LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 2, 5, 91, 10, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 101 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO

PROJEKTO Nr. XIVP-968

 

2021-11-10 Nr. 113-P-28

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

            Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos atstovai: Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus patarėjas Artūras Kriūka, Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėja Daiva Žibutienė, Biudžeto departamento vyresnioji patarėja Neringa Čirbė, Trumpalaikio investicijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Balčius; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, kanclerė Jovita Petkuvienė, Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Ilona Smailienė; Savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė, patarėjai Giedrius Lingis, Dovilė Sujetaitė ir Linda Kreimerytė; Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai: pirmininkė Jolanta Petkevičienė, nariai Jolita Baušytė ir Andrius Puksas; Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato atstovai: Finansų skyriaus vedėja Danguolė Jakštienė, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė; Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Finansų skyriaus vedėjas Marius Žiūkas; Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė; Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-18

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis yra papildomas nauja 3 dalimi, kuriame nustatoma, jog „Šiame Įstatyme nurodytas gyventojų pajamų mokestis neapima fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokesčio, mokamo už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą“. Ši nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtintos savivaldybių biudžetų pajamos, tad projektu siūloma nuostata nedera su šiame straipsnyje esančiomis kitomis nuostatomis.  Be to, nėra aiškus projektu siūlomos nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punktu bei 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, t. y. svarstytina, ar projektu siūloma nuostata nėra perteklinė.

 

Nepritarti

Argumentai:

Manytina, kad Įstatymo projekte yra tikslinga nustatyti gyventojų pajamų mokesčio apibrėžimą – t.y., kad šiame įstatyme jis neapima pajamų, gautų iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.

Šis gyventojų pajamų mokesčio apibrėžimas sukuria teisinį aiškumą, taikant Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatas.

 

2.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-18

2

 

 

2. Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, siūlytina projekto 2 straipsniu dėstyti ne visą keičiamo įstatymo 5 straipsnį, bet tik šio straipsnio 2 dalies 4 punktą bei šio straipsnio 3 dalį, atitinkamai koreguojant pakeitimo esmę bei dėstant šiuos pakeitimus dviem 2 straipsnio dalimis.

 

Pritarti

 

3.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-18

4

 

 

3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis – savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą“. Atsižvelgus į kartu su projektu teikiamą Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-966), siūlytina vietoje formuluotės „savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio“ rašyti formuluotę „savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio“, nes būtent toks finansinis rodiklis yra numatomas aukščiau minimame valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte.

 

Pritarti

 

4.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-18

6

 

 

 

4. Atsižvelgus į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio pakeitimus, atitinkamai koreguotinas ir keičiamo įstatymo penkto skirsnio pavadinimas.

 

Pritarti

 

5.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-18

6

 

 

 

5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnyje yra vartojamos kelios sąvokos „negautos pajamos“, „negautos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio“ ir „negautos pajamos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti visame keičiamame įstatyme.

 

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2021-10-29

 

4

1(N)

 

 Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, įvertinusi galiojančio Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 (toliau – Metodikos įstatymas) nuostatas ir Finansų ministerijos parengtą Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 2, 5, 91, 10, 13 straipsnių pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau – Metodikos įstatymo projektas), nutaria:

1. Siūlyti Metodikos įstatyme įteisinti nuostatą, kad savivaldybėms prognozuojamos GPM netektys, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, būtų 100 proc. kompensuojamos.

Tokia nuostata Metodikos įstatyme galiojo iki 2018 m. Šiuo metu nustatyta, kad planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies – valstybės biudžetui tenka 70 proc., o savivaldybių biudžetams 30 proc. GPM netekčių.

Centrinės valdžios sprendimai neturėtų būti įgyvendinami savivaldybių biudžetų sąskaita. Norint, kad savivaldybių finansinio savarankiškumo principas nebūtų pažeistas, būtina užtikrinti savivaldybių pajamų šaltinių autonomiją. Tai suteiktų savivaldybėms didesnę motyvaciją auginti GPM pajamas skatinant verslą ir investicijas.

Pritarti

Argumentai:

Pažymėtina, kad pritarus siūlymui, kad savivaldybėms prognozuojamos GPM netektys, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, turi būti kompensuojamos 100 proc., turi būti atitinkamai tikslinamas ir 2022 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymas Nr. XIVP-966 (įvertinant GPM netektis didėjant NPD).  

Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-09-03 visų politinių partijų lyderiai pasirašė memorandumą „Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atskaitomybę“ (toliau – Memorandumas). Jo 8 straipsnyje yra įsipareigota „užtikrinti savivaldybių nuosavų pajamų šaltinių neliečiamumą ir stabilumą. Siekti, kad Seimo ar Vyriausybės sprendimai, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamąsias pajamas dėl gyventojų pajamų mokesčio netekimo, būtų kompensuojami iš valstybės biudžeto ar plečiant pajamų šaltinius.“

 

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1

 

Balsavimo rezultatai:

Už – 7;

Prieš – 4;

Susilaikė – 1.

 

2.       

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2021-10-29

 

4

1

 

2. Siūlyti Metodikos įstatyme įteisinti šimtaprocentinį GPM pajamų prognozuojamo sumažėjimo kompensavimą.

Šiuo metu Metodikos įstatymas numato 100 proc. kompensuoti savivaldybių pajamų mažėjimą (ne sunkmečio sąlygomis). Tačiau nuo 2022 m. Metodikos įstatymas numato savivaldybių pajamų mažėjimą kompensuoti jau tik 90 proc. Tai gali lemti didelius atskirų savivaldybių biudžetų dydžių svyravimus. Tokiu atveju 90 proc. kompensavimas būtų tikrai nepakankamas. Pažymėtina, kad esamo pajamų lygio palaikymas (šimtaprocentinis pajamų mažėjimo kompensavimas) jau faktiškai reiškia finansavimo mažėjimą, nes savivaldybių savarankiškų funkcijų atlikimo kaštai kasmet auga dėl infliacijos ar kitų, nuo savivaldybių veiklos nepriklausančių veiksnių.

Pritarti

    Argumentai:

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2

 

Balsavimo rezultatai:

Už – 7;

Prieš – 3;

Susilaikė – 1.

 

3.       

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2021-10-29

 

2

 

 

 3. Siūlyti koreguoti Metodikos įstatymo projekto 2 straipsnį, kuriuo papildoma Metodikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nauju 4 punktu, šį punktą išdėstant taip:

„4) verslo plėtros sąlygoms gerinti – priemonėms ir (ar) paskatoms, gerinančioms konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką, sukurti ir (ar) pritaikyti. Speciali tikslinė dotacija paskirstoma Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir pagal lėšų priemonėms ir (ar) paskatoms apskaičiavimo metodiką. Speciali tikslinė dotacija apskaičiuojama pagal formulę DOTACIJAverslui = GPMVBGPMn+1 × 0,005, čia GPMVBGPMn+1 – ateinančių biudžetinių metų prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma, tenkanti valstybės biudžetui. Ši dotacija gali būti neskaičiuojama, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu).

Dotacija verslo plėtros sąlygoms gerinti turėtų būti savivaldybėms skiriama ir ekonomikos sunkmečio metu, nes tuomet dar labiau reikalinga skatinti ekonomiką. Apie 10 mln. eurų dydžio dotacija tikrai nėra ta suma, kuri būtų nepakeliama valstybės biudžetui net ir sunkmečio metu.

 

Pritarti

 

4.       

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2021-10-29

 

6

 

 

4. Siūlyti koreguoti Metodikos įstatymo 13 straipsnį, siekiant užtikrinti savivaldybėms prognozuotų, bet negautų GPM pajamų kompensavimą, išdėstant šį straipsnį taip:

„13 straipsnis. Savivaldybių biudžetų negautų pajamų kompensavimas

1. Jeigu biudžetiniais metais pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenis pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (be dotacijų iš valstybės biudžeto) gauta mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. Skaičiuojant šių negautų pajamų sumą, savivaldybių gautos pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų.

Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra numatyta pakankamai asignavimų šioms savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, likusi nekompensuota suma padengiama iš ateinančių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų.

2. Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos.

3. Vyriausybė, biudžetiniams metams pasibaigus, iki balandžio 1 d. priima nutarimą ir jame nurodo lėšų sumas, kurias savivaldybės turi pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, ir lėšų sumas, kurios paskirstomos savivaldybėms jų negautoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio kompensuoti.

4. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet nepervestas valstybės biudžetui Vyriausybės nutarime nurodytas sumas.

5. Jei valstybės biudžete patvirtintų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų nepakanka visoms savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio negautoms pajamoms padengti, jos savivaldybių biudžetams paskirstomos iki vienodo negautų pajamų lygio.“

Valstybės institucijos yra atsakingos už GPM pajamų prognozavimą ir surinkimą. Savivaldybės neturi teisės reguliuoti GPM. Kadangi nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys veiksniai lemia pajamų iš GPM nesurinkimą, todėl savivaldybėms turi būti numatytos garantijos, užtikrinančios jų negautų GPM pajamų kompensavimą.

 

Pritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 7;

Prieš – 3;

Susilaikė – 1.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-968 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus.

 

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2021-11-10

4

1(N)

 

Argumentai:

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme iki 2018 m. galiojo nuostata, kad savivaldybėms prognozuojamos GPM netektys, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, kompensuojamos 100 procentų. Tačiau dabartiniame teisiniame reguliavime nustatyta, kad planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius, GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies – t.y. 70 proc. tenka valstybės biudžetui, o savivaldybių biudžetams 30 proc. GPM netekčių.

Manytina, kad centrinės valdžios sprendimai neturėtų būti įgyvendinami savivaldybių biudžetų sąskaita, todėl siūlytina įstatymo projekte reglamentuoti, kad  savivaldybėms prognozuojamos GPM netektys, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, būtų kompensuojamos 100 proc.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-09-03 visų politinių partijų lyderiai pasirašė memorandumą „Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atskaitomybę“ (toliau – Memorandumas). Jo 8 straipsnyje yra įsipareigota „užtikrinti savivaldybių nuosavų pajamų šaltinių neliečiamumą ir stabilumą. Siekti, kad Seimo ar Vyriausybės sprendimai, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamąsias pajamas dėl gyventojų pajamų mokesčio netekimo, būtų kompensuojami iš valstybės biudžeto ar plečiant pajamų šaltinius.“

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 1 dalimi:

„1. Pakeisti 10 straipsnio  1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius. Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:, kad 100 procentų būtų kompensuojamos savivaldybių biudžetų pajamų prognozuojamos netektys.

a) jeigu mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal formulę:

PSBGPM = GPMKVSBNS · GPM%(pt) – 0,3 · GPMKVSBNS, čia:

PSBGPM – savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama suma gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) koreguoti;

GPMKVSBNS – konsoliduota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama netekti suma;

GPM%(pt) – einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;

b) jeigu mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma;“

 

Buvusias Įstatymo projekto 4 straipsnio 1–3 dalis laikyti atitinkamai 2–4 dalimis.

 

Pritarti

 

2.       

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2021-11-10

4

1

 

     Argumentai:

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje šiuo metu numatyta 100 proc. kompensuoti savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimą, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais. Ši nuostata nebūtų taikoma ekonomikos sunkmečio laikotarpiu.

Pažymėtina, kad nuo 2022 m. Įstatyme numatoma savivaldybių prognozuojamą pajamų mažėjimą kompensuoti jau tik 90 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad šis pokytis gali daryti reikšmingą įtaką atskirų savivaldybių biudžetų dydžių svyravimams, todėl siūlytina Įstatymo projektą tobulinti. Manytina, kad palyginant su einamaisiais biudžetiniais metais, ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimas ir toliau turi būti kompensuojamas 100 procentų, taip užtikrinant savivaldybių biudžetų stabilumą.

 

Pasiūlymas:

    Pakeisti 10 straipsnio  1 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:

„c) savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui kompensuoti. Rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, kKintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos 100 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, kompensuoti., o rengiant Lietuvos Respublikos 2022 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, – 90 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti. Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). Tokiu atveju kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, kompensuoti iš dalies (atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes), tačiau turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 85 procentų ateinančių biudžetinių metų tokių pajamų mažėjimo kompensavimas. Ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio palyginamos neįskaitant sumų, kurios naudojamos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti pagal šio punkto a ir b papunkčius;“.

 

Pritarti

 

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška, Rita Tamašunienė.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                             Ričardas Juška

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas