. Aš bijau, kad kitaip nieko neišeis.
Šiaip šitas sprendimas yra gėdingas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad niekas nenori klausyti. Bet aš noriu šiek tiek… Jums reikės aiškinti Lietuvos piliečiams, kai jūs nuvažiuosite į savo apygardas, kodėl vienai grupei mes surandame po 600–800 per mėnesį padidinti atlyginimams, o dirbančiam savivaldybėje, kurioje jūs turite patalpas susitikti su rinkėjais, darbuotojui mes galime padidinti 4, 8 arba 10 eurų. Kuo skiriasi tie darbuotojai?
Aš suprantu, prokurorai turi galimybę ką nors pasodinti, o valstybės tarnautojas, kuris dirba savivaldybėje, gali pakviesti tik prisėsti. Yra šioks toks skirtumas, bet ne 500 eurų ir ne 600, net 500 kartų, 50 kartų daugiau. Vien dėl šito mes negalėtume pritarti. Aš nežinau, kaip reikės aiškinti visoms kitoms grupėms, kodėl išskirtinės yra kelios grupės, ir po to stebimės, kad mus pradeda vadinti policine valstybe. Visi sprendimai eina link to – tik jėgos struktūroms galime surasti pinigų, kitoms niekaip nerandame.
Ir siūlymas dėl kito įstatymo, aš irgi kalbėsiu. Noriu priminti, politikai lieka ant ledo. Sistemos keitimas reiškia… Jeigu jūs bijote balsuoti už 24 eurus, kad jums padidės, o prokurorams drąsiai keliate už 600, kai politikai liks vieni, tai politikų atlyginimas hierarchinėje sistemoje bus absoliučiai apačioje. Jeigu mes galvojame apie Seimo kokybę, tai be darbo užmokesčio mes tikrai nieko nepasieksime. Čia turi ateiti ir protingi, ir išsilavinę, ir tie, kurie gali konkuruoti rinkoje.
PIRMININKAS. Laikas! Dėkoju. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 62, prieš – 4, susilaikė 23. Projektui po svarstymo pritarta.
17.34 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių, Įstatymo priedėlio pakeitimo ir 51 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1081(2) (svarstymas)
Lydimieji. A. Širinskienę taip pat kviečiu į tribūną. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių, įstatymo priedėlio pakeitimo ir 51 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1081(2).
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 6 dieną svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-1081, kuris yra lydimasis ką tik pritarto Prokuratūros įstatymo projekto, ir pritarė 9 balsais už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. R. Šalaševičiūtė pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas lapkričio 29 dieną svarstė projektą. Sprendimas – pritarti, už – 8, prieš – 2. Aš noriu patikslinti – dėl praeito projekto aš pasakiau, kad susilaikė 2, bet 2 buvo prieš, jeigu galima.
PIRMININKAS. Ir Z. Streikus pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, šių metų spalio 18 dieną svarstė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių, įstatymo priedėlio pakeitimo ir 51 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų taip pat nėra. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes turime naują atseit, pateikiamą kaip naujos vadybos požiūrį. Aš noriu priminti, kad jau tokią vadybą mes turėjome. Jau Seimas vieną kartą pabėgo nuo šitos sistemos, kai visi pareigūnai, tarnautojai buvo ne vienam įstatyme, o kiekvienas turėjo savo. Aš puikiai atsimenu, kiek reikėjo padėti pastangų, kad visus suvienodintume, sudėtume į vieną vietą. Tai ir buvo iš tikrųjų pagal visus tarptautinius standartus, jų rekomendacijas padaryta, bet buvo labai skausmingai, sudėtingai visi suvienodinti ir sudėti į vieną vietą.
Dabar mes vėl paleidžiame sistemą – kiekvienas turės savo įstatymą ir, priklausomai nuo lobistų arba galių, arba menamų baimių, nes Prokuratūros įstatymą čia svarstome, jie turės didesnius ar mažesnius atlyginimus. Aišku, kad grupės – mokslininkai ar kiti čia neturės jokio balselio, nes jų svoris mažiukas, kokia čia nauda iš jų. O čia yra prokurorai, čia bus teisėjai, čia yra svarbūs žmonės. Jų indėlis, aišku, į mūsų visuomenę yra be galo… žymiai didesnis negu visų kitų. Štai ką mes šiandien tuo pasakome. Užuot kėlę visiems ir tvarkę atlyginimus, ką aš ne kartą dėl biudžeto siūliau, buvo galima pakelti bazinį dydį 5 %, tai ne, šito mes nedarėme, mes einame per tokius dalykus, be to, dar ir tam nenumatę pinigėlių, bet labai norime šitą padaryti. Tai galiu pasakyti, kad kitos grupės gali jau nebesitikėti. Visas šitas, visus ateities prieaugius suvalgys būtent tie, kurie turės didesnį užnugarį, o užnugarį matome dabar. Nė vienai kitai grupei neleidome, neturint pinigų, ką nors pasikelti.
PIRMININKAS. Laikas! (Balsai salėje) Nuomonė už – K. Masiulis. (Balsai salėje) Minutėlę!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Neįjungta. Kolegos, iš tikro gerais ketinimais neretai būna kelias į pragarą nugrindžiamas. Iš tikro prokurorai susiduria, kaip ir visas viešasis sektorius, su ta pačia sistema, kad dėl per menkų atlyginimų jau sunku konkuruoti ir su privačiu sektoriumi, ir teisininkai linkę nudreifuoti, numigruoti, o, norint atkurti disproporcijas, yra dirbtinai keliamos kvalifikacijos. Faktas. Bet jūs paimkite bet kokį kitą viešąjį sektorių, lygiai tą patį pamatysite – visur yra ta pati problema. Tai dabar partikuliariai tvarkyti vieną sistemos dalį, vadinasi, išbalansuoti visą sistemą ir su kolega R. J. Dagiu visiškai sutinku, absoliučiai.
Dabar paleidus šitą į gyvenimą, paskui kitą pritempti iki prokuroro lygio nebeįmanoma. Mes turime didelių problemų su teisėjų atlyginimais. (Balsai salėje) Teisėjai patys nusistato per teismus atlyginimus ir mus pastato į juodą kampą. Dabar irgi tokia pat sistema išeina. Mes iš tikro ydingą…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs kalbate prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, aš kalbu prieš, nes man neleidote užsirašyti diskutuoti.
PIRMININKAS. Kadangi jūs kalbėjote prieš, tai suteikiu žodį V. Bakui kalbėti už.
V. BAKAS (LVŽSF). Žinote, visą dieną šiandien klausyti iš dviejų demagogų, atleiskite, tai, kaip blogai yra skirti prokurorams, darosi koktu. Kolegos, aš jums noriu priminti tokį paprastą dalyką – visi girdėjote e. sveikatos tyrimą, kur buvo iššvaistyti dešimtys milijonų eurų. Kenčia klientai, tai yra žmonės, kenčia sveikatos apsaugos darbuotojai. Žinote, kas tą sistemą sukūrė? Sistemą sukūrė, prisidėjo ponas A. Sysas, kuris tiesiog jau ištisą amžinybę sėdi Seime ir kalba apie sisteminį požiūrį, ir ponas R. J. Dagys.
Aš noriu pasakyti, e. sistemos problemos nebūtų, jeigu mes neturėtume pigių prokurorų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vienas bestuburis, pigus, korumpuotas prokuroras tiesiog nusprendė nepradėti tyrimo dėl e. sveikatoje vykstančių vagysčių. Tokius prokurorus pagimdė šitie du politikai ir tokie patys kaip jie prisidėjo. Aš jums noriu priminti, šitie du politikai sukūrė tokią sistemą, kurioje pareigūnai dar prieš keletą metų prašė savo vaikams mokyklose nemokamo maitinimo. Šiandien to nėra. Ir kitąmet nebus pigių prokurorų, bus tokie prokurorai, kurie gins viešąjį interesą ir valstybės interesą, o ne kurs valstybėje krizes.
Ponas Dagy, nedaug liko nešti tokius vėjus ir demagogijas šitoje salėje, taip pat tą noriu pasakyti ir ponui A. Sysui, kuris gamino pigius policininkus, pigius prokurorus ir todėl turime pigią sveikatos sistemą ir neturime, kas apsaugotų tų pačių medikų ir mokytojų interesus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti. Replikas leisiu pasakyti po balsavimo.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 68, prieš – 7, susilaikė 11. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes dažnai su gerbiamuoju P. Gražuliu pasikeičiame replikomis, bet galiu pasakyti, gerbiamasis Bakai, jūs pralenkėte kolegą P. Gražulį. (Triukšmas salėje) Nes šis žmogus visą laiką gina savo… nuolat keikia konservatorius ir kartoja kai kuriuos dalykus, kuriuos mes iš tikrųjų padarėme. O jūs tiesiog nesigėdijate čia kaltinti kitų, pats nedalyvavęs elektroninės… tyrime, tik į paskutinį balsavimą atėjęs. Nė piršo nepajudinote.
2006 metais šitas žmogus, stovintis prie mikrofono, pradėjo šitą tyrimą, kurį stabdė jūsų draugai, artimieji, nežinau kas. Kas buvo labai suinteresuotas. Aš taip pat dabar iš piršto laužtą kaltinimą sakau. Tai čia metodas diskutuoti salėje? Vienuolika metų teko stabdyti šitą elektroninę sveikatą, jūs apkaltinate tuos… Kai jūs ateidavote kaip profsąjungos pirmininkas paramos, gaudavote tik šitų dviejų žmonių paramą, kai reikėjo spręsti dėl atlyginimų. Ar jūs nors kiek normaliai elementaraus padorumo turite? Aš manau, kad neturite, ir aš daugiau su jumis iš viso nematau… diskutuoti. O jūs, mano nuomone, vadovauti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui negalite iš principo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar A. Sysas buvo paminėtas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų apsvarstyta. Mesti kaltinimai, kad aš korumpuotas ir kūriau kažkokią sistemą. O V. Bakui noriu pasakyti, kad per visus metus, kol buvau Seime, nė karto nesinaudojau nedarbingumo lapeliu, nes esu sveikuolis, gyvenu sveiką gyvenimo būdą, ir tuo labiau man kurti elektroninės sveikatos sistemos tikrai nereikėjo, nes pas daktarus einu labai retai, nebent kokią traumą gaunu varžybose. Arba jūs pateikite kaltinimus, kad jūs turite įrodymų, kad A. Sysas ir R. J. Dagys kūrė korumpuotą sistemą, jeigu ne, jūs turėsite viešai atsiprašyti. O Etikos ir procedūrų komisiją prašau ištirti. (Balsai salėje) Raštu.
PIRMININKAS. Matau, dar K. Masiulis nori.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, aš norėčiau paklausti šito jauno žmogaus, ar jis žino, kas yra demagogas, tokią sąvoką iš viso. Dėl jo išsilavinimo ir kultūros man kilo didelių abejonių.
17.45 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 342, 346, 348, 3652 ir 3654 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1082(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Einame prie kito klausimo. Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1082(2). Pranešėja A. Širinskienė pristato Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 6 dieną svarstė dar vieną lydimąjį Prokuratūros įstatymo projektą – tai Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektą Nr. XIIIP-1082, atsižvelgė į didžiąją dalį gautų pastabų ir pasiūlymų ir balsavo už patobulintą projekto variantą. Komiteto išvada: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvus sakyti taip pat nėra užsirašiusių. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
17.46 val.
Bausmių vykdymo kodekso 59 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1083(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 59 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1083(2). Pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat gruodžio 6 dieną svarstytas įstatymo projektas, kuriam pritarėme balsuodami: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė. Motyvus sakyti – taip pat. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.47 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1433 (pateikimas)
Kitas klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1433. Pranešėja – A. Širinskienė. Pateikimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Projektą pristatysiu labai trumpai. Iš tiesų tai yra projektas, kuris yra lydimasis Prokuratūros įstatymo projekto. Deja, taip įvyko, kad per neapsižiūrėjimą jis nebuvo pateiktas su visu paketu. Kaip žinote, mes svarstymo stadijoje priėmėme sprendimą dėl valstybės politikų reguliavimo ir prokuratūros darbuotojus atribojome. Atitinkamai, siekdami užtikrinti, kad jiems būtų taikomas socialinis draudimas, mes turime papildyti šį įstatymą, todėl tas projektas yra teikiamas, kad tiesiog nuo sausio 1 dienos prokurorai išliktų drausti privalomuoju socialiniu draudimu.
PIRMININKAS. Paklausti nori J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege, iš kurio įstatymo dabar jį išbraukiate, kad jis atsiranda čia dėl prokuratūros darbuotojų?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi neliko prokurorų, kaip žinote, prieš tai mūsų balsuotame įstatymo projekte, mes turime tiesiog įrašyti šitame įstatymo projekte juos kaip atskirą kategoriją. Teisės departamento pastabose, kurios buvo išreikštos apskritai dėl Prokuratūros įstatymų paketo, taip pat atkreipė dėmesį, kad yra palikta reguliavimo spraga. Tai būtent dėl šitos priežasties, kad garantuotume prokurorų draustumą nuo sausio 1 dienos, mes ir įregistravome įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tai yra pavyzdys, kaip greitą darbą velniai gaudo. Ir mano klausimas pirmininkei. Ar jūs tikra, kad mes ištaisome viską, nes kada mes taip greitai paskutinėmis dienomis priimame, mano patirtis leidžia tvirtinti, kad dar kažkur mes prokurorus užmiršime?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ne, aš esu visiškai tikra, kad mes prokurorų niekur daugiau nepamiršome, ir manau, kad reguliavimą sutvarkome, bent jau ta apimtimi, kiek ir komiteto biuro darbuotojai yra atkreipę dėmesį, kiek ir Teisės departamentas ar pati prokuratūra yra pastebėjusi. Tai buvo būtent šitas projektas, kuris liko kaip spraga, nepateiktas su visu paketu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. Taip pat niekas neužsirašė.
Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam projektui? Ačiū, pritarta.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą šiuo klausimu ir…
(Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Frakcijos vardu aš prašau pertraukos iki kito posėdžio, nes įregistravau pataisas dėl šio įstatymo.
PIRMININKAS. Norėčiau pasitikslinti, dėl kurio klausimo jūs čia?.. Dar nepradėjome svarstyti.
A. SYSAS (LSDPF). Dėl visų Prokuratūros įstatymų.
PIRMININKAS. Mes dar nepritarėme ypatingos skubos tvarkai.
A. SYSAS (LSDPF). Tai jūs dabar siūlote, kai pritarsime, bus jau per vėlu. Todėl aš prašau frakcijos vardu visam paketui Prokuratūros…
PIRMININKAS. I. Šimonytė dar norėtų.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš po balsavimo norėjau tą repliką pasakyti, bet kad jau žodį suteikėte, tai iš karto ir paklausiu. Nė vienas čia iš aptartų Seimo narių nepaklausė, o aš vis dėlto noriu paklausti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko. Ką reiškia, kai vienas Seimo narys kitiems Seimo nariams sako, kad nedaug liko? Ar tai yra kas nors, ką mes turėtume žinoti?
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog nelabai įsivaizduoju pagal Statutą, kaip jūs galite prašyti pertraukos, kai jau kitiems paketo projektams yra pritarta po svarstymo. Tai klausimo svarstymas jau yra baigtas. Bus priėmimo stadija, kai galėsite tikėtis pertraukos.
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, nesuprato. Aš ir sakau, dėl Prokuratūros įstatymo. Dėl šio siūlykite, reikės vis tiek svarstyti komitete, čia posėdyje mes negalime jo svarstyti. Mes geriausiu atveju galime apsvarstyti rytoj posėdyje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Šiek tiek pasiaiškinome, kaip viskas turėtų vykti. Pirmiausia turėtume balsuoti dėl ypatingos skubos. Kviečiu dėl jos ir balsuoti dėl įstatymo ir lydimųjų aktų. Dėl Prokuratūros įstatymo projekto Nr. XIIIP-1080(2) ir lydimųjų.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 58, prieš – 9, susilaikė 19. Ypatingai skubai pritarta.
Frakcijos vardu buvo pasiūlyta pertrauka. Tai kviečiu balsuoti dėl pertraukos.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 27, prieš – 41, susilaikė 18. Pertraukai pritarta.
Dabar dėl paskutinio lydimojo projekto Nr. XIIIP-1433, kurį svarstėme. Siūlomas kaip pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prieštaraujančių nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Papildomas nėra siūlomas. Ir siūloma svarstyti… Ar galėtume ketvirtadienį svarstyti?
A. Širinskienė – per šoninį mikrofoną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog bus neišlaikyti terminai tarp išvados ir svarstymo, tai tokiu atveju greičiausiai turėtume planuoti kitą antradienį. Yra svarbu, kad įsigaliojimas būtų iki sausio…
PIRMININKAS. Mes pritarėme ypatingai skubai, norėčiau priminti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). O! Ypatinga skuba, tai tokiu atveju taip.
PIRMININKAS. Spėtume. Tai tada įrašome ketvirtadienį, 14 dieną.
17.54 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 8, 13, 14, 17, 23, 24, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 44, 56, 57, 58, 60, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-812(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-812(2). Pranešėja – A. Širinskienė. Advokatūros įstatymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-812(2) gruodžio 6 dieną ir patobulintam variantui pritarė. 10 balsavo už, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Agne, nepabėkite dar šiek tiek. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pradedame svarstyti pastraipsniui.
Pirmasis pasiūlymas Seimo nario S. Šedbaro dėl 1 straipsnio. Ar norėtų pristatyti?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš pats dariau klausymus. Visi mano pasiūlymai yra suderinti ir galutiniame variante viskas yra įvertinta, todėl aš sutinku su tuo, kaip komitetas nutarė.
PIRMININKAS. Pasitikslinsiu – ar visus atsiimate? Dėkoju.
Kaip supratau, daugiau pasiūlymų kaip ir nėra.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nėra daugiau pasiūlymų. Tik Seimo nario S. Šedbaro buvo.
PIRMININKAS. Supratau. Tai gal galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Gal Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą šiuo klausimu? Ar nereikia? Siūlo. Gerai. Siūloma ypatinga skuba. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Kadangi dėl visų straipsnių nėra naujų siūlymų, gal galime visiems kartu ir pritarti? (Balsai salėje) Ne, vis dėlto sako, kad negalima taip pritarti. Turime eiti pastraipsniui.
1 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis, taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 6 straipsnis, nėra pasiūlymų. Bendru sutarimu pritarta. 7 straipsnis, pasiūlymų taip pat nėra. Bendru sutarimu pritarta. 8 straipsnis, bendru sutarimu pritarta. 9 straipsnis, bendru sutarimu pritarta. 10 straipsnis, bendru sutarimu pritarta.
11 straipsnis, bendru sutarimu pritarta. 12 straipsnis, bendru sutarimu pritarta. 13 straipsnis, bendru sutarimu pritarta. 14 straipsnis, bendru sutarimu pritarta. 15 straipsnis, bendru sutarimu pritarta. 16 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 17 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 18 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 19 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 20 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 21 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: 91 – už, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Oi, atsiprašau – priimtas! Ypatinga skuba buvo taikoma. (Gongas)
18.00 val.
Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 4 ir 16 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIIIP-1117(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 4 ir 16 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIIIP-1117(2).
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas lapkričio 29 dieną svarstė Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIIIP-1117. Atsižvelgiant ar iš dalies pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamentui ir balsuojant, patobulintam variantui buvo pritarta 7 balsais už ir 2 balsai susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kaimo reikalų komiteto išvadas pristato A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė šitą klausimą, pritarė net 9 balsais, susilaikiusių ir balsavusių kitaip nebuvo. Siūlėme atkreipti dėmesį į Teisės departamento išvadas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. Ar yra užsirašiusių dėl motyvų? Yra. Prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai neketinau kalbėti prieš, tačiau situacija tokia. Kai svarstėme komitete, mes gavome Teisės departamento pastabas dėl autorių pateiktos redakcijos. Šita pati autorių redakcija dabar yra jūsų teismui pateikta. Čia yra pateikti dvejopo pobūdžio kriterijai – negatyvūs ir pozityvūs. Būtent kai yra pozityvūs kriterijai dėl ribojimo, jurisprudencijoje nereikia dar vartoti ir negatyvių. Tai yra tie, kurie buvo tose postsovietinėse visokiose sąjungose, nes yra pozityvus ribojimo kriterijus tik Europos Sąjungos nariams, NATO, EBPO ir t. t. Šia prasme šita redakcija, kokia yra dabar pateikta, mano įsitikinimu, yra bloga. Tai yra ne šiaip sau įstatymas, tai yra konstitucinis įstatymas. Įsivaizduokime, kai vartojame du kriterijus – negatyvų ir pozityvų, gali atsitikti taip, kad kuri nors iš valstybių, kuri buvo po 1990 metų toje, tarkim, Eurazijos sąjungoje, ji tampa NATO nare ir tos NATO narės valstybės piliečiai negalės įsigyti žemės, nors pagal pozityvų kriterijų kaip ir galėtų, bet jie buvo ta valstybė kažkokioje postsovietinėje sąjungoje. Todėl išeina diskriminacija. Aš manau, tai negerai.
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mes turime tai taisyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 90 Seimo narių: 69 – už, prieš – 1, susilaikė 20. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
18.04 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 315 ir 319 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1202(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 315 ir 319 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1202(2). Pranešėjas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra įstatymo projekte, kur iš esmės yra Vaikų išlaikymo fondas keičiamas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Pavadinimas tam tikras, po to ir konkretesnis reglamentavimas. Tokia yra šito projekto esmė. Komitetas svarstė lapkričio 29 dieną ir visų posėdyje dalyvavusių komitetų narių 9 balsais už buvo pritarta šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas pristato R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė pagrindiniam komitetui įvertinti Teisės departamento pastabas, Europos teisės departamento pastabas ir patobulinti įstatymo projektą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. Ar turime ką nors dėl motyvų? Nėra. Taip pat gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubos tvarką. Ar sutinkate bendru sutarimu? Ačiū, sutariame.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektas priimtas. (Gongas)
18.07 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1370(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1370. Pranešėjas – R. J. Dagys. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvados.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi nežinau, kiek man dar čia liko iki grasinimo pono V. Bako pristatyti, tai pasistengsiu labai trumpai. Komitetas apsvarstė nemažai pastabų ir Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto, ir Seimo narių pasiūlymus. Suredagavo atitinkamai įstatymo projektą ir pritarė šitam suredaguotam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Kviečiu dar Rimantą grįžti atgal į tribūną. Turime du pasiūlymus. Pirmasis – Seimo nario A. Dumbravos. Gal galėtų pristatyti? (Balsai salėje)
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gal kolega pristatys. Aš tada iš karto…
PIRMININKAS. Tuoj, minutėlę! Įjungsiu.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kai kolega pristatys, aš pasakysiu komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Gal galėtų A. Dumbrava?
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, pirmininke. Siūlymas yra labai paprastas: vietoj 0,4 % už tai, kad žmogus išeina į išankstinę senatvės pensiją, kas mėnesį pensijos sumažinimo būtų įrašyta 0,3 %. Galbūt pagrindinis motyvas yra tas, kad mes didiname būtinąjį darbo stažą nuo 30 iki 35 metų, todėl manau, kad žmogus, sąžiningai atidirbęs tėvynei, galėtų išeidamas į pensiją turėti mažesnę žalą. Paliekant 0,4 %, jeigu jis visą laiką būna išankstinėje senatvės pensijoje 60 mėnesių, tai 24 % mažėja jo pensijos dydis. Šituo mano atveju mažėtų 18 %. Toks yra motyvas. Manau, kad būtų galima tiems žmonėms padėti ir kad tas išėjimas, nes žmogus negali susirasti savęs darbo rinkoje dėl kokių nors priežasčių, neturi iš ko gyventi, tiesiog kad tas nuostolis jam būtų kuo mažesnis. Siūlau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar bus 10 Seimo narių, palaikančių šį siūlymą? (Balsai salėje) Nematau. Nematau. Tai šio pasiūlymo nesvarstome, ar ne?
Kitas pasiūlymas taip pat Seimo nario A. Dumbravos. Nenorite pristatyti antro pasiūlymo? Minutę! Tuoj įjungs jums mikrofoną. Taip, jau įjungė.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Antras pasiūlymas būtų tas, kad… Aš dabar neatsimenu, koks ten pasiūlymas. Atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiima. Dėkoju. Nereikia balsuoti. Dėl viso. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ar Seimo Pirmininkas ir dėl šio įstatymo siūlo ypatingą skubos tvarką? Taip. O kol kas galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Matau, V. Sinkevičius nori per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Tai dėl praeito balsavimo. Prašau mano balsą įskaityti už. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į protokolą įrašysime – V. Sinkevičius už.
Dar nori V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Aš iš tikrųjų neišsakiau niekam jokių grasinimų, mes puikiai dirbame komitete. Tam, kas negirdėjo, dar kartą kartoju, kad ponas A. Sysas ir ponas R. J. Dagys, nuolat vykdydami teisėsaugos supriešinimą su likusia visuomenės dalimi, pagimdė situaciją, kada turime pigius ir dvasiškai, ir kompetencijos prasme prokurorus, dėl to netenkama 10 mln. eurų. Taip pat pono A. Syso ir pono R. J. Dagio požiūris į teisėsaugą privedė prie to, kad pareigūnai prašė nemokamo maitinimo savo vaikams. Štai tokią situaciją tie du ponai pagimdė. Dabar mes stengiamės situaciją pakeisti. Jeigu Etikos ir procedūrų komisija mane dėl to svarstys, svarstykite. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Taip, paminėjo pavardę. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Aš manau, kad mes pagimdėme ne tik tuos prokurorus, milicininkus, bet ir gerbiamąjį V. Baką. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ir R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tiesiog daugiau nebereaguosiu į poną V. Baką, nes tokio ciniško melagio kaip jis aš nepažįstu. Iš tikrųjų taip ir yra, dovanokite už tuos žodžius, bet tai ne vieta salėje. Jūs turėsite viską paaiškinti, ką jūs turėjote omeny, ir turėsite viešai atsiprašyti. Bet čia jau, manau, grynai tiktai statutiniai formalumai. Bet kaip žmogus jūs negalite vadovauti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, nes grasinate kitiems. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų nuomonę. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. (Triukšmas salėje)
Dar N. Puteikis. Prašau, paskutinė replika, ir baigiame.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, V. Bakas jau 20 metų nuosekliai kovoja už socialinį teisingumą, mažesnę turtinę nelygybę ir pareigūnų, ir visų kitų mažas algas gaunančių žmonių. Jis daro tai nuosekliai nuo pat judėjimo, dar kartu su amžinąjį atilsį K. Čilinsku darė Jungtiniame demokratiniame judėjime. Aš prašau jus vis dėlto atsižvelgti į tai, kad jis yra absoliučiai nuoseklus, tiktai kalba piktai, na, tiesiog jam per 20 metų prisikaupė. Šiuo atveju aš su juo solidarizuojuosi.
PIRMININKAS. Kolegos, nutraukiu diskusiją, nes nebaigsime iki ryto.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 12 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. Taip, 13 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 14 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 15 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 16 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 17 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 18 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 19 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 20 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 21 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 22 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 23 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 24 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 25 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 26 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 27 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 28 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 29 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 30 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 31 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. Ir 32 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė, todėl kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Taip, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1370(2) priimtas. (Gongas)
18.16 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1371(3) (svarstymas)
Kitas klausimas – Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 kai kurių straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1371(3). Pranešėjas – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė Teisės departamento pasiūlymus. Komitetas pateikė, suredagavo kai kuriuos straipsnius kitaip ir pritarė projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. Yra vienas A. Dumbravos pasiūlymas. Ar yra 10 palaikančių Seimo narių? Nematau. Ai, atsirado jau. Gerai. Prašom pateikti.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Esmė yra ta, kad šalpos išmokų dydis yra matas, yra šalpos pensijų bazė, kuri susieta su valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiu. Taip buvo iki 2016 metų. Mes dabar matome, kad atsiranda atotrūkis tarp šalpos pensijos ir valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos. Tuomet nukenčia vaikai, kurie yra neįgalūs, kuriems yra mokama ta šalpos išmoka, taip pat tie žmonės, kurie prižiūri neįgalius savo artimuosius. Manome, kad jeigu mes sugebame padidinti valstybinio socialinio draudimo bazinį dydį, tai galėtume tokiu pat dydžiu padidinti ir šalpos pensiją, kad jinai neatsiliktų ir kad žmonės nenukentėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šitai nuostatai dėl tokių priežasčių. Mes 2017 m. gruodžio 5 d. priimtame Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo pakeitimo įstatyme nustatėme, kad šalpos pensijų bazė yra siejama su minimaliu vartojimo poreikių dydžiu. Tai yra teisingesnis sprendimas, kuris vertinamas, kuris testuojamas. Manau, kad tai iš tikrųjų yra teisingesnė sistema, juo labiau kad šalpos pensijų dydžiai nuo šių metų sausio 1 dienos buvo atsieti nuo valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos.
Iš tikrųjų turbūt nereikėtų sutapatinti bazinės pensijos ir šalpos pensijų dydžių. Tai yra atskiros sistemos, šiek tiek kitokiais mechanizmais vadovaujamės. Bazinės pensijos kompensavimo mechanizmas yra iki šiol nebaigtas, mes tiktai 1 % perkeliame valstybės biudžeto, todėl, kol tas procesas nepasibaigė, dabar susieti šalpos sistemą, pabrėžiu, šalpos sistemą ir socialinio draudimo sistemą būtų, mūsų galva, tikrai neteisinga ir tai būtų prastesnė sistema.
PIRMININKAS. Ar pataisos autorius sutinka, ar prašote balsuoti? Prašo balsuoti. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote Seimo nario A. Dumbravos siūlymą, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikykite.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 17, prieš – 23, susilaikė 36. Siūlymui nepritarta. (Balsai salėje)
Motyvai dėl viso. Nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Galima. Pritarta.
18.21 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 32 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1372(2) (svarstymas)
Lydimasis – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 32 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1372(2). Pranešėjas – taip pat R. J. Dagys. (Balsai salėje) Lydimojo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, pakoregavo vieną straipsnį ir pritarė projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų taip pat nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiems abiems projektams?
18.21 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1371(3) (priėmimas)
Priėmimas. Minutę, įjungs. (Balsai salėje) Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. R. Šarknickas – už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl kurio? (Balsai salėje) Atsisakau, dėkui.
PIRMININKAS. Atsisako. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys ir visi 81 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1372(3) priimtas. (Gongas)
18.23 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 32 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1372(2) (priėmimas)
Kitas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. 1 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai. Tuojau. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1372(2) priimtas. (Gongas)
18.25 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1373(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1373(2). Pranešėja G. Skaistė pristato Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Iš tiesų šis įstatymas kalba apie tai, kad tikslinės kompensacijos galėtų būti išmokamos Lietuvoje gyvenantiems asmenims, kurie nebūtinai yra deklaravę gyvenamąją vietą. Komitetas bendru sutarimu pritarė pakoreguotai įstatymo redakcijai pagal naujai parengtą Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas pristato G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų taip pat nėra. Po svarstymo gal galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubos tvarką? (Balsai salėje) Siūlo. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Diskutuoti ir kalbėti dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galime?.. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo… (Balsai salėje) Atsiprašau, priėmimas. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1373(2) yra priimtas. (Gongas)
18.27 val.
Kino įstatymo Nr. IX-752 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1097(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Kino įstatymo Nr. IX-752 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1097(2). Pranešėjas – V. Kernagis.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir vienbalsiai pritarė jam.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti užsirašė R. Šarknickas. Prašau į tribūną. Atsisakote.
Kviečiu V. Kernagį atgal į tribūną, nes yra pasiūlymų. Pirmasis pasiūlymas yra Seimo narių L. Kasčiūno, V. Bako ir V. Kernagio. (Balsai salėje)
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Ar reikia pristatyti L. Kasčiūnui, ar tik išvadą pasakyti?
PIRMININKAS. Ar L. Kasčiūnas sutinka su formuluote?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, ar reikia pristatyti?
PIRMININKAS. Gal bendru sutarimu galima pritarti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Pritarti pagrindinio komiteto nuomonei ir formuluotei.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė ir pritarė iš dalies šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dar yra vienas pasiūlymas. Minutėlę! Dėl 14 straipsnio.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė ir pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Autoriai sutinka?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Sutinka.
PIRMININKAS. Sutinka. Dėkoju. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū.
Bendru sutarimu pritarta. Ar siūlote ypatingą skubą? Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą dėl šio klausimo. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 12 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 13 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 14 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 15 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 16 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
1 straipsnis – 16 straipsnių, priimame bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: visi 83 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1097) priimtas. (Gongas)
18.31 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 496 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1098(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 496 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1098(2). Pranešėja A. Širinskienė pristato Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektą Nr. XIIIP-1098 svarstė lapkričio 29 dienos posėdyje. Pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymams. Už patobulintą variantą balsavome: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kultūros komiteto išvadas pristato V. Kernagis.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Kultūros komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvų sakyti dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: visi 82 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1098) priimtas. (Gongas)
18.34 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1209(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1209(2). Pranešėjas R. Žemaitaitis, tada A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau J. Varkalys pristato Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1209 ir pritarė. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis – J. Olekas frakcijos vardu. Prašom į tribūną.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš dabar žiūriu į tą variantą, kurį pristatė komiteto pirmininkė, ir noriu pasitikslinti, ar jūsų patobulintas tai yra tas, kuriame koeficientai yra 4 ir 4,95? Jeigu taip, tai tokiam variantui mūsų frakcija labai pritartų. Manau, kad iš tikrųjų mūsų jaunieji gydytojai rezidentai turėtų gauti tokį atlyginimą, kuris jų nestumtų iš Lietuvos.
Taip jau susiklostė, kad mes nuo buvusios sistemos perėjome prie šiuolaikiškos vakarietiškos sistemos ir vienas iš tos naujos sistemos elementų yra gydytojų rezidentūra. Rezidentūra yra pakankamai ilgas mokslo periodas, kada, turėdamas mediko, gydytojo diplomą, gydytojas dar net ketverius ar šešerius metus dirba prižiūrimas vyresnio kolegos. Tai yra pats jaunystės, brandos amžius, kada žmonės kuria šeimas, susilaukia vaikų, todėl ta darbo pradžia yra iš tikrųjų finansiškai gana sudėtinga.
Jeigu mes galime prisiminti savo darbo pradžią, kada uždirbdavome 120 rublių ant popieriaus ir į rankas gaudavome 102 rublius ir 50 kapeikų, tai šiandieninis gydytojas, pradėjęs dirbti, taip pat gauna minimalią algą.
Siūlymas dabar padidinti koeficientą iki 4 ar 4,95 būtų labai tinkamas, bet siūlymas padidinti tik 3,5 ir 4 vyresniesiems rezidentams, man atrodo, nėra tinkamas. Todėl aš frakcijos vardu kviečiu kolegas pritarti siūlymui, kad gydytojų rezidentų koeficientai didėtų: jaunesniųjų gydytojų – iki 4, o vyresniųjų rezidentų – iki 4,95. Tai nors iš dalies galbūt laikinai tenkintų mūsų jaunuosius kolegas, nes kitaip, žinote, ne tik patyrę gydytojai ir slaugytojos išvažiuoja, bet išvažiuoja ir turi galimybę išvažiuoti ir gydytojai rezidentai, nes paruošimas mūsų kolegų yra iš tikrųjų pakankamas ir yra atviros durys beveik visoje Europoje, kur atlygis už rezidento darbą taip pat yra daug didesnis. Todėl kviečiu pritarti mano minėtiems koeficientams.
PIRMININKAS. Kitas Seimo narys – A. Matulas turėjo dalyvauti diskusijoje, bet aš jo nematau salėje. Kviečiu A. Kubilienę į tribūną, nes yra pasiūlymų.
Pirmas pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Seimo narė A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentas: pritarta Seimo narių I. Šimonytės ir M. Majausko pasiūlymui. Aš norėčiau pristatyti savo.
PIRMININKAS. Galite.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, projekto esmė yra medicinos gydytojų rezidentų darbo apmokėjimo sąlygų suvienodinimas su gydytojų odontologų rezidentų darbo apmokėjimo sąlygomis. Tai yra nustatyti specialiuoju įstatymu ir susieti bazinio darbo užmokesčio mėnesinės algos koeficientus taip: jaunesniojo rezidento – 3,5, vyresniojo – 4. Tai yra jaunesniojo rezidento darbo užmokestis didėtų per 70, vyresniojo rezidento – per 30. Manau, kad startinės darbo užmokesčio didinimo pozicijos turėtų būti vienodos abiejų specialybių rezidentams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pasiūlymą – D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sudėtinga kalbėti šioje situacijoje, kai tikrai norėtume pakelti tuos koeficientus rezidentams: tiek odontologams, tiek medikams, bet kai turime realius pinigus, žinome, kiek tai kainuoja, 3,9 mln. eurų papildomai, tai, atsižvelgdamas į realijas, pritariu pasiūlymui.
PIRMININKAS. Prieš pasiūlymą – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, komiteto pirmininkė pateikė čia savo pasiūlymą kaip kažin kokį techninį pasiūlymą, bet tai nėra techninis pasiūlymas, nes Sveikatos reikalų komitetas, svarstydamas pataisas dėl įregistruoto Medicinos praktikos įstatymo, jau pritarė mano ir Mykolo pateiktam pasiūlymui padilinti nuo dabar esančio lygio rezidentų darbo užmokestį 30 %. Jeigu Seimas tai palaikytų, kad priderintume prie šito pasiūlymo Odontologų praktikos įstatymą, tai tikrai nėra labai sudėtingas dalykas. Mes čia kalbame visiškai ne apie tai, kad ką nors prie ko nors reikia priderinti, o apie tai, kad Vyriausybė pasiūlė į įstatymą perkelti galiojančias nuostatas, tuomet atsirado du konkuruojantys pasiūlymai, arba skirtingi pasiūlymai, ar padidinimas turėtų būti 10 %, ar 30 %.
Tai vis dėlto grįžkime prie pataisos esmės. Tai, ką siūlo gerbiama komiteto pirmininkė, yra tiesiog sumažinti dabar projekte numatytą darbo užmokesčio rezidentams padidinimą iki 10 %. Dėl to motyvų, aišku, turbūt komiteto pirmininkė turi įvairių, bet aš vis dėlto norėčiau priminti, kad rezidentų padėtis, palyginti su visais kitais medikais, turbūt yra pati blogiausia. Jų statusas yra nė velnio, nė gegutės, jų darbo užmokestis yra žemas. Taip, jie gauna stipendiją, tą visi žinome, bet tos stipendijos negali parodyti nei gaudami būsto kreditą, nei kokius kitus savo finansinius klausimus spręsdami. Tiesiog apeliuoju į tai, ką sakė gerbiamas T. Tomilinas praeitą savaitę, kai sakė, kad šioje kadencijoje darbo užmokesčiai bus didinami ne dešimtimis, o šimtais. Tai bent jau nuo rezidentų galbūt galima būtų pradėti? Jei jau prokurorų darbo užmokesčio padidinimas skinasi kelią, tai galbūt gali rezidentai būti antri? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš noriu pasitikslinti. Kadangi dabar mes svarstome pataisas ir mūsų kompiuteriuose parašyta, kad komitetas pritarė gerbiamojo M. Majausko ir I. Šimonytės pataisoms, tai aš nematau pateikto kito siūlymo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Čia yra skirtingi siūlymai. (Balsai salėje)
J. OLEKAS (LSDPF). Kokia yra komiteto nuomonė? Aš noriu išgirsti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė mano siūlymui, nes pritarė I. Šimonytės ir M. Majausko siūlymui. Tai skiriasi tik koeficientų dydžiu.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl pasiūlymo. Kas pritariate Seimo narės A. Kubilienės siūlymui, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš arba susilaikykite.
Balsavo 84 Seimo nariai: 52 – už, prieš – 16, susilaikė 16. Seimo narės pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo narių I. Šimonytės ir M. Majausko. Prašom. Repliką po balsavimo norite ar dėl vedimo tvarkos? J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš paprašyčiau pertraukos, nes man pateiktuose dokumentuose, kuriuos mes turime visi, labai aiškiai parašyta, kad komitetas yra pritaręs M. Majausko ir I. Šimonytės pateiktiems variantams. Nežinau, kodėl mes už tai nebalsuojame ir nepritariame. Jeigu yra kiti, nes komitetas yra pritaręs…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tekste ir yra taip parašyta, kad yra pritarta. Prašom. Dar A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog esu labai nustebusi, kad tiek kadencijų Seimo narys nežino, kad yra integruojama, kai komitetas pritaria po svarstymo. Kai jūs matote konsoliduotą versiją, tai jūs matote tame tekste integruotus M. Majausko ir I. Šimonytės pasiūlymus. Tą jūs matėte jau kokius aštuonerius ar daugiau metų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kadangi vis dėlto yra prašymas dėl pertraukos, tai kviečiu balsuoti. Iki kito posėdžio.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 29, prieš – 43, susilaikė 11. Pertrauka iki kito posėdžio.
18.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Evelinos Karalevičienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-1398 (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Evelinos Karalevičienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-1398. Pranešėjas – R. Karbauskis. Prašom. Pateikimas. Pakviečiau į tribūną, gal leiskime pristatyti? Ar jūs reikalaujate dabar? Gerai, dėl vedimo tvarkos pirmiausia priėjo L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kalbu frakcijos vardu. Mes norėtume paprašyti pertraukos šiuo klausimu iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašymas teisėtas, tenka balsuoti.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 26, prieš – 43, susilaikė 12. Pertrauka iki kito posėdžio.
18.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIIIP-1476 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIIIP-1476. Pranešėjas – R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Nesupratau, pertraukos niekas neprašo. Dėl Etninės kultūros globos tarybos narių skyrimo Kultūros komitetas nusprendė teikti Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ projektą. Už balsavo 6, prieš niekas, susilaikiusių taip pat nebuvo.
PIRMININKAS. Jus nori paklausti N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiima. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, atsiimu aš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso – atsiėmė taip pat. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju. Pritarta.
Čia ypatinga skuba taikoma. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą, ar ne? Dėkoju.
Svarstymas. Niekas neužsirašė kalbėti? Niekas neužsirašė, taip. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Ar užsirašė kas nors? Ne, taip pat neužsirašė, todėl kviečiu balsuoti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys ir visi 81 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
18.50 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 6, 7, 71, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1461, Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1462, Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-290 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1463, Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-615 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1464 (pateikimas)
Kitas klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 6, 7, 71, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1461. Pranešėjas – viceministras D. Krinickas.
D. KRINICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Galite iš karto pristatyti visus keturis – ir lydimuosius.
D. KRINICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiami Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų pakeitimų projektai, kurių tikslas – nustatyti pareigą ūkio subjektams procedūras, susijusias su registravimusi, gaminių ir pakuočių teikimu rinkai bei atliekų tvarkymu, vykdyti naudojantis nuo 2018 m. sausio 1 d. pradėsiančia veikti bendra gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema. Taip bus vykdoma tiksli atliekų tvarkymo ir gaminių bei pakuočių teikimo rinkai sistemos analizė ir gauti tikslūs atliekų tvarkymo ir gaminių ir pakuočių teikimo rinkai apskaitos duomenys.
Taip pat nustatyti pareigą atliekų tvarkytojams pildyti atliekų vežimo lydraščius vežant ne tik pavojingas, bet ir nepavojingas atliekas. Tai leis vertinti visą atliekų judėjimo kelią, mažinant prielaidas atsikratyti arba perduoti atliekas neleistinais būdais.
Taip pat kaip perteklinį reikalavimą panaikinti prievolę elektronikos gamintojams ir importuotojams pateikti sutarčių su atliekų tvarkytojais kopijas, nes tokia pareiga yra nustatyta jau patiems atliekų tvarkytojams. Numatyti išimtį dalyvauti gamintojų atsakomybės sistemoje gamintojams ir importuotojams, kurie į rinką teikia ne daugiau kaip pusę tonos pakuočių pripildytų gaminių.
Taip pat įstatymo projekte siūloma pavesti aplinkos ministrui nustatyti tvarką, susijusią su procedūromis dėl gamintojų registravimo, pakuočių ir gaminių teikimo rinkai bei atliekų tvarkymo, kai esant techniniams trikdžiams nebūtų galimybės naudotis elektronine atliekų apskaitos sistema, ir nustatyti pusės metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį gamintojai ir importuotojai bei atliekų tvarkytojai turės suvesti duomenis į elektroninę atliekų tvarkymo sistemą.
Dėl įstatymų pakeitimo projektų yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, yra pateiktos aštuonios pastabos, kurios susijusios su projekto nuostatomis bei pereinamojo laikotarpio ūkio subjektams nustatymu. Iš esmės sutikdami su Teisės departamento pateikta išvada, manome, kad svarstant projektus komitetuose įstatymų projektai bus atitinkamai pakoreguoti.
Tiek būtų dėl įstatymų projektų. Prašome pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matau, nori dėl vedimo tvarkos S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, šitas Pakuočių įstatymo paketas Teisės departamento išvadų sulaukė tik šiandien po pietų, todėl norėčiau paprašyti laiko susipažinti, nes įstatymų paketas darys įtaką 25 tūkst. įmonių. Gal galėčiau frakcijos vardu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio? Dėkoju.
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas. Tenka balsuoti. Kas palaikote S. Gentvilo siūlymą dėl… R. Baškienė. Sustabdome.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Sustabdykite balsavimą. Kolegos, iš tikrųjų, kad nuosekliai dirbtume, galbūt leiskime pateikti, tada paprašykime pertraukos, nes iš tiesų būtų taip lyg ir logiška. Dabar mes per pusę paėmėme. Gal gerbiamas Simonas sutiks su tuo, kad leiskime atsakyti į klausimus, o tada jau jūsų teisėtas prašymas dėl pertraukos. Sutinkame taip? Leiskime atsakyti į klausimus ir bus pateikimo procedūra įvykdyta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. S. Gentvilas sutinka? Sutinka. Gerai. Prašau atsakyti į klausimus. Jūsų klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas viceministre, aš turiu tokį kertinį klausimą. 25 tūkst. įmonių yra paveikiamos šitos sistemos, kurią jūs dabar koreguojate, ir dėl visų įstatymų projektų Teisės departamentas reiškia pastabą, kad bet koks teisės aktas, darantis įtaką verslo sąlygoms, turi įsigalioti dviem datomis, tai yra arba gegužės 1 dieną, arba lapkričio 1 dieną. Poįstatyminiai aktai turi būti bent tris mėnesius parengti iki įstatymo įsigaliojimo datos. Šitas įstatymas įsigalioja už trijų savaičių. Jūs sakote, kad Vyriausybei pavedama poįstatyminius aktus parengti iki šių metų paskutinės dienos, t. y. per tris savaites, ir jūs prašote 25 tūkst. Lietuvos įmonių – nuo smulkių iki didelių prisitaikyti prie šitos verslo sistemos. Kaip jūs vertinate savo darbą ir kaip jūs vertinate, ar su Lietuvos verslu elgiamasi nuoširdžiai…
PIRMININKAS. Klauskite!
S. GENTVILAS (LSF). …ir ar jūs, kaip politikos formuotojas, esate nuoseklus ir prognozuojamas?
D. KRINICKAS. Ačiū už klausimą. Įstatymų projektuose ir siūloma nustatyti vadinamąjį pereinamąjį laikotarpį, arba prisitaikymo prie sistemos laikotarpį. Siūlomas laikotarpis yra liepos 1 diena. Tai yra pusės metų laikotarpis, per kurį tikrai įmanoma integracijos būdu pasidaryti sąsajas su sistema arba pradėti pildyti tiesiogiai. Poįstatyminiai teisės aktai, arba įgyvendinamieji teisės aktai, yra parengti, visas paketas. Yra 26 teisės aktai, kurie įgyvendins įstatymų projektų nuostatas. Pačiai sistemai yra rengtasi pakankamai ilgai – nuo 2013 metų, kai buvo konstatuota, kad atliekų apskaita yra neaktuali šiandien. Pagal apskaitos duomenis tiek gamintojai, importuotojai, tiek verslas, tiek atliekų tvarkytojai negali vykdyti normaliai savo veiklos, nes nei rizikų, nei tendencijų vertinant ateitį šiandien nėra galimybių arba jos yra labai ribotos. Iš tikrųjų pati sistema apima gamintojus ir importuotojus, nes jie privalo mokėti mokestį į valstybės biudžetą tiek už gaminių, tiek už pakuočių atliekų tvarkymą. Pati sistema šiandien leis matyti aktualius duomenis ir atskirti, kai gamintojų atsakomybės gaminiai ir pakuotės priklausys gamintojų atsakomybei, o už kurių atliekų tvarkymą turės susimokėti patys gyventojai. Aišku, mes turime Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento pasirašytą prašymą pačią sistemą įgyvendinti kuo skubiau. Vienintelis dalykas, dėl ko vyksta diskusija ir ką akcentuoja Teisės departamentas, tai yra pereinamojo laikotarpio, arba prisitaikymo laikotarpio, suteikimas.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, viceministre. Išties jūs atsakėte į mano klausimą, kurį buvau sugalvojęs, bet turiu klausimą kolegai Simonui, nes buvo urėdijų reforma, buvo aplinkos apsaugos departamentų reforma. Jis visada sakė, kad prioritetas yra atliekos. Atliekos čia yra problema Nr. 1 ir pirmiausia reikia griebti. Dabar turime tai, kad kolega prašo pertraukos, nors lyg ir pasirengimas yra, visa informacija pateikta. Kolega, aš tikrai nesuprantu, kodėl jūsų tas klaidinimas, kad yra 25 tūkst. įmonių. Aš turiu ir jūs turite Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą, kurioje yra parašyta 15 tūkst. registruotų gamintojų ir importuotojų. Kiti duomenys, kuriuos jūs teikiate. Manau, tikrai nekorektiška klaidinti, prašyti pertraukos ir paskui kalbėti, kad valdantieji nespėja vykdyti reformų. Manau, į šituos klausimus jūs patys turėtumėte atsakyti. Kolegos, manau, kad tikrai turime rengtis ir kitą kartą tikrai turime susitelkti ir tikrai eiti tvirtu žingsniu pirmyn. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, labai džiugu, kad iš tikrųjų imamasi spręsti atliekų tvarkymo sistemos klausimus, ką ir teigia Valstybės kontrolė, kad šiuo metu tikrai yra daug problemų ir neapskaitytas pakuočių tvarkymas nuo 2013 metų. Dabar ta sistema tikrai padėtų tvarkyti. Tiktai klausimas būtų tas, ar įsigaliojus nuo sausio 1 dienos, kaip jūs ir minėjote, kad arba galės jungtis į integruotą sistemą, arba pildyti tiesiogiai, ar nebus taip, kad padidės administracinė našta, galbūt sumažinant finansinę naštą tam tikroms įmonėms, kurios pildys tiesiogiai? Mes turime praktiką kitų aplinkosaugos informacinių sistemų, kur tikrai tekdavo… galbūt jos neveikdavo pakankamai. Ar čia jau yra pakankamai išspręstos tos problemos?
Kitas klausimas. Jūs paminėjote apie rizikos vertinimo sistemą kontrolės srityje. Ar jau yra kuriama metodika ir kuo prisidės būtent šita sistema ją įgyvendinant?
D. KRINICKAS. Ačiū už klausimą. Šiandien tiek gamintojai, importuotojai, tiek atliekų tvarkytojai didžiąja dalimi atliekų apskaitą, gaminių teikimo rinkai apskaitą vykdo popieriniais ataskaitos variantais. Ir atėjus kontroliuojančiai institucijai reikėdavo spausdinti gana didelį skaičių lapų, tikrinti kelių subjektų tiek pakuočių, tiek gaminių, tiek atliekų kiekius ir teikti, be abejo, popierines metines ataskaitas.
Elektroninė sistema išspręs tiek patikrinimo, tiek aktualių duomenų, tiek sutikrinimo, tiek ataskaitų teikimo naštos verslui klausimą. Vienintelės yra dvi alternatyvos verslui – tai yra arba pildyti tiesiogiai duomenis į elektroninę sistemą, arba susikurti integraciją verslo valdymo sistemos ir elektroninės atliekų tvarkymo sistemos. Integracijos bus pateiktos sausio mėnesį. Pusės metų laikotarpis įvesti duomenis tiesiogiai arba pasidaryti integraciją yra pakankamas.
Dėl kontrolės labai trumpas atsakymas. Yra kuriamas rizikos vertinimo modelis, kuris bus taip pat integruotas į elektroninę sistemą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pagal tam tikrus pažeidimus arba pakeitimus sistemoje bus galima įmones suskaidyti į didžiausią riziką keliančias, mažesnę arba apskritai rizikos nekeliančias įmones ir taip vykdyti efektyvesnę atliekų tvarkymo kontrolę.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gal daugiau čia būtų retorinis ir mažas prašymas visiems kolegoms, esantiems parlamento salėje, ir opozicijos norėčiau paprašyti, kadangi jūs taip pat pasisakote už skaidrumą ir pokyčius, kad nepasiduotumėte vienam Seimo nariui, kuris nori skelbti pertrauką. Išlikime visi skaidrūs ir eikime visi už pokyčius. Aš žinau, kad jūs galite, ir jumis tikiu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Aš dar paklausiu Simono. Ar jūs leidžiate pateikti, ar norėtumėte vis dėlto prašyti pertraukos? (Balsai salėje)
S. GENTVILAS (LSF). Aš ne dėl to, kad mane R. Šarknickas ką tiktai išvadino neskaidriu politiku, ir ne prieš reformas. Aš atsisakau savo siūlymo dėl pertraukos, bet turėsiu pastabų. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip, motyvai dėl viso. Nuomonė už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū pirmiausia kolegai, kad suprato ir pritarė tiems pokyčiams, kurių reikia. Tikrai kviečiu palaikyti. Kaip matome, ministerija yra padariusi didelį įdirbį, pasirengusi pokyčiams. Suteikime jiems tą galimybę.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Vytautai Bakai, visų pirma jūs labai daug kalbėjote apie e. sveikatos sistemą, tai dabar išgirskite tokį akronimą GPAIS, tai yra sistema, kuria naudosis 25 tūkst. Lietuvos įmonių nuo Naujųjų metų. Šitą sistemą sukūrę žmonės šiandien jau nebedirba Aplinkos ministerijoje, bet jie verslo įmonėms pristato šitą sistemą. Tos sistemos integracija nesukurta. Tai reiškia, kad smulkios, vidutinės įmonės turės samdyti papildomus etatus tam, kad suvestų, o didesnės įmonės mokėtų bent po 10 tūkst. eurų tam, kad integruotų savo verslo valdymo sistemas į šitą. Ir tai palies 25 tūkst. Lietuvos įmonių. Jūs prisiminkite šitą pavadinimą GPAIS, nes skambės dar labai daug kas. Šita sistema iš tikrųjų sukurta gal ir gerais tikslais.
Gerbiamas Kęstuti Mažeika, tai nėra mano kokia nors kritika, bet tai yra Vyriausybės kanceliarijai perduotas šešių verslo asocijuotų struktūrų raštas, kad yra aibė problemų, negali pradėti dirbti nuo šios sausio 1 dienos. Ir kai viceministras atneša dokumentą ir sako, kertinės verslo sąlygos keičiasi po trijų savaičių, Teisės departamentas dėl visų keturių įstatymų projektų sako, verslo sąlygos keičiamos ir turit bent tris mėnesius prieš keisdami verslo sąlygas duoti susipažinti… Na, gerbiamieji, neapkaltinkite manęs neskaidrumu, nes jūs turite Vyriausybėje šešių institucijų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Investuotojų forumo, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, „Žaliojo taško“ raštą, kad šita sistema yra tikrai labai brangi ir yra milžiniška administracinė našta. Būkite labai atsargūs ir prašau neapkaltinti tų žmonių, kurie tiesiog nori pateikti pastabas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto kartu su lydimaisiais. (Šurmulys salėje)
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 17. Įstatymo projektui ir lydimiesiems projektams po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis dėl pagrindinio ir lydimųjų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kadangi Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka, siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Replika po balavimo – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš labai atsiprašau, jeigu jūs taip interpretavote… Aišku, kiekvienas žmogus yra kūrybingas, rodo jūsų kūrybiškumą interpretacijos, bet iš širdies sakau, aš tokių minčių tikrai neturėjau. Ir dėkui ir balsavimą.
PIRMININKAS. Ir V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Taip, kadangi buvau paminėtas ir dabar tarsi… Gerbiamas kolega Simonai, aš tik noriu priminti, kad jūsų frakcija vadovauja Seimo Antikorupcijos komisijai. Tiesiog noriu dar kartą pasakyti, būkite drąsūs, tirkite korupcijos atvejus, ypač politinės korupcijos, kur teisėsaugai iki šiol galbūt buvo sunku prieiti ar ne visais laikais galėjo tai padaryti dėl auksinių šaukštų politikos. Tirkite, bet būkite drąsesni, kada vertinate A. Skardžiaus veiklą, kada vertinate kitas veiklas, būkite drąsūs, nesidairykite per petį, tirkite. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju.
19.08 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 1091 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1416ES, Administracinių nusižengimų kodekso 308, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 3081 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1417 (pateikimas)
Kitas klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 1091 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1416ES. Pranešėjas – viceministras D. Krinickas.
D. KRINICKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. Kartu ir lydimuosius galite pristatyti.
D. KRINICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas, kurių tikslas – įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl gyvsidabrio. Priėmus šiuos įstatymų projektus, bus numatytos atitinkamos fizinių asmenų ir juridinių asmenų atsakomybės už gyvsidabrio reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus vykdant veiklą, susijusią su gyvsidabriu, gyvsidabrio mišiniais ir junginiais ir gyvsidabrio turinčiais gaminiais. Taip pat yra siūlomos nustatyti atitinkamos sankcijos nuo 100 iki 4 tūkst. 300 eurų.
Dėl įstatymų projektų yra pateikta Seimo Teisės departamento išvada, yra pateiktos keturios pastabos, kurios susijusios daugiausia su projekto lyginamuoju variantu ir atitikties lentele. Visos mano pastabos, manome, yra priimtinos ir svarstant projektus komitetuose įstatymo projektai bus atitinkamai pakoreguoti. Prašome pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausti niekas neužsirašė. Galite užimti savo vietą. Dėkui.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: dėl projekto Nr. XIIIP-1416ES pagrindinis yra Aplinkos apsaugos komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-1417 – pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
19.11 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3, 15 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1440 (pateikimas)
Kitas klausimas – Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3, 15 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1440. Pranešėjas – ministras R. Karoblis.
R. KAROBLIS. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ponios ir ponai, pristatau Karo prievolės įstatymo 3, 15 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Priežastys, kodėl keičiama. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. liepos 4 d. savo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui, 139 straipsnio 2 daliai. Konkrečiai – šiuo metu galiojanti versija atleido dvasininkus nuo karinės tarnybos, nuo karo prievolės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra galių tai įstatymu priimti, t. y. prieštarauja Konstitucijai, numatoma pozityvi diskriminacija.
Todėl parengtas įstatymas, kurio tikslai: pirma, pripažinti netekusia galios Konstitucijai prieštaraujančią Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punkto nuostatą dėl dvasininkų atleidimo nuo karo prievolės; antra, privalomąją pradinę karo tarnybą atidėti juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių ir bendrijų nariams, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statuto ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti vykdyti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse arba bendrijose, t. y. dar kartą yra sąlyga, kad religinė bendruomenė turi turėti juridinio asmens teises, taip pat, kad kanonai, statutas ir kitos šios religinės bendruomenės normos numato, kad tai yra pastovaus pastoracinio darbo pobūdis, o ne vienkartinis.
Trečia. Aišku, kas būtų, jeigu būtų paskelbta mobilizacija tiems asmenims, kurie nėra atleisti nuo tarnybos, o tie, kuriems yra atleidimas, tai tuo 3 punktu numatoma, kad, paskelbus mobilizaciją ir į tarnybą pašaukus juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių ir bendrijų narius, vykdančius pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ir bendrijose, būtų skiriami į karo kapeliono pareigas. Atsižvelgiant į įstatymo įsigaliojimo datą, projektą prašytume svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, ačiū už pristatymą. Aš manau, kad tikrai radote išmintingą sprendimą iš tos situacijos, kuri buvo. Mes turėjome gerą pokalbį su kulto atstovais dėl šitų sprendimų, ir manau, kad visi čia pritarsime. Tik tų diskusijų metu iškilo galbūt dėl kitų tokių specialybių, pavyzdžiui, medikų, ar jie galėtų turėti pasiūlymą tarnyboje pirmiausia eiti tarnauti kaip medikai, o tik po to kaip, sakykim, šauliai? Ar kokių nors kitų profesijų, kurios irgi reikalingos? Ar tokių pamąstymų nėra buvę ir ministerijoje? Ačiū už atsakymą.
R. KAROBLIS. Labai atvirai tariant, tai, pone Seimo nary, pone Juozai Olekai, ko gero, jūs geriau šitą dalyką jaučiate ir išmanote, bet iš tikrųjų pozicija yra, kad per komplektavimo tarnybą turime atsižvelgti į civilines specialybes, ir turbūt tas turėtų būti daroma.
PIRMININKAS. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti, ar buvo diskutuojama su atskirų konfesijų vadovais ir kokie tie pagrindiniai motyvai, paskatinę išvis tokį klausimą?
R. KAROBLIS. Buvo klausimas diskutuotas ir suderintas su katalikų… Vyskupų konferencijos sekretoriatu ir asmeniškai su kariuomenės ordinaru ponu arkivyskupu G. Grušu. Matyt, kad ta nuostata, mūsų galva, yra tinkama visoms tradicinėms religinėms bendruomenėms, kurios (dar kartą) turi juridinio asmens teises ir kurių dvasininkai vykdo pagal jų teisės aktus, vidinius aktus nuolatines pastoracines funkcijas, tai vienas dalykas. O paskatinimas, kaip minėjau, kad pozityvi diskriminacija, kurią numato įstatymas, ir kad buvo būtent dėl to prieštaravimas Konstitucijai. O šiaip iš tikrųjų buvo bandomos visos opcijos. Viena iš jų, kad ministras individualia tvarka priimtų sprendimą dėl konkrečių dvasininkų iškvietimo, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, bet kadangi pavyko, mūsų galva, bendra mūsų nuomone, tų, kurie dalyvavo rengiant, rasti, įtvirtinti objektyvius kriterijus, todėl bendresnė nuostata ir liko. Manau, kad tai yra objektyvesnė nuomonė, nuostata negu tas kitas variantas.
PIRMININKAS. Klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Ačiū už pristatymą. Dabar norėčiau paklausti, panašiai čia jau klausė. Su visomis religinėmis bendruomenėmis, su reformatais irgi buvo apsvarstytas šitas įstatymas? Ir kaip buvo atsižvelgta į Teisės departamento išvadas?
R. KAROBLIS. Ne, su reformatoriais konkrečiai nebuvo derinta, tačiau nuostata, kuri yra įtraukta, t. y. dar kartą pakartosiu tuos pačius bruožus, nuostatas, t. y., pirmas dalykas, juridinio asmens teisės, reformatų bendruomenės tą turi. Antras dalykas, turi savo nuostatas ir statutus. Trečias dalykas, vykdo nuolatines funkcijas. Tai reformatoriai visiškai patenka į šį apibrėžimą, t. y. tas pats statusas, kaip ir katalikų bendruomenės, ir reformatorių, taip stačiatikių, bet aš nenoriu vardinti visų, kurios patenka, kurios ne.
Dabar dėl Teisės departamento siūlymų. Iš tikrųjų yra priimtas sprendimas, kad kapelionai, kurių tikrai yra nedaug kariuomenėje, yra šiuo metu skiriami katalikų, atsižvelgiant į esamą religinių bendruomenių pasiskirstymą Lietuvoje. Yra sudarytas memorandumas būtent su reformatorių bendruomene, kad jų pastoriai, dvasininkai gali aptarnauti ir karius, kurie to prašo, jiems yra visiškai atviras kelias į, sakysim, dislokacijos vietas, kareivines, prie konkrečių karių. O dėl jų skyrimo, pastoriams skirtų bendruomenių, ne katalikų, na, pasižiūrėjus skaičių, kiek yra prašymų iš karių, tai tikrai nėra jokios kritinės masės, bent kokios nors, kuri būtų proporcinga, kad būtų galima šiuo metu skirti, kad reikėtų kitų konfesijų, negu katalikų šiuo metu. Bet taip, jeigu būtų mobilizacija, be jokios abejonės, visi reformatorių dvasininkai būtų (…) į kariuomenę kapelionais ir jiems būtų sąlygos absoliučiai kaip ir visiems kitiems dvasininkams, įskaitant atlyginimus, socialines garantijas ir kitus dalykus.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Iš tiesų, gerbiamasis ministre, kaip ponas J. Olekas sakė, mes buvome Vyskupų konferencijoje, visų frakcijų atstovai, kunigas K. Smilgevičius labai pagarbiai atsiliepė apie jūsų sprendimą ir labai džiaugėsi, kad taip gražiai išsprendėte dėl šitos situacijos. Bet klausimas, ar karo kapelioną skiria, kaip aš supratau, ne Krašto apsaugos ministerija, o pati Bažnyčia jums?
R. KAROBLIS. Karo kapelionas yra profesinės karo tarnybos… Bijau suklysti, atvirai tariant, bet karo kapelionas yra profesinės karo tarnybos narys. Ką gali siūlyti Vyskupų konferencija, tai yra pateikti pasiūlymą.
A. VINKUS (LSDDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Dėkojame pranešėjui. Ar užsirašė kas nors dėl motyvų? Taip. Motyvai už – J. Olekas. Ar norėsite kalbėti?
J. OLEKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Pažadėjau, kad kalbėsiu ir paraginsiu kolegas pritarti šiam sprendimui. Iš tikrųjų tai yra žingsnis į priekį. Anksčiau pagal įstatymą dvasiškiai netarnavo kariuomenėje, dabar yra pasiūlymas, kada ir kaip jie galėtų tarnauti. Turbūt kokiomis sąlygomis jie būtų pasiruošę tokiai tarnystei, mes diskutuosime komitete. O šiaip aš manau, kad karo kapelionai atlieka labai svarbų darbą, nes dvasinis, moralinis palaikymas, kuris yra kapelionų, tarnaujantiems kariams labai svarbus, nes kariai susiduria ne su viena psichologine problema, kurią spręsti padeda karo kapelionai. Todėl kviečiu pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Kadangi motyvų sakyti prieš niekas neužsirašė, gal galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną. Pritariame.
19.22 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 1, 2, 4, 6, 10, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo, 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1441, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 8, 9, 421 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1442, Administracinių nusižengimų kodekso 479, 480 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1443, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1444 (pateikimas)
Kitas klausimas – Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 kai kurių straipsnių pakeitimo, 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1441. Pranešėjas – ministras R. Karoblis. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
R. KAROBLIS. Labai ačiū. Teikiamas įstatymų paketas, jeigu galima, pavadinimo neminėsiu, tai yra Kibernetinio saugumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai ir lydimųjų teisės aktų pakeitimai. Šie pasiūlymai yra susiję su informacinių išteklių saugumo srities reformomis, su kibernetine sauga ir konsolidacija krašto apsaugos sistemoje. Sutarta, kad visos kibernetinio saugumo funkcijos turėtų… Reikalingas vienas šeimininkas, tai kol kas buvo Seime padaryti įstatymo pakeitimai lapkričio 20 dieną dėl Vidaus reikalų ministerijos atitinkamų funkcijų perkėlimo, konkrečiai informacinės saugos, taip pat Vyriausybės priimtais nutarimais, susijusiais su Vyriausybinių ryšių centro reorganizavimu į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą ir Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos reformavimą į Informacinių technologijų tarnybą.
Reikia užbaigti šią reformą, likę paskutiniai žingsniai įstatymų leidybos srityje, todėl to minėto įstatymo tikslas, kad viešųjų ryšių tinklo saugumo funkcijos iš Ryšių reguliavimo tarnybos yra perduotos Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Tiesiog dabar vykdomos funkcijos, kurios turėtų… Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba vykdo valstybinių funkcijų priežiūrą ir valstybei svarbios informacinės struktūros priežiūrą kibernetinio saugumo srityje, o civilinės funkcijos paliekamos atitinkamai Ryšių reguliavimo tarnybos padaliniui. Tikrai pagal tarptautinę funkciją yra pasiektas ekspertų lygiu konsensusas, kad turi būti vienose rankose, neturėtų būti skaidoma, tai yra ir resursų konsolidavimas, ir vienas požiūris, todėl esmė yra būtent RRT funkcijų perdavimas NKSC.
Antras – Administracinių nusižengimų kodekso 479, 480 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Esmė: vietoj Ryšių reguliavimo tarnybos Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui suteikiami įgaliojimai tirti viešųjų ryšių tinklo saugumo pažeidimus. Keičiasi subjektas.
Ir trečias – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas. Esmė: iš Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo išbraukiamas Vyriausybinių ryšių centras, nes nuo kitų metų sausio 1 dienos jis bus pertvarkytas, keičiant jo funkcijas, pavedimą ir atsisakant statutinių valstybės tarnautojų pareigybių, kurioms taikomos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymų nuostatos. Tiesiog išanalizavus priimamas sprendimas, kad iš tikrųjų tinkamas funkcijas turi atlikti civiliai valstybės tarnautojai arba darbo sutartininkai.
Prašome svarstyti skubos tvarka, kadangi, kaip minėjau, tai paskutinis elementas tam, kad būtų įvykdyta šios srities reforma nuo kitų metų sausio 1 dienos.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tiesą sakant, suprantama, konsolidacija sveikintina. (Aš nuo jūsų iš kairės pusės.) Bet terminai tikrai labai glausti. Kiek procesas pajudėjęs, nes paprastai procesas prasideda, kada įstatymu yra įtvirtinamas perdavimas? Iš tikrųjų, kokioje situacijoje esate, ar tikrai per tuos terminus galima suspėti, jeigu iš tikrųjų daug funkcijų perduodama Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui?
R. KAROBLIS. Tas procesas buvo pradėtas jau nuo šių metų sausio, vasario pradžios. Kaip minėjau, lapkričio 21 dieną Seimas priėmė sprendimus perduoti kai kurias funkcijas iš Vidaus reikalų ministerijos į krašto apsaugos sistemą. Turbūt esminiai sprendimai buvo 2017 m. rugpjūčio 16 d. Vyriausybės nutarimas, kada buvo įtvirtinti patys reformos principai. Per tą laiką vyko iš tikrųjų visas reorganizacijos procesas. Dėl jo tikrai įstatyminių pakeitimų tuo metu nėra buvę.
Jeigu kalbėtume apie Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijų perkėlimą, tai čia kalbama apie šešių žmonių funkcijų perkėlimą iš vienos institucijos į kitą, bet žmonės nejuda, lieka ten, kur buvę. Tiesiog krašto apsaugos sistemoje dirbs žmonės iš sutaupytų žmonių ir finansinių resursų dėl reformos. O Ryšių reguliavimo tarnyboje žmonės atliks kitas funkcijas, priskirtos naujos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnybai, kur nebuvo numatytas finansavimas ir žmogiškieji resursai.
Specifika yra galbūt dėl Valstybinių pensijų įstatymo išbraukymų, kadangi buvo reikalinga analizė, buvo reikalingas konkrečių etatų numatymas, mes šiuo metu kalbame apie Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą. Galų gale pasiūlymu atitinkamai… pirmiausia suformulavimas, atitinkamų pareigybių aprašymas ir įsitikinimas, kad iš tikrųjų tai yra nesusiję su statutiniais pareigūnais. Tai buvo iš esmės tie procesai, bet čia yra pati pabaiga, kuri nėra susijusi su pačia reformos pabaiga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, pritardamas jūsų teikiamiems pasiūlymams ir reformai, aš turiu du klausimus.
Pirmas. Dar man dirbant ministerijoje, mes buvome susidūrę su kai kuriomis problemomis dėl Vidaus reikalų ministerijos struktūros, (…) veikla. Ar tos problemos yra kaip nors panaikintos, išnykusios, nes tai daugiausia buvo susiję su saugumu, ypač su tais incidentais net ir Seime? O antras gal toks techninis klausimas. Jūsų teikiamo įstatymo 4 straipsnio „Kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo institucijos“ 2 dalyje jūs išbraukėte Vidaus reikalų ministeriją, o 3 dalyje Vidaus reikalų ministerija išlieka. Ar čia neapsižiūrėjimas, ar kokie nors kiti pasiūlymai? Ačiū už atsakymą.
R. KAROBLIS. Dėl pirmojo klausimo. Valstybinės įmonės infrastruktūra šiuo metu jau yra krašto apsaugos sistemos dalis, jeigu neklystu, nuo liepos 1 dienos. Aišku, dabar ji veikia ir teikia dar kol kas funkcijas viešiesiems subjektams, kol kas atlieka savo funkcijas, bet mes manome tikrai, kad, dirbant kartu, Kibernetinio saugumo centro infrastruktūros rezultatai gerėja. O per metus, dar sunku pasakyti kada, (…) būtų visiškas jos žmonių integravimas būtent į šias dvi minėtas krašto apsaugos institucijas: Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą arba Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybą.
Dėl antrojo klausimo, atsiprašau, jeigu leisite, tikrai negaliu atsakyti dabar staigiuoju būdu. Tikiuosi, rytoj komiteto posėdyje atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Gal galime, kadangi nėra prieš, nekalbėti? Gerbiamasis Juozas vis tiek pelnė šiandien daugiausia kalbėjusiojo nominaciją. Aš manau, kad jam už tai padėkosime, už supratimą. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti po pateikimo. Prašom, statistika. Gerbiamasis J. Razma prašo balsuoti, greitai mes tą padarome. Dėl Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1441 ir lydimųjų projektų Nr. XIIIP-1442, Nr. XIIIP-1443 ir Nr. XIIIP-1444.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. (Balsai salėje) Negalime. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas po pateikimo siūlomas kaip pagrindinis dėl Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Kadangi Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, tai tikimės, kad tai įvyks greitai. Jei komitetui pavyks sutarti, tai gruodžio 14 dieną, jei ne, mes dar turime 19 ir 21 dieną.
Dėl Elektroninių ryšių įstatymo kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomo nenumatyta. Data ta pati.
Dėl Administracinių nusižengimų kodekso – kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Data ta pati – gruodžio 14 diena.
Ir dėl Pareigūnų, karių – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip pagrindinis, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – ta pati.
Ir dar kartą kviečiu… Bendru sutarimu galime pritarti pasiūlytoms datoms ir komitetams.
19.32 val.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1439 (pateikimas)
Dar kartą kviečiu gerbiamąjį ministrą pateikti Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1439. Prašom.
R. KAROBLIS. Labai ačiū. Šio įstatymo projekto tikslas yra papildyti įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytą kitų karinio bendradarbiavimo įrenginių apibrėžimą. Konkrečiai tai dabar numatytas vienos ir kitos šalies karinių institucijų bendradarbiavimas, pavyzdžiui, Lietuvos ir JAV, Lietuvos ir Vokietijos ir panašiai. Tikslas yra išplėsti šią sąvoką, kad būtų nustatytos, kad kita šalis… negu čia karinė dalis, kad galėtų būti ir kitos institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos. Čia būtų ir kitų organizacijų renginiai. Konkrečiai kalbama apie tokius atvejus, kai užsienio kariai, esantys Lietuvoje, bendrauja ir teikia paramą Lietuvos civilinėms institucijoms – globos namams, šeimynų bendrijoms ir panašiems dalykams, kai bendrauja, teikia paramą.
Iš tikrųjų dabartinio įstatymo nuostata buvo rengta tada, kai turėjome tuos klasikinius būdus, dabar situacija yra pasikeitusi, aišku, karių, būnančių Lietuvoje, funkcijos tampa didesnės. Tos sąvokos išplėtimas leistų taikyti tas pačias procedūras, pavyzdžiui, muitinės procedūras, atleidimą nuo pridėtinės vertės mokesčio ir kitus dalykus taip, kaip ir pagal dvišalio karinio klasikinio bendradarbiavimo renginius.
Kodėl tą turėtų ar kas tai turėtų daryti? Ar Krašto apsaugos ministerija, ar pagal funkcijas, sakykime, artima Užsienio reikalų ministerija, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija? Tiesiog kitų šalių praktika, sakykime, Estijos, Latvijos, yra tokia, kad taikomas yra tas pats subjektas, tie patys formalumai, tos pačios, sakykime, visos formos. Bendradarbiavimo subjektai yra aiškūs, kitas dalykas, kad tai yra vis dėlto atvykusių karių papildoma veikla.
O kad problema yra ne teorinė, yra praktika. 2017 metais JAV yra sustabdžiusi keletą paramos projektų vien dėl to, kad mes pagal mūsų įstatymus imame kol kas PVM ir 2018 metais rengiamasi paramą atnaujinti, bet, sakau, pagal JAV taisykles parama neteikiama tada, kada nuo tam tikros paramos priimanti šalis ima mokesčius. Tiesiog tai yra suderinta pirmiausia su Finansų ministerija ir kitomis ministerijomis, turime ir visišką Vyriausybės paramą, kad tokie atvejai ir ši veikla būtų vis dėlto išplėsta ir neapimtų karinio bendradarbiavimo, bet apimtų ir karinį, ir civilinį bendradarbiavimą.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
R. KAROBLIS. Prašome skubos tvarka, atsižvelgiant į artėjančias JAV…
PIRMININKĖ. Supratome. Atkreipsime į tai dėmesį. Ačiū, ministre. Jūsų niekas nenori paklausti, jūs viską paaiškinote jau pateikdamas labai išsamiai.
Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Ar galime pritarti Vyriausybės siūlomai ypatingai skubai? Skubos tvarkai galime pritarti. Siūloma svarstyti artimiausiu metu. Manau, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasirengs tai daryti rytoj. Skuba. Vyriausybė prašo svarstyti skubos tvarka. Pritariame. Dėkojame.
19.37 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-198 (pateikimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-198. Gerbiamoji ministrė M. Vainiutė jau tribūnoje. Žodis jums. Pateikimas.
M. VAINIUTĖ. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai. Dėkoju už suteiktą žodį ir galimybę pateikti projektą, kurio pavadinimas buvo ką tik paminėtas. Minėto įstatymo projektu yra siekiama įgyvendinti 2016 metų birželio mėnesį priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, o konkrečiau, tai teisinės valstybės principu, taip pat Konstitucijoje įtvirtintam 52 straipsniui, kuriame ir nustatyta, kad „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“.
Taigi šis projektas tikrai nėra sudėtingas. Jis yra, kaip matome, tik iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis yra papildomas tam tikra nuostata, o ta nuostata yra ta, kad siūloma į stažą įskaičiuoti ir faktinį tarnybos laiką TSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose, vykdant Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugos kontrolės funkcijas, laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d., iki šių įstaigų apsaugą ir kontrolę perėmė Lietuvos Respublika. Tai šis laikotarpis apimtų 1990 m. kovo 11 d.–1991 metų gruodžio mėnesį.
Konstitucinis Teismas minėtame nutarime iš esmės nustato gana daug argumentų, kodėl šį laikotarpį reikėtų įskaičiuoti. Ir čia pagrindiniai argumentai yra tokie, kad jau 2013 metais Konstitucinis Teismas, aiškindamas 52 straipsnį, pabrėžė, kad, būtent skaičiuojant valstybines pensijas, jų skyrimas ir gavimas turi būti siejamas su asmens tarnyba Lietuvos valstybei ir kad lojalumo momentai… Šiuo atveju pabrėžiama, kad jeigu tas laikotarpis buvo įskaičiuojamas iki 1990 m. kovo 11 d., tai, aišku, nebūtų logiška, jei tas laikotarpis iki to laiko, kol Lietuvos Respublika perėmė šitų įstaigų kontrolę, nebūtų įskaičiuotas. Juo labiau kad tuo laikotarpiu iš esmės per labai trumpą laiką pareigūnai buvo kviečiami toliau sąžiningai dirbti savo darbą, kad būtų išsaugotos socialinės vidaus reikalų darbuotojų garantijos, taip pat kiti, sakykim, svarbūs momentai, kad turėtų būti išlaikomos ir toliau socialinės, materialinės garantijos. Kadangi tas darbas turėjo būti tęsiamas, iš tikrųjų tas laikotarpis turėtų būti įskaičiuojamas į stažą. Gal trumpai būtų tokie pagrindiniai momentai.
Dėl Teisės departamento. Aišku, visada labai svarbu atsižvelgti. Iš tikrųjų jokių pastabų ir pasiūlymų nepateikė. O minėto projekto 2 straipsnis čia yra toks visiškai gal, sakytume, techninio pobūdžio, nes iš esmės yra kalbama apie tai, kokiu principu ir kaip turėtų būti tas stažas apskaičiuojamas, pats mechanizmas, taip sakant, tie patys įgyvendinimo principai. Bet, kaip sakiau, pagrindinė nuostata yra šito projekto 1 straipsnis. Tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, aš suprantu, kad ne jūs rengėte tą įstatymo projektą, bet turiu konstatuoti, kad jus apgavo. Deja, tai nėra nei paprastas, nei elementarus projektas ir jis tikrai yra politinis. Aš nežinau, kodėl parašyta tiktai apie pataisos įstaigas, bet tie žmonės, kurie gyveno prieš 30 metų, žino, kad ne pataisos įstaigų reikalas. Ar jums žinoma, kad buvo 1988 metais toks „bananų balius“ ir kas tame „bananų baliuje“ buvo aktyvūs veikėjai? Aš tiesiog užduodu klausimą ir paskui pasisakysiu prieš šį projektą detaliau. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gal diskutuosime asmeniškai? Kolegos, klausimas buvo ministrei. Ministrė atsako į jūsų klausimą. O su ponu J. Bernatoniu jūs pasitarsite.
M. VAINIUTĖ. Dėkoju už klausimą. Aš atsiprašau, bet, žinokite, tikrai man ta sąvoka, apgailestauju, „bananų balius“ nėra žinoma. Tikrai atsiprašau.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Ačiū už pristatymą. Skaitau, aiškinamajame rašte yra parašyta, kad įstatymo projekte nurodytu teisiniu reguliavimu galės pasinaudoti apie 170 asmenų. Man šitas klausimas, kodėl apie? Esamų ir būsimų pareigūnų. Kada čia rengiasi atsirasti dar naujų pareigūnų, buvusių tuo metu? Man toks nesuprantamas… Ir dar, paaiškinkit, papildomų lėšų reikės 34 tūkst., apie 300. Čia metams tos pajamos bus ar čia… Kaip? Ačiū.
M. VAINIUTĖ. Tokie skaičiai… Žodžiu, žinokite, ką aš galėčiau atsakyti į šitą jūsų klausimą? Iš esmės šitas projektas jau yra parengtas, kaip tiktai labai dėkoju gerbiamam teisingumo ministrui J. Bernatoniui, jūs į tai įsitraukėte, iš esmės tas projektas buvo parengtas dar jums būnant ministru. Tiesiog, kadangi tikrai laikas eina… Kaip aš minėjau, projektas… Konstitucinio Teismo nutarimas yra priimtas pakankamai seniai, iš tikrųjų priedermė įgyvendinti. Tikrai, žinokite, aš nenorėčiau čia ko nors apgaudinėti ir turiu sąžiningai pasakyti, kad tas aiškinamasis raštas yra toks. Bet tikrai mes neturime jokio pagrindo netikėti tais pateiktais skaičiais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš buvau nusiteikęs palaikyti šio įstatymo pataisą, bet esu labai nemaloniai nustebintas, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė nežino pirmos agresijos prieš Sąjūdžio ir Lietuvos žmones, kurią įvykdė SSRS struktūros 1988 metų rugsėjo mėnesį. „Bananų balius“, kuris vyko prie Katedros aikštės, yra viena iš tų agresijų, kuri buvo pirmą kartą panaudojant jėgą. Dirbant teisingumo ministre, iš tikrųjų tokius dalykus reikėtų žinoti.
Mano klausimas…
M. VAINIUTĖ. Aš…
J. OLEKAS (LSDPF). …yra tiktai, ar jūs tame papildyme, kurį teikiate, kalbate tik apie tuos žmones, kurie vykdė pataisos įstaigų kontrolę? Ne apie kitus, tarnavusius SSRS struktūrose, bet būtent apie pataisos įstaigas. Ačiū.
M. VAINIUTĖ. Labai dėkui už pastabą. Aš norėčiau gal taip atsakyti, kad iš tikrųjų aš nesu tokia jauna, kad to 1988 metų laikotarpio neprisiminčiau. Aš tik norėjau pasakyti, be abejo, prisimename visus tuos Sąjūdžio laikus. Aš tuo laiku jau dirbau mokytoja. Taigi tikrai buvau pakankamai sąmoninga, kad galėčiau tuos įvykius vertinti. Tiktai aš norėjau atkreipti dėmesį, aš gal turėjau plačiau pakomentuoti. Aš pasakiau, kad man ta sąvoka – „bananų balius“ nėra žinoma, bet šiaip tie įvykiai, be abejonės, tikrai visiems yra žinomi.
Kodėl tai, ką jūs pasakėte, yra tiktai apie pataisos įstaigų darbuotojus? Iš tikrųjų, rengdamasi šitam pristatymui, aš dar kartelį įsigilinau į Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriam įgyvendinti ir yra skirtas šitas įstatymo projektas, ir būtent santraukoje, kur yra pateikta Konstitucinio Teismo… Jeigu leisite, trumpai pacituosiu, ką konstatavo Konstitucinis Teismas: „Nėra jokio konstitucinio pagrindo tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti faktinį tarnybos po 1990 m. kovo 11 d. kituose SSRS VRM vidaus kontrolės ir vidaus reikalų padaliniuose, kituose SSRS ginkluotųjų pajėgų padaliniuose, pasienio, muitinės, saugumo ir kitose tarnybose laiką.“ Tiesiog Konstitucinio Teismo citata. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – J. Olekas. Ačiū, ministre. Jūs galite atsisėsti.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš išsakysiu nuomonę už su didele abejone dabar po ministrės pristatymo, nes tas, kas čia buvo parašyta, buvo parašyta labai aiškiai, kad tiktai tuose kariuomenės padaliniuose, kurie vykdė pataisos įstaigų apsaugą. Kaip čia mano kolega klausdamas ir sakė, kad buvo įvairių tarnybų, bet ministrė paaiškindama dabar labai plačiai išsiplėtė, kad ir pasienio tarnyboje, kuri buvo turbūt dar tais laikais KGB tarnyba. Todėl, man atrodo, turėtume taikyti skirtingus vertinimus. Jeigu mes kalbame apie tuos žmones, kurie dirbo arba liko tarnauti pakviesti čia, iš Seimo, tuo metu Aukščiausiosios Tarybos, pereiti tarnauti į Lietuvos valstybės pusę ir jie vėliau perėjo į Lietuvos institucijas, todėl man atrodo, kad būtų logiška tą laikotarpį įskaityti. Bet jeigu čia taip plačiai traktuojama, tada man kyla daug abejonių. Aš manau, kad komitete į tai turėtų būti labai rimtai atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tai siūlau tiesiog atmesti šį projektą. Pacituosiu, vis dėlto yra kalbama ne apie kokius nors pavienius žmones, kurie kalėjimuose vykdė kalinių kontrolę, o cituoju: „Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose.“ Tie daliniai turėjo dvigubą paskirtį: ir veždavo kalinius, ir saugojo kalėjimus, ir, esant reikalui, kas buvo 1988 m. rugsėjo 28 d., vaikydavo demonstracijas. Todėl šiuo atveju aš siūlau vis dėlto vadovautis tuo: perėjo jie į Lietuvos jurisdikciją, nuo to laiko ir gauna tas pensijas ir visa tai, kas buvo jau Lietuvos laikais. Tą faktinį laiką, kurį jie tarnavo iki tol, deja, vis dėlto tai buvo tuometinio režimo atrama, kad ir kaip mes juos mėgintume pritempti prie paprastų kalėjimų sargų. Taip nebuvo. Todėl siūlau tiesiog atmesti. Aš manau, tai būtų logiškas ir protingas sprendimas. Gaila, kad, aišku, ministrei patarėjai gal nepatarė, irgi nežinojo, ką reiškia tie įvykiai ir ką reiškia šie vidaus kariuomenės daliniai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsisprendžiame balsuodami. Prašau.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 54, prieš – 6, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną. Dėkoju.
19.50 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1290 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1290. A. Širinskienė. Pateikimas. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Siekiant mažinti kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainas, teikiamu įstatymo projektu yra siūloma nustatyti, kad, apskaičiuojant mažmeninę kompensuojamojo vaistinio preparato kainą, ne didesni negu sveikatos apsaugos ministro patvirtinti antkainiai pridedami ne prie deklaruotos kainos kaip dabar, bet prie Lietuvos rinkai taikomos kainos vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės, kurie iš tikrųjų siūlomi parduoti Lietuvoje.
Kitas dalykas, kuris vėlgi įvedamas siūlomu įstatymo projektu, yra tas, kad keičiamuose įstatymo 57 ir 59 straipsniuose yra siūloma suteikti Vyriausybei įgaliojimus nustatyti kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių ne tik bazines kainas, bet ir paciento priemokos apskaičiavimo tvarką bei bazinės kainos ir paciento priemokos dydžio, įrašant vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones į kainynus, reikalavimus.
Taip pat naikinama teisės spraga, nes šiuo metu įstatymu yra numatyta tiktai galimybė vykdyti lygiagretų vaistinių preparatų importą, tuo tarpu lygiagretus vaistinių preparatų platinimas nebuvo apibrėžtas. Tai atitinkamai taisant 57 straipsnį tarp subjektų yra įrašomi ir subjektai, kurie užsiima lygiagrečiu vaistinių preparatų platinimu, tai yra įveža lygiagrečiai tuos preparatus, kurie yra registruoti Europos vaistų agentūroje, ne tik valstybėse narėse, kad yra dabar.
Be to, yra daroma nemažai ir redakcinio pobūdžio pataisymų. Tikimasi, kad priėmus įstatymo projektą bus užtikrintas didesnis teisinis aiškumas, atsisakyta perteklinio reguliavimo, o vis dėlto galimybė Vyriausybei tvirtinti paminėtus dalykus, kaip ir bazinės kainos ar priemokos apskaičiavimo tvarką, leis kur kas lanksčiau reaguoti į rinkos pokyčius tiek Lietuvoje, tiek, kadangi žinome, yra referencinės valstybės, tai ir atitinkamai į rinkos pokyčius referencinėse valstybėse.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš noriu paklausti, ar jūs išvis atsisakote deklaruojamos kainos ir pereinate prie vaistinių preparatų Lietuvai taikomų kainų, jų niekur kitur nebelieka? Ir koks šiandien tas santykis tarp deklaruojamos kainos ir Lietuvai taikomo vaistinio preparato kainos?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, iš tiesų yra siūloma pereiti nuo deklaruotos kainos prie Lietuvos rinkai taikomos kainos manant, kad toks reguliavimas bus kur kas aiškesnis. Be abejo, žiūrint vėlgi tolesnį reguliavimą, kuris matomas ir Vyriausybės nutarime, nes Vyriausybės nutarimas taip pat jau yra pateiktas derinti, tai ir kainų lyginimas referencinėse valstybėse taip pat keisis. Bet tai yra ne įstatymo reguliavimo dalykas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti, ar nebus taip, kad daug inovatyvių etinių vaistų, kurie yra brangūs pagal gamintojo sąnaudas, nepateks į kompensuojamųjų sąrašą? Ar yra galimybė, sakykime, etinių, generinių medikamentų patekimui (…)?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų įstatymo projektas bus taikomas visų pirma visoms grupėms vaistų – tiek patentiniams vaistams, tiek generiniams vaistams. Bet kai kurie aspektai, kaip mano minėtas lygiagretus platinimas, pirmiausia, tikėtina, bus taikomi patentiniams vaistams. Kaip Europos Sąjungos valstybių narių praktika rodo, lygiagretus platinimas ar lygiagretus importas pirmiausia rinkoje atsiranda tada, kada yra patentiniai vaistai ir tam tikra prasme sukuria konkurenciją tarp patentinių vaistų, kada tiesiog galima perparduoti tą patį vaistinį preparatą, kuris yra registruotas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Man šiek tiek neramu, kai valstybė pradeda kištis per daug į kainas, tai automatiškai dažniausiai tos kainos nesumažėja, o dažniausiai verslas prisitaiko taip, kad tos kainos didėja. Norėčiau vis dėlto paklausti, ar tikrai Vyriausybė padarys kokias nors protingas formules, kad nereikės ir rinkos, ypač dėl priemokų, kurias turėtų sureguliuoti ministerija? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Na, iš tiesų vaistų rinka yra išskirtinė rinka Europos Sąjungoje, kur visos valstybės narės labai griežtai reguliuoja tiek pacientų priemokas, tiek mažmeninės ar didmeninės prekybos antkainius. Reguliavimo prasme mes tikrai nesiskiriame nuo kitų Europos Sąjungos valstybių.
O dėl paciento priemokos, tai lieka poįstatyminiam reguliavimui, tai nėra įstatymo reguliavimo dalykas ir niekada nebuvo. Tačiau Vyriausybė ar ministerija, kiek man žinoma, yra linkusi galvoti apie fiksuotą priemoką visiems vaistiniams preparatams. Tai greičiausiai reikštų, kad ten, kur yra labai didelės priemokos, jos labai ženkliai pacientams sumažės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Aš trumpai, kolege. Klausimas būtų daugiau gal ministrui. Kas jums žinoma, ar mes dalyvaujame vaistų pirkime kartu su kitomis valstybėmis, kad numuštume kainą per didelį kiekį, ar jau vyksta tokie poslinkiai?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikiu, kad jūs ministrui tą klausimą užduosite per Vyriausybės valandą. Kiek man yra žinoma, Višegrado valstybių lygmeniu vyksta derybos. Kiek jos yra pažengusios, tikrai negaliu pasakyti. Bet žinau, kad ministras tikrai buvo susitikimuose ir tam tikri susitarimai vyksta. Anksčiau buvo linkstama prie Pabaltijo rinkos vienijimo, dabar matant, kad vis dėlto ta Pabaltijo rinka maža ir bandyti pirkimai nepasiteisino, tiesiog yra pereinama prie Višegrado formato.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“, „Ne!“) Balsuojame dėl Farmacijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-1290 po pateikimo.
Balavo 67 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną.
Gerbiami kolegos, mūsų darbo laikas, numatytas darbotvarkėje, kaip ir baigėsi. Ar galime sutarti, kad mes leidžiame visus likusius… (Triukšmas salėje) Dar pusę valandos pratęsiame? (Triukšmas salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad leistume pateikti, svarstyti likusius įstatymų projektus? (Šurmulys salėje)
J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, su viena sąlyga, kad visi esantys tribūnoje kalbės trumpai, nepasakos mums ilgų istorijų.
PIRMININKĖ. Taip, sutarėme.
19.59 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1379 (pateikimas)
Sutarėme ir kviečiu Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą pateikti gerbiamąjį ministrą V. Sinkevičių. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1379.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Keičiami Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 12 ir 14 straipsniai. Įstatymo tikslas yra įtvirtinti efektyvią laisvųjų zonų stebėsenos sistemą.
LEZʼų ir valstybės pagalbos stebėsenos trūkumai bei būtinybė nustatyti efektyvią laisvųjų ekonominių zonų stebėseną yra rekomenduojama netgi valstybės audito ataskaitoje, visai neseniai nagrinėtoje komitetuose. Ir siūloma keisti 12 straipsnį, numatyti, kad būtent LEZʼų valdymo bendrovės turi teisę gauti iš zonoje veikiančių įmonių Vyriausybės ar įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie jų veiklą ir veiklos rezultatus. Taip pat svarbus pakeitimas yra 14 straipsnio, kad LEZʼų valstybinę priežiūrą atliekanti valstybės institucija, atsižvelgdama į LEZʼų ir jų valdymo bendrovių veiklos rezultatus bei įvertinusi LEZʼų stebėseną vykdančios viešosios įstaigos pasiūlymus, pagal kompetenciją priima sprendimus dėl esamų laisvųjų ekonominių zonų plėtros, jų veiklos skatinimo, teikia pasiūlymus Vyriausybei ir Ūkio ministerijai. Įgyvendinus pakeitimus, bus suteikta viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“ pagal kompetenciją atlikti LEZʼų stebėseną pagal tuos pateiktus duomenis. Manau, kad tokiu būdu Ūkio ministerija galės atlikti kokybišką LEZʼų stebėseną, įvertinti tą lėšų nuolatinį poreikį ir investicijas, taip bus užtikrinama pakankama LEZʼų veiklos ir valstybės pagalbos stebėsena, o šios stebėsenos pagrindu ir bus priimami pagrindiniai sprendimai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Trumpai stengiausi.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi V. Rinkevičius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Man daugiau klausimų kyla dėl bendrovių valdymo. Ar iš tikrųjų yra didelis poreikis kištis į jų reikalus, nes jie faktiškai nori dirbti gerai vien todėl, kad iš to gyvena? Kiek giliai ruošiamasi kištis ir ar ta priemonė apskritai reikalinga?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Manau, kad priemonė reikalinga, nes akivaizdu, kad dabar yra nuolat iš valstybės prašoma vienų ar kitų investicijų į vieną ar kitą ekonominę zoną, ir kol kas negalime pasakyti, ar tikrai to reikia, ar ne. Prašoma kelią nutiesti, visi geležinkelio nori ir panašiai, tai čia aš manau, kad labai svarbus stebėsenos modelis. Jis leis mums vienokias ar kitokias išvadas priimti dėl vienos ar kitos, nes turime septynias ekonomines zonas, o resursai nėra begaliniai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Įmonės turi prievolę savo veiklos metinių finansinių rezultatų ataskaitas pristatyti Registrų centrui.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ar nebus dubliavimo čia ir ar nepablogins mūsų investicinės aplinkos reitingų tarptautiniu mastu?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Manau, kad ne, bet atsižvelgsime į tai, kad nebūtų papildoma, besidubliuojanti administracinė našta. Kai kurie duomenys yra reikalingi, reikalingi ir tam, kad skirtume prašomą paramą, nes iš tiesų dažnai įmonės prieš ateidamos į laisvąją ekonominę zoną pateikia projektą ir kokia veikla užsiims, ir kokie bus rezultatai. Visi tie duomenys, manau, kad reikalingi valstybei.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, čia aš matau, kad atsiranda dar viena kontroliuojanti institucija. 1 straipsnyje parašyta, kad laisvųjų ekonominių zonų valstybinę priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarką atlieka jos įgaliota valstybės institucija. 2 straipsnyje rašoma – Lietuvos Respublikos ūkio ministro įgaliota viešoji įstaiga ir taip toliau, ir taip toliau. Ir vėl teikia tuos duomenis, dėl kurių čia kolegos abejojo. Dar viena institucija. Man atrodo, kad čia iš tikrųjų yra ženklus verslo apsunkinimas. Jeigu mes norime stebėti tas valdymo įmones, tai čia vienas dalykas, bet jūs kalbate ne tik apie laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendroves, bet ir laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančių įmonių veiklą, jų rezultatus ir taip toliau, ir taip toliau. Jeigu norite nutiesti kokią nors infrastruktūrą, galbūt standartinę ar kokią, bet čia apie konkrečios įmonės veiklą. Dar viena institucija.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Jau ir dabar yra tas įgaliojimas „Investuok Lietuvoje“, tik nėra pagal įstatymą pagrindo tą informaciją analizuoti ir teikti išvadas, tai vienas dalykas. Antras dalykas. Čia reikėtų atskirti, ką ir paminėjo gerbiamasis E. Pupinis, kad įmonė, administruojanti LEZʼą, šiaip ar taip, yra suinteresuota kuo geresne LEZʼo veikla, bet labai retai yra suinteresuota investuoti į tą LEZʼą ir investicijų žiūri link valstybės. Tai mums šiuo atveju taip pat reikia adekvačiai įvertinti ne tik tą jų didelį norą, bet adekvačiai įvertinti ir Vyriausybės, valstybės galimybes investuoti LEZʼe, o, šiaip ar taip, ta informacija, daug jos yra teikiama, tik nėra įstatymu įteisinta.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, vis tiek iš jūsų pateikimo sunku suvokti, kur čia dabar kas naujo atsiranda, nes jūs patys sakėte, kad „Investuok Lietuvoje“ dabar pagal pavedimą gali tuos dalykus daryti. Ar čia jiems pavedame kokius nors naujus duomenis, kuriuos, sakykim, Mokesčių inspekcija ar kitos kontroliuojančios institucijos turėjo, ir mes jiems suteikiame tokią galimybę? Tuos bendruosius dalykus jūs galit bet kam pavesti žiūrėti, analizuoti, visiškai to įstatymo pakeitimų nereikia. Gal čia kažkas naujo, kažkokie įrankiai, kurių anksčiau jie neturėjo?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Pirmiausia poįstatyminiais aktais dar bus tvirtinama papildomai, kokią informaciją turėtų „Investuok Lietuvoje“ gauti būtent iš LEZʼų įmonių, LEZʼų bendrovių. Aš manau, kad pirmas dalykas, kas yra įteisinama, t. y. įgyvendinama ir Valstybės kontrolės rekomendacija, kad valstybė turėtų atlikti laisvųjų ekonominių zonų stebėseną, kaip yra panaudojamos valstybės lėšos, kaip jos sunaudojamos, kokią naudą galų gale tas mūsų investuotas euras duoda.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš labai įdėmiai žiūriu į jūsų starto pradžią ir man iš tikrųjų smalsu, kada jūs pradėsime generuoti pokyčius. (R. Sinkevičius: „Čia su įstatymu susiję…“) Galbūt čia iš praeities ateinantis įstatymo projektas, bet vis tiek. Yra LEZʼų, kurie neblogai veikia, yra LEZʼų, kur absoliučiai nieko nevyksta, faktiškai yra švaistomi pinigai. Tai dabar jau šitą priemonę įdiegsite, viskas apsivers, visi pradės puikiai dirbti, o jeigu ne, tai kam čia laiką gaišinate mūsų ir savo?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš turbūt atsakyčiau į klausimą klausimu. Kiek kadencijų jūs esate Seimo narys ir ar matėte bent vieną įstatymą, kurį priėmus rytoj staiga viskas pasikeitė? Tai yra viena iš kompleksinių priemonių, kuri padės efektyviau valdyti mūsų laisvąsias ekonomines zonas. Šalia to aš jau anksčiau esu pateikęs paketą laisvųjų zonų… apmokestinimo laisvosios zonos, taip pat reglamentavimo žemės išsipirkimo klausimų ir panašiai. Tai yra visas komplektas, kuris padeda mūsų valstybei regione būtų konkurencingai.
Žinome, kad tokias pačias specialiąsias zonas turi ir Lenkija, turi ir Latvija. Matydami, analizuodami jų situaciją, teikiame atitinkamus siūlymus, kurie padėtų būti mums konkurencingesniems ir atsivesti vienas ar kitas investicijas. Manau, kad tai veikia, žiūrint į tai, kaip užsipildo Kauno ar Klaipėdos LEZʼai. Kalbant apie kitus LEZʼus – Šiaulių ar Panevėžio, aš manau, jiems taip pat reikia duoti laiko, nes prieš tai mano minėti LEZʼai veikia per gerą dešimtmetį. Aš manau, kad visos tos kompleksinės priemonės gale dienos duos tą pozityvų rezultatą, o mes kartu savo ruožtu kaip valstybė, kaip investuotojas taip pat matysime, ką vis dėlto, kiek mes investavome ir kokią naudą iš to gavome – ar tik bukai investavome į asfaltą, ar vis dėlto tai duoda kažkokią naudą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, akivaizdu, kad pasitikite „Investuok Lietuvoje“ kaip institucija ir kalbate apie papildomas funkcijas ir atsakomybes jiems. Bet šiandien dar čia, Seimo salėje, šykštėjote jiems investicijų, gailėjote institucijai papildomo finansavimo, kuri, akivaizdu, dirba gerai, o dabar kalbame apie papildomas funkcijas. Gerbiamasis ministre, apsispręskite – gera ar blogai dirba „Investuok Lietuvoje“, reikia ar nereikia didinti jai finansavimą?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš esu apsisprendęs ir tą esu pasakęs dar anksčiau, kad „Investuok Lietuvoje“ dirba gerai. Bet, kalbant apie skiriamą finansavimą, „Investuok Lietuvoje“ buvo pakviesti į klausymus Ekonomikos komitete, kur jiems buvo užduotas labai konkretus klausimas, ar reikalingas papildomas finansavimas. Vadovo buvo pasakyta, kad šiuo metu ne, nes ir taip yra daug neužpildytų etatų, praeitais metais, šiais metais yra skirtas papildomas finansavimas. Įmonė, viešoji įstaiga nespėja tiek augti, todėl aš manau, kad skirti tą nereikalingą milijoną… Skirsime, kai ateis laikas, kai „Investuok Lietuvoje“ bus pasiruošusi tam augimui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. K. Masiulis – nuomonė už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš vis dėlto su tam tikromis rezervacijomis manau, kad reikia pritarti šiam projektui. Idėjos yra aiškios. „Investuok Lietuvoje“ yra viena iš nedaugelio Lietuvos agentūrų, kuri iš tikro duoda didžiulę naudą ir neša indėlį į valstybės investicijas, ir tokį ženklų indėlį. Man jau vien tai, kad šiame projekte bus, LEZʼuose dalyvaus „Investuok Lietuvoje“, kelia pasitikėjimą, bet patys tikslai nėra iki galo aiškūs. Tikiuosi, gal išsiaiškins.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš ne griežtai prieštarauju iš tikrųjų, bet man atrodo, kad tai tam tikras apsunkinimas ir dar viena administracinė ar biurokratinė našta, nes jeigu pažiūrėtume, tai iš tų pateiktų siūlymų šiame įstatyme susidaro toks vaizdas, kad ministras nesusitvarko su „Investuok Lietuva“ ir jam reikia dar kokių nors papildomų įstatymų priemonių, kad „Investuok Lietuva“ pateiktų analizę, rekomendacijas. Aš manau, kadangi Ūkio ministerija yra steigėjas, tai steigėjui paprastai institucijos tą informaciją pateikia.
Kitas siūlymas neatlygintinai iš valstybės registrų gauti informaciją apie įmonių ir laisvųjų ekonominių zonų bendrovių veiklos rezultatus. Jeigu galima tuos rezultatus surasti registruose, tai nereikia jų reikalauti atskirai vėl iš įmonių, nes tai bus dar vienas informacijos teikimo dubliavimas.
Aš linkiu sėkmingai išanalizuoti Ekonomikos komitete, kuris tą įstatymą toliau nagrinės, tai, ką reikia, patvirtinti, bet tikrai vengti tų dalykų, kurių mes bandėme atsisakyti, tai yra papildomai dubliuojančios informacijos rinkimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame ir apsisprendžiame dėl Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną.
20.12 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1261(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, rezerviniai klausimai. Aš visų pirma norėčiau prašyti, kad mes svarstymo stadijos rezervinį 5 klausimą svarstytume – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. N. Puteikis pateiktų Audito komiteto išvadą. Gerbiamasis Puteiki, prašome į tribūną, Audito komiteto išvada. Ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti Audito komiteto išvadai dėl redakciniu požiūriu patobulinto Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1261(2).
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bukausko nematau. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininke Povilai Urbšy, gal jūs galėtumėte pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą?
P. URBŠYS (LVŽSF). Komitetas pateikė siūlymus detalizuoti, kokiomis sąlygomis teikiama labdara, ir atsižvelgti į nurodytas pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs liekate tribūnoje diskutuoti. Ar, Povilai Urbšy, norite diskutuoti? Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, posėdis artėja prie pabaigos, noriu minutėlę dėmesio. Mes esame pastebėję, kad kai kurių čia mūsų esančių požiūriai dėl savivaldos teisių išsiskyrė. Vienų nuomonė yra ta, kad iš tikrųjų tas teises reikia siaurinti, sakykime, dėl labdaros skyrimo, atimti tą galimybę iš savivaldybės įmonių. Kita nuostata, sakykime, mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, yra palikti tą teisę, bet aiškiau ir skaidriau reglamentuoti. Tie siūlymai ir bus tokie. Audito komiteto, kad negalima pasitikėti savivaldybėmis ir jų įmonėmis, todėl reikia uždrausti galimybę teikti paramą ir labdarą. Yra kitas būdas – vis dėlto gerbti savivaldos konstitucinę teisę, bet kartu nustatyti tam tikrus saugiklius. Tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją gerbiamąjį N. Puteikį. Aptarsime ir jūs pagarsinsite pagrindinio komiteto išvadas ir argumentus. Prašau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, kuris buvo teiktas dėl 1 straipsnio, pristatyti. P. Urbšį. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Kaip ir kalbėjau jums iš tribūnos, yra mūsų siūlymas aiškiau reglamentuoti ir sugriežtinti paramos teikimo kontrolę. Šito siūlymo esmė yra ta, kad turi būti patvirtintos paramos valdymo taisyklės, atitinkančios Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatyme apibrėžtus visuomenės naudos, efektyvumo ir racionalumo principus. Turi būti nustatyti paramos teikimo kriterijai. Toks mūsų siūlymas.
PIRMININKĖ. Audito komitetas turi kitą nuomonę, nepritarė.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas nepritarė, nes mano, kad siūlomi neva saugikliai iš tikrųjų nėra saugikliai. Mūsų nuomonei pritarė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už pasiūlymą Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Kalba J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš iš tikrųjų labai pritariu pono P. Urbšio pateiktam pasiūlymui ir tam matymui. Jeigu mes norime, kad mes gerbtume savo valstybines įmones ar institucijas, mes negalime jų pastatyti į priešingą poziciją privačioms. Jeigu privati gali teikti paramą ar labdarą, tai ji jau yra gera, o savivaldybių įmonė jau automatiškai žmonėms atrodo bloga, nes ji nieko negali suteikti. Todėl aš pasisakau už tai, kad mes turėtume labai griežtas taisykles. Taip, suprantu, kad valstybės ir savivaldybių įmonė turi mokėti dividendus ar mokesčius ar savo uždarbį perduoti valstybei ar savivaldai ir savivalda finansuotų, bet gyvename tokiame pasaulyje, kad egzistuoja ir įmonės, ir tos įmonės iš tikrųjų turėtų turėti lygias sąlygas.
Todėl aš pasisakau už griežtesnę tvarką, bet galimybę tokią paramą suteikti, ir kviečiu pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto teiktai pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu iš tiesų mes norime išvaduoti savivaldybių įmones nuo vietos politikos įtakų, skirstant kažkokias lėšas kaip labdarą, tai tikrai nepriimkime šio pasiūlymo. Mane tikrai šiek tiek stebina, kad P. Urbšys, kuris pasisako už įvairius skaidrinimus, teikia tokią pataisą. Lyg neįsivaizduotų, kaip dalina labdarą savivaldybių įmonės, kur yra aiškūs, įtakingi valdantieji politikai. Mes galime nesunkiai numanyti, kaip bus Druskininkų savivaldybėje dalinama parama ar panašiai. (Šurmulys salėje) Arba mes ką nors padarome, arba nevaidinkime, kad čia, kaip siūlo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, priims taisykles ir ten viską gražiai aprašys. Savivaldybių įmonės yra tokios, kurios nelabai turėtų uždirbti kokio pelno ir ką nors skirstyti, nes tai yra šilumos įmonės, vandens tiekimo įmonės, keleivių vežimo įmonės ir panašios. Gerai, jeigu jos dirba ne su minusu. Todėl aš siūlau išvaduoti jas nuo visų įtakų ir nuo paramos teikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuokime ir apsispręskime dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateikto pasiūlymo. Balsuodami už, pritariate Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, balsuodami prieš, pritariate Audito komiteto nuomonei. (Balsai salėje)
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Vytautai! Viršūnė!
PIRMININKĖ. Prašome nediskutuoti iš tribūnos, gerbiamasis pranešėjau.
Seimo narių sprendimas. Balsavo 58 Seimo nariai: už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto poziciją pasisakė 24, prieš – 14, susilaikė 20. Lieka pagrindinio Audito komiteto nuomonė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui nepritarta.
Dar vienas pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Ar šie pasiūlymai susiję?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Susiję. Kadangi nepritarta šitam, tai kitų svarstyti nereikia. Dėkojame.
Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo – J. Olekas. Gal galime, kolegos, nebekalbėti ir po svarstymo pritarti? Galime. Dėkoju. Ačiū pranešėjui.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ačiū už išlaikytą egzaminą.
20.20 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1321(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Rezervinis 6 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1321(2). Svarstymas. Pranešėjas – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, per pateikimą buvo pateikti du įstatymo variantai, kurie reglamentuoja, ar kolegijų direktoriai turi būti mokslų daktarais, ar neturi būti mokslų daktarais. Mes komitete šiuos du įstatymų projektus, kurių vienam atstovavo G. Steponavičius (jis manė, kad nereikia, kad aukštųjų mokyklų vadovai būtų daktarais), kitam atstovavome A. Gumuliauskas ir aš (mes manėme, kad reikia, kad būtų daktarais), pasiekę bendrą supratimą, sujungėme būtent mūsų pasiūlymo pagrindu, tačiau perkėlėme įsigaliojimą į 2022 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad tiems žmonėms, kurie dar nesuspėjo dėl kokių nors priežasčių, mes sudarome galimybę būti mokslų daktarais. Šis sprendimas komitete buvo priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra norinčių po svarstymo kalbėti už. Gal galime nekalbėti, gerbiamas Jurgi? Galime nekalbėti. Akcentuoju, kad sujunti įstatymų projektai Nr. XIIIP-1204 ir Nr. XIIIP-1321. Po svarstymo bendru sutarimu? Galime.
20.22 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1423(2) (svarstymas)
Rezervinis 7 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1423(2). Švietimo ir mokslo komitetas pagrindinis. E. Jovaiša – komiteto išvada. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas liečia valstybinių mokslo institutų darbuotojų atlyginimų kėlimą vidutiniškai 20 %. Pinigai yra mūsų šiandien nubalsuotame biudžete – 2,7 mln. Yra speciali išvada, kad nereikia Vyriausybės išvados. Komitete buvo priimta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomo komiteto išvadą – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Kolegos, komitetas projektą svarstė gruodžio 6 dieną. Pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 12 – už, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dalyvauti diskusijoje niekas nenori. Nuomonė už, nuomonė prieš? Kalbėti nenori. Bendru sutarimu po svarstymo. Dėkoju.
20.23 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1424(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1424(2). Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša. Svarstymas. Komiteto išvada.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Mielieji kolegos, įstatymo projektas liečia mūsų studentiją. Čia yra valstybės nefinansuojamų studentų įmokų grąžinimas. Sudaroma galimybė turėti didesnį skaičių tų studentų, kuriems būtų grąžinama, suvienodinamos šios kompensacijos sąlygos. Labai svarbu ir tai, kad numatoma kasmet grąžinti tas įmokas gerai besimokantiems studentams, kurie išeina programą. Komitete yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš? Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Prašome, gerbiamojo J. Razmos siūlymu, balsuoti.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 59, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
20.25 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-687(2), Administracinių nusižengimų kodekso 415, 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-688(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-687. J. Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. J. Sabatauską matau, jis labai pareigingai šiandien dirba ir ateina pateikti komiteto išvados. Kartu tikriausiai kolega J. Sabatauskas kaip lydimąjį pateiks ir Administracinių nusižengimų kodekso 415, 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-688(2). (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, klausome.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Administracinių nusižengimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas pritarė patobulintam variantui: 10 balsavo už, nebuvo nė vieno prieš ir susilaikiusio.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš? Nėra. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu.
Ir lydimajam taip pat, projekto Nr. XIIIP-688(2).
20.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1422 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Labai trumpas įstatymo projekto pateikimas, bet prieš tai Seimo nutarimo papildymas. S. Šedbaras, kad papildytume darbotvarkę Vidaus tarnybos statuto…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dėkoju už suteiktą galimybę. Iš tiesų prašau leisti įtraukti į programą ir pateikti vieno sakinio projektą, kuris yra susijęs su Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto darbuotojais. Ta problema atsirado dėl to, kad buvo keičiami teisės aktai. Žmonėms atsirado problema, kurią reikia ištaisyti dar šiais metais.
PIRMININKĖ. Būtent dar šiais metais. Sutinkame įtraukti į darbotvarkę, į sesijos darbų programą, po pateikimo pritariame. Norinčių kalbėti nėra.
Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra? Bendru sutarimu.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra? Balsuojame. Darbotvarkė bus papildyta.
Šio nutarimo priėmimas
Prieš paskelbdama dabar jau skelbiu balsavimo rezultatų. Minutėlę, tuoj. Kad papildytume darbų programą minėtu Seimo įstatymu, kurį tuoj pateiks S. Šedbaras, iš viso balsavo 58 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
20.28 val.
Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1539 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1912 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1420 (pateikimas)
Ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1539 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1912 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1420. Prašau, gerbiamasis Šedbarai. Pateikimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra Vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos įsigaliojimo tvarkos įstatymo pataisa. Tai yra susiję su Viešojo saugumo fakulteto Kaune dėstytojais, profesoriais, kurie dar iki šiol yra statutiniai pareigūnai. Jie tiesiog dirbo statutinį darbą, atėjo dėstyti ir dėsto specialius dalykus: kriminalinę žvalgybą, policijos veiklą ir t. t. Priimant Vidaus tarnybos statutą, buvo aišku, kad pagal visus terminus jie galės išeiti į pensiją, susidurs, kaip sakant, su pensiniu amžiumi jų turimas stažas ir amžius iki 2018 m. kovo 1 d. Bet per tą laiką buvo pakeistas Karių ir pareigūnų valstybinių pensijų įstatymas ir visiškai logiškai buvo padidintas, pailgintas pensinis amžius, kaip ir civiliams asmenims, taip ir statutiniams, ir atsirado tas tarpas. Tai dabar jie arba turi mesti profesūros tarnybą, eiti tiems metams į Policijos komisariatą, kas būtų visiška nesąmonė, arba mes pratęsiame šito įstatymo įsigaliojimo formulę iki 2000 metų birželio mėnesio. Žmonės tada normaliai dirba, rengia mūsų statutinius valstybės tarnautojus, čia visiškai nieko neatsitinka, nei čia finansavimas pasikeičia, nieko tokio, tiktai užtikrinama galimybė jiems gauti pareigūno pensiją. Daugiau čia nieko nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs labai išsamiai viską pasakėte. Norinčių paklausti nėra. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Bendru sutarimu po pateikimo pritariame? Dėkoju. Ir pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti, nes reikia priimti dar šiemet, gruodžio 21 dieną, o gal ir 19 dieną. Sutariame?
20.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1478 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Dar leiskime pateikti tuos, kurie gruodžio mėnesį. Kam labai reikia, suprantu, kad jums reikia išeiti, bet ištvermingiausieji lieka. (Triukšmas salėje) Aš skelbiu ir kviečiu A. Širinskienę papildyti darbų programą Seimo nutarimu, rezervinis 3a. Taip, mes pratęsime laiką, kol baigsime rezervinius klausimus. (Triukšmas salėje) Kol triukšmaujame… Viskas eina iš eilės. Kol triukšmaujame, laikas bėga. A. Širinskienė papildo darbų programą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, tiesiog prašyčiau jūsų sutikimo leisti papildyti Seimo rudens sesijos darbų programą įstatymo projektu, kuriuo mes galėtume nukelti įsigaliojimą teisės akto, susijusio su Elektrėnų teismo steigimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar sutinkame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Jūs norėjote paklausti. Atsiprašau. A. Širinskienė. (Balsai salėje) Dėl darbų programos papildymo norėjote paklausti? (Balsai salėje) Ne, J. Olekas nori paklausti, ar pildyti, ar nepildyti.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiama pranešėja, aš noriu paklausti, ar šitas klausimas susijęs su tuo, kad mes nedirbtume, neįgyvendintume jau priimtų įstatymų, kurie yra numatyti, kad nuo sausio 1 dienos turėtų būti padaryti darbai ir prasidėtų teismų veikla? Jeigu tai yra susiję su tuo, kad nereikia tų darbų daryti, nereikia, kad įstatymas galiotų, tai tada aš su tokiu jūsų siūlymu nesutiksiu. Noriu išgirsti atsakymą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog niekas nesako, kad mes keičiame arba naikiname priimtus sprendimus. Tiesiog turime konstatuoti, kad, taip, numatytame biudžete, kurį mes ką tik patvirtinome, nėra kitais metais lėšų Elektrėnų teismui atidaryti. Todėl mes siūlome nukelti metams įsigaliojimą – iki 2019 m. sausio 1 d. Tai yra kompromisinis variantas, nes Vyriausybės projekte buvo numatyti 2020 metai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į kolegos klausimą. Po pateikimo galime pritarti? Galime pritarti. Dėl vedimo tvarkos? J. Liesys – dėl vedimo tvarkos.
J. LIESYS (LSF). Ačiū. Aš šiuo klausimu frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Kolegos, bet čia yra asmeniniai jūsų suinteresuotumai.
J. LIESYS (LSF). Prašau pertraukos iki kito posėdžio. Ačiū. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Kur frakcija? (Balsai salėje) Yra frakcijos, dar yra frakcijos likučiai – trys, keturi. (Balsai salėje) Frakcijoje kiek narių? (Balsas salėje: „Keturi.“) Seniūno nėra. (Balsai salėje) Labai užsispyrusi frakcija. Jūsų valia. Kas už tai, kad būtų Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu paskelbta pertrauka ir neleidžiama pateikti? (Balsai salėje)
Mielieji kolegos, kai įstatymų projektai susiję su jūsų rinkimų apygardomis, ko gero, tokių teiginių tikrai nereikėtų, nes tai yra šališkas jūsų asmeninis interesas. Tai pasakiau aš ne kaip pirmininkė, bet kaip Seimo narė R. Baškienė. (Balsai salėje) Replika. Taip pat turiu teisę į tokią. (Balsai salėje)
Balsavo už pertrauką 20 Seimo narių. Skelbiu pertrauką iki kito posėdžio.
J. Olekas – per šoninį mikrofoną. Replika po balsavimo.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš turiu užtarti kolegas, nes girdėjau Ministrą Pirmininką sakant, kad jis siūlytų vienmandatę rinkimų sistemą, kad Seimo nariai daugiau rūpintųsi savo rinkimų apylinkių situacija. Todėl turime Seimo narį J. Liesį, kuris pavyzdingai dirba pagal Ministro Pirmininko nurodymus. Siūlau sekti tuo gražiu pavyzdžiu ir kitiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju už replikas, bet daugiau replikoms žodžio nesuteiksiu.
20.35 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1466, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 10 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1467, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1468 (pateikimas)
Kviečiu P. Urbšį. Biudžetinių įstaigų įstatymo ir lydimųjų – Viešųjų įstaigų įstatymo ir Vyriausybės įstatymo pateikimas. Komitetas prašo būtinai pateikti, nes paaiškins, kodėl to labai reikia.
P. URBŠYS (LVŽSF). Čia yra Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas. Jis yra susijęs su tuo, kad norint optimizuoti atliekamas funkcijas būtų galima kai kuriais atvejais vykdyti tų funkcijų centralizavimą. Pavyzdžiui, jeigu atlikimas būtų būtent dėl techninės dalies, jeigu kalbėtume apie suvestį į apskaitos programą gautų sąskaitų, būtent centralizuoti buhalteriją ar susijusius klausimus su teisės kompetencija, juridine kompetencija. Čia būtų numatytas Vyriausybės lygmeniu, kad Vyriausybės nutarimu būtų galima įsteigti tą centralizuotą instituciją. Tai būtų galima padaryti savivaldos lygmeniu ir tą patį dalyką būtų galima daryti būtent biudžetinių įstaigų lygmeniu. Kartu tai nebūtų toks prievartinis būdas savivaldybėms. Savivaldybėms būtų leista pačioms apsispręsti, jeigu jos nusprendžia sutaupyti administravimo išlaidas ir centralizuoti kai kurias technines funkcijas. Čia tų įstatymų tokia esmė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs turėtumėte paminėti, kad tai yra prie jau priimto įstatymo projekto Nr. XIIIP-1351. Jūsų nori paklausti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gal tiek to.
PIRMININKĖ. Neklausite? Ačiū. E. Pupinis. Irgi neklausite?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Paklausiu.
PIRMININKĖ. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų tas centralizavimas jau dabar gali masiškai prasidėti, nes čia nepasakyta, kad tiktai teisiniai dalykai ir panašiai. Vyriausybė iš esmės galės priimti taip centralizuoti, kad provincijoje neliks nė vienos įstaigos, viską prijungs prie ministerijų. Ar nemanote, kad čia yra tam tikras pavojus ir ne taip viskas paprasta, kaip jūs pateikėte?
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį – čia yra pateikimas. Mes kalbame apie tai, kad Vyriausybė siūlo būtent svarstyti jos siūlomus variantus, nes, be abejo, galėsime tada svarstymo metu kai kuriuos dalykus gludinti ir taisyti. Man atrodo, jeigu mes tikrai kalbame apie viešojo sektoriaus tam tikrą pertvarką, mes turime suteikti galimybę Vyriausybei tą pertvarką daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, aš noriu paklausti apie tam tikrą atsakomybę. Ypač čia yra keli įstatymai ir vienas iš jų Vyriausybės įstatymas. Sakykime, ministerijų lygmeniu centralizuojant tam tikras funkcijas, kokia yra tos institucijos vadovo atsakomybė, kai funkcijas vykdo kita pasamdyta įstaiga? Nei prieš personalą, nei prieš žmones. Kiekvieną kartą vienas vadovas sakys – aš noriu centralizuoti, tam tikrus žmones atleidžiu, kitas sakys – aš noriu necentralizuoti, nes tai yra mano atsakomybė. Tikrai tų problemų yra. Man atrodo, čia ne tai kad… Galbūt sutaupyti galime kokį nors vieną kitą litą, bet išplaunama atsakomybė ir tas sutaupytas litas ar euras sugrįžta vėliau valstybės išmokomis per kitas institucijas. Ar jūs jaučiate tą atsakomybės klausimą?
P. URBŠYS (LVŽSF). Man atrodo, iš tikro kiekviena valdančioji dauguma prisiima ir jaučia tą atsakomybę. Bet kartu norėčiau atkreipti dėmesį – tai nebus vienasmenis ministro sprendimas. Vyriausybės lygmeniu tai yra Vyriausybės sprendimas, savivaldos lygmeniu – savivaldos tarybos sprendimas dėl vienų ar kitų funkcijų optimizavimo. Tai yra tam tikri saugikliai, kurie…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
P. URBŠYS (LVŽSF). …sakykim, apsaugotų nuo vienasmenių ministro ar savivaldos kokio nors lygmens įstaigos vadovo sprendimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, ar tikrai jūs manote, kad centralizavimas čia tokia panacėja? Gal vieną buhalteriją visoms įstaigoms padarykime ir bus viskas gerai, jeigu taip juokaujant? Bet iš principo mes turime visiškai priešingų pavyzdžių. Toje pačioje sveikatos sistemoje kažkada, kai tik pradėjo dirbti Antikorupcijos komisija, vietinė ministerija padarė tyrimą, kad kuo didesni tokie centralizuoti viešieji pirkimai, tuo prekės brangesnės. Ir iki šiol šitas dalykas nepasitaisė.
P. URBŠYS (LVŽSF). Matote, yra tai, kad tą patį plaktuką gali naudoti įvairiai paskirčiai – ir vinį įkalti, ir jis gali tapti nusikaltimo įrankiu. Tai šiuo atveju, jeigu mes kalbame apie skaidrumą, tai tikrai galima ignoruoti, sakykime, jeigu niekas nedaroma, tai irgi yra problema. Bet pagal jūsų argumentus, tada nereikėtų daryti jokių pertvarkų, paliekame taip, kaip yra, nes tai gali apsaugoti nuo kokių nors neskaidrių pasekmių. Aš įsivaizduočiau tai, kad mes vis dėlto turime suvokti vieną dalyką, ar mes esamą sistemą turime palikti, kokia jinai yra, ar mes turime padaryti viską, kad tą viešąjį administravimą kiek galima protingiau optimizuotume ne sąskaita, sakykime, mažinimo žmonių, kurie tiesiogiai dirba… būtent tie, kurie gauna tą paslaugą, tą dalyką daryti tuo lygmeniu, kur tos funkcijos gali būti, sakykime, perdėm išplėstos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, ar teikiant šį projektą buvo atlikta kaštų naudos analizė, ar buvo pasižiūrėta į projektus regioninės jūsų politikos aspektu, kiek tai atsilieps periferijoje dėl darbo vietų praradimo? Ir šiaip kaip jūs įsivaizduojate kokios nors biudžetinės įstaigos vadovo darbą, jeigu šalia jo nelieka finansininko, o tų finansinių reikalų tvarkymas paskęsta kažkur bendroje centralizuotoje buhalterijoje? Ar tai būtų mokyklos vadovas, ar kokios nors kultūros įstaigos vadovas, kaip jam kasdieninę veiklą projektuoti ir ateities planus rengti, kai šalia nėra jo finansininko?
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš esu vadovavęs institucijos padaliniui – Specialiųjų tyrimų tarnybai, valdybai, tai pas mus niekada nebuvo buhalterio ir aš jo nepasigedau. Jeigu kalbėtume apie savivaldos lygmenį, tai tikrai mes palikime jiems spręsti, kiek jie gali sutaupyti tų lėšų. Man toks įspūdis susidaro, kad čia esantys žmonės iš karto pasijunta, kad jie patys kompetentingiausi, visi kiti yra kažkokie antrarūšiai, negebantys suvokti, kaip reikia teikti tą viešąją paslaugą. Man atrodo, mūsų uždavinys yra visais lygmenimis deleguoti tam tikrą atsakomybę ir tam tikrą galią priimti sprendimus. Šiuo atveju Vyriausybė ir nori padaryti proveržį. Aš sutinku, kad yra tam tikrų nuogąstavimų, bet kai vienos ar kitos reformos buvo vykdomos, mes labai jautriai žiūrėjome į tai, kad regioninis interesas nenukentėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimus. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Šį kartą neatsisakysiu paremti šitą projektą. Aš išties iš šitos Vyriausybės, iš S. Skvernelio Vyriausybės, laukiu ir tikiuosi, ir labai noriu reformų įvairiose srityse, jų reikia. Viena sritis – tai yra viešojo valdymo sritis. Joje yra situacija, su kuria verslas susidūrė jau seniai. Tarkime, verslas kažką gamina, bet dar turi apskaitą daryti, reklamuotis ir panašiai. Tai verslas dažniausiai nepagrindinių veiklos sričių stengiasi atsisakyti, jas perleisti kam nors kitam, samdyti ir panašiai. Taip yra sutaupoma lėšų ir išvengiama klaidų, kurias imi ir pridarai nelabai gerai žinodamas.
Štai, situacija lygiai tokia pati yra ir viešojo sektoriaus. Mes turime net prie Seimo aibę institucijų, 20 kelias institucijas, kuriose yra po vieną kitą darbuotoją ar keliolika darbuotojų. Iš jų būtinai bus vienas finansininkas, vienas buhalteris. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Netriukšmaukime!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Galima elgtis panašiai, kaip elgiasi verslas. Optimizuoti tas paslaugas, sutelkti Vyriausybės institucijas pagrindinėms, bazinėms funkcijoms. Jos nesiblaškytų ir nereikalautų atsakomybės iš vadovų dėl šalutinių funkcijų. Čia tai yra daroma, tai žingsnis į priekį. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, jeigu kalbėtume tiktai apie buhalterius arba sekretores, tai galima būtų centralizuoti, bet iš esmės mes įduodame svertus Vyriausybei į rankas, kai gali centralizuoti viską. Nebūtų mūsų klausę ir nebūtume čia smagiai pasiginčiję dėl miškų urėdijų, jau būtų seniai viskas padaryta.
Manau, kad problema ta, kad ir paklausti nėra ko išvados, nes Vyriausybė, savaime suprantama, pritartų tokiam sprendimui. Tačiau ar mes galime pritarti atiduoti visus svertus iš savo rankų, o po to savo rinkimų apygardose klausytis priekaištų už tai, kad viską centralizuojame, tai aš abejoju. Todėl siūlau susilaikyti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Nuomonės išsakytos. (Balsai salėje) Gal, kolegos, nepykite, vakaras vėlokas, nuomonės išsakytos, nuomonę galima išsakyti ir balsuojant. (Balsas salėje: „O galima eiti miegoti?“) Pasijaučiau vaikų darželyje. (Balsas salėje: „Kinas jau pasibaigė vaikams!“)
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 38, prieš – 3, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir siūloma gruodžio 19 diena, bet jeigu nespėsite, mes tiesiog galvosime kada. Taip pat ir dėl lydimųjų įstatymų projektų tas pats komitetas.
Liko rezervinis 2 klausimas – valstybinio socialinio draudimo… Šitokia dama nori dar prašyti pateikti. Manau, E. Pupinis taip pat neprieštaraus. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Vis dėlto Vyriausybės išvados reikėtų paprašyti dėl ano, praėjusio įstatymo. (Balsai salėje) Ne Vyriausybės, čia P. Urbšio projektas.
PIRMININKĖ. Dėl Vyriausybės išvados prašymo P. Urbšys turi kitą nuomonę. Mes apsispręsime.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamasis Seimo nary, aš suprantu, kad tarp jūsų gal ir yra toks nepasitikėjimas vienas kitu, bet mūsų yra kitas požiūris. Tikrai tai yra Vyriausybės inicijuotas projektas ir čia esantys… Jeigu jūsų noras yra bet kokia kaina stabdyti, be abejo, galite sugalvoti įvairių priežasčių, bet mes nepasiduokime šitai provokacijai.
PIRMININKĖ. Pasiūlymas buvo, prašau balsuoti. Kas pritariate, kad būtų paprašyta Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, spaudžiate kitus mygtukus. (Šurmulys, balsai salėje) Kolegos, gi bus svarstymas, turėsime galimybę dar tikrai diskutuoti ir išsiaiškinti, o dabar jūsų valios išraiška.
Balsavo 50 Seimo narių: už Vyriausybės išvadą – 14, prieš – 23, susilaikė 13. Neprašome ir pasitikime Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu.
20.48 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1469 (pateikimas)
Gerbiamoji pranešėja A. Norkienė. Prašau jus, nes kolegos Seimo nariai, gerbdami jus kaip moterį ir aktyvią, ir… Ne, ne, ne, lygių galimybių nepažeidžiu, nepažeidžiu! (Šurmulys, balsai salėje)
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1469. Kai tiek daug kalbėjo vyrų, reikia ir kolegės. Pateikimas. (Triukšmas salėje)
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama…
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas. Leisite pateikti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne aš pirmininkauju. Aš tik norėjau pasakyti…
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Noriu pasakyti tik du sakinius. Tiesiog šiuo projektu siekiama nustatyti, kad neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys ir toliau nuo sausio 1 dienos būtų draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės biudžeto lėšomis ta pačia tvarka, kaip buvo iki šiol. Kadangi įsigaliojančio naujo įstatymo redakcijoje sausio 1 dieną nebeliko šitos nuostatos, todėl perkeliame į šitą įstatymą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti, ar ne specialiai buvo pražiopsota, kaip jums atrodo, nes tai irgi susiję su tam tikrais finansais, nes tai yra stažo didinimas iš esmės, tas pats, kas darbo vietoje, ir kiek tas kainuotų?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Manau, kad tikrai ne specialiai pražiopsojo. Tiesiog neperkelta šita nuostata į šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš noriu paklausti, ar šiandien priimtuose įstatymuose buvo numatytos lėšos šiam projektui įgyvendinti?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Tiesiog reikia suderinti…
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog neperkelta tik šita viena nuostata. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū kolegei. (Balsai salėje) Nuomonė už, nuomonė prieš. Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Galime. Skiriame kaip pagrindinį Socialinių reikalų ir darbo komitetą, jis galimai artimiausiu metu svarstys šitą įstatymo projektą. Dėkojame.
20.51 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1408 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, liko paskutinis – vienas Vietos savivaldos įstatymas. (Balsai salėje) Ir mes būsime tiesiog ypač šaunūs – šitokia darbotvarkė! Vietos savivaldos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1408. P. Urbšys. (Balsai salėje) Labai išsamiai. 33 Seimo nariai pasirašėte kartu, todėl negaliu neleisti pateikti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Priminsiu gerbiamiems Seimo nariams – mes buvome priėmę įstatymo pataisą, kuria leidome savivaldybėms apsispręsti kurti seniūnijas kaip biudžetines įstaigas. Bet mes buvome įvedę tam tikrus apribojimus, pavyzdžiui, gyventojų skaičius – 1500. Buvo pastebėti tokie procesai savivaldybėse, kad, norėdami priderinti prie šito skaičiaus, jie pradėjo stambinti seniūnijas. Negana to, kai pradėdavo jau patį procesą dėl biudžetinės įstaigos įsteigimo seniūnijoje, tai per tą laiką sumažėdavo gyventojų, nes yra tokia situacija, ir tada turėdavo vėl iš naujo galvoti, ką reikia daryti. Mes reaguojame į savivaldybių prašymus, kad būtų galima panaikinti tuos apribojimus ir leisti pačioms savivaldybėms nustatyti, ar jos seniūnijas steigia kaip biudžetines, ar vis dėlto palieka kaip buvo. Tokia šitų pakeitimų esmė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš pirmiausia sveikinu, kaip tik vakar grįžau iš vieno tokio susitikimo su savivaldybių atstovais, kur jie tą problemą kėlė. Tik aš noriu, kad, kolega, primintumėte, kada mes tuos apribojimus įvedėme?
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš jums taip tiksliai nepasakysiu, bet tai buvo ne taip seniai, man atrodo, iš tikro mes… Galbūt valstybėje yra vienas žmogus, kuris yra neklystantis, bet mes čia esame vis dėlto tie, kurie galime pripažinti, kad kai ką mes galime tobulinti.
J. OLEKAS (LSDPF). Malonu…
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų, gerbiamasis pranešėjau, iš vienos pusės, jūs ką tik teikėte projektą, kur centralizuojant buhalterijas siūlote taupyti. Dabar jūs, kad ir mažytę seniūniją, norit leisti padaryti biudžetine įstaiga su visom iš to išplaukiančiomis išdavomis, taip sakant, ir didesniais kaštais, ir finansininku, ir taip toliau. Kodėl toks chaotiškas tų projektų teikimas ir nėra bendros sistemos? Ar tikrai nepakanka, kad tos mažos seniūnijos būtų tiesiog kaip administracijos padaliniai, taip gyveno, tegu gyvena?
P. URBŠYS (LVŽSF). Matote, bet kokiu atveju tas poreikis ateina iš savivaldybių, bet, man atrodo, nereikia mestis į vieną ar į kitą kraštutinumą. Mes turime išlaikyti balansą tarp centralizavimo ir decentralizavimo. Taip, vienu siūlomu projektu mes leidžiame centralizuoti, bet kartu sutaupomos lėšos, kurias savivaldybė galėtų panaudoti gerinti savo paslaugoms seniūnijų lygmeniu. Čia aš nematau prieštaravimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, tikriausiai matėte Teisės departamento pastabas, kad jūs čia siūlote ne tik daryti biudžetinę įstaigą, bet ir už biudžetinės įstaigos vadovą tvirtinti struktūrą. Bet nesiūlote keisti Biudžetinių įstaigų įstatymo, kuriame aiškiai pasakyta, kad biudžetinių įstaigų struktūrą tvirtina tos įstaigos vadovas. Tai vienas momentas.
Kadangi man neleido prie mikrofono pasakyti, aš pasakysiu dabar. Kolega, jūs kalbate apie tai, kad tai Vyriausybės inicijuotas projektas, deja, niekur dokumentuose mes to nematėme, mes matėme iniciatorių P. Urbšį. Todėl man toks įspūdis, kad nepasitikima, ar Vyriausybėje nepasitiki vienas kitu ministrai, kad paprašo P. Urbšio registruoti projektus, ar dar kas nors yra, bet kažkas čia negerai. Kvapas toks nelabai geras. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. …pasisakyti apie kvapus…
P. URBŠYS (LVŽSF). Žiūriu, gerbiamasis Juliau, aš nežinau, gal jūs nepasitikite ir savo naujuoju partijos vadovu? Jeigu jūs manote, kad gali P. Urbšys siūlyti pertvarkas Vyriausybėje nesuderinęs su Vyriausybe, tai tada iš tikrųjų aš nebegaliu ką komentuoti.
O dėl tų įstatymų, dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo, iš tikro yra tam tikrų nuorodų ir Darbo kodekso nustatyta tvarka priima, atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį. Jeigu bus poreikis papildyti pataisomis kituose įstatymuose, tą visada galima padaryti. Čia yra siūlymas pateikti jums, o toliau jūs tikrai turite visas galias kaip Seimo nariai tobulinti šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakėte į visu klausimus. Nuomonė už. R. Juškos nematau. J. Olekas. Gerbiamasis Juozas Olekas turi nuomonę už. Aktyviausio Seimo nario nominacija šiandien tikrai jums priklauso, gaila, kad neturiu prizo.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš tikrai nesilygiuoju į jus ir negalvoju aplenkti, nes jūsų komentarų šiandien irgi pakankamai pakako, bet, kolegos, ironiška, kad mes prieš keletą mėnesių įvedėme apribojimus ir čia labai smarkiai ginčijomės. Jeigu paimtume stenogramas, aš tikrai prisimenu tuos debatus, ten matome, kaip reikalaujama apribojimų. Dabar siūlome. Bet klysti žmogiška, o klaidoje pasilikti griekas, tai siūlau iš to grieko lipti ir pabandyti taisyti. Dar kartą pasakysiu – vakar turėjau tokią labai rimtą diskusiją su žmonėmis, kurie dirba savivaldoje, ir jie niekaip nesugebėjo tų mūsų uždėtų kliūčių perlipti, nors turėjo labai gerų intencijų, todėl siūlau pradėti svarstymus ir matyti, kaip mes juos užbaigsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš esmės aš ne prieš, aš prieš tai, kad kai kurie Seimo nariai pradeda atsakinėti čia už visą Vyriausybę. Iš tikrųjų norėčiau paantrinti gerbiamajam J. Sabatauskui ir pasakyti, kad jeigu Vyriausybei atstovaujat, tai pasakykite ir Vyriausybės nutarimo numerius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsisprendžiame po pateikimo dėl Vietos savivaldos įstatymo projekto Nr. XIIIP-1408.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 40, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną. Protokolo skyriaus noriu prašyti, kad visus Seimo nutarimus dėl sesijos darbų programos papildymo sujungtų į vieną.
O jums, gerbiamieji, noriu teigti, kad sunki, ilga, bet labai darbinga diena, kurios pabaigoje prašau registruotis. (Šurmulys salėje) Išties dirbome šiandien ilgai, tikėkimės, pasitiksime šventes padarę nepaprastai daug.
Užsiregistravo 50 Seimo narių. Skelbiu šios dienos vakarinį posėdį baigtą. (Gongas) Ramios nakties!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.