Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 47, 2022 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022o posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 88
STENOGRAMA
2021 m. rugsėjo 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame rugsėjo 14 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu užimti savo vietas ir registruotis.
Užsiregistravo 105 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. rugsėjo 14 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Prašau, pasiūlymai dėl darbotvarkės.
G. KINDURYS (LVŽSF*). Ačiū, Pirmininke. Aš frakcijos vardu prašyčiau išbraukti 2-7.1 ir du lydimuosius – Veterinarijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios projektą Nr. XIVP-691, nes projektas tikrai labai prieštaringai vertinamas, nes Veterinarijos tarnyba apima net trijų ministerijų sritis maisto kontrolės atžvilgiu. Jinai turi tarptautinių sutarčių ir pakeitus statusą tikrai gali kilti problemų. Todėl siūlau šiuo metu bent šitą klausimą išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašote frakcijos vardu, ar ne? Prašau, R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mes labai pritartume kolegoms ir taip pat frakcijos vardu po mūsų posėdžio siūlome išbraukti 2-7 klausimą ir lydimuosius teisės aktus iš darbotvarkės – Veterinarijos įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių pateikti pasiūlymus… Prašau, P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Prašau frakcijos vardu išbraukti r-1.1 klausimą ir lydimuosius dėl Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių 1991 metais įstatymo projektą. Norime jį patobulinti.
PIRMININKĖ. Iš rezervo, ar ne?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra gauta. Turime apsispręsti dėl dviejų frakcijų pasiūlymo išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-7.1 – Veterinarijos įstatymo projektą ir lydimuosius. Kas pritariate tokiam frakcijų siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 111, balsavo 109: už – 55, prieš – 35, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta. Įstatymas lieka darbotvarkėje. (Balsai salėje) Atsiprašau. Atleiskite, mano klaida – pritarta.
Kitas pasiūlymas pačios iniciatorės iš rezervinių išbraukti 1 klausimą – Nepriklausomybės gynėjų įstatymo pakeitimo projektą. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Dėkui, darbotvarkei pritarta bendru sutarimu.
10.04 val.
Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 2, 6, 111 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-683(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 trijų straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-683(2). Kviečiu pranešėją M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą apsvarstė ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusiųjų taip pat nėra. Dėl šio įstatymo projekto apsispręsime numatytu laiku. Primenu, kolegos, kad balsavimas šiandien numatytas nuo 11 val. 10 min. iki 11 val. 40 min., pirmasis rytinis balsavimas.
10.05 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4978(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4979(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4978(2). Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pranešėją S. Lengvinienę.
S. LENGVINIENĖ (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji Seimo Pirmininke, pristatau Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir lydimąjį Švietimo įstatymo Nr. I-1489 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Gauta Vyriausybės išvada. Komitetas jai pritarė. Vienam punktui iš dalies – dėl redakcinio pobūdžio pataisymų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto išvadą ir lydimąjį taip pat pristatėte. Diskutuoti užsirašė vienas Seimo narys. Kviečiu V. Ąžuolą. Išsibraukėte? Atsisakote. (Balsai salėje) Dar gerbiamos pranešėjos noriu paklausti. Yra jūsų viena pataisa, kuriai pritarta iš dalies.
S. LENGVINIENĖ (LF). Redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Taip, redakcinio pobūdžio. Jūs sutinkate su pritarimu iš dalies?
S. LENGVINIENĖ (LF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašė kalbėti už E. Pupinis. Dėkoju pranešėjai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš mačiau, kadangi yra diskutuojančių, galvojau, bus pasisakančių prieš, atsiradus tam tikriems Profesinio mokymo įstatymo pakeitimams. Tai iš tikrųjų svarbus pakeitimas, kad ir tie, kurie mokosi pagal modulius, taip pat gautų stipendijas, nes dabar mokymas profesinėje mokykloje gali būti sudėtinis, kuomet po modulį galima įsigyti visą profesiją. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsavimas dėl projekto ir lydimojo – numatytu laiku.
10.08 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5105(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5105(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją A. Širinskienę. Gerbiamos Agnės nematau salėje. S. Šedbaras pristatys komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šį lydimąjį įstatymo projektą ir 8 balsais už buvo pritarta komiteto išvadoms ir įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių yra. Prieš norėtų kalbėti R. Žemaitaitis. Tačiau R. Žemaitaičio taip pat nėra salėje. Taigi dėl šio projekto apsispręsime numatytu laiku.
Kitas darbotvarkės klausimas. Kadangi gerokai lenkiame darbotvarkę, kolegos, aš siūlau pereiti prie rezervinių klausimų, kad šiek tiek sumažintume popietinę mūsų darbotvarkę.
Rezervinis 1-2 klausimas – Šventosios jūrų uosto… (Balsai salėje)
Atsiprašau, kolegos, mes pradėsime rezervinius klausimus nuo seniūnų klausimo.
10.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-827 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Taigi kviečiu J. Razmą pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektą. Prašau pristatyti šį projektą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiami kolegos. Visiems žinomas faktas, kad pasikeitė frakcijų struktūra ir sudėtis, tad neišvengiamai pagal Seimo statutą mes turime koreguoti frakcijų atstovavimą Seimo seniūnų sueigoje. Statute yra aiškiai apibrėžtos taisyklės, koks atstovų skaičius nuo kiek frakcijos narių turi būti deleguojamas, taip pat deleguojami atstovai pagal užimamas pareigas frakcijoje. Taip Seniūnų sueigoje pasikeistų keletas atstovų, įvertinant dar ir tai, kad kai kurios frakcijos išsirinko naujus seniūnus per šią rudens sesiją.
Būtų išbraukiamas A. Butkevičius, jis anksčiau atstovavo Mišriai Seimo narių grupei. Būtų įrašomas V. Fiodorovas vietoj V. Juknos, pasikeitus frakcijos seniūnui. Būtų įrašoma R. Tamašunienė vietoj J. Pinskaus, pasikeitus frakcijos seniūnui. S. Skvernelis jau čia Seniūnų sueigoje būtų ne kaip opozicijos lyderis, o kaip Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas. Taip pat būtų išbraukiamas T. Tomilinas, o kito nario, nes sumažėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovavimo kvota, jie vietoj jo negali deleguoti. Tad tokie būtų siūlomi pokyčiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti užsirašiusių nėra. Ar galime Seniūnų sueigos pakeitimo projektui pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Tai yra techninis klausimas. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Svarstymo stadijoje užsirašiusių nėra. Ar galime ir po svarstymo pritarti šiam techniniam klausimui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Šį nutarimo pakeitimo projektą sudaro vienas straipsnis, jis yra pristatytas. Ar galime pritarti pirmajam straipsniui, vieninteliam straipsniui, bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Ar galime pritarti visam projektui? Balsavimas numatytu laiku – nuo 11 val. 10 min., kaip ir planavome.
10.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-5 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-828 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Taip pat prašom J. Razmą pristatyti Seimo nutarimo projektą dėl valdybos pakeitimo, tai yra rezervinis 4 klausimas. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, frakcijų struktūros pokyčiai sąlygoja ir valdybos sudėties pakeitimus. Kaip žinome, frakcijos, kurios buvo sudariusios opozicinę koaliciją ir išsirinkusios opozicijos lyderį, dabar nebeturi daugiau kaip pusės opozicijos narių ir taip nelieka opozicijos lyderio. Todėl iš Seimo valdybos narių ir siūloma išbraukti Seimo opozicijos lyderį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte nutarimo pakeitimo projektą. Po pateikimo užsirašiusių klausti nėra. Ar galime po pateikimo šiam taip pat techniniam pakeitimui pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymo stadija. Svarstymo stadijoje užsirašiusių taip pat nematau. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Balsavimas priėmimo stadijoje numatytuoju laiku.
10.14 val.
Įstatymo „Dėl Globalios su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo konvencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-707 (pateikimas)
Norėčiau į tribūną pakviesti švietimo ministrę J. Šiugždinienę, kad pristatytų darbotvarkės 2-3 klausimą – įstatymo „Dėl Globalios su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo konvencijos ratifikavimo“ projektą Nr. XIVP-707. Šis klausimas yra iš popietinės darbotvarkės, jį svarstome, nes gerokai lenkiame darbotvarkę. Prašom, gerbiama ministre, žodis jums.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Pristatau įstatymo „Dėl Globalios su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo konvencijos ratifikavimo“ projektą. Atsiliepdama į UNESCO generalinės direktorės O. Azulai kvietimą šalims jungtis prie globalios konvencijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, gavusi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pritarimą dėl prisijungimo prie globalios konvencijos tikslingumo, pradėjo prisijungimo procedūrą. Projekto tikslas – ratifikuoti Globalią su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo konvenciją, priimtą UNESCO Generalinės konferencijos 40-ojoje sesijoje Paryžiuje 2019 m. lapkričio 25 d.
Dabartinis teisinis reglamentavimas yra toks, kad Lietuva 1998 metais ratifikavo Europos Tarybos ir UNESCO konvenciją dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse, tai yra Lisabonos konvenciją, tapdama penktąja Lisabonos konvenciją ratifikavusia valstybe. Šiuo metu prie Lisabonos konvencijos yra prisijungusios 54 šalys. Šiuo metu akademinių užsienio kvalifikacijų pripažinimą, priklausomai nuo įgyto išsilavinimo lygmens, siekiamo tikslo, Lietuvoje vykdo Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgaliojimą turinčios aukštosios mokyklos ir Lietuvos mokslo taryba.
Lisabonos konvencija taiko kvalifikacijų priimtinumo principą. Tarp užsienio kvalifikacijos ir ją priimančios šalies kvalifikacijos gali būti skirtumų, tačiau užsienyje įgyta kvalifikacija gali būti nepripažinta tik tuo atveju, jei yra numatomi esminiai skirtumai. Taigi šio projekto esmė – globali konvencija perkelia, papildo ir išplečia regioninių konvencijų, tarp jų ir Lisabonos konvencijos, pagrindines aktualias nuostatas, susijusias su užsienio kvalifikacijų bei dalinių studijų akademinio pripažinimo principais ir kriterijais. Papildomai įtraukiamos nuostatos dėl neformaliojo švietimo būdu įgytų kvalifikacijų. Šia konvencija yra siekiama užtikrinti didesnį dalyvaujančių šalių aukštojo mokslo sistemų skaidrumą ir patikimumą, atvirą informacijos prieigą, užtikrinti teisingas, nediskriminuojančias, daug laiko neužimančias su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo procedūras, stiprinti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą tarp pripažinimą vykdančių institucijų, išplėsti pasaulinio mobilumo galimybes.
Ratifikavus globalią konvenciją, papildomų finansinių resursų nereikės. Įgyvendinant Lisabonos konvencijos nuostatas Lietuvoje, kaip ir kitose Europos regiono valstybėse, buvo sukurtos reikalingos struktūros, parengti ir taikomi instrumentai, užtikrinantys skaidrų užsienio kvalifikacijų pripažinimą, informacijos teikimą.
Globalios konvencijos įsigaliojimas. Kaip numatyta globalios konvencijos 18 straipsnio 2 dalyje, globali konvencija įsigalios praėjus trims mėnesiams po to, kai 20‑oji šalis perduos depozitarui šalies prisijungimą patvirtinančius dokumentus. Todėl UNESCO valstybės narės kviečiamos šią globalią konvenciją ratifikuoti. Iki šiol prie globalios konvencijos yra prisijungusios keturios šalys: Norvegija, Prancūzija, Estija, Nikaragva. Jos yra pirmosios valstybės, įsipareigojusios laikytis globalios konvencijos nuostatų ir jau užregistravusios sekretoriate prisijungimo dokumentus. Prašom, kolegos, jeigu turite klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, iš tiesų į konvencijas mes žiūrime dvejopai. Kai kurias konvencijas, tarkime, labai sureikšminame, labai didelis pasipriešinimas. Teko ten svarstyti – ir Stambulo konvencija turėjo reakciją, ir Orhuso konvencija, nes aplinkosauga, kuri paliečia. Iš tikrųjų kai kurias mes labai praleidžiame pro pirštus. Pavyzdžiui, dėl imigrantų apsižiūrėjome tik po konvencijos, visi galvodami apie savo imigrantus, bet, pasirodo, gali būti ir kitų. Šiuo atveju vėlgi. Konvencija, čia klausiančių ir nėra, bet pripažindami aukštąjį mokslą, tarkime, imkime medikus, Amerikoje jie turbūt ne visi pripažįstami ganėtinai lengvai ir negali steigti savo klinikų, vis tiek ten dirbantys kolegos turi tam tikrų abejonių dėl mūsų kokybės. O ar nebus taip, kad, pavyzdžiui, pas mus atvažiuos iš trečiųjų šalių asmenų, kurie, tarkime, gydo žmones su būgnelio pagalba ir gavę kažkokį išsilavinimą, arba tų, kurie vandeniu gydo, pavyzdžiui, nuo COVID-19, gavę kažkur antrą diplomą. Ar nebus tokių atvejų, kad vėlgi mes turėsime tam tikrų problemų ir negalėsime pasakyti ne, stop. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą, tikrai neturėtume turėti tokių problemų. Šios šalys, šiuo atveju kalbama apie valstybes, kurios nėra Europos Sąjungos narės, ir jos tikrai dar turės nuveikti daug darbo, atliepdamos Lisabonos konvencijos reikalavimus, nes išplečiama Lisabonos konvencija, ir pateikdamos dokumentus jų kvalifikacijoms pripažinti. Tai bus tikrai geresnė galimybė ir paprastesnė, skaidresnė, greitesnė ir efektyvesnė pripažinti kitų šalių kvalifikacijas, ir kokybiškesnė. Tikrai tokio pavojaus nematyčiau. Pas mus šiuo metu studijuoja maždaug 8 % užsienio studentų, mums tikrai šita procedūra reikalinga, mes kaip tik dabar dažnai pripažįstame, leidžiame studijuoti, tas procesas dažnai yra nekontroliuojamas. Šita globali konvencija mums padės ištaisyti trūkumus, su kuriais šiandien susiduriame.
PIRMININKĖ. Jūsų norėtų paklausti I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji ministre, už pristatymą. Iš tiesų tikslai gražūs ir sveikintini, mes turėtume labiau atsiverti pasauliui ir įsileisti pasaulį į mūsų Lietuvą. Tačiau kaip mes esame pasiruošę plačiau pripažinti įvairias kvalifikacijas, kai dar nesame susitvarkę savo dalykų? Aš čia priminsiu penktąjį skedą, kurio įsigaliojimas yra nuo šių metų sausio 1 dienos, o poįstatyminiai aktai, kurie leistų pripažinti užsienyje įgytas kvalifikacijas čia, Lietuvoje, vis dar neparengti, rengiami ir tų procedūrų realiai įgyvendinti negalima. Per kiek laiko, galvojate, mes būsime pasiruošę, ar tikrai tos institucijos, kurios minimos ir aiškinamajame rašte, turi pakankamai kompetencijų tai daryti ir ar tikrai mes esame pasirengę žengti tuo keliu?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mes dažnai vėluojame, bet mes privalome būti pasirengę ir šitas prisijungimas prie globalios konvencijos mums tik palengvins situaciją. Šiuo metu, kaip ir minėjau, kyla nemažai problemų, ypač kai atvyksta studentų ne iš Europos Sąjungos šalių, tai yra iš Indijos, įvairių Azijos šalių, tai konvencija mums padės spręsti šiuos klausimus. Tai šiek tiek skiriasi nuo skedo pripažinimo, čia gal kiek kitas klausimas. Bet ir šiuo metu mes vykdome tą pripažinimą ir pas mus, kaip jau minėjau, studijuoja užsienio studentų, mes privalome pripažinti jų kvalifikaciją, ar tai būtų bendrojo ugdymo diplomai, ar tai būtų aukštojo mokslo, bakalauro, procesai vyksta. Šiuo atveju mes išplečiame ir turėsime galimybę lengviau, paprasčiau, efektyviau pripažinti kvalifikacijas, kurios ateina iš kitų valstybių, ne Europos Sąjungos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų užsirašiusių nėra, balsavimas dėl šio projekto bus numatytuoju laiku.
Labai norėčiau paprašyti likti tribūnoje ir pristatyti kitą įstatymo projektą. Mūsų darbotvarkėje tai yra 2-4 klausimas – Vilniaus universiteto statuto 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-761.
10.22 val.
Vilniaus universiteto statuto 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-761 (pateikimas)
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Pristatau Lietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šio pakeitimo iniciatorė yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įstatymo projekto rengėja – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto 15 straipsnio 9 dalies nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir atsižvelgiant į Vilniaus universiteto senato ir tarybos nutarimus.
Įstatymo projekto tikslas – atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, Vilniaus universiteto statute nustatyti iš anksto darbuotojams žinomus ir visiems vienodai taikomus bendro pobūdžio kriterijus, pagal kuriuos Vilniaus universiteto senatas savo nustatyta tvarka spręstų, ar pritarti vyresnių nei 65 metų dėstytojų ir mokslo darbuotojų terminuotų darbo sutarčių sudarymui. Šiuo metu nei Vilniaus universiteto statuto 15 straipsnio 9 dalyje, nei kitose statuto nuostatose šie kriterijai nėra nustatyti.
Įstatymo projektu statuto 15 straipsnio 9 dalyje siūloma įtvirtinti, kad vyresni nei 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Vilniaus universitete, jeigu senato nustatyta tvarka įvertinama, kad šių darbuotojų darbas yra reikalingas siekiant užtikrinti Vilniaus universitete vykdomų studijų programų ir (ar) mokslinių tyrimų tęstinumą, ir senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota ne ilgesnė kaip trejų metų laikotarpio darbo sutartis.
Priėmus įstatymo projektą, Vilniaus universiteto senato nutarimu bus įtvirtinti detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos senatas spręs, ar pritarti vyresnių nei 65 metų dėstytojų ir mokslo darbuotojų terminuotų darbo sutarčių sudarymui. Taigi minėtų darbuotojų darbo santykių trukmę lems ne tik senato nuožiūra konkretaus darbuotojo atveju, bet ir statute nustatyti bei senato patvirtintoje tvarkoje detalizuoti visiems vienodai taikomi ir iš anksto žinomi kriterijai. Siūlomo įstatymo įgyvendinimo data – 2021 m. lapkričio 1 d. Vilniaus universiteto senatui siūloma iki 2021 m. spalio 31 d. priimti įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Prašom, kolegos, jeigu turite klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti keturi kolegos. Pirmasis klausia E. Pupinis. Gerbiamas Edmundai, žodis jums.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Labai atsiprašau. Iš tiesų klausimas vienas ir paprastas. Ar kitos aukštosios mokyklos taip pat nori pratęsti profesūros amžių, ar yra ir kitų situacijų? Ar kokia nors kita formuluotė, ar išimtis vienam universitetui? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Išimtis turbūt yra ir todėl, kad šis universitetas turi savo įstatymą. Jo statutas patvirtintas įstatymu. Kiti universitetai visaip. Dauguma tikrai turi pasitvirtinę tam tikras taisykles ir iki 70 metų gali būti sudaromos terminuotos sutartys, bet tai jau yra jų autonomijos klausimas.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, aš pratęsiu kolegos mintį. Šiuo momentu pasijutau besąs Vilniaus universiteto senato posėdžio dalyvis, nes ką jūs pristatote, paprastai pristato darbo tvarkas universitetų senatai, tarybos. Taigi, ar jums neatrodo kaip naujai ministrei vis dėlto keista, kad vienintelis universitetas turi savo statutą, kaip įstatymo galią turi? Dėl kiekvieno to pakeitimo reikės eiti į Seimą čia jums pristatinėti. Ar jums tai atrodo norma?
Antra. Noriu pratęsti gerbiamo Edmundo mintį. Ar nereikėtų pamąstyti, kad visiems universitetams, akademijoms Lietuvoje šios dvi nuostatos galiotų, nes čia yra surašyta gerų dalykų? Ar neatrodo jums, kad galima kaip nors bendra tvarka, kad visiems tai galiotų, nors kiti statutai neturi įstatymo galios? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Kaip jau sakiau, tai yra universitetų autonomijos klausimas, tačiau tikrai galima universitetams rekomenduoti ir pasižiūrėti, kokias taisykles jie taiko. Kai kur jie dar ir suteikia daugiau galimybių vyresniems darbuotojams dirbti ir, mano žiniomis, yra nustatyti kriterijai, tačiau tikrai būtų galima rekomenduoti kaip vieną iš gerųjų patirčių. Įgalioti įsakmiai mes šiuo atveju negalėtume, bet patarti ir rekomenduoti, ir pasižiūrėti, ar jie tikrai tai daro, tikrai galime.
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, šie įstatymo pakeitimai reikalingi tam, kad suteiktų Senatui tam tikras galias. Bet kaip jūs vertinate šiandieninę Vilniaus universiteto situaciją, kai studentai išmetami iš bendrabučių, studentams nesudaromos galimybės studijuoti nuotoliniu būdu ir taikoma ta masinė segregacija? Arba jie turi imti akademines atostogas, arba turi mesti mokslus, rinktis kitus universitetus. Kaip jūs vertinate šią visą situaciją? Ar tai yra pateisinama?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Tikrai neturiu tokių žinių, kad studentams būtų neleidžiama mokytis nuotoliu. Tikrai negirdėjau apie tokius atvejus ir netikėčiau, kad jų būtų. Vilniaus universitetas taiko tas pačias taisykles kaip ir visoje Lietuvoje. Tai yra galimybių pasas arba testavimas, kuriam yra sudarytos visos sąlygos. Šiuo metu testavimo galimybės yra išplėstos. Manau, kad Vilniaus universitetas laikosi šių taisyklių.
PIRMININKĖ. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Noriu pasiteirauti, ministre. Mes turime tikrai išskirtinę situaciją, kai Vilniaus universiteto senato nuostatai yra įtvirtinti įstatymu. Turime čia tokių labai smulkių pakeitimų, kurie tikrai gali apsunkinti ir parlamento darbo, ir galbūt galimai pažeistų universiteto autonomiškumą, jeigu, pavyzdžiui, Seimas apsispręstų kaip nors kitaip priimti šią įstatymo nuostatą negu taip, kaip nutaria Senatas. Ar nebuvo svarstymų vis dėlto sugrąžinti universitetui tikrąją autonomiją ir galimybę spręsti savo nuostatų klausimus universitete?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Ne, tokių svarstymų tikrai nebuvo. Tai yra seniausias Lietuvos universitetas. Yra tam tikra išskirtinė situacija, tikrai tokių svarstymų nebuvo. Jeigu jūs inicijuosite Seime, tai tikrai bus galima svarstyti, bet, manau, yra visai logiška, kad šis universitetas turi išskirtinį tokį statusą, būdamas seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Po pateikimo apsispręsime dėl šio projekto numatytu balsuoti laiku. Dėkoju.
10.31 val.
Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-703, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-704, Žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-705 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, vis dar turime galimybę paimti klausimų iš rezervo, rezervinis 1 klausimas – Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-703. Kviečiu pranešėją M. Skritulską, kad pristatytų šį projektą ir lydimuosius. Prašau, žodis jums, tai yra projekto pateikimas.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūloma šiuo Šventosios jūrų uosto įstatymu, atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektu perduoti uosto teritoriją, žemę, akvatoriją tuo tikslu įsteigtai Palangos miesto savivaldybės įstaigai – Šventosios jūrų uosto direkcijai. Pažymėtina, kad šiuo metu patikėjimo teise valdo savivaldybė, savivaldybės administracija, o siūloma valdymą supaprastinti perduodant tuo tikslu įsteigtai įstaigai.
Prašau, gal turite klausimų?
PIRMININKĖ. Taip pat prašyčiau pristatyti lydimuosius.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Atitinkamai lydimieji teisės aktų projektai – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimai, tai leistų įgyvendinti prieš tai minėtą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte projektus.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ir dar vienas įstatymo projektas, tai Žemės įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Tai vėlgi leistų įgyvendinti prieš tai minėtą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte projektus. Klausti užsirašė A. Sysas, tačiau kolegos salėje nematau. Daugiau užsirašiusių klausti nėra. (Šurmulys salėje) S. Tumėnas. Man nerodo. Prašau. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš apskritai apie tą situaciją dėl to Šventosios uosto. Taip, savivaldybės… Tai mes iškerpame gabaliuką, kad gautume europinius pinigus atskirai, ten padarome lengvatų… Taip įvairiausių čia istorijų galima pasakoti, tačiau ar jūs tikite šito uosto perspektyva? Mes ten investuojame milijonus, bet jį ten smėlis kaip užneša, taip užneša. Ar tikite apskritai kaip to krašto patriotas jo perspektyva? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Atsakysiu labai trumpai, žinoma, kad tikiu.
PIRMININKĖ. Dar jūsų norėtų paklausti I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Labai prastai buvo girdėti pristatymas, tai aš tiktai noriu pasiteirauti, gal jūs galėsite pakomentuoti, kiek bus numatoma reikalingų lėšų atskirai direkcijai įsteigti, kiek ten ketinama priimti darbuotojų ir panašiai, tokie ūkiniai klausimai ir lėšos. Gal galėtumėte pakomentuoti plačiau?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš noriu pažymėti, kad jau dabartiniame įstatyme yra numatyta tokia direkcija. Jinai yra jau įsteigta ir šiuo metu yra vienas etatas, direktoriaus etatas.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų turbūt visiems rūpi tas klausimas, kad vystytųsi mūsų pajūris, tačiau matėte turbūt tam tikras Teisės departamento išvadas, nes įstatymai kaip ir turėtų būti adekvatūs ir kitiems, vienodai taikomi ir kitoms savivaldybėms. Ką jūs šiuo klausimu siūlysite? Iš tikrųjų vis tiek negalime daryti vienai savivaldybei kokios nors išimties, o kaip bus kitoms savivaldybėms su tomis pačiomis įstatymų nuostatomis? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš tiktai noriu plačiau pakomentuoti tai, kad iš tikrųjų yra siūloma uostą valdyti panašiu principu, kaip yra valdomas valstybinis Klaipėdos jūrų uostas, tai yra būtent per direkciją. Kas būtų, jeigu uostą pradėtų valdyti, tarkime, Susisiekimo ministerija, kaip šiuo atveju kol kas valdo savivaldybės administracija. Tai yra visiškai nelogiška, tai nėra jos priedermė. Taigi siūloma analogišku principu valdyti būtent per tuo tikslu įsteigtą įstaigą.
PIRMININKĖ. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas rytas. Aš norėčiau, kad įvardintumėte šito sprendimo pagrindinius motyvus. Kas pasikeis, įsteigus tokią direkciją?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Kaip aš ir minėjau, ta direkcija yra įsteigta. Tik tiek, kad būtų perduota patikėjimo teise valdyti uosto teritorija, žemė, akvatorija, infrastruktūra. Tai galėtų gerokai lanksčiau valdyti patį uostą. Tokia būtų pagrindinė esmė. Kitas dalykas, gal norėčiau pažymėti, kad įstatyme taip pat numatyta, kad būtų valdoma pagal nustatytą Vyriausybės tvarką. Ir kitas principinis dalykas, kas yra įtvirtinama šiuo įstatymu, tai, kad visa infrastruktūra, žemė ir akvatorija yra neprivatizuojama.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Gerbiamas kolega, pagal Žemės įstatymą jūs negalite jos privatizuoti, tai vienas dalykas. Niekada to neįmanoma padaryti. Iš esmės aš esu šalininkas šito projekto, tikrai palaikyčiau. Bet ar nebūtų teisingiau ir logiškiau, kolega, iš karto daryti koncesijos pagrindą, tarkime, 25 metams, kaip yra Klaipėdos valstybinio uosto tam tikros žemės išnuomotos administratoriams valdytojams. Ir tai yra labai gerai pasitvirtinę. Aš galiu pasakyti, Šilutės uoste mes turime koncesiją. Kaip žinote, jau eina aštunti, devinti metai, kai yra koncesija, ir fantastiškai ji veikia, ir fantastiškai susitvarko. Ar tikrai būtina čia kišti savivaldybę, žinant tai, kad vėl politikai komentuos, kažkam leis katerį nuleisti, kažkam leis vandens motociklą nuleisti, kažkas galės privažiuoti, kažkam išimtinės teisės. Žinote, kai turi valdiškoje kišenėje, tai noras pažulikavoti ir tada pakomentuoti yra labai didelis. Ar nevertėtų iš karto skelbti koncesiją dėl to 25 metams ir jokių diskusijų?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų geras jūsų pastebėjimas. Aš norėčiau pažymėti, kad šis įstatymo projektas neužkerta tam kelio ir perspektyvoje tai bus galima daryti. Sprendimą turėtų priimti pati savivaldybės taryba.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Dėl šio įstatymo projekto apsispręsime balsuoti skirtu laiku. (Balsai salėje) Negalima, nes po to, gerbiamas Remigijau, dėl to paties skųsitės ir prieštarausite, kad mes netvarkingai vedame posėdį.
10.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-554 (pateikimas)
Norėčiau pakviesti K. Starkevičių, kad pristatytų rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimo pakeitimo projektą Nr. XIVP-554.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Mes, komitetas, svarstėme Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 metų veiklos ataskaitą, pastebėjome tam tikrų taisytinų dalykų ir, aišku, pritarėme ataskaitai. Tačiau, atsižvelgdami į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kaip nepriklausomo energetikos sektoriaus reguliavimo statusą, aukštos kvalifikacijos valdybos, tarybos pareigas ir atsakomybę, vykdant įstatymo ir kitų teisės aktų jiems priskirtas funkcijas, teikiame Seimui nutarimą, kuriuo siūlome pakeisti. Dabar šios tarybos darbuotojai pagal patvirtintas grupes yra antros kategorijos, mes siūlome perkelti į pirmą grupę iš antros grupės. Suprantame ir dabartinius infliacijos tempus, ir atlyginimo dydžius, ir konkurenciją rinkoje dėl darbuotojų. Siūlome perkelti į pirmą kategoriją. Toks yra šio pasiūlymo tikslas. Aš galiu pasakyti, kad iš biudžeto pinigų faktiškai nereikės, nes šiuos pinigus Energetikos reguliavimo taryba surenka iš reguliuojamų subjektų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte įstatymo projektą. Jūsų norėtų paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, pirmininke, jūs iš dalies atsakėte, kad lėšų nereikės, bet jos vis tiek surenkamos iš kitų subjektų, tad nereiškia, kad nereikės. Vadinasi, tie patys vartotojai mokės. Bet čia kitas klausimas: ar nemanote, kad ir kitos tarnybos yra pakankamai atsakingos, tokios kaip Maisto ir veterinarijos tarnyba? Vadinasi, jos irgi galėtų pereiti į aukštesnį lygį, nes taip pat labai svarbios funkcijos. Taip pat, ko gero, nėra didžiausi atlyginimai, o atsakomybė taip pat didelė. Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš galvoju, kad laikas peržiūrėti atlyginimus. Norint turėti kvalifikuotus specialistus valstybės tarnyboje arba atliekančius valstybės tarnybos funkcijas, atlyginimai turi irgi atitikti rinkos realybę, nes kitaip mes nepritrauksime kvalifikuotų darbuotojų. Galbūt jų reikėtų ir mažiau, bet kvalifikacija turi būti kur kas didesnė. Tada bus ir atsakomybė, ir bus galima pareikalauti aukštesnių jų efektyvumo rezultatų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausti užsirašiusių nėra. Ačiū. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Dėl šio projekto apsispręsime balsuoti skirtu laiku.
10.41 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94 ir 95 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821, 822 ir 823 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4877(3), Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4878(2), Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 49, 63, 90, 99 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4288(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4289(2), Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4290(2), Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 301 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4291(2) (svarstymas)
Grįžtame prie rytinės darbotvarkės. Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-4877(3) ir lydimieji. Šiandien apsiribosime komitetų išvadų pristatymu bei diskusija dėl šio projekto ir visų lydimųjų. O svarstymą tęsime kitą savaitę. Norėčiau pakviesti Ekonomikos komiteto pranešėją A. Kupčinską.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiama Pirmininke, kolegos. Iš tiesų noriu pabrėžti, kad dėl šio Viešųjų pirkimų įstatymo, tiksliau, kelių redakcijų, vos ne metai vyksta diskusijos tame pačiame Ekonomikos komitete tiek praėjusią kadenciją, tiek ir šią. Ir būtent Ekonomikos komiteto nariai bandė konsoliduoti, sujungti du įstatymų projektus: vieną iš prezidentūros, kitą iš Vyriausybės pusės. Buvo gautos dvi Vyriausybės išvados, tiek praėjusios Vyriausybės, tiek ir šios, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos pakeitimai, pasiūlymai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Audito komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių, taip pat buvo labai aktyvus kolega J. Varkalys.
Tų įstatymų projektų ir pasiūlymų tikrai buvo nemažai. Mes manome, kad Ekonomikos komitetas pasiekė tobuliausią iš galimų variantų ir jį konsolidavo. Taigi pateiksiu mūsų išvadą – dėl projekto Nr. XIIIP-4877 balsavimo rezultatai buvo bendru sutarimu.
Taip pat Ekonomikos komitetas svarstė Viešųjų pirkimų įstatymo projektą Nr. XIIIP-4878, taip pat pritarta bendru sutarimu. Kadangi projektai buvo sujungti, ir kitiems projektams, kurie buvo Ekonomikos komiteto svarstyti, tai yra Nr. XIIIP-4288, taip pat pritarta bendru sutarimu. Projektui Nr. XIIIP-4289 komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu. Projektui Nr. XIIIP-4290 komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu. Ir projektui Nr. XIIIP-4291 taip pat komitetas pritarė bendru sutarimu. Mūsų tokia būtų išvada po visų konsolidacijų ir sutarimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Norėčiau pakviesti Audito komiteto pranešėją L. Nagienę, kad pristatytų Audito komiteto išvadą dėl šio projekto ir lydimųjų.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų buvo didžiausias ginčas. Manau, kad Audito komitetas turi visiškai kitą išvadą ir siūlo visiškai kitą variantą. Dėl 15 straipsnio vyksta diskusija dėl universalios perkančiosios organizacijos steigimo. Audito komitetas tokiam siūlymui nepritaria, nes tai sumenkintų dabar veikiančios CPO LT vaidmenį, į ją valstybė daug investavo ir ji paslaugas šiuo metu teikia visos Lietuvos mastu. Pritarus Ekonomikos komiteto siūlymui, atskiros perkančiosios organizacijos, kurios nėra centrinės valdžios institucijos, galimybės naudotis CPO LT katalogu iš viso neturės. Mažėjant naudotojų skaičiui, menkės CPO LT katalogo nauda valstybei. Toks siūlymas negali būti laikomas ekonomiškai racionaliu ir pagrįstu. Todėl Audito komitetas siūlo centralizavimą įgyvendinti jau sukurtos ir veikiančios sistemos pagrindu, tai yra įpareigoti visas perkančiąsias organizacijas pirkti iš CPO LT katalogo, jei tai atitinka jų poreikius. Apie tai kalbėjo ir Krašto apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitos institucijos. Labiausiai abejonių kelia Ekonomikos komiteto siūlymas įpareigoti visas savivaldybes sukurti savo centrines perkančiąsias organizacijas arba jungtis į grupes. Audito komitetas įsiklausė į Savivaldybių asociacijos nuogąstavimus. Visi žinome, kad savivaldybės yra skirtingos, jos yra savarankiškos institucijos. Mažosioms savivaldybėms toks reguliavimas gali ne tik neatnešti laukiamos naudos, bet ir dar labiau apsunkinti ir taip sudėtingus pirkimų procesus, net nekalbama apie galimybę pritraukti kvalifikuotų darbuotojų. Todėl Audito komitetas siūlo atsisakyti radikalių sprendimų, tačiau, priešingai, leisti savivaldybėms pasirinkti centralizavimo būdą pagal galimybes – kurti savo centrinę perkančią organizaciją arba sukurti centrinę perkančią organizaciją kelioms savivaldybėms, arba pasirašyti centralizuotos pirkimo veiklos paslaugų sutartį su esama perkančiąja organizacija.
Dabar, jeigu kalbėtume apie lydimuosius teisės aktus, tai Audito komitetas, kalbėsiu apie Nr. XIIIP-4878 projektą, nusprendė iš esmės pritarti Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I‑1491 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus, pateiktus dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I‑1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo įstatymo ir papildymo 821 822, 823 ir 103 straipsniais įstatymo projekto. Buvo pritarta bendru sutarimu.
Taip pat Audito komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-4288. Komitetas iš esmės pritarė Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir yra priimta siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus, pateiktus pagal Viešųjų pirkimų įstatymo atskirų straipsnių nuostatas. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
Taip pat Audito komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-4289 ir komitetas nusprendė iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymus, pateiktus dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir atskirų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Pritarta bendru sutarimu.
Taip pat svarstėme įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4290. Komitetas nusprendė iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymus, pateiktus dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniais projekto. Taip pat buvo pritarta bendru sutarimu – balsavimo rezultatai.
Taip pat buvo svarstytas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4291. Komitetas nusprendė iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 301 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms pritarė komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus, pateiktus dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo. Tam buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte Audito komiteto išvadą.
Dabar norėčiau pakviesti B. Matelį, kad pristatytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl šio projekto ir lydimųjų.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Viešųjų pirkimų įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877, bendru sutarimu iš esmės jam pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas.
Taip pat komitetas svarstė Viešųjų pirkimų įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287, bendru sutarimu iš esmės jam pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Vyriausybės pastabas ir sujungti įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 su įstatymo projektu Nr. XIIIP-4877.
Taip pat komitetas svarstė visus kitus lydimuosius įstatymų projektus ir bendru sutarimu jiems pritarė arba pritarė iš esmės.
Dar norėčiau šiek tiek nuo komiteto pasakyti. Čia buvo minima, kad Ekonomikos komitetas konsolidavo. Iš tiesų padarė didelį darbą, tačiau skirtingas požiūris išliko. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas turi savo požiūrį į neskelbiamų pirkimų sumos didinimą. Mano, kad tiek drastiškai nereikėtų didinti. Taip pat turi savo nuomonę dėl darbuotojų atestavimo ir dėl viešųjų pirkimų centralizavimo, nes tai… Dar vienas paprastas argumentas, apie tai dar, matyt, teks kalbėti pasisakymuose, bet šiandieną centralizuoti viešuosius pirkimus gali pagal dabartinį įstatymą kiekviena savivaldybė. Tokių pavyzdžių jau yra. Mes laikomės tokios nuomonės, kad jeigu galima tai daryti be prievartos, įtikinėjant ir kalbantis, tai to ir reikėtų laikytis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Visų komitetų išvados yra pristatytos.
Prieš pereinant prie diskusijos, aš norėčiau prisidėti prie sveikinimų gerbiamai A. Gedvilienei gražiomis progomis. (Plojimai) Sveikiname.
Diskusijoje užsirašė kalbėti šeši Seimo nariai. Pirmasis kalba Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LRF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, šitas įstatymo projektas, arba viešieji pirkimai, turbūt kiekvienam iš mūsų yra iki skausmo gana neblogai pažįstamas, nes visada kiekvienu etapu kelia tam tikrų abejonių, bet iš tikrųjų mes esame visi suinteresuoti padaryti taip, kad šita sistema ateityje būtų sklandesnė. Aš gal taip detaliai… Tikrai labai dėkoju visiems komitetams, kurie pristatė savo išvadas, ypač L. Nagienei, kuri pristatė Biudžeto ir finansų komiteto, atsiprašau, Audito komiteto išvadas. Aš puikiai suprantu tam tikras takoskyras šiuo klausimu, tačiau labai trumpai norėčiau pristatyti, kodėl mes taip darome, kodėl mes prašome, kad vis dėlto būtų atsižvelgta į mūsų komiteto pasiūlymus.
Pirmiausia dėl centralizavimo. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Ekonomikos komitetas, jis siūlė sukurti centrinį perkančiųjų organizacijų tinklą, pagal kurį universalioji perkančioji organizacija teiktų paslaugas tik centrinės valdžios institucijoms. Audito komitetas tokiam pasiūlymui nepritarė, nes sumenkintų dabar veikiančios CPO LT vaidmenį (toliau trumpinsiu CPO), į ją valstybė daug metų investavo ir ji paslaugas šiuo metu teikia visos Lietuvos mastu.
Aš pats buvau tas, kuris 2004 metais pirmas pateikė įstatymo projektą, ir jis buvo priimtas, ir buvo sukurta centrinė perkančioji organizacija, jinai kitaip tada vadinosi, bet iš tikrųjų išsivystė iki to, kad šiandien mes, kaip Lietuva, su savo patirtimi šioje srityje tikrai esame vieni iš pirmaujančių Europos Sąjungoje. Ir tą aš galiu pasakyti, man būnant Europos Parlamente netgi Audito komitetas norėjo pateikti Lietuvos, kaip sako, principus kaip vieną iš tokių bandomųjų projektų, kurie ateityje galėtų būti priimti kaip pagrindas kuriant įvairias sistemas.
Todėl dar kartą grįžtu prie šių pataisų, kurios šiandien buvo pateiktos, ir tęsiu, kad pritarus Ekonomikos komiteto siūlymui atskiros perkančiosios organizacijos, kurios nėra centrinės valdžios institucijos, galimybės naudotis CPO katalogu išvis neturės. Mažėjant naudotojų skaičiui, mažės ir CPO katalogo nauda valstybei. Toks siūlymas negali būti laikomas ekonomiškai racionaliu ir pagrįstu, todėl Audito komiteto pasiūlytas centralizavimo modelis ir jam įgyvendinti jau yra sukurtos ir veikiančios sistemos pagrindu… tai yra įpareigoti visas perkančiąsias organizacijas pirkti iš CPO katalogo.
Antras taip pat kritikuotinas yra Ekonomikos komiteto siūlymas įpareigoti ministerijas vykdyti centralizuotus pirkimus nuo 10 tūkst. eurų sumos. Neabejoju, kad Seimo nariai susipažino su įvairių ministerijų pateiktais pasiūlymais, tarp jų ir Krašto apsaugos ministerija, kurioje yra akcentuojama šios srities pirkimo specifiškumas.
Taip pat tam tikrų abejonių kelia ir Ekonomikos komiteto siūlymas įpareigoti visas savivaldybes sukurti savo centrines perkančiąsias organizacijas arba jungtis į vadinamąsias grupes. Audito komitetas įsiklausė į Savivaldybių asociacijos nuogąstavimus. Visi žinome, kad savivaldybės yra skirtingos. Mažosioms savivaldybėms toks reglamentavimas gali ne tik neatnešti laukiamos naudos, bet ir dar labiau apsunkinti ir taip sudėtingus pirkimo procesus, net kalbama apie galimybes pritraukti kvalifikuotų darbuotojų. Todėl Audito komitetas siūlo atsisakyti radikalių sprendimų, tačiau, priešingai, leisti savivaldybei pasirinkti centralizavimo būdą kaip galimybę, tai yra arba kurti savo centrinę perkančiąją organizaciją, arba sukurti bendrą centrinę perkančiąją organizaciją kelioms savivaldybėms, arba pasirašyti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų sutartį su esama centrine perkančiąja organizacija. Manau, kad siūlomas kompromisinis centralizavimo modelis nepakeis projekto iniciatorių tikslų, o, priešingai, galės būti įgyvendintas plėtojant jau veikiančią sistemą.
Dėl neskelbtinų pirkimų sumų. Komitetas taip pat svarstė klausimą dėl viešųjų pirkimų procedūrų paprastinimo. Daug metų kalbama, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas turi būti paprastesnis, tačiau taip pat kalbama, kad į viešuosius pirkimus reikia pritraukti daugiau dalyvių, ypač smulkųjį ir vidutinį verslą. Todėl komitetas nepritarė sumų didinimui, kai gali būti vykdomas neskelbiamas mažos vertės pirkimas, nes ženklus sumų didinimas net tris kartus gali neigiamai paveikti smulkųjį ir vidutinį verslą bei skaidrumą.
Taip pat komitetas nepritarė siūlymams nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. padidinti sumą, kai galima sudaryti žodinę sutartį. Toks siūlymas galėtų padidinti korupcijos mastą, sumažinti konkurencingumą bei smulkiojo verslo galimybes dalyvauti pirkimuose. Komiteto nuomone, pakeitimai negali būti daromi labai drastiškai, turi būti pasverti, o pasiteisinus priimami kiti lengvinimai, todėl komitetas siūlė atsisakyti sumų didinimo, kai pirkimas gali būti vykdomas neskelbtinų derybų būdu, o žodinę sutartį sudaryti iki 5 tūkst. eurų.
Dėl privalomų konsultacijų su rinka. Kaip jau minėjau, vienomis projekto nuostatomis siekiama pirkimus liberalizuoti, kitomis pirkimai yra apsunkinami. Komitetas nepritarė projektų iniciatorių siūlymui įtvirtinti privalomas konsultacijas su rinka, nes bet kokios konsultacijos su rinkos dalyviais kelia konkurencijos iškreipimo riziką. Privaloma konsultacija dar labiau ištęstų pirkimo procedūras ir atitolintų reikiamų pirkimų objektų, kurie ne itin domina tiekėjus, įsigijimą. Rinkos konsultacija gali būti tik formalumas, kai pagal pirkimo objektų specifikaciją arba specifiką galimas tik vienas dalyvis pirkimuose, arba tais atvejais, kai rinkoje yra akivaizdus tiekėjų trūkumas.
Reziumuodamas kviečiu kolegas įsiklausyti ir pritarti Audito komiteto pasiūlymams, kuriuos įgyvendinus būtų galima pasiekti šito projekto geresnį pritaikymą realybėje ir būtų pasiektas pagrindinis tikslas, kad viešųjų pirkimų sistema veiktų sklandžiau ir užtikrintų tinkamesnį ir skaidrų šitos sistemos pritaikymą realiame gyvenime. Todėl labai ačiū už dėmesį ir aš tikiuosi, kad mūsų Audito komiteto tie keli pasiūlymai iš tikrųjų bus palaikyti ir visos Seimo daugumos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Starkevičių.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dar kartą laba diena. Ačiū kolegai iš Audito komiteto už išsakytas mintis. Mūsų komitetas irgi apibendrino tiek iš Vyriausybės gautus pasiūlymus, prezidentūros, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Taip pat diskutavome su Savivaldybių asociacija, su jos atstovais ir apibendrinę pateikėme Seimo verdiktui šį projektą. Gerai, kad mes šiandien diskutuojame, gal dar galėsime susitikti siauresniame rate ir aptarti skirtumus tarp Audito komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, nors ten yra mažiau, ir mūsų komiteto, dar kartą išgirsti argumentus, nors prieš tai jau daug diskutavome.
Dabar kokios tos priežastys, kurios vertė keisti įstatymą? Per metus apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų vykdo pirkimus Lietuvoje. Noriu pabrėžti – 4 tūkst. Tai pagalvokime, kur dabar yra didžiausia problema? Tai žmogiškųjų resursų. Prieš tai mes svarstėme dėl tam tikrų kategorijų pakėlimo energetikos kontroliavimo tarnyboje. Tai ir čia tie atlyginimai neatitinka šiandien realybės. Kai yra 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų, tai labai sunku išgauti kvalifikaciją ir kokybę. Apie 70 % pirkimų atlieka ne pirkimų specialistai, šiaip sau, kas tuo metu yra. Skirtingų perkančiųjų organizacijos prekių kaina dažnai skiriasi net dešimtimis kartų. Pavyzdžiui, 2016 metais kompiuterio kaina atskirose iš tų 4 tūkst., kurios pirko, skyrėsi net 64 kartus. Tai supraskime, kokia yra realybė. Apie 99 % procedūrų dėl nedidelės vertės pirkimų, kurie sudaro tik apie 20 % visų pirkimų vertės. Būtina didžiausią dėmesį skirti stambiems pirkimams. Kartais mes paskęstame smulkmenose, tačiau tie didieji pirkimai iš tikrųjų nėra tinkamai pastebimi arba tie didieji pinigai, milijonai ne taip skaičiuojami kaip eurai. Štai todėl realybė privertė pagalvoti apie pasiūlymus.
Siūloma tobulinti viešųjų pirkimų centralizavimo modelį, kurį įgyvendinus vietoj 4 tūkst. būtų sukurta iki 100 centrinių perkančiųjų organizacijų.
Antra. Centrinės perkančiosios organizacijos sistema – tai būtų universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos, atskirų veiklos sektorių CPO ir savivaldybių CPO.
Dabar centrinės perkančiosios organizacijos steigimas. Centriniu lygmeniu turi būti sukurta bent viena universali centrinė perkančioji organizacija. Sprendimą priims Lietuvos Vyriausybė. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priims sprendimą ir dėl paslaugų ministerijoms. Atskirų veiklos sektorių centrinių perkančiųjų organizacijų specializacija ir skaičius nustatomi atsižvelgus į specifinius į ministerijų ir jų veiklos sritį patenkančių perkančiųjų organizacijų poreikius. Kiekvienoje savivaldybėje turės būti sukurta bent viena centrinė perkančioji organizacija arba kelios savivaldybės gali sukurti vieną bendrą centrinę perkančiąją organizaciją. Sprendimą priims savivaldybių tarybos. Taip pat niekas, esant šiam modeliui, savivaldos tikrai neribos ir net savivaldybių įmonės, kuriose yra nemaži pirkimai, galės turėti savo centrines perkančiąsias organizacijas.
Gerbiamas Z. Balčytis minėjo sumas ir kartelės pakėlimą. Iš tikrųjų mes daug diskutavome ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir tikrai radome tą bendrą pritarimą. Šiandien reikia tikrai suprasti, kad infliacija yra padariusi savo ir jau tas sumas reikia keisti. Čia, galvoju, mes tikrai galime rasti tuos bendrus vardiklius. Norėčiau dar pasakyti daugiau, bet tas laikas ištiksėjo. Kiek čia, 5 minutės skirtos? Tai gerbiu reglamentą, gerbiu Statutą ir todėl čia sustojau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, mes visuomet kalbame apie vietos savivaldos savarankiškumą, didesnį dėmesį vietos savivaldai, o šiuo atveju aš įžvelgiu, kad centralizuodami viešuosius pirkimus mes vėl varžome savivaldos teises. Mes verčiame savivaldybes kurti centrines perkančiąsias organizacijas – ar regionines, ar atskiras. Mes tikrai būkime nuoseklūs. Jeigu mes norime savivaldybėms padėti, o čia yra labai jautri tema, tai mes turime tikrai į tai atkreipti dėmesį.
Kalbant apie universalias, manau, kad universalios centrinės perkančiosios organizacijos yra ne parduotuvė DEPO, kur atvažiavai su karučiu, pasirinkai prekių ir išvažiavai. Iš tikrųjų organizacijos iš tų 4 tūkst. kai kurios yra labai skirtingos, pavyzdžiui, kultūros paveldo srityje. Kokiam nors muziejininkui reikia nupirkti tokį daiktą, kurio tame DEPO tikrai nebus.
Kalbant apie mediciną arba kitas įstaigas, norima ministerijas sujungti į universalias perkančiąsias organizacijas… Ir dabar jau perkant, užsakant, visos biudžetinės įstaigos sudaro viešųjų pirkimų planą ir į katalogus centrinės perkančiosios organizacijos… Dabar jau perkant stringa informacinės sistemos. Būna taip, kad tiekėjas negali atvežti tiek daug, sakykime, užsakytą didesnį prekių kiekį, nes paprasčiausiai jų neturi. Mes turime tobulinti tai, ką turime – centrinės perkančiosios organizacijos pačią informacinę ir tiekimo sistemą.
Dėl sumų aš norėčiau pasakyti, kad dabar, kylant kainoms, kur yra 10 tūkst., tai jau 30 tūkst. pasivys, bus tokia pati suma, nes kainos kyla, supraskime, pažiūrėkime. Kalbant apie medžiagas, apie paslaugas, kadangi brangstant dujoms, elektrai, tai tikrai ta 30 tūkst. suma, manau, yra reali. Gali būti net ir didesnė, nes kainos didesnės dabar, kai įstaigos pirks kažkokias prekes ar paslaugas.
Aš manau, kad yra tikrai gerų dalykų šitame Viešųjų pirkimų įstatyme, ypač kai reglamentuojamas pats viešųjų pirkimų procesas. Bet kalbant apie centralizaciją, mano nuomone, kolegos, tikrai neikime šituo keliu, necentralizuokime. Kaip tik mūsų žmonės ir perkančiosios organizacijos, savivaldybės laukia, kad mes galėtume padėti jiems operatyviau tai padaryti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties mes jau kalbėjome ir aš pristačiau Ekonomikos komiteto išvadą, tikrai buvo nuveiktas nelengvas darbas siekiant sujungti kelis įstatymų projektus, juos konsoliduoti. Turbūt visi sutiksite, kad viešuosiuose pirkimuose trūksta ir tvarkos, o mes norėtume geresnių rezultatų. Per viešuosius pirkimus išleidžiame pusę Lietuvos biudžeto, 7–8 mlrd., ir matome, kad tų bėdų tikrai netrūksta, ypač mažuosiuose viešuosiuose pirkimuose, todėl ir buvo teikiami mūsų tokie konsoliduoti pasiūlymai, nes matome, kad tiek žodinės vertės, tiek neskelbiamų derybų būdu vykdomi viešieji pirkimai, kurių sutartys vėliau po pirkimų atgula į katalogus ir juos galima tikrinti, taip pat galėtų būti lengviau vykdomi, interpretuojami, o Viešųjų pirkimų tarnyba, mūsų manymu, turėtų daugiau dėmesio skirti didiesiems banginiams, didiesiems pirkimams, juos kontroliuoti, prižiūrėti, spręsti, ar juose nėra padaryta klaidų, ar jie nepažeidžia viešojo intereso.
Šiuo atveju, man atrodo, tikrai nebūtina Viešųjų pirkimų tarnybai koncentruotis į tuos 20 % mažųjų pirkimų, bet koncentruotis į tuos didžiuosius pirkimus, kurie viršija 10 tūkst. eurų ribą, o mūsų komitetas siūlo 30 tūkst. ribą, nes, kaip prieš tai kalbėjęs kolega sakė, kainos auga, įvairūs įkainiai, infliacija daro įtaką. Šiuo atveju mums reikia peržiūrėti viršutines lubas ir jų dydžius.
Kita dalykas. Aš suprantu, kad Krašto apsaugos ministerija galėtų būti vienas iš pavyzdžių, kaip galėtų būti centralizuojami pirkimai. Gynybos resursų agentūra, dabar vykdanti didesnę dalį pirkimų krašto apsaugos sistemoje, galėtų būti pavyzdžiu kitoms sektorinėms organizacijoms.
Dar kartą noriu pabrėžti, kad būtent Ekonomikos komitetas siūlo, kad pati Vyriausybė galėtų apsispręsti, kaip centralizuoti viešuosius pirkimus – ar sektoriniu pagrindu, ar ministerijų, ar pačios Vyriausybės. Taigi palikta pakankama laisvė kaip ir savivaldybėms. Sutikite, kad didžiosios savivaldybės turi vienas kompetencijas, viešųjų pirkimų specialistai yra vienos kompetencijos, yra labiau patyrę, turi daugiau praktikos, o mažesniuose yra ir kadrų, ir personalijų klausimas.
Dar galiu pasakyti, ką matome iš statistikos: 70 % specialistų, pareigūnų, kurie vyko viešuosius pirkimus, neturi tinkamos kvalifikacijos. Todėl ir siūlome iš dalies pritarti prezidentūros pasiūlymui atestuoti viešųjų pirkimų organizatorius, kad jų galėtų būti mažiau, bet jie galėtų turėti daugiau kvalifikacijos, būtų atestuojami ir vienu lygiu įgytų kvalifikacijos pažymėjimus per Viešųjų pirkimų tarnybą, jokiu būdu ne per dviejų lygių atestaciją. Manome, kad tai taip pat padėtų viešųjų pirkimų skaidrumui ir kokybei.
Kalbėdamas noriu pabrėžti dar vieną aspektą, tai yra rinkos konsultacijas. Mes siūlome labiau išplėsti konsultacijų galimybes. Viena vertus, mes gyvename Europos Sąjungos rinkoje, bet mūsų paslaugų gavėjai ir gamintojai, tiekėjai taip pat skundžiasi, kad dažnai net nesužino apie kai kuriuos stambesnius tiekėjus, o paskui sužinome, kad būtent didesne kaina ar paslaugos, ar prekės įsigyjamos iš trečiųjų šalių tiekėjų ir gamintojų. Ta išankstinė rinkos konsultacija galėtų būti labiau privaloma, ypač dėl didesnių pirkimų, kad mūsų vietos gamintojai, paslaugų teikėjai ir apskritai visa rinka žinotų apie numatomus viešuosius pirkimus.
Esminių išsiskyrimų tarp Audito, Ekonomikos komiteto, pono J. Varkalio ar kitų pasiūlymų tikrai nėra ir Ekonomikos komitetas stengiasi juos subalansuoti. Jeigu mes šiandien tik diskutuojame, aš nematau didelės priešpriešos, bet tikrai norėčiau, kad šioje sesijoje su Viešųjų pirkimų įstatymu…
PIRMININKĖ. Laikas, einame į pabaigą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). …mes pajudėtume į priekį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis diskusijoje kalbės B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau priminti vieną dalyką, kad šis Viešųjų pirkimų įstatymas buvo svarstomas iš tiesų labai ilgai ir jį pradėjo svarstyti dar praėjusi Vyriausybė. Šį projektą, kuris buvo pateiktas svarstyti, jis buvo, galima sakyti, dviejų vyriausybių darbo rezultatas, nes išvadas šiam įstatymui rašė abi vyriausybės ir tas konsensusas buvo pasiektas. Tik tenka apgailestauti, kad iš tiesų vėliau jis aplipo įvairiausiais pasiūlymais, kurie, mano galva, yra visiškai nelogiški. Vieną iš tokių aš galėčiau priminti – buvo toks siūlymas, kad jeigu vyksta ginčas tarp to, kuris perka, ir to, kuris parduoda paslaugas, jeigu tai ikiteisminio ginčo metu, šį ginčą sprendžia Viešųjų pirkimų tarnyba. Tai yra kaip mediatorius – sueina, suveda abi puses. Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri yra įpareigota prižiūrėti šį procesą, nusprendžia, kam atiteks tas kelių milijonų pirkimas. Ačiū Dievui, kad tiek visi komitetai pritarė, kad yra… Buvo ir daugiau tokių visiškai nelogiškų pasiūlymų ir iš tiesų visi komitetai jų atsisakė. Tame projekte, kurį vadiname kaip dviejų vyriausybių projektą, nebuvo tokių pasiūlymų kaip neskelbiamų pirkimų didinimas, toks nelabai proporcingas, nebuvo ir atestavimo būtinumo arba tų viešųjų pirkimų savivaldybėse centralizavimo.
Norėčiau tik tokį skaičių pasakyti, kad jeigu šiuo metu neskelbiamų pirkimų leidžiama iki 10 tūkst., tai per metus maždaug išeina apie 300 mln. eurų, išnaudojama būtent… Jeigu pakelsime iki siūlomų, jeigu tris kartus pakelsime, iki 30 tūkst., tai ši suma gali išaugti iki 1 mlrd. eurų. Mes 1 mlrd. eurų atiduosime per neskelbiamus viešuosius pirkimus.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė gana racionalų pasiūlymą. Kadangi yra infliacija, iš tiesų ir tos paslaugos brangsta, mes pasiūlėme didinti šią sumą iki 15 tūkst. Kviečiu pritarti iš tiesų tokiam kompromisiniam variantui.
Dėl atestavimo. Iš tiesų ir dabar dar nėra darbuotojų, kurie užsiima konkrečiai šiuo darbu. Paprastai priversti dabar kažką važiuoti atestuotis ir dar neaišku, už kieno pinigus… Jeigu savivaldybė sumokės, tai gerai, jeigu nesumokės, tai už savo pinigus. Čia kaip vairuotojo pažymėjimas. Tavo reikalas – jeigu nori turėti, laikyk teises. Ir čia taip pat – jeigu nori būti atestuotas, tai eik už savo pinigus ir mokykis. Bet ar mes rasime tiek darbuotojų?
Plius visuomet nukenčia patys silpniausieji, kai įvedame tokias taisykles. Patys silpniausieji atestavimo srityje, galėčiau sakyti, yra nevyriausybinės organizacijos. Jos, deja, irgi perka paslaugas, bet kaip jos… kur dirba iš esmės labai daug visuomeniniais pagrindais arba už labai mažą atlyginimą, kaip mes priversime juos mokėti didžiulius pinigus, važiuoti mokytis į kursus, atestuotis? Jie ir taip jau yra patys silpniausi, bet apie juos nebuvo pagalvota, kai vėlgi buvo teikiami siūlymui dėl šio įstatymo.
Dėl centralizavimo savivaldybėse. Noriu priminti, kad Joniškio savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė tai jau yra padariusios ir tai leidžia dabar galiojantis įstatymas. Jeigu meras mato, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių jis gali kažkuriuos pirkimus centralizuoti, tai jis tai ir padaro. Aš manyčiau, kad mes turėtume galbūt skatinti savivaldybes ir klausti, kodėl merai nenori centralizuoti? Galbūt vienos problemos yra Vilniaus savivaldybėje ir kitos yra Kazlų Rūdos. Specifika.
PIRMININKĖ. Laikas!
B. MATELIS (TS-LKDF). Gal netgi siūlyčiau, kad Savivaldybių asociacija galėtų surengti konferenciją.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, laikas!
B. MATELIS (TS-LKDF). Ten būtų pasidalinta nuomone. Dėl šių pasiūlymų mūsų nuomonės išsiskyrė ir kviečiu balsuoti už tai, ką siūlo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nes mūsų siūlymai yra artimiausi tam, ką buvo nusprendusios dvi vyriausybės.
PIRMININKĖ. Visi, norėję pasisakyti diskusijoje, pasisakė.
11.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-835 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Prieš pereinant prie balsavimo dėl visų apsvarstytų įstatymų projektų, dar norėčiau pakviesti į tribūną J. Razmą, kad pristatytų komisijų sudėties pakeitimus. Pirmiausia rezervinis 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-835.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu dar vieną projektą, kurį lėmė mūsų frakcijų struktūros pokyčiai. Nėra paprasta, aišku, išspręsti kvotų skyrimus, bet Seniūnų sueigoje šiandien tai buvo padaryta, atidėjus frakcijoms tik kvotų klausimą Etikos ir procedūrų komisijoje. Turint paskirstytas kvotas ir turint frakcijų atitinkamus teikimus, siūloma šiuo nutarimo projektu pakoreguoti kai kurių komisijų sudėtį.
Antikorupcijos komisija mažėtų nuo 13 iki 12 narių – būtų išbraukiami V. Bakas ir S. Skvernelis ir būtų įrašoma A. Širinskienė, nes Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija čia, pasikeitus frakcijų sudėčiai, neturi atstovo. Toliau. Iš Energetikos ir darnios plėtros komisijos būtų išbraukiamas L. Savickas ir būtų įrašoma L. Girskienė. Vėl pagal frakcijų teikimus. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narių skaičius mažėtų nuo 16 iki 15 – būtų išbraukiama L. Girskienė, kuri, kaip minėjau, perėjo į kitą komisiją.
Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje vietoj R. Šalaševičiūtės būtų įrašomas S. Skvernelis. Priminsiu, kad šios komisijos formavimo principai yra aprašyti įstatyme ir čia mes daug negalime improvizuoti, kaip kuri frakcija turi būti atstovaujama. Iš Neįgaliųjų teisių komisijos būtų išbraukiamas L. Kukuraitis ir įrašomas V. Bakas. Peticijų komisija padidėtų – būtų 9 nariai ir čia papildomai būtų įrašomas D. Griškevičius. Priklausomybių prevencijos komisija taip pat padidėtų – čia papildomai būtų įrašomas L. Kukuraitis. Savižudybių ir smurto prevencijos komisija mažėja – išbraukiamas D. Griškevičius.
Tokie siūlomi pakeitimai. Kaip minėjau, Etikos ir procedūrų komisijos klausimas atidedamas vėlesniems svarstymams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti norėtų A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas kolega, kiek teko išgirsti, nuo 16 iki 15 narių yra mažinama Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Pastaruoju metu Lietuvos sportas tikrai neklesti: krepšinis nepateko į olimpiadą, Pasaulio čempionate pralaimėjome pirmas salės futbolo varžybas. Apie lauko futbolą išvis net šnekėti nelabai norisi ir nuotaikos gadinti. Olimpiadoje vieni prasčiausių rezultatų, kuriuos teko kada nors faktiškai istorijoje turėti. Ar tikrai manote, kad einama teisingu keliu, mažinant Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudėtį?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jeigu mūsų sporto pasiekimai priklausytų nuo komisijos narių skaičiaus, mes labai mikliai čia galėtume surašyti pusę Seimo narių ir tada žavėtis mūsų aukso medaliais olimpiadose. Bet abejoju, ar taip yra. Kadangi sprendžiame proporcinio frakcijų atstovavimo klausimus, tai taip susiklostė, bet ir po tų pokyčių ši komisija išlieka pati gausiausia. Taigi nesijaudinkite, viskas bus gerai su Seimo indėliu į mūsų sporto reikalus.
PIRMININKĖ. Daugiau klausti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po pateikimo užsirašiusių nėra. Svarstymas. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju. Svarstymo stadijoje užsirašiusių kalbėti nėra, dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam techniniam klausimui? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl vedimo tvarkos… Vėliau norėtumėte? Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Šį nutarimo projektą sudaro 13 straipsnių, nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų ar pastabų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių nuo pirmojo iki tryliktojo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Kviečiu balsuoti, ar pritariame šiam nutarimo projektui. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 114 Seimo nariai: už – 113, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimui pritarta. (Gongas)
Rezervinis 8 klausimas. Taip, J. Jarutis dėl vedimo tvarkos. Prašom, gerbiamas Jonai.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Aš norėjau paklausti, gal mes čia kažką praklausėme. Pagal darbotvarkę balsavimas numatytas 11 val. 10 min., o mes dabar klausome rezervinius, nes kolegos yra susirinkę, tai…
PIRMININKĖ. Balsuojame. Mes jau perėjome prie balsavimo.
J. JARUTIS (LVŽSF). Tai dabar šis balsavimas ir reiškia?
PIRMININKĖ. Balsavimas, priėmimas ir toliau einame prie balsavimo.
11.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. XIV-154 „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-836 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 8 klausimas – projektas Nr. XIVP-836. Dėl jo balsuosime taip pat. Prašom, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labai trumpai. Pasakau, kad šioje komisijoje nedidelis pasikeitimas, čia turi būti atstovaujama naujajai frakcijai. Į jos sudėtį įrašomas A. Stončaitis.
PIRMININKĖ. Klausti užsirašiusių nėra. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Svarstymo stadijoje kalbėti užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Priėmimas. Šį pakeitimo projektą sudaro vienas straipsnis. Ar galime priėmimo stadijoje pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Balsuojame dėl viso nutarimo projekto Nr. XIVP-863.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 112, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimui pritarta. (Gongas)
11.29 val.
Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 2, 6, 111 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-683(2) (svarstymo tęsinys)
Balsuojame dėl darbotvarkės 1-2 klausimo – projektas Nr. XIVP-683(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 118, balsavo 117 Seimo narių: už – 104, prieš nėra, susilaikė 13. Pritarta po svarstymo.
11.29 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4978(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4979(2) (svarstymo tęsinys)
Balsuojame dėl 1-3.1 ir lydimojo – projektai Nr. XIIIP-4978(2) ir Nr. XIIIP-4979(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 118, balsavo 116: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
11.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5105(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-5105(2). Balsuojame.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
11.31 val.
Įstatymo „Dėl Globalios su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo konvencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-707 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio turime apsispręsti balsuodami, yra 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl Globalios su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo konvencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-707, pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 117. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti spalio 19 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
11.32 val.
Vilniaus universiteto statuto 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-761 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Vilniaus universiteto statuto 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-761. Po pateikimo balsuojame.
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už 103, prieš nebuvo, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 30 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
11.34 val.
Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-703, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-704, Žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-705 (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl rezervinio 1 klausimo – Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 ir jo lydimųjų po pateikimo. Skelbiu balsavimą.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 96, prieš – 6, susilaikė 13. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIVP-703 ir lydimiesiems pritarta.
Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai atsiprašau, bet prašyčiau balsuojant dėl Vilniaus universiteto statuto užskaityti mano balsą, kad susilaikau, nes tai yra akivaizdžiai diskriminacinis įstatymo projektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, balsas bus užskaitytas. Turime balsuodami apsispręsti dėl rezervinio 2. Atsiprašau, dar turėčiau įvardyti komitetus. Dėl projekto Nr. XIVP-703 ir lydimųjų pagrindinis – Ekonomikos komitetas, kaip papildomi komitetai siūlomi Audito komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Rezervinis 2 klausimas, projektas Nr. XIVP-554. Balsuojame.
11.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-554 (pateikimo tęsinys)
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 96, prieš – 2, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 19 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas iš salės) Prašom. Dėl šio klausimo norėtumėte?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Iš pradžių apsispręskime, jeigu galima. Ar galime pritarti bendru sutarimu dėl komitetų ir svarstymo datos? Pritarta bendru sutarimu. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiama Pirmininke, gal galėtumėte bent įvardinti, kad lengviau būtų balsuoti, nes čia ne viskas matyti.
PIRMININKĖ. Be abejo, būtinai.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
11.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-5 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-828 (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-828. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 119: už – 117, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-827 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-827. Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 117, už – 117. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkauti kviečiu pirmąjį pavaduotoją J. Razmą.
11.39 val.
Valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-711, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 20, 23, 29 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-712, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-713, Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 33 ir 356 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-714, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-715 (pateikimas)
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, toliau mūsų darbotvarkėje – Vyriausybės teikiami projektai. Pirmasis paketas yra 1-7.1–1-7.5 klausimai pagal mūsų darbotvarkę. Valstybės iždo įstatymo pakeitimo projektas ir lydimieji. Kviečiu ministrę G. Skaistę.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pristatau įstatymų paketą dėl Valstybės iždo įstatymo pakeitimo, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo, Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo bei Valstybės skolos įstatymo pakeitimo. Šio pakeitimo priežastys yra šios: šiuo metu valstybės piniginiai ištekliai valdomi decentralizuotai, mokėjimams iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos vykdyti Finansų ministerija naudojasi Lietuvos banko teikiamomis paslaugomis ir infrastruktūra, o biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai savo funkcijoms įgyvendinti yra atidarę banko sąskaitas komerciniuose bankuose. Taigi Finansų ministerijai neprieinama informacija apie lėšų likučius ir laikinas laisvas lėšas komerciniuose bankuose atidarytose sąskaitose, nesudaromos galimybės šias lėšas panaudoti valstybės piniginių išteklių srautams balansuoti ir mažinti skolinimąsi valstybės vardu.
Be to, patiriami ir papildomi kaštai už sąskaitų administravimą ir mokėjimų pavedimus dėl Lietuvos banko ir komercinių bankų taikomų įkainių, įskaitant už biudžetinių įstaigų vykdomus tarpusavio mokėjimus, kai jie atliekami iš skirtinguose bankuose esančių sąskaitų.
Yra siūlomi pakeitimai dėl Valstybės iždo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Pensijų kaupimo įstatymo, Valstybės skolos įstatymo. Valstybės iždo įstatymo projekto tikslas yra įtvirtinti bendros valstybės iždo sąskaitos sistemos valdymo modelį, kuris yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių ir kuris leistų didinti valstybės piniginių išteklių valdymo efektyvumą, kontrolę, sudarytų galimybes mažinti trumpalaikį skolinimąsi ir skolinimosi sąnaudas, taip pat mažinti banko sąskaitų administravimą ir mokėjimo operacijų išlaidas bei valdyti kredito riziką.
Sveikatos draudimo įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Pensijų kaupimo įstatymo projektų tikslas yra nustatyti galimybę, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšos, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Socialinio draudimo rezervinio fondo lėšos bei Pensijų anuiteto fondo lėšos būtų laikomos valstybės ižde atidarytose sąskaitose.
Valstybės skolos įstatymo projekto tikslas – išplėsti skolinimosi valstybės vardu priemones. Valstybės iždo įstatymo projektu būtų siūloma nustatyti, kad valstybės ižde būtų atidaromos dviejų tipų sąskaitos. Tai valstybės iždo pagrindinė sąskaita, kuri naudojama valstybės biudžete patvirtintiems asignavimams finansuoti, valstybės pinigų fondų veiklai, taip pat visiems su Valstybės skolos įstatymu ir kitų įstatymų įgyvendinimu atsirandantiems valstybės turtiniams įsipareigojimams vykdyti, ir įstaigų tvarkomos sąskaitos, skirtos biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės valdymo institucija, viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, valstybės įsteigtų ir valstybės valdomų finansinių įstaigų, kurios valdo skatinamąsias finansines priemones ir fondų fondus, subjektų, kaupiančių ir (ar) naudojančių valstybės pinigų lėšas, lėšoms kaupti ir mokėjimams vykdyti. Tai turbūt trumpai tiek.
PIRMININKAS. Nemažai nori jūsų paklausti. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, iš tiesų sveikintinas projektas, kuriuo būtų taupomos valstybės lėšos. Tačiau noriu paklausti, ką daryti verslui, kuris neturi galimybės pereiti ir atsidaryti sąskaitą Lietuvos banke, naudotis Lietuvos banko infrastruktūra ir kuris yra priverstas dirbti su komerciniais bankais, kurių įkainiai nėra reguliuojami? Kaip jiems elgtis šioje situacijoje?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šio įstatymo tikslas yra ne tiktai sumažinti bankinių pavedimų ar sąskaitos valdymo įkainius, bet taip pat valdyti ir pinigų srautus, kad skolinimosi apimtis valstybėje būtų mažesnė. Turbūt čia yra masto ekonomijos klausimas – kaip pirmiausia koncentruoti visus valstybės pinigus ir matyti juos visus metus? Galėtume juos vienu metu analizuoti ir paskirstyti pinigų srautus, kad tiesiog skolintis einamuoju momentu reikėtų mažiau.
Tuo tarpu, jeigu kalbame apie tarpusavio sąskaitų padengimą ir mokėjimų, pavedimų, kaštų taupymą, čia yra atskiras klausimas. Komerciniai bankai realiai Lietuvoje yra prižiūrimi Lietuvos banko, tai yra centrinio banko, ir jo prerogatyva yra siūlyti tam tikrus pakeitimus, kad galėtų būti sustiprinta konkurencija bankų sektoriuje, ji galėtų padėti ir verslui, turinčiam sąskaitas komerciniuose bankuose. Savo ruožtu yra priimtas visai neseniai Bankų įstatymo pakeitimas dėl koncentracijos ribojimo, jis sustiprins Lietuvos banko galimybes vertinti sisteminę riziką. Taip pat yra nemažas dėmesys skiriamas ir fintechų sektoriui, kuris galėtų padėti, ypač kalbant apie mokėjimų sektorių.
PIRMININKAS. Klausia A. Palionis. Matyt, nėra salėje.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Yra, yra.
PIRMININKAS. Tai…
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš suprantu projekto naudą Finansų ministerijai, kaip iždo tvarkytojai, bet iki galo negaliu suprasti, kokia bus nauda toms įstaigoms, kurios turės privalomai atsidaryti sąskaitas valstybės ižde. Pasakykite, kaip jūs užtikrinsite, kad tos įstaigos netrukdomai galėtų disponuoti savo lėšomis, jeigu jūs dabar nežinote likučių, bet jūs nežinote ir įstaigų suplanuotų išlaidų? Aš suprantu, jūs likučius matysite iždo sąskaitoje, bet planuojamų išlaidų jūs tikrai nematysite. Kaip jūs netrukdomai naudositės tais finansiniais resursais? Ir antras klausimas. Minėjote, kad bus papildomų priemonių skolintis valstybės vardu, tai kokios jos?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jeigu kalbėtume apie naudą įstaigoms, kurios turės sąskaitas prie iždo sąskaitos, tai iš principo joms mokėjimai tarpusavyje bus nemokami ir įkainiai, atsiskaitant su išorės subjektais, taip pat bus mažesni, negu dabar joms yra taikomi komerciniuose bankuose, todėl nauda yra tiesioginė. Garantija, kad jie galės disponuoti savo turimomis lėšomis, yra užtikrinama ir pačiame įstatyme, jame parašyta, kad Finansų ministerija gali disponuoti tomis lėšomis, jeigu yra užtikrinama jų teisė disponuoti savo lėšomis. Tiesiog pačiame įstatyme yra garantija įtvirtinama.
Jeigu kalbėtume apie Valstybės skolos įstatymą, jeigu teisingai supratau klausimą, tai jame yra numatoma papildoma galimybė ne tik tiesiog lėšas investuoti ir dėti indėlius, kaip, tarkime, dabar yra komerciniuose bankuose, bet taip pat nustatyti galimybę keistis lėšomis su kitų užsienio valstybių iždo valdymo modeliais, koks, tarkime, bus Lietuvoje. Pavyzdžiui, galėtume indėlį suteikti Slovėnijos ar kokios nors kitos šalies iždo sistemai, iždo sąskaitai ar tuo metu, kai jiems trūksta pinigų, ir tokia pati galimybė būtų numatyta gauti ir mums.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, skaitau 7 straipsnį – valstybės iždo funkcijos. Viena iš funkcijų yra, kad gali būti laikinai laisvų valstybės pinigų išteklių naudojimas ir investavimas. Ir 11 straipsnyje kalbama, kad Finansų ministerija turi teisę laikinai investuoti lėšas. O kas prisiims atsakomybę už, sakykime, nepasisekusį investavimą, kas padengs tuos nuostolius?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, ir einamuoju laikotarpiu yra galimybė laisvas lėšas įdėti į indėlius ir jų rizikos ribojimas yra nustatytas Finansų ministro patvirtinta tvarka, tiesiog yra tam tikras rizikos lygis, kuris yra toleruotinas ir iš esmės yra investuojama tik į itin saugius instrumentus.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Galėčiau, ko gero, šiandien pasveikinti konservatorius ir visą valdančiąją daugumą. Tai yra įstatymas, kuris nukreiptas prieš regionus ir skirtas netgi regionų etatams ir pareigūnams sumažinti. Ko gero, ministre, jūs nepaneigsite, nes dabar visas centras ir kontrolė šitų sąskaitų ir biudžeto bus perkelta į Vilnių. Ne į Šilalę, ne į Kelmę. Šilalėje turės minimum kokie penki šeši finansininkai arba buhalteriai atsistatydinti ir išeiti iš darbo.
Bet mano yra kitas klausimas. Kodėl jūs taip veržiatės į Baltarusiją ir Rusiją? Baltarusija ir Rusija irgi nori viską atimti, kontroliuoti ir nori viską valdyti vienose rankose. Jums juk nepatinka V. Putino ir A. Lukašenkos vykdoma politika, bet šiuo įstatymu jūs šį dalyką darote.
Kitas dalykas. Jūs dabar sakote: įstatyme numatyta garantija, kad tie pinigai bus. Aš nematau įstatyme, jeigu per klaidą tie pinigai bus nuskaitomi, kaip greitai jie bus grąžinami. „Sodra“ irgi teikia tam tikras garantijas, bet kai nuskaito gyventojo pinigus, reikia laukti 45 dienas, kol „Sodra“ patvirtina, ar neteisėtai nuskaitė, ir juos grąžina. Kaip galvojate, kaip jūs išvengsite šitų problemų ir ką jūs darysite su darbo vietomis?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nelabai matau poveikio darbo vietoms. Kalbant apie savivaldybių sąskaitas, jos turės galimybę būti laikomos ten, kur jos dabar laikomos. Jokios prievolės savivaldybėms perkelti savo sąskaitas į bendrą iždo sistemą nėra. Jeigu kalbame apie tai, kas yra centralizuojama, tai iš principo perkeliamos sąskaitos iš komercinių bankų į valstybės iždo sąskaitą. Tiesiog komerciniuose bankuose šiek tiek sumažės valstybinių biudžetinių įstaigų indėlių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, nekomentuokime, ministrė atsakė. Svarstymo stadijoje bus proga išsakyti savo požiūrį. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mano klausimas kaip tąsa ir iš tikrųjų susijęs. Jeigu tikimasi bendros iždo sąskaitos modelio ekonominės naudos ir galimybių, kokios papildomos naudos turės savivaldybės, jeigu jos nuspręstų taip pat prisijungti? Aš taip pat įsivaizdavau, kad čia bus prievolė savivaldybėms, bet jūs prieš tai atsakėte, kad tai bus apsisprendimo reikalas. Bet kokios naudos gali tikėtis savivaldybės?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, kaip ir biudžetinėms įstaigoms tiesiog yra galimybė sutaupyti per tarpusavio atsiskaitymus. Tarpusavio atsiskaitymai tarp valstybės iždo sąskaitų bus nemokami, o atsiskaitymo su išorės subjektais įkainiai bus mažesni negu komerciniuose bankuose. Todėl yra jų pačių pasirinkimas, ar yra noras efektyviau valdyti savo… Ne prievolė, bet galimybė.
PIRMININKAS. A. Butkevičiaus salėje nėra. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, ar čia nėra savotiškai paslėptos alternatyvos Skandinavijos bankams, nes valstybės iždas, čia kaupiamos, atidaromos sąskaitos ir taip toliau. Ar čia nėra ko nors panašaus į valstybinio banko kūrimo pradžią, apie kurią kalbėjo valstiečiai praeitoje kadencijoje. Ar galėtumėte paneigti mano šiuos pasakymus? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šita priemonė labiau skirta piniginiams srautams valdyti, kad nereikėtų skolintis tuomet, kai skolintis galbūt nėra poreikio, nes kitoje įstaigoje yra laisvų lėšų, kurios bus panaudotos vėliau. Čia yra tiesiog pinigų srautams planuoti palankesnė sistema, kuri galbūt turi tam tikrų bruožų, kurie panašūs į finansinės įstaigos bruožus, tačiau tai tikrai nėra banko alternatyva.
PIRMININKAS. Nors klausti skirtas laikas baigėsi, bet sudarysime galimybę paklausti dar dviem to pageidaujantiems Seimo nariams. Pirmasis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, kad ir yra įstatyme sakoma, kad tai nebus privalomas perėjimas į šias iždo sąskaitas, pavyzdžiui, savivaldybėms, bet iš tikrųjų mes puikiai žinome situaciją, kai Finansų ministerijoje dalykai, kurie yra neprivalomi, tampa privalomi. Ar nebus sudarytos tokios sąlygos, kad tau vėluos pinigai, vėluos kažkas, jeigu nepereisi į šią sąskaitą? Ar nemanote, kad taip gali atsitikti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ne, nebus.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės aš matau tam tikras gaires tolesnėje perspektyvoje dėl valstybinio banko, tai, ką buvo praėjusioje kadencijoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dariusi, ir būtų tikrai sėkmė atnešusi ir į regionus. Nes atėjusioms kompanijoms, įvairioms privačioms įmonėms regionuose komerciniai bankai sunkiai duoda būtent paskolas, o valstybinis bankas būtų garantas, kaip yra Lenkijos valstybinis bankas, dėl to regionai gerai gyvuoja. Ar nematote tokio gal geresnio sprendimo nei šis jūsų siūlomas variantas? Gal būtų geriau valstybinis bankas, kad būtų gerai visiems: ir fiziniams asmenims, ir privačioms įmonėms, ir valstybinėms įstaigoms. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai, kas buvo diskutuojama praeitoje kadencijoje, kiek aš atsimenu, buvo kalbama apie tai, kad mažmeninės paslaugos gyventojams nebūtų teikiamos ir tas valstybinio banko modelis, kuris buvo siūlomas, buvo iš esmės kalbama kaip labiau apie nacionalinės plėtros įstaigos ar plėtros fondo, kuris galėtų finansuoti tam tikrus infrastruktūrinius objektus, idėją. Tai nepereinant prie mažmeninių paslaugų, ko nebuvo realiai ir praeitoje kadencijoje siūloma, dabar tas pats taip pat nėra siūloma, ir tai, kas yra Vyriausybės programoje, yra kalbama apie nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimo galimybę, sujungiant, išanalizavus galimybę sujungti, nacionalinės plėtros įstaigas, tokias kaip „Invega“, VIVA, VIPA ir Žemės ūkio garantijų fondas. Tai dėl tos galimybės dar bus apsispręsta ir turbūt tokio didesnio nacionalinės plėtros fondo turėjimas sudarytų galimybes įgyvendinti tam tikrus infrastruktūrinius projektus palankesnėmis sąlygomis, negu galbūt tai galėtų būti dabar, konsoliduojant daugiau institucinių investuotojų, bet apie mažmenines paslaugas tikrai nebuvo kalbama nei praeitoje kadencijoje, nei dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus, bet luktelkite tribūnoje, nes kiti projektai jūsų teikiami taip pat. O dėl motyvų nebuvo užsirašiusių. Dėl projektų balsuosime, kaip parašyta mūsų darbotvarkėje, šio posėdžio pabaigoje.
11.57 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-729, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 pavadinimo, 2, 3, 4, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 232, 233, 25, 26, 28, 29 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 31 straipsniu ir trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-730, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 pavadinimo, 3, 8, 9, 10, 101, 12, 15 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-731, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9, 10, 11, 111, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-732, Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 8, 9, 10, 101 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-733, Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 8, 9, 11, 12, 22 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-734, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 7, 11, 12, 31, 391 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-735, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 22 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-736, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 372, 39, 472, 58, 59, 63, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-737, Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 21, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-738, Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 11 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-739, Administracinių nusižengimų kodekso 99, 148, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-740, Baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-741 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, tiksliau, visas projektų paketas, 1-8.1 klausimas ir taip toliau, tai yra Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-729 ir daug lydimųjų. Pranešėja – finansų ministrė G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Teikiamas Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo projektas ir 12 lydimųjų įstatymų pakeitimų projektų, tai Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo, Asociacijų įstatymo, Labdaros ir paramos fondo įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo, Mažųjų bendrijų įstatymo, Ūkinių bendrijų įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso, Baudžiamojo kodekso pakeitimai. Įstatymo projekto tikslas – atnaujinti finansinės apskaitos reguliavimo nuostatas, atsižvelgiant į su skaitmeninimu susijusius apskaitos tvarkymo ir organizavimo pokyčius, suteikiant daugiau laisvės subjektams organizuojant apskaitą ir pasirenkant reikalingas vidaus kontrolės priemones.
Yra aštuonios grupės pagrindinių pokyčių siūlymų. Pirmoji yra susijusi su procesų skaitmenizavimu, skaitmeninimu. Su apskaitos dokumentų, apskaitos registrų rengimu ir teikimu susijusios nuostatos performuojamos orientuojantis į apskaitos organizavimą ir tvarkymą būtent su informacinių sistemų pagalba.
Antroji grupė – tai pokyčiai, teigiamai veiksiantys verslo organizavimo sąlygas. Panaikinamos privalomos laikytis Vyriausybės nustatytos tvarkos, tarkime, inventorizacijos, kasos darbo organizavimo ir kita, siekiant suteikti verslui lankstumo, kad subjekto vadovas pats nustatytų reikalingas vidaus kontrolės priemones. Apskaitą siūloma leisti tvarkyti ir subjekto vadovui, tas yra aktualu labai mažoms ir paprastą veiklą vykdančioms įmonėms, taip pat nereikalaujama pasirašyti apskaitos dokumentų su tam tikromis išimtimis ir apskaitos registrų, jei yra užtikrinamas informacijos apie įrašo taisymą matomumas.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. visi subjektai, dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose, elektronines sąskaitas faktūras teiktų tik į informacinę sistemą e. sąskaitą nemokamai. Taip pat nereikalaujama saugoti elektroninių apskaitos dokumentų, jei jie patenka į valstybės informacinę sistemą e. sąskaitą arba valdymo informacinę sistemą, kurių valdytojai užtikrina prieigą prie apskaitos dokumentų juos pateikusiems ir gavusiems subjektams, taip pat priimtų apskaitos dokumentų saugojimą pagal Dokumentų ir archyvų įstatymą ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, taip pat pateikimą valstybės institucijoms ir kitiems asmenims.
Trečioji grupė – tai pokyčiai, prisidedantys prie šešėlio ir korupcijos mažinimo. Siūlomos priemonės skirtos finansinės apskaitos informacijos atsekamumui ir patikimumui užtikrinti, tai yra numatoma privaloma informacija sudarant įrašus apskaitos registruose ir privalomas registras – didžioji knyga. Taip pat nustatomas privalomas elektroninių dokumentų naudojimas visais pardavimų viešojo sektoriaus subjektams atvejais, tai yra nuo 2023 m. sausio 1 d.
Ketvirtoji – pokyčiai, susiję su esama praktika. Tai atsižvelgiant į praktikoje naudojamų pareigų pavadinimų įvairovę priklausomai nuo vykdomų funkcijų sudėtingumo vietoj buhalterio sąvokos siūloma vartoti „apskaitą tvarkantis asmuo“. Dabar vartojamos „finansų direktorius“, „finansininkas“, „finansų kontrolierius“, „vyriausiasis buhalteris“, „buhalteris“, „apskaitininkas“ ir kita. Buhalterinės apskaitos sąvoka keičiama į finansinės apskaitos sąvoką atitinkamai keičiant ir įstatymo pavadinimą.
Penktoji grupė – pokyčiai, susiję su atsakomybės nustatymu. Siūloma aiškiai nustatyti subjekto vadovo atsakomybę, susijusią su apskaitos organizavimu ir finansinių ataskaitų rengimu.
Šeštoji grupė susijusi su finansinių ataskaitų kokybe. Kadangi finansinių ataskaitų kokybė yra svarbi priimant pagrįstus sprendimus tinkami mokesčiams apskaičiuoti, siūloma, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustatytų juridinių asmenų registre viešai skelbiamų finansinių ataskaitų kokybės stebėsenos tvarką. Šiuo metu tos kokybės niekas nevertina.
Septintoji grupė – pokyčiai, mažinantys administracinę naštą, kai subjektai likviduojami. Siūloma, kad likviduojami subjektai nerengtų metinio pranešimo, o kai likvidavimas inicijuojamas ne subjekto dalyvių, siūloma atsisakyti finansinių ataskaitų tvirtinimo procedūros.
Ir aštuntoji grupė – tai prisidedantys prie Europos Sąjungos ir EBPO iniciatyvų įgyvendinimo. Didelių verslo subjektų metiniame pranešime siūloma pateikti informaciją, susijusią su kova su korupcija, kyšininkavimu, tai yra EBPO rekomendacijos įgyvendinimas, ir su subjekto veiksmais dėl klimato prisidedant prie Europos žaliojo kurso.
Siūlomas įsigaliojimo terminas – 2022 m. gegužės 1 d., išskyrus nuostatas, susijusias su sąskaitų teikimu per informacinę sistemą e. sąskaitą, jų įsigaliojimas būtų 2023 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū už projektų pateikimą. Klausti užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės pritariu įstatymų projektams ir manau, kad jau pavėluota, anksčiau turėjome patobulinti Buhalterinės apskaitos įstatymą. Turiu kelis klausimus dėl kontrolės elementų, kuriuos išbraukėme iš įstatymo, jie tampa kaip ir laisvi nuo įmonės apsisprendimo, ar naudoti, ar nenaudoti. Ar tikrai teisingas žingsnis, ar bus blaivus mąstymas ir įmonė savanoriškai naudos kontrolės elementus? Iš Finansinės atskaitomybės įstatymo dėl inventorizacijos išbraukimo ir patikrinimo duomenų su buhalterinės apskaitos duomenimis. Kodėl priimtas toks sprendimas?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dėl pokyčių iš principo įstatyme atsisakoma reglamentavimo vidaus kontrolės elementų ir tai yra paliekama subjekto vadovui nustatyti vidaus kontrolės priemones. O tai, kas susiję su išorės patikrinimu ir ataskaita išorės tikrintojams, tie elementai lieka ir jų atsekamumas yra užtikrinamas. Čia tiesiog yra suteikiama daugiau laisvės verslo subjektams patiems nusistatyti, koks kontrolės lygis jiems reikalingas, nes verslo įmonės tikrai yra ir labai skirtingo dydžio, ir labai skirtingo pobūdžio, todėl ir vidaus kontrolės priemonės yra gana skirtingos. Užtikrinant visiems vienodą lygį nėra atsižvelgiama į tai, kad galbūt vieniems tas kontrolės lygis nėra reikalingas ir yra perteklinis, o tuo tarpu kitiems jis yra reikalingas. Tiesiog bus pateikiamos rekomendacijos, o tų rekomendacijų įgyvendinimas jau yra paties vadovo atsakomybė.
Kalbant apie inventorizacijos atsisakymą, tai vis dėlto inventorizacija yra viena iš vidaus kontrolės priemonių, kaip ir minėjau prieš tai, apimanti ir priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad apskaitos registrų duomenys būtų pagrįsti faktiniais turto ir įsipareigojimų likučiais. Visgi už vidaus kontrolę atsakingas subjekto vadovas, atsižvelgiant į tai, kad praktikoje taikomi įvairūs inventorizacijos organizavimo būdai, kartais inventorizaciją atlieka pats subjektas, samdo kitą subjektą, kad atliktų inventorizaciją. Taip pat yra skirtingi ne tik būdai, bet ir periodiškumas. Taip pat priklausomai nuo to, kas tvarko subjekto apskaitą, tai yra jo darbuotojas ar kitas subjektas, inventorizacijos atlikimas skiriasi. Todėl kitiems negu viešojo sektoriaus subjektams nustatyta inventorizacijos tvarka būtų rekomenduotina kaip ir dėl visų vidaus kontrolės dalykų, inventorizacijos atlikimo tvarkos nustatymą paliekant patiems subjektams, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties, kaip ir kolega Andrius, ko gero, pritarti šitam projektui reikia ir sveikintinas toks ministerijos sprendimas.
Dėl inventorizacijos. Jūs kaip ir mėginote atsakyti, bet, matyt, čia truks. Gal, ko gero, komitetas dar pasižiūrės, kokios bus tos rekomendacijos, kaip ta inventorizacija vyks, nes aš manau, kad čia toks sudėtingas procesas. Bet jeigu verslu pasitikime… Matyt, komitetas. Vis tiek ačiū, ministre, jums.
PIRMININKAS. Ministre, ką nors komentuosite? Ačiū. Viskas aišku. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamoji ministre, mano būtų toks klausimas dėl šešto lydimojo Labdaros ir paramos fondo įstatymo. Aš irgi pasigendu tam tikrų saugiklių ir kontrolės mechanizmo. Pavyzdžiui, per pirmą epidemijos bangą, kai dar jūs nebuvote ministre, buvo keletas garsių fondų. Vienas surinko, atrodo, 800 tūkst. eurų, kitas – 1 mln. 500 tūkst., bet ataskaitų nemačiau, o tai vis tiek viešieji finansai. Jie surenkami iš žmonių, aukoja. Kas už juos įsigyjama, ar nėra permokama? Čia yra klausimas. Aš to mechanizmo ir to nepriklausomo audito ataskaitos nemačiau. Pavyzdžiui, Amerikoje D. Trampo bičiulis rinko lėšas taip pat tokiam panašiam fondui, kaip pas mus veikia. Tiesa, tas D. Grybauskaitės fondas net nebuvo įregistruotas Finansų ministerijoje, bet tas D. Trampo bičiulis, kuris viešai rinko lėšas sienos statybai su Meksika, buvo pasodintas už grotų. Kada čia atsiras tam tikra kontrolė?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiame pakete yra būtent nustatomas finansinių ataskaitų kokybės kontrolės mechanizmas, kurio anksčiau nebuvo. Dabar tų viešai skelbiamų finansinių ataskaitų, kurios bus skelbiamos Registrų centre, tiesiog bus nustatyta kokybės stebėsenos tvarka. Turbūt tai užtikrins, kad tos finansinės ataskaitos yra atitinkančios standartą ir jose yra pateikiama visa informacija, kurios reikia tam, kad informacija galėtų būti palyginama. Ji būtų skaidriai ir viešai pateikiama visiems suprantamu būdu.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia M. Puidokas. Ar gerbiamas Mindaugas neprisimena, ko klausti?
M. PUIDOKAS (DPF). Ne, atsisakau. Atsisakau klausti.
PIRMININKAS. Ar atsisakote klausimo?
M. PUIDOKAS (DPF). Sakau, atsisakau klausimo.
PIRMININKAS. Gerai. Tada atsakyta jau į visus klausimus.
Pažiūrėsime, ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų. Taip, yra. Nori kalbėti prieš R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ne, ne, viskas gerai. Dėl tos inventorizacijos ministrė atsakė. Tada atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerai. Šioje stadijoje sustojame su tuo projektu. Balsavimas bus nustatytu laiku.
12.09 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 5, 6, 10, 14, 18, 19, 20, 26, 27, 30, 31, 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-749 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pranešėja – ministrė G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Teikiamas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo pakeitimas. Tai yra daroma siekiant patikslinti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatas, kad būtų sudarytos sąlygos užtikrinti Konstitucijos nuostatų laikymąsi, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat ir į Valstybės kontrolės rekomendacijas, siekiant suderinti nuostatas su Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu atlikti techninius pakeitimus, siekiant nuostatų aiškumo ir atsižvelgiant į šiuo metu taikomą praktiką biudžeto sudarymo ir vykdymo srityje. Pagrindinės nuostatos.
Įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatų, susijusių su finansavimo šaltiniu, tai yra konkrečia valstybės biudžeto ir savivaldybės pajamų dalimi, kurios panaudojimo apimtis ir paskirtis nurodyta įstatyme, Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime. Tai daroma atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, todėl tikslinama Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 16 dalis, sujungiant esamus programos finansavimo šaltinius ir nustatant, kad programa gali būti finansuojama iš valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Taip pat patikslinti Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, išplečiant biudžetinių įstaigų pajamų sąvoką ir nustatant, kad biudžetinių įstaigų pajamoms priskiriamos ir kitos pajamos, kurių panaudojimo tikslinė paskirtis nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, tokių pajamų dalis, kaip ir iki šiol, būtų tvirtinama atskirame finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priede.
Taip pat įstatymo projekte siūlome atsisakyti Seimui tvirtinti asignavimus turtui įsigyti kaip atskirą finansinį rodiklį, tai yra Seimas tvirtintų bendrą asignavimų sumą ir iš jų asignavimų – darbo užmokesčiui. Šios nuostatos atsisakoma įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendaciją. Visos išlaidos turtui įsigyti pateikiamos asignavimų valdytojų finansinėje ataskaitoje ir jos matysis biudžetinių metų pabaigoje. Taip pat nustatyti, kad asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių teikiamai socialinei paramai, išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, finansuoti. Šios nuostatos įsigaliojimas siūlomas šiek tiek vėlesnis, tai yra nuo 2023 m. sausio 1 d.
Nustatyti, kad sutaupyti asignavimai iš tęstinės veiklos naudojami investicijų projektams bei pažangai finansuoti, kad tos tęstinės veiklos lėšos, kurios nebuvo panaudotos, būtų skirtos pažangai ir investiciniams projektams finansuoti. Taip pat yra patikslinimų dalis, kuri susijusi. Siekiant suderinti teisinį reguliavimą su Strateginio valdymo įstatymo nuostatomis, siūloma patikslinti Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes Strateginio valdymo įstatyme nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšas už atitinkamų funkcijų atlikimą gali gauti tam tikri subjektai, strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių sąrašas tvirtinamas Vyriausybės nutarimu.
Taip pat yra nustatoma, kad pažangos lėšos asignavimų valdytojų būtų naudojamos tik pažangos priemonėms ir projektams, išskyrus atvejus, kai paskelbiamos išskirtinės aplinkybės. Taip pat patikslinama, kad Vyriausybė turėtų teisę perskirstyti pažangos lėšas tarp asignavimų valdytojų, jeigu jie yra nepanaudojami laiku. Taip pat atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto rekomendaciją siūloma patikslinti, kad savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina iki sausio 31 dienos, jeigu Finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas nepatvirtinamas – per vieną mėnesį nuo Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo patvirtinimo. Tokie turbūt pagrindiniai pakeitimai.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, suprantu, jog šiais pakeitimais yra įgyvendinamas praeitų metų liepos 4 dienos Konstitucinio Teismo nutarimas ir mes privalome perkelti į teisės aktus tai, kas buvo priimta ir dėl ko buvo sutarta Konstituciniame Teisme. Tačiau labai svarbu, kad tai darytume gana atsargiai, atsižvelgdami į galimus šalutinius poveikius.
Keli dalykai, kurie kelia nerimą, galbūt jūs galėtumėte pakomentuoti. Pirma, ar nesusidarys piniginių srautų problemos institucijoms, kurios metų pabaigoje nepanaudotas lėšas turės pervesti, o, tarkim, sausio 2, 3 ir 4 dienomis dar nebus gavusios naujų asignavimų, kaip bus sprendžiamos piniginių srautų problemos?
Ir antras dalykas, ar nebus tokio nepamatuoto išlaidavimo metų pabaigoje, kai institucijos tikrai žinos, kad pinigų, kurių nepanaudojo, neteks, ir todėl bus linkusios įsigyti prekių ir paslaugų, kurių joms nebūtinai reikia.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tiesiog tai rodo, kad reikės po Konstitucinio Teismo sprendimo sustiprinti planavimo funkciją visose įstaigose, ir tikrai pinigai turės būti planuojami atsakingiau, įvertinant galimybes per ataskaitinius metus tuos pinigus išleisti. Ir turbūt nuostata, kuri padėtų išleisti pinigus efektyviau, yra, kaip kalbėjau, galimybė tęstinei veiklai skirtas lėšas, jeigu jos buvo sutaupytos, tai yra ne darbo užmokestis, bet lėšos, kurios buvo skirtos prekėms ir paslaugoms įsigyti ar turtui, jos galėtų būti nukreipiamos investiciniams projektams įgyvendinti ir taip pat pažangai užtikrinti, numatytai pažangos programoje. Ir tai turbūt suteikia šiek tiek lankstumo įstaigoms, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, aš norėčiau pratęsti kolegos Mykolo mintį ir kalbėti apie Konstitucinio Teismo reikalavimus, bet truputį išplėsti šią mintį. Ar negalvojama, kad valstybės biudžeto programose atsiras kai kurios specialiosios biudžeto programos, pavyzdžiui, Kelių priežiūros ir plėtros programa? Arba galėtų būti kitos programos, kurios turėtų savo pajamų šaltinius, ir būtų aiškiai apibrėžta, kokioms priemonėms arba kokias funkcijas turėtų įgyvendinti, naudodamos lėšas iš šitos specialiosios programos. Tokia yra tarptautinė biudžeto planavimo praktika, taikoma ir kitose valstybėse. Paprasčiausiai tai daroma dėl tam tikrų strateginių ilgalaikių planavimo darbų. Pavyzdžiui, automagistralių tiesimas, kuris užtrunka penkerius, septynerius metus, ir tada maždaug aiškiai apibrėžiama, kokie yra pajamų šaltiniai. Nes jeigu degalai yra naudojami transporto priemonėse, tai savaime suprantama, kad dalis lėšų gali būti nukreipta kelių remontui ir tiesimui. Čia vienas iš pavyzdžių. Bet, aišku, visa tai turi būti apskaitoma ir planuojama biudžete. Turi būti kontroliuojamos ir pajamos, ir išlaidos Finansų ministerijos. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Visgi Konstitucinio Teismo sprendimas buvo toks, kad reikia atsisakyti nuostatų, susijusių su finansavimo šaltiniu, tai yra konkrečia valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžeto pajamų dalimi. Ir tai, ką dabar yra paliekama įgyvendinti, šiek tiek susiejant su pajamomis, tai yra tik Klimato kaitos programa, kurios įgyvendinimas yra numatytas tarptautiniuose dokumentuose, numatant, kad taršos leidimų pardavimas turėtų būti skiriamas tik Klimato kaitos programai. Kitoms programoms turėtų padėti vidutinės trukmės biudžeto planavimo metodika, kai matytų savo išlaidas keletą metų į priekį, ir tas planavimas galėtų būti efektyvesnis.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė. Nėra salėje. Tada klausia K. Vilkauskas. Taip pat nėra. Paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš taip pat pasigendu saugiklių, kad lėšos, skiriamos pažangai, nebūtų taškomos vėjais. Jūs kalbate apie geresnį planavimą, bet nieko nekalbate apie kontrolės mechanizmą, apie stebėseną ir reagavimą laiku. Nes jau turbūt ne vieną dešimtmetį mes žinome, kad lėšos, paprasčiausiai likusios metų gale, arba pravalgomos, arba ištaškomos, arba darbai yra paprastai atliekami gerokai vėliau, jau pasibaigus finansiniams metams, o yra aktuojami iki Naujųjų metų. Mano klausimas būtent ir yra, kaip bus vykdoma kontrolė, išskyrus jūsų tą geresnį planavimą, ir kokių priemonių bus imamasi šioje srityje? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Už įstaigos veiklą yra atsakingas įstaigos vadovas, už planų įgyvendinimą ir atsiskaitymą už juos taip pat. Tačiau manau, kad diskusijų metu komitetuose bus tikrai galima aptarti ir galimybę sustiprinti finansų valdymo kontrolę ir projektų įgyvendinimo laiku kontrolę. Jeigu bus idėjų, kaip galima tą padaryti, manau, mes tikrai esame atviri diskusijoms, kaip galima patobulinti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Pažiūrėsime, ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų. Nėra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Kol kas prie šio klausimo stabtelkime ir pradėsime svarstyti toliau darbotvarkėje esančius klausimus.
12.21 val.
Įstatymo „Dėl Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Suomijos Respublikos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo, ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-782, Įstatymo „Dėl Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Suomijos Respublikos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiama Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis, ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-783 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo dėl Belgijos (ir čia išvardinta daug šalių) susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo, ratifikavimo projektas Nr. XIVP-782. Pranešėja – ministrė G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jei leisite, aš pristatyčiau ir 1-10, ir 1-11 klausimus, nes jie yra susiję. Tai dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą ir dėl Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties pakeitimo.
PIRMININKAS. Gerai.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Teikiami Finansų ministerijos parengti įstatymų projektai dėl susitarimo, kuriuo iš dalies keičiama Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis, ratifikavimo ir susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo, ratifikavimo.
Projektų tikslas yra ratifikuoti susitarimą dėl ESM steigimo sutarties keitimo ir susitarimą dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo keitimo. Jie buvo pasirašyti šių metų sausio 27 dieną Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER’o) posėdyje Briuselyje. Šiais susitarimais nėra keičiami įnašų į Europos stabilumo mechanizmą ir Bendrą pertvarkymo fondą dydžiai. Tai yra papildomų finansinių įsipareigojimų, priėmus susitarimus, Lietuvai prisiimti nereikės.
ESM steigimo sutartis pakeista, siekiant sustiprinti Stabilumo mechanizmo vaidmenį įgyvendinant finansines paramos priemones, tai yra sustiprintas Europos stabilumo mechanizmo vaidmuo skolos tvarumo analizės srityje, nustatant lygiavertį Europos stabilumo mechanizmo ir Europos Komisijos dalyvavimą atliekant Europos Sąjungos valstybių narių skolos tvarumo analizę, bei sustiprintas Europos stabilumo mechanizmo prevencinis vaidmuo kovojant su ekonomikos krizėmis, tai yra numatyta galimybė vertinti Europos Sąjungos valstybių narių, ESM narių makroekonominę ir finansinę situaciją tiek, kiek to reikia ESM funkcijoms atlikti. Europos stabilumo mechanizmo… Bendram pertvarkymo fondui galėtų užtikrinti bendrą finansinio stabilumo stiprinimo priemonę, tai yra prireikus paskolinti Bendram pertvarkymo fondui lėšų bankams pertvarkyti.
Siekiant, kad Europos stabilumo mechanizmas, kaip finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, prireikus galėtų būti naudojamas jau nuo 2022 metų pradžios, atitinkamai pakeistas ir susitarimas dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo. Susitarimo dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo pakeitimu taip pat siekiama užtikrinti, kad įstaigų, kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo finansavimo naštą pasidalytų visas Bankų sąjungoje dalyvaujantis valstybių narių bankų sektorius.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų neturėjo. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti šį kartą niekas nenori. Dėl motyvų – pažiūrėsime tuoj. Dėl motyvų A. Vinkus pasirengęs kalbėti už.
A. VINKUS (LVŽSF). Iš tiesų šiandien svarstome du tarp savęs glaudžiai susijusius įstatymų projektus. Lietuvai labai svarbu ratifikuoti šiuos susitarimus, nes jie atveria galimybę pasinaudoti finansine pagalba euro zonos valstybėms, susidūrusioms su finansavimo problemomis, turinčiomis įtaką visos euro zonos finansiniam stabilumui. Be to, nacionalinius kredito įstaigos skyrius sujungiant į vieną bendrą fondą atsiveria galimybė prie įstaigų pertvarkymo finansavimo prisidėti visoms Bankų sąjungos valstybėms narėms vienodai, nepriklausomai, kurioje valstybėje vyksta pertvarkymas.
Taigi Europos Sąjungos valstybės narės įgytų papildomą finansinio stabilumo garantą ir papildomą apsaugos garantiją banko pertvarkymo atveju. Pritariu šiems projektams ir kviečiu balsuoti už, kai balsuosime.
12.25 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kosovo Respublikos sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-798 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Vėl nedidelis stabtelėjimas prie šio projekto iki numatyto balsavimo. Ir liko paskutinis rytinio posėdžio klausimas 1-12 – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kosovo Respublikos sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-798. Pranešėja – ministrė G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šių metų sausio 25 dieną Stokholme buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Kosovo Respublikos sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos, ji, kaip ilgalaikė tarptautinė ekonominė sutartis, turi būti ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime. Projekto tikslas ir esmė yra ratifikuoti šią sutartį, kuriai įsigaliojus bus sudarytos sąlygos išvengti dvigubo tų pačių pajamų apmokestinimo Lietuvoje ir Kosove. Įsigaliojus sutarčiai bus užtikrintas teisinis stiprumas dėl sutarties šalių gyventojų ir įmonių kitoje sutarties šalyje gaunamų pajamų apmokestinimo tvarkos, taikomos palankesnės pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimo sąlygos ir bus nustatytos dvišalio administracinio bendradarbiavimo gairės.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti M. Matijošaitis. Prašom.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, sudaryti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis yra labai svarbu su kuo daugiau valstybių Lietuvos verslams ir individualia veikla besiverčiantiems. Ta linkme aš taip pat esu jums rašęs raštą dėl Australijos atvejo, tai vis dar laukiame atsako iš Australijos ir tikimės, kad praplėstas personalas Australijos ambasadoje irgi padės išjudinti šį klausimą kuo labiau. Dėl Kosovo Respublikos galbūt esate darę skaičiavimus ar žiūrėjote duomenis, kokia yra mūsų prekybos apyvarta ir kaip tai padės Lietuvos verslams ir ekonomikai, finansams?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kosovas nėra vienas iš didžiausių ekonominių partnerių, tai ir prekybos apyvarta per metus sudaro apie 2 mln. eurų, iš jų 90 % sudaro eksportas į Kosovą.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Dabar matau, kad iki balsuoti numatyto laiko yra likusios maždaug 8 minutės. Nekorektiška būtų anksčiau skelbti balsavimą, tai galbūt paprašysime M. Majauską pateikti vieną projektą iš popietinės darbotvarkės, tiksliau, būtų dviejų projektų paketas, Notariato įstatymo ir Antstolių įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymų projektai Nr. XIVP-746 ir Nr. XIVP-747.
12.28 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-746, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-747 (pateikimas)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke, jums leidus, aš norėčiau pateikti abu projektus, nes jie, nors ir nėra viename pakete, bet yra iš esmės reguliuojantys tą patį sektorių, ir galbūt, jeigu neužtektų laiko, pratęsti per popietinį.
Trumpai pradėsiu apžvelgdamas 2020 metus, kurie notarams buvo dar vieni rekordiniai metai. Mokesčių inspekcijos duomenimis, 244 notarai dirbo ir gavo pajamas, kurios viršijo 42 mln. eurų per metus. Pavyzdžiui… Gerbiami kolegos, ar jau galėčiau? Pavyzdžiui, didžiausias pajamas gavęs notaras 2020 metais deklaravo 1 mln. 200 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 11 % gyventojų pajamų mokesčio. Dešimt didžiausias pajamas deklaravusių notarų vidutiniškai uždirbo 720 tūkst. eurų ir mokėjo tik 10 % nuo gautų pajamų gyventojų pajamų mokestį arba 15 % po leistinų atskaitymų. Palyginkime. Darbo santykių mokesčių tarifas yra 20 %, o sumos, viršijančios 87 tūkst., yra 32 %. Nėra jokių racionalių argumentų paaiškinti, kodėl mokytojas ar medikas, gaunantis 100 kartų mažesnį atlyginimą, gauna ir moka reikšmingai didesnius mokesčius. Bet šiandien ne apie mokesčius, bet pasikalbėkime daugiau apie išlaidas.
Įdomu, jog net aštuoni iš dešimties daugiausiai uždirbusių notarų nedeklaravo jokių faktinių išlaidų. Tiesiog naudojosi galimybe atskaityti 30 % nuo pajamų be išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Todėl mažai ką stebina, kad ir pačių notarų paslaugų įkainiai neturi jokio objektyvaus pagrindimo. Prieš metus tai konstatavo ir Valstybės kontrolė. Aš čia pacituosiu Valstybės kontrolės – aukščiausios audito institucijos raštą: „Teisingumo ministerijos nustatyti antstolių ir notarų įkainiai nepagrįsti jokiais ekonominiais skaičiavimais. Audito metu negalėjome įvertinti šių įkainių taikymo, nes auditoriams nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su notarinio registro įrašais ir dokumentais, pagrindžiančiais apskaičiuotą notarinio veiksmo kainą.“ Iš tiesų trūksta racionalių argumentų paaiškinti, kodėl net už paprasčiausius nekilnojamojo turto sandorius notarams reikia sumokėti 400 ar 500 eurų. Už visa tai yra atsakinga pati valstybė, kuri notarams užtikrina monopolines veiklos sąlygas ir pelną iki gyvos galvos. Paprastai kalbant, tai yra didelė pelkė, kurią mūsų pareiga yra nusausinti. Valstybė teisės aktais įtvirtina ribotą notarų skaičių ir paskirsto veiklos teritorijas. Tuomet nustato paslaugų įkainius taip, jog visi iki vieno galėtų dirbti pelningai, o turintiems biurus didžiausiuose miestuose sudaromos prielaidos užsidirbti ir po 1 mln. eurų kiekvienais metais.
Kad maža nepasirodytų, notarų gautoms pajamoms dar pritaiko lengvatinius pajamų tarifus, kad jų sumokami mokesčiai būtų mažesni nei mediko ar mokytojo. Aš manau, kad metas peržiūrėti iš esmės notariato reguliavimą, ir siūlau pradėti nuo kelių sprendimų, kurie yra Seimo narių rankose, nes įkainių skaičius, geografinės teritorijos yra Teisingumo ministerijos atsakomybė. Labai norėtųsi tikėti, kad Teisingumo ministerija iš esmės imsis permainų. Todėl siūlau pradėti nuo kelių sprendimų, kurie yra konkrečiai Seimo rankose.
Pirma. Galimybės Valstybės kontrolei audituoti ir išsiaiškinti įkainių ekonominį pagrįstumą ir kaip jie yra taikomi.
Antra. (Balsai salėje) Aš pristatau, leiskite. Antra.
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau, aš paskelbiau, kad jūs turite pateikti 2-8.1, 2-8.2 projektus – Notariato įstatymo 3, 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Antstolių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Antra. Notarams sudarytos išskirtinės sąlygos eiti pareigas ir vykdyti veiklą iki 70 metų amžiaus.
Palyginkime. Teisėjų ir valstybės tarnautojų įgaliojimai baigiasi sulaukus 65 metų. Todėl per artimiausią dešimtmetį absoliuti dauguma notarų eis pareigas būdami pensinio amžiaus. Dėl monopolizuotos veiklos ir išskirtinių sąlygų notarų profesijoje kaita yra itin maža, todėl siūlau iš esmės trumpinti veiklos amžių sulyginant jį su teisėjų bei valstybės tarnautojų. Tai padidintų kaitą ir atvertų kelią jaunimui siekti karjeros šioje srityje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūsų klausti nori nemažai Seimo narių. Matyt, per dešimt minučių visi nespės. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dar kartą aš įsitikinau – jeigu Seime ufonautas, tai ufonautas konservatorius. Aš neįsivaizduoju, ar jūs esate neadekvatūs, ar jūs tikrai kokių žolių valgote? Projektas apie 65 metus. Jisai sėdi čia 10 minučių ir postringauja apie atlyginimus. Kolegos, gerbkite kitus kolegas Seimo narius ir nelaikykite idiotais, jeigu esate šiek tiek parūkę žolės.
Dabar kitas dalykas. Aš viską suprantu, ką jūs čia norite padaryti. Ačiū Dievui, nei mano šeimoje, nei giminėje nėra nė vieno notaro ir neturiu jokių ryšių su notarais. Dabar skaitau jūsų projektą ir jūs čia aiškinate, postringaujate 10 minučių, kaip vyresni kolegos notarai uždirba labai daug pinigų.
Gerbiamas kolega, aš šiandien su savo padėjėja ir su savo patarėjais parengiau įstatymo projektą riboti Seimo nariams būti vyresniems kaip 65 metų, nes Seimo narys, kuriam yra daugiau kaip 65 metai ir dirba Seime, tikėtina, labai daug uždirba ir neužleidžia jaunesniam kolegai. Ar jūs pasirašysite po tokiu projektu, kokį jūs čia teikiate?
Kitas dalykas. Ar jums neatrodo, kad jūsų projektas yra labai susijęs su ponu V. Landsbergiu? Gal jau užteks jam prašyti to Prezidento statuso. Na, nepajojo ant tos brikelės, netapo, bet vis tiek norite iki grabo lentos jam tą suteikti. Čia jūsų… atsakymas į jūsų fanatizmą, ką jūs čia kalbėjote 10 minučių.
PIRMININKAS. Klausimas nelabai susijęs su projektu. (Šurmulys salėje) Tiesiog buvo pastaba pranešėjui, kad per plačiai buvo kalbėta. Toliau klausia L. Nagienė. Kortelės neįdėjote.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu klausti pranešėjo. Jūsų tikslas yra sulyginti su Valstybės tarnybos įstatymu, kiek suprantu, tą amžių, o mes kalbame apie mokymąsi visą gyvenimą. Va, matome pagal skaičius, kuriuos jūs pateikiate aiškinamajame rašte, kad iš 239 notarų yra 157 notarai, vyresni nei 50 metų, o 36 – virš 65 metų. Negi šitiems žmonėms, kurie dirba ir, aš manau, sėkmingai tęsia karjerą, ir mes skatiname, kad dirbtų tie, kurie gali, šiandien mes užbrėžiame tikslą ir pasakome – ne, jūs jau nebegalite, 65 suėjo. Mes pratęsėme valstybės tarnybos vadovaujantiems, kurie buvo išrinkti, žinome, kad iki kadencijos pabaigos. Tai kaip čia mes vėl susikertame kai kuriais momentais? Ar negalima vis dėlto?.. Aš tikrai nepritarsiu. Tas amžiaus cenzas iki 70 metų, jeigu buvo, tikrai siūlysiu pritarti, tik 70 metų ir palikti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, atkreipsiu dėmesį, kad tų, kuriems jau yra suėję 65 metai, mes ir neturėtume kaip nors apriboti, nes yra teisėti lūkesčiai ir jie gali sulaukti 70 metų ir toliau vykdyti savo pareigas. Tačiau atkreipsiu dėmesį, kad pagal esamą reguliavimą notaras gali dirbti iš esmės visą laikotarpį, niekas negali jo pakeisti, nes jam yra sudarytos monopolinės sąlygos ir monopolinė teritorija. Niekas negali pretenduoti į jo teritoriją ir niekas negali jo pakeisti. Būtent dėl tokios priežasties ir dėl įkainių, apie kuriuos kalbėjau, apie pajamas, apie kurias kalbėjau, apie privilegijuotus mokesčius, kuriuos mažus jie moka, ten konkurencijos iš esmės nėra, nes yra keli žmonės, kurie sėdi ir dirba iš esmės iki gyvenimo pabaigos ir nesudaro jokios galimybės naujai kartai ateiti. Dėl tokios situacijos per kelerius ateinančius metus mes turėsime labai didelę dalį, o per ateinantį dešimtmetį didžiąją dalį dirbančių pensinio amžiaus notarų ir jokios galimybės naujai kartai tapti notarais.
PIRMININKAS. Klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas kolega, aišku, jūs palietėte įdomią temą apie notaro atlygį ir kitus dalykus, bet aš manau, kad vis dėlto ne nuo šito galo pradėjote, nes vis dėlto turbūt jeigu milijoną kas nors gavo, tai jis ir toliau gaus, tiktai jaunesnis asmuo, ne vyresnis, tai čia vienas dalykas. Na, o kitas dalykas, kalbant apie amžių, aš manau, mes šiek tiek pasigendame nuoseklumo tuo aspektu, kad mes netgi šiandien kai kurias įstatymų iniciatyvas palaikėme, galimybę dirbti vyresnio amžiaus žmonėms, bet dabar eina kitos iniciatyvos, kurios tarsi draudžia dirbti vyresniems asmenims.
Todėl aš norėčiau vis dėlto matyti daugumos atstovų tokią nuoseklesnę poziciją ir tada kalbėti, vis dėlto atsižvelgiant ir į tuos realius skaičius. Kalbu apie tai, kad, na, mūsų visuomenė sensta ir akivaizdu, kad gyvenimo trukmė ilgėja ir mes greičiausiai, žiūrint į ateitį, dirbsime vis ilgiau. Na, duok Dieve, kad galėtume tą daryti. Todėl vis dėlto klausimas yra paprastas. Ar nemanote, kad šiuo atveju jūsų pasirinktas metodas eiti per amžiaus ribojimą vis dėlto nesprendžia pagrindinės problemos, tai yra notarų atlyginimo klausimo?
PIRMININKAS. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Atkreipsiu dėmesį, kad šiandien mes turime identišką amžiaus cenzą, patvirtintą teisėjams ir valstybės tarnautojams. Lygiai toks pat cenzas buvo patvirtintas ir notarams, ir antstoliams, tačiau buvo palikta galimybė teisingumo ministrui jį pakoreguoti. Konstitucinis Teismas pasakė, kad negali ministras savo įsakymu koreguoti, todėl išėjo aukštesnė riba nei visiems kitiems, tai yra ir valstybės tarnautojams, ir teisėjams. Todėl mes turime išskirtinę situaciją, kai privilegijuotame sektoriuje, kuriame nėra absoliučiai jokios konkurencijos, dirba asmenys, kurie gali dirbti daug daugiau negu kitose institucijose, nesudarant jokios galimybės ateiti kitiems ir tapti notarais. Pabandykite tapti notaru Vilniuje ar Kaune, kur vidutinės pajamos yra šimtais tūkstančių, o gal net ir milijonas eurų per metus kiekvienais metais. Tie žmonės sėdi, jie niekuomet neužleis ir nesudarys galimybės niekam ateiti į šį sektorių ir dirbti, nes tai yra išskirtinai pelningas užsiėmimas. Ir mes šiandien turime tokią situaciją, kad jie gali dirbti net iki 70, kai ir teisėjai, ir valstybės tarnautojai yra apriboti iki 65 metų.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Mažeika. Nėra salėje. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų jūsų argumentai dėl pajamų netolygumo tikrai svarūs. Aišku, dėl metų cenzo yra visokių sprendimų. Tarkime, kaip ir čia buvo minėta, šiandien universitetuose padidinome metų amžių. Ar nemanote, kad reikėtų vis dėlto didesnės parlamentinės kontrolės arba kad teisinis reguliavimas galbūt būtų ir Seimo rankose? Nes kai kuriose pozicijose galbūt ir ministerijų situacija sunki, nes jiems tiesiog įtaka daroma tų pačių lobistų arba tos pačios bendruomenės. Ar nemanote, kad visą tą reguliavimą būtų galima daugiau perimti į valstybės rankas, kaip ir kai kurių kitų institucijų? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų reikia pabrėžti, kad absoliuti dauguma reguliavimo instrumentų yra Teisingumo ministerijoje. Teko kalbėtis su ne vienu teisingumo ministru, tenka pasakyti, jog permainos kažkodėl notariato srityje nevyksta. Ir ta teisė yra išskirtinai reguliuojama ministro sprendimais. Nes ministras nustato, kiek notarų, ministras organizuoja, skelbia konkursus, ministras patvirtina teritorijas, bet mes matome tokią užpelkėjusią situaciją, kai yra daugybė rajonų ir regionų, kur yra neskelbiami konkursai, o miestuose reikia laukti po dvi tris savaites, norint gauti elementarią paslaugą. Mes turime tokią labai privilegijuotą situaciją, kur dirba keli žmonės, neužleisdami niekam pozicijų, neskelbiami nauji konkursai, nėra jokios konkurencijos, įkainiai yra nepagrįsti, todėl ir siūlau, kad Valstybės kontrolė galėtų juos audituoti. Siūlau nustatyti tokį amžiaus cenzą, koks yra nustatytas ir kitiems, tai yra valstybės tarnautojams ir teisėjams.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, man šiek tiek nesueina su logika, nes mes visi kalbame apie 65 ir į viršų, registruojame projektus ir, manau, daugelio nuomonė yra, girdėjau ir iš prezidentūros, kad žmonės po 65 metų, kaip tik iki 70 metų, galėtų sėkmingai dirbti, nes turi žinių, į juos investavo valstybė.
Mano klausimas: ar jūs prieš teikdamas šitą projektą kalbėjotės su Notarų rūmais? Ar diskutavote su notarų bendruomene? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mes turėjome tikrai tokį nelengvą posėdį su notarais Biudžeto ir finansų komitete, kai kalbėjome apskritai apie jų reguliavimą. Dalyvavo ir teisingumo ministrė, dalyvavo notariato atstovai. Aš suprantu, kad čia, Seime, gali būti daug notarų užtarėjų, tai buvo gerai daugiau kaip 20 metų ir greičiausiai jų yra ir dabar. Aš dėl to visiškai nesistebiu, aš nesitikėjau, kad bus lengvas kelias uždėti notarams apynasrį. Matau, kad yra iš skirtingų frakcijų įvairių nuomonių, tai yra suprantama. Bet manęs tai nesustabdys.
PIRMININKAS. Baigėsi klausti numatytas laikas. Dabar dėl motyvų. Gerai, kad nebūtų nereikalingų ginčų, dar du buvo užsirašę klausti. Pirmasis – A. Sysas. Tuoj Sekretoriatas sugrąžins.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už sugrąžinimą. Kadangi Remigijus parengė įstatymą, ir mane turbūt pasodins ant atsarginių suolelio, nes aš jau 65 plius, taip sakant, tai paklausiu tiesiai šviesiai, kodėl imate blogą pavyzdį iš Prezidento? Prezidentas šneka apie mašinas, jachtas ir po to siūlo padidinti NPD. Ne padidinti mokesčius tiems, kurie perka prabangius daiktus, kurie didina turtinę nelygybę Lietuvoje, bet paprasčiausiai tada sako – NPD. Jūs mums labai gražiai pasakojote, kokios didelės pajamos. Užuot ėję mokesčių kelių, kaip visos šalys tą ir daro, daugiau milijonų uždirbantys galėtų mokėti ir 50 %, pavyzdžiui, kaip Švedijoje, ar daugiau tarifinį mokestį ir būtų išspręsta. O dabar jūs kalbate apie 65 metus. Ta pinigų suma, kurią gauna notarai, vis tiek bus gaunama. Ar tai atsilieps mūsų biudžetui, ar ne? Kodėl taip sudėtingai pasirinkote pristatyti šį įstatymą? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš pasirinkau pristatyti nupiešdamas visą paveikslą, kaip atrodo notariatas. Kaip atrodo privilegijuota notarų padėtis, kaip atrodo jų reguliavimas ir kodėl yra interesas sėdėti įsikibusiems į kėdę ir neužleisti jos niekam. Skirtingai, nei kaip yra reguliavimas, kaip ir minėjau, kitų viešų, kitų valstybės pareigūnų – tiek teisėjų, tiek valstybės tarnautojų. Šiuo atveju aš manau, kad tai yra žingsnis, kurį gali daryti Seimas, tai yra užtikrinti, kad būtų kartų kaita notariato veikloje, nes šiandien mes matome, kad po kelerių metų didžioji dalis bus pensinio amžiaus, o per ateinantį dešimtmetį – absoliuti dauguma. Mano nuomone, tai nėra geras ženklas. Mes turime arba didinti notarų skaičių, arba turime sudaryti galimybę bent daliai naujos kartos tapti notarais. Man atrodo, kad šie abu dalykai yra susiję.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas dar buvo užsirašęs.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs taip gražiai pasakojote apie didelius notarų uždarbius ir po to toks reveransas prie amžiaus. Ką tik, neseniai, mes svarstėme, buvo pateikimo stadija dėl Vilniaus universiteto įstatymo, dėl kurio pasisakė Konstitucinis Teismas, būtent dėl 65 metų ir vyresnių universiteto darbuotojų diskriminacijos. Dabar toliau šį klausimą tęsiate jūs. Nors jau, atrodo, Vyriausybė tam tikrą išvadą padarė dėl Vilniaus universiteto. Tai gali būti ir toliau. Bet ypač per rinkimų kampaniją aš girdėjau iš jūsų partijos kalbų apie sidabrinę ekonomiką ir kaip verta pasitelkti tuos žmones, kurie turi patirties ir gali dirbti toliau. Beje, ar žinote, kad konkursai neįvyksta ir notarai pasitraukia iš darbo nesulaukę 70 metų? Nelaukia jūsų projekto.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū už klausimą. Aš labai ramiai jums pakomentuosiu. Aš manau, kad gerą dvidešimtmetį, didžiąją jo dalį valdant socialdemokratams, ir buvo sukurta ši išskirtinė aplinka notarams. Ir jų apmokestinimas, valdant socialdemokratams, buvo užtikrintas. Taigi, kuo daugiau pinigų gauni, tuo mažesnius mokesčius moki. Ir taip pat užtikrinta (irgi vadovaujant socialdemokratų paskirtai ministrei), kad konkursai nėra organizuojami. Taip pat apribota galimybė pagal teritorijas ir apribotas skaičius. Ir mes turime tokias išskirtines sąlygas, kurias ir toliau, panašu, kad dalis Seimo narių bando apginti. Man atrodo, kad mes turime eiti kitu keliu. Turime atverti notariato rinką, turime mažinti įkainius, turime užtikrinti, kad tie įkainiai būtų pagrįsti, ir turime užtikrinti, kad atsirastų konkurencija. Dabar konkurencijos notariate nėra. Mano giliu įsitikinimu, jeigu mes nustatytume amžiaus cenzą, atitinkantį Valstybės tarnybos įstatymą, Teismų įstatymą, mes užtikrintume lygiateisiškumą visiems, tai čia pirmas dalykas. Antras dalykas, turime užtikrinti Valstybės kontrolės galimybę audituoti. Ir trečias dalykas, turime peržiūrėti jų reguliavimą – iš esmės tai, kas yra ministerijos kompetencija, tai yra notarų skaičius, jų geografinė teritorija ir jų įkainiai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar motyvai. K. Mažeika dėl vedimo tvarkos? Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, vicepirmininke. Iš tikrųjų aš buvau užsirašęs paklausti. Pagal darbotvarkę šitas klausimas turėjo būti popietinėje darbotvarkėje. Aš atbėgau į salę ir jūs man nesuteikėte galimybės. Aš tikrai būčiau šalininkas to, kad nebūtų taip daroma ir klausimai nebūtų perkeliami taip, kaip jūs padarėte posėdžio pabaigoje.
PIRMININKAS. Apgailestauju, kad taip susiklostė, mes sutaupėme laiko ir nenorėjome daryti 10 minučių pertraukos, kad sulauktume balsavimo laiko. Bet dabar matome, kad klausimas užsitęsė. Atsiprašau tų, kurie iš tikrųjų buvo užsirašę paklausti darbotvarkėje nustatytu laiku.
Dabar balsavimai ir balsuosime eilės tvarka taip, kaip projektai buvo pateikti. (Balsai salėje) Taip, teisingai, motyvai dėl šio projekto. V. Bakas – už.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas Mykolai, aš tikrai pritariu tam, ką jūs pasakėte, kad reikia skaidrinti notarų veiklą, sureguliuoti įkainius ir panašiai, bet šiuose projektuose to nėra. Šiuose projektuose teikiami du dalykai ir jūs čia gudraujate. Nelabai suprantu, kodėl, kam to reikia. Yra du dalykai, visiškai su tuo nesusiję. Tai yra amžius ir galimybė Valstybės kontrolei audituoti notarų veiklą. Gerai, jeigu Valstybės kontrolė imsis audito, po metų turėsime išvadą. To, apie ką jūs šnekate, jūs neteikiate. Atneškite tuos projektus ir mes balsuosime už juos, tikrai pritarsime, bet dabar, deja, jūs pats jų nenešate.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis – prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Šiek tiek, matyt, ir mano emocijos aprimo. Keisti dalykai, aišku, vyksta mūsų Seime, ypač kai teikia Konservatorių frakcijos narys. Gal aš klystu, tai aš norėčiau atsiprašyti savo kolegos S. Šedbaro, bet kai S. Šedbaras buvo komiteto pirmininkas ir aš tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komitete dirbau, mes buvome tie Seimo nariai, kurie šitą dalyką palaikėme, rėmėme ir aiškinome. Aš lenkiu galvą kolegai S. Šedbarui už jo išmonę, už jo protingumą ir jo priimtus sprendimus. Man keista, kai jaunas kolega registruoja tokius pasiūlymus ir juokina čia Seimą susirinkusį.
Aš suprantu, Mykolai, kad tu eini į Vilniaus merus, aš suprantu, kad tau reikia susirasti priešininkų, su kuriais reikia kovoti ir ant kurių pilti vandenį, bet, kolega, politikos iš to tikrai nepadarysi. O kaip jaunas kolega jaunam kolegai – labai greitai laikas praeis ir mes visi atsidursime prie tų 65 metų. Jeigu tu užsiimsi kokia veikla ir toks pats jaunuolis kaip tu neapsiplunksnavęs ateis į Seimą ir užregistruos projektą, sakys, čiuožk lauk iš darbo, aš pažiūrėsiu, kaip tu reaguosi. Todėl prieš rašydamas tokį sprendimą, susijusį su amžiumi, su neįgalumu ir kitais dalykais, gerbiamas kolega, labai labai gerai pagalvok. Yra vienas dalykas – senatvė visiems neišvengiama, iki jos mes visi ateisime. Aš tikrai siūlau balsuoti prieš, leisti žmonėms dirbti, o notariato problemas spręsti darant ir plečiant notarinių paslaugų prieinamumą kitoms sferoms, tai yra antstoliams ir kitiems teisininkams, bei atidarant daugiau notarinių kabinetų arba notarinių biurų. Tai galima ir tai sprendžia Teisingumo ministerija, čia nereikia jokio Seimo.
Tikrai prašau, kolegos, pagalvoti, ką mes darome, nes kiekvienas ateisime į tą laiką ir kiekvienas pagal savo darbą žiūrėsime, kiek mes kur galime dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt dabar dėl šio projekto ir apsispręskime. Kadangi jis ekrane išlikęs, tai balsuojame, ar pritarti po pateikimo ką tik M. Majausko pateiktam dviejų projektų paketui dėl notarų ir antstolių – Notariato įstatymo ir Antstolių įstatymo atitinkamoms pataisoms.
Balsavo 103: už – 40, prieš – 16, susilaikė 47. Projektui nepritarta.
Balsuosime dabar alternatyviai. Kas balsuoja už, balsuoja už grąžinimą tobulinti, kas balsuoja prieš, – už tai, kad būtų atmesta.
Balsavo 106: už – 59, prieš – 47. Projektai grąžinami iniciatoriui tobulinti.
12.55 val.
Valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-711, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 20, 23, 29 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-712, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-713, Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 33 ir 356 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-714, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-715 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuosime eilės tvarka dėl kitų pateiktų projektų nuo 1-7.1 iki 1-7.5 – Valstybės iždo įstatymo pakeitimo projektas ir lydimieji. Balsuojame, ar pritarti po pateikimo šiam paketui.
Balsavo už – 61, prieš – 4, susilaikė 48. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas dėl visų projektų, papildomi yra atitinkamai: dėl Sveikatos draudimo įstatymo pataisų projekto – Sveikatos reikalų komitetas, dėl Socialinio draudimo ir Pensijų kaupimo įstatymų pataisų – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime dėl to sutarti bendrai ir numatyti svarstymo datą lapkričio 9 dieną?
Prašau. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš siūlau dar įtraukti VVSK kaip papildomą komitetą, nes tai susiję ir su savivaldybių asignavimais ir biudžetais. Būtų visai įdomu išgirsti iš įstatymo rengėjų, kaip atrodys konkrečiau dalyvavimas bendrame valstybės ižde.
PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą tada skirtume dėl pirmojo, pagrindinio, projekto. Dėl lydimųjų turbūt nebūtina. Gerai. Dėl Iždo įstatymo projekto papildomu komitetu skiriame Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Visa tai dabar priimame bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių.
12.58 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-729, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 pavadinimo, 2, 3, 4, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 232, 233, 25, 26, 28, 29 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 31 straipsniu ir trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-730, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 pavadinimo, 3, 8, 9, 10, 101, 12, 15 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-731, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9, 10, 11, 111, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-732, Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 8, 9, 10, 101 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-733, Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 8, 9, 11, 12, 22 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-734, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 7, 11, 12, 31, 391 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-735, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 22 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-736, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 372, 39, 472, 58, 59, 63, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-737, Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 21, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-738, Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 11 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-739, Administracinių nusižengimų kodekso 99, 148, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-740, Baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-741 (pateikimo tęsinys)
Toliau projektai, buvę darbotvarkės 1-8 klausimas. Tai yra Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir 12 lydimųjų. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 85, prieš nėra, susilaikė 30. Po pateikimo pritarta. Komitetai. Pagrindinis dėl visų, išskyrus 1-8.13, dėl visų kitų – Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinis, dėl Baudžiamojo kodekso pataisų pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomas dėl visų – Audito komitetas.
Vėl R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiamas pirmininke, aš grįždama prie praėjusio mano siūlymo, ten dar yra Valstybės skolos įstatymas, 1-7.5 klausimas. Taip pat būtų tikslinga tai, kas susiję su savivaldybių finansinėmis galimybėmis, apsvarstyti papildomai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, komitetas savo iniciatyva gali svarstyti. Mes jau perėjome tą, galbūt nebegrįžkime, kai svarstysite pagrindinį, tai matysite, jeigu pageidausite, pasvarstysite ir šį, išsakysite savo požiūrį.
Dabar dėl šiuo metu svarstomo paketo. Tinka visiems taip, kaip buvo įvardyti pagrindinis ir papildomi komitetai? Nematau. Patikslinu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra dėl dviejų projektų, darbotvarkės 1-8.12 ir 1-8.13 klausimų, Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymų projektų. Kitur Biudžeto ir finansų komitetas ir, kaip sakiau, papildomas Audito komitetas. Siūloma svarstymo data būtų lapkričio 4 diena. Prieštaravimų nematau, pritariame bendru sutarimu.
13.01 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 5, 6, 10, 14, 18, 19, 20, 26, 27, 30, 31, 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-749 (pateikimo tęsinys)
Balsuosime dėl Biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-749. Balsuojame, ar pritarti po pateikimo.
Už – 90, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstymo data – spalio 12 diena. Prieštaravimų nematau. Pritariame bendru sutarimu.
13.02 val.
Įstatymo „Dėl Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Suomijos Respublikos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo, ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-782, Įstatymo „Dėl Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Suomijos Respublikos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiama Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis, ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-783 (pateikimo tęsinys)
Dabar toliau. Ministrė dvi sutartis pristatė kaip vieną paketą. Aš ilgų pavadinimų neskaitysiu, paminėsiu, kad tai yra projektai Nr. XIVP-782 ir Nr. XIVP-783. Balsuojame, ar pritarti šių sutarčių projektams po pateikimo.
Balsavo 115: už – 112, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data numatoma spalio 12 diena. Prieštaravimų nematau. Pritariame bendru sutarimu.
13.03 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kosovo Respublikos sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-798 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis projektas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kosovo Respublikos sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-798. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 116, prieš – 1, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Vėl pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data – spalio 19 diena. Pritariame bendru sutarimu. Baigiame balsavimus dėl visų projektų. Prieš posėdžio pertrauką galime registruotis.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.