2016-06-23

    

PASIŪLYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠEIMOS STIPRINIMO

įstatymO

 

NR. XIIP-4255

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Str.

Str. d.

P.

8

1,2,3,4,5

 

Argumentai:

 

Šeimos politiką turėtų formuoti Seimas ir Vyriausybė, kuri turėtų pavesti vienai iš ministerijų būti atsakingai už šią sritį. Atsižvelgiant į tai, siūlome 3 ir 5 straipsnio dalis iš šio straipsnio išbraukti ir perkelti į 9 straipsnį kaip įgyvendinančias įstaigas, o 4 dalį – išbraukti. Taip pat siūlome iš ministerijų funkcijų (8 str. 3 d. 3 p.) neperkelti į 9 str. ir išbraukti reikalavimą remti šeimų ir su šeimomis dirbančias organizacijas rėmimą arba atsižvelgiant į tai, kad tokia nuostata sukuria prielaidas valstybės lėšomis finansuoti specifines organizacijas atlikti jos antikorupcinį įvertinimą.

 

Taip pat iš 1 dalies siūlome išbraukti projekte siūlomą steigti Nacionalinę šeimos tarybą prie LR Seimo. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma steigti dar Vyriausybės komisiją ir kitas tarybas bei komisijas, tai pareikalautų labai daug lėšų jau vien jų administraciniam aptarnavimui. Tokios išlaidos yra neproporcingai didelės ir tas lėšas geriau skirti paramai šeimoms.

 

Straipsnio 2 dalyje siūlome sujungti 4 ir 5 punktus ir įgalioti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją būti atsakinga Vyriausybėje už šeimos politikos formavimą, įgyvendinimą bei tarpinstitucinį koordinavimą, kartu steigiant Komisiją prie jos, o ne prie Vyriausybės.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„1. Lietuvos Respublikos Seimas:

1) nustato valstybės ir savivaldybių institucijoms strategines šeimos politikos kryptis, vykdo šeimos politikos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę;

2) sudaro Nacionalinę šeimos tarybą ir tvirtina jos nuostatus;

3) taiko tokias įstatymų leidybos procedūras, kad teisės aktai, susiję su šeimos politika, būtų vertinami poveikio šeimai požiūriu.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) strateginio planavimo dokumentuose nustato šeimos stiprinimo prioritetus;

2) teikia Lietuvos Respublikos Seimui šeimos politiką reglamentuojančių teisės aktų projektus;

3) tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtą ilgalaikę valstybinę šeimos stiprinimo programą, apimančią visas šeimos stiprinimo kryptis ir finansuojamą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų bei tarptautinių programų;

4) užtikrina tarpinstitucinės veiklos koordinavimą šeimos politikos srityje, įgaliodama Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją koordinuoti šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, sudaro prie jos tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją prie Vyriausybės ir tvirtina jos nuostatus;.

3. Ministerijos:

1) dalyvauja formuojant šeimos politiką joms pavestose valdymo srityse;

2) šeimos stiprinimui skirtas programas ir jų įgyvendinimo priemones numato strateginio planavimo dokumentuose;

3) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;

4) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimos politikos klausimais.

4. Kitos valstybės institucijos dalyvauja šeimos politikos formavime, siekiant įgyvendinti bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas.

5. Savivaldybių institucijos:

1) nustato šeimos stiprinimo savivaldybėje prioritetus;

2) sudaro šeimos komitetus ar pakomitečius;

3) gali sudaryti savivaldybės šeimos tarybą;

4) šeimos stiprinimo programas ir priemones numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose;

5) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;

6) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimos politikos savivaldybėje klausimais.“.

9

1,2,3

 

Argumentai:

 

Siūlome ministerijoms ir savivaldybėms priskirti šeimos politikos įgyvendinimo funkciją, ir įkelti iš Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 ir 5 dalis į 9 straipsnį, kaip 2 ir 3 dalis atitinkamai. Taip pat sąvoka „formavimas“ keistina į „įgyvendinimas“, visur pridedant „joms pavestose srityse“, kadangi bendrąją šeimos politiką įgyvendina ir koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 9 straipsnį, ir jį išdėstyti taip:

 

„1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už šeimos politikos įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti šiuo įstatymu nustatytas bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas, Vyriausybės įstaigos, kitos ministerijos, įstaigos prie ministerijų, kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos dalyvauja formuojantįgyvendinant šeimos stiprinimo priemones ir programas joms pavestose srityse.

2. Ministerijos:

1) dalyvauja įgyvendinant šeimos politiką joms pavestose valdymo srityse;

2) šeimos stiprinimui skirtas programas ir jų įgyvendinimo priemones numato savo srities strateginio planavimo dokumentuose;

3) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimos politikos įgyvendinimo savo srityje klausimais.

5. Savivaldybių institucijos:

1) nustato šeimos stiprinimo savivaldybėje prioritetus;

2) įgyvendina šeimos politiką, ypač darbo su rizikos šeimomis politiką;

3) gali sudaryti savivaldybės šeimos tarybą;

4) šeimos stiprinimo programas ir priemones numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose;

5) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;

6) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimų padėties savivaldybėje klausimais.“

 

 

 

Teikia

Seimo nariai

Giedrė Purvaneckienė

Algirdas Sysas