LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO
NR. XII-1215 10, 17, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-11-30 Nr. XIVP-3326
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisės į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją neturi asmenys ir šeimos, kurie kaip gyvenamąjį būstą išsinuomojo mokymosi įstaigų bendrabučius. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „mokymosi įstaiga“ turinys, t. y. ar ši sąvoka turėtų apimti Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, kaip tai apibrėžta Mokslo ir studijų įstatyme, švietimo įstaigas, kaip tai apibrėžta Švietimo įstatyme ar kitus subjektus. Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti aiškiai nurodant, kurių subjektų valdomų bendrabučių nuomai nebūtų taikomos keičiamo įstatymo nuostatos.
Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 daliai ir 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punktui.
Be to, aptariama nuostata tobulintina ir kalbiniu požiūriu. Pastebėtina, jog formuluotė „juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes, mokymosi įstaigų bendrabučius)“ tobulintina atsižvelgus į tai, kad šioje išimtyje turi būti nustatomi tik juridiniai asmenys, tuo tarpu juridinio asmens turto rūšiai taikytinos išimtys turėtų būti nustatomos apibrėžiant nuomojamą turtą.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisės į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją neturi asmenys ir šeimos, kurie kaip gyvenamąjį būstą išsinuomojo artimiesiems giminaičiams priklausantį būstą. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog iš teikiamo siūlymo yra neaišku, kaip siūloma nuostata turėtų būti taikoma tokiu atveju, kai gyvenamąjį būstą išsinuomotų šeima ir tik vienas iš šeimos narių būtų artimasis giminaitis fizinio asmens, kuriam priklausantis gyvenamasis būstas buvo išsinuomotas.
Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> esant galimybei asmenims (šeimoms) apsigyventi artimiesiems giminaičiams (tėvams, vaikams, broliams, seserims ir kt.) priklausančiame būste <...> asmenys (šeimos) neturėtų naudotis valstybės teikiama parama“. Pažymėtina, jog projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių argumentų, kodėl asmenys negalėtų artimiesiems giminaičiams išnuomoti sau priklausančio būsto, kodėl būtinai turėtų artimiesiems giminaičiams suteikti apsigyventi būstą neatlygintinai. Atkreiptinas dėmesys, jog artimieji giminaičiai galbūt galėtų, pavyzdžiui, išnuomoti gyvenamąjį būstą už mažesnę kainą, tačiau preziumuoti, jog asmenys turi suteikti artimiesiems giminaičiams gyvenamąjį būstą neatlygintinai, yra nepagrįsta.
Trečia, išimtis dėl artimųjų giminaičių dėstytina šią išimtį nustatant fiziniams asmenims ir vartojant formuluotę „fiziniams asmenims, išskyrus artimuosius giminaičius“.
Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 daliai ir 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punktui.
3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, „jeigu apskaičiuotas metinis nuomojamo būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija 60 procentų faktinių šio straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotų asmens ar šeimos pajamų“. Teikiamas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, kad projektu siekiamas tikslas apsaugoti nuo pernelyg didelių įsipareigojimų prisiėmimo, gali sudaryti dirbtinų ir objektyviai nepagrįstų kliūčių kompensacijai gauti.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos nariai deklaruoja kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gruodžio 31 dieną turimą turtą (įskaitant gautas pajamas). Tuo atveju, jeigu būtų kreipiamasi, pavyzdžiui, 2024 m. lapkričio mėnesį, būtų vertinamos 2023 metų pajamos. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „ši 60 procentų įsipareigojimų ir pajamų santykio riba, kurią viršijus būsto nuomos mokesčio kompensacija neteikiama, siejama su asmens ar šeimos pragyvenimui būtinomis išlaidomis, kuomet prisiėmus per didelius įsipareigojimus asmens ar šeimos būtinosioms mėnesio išlaidoms lėšų nebepakanka.“ Pastebėtina, jog asmens ar šeimos pajamų dydis per laikotarpį, už kurį teikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, gali iš esmės pasikeisti. Pažymėtina, jog būsto nuomos kompensacija kaip instrumentas yra skirtas asmenims ar šeimoms, neturintiems turto (arba turtas neatitinka nustatytų reikalavimų) ir gaunantiems ne didesnį negu keičiamame įstatyme nustatytą pajamų dydį, t. y. keičiamo įstatymo tikslas yra kompensuoti dalį būsto nuomos išlaidų asmenims ir šeimoms, kuriems objektyviai trūksta lėšų šioms išlaidoms apmokėti, tačiau tuo pačiu jiems reikalingas gyvenamasis būstas. Taigi į atitinkamą asmenų ratą patektų ir asmenys ar šeimos, kurie deklaruojamuoju laikotarpiu apskritai negavo jokių pajamų, pavyzdžiui, tie, kurie mokėsi ir dar nedirbo.
4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta metodika, ir kuris negali būti mažesnis negu Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu pateikiama nauja būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio nustatymo formulė. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta projekto 3 straipsniu siūloma būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio nustatymo formulė stokoja teisinio aiškumo ir turėtų būti tikslinama loginiu ir kalbiniu aspektais. Atsižvelgus į tai, projekto 3 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo įvertinti neturime galimybės.
5. Atsižvelgus į projekto 5 straipsnio turinį jo pavadinimas tikslintinas ir dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“.
6. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje – kad socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į teisėkūros stadijas ir į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras bei į tai, kad po įstatymo priėmimo dar turės būti parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnyje nustatyti terminai yra realiai įgyvendinami.
7. Siekiant teisinio aiškumo projekto 5 straipsnio 3 dalies formuluotė „Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ tikslintina vietoj jos įrašant konkrečią datą („Iki 2023 m. gruodžio 31 d.“).
8. Projekto 5 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl įstatymo taikymo. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiomis nuostatomis vadovaujantis įsigaliojus įstatymui turėtų būti nustatomas būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnį tais atvejais, kai savivaldybės administracija sprendimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo būtų priėmusi iki 2023 m. gruodžio 31 d. – kaip tokiu atveju būtų perskaičiuojamas kompensacijos dydis įvykus keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytiems kainų pokyčiams.
9. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punktas taikomas prašymams suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti (įskaitant atvejus, kai kreipiamasi dėl būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pratęsimo, nuomojant tą patį būstą), pateiktiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Aptariama nuostata tikslintina atsisakant formuluotės „įsigyti ar“, kadangi keičiamo įstatymo 19 straipsnyje reglamentuojami tik būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo nutraukimo ir sustabdymo pagrindai. Taip pat aptariama nuostata iš esmės koreguotina atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatomi pagrindai, kai asmenims ir šeimoms būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimas yra nutraukiamas, t. y. prašymų nagrinėjimas šiame etape jau nevyksta.
10. Pažymėtina, kad pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2885 10 straipsnio 2 dalį 2024 m. sausio 1 d. įsigalios šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis, kuriomis atitinkamai nauja redakcija dėstomi keičiamo įstatymo 10 ir 18 straipsniai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos – nustatant kitą įsigaliojimo datą bei suderinant su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis keičiamo įstatymo 10 ir 18 straipsnių nuostatomis.
11. Atsižvelgus į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]