LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO Į

STATYMO PROJEKTO NR.XIVP-1857

2022-11-16 Nr. 109-P-54

Vilnius

1. Komiteto dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-28	2	1		Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų taisyti numatytą įstatymo įsigaliojimo datą - 2022 m. liepos 1 d., nes įstatymas iki šios datos tikrai nebus priimtas.	Pritarti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-28				2. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos privalomojo sveikatos draudimo srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.	Pritarti.	Vyriausybės išvada gauta.
3.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-07-04				Įvertinę Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP‑1857 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-11-14 d. nutarimas Nr. 1120

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. SV-S-653 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3 ir 1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1857 (toliau – SDĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1858 (toliau – SSĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu ir užsieniečiai, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 94 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 3 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktu, šiuo metu gauna valstybės biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą ir kitas būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos). Tai atitinka 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikinąją apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą 13 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valstybės narės asmenims, kurie naudojasi laikinąja apsauga, sudaro galimybes gauti būtiną socialinės apsaugos paramą ir lėšų pragyvenimui, jeigu jie neturi pakankamai pajamų, taip pat sveikatos priežiūrai, ir kad nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalies nuostatų, būtina parama sveikatos priežiūrai apima bent skubiąją pagalbą ir būtiną ligos gydymą. Direktyvos 2001/55/EB 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenims, kurie naudojasi laikinąja apsauga ir turi specialių poreikių, tokiems kaip nelydimi nepilnamečiai ar asmenys, buvę kankinti, išžaginti ar patyrę kitokį didelį psichologinį, fizinį ar lytinį smurtą, valstybės narės suteikia būtiną medicininę ar kitą paramą.

Pažymėtina, kad nepilnamečiams, pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims ir neįgaliesiems paprastai reikalinga ne tik būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos, tačiau ir kitos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinančios jų poreikius (pvz., medicininės reabilitacijos paslaugos, profilaktiniai patikrinimai, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose ir kt.) ir orų gyvenimą. Tačiau priešingai nei darbingo amžiaus asmenys, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys nepilnamečiai, pensinio amžiaus sulaukę asmenys ir neįgalieji, kuriems suteikta laikinoji apsauga, dėl savo amžiaus ir (arba) sveikatos būklės (neįgalumo) neturi galimybės arba turi ribotą galimybę dirbti ir tapti apdraustaisiais Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai (išskyrus 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus asmenis), kurie dirba Lietuvos Respublikoje arba kurie dirbo Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai yra draudžiamieji. Jie tampa apdraustaisiais, kai draudėjas arba jie patys pradeda mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (nepilnamečiai šeimos nariai apdraudžiami valstybės biudžeto lėšomis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ (toliau – nutarimas Nr. 224) 1.10 papunkčiu, užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu ir užsieniečiai, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, turi teisę gauti kai kurias kitas (t. y. nepatenkančias į būtinąją medicinos pagalbą ir būtinąsias paslaugas) sveikatos priežiūros ir susijusias paslaugas (imunoprofilaktiką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), nėštumo priežiūrą, tikrinimą dėl tuberkuliozės, siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mobilias slaugos paslaugas registracijos centre, medicininės reabilitacijos paslaugas (tik asmenys, sužeisti karinių veiksmų Ukrainoje metu), kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neviršijant privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimties, jei to reikia dėl sveikatos būklės – tik nepilnamečiai, pensinio amžiaus sulaukę asmenys ir neįgalieji, taip pat pavėžėjimą (į II ir (ar) III lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą planinėms būtinosioms paslaugoms gauti ir į fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą būtinosioms paslaugoms gauti) ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas). Nutarimo Nr. 224 2.14 papunktyje numatyta, kad minėti užsieniečiai pagal galimybes nepaprastosios padėties, įvestos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, galiojimo laikotarpiu turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšomis apmokamus receptinius vaistinius preparatus. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsižvelgdama į valstybės biudžeto galimybes, informavo, kad nepaprastosios padėties, paskelbtos Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. valstybės biudžeto lėšomis apmokamos receptinių vaistinių preparatų, išduotų vaistinėse tik nutarimo Nr. 224 2.14.1 papunktyje nurodytiems asmenims (nepilnamečiams, užsiregistravusiems nutarimo Nr. 224 2.3 papunktyje nustatyta tvarka), išlaidos.

Atsižvelgiant į tai bei į valstybės biudžeto galimybes prisiimti įsipareigojimus sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų laikinosios apsaugos gavėjams atžvilgiu, SDĮ projektu turėtų būti nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami tik užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje ir kurie yra asmenys iki 18 metų arba gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą senatvės pensiją arba neįgalumo ar šalpos kompensaciją, sukakus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių ar pripažinus netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, arba senatvės ar neįgalumo pensiją pagal šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktus, arba Lietuvos Respublikos arba šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti neįgaliaisiais (toliau – nepilnamečiai, neįgalieji bei gaunantys pensiją). Kitiems užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, turėtų būti užtikrinama būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos.

Atsižvelgus į šio punkto ketvirtojoje pastraipoje pateiktą pasiūlymą, pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą valstybės biudžeto lėšomis būtų apmokama tik Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nenurodytų užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos, todėl atsisakytina SDĮ projekto 1 straipsnio 3 dalies.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 94 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 3 dalies 1 punktu, teisę gauti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą turi ne tik užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu, bet ir užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu.

Pažymėtina, kad Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama užsieniečių, gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos. Atitinkamai Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad šių užsieniečių, nenurodytų Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Šiomis nuostatomis užtikrinama minėtų užsieniečių sveikatos priežiūra nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, neatsižvelgiant, ar yra priimtas Europos Sąjungos sprendimas dėl laikinosios apsaugos suteikimo šios šalies gyventojams. Tačiau jeigu nepaprastoji padėtis arba ekstremalioji situacija būtų atšaukta, net jei būtų priimtas Europos Sąjungos sprendimas dėl laikinosios apsaugos suteikimo šios šalies gyventojams, pagal galiojančias įstatymų nuostatas šie užsieniečiai iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo liktų be sveikatos priežiūros garantijų.

Atsižvelgiant į tai, turėtų būti užtikrinta užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, sveikatos priežiūra. Šių užsieniečių sveikatos priežiūra turėtų būti tokios pat apimties kaip ir kitų užsieniečių, dėl kurių statuso dar nėra priimti galutiniai sprendimai, pvz., užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nelegaliai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną užsieniečių, t. y. jiems turėtų būti užtikrinta būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos.

Atsižvelgiant į tai, SDĮ projekto 1 straipsnis papildytinas Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 6 punkto keitimu jį išdėstant taip:

„6) užsieniečių:

a) gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;

b) turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos.“

Atsižvelgiant į šiame nutarimo punkte ir šio nutarimo 1 punkte pateiktus pasiūlymus, SSĮ projekto 1 straipsniu keičiamą Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 5 punktą siūlytina išdėstyti taip:

„5) užsieniečių:

a) pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;

b) kuriems suteikta laikinoji apsauga, išskyrus apdraustuosius privalomuoju sveikatos draudimu, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;

c) kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;

d) nelegaliai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;

e) gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;

f) turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;“.

Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte nurodytas priežastis, būtina kuo skubiau priimti SDĮ projektą ir SSĮ projektą, kad nepilnamečiams, neįgaliems bei gaunantiems pensiją užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, būtų užtikrintas jiems būtinų kompensuojamųjų vaistinių preparatų apmokėjimas. Įvertinus tai bei tai, kad SDĮ projekto 2 straipsnio 1 dalyje ir SSĮ projekto 2 straipsnyje nurodyta data jau praėjusi, siūlytina atsisakyti SDĮ projekto 2 straipsnio 1 dalies ir SSĮ projekto 2 straipsnio (t. y. įstatymai turėtų įsigalioti kitą dieną po jų paskelbimo Teisės aktų registre).

3. Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „teisę gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, nurodytą šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 7–9 punktuose, turi tik Lietuvos Respublikos, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje (toliau – nuolatiniai gyventojai). Būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos LNSS įstaigose teikiamos nemokamai visiems nuolatiniams gyventojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat neatsižvelgiant į paciento apsilankymų įstaigoje per kalendorinius metus skaičių ir jo gyvenamąją vietą. Būtinųjų paslaugų teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Užsienio šalių piliečiams, asmenims be pilietybės, nepriskiriamiems nuolatiniams gyventojams ir nenurodytiems šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4–6 punktuose, LNSS įstaigos teikia būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu gali būti ne tik nuolatiniai gyventojai, bet ir užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pvz., Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 2² punktai). Atsižvelgiant į tai, SSĮ projektas turėtų būti papildytas Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies keitimu, kuriuo Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje būtų numatyta, kad „teisę gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, nurodytą šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 9 punktuose, turi tik Lietuvos Respublikos, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje (toliau – nuolatiniai gyventojai), o valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, nurodytą šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, – asmenys, nurodyti Sveikatos draudimo įstatyme“.

4. Priėmus Įstatymų projektus, reikės papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų nepilnamečių, neįgalių bei gaunančių pensiją užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, privalomojo sveikatos draudimo įmokoms laikinosios apsaugos laikotarpiu, tačiau jų sumą, atsižvelgiant į Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą situaciją ir trukmę, tiksliai prognozuoti sudėtinga.

Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/ukraine-dashboards), 2022 m. spalio 27 d. iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą į Lietuvos Respubliką buvo pasitraukę (perkelti) beveik 69 tūkst. užsieniečių, iš jų nepilnamečiai ir vyresni nei 65 m. asmenys sudaro apie 28 tūkst. (nepilnamečiai – 24,8 tūkst., vyresni nei 65 m. – 3,3 tūkst., neįgalių bei 60–65 m. užsieniečių statistika nepateikta). Numatomas 2023 m. į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydis metams – 537,7 Eur (6,98 proc. 12 (2021 m.) minimaliųjų mėnesinių algų (2021 m. 642 Eur) (Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, valstybės biudžeto lėšų poreikis iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą į Lietuvos Respubliką pasitraukusių (perkeltų) nepilnamečių bei vyresnių nei 65 m. asmenų privalomajam sveikatos draudimui 2023 m. sudarytų ne mažiau kaip 15 mln. Eur (28 tūkst. asmenų x 537,7 Eur), jei į Lietuvos Respubliką pasitraukusių (perkeltų) nepilnamečių ir vyresnių nei 65 m. asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičius išliktų toks pat.

Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktu ir nutarimu Nr. 224, nuo 2022 m. kovo 3 d. iki šiol užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugoms (visų lygių sveikatos priežiūros paslaugoms, medicininės reabilitacijos paslaugoms) išleista apie 13 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų.

Pažymėtina, kad valstybės biudžeto lėšų poreikis visų iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą į Lietuvos Respubliką pasitraukusių (perkeltų) neįsidarbinusių (t. y. neapdraustų privalomuoju sveikatos draudimu) asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, privalomajam sveikatos draudimui 2023 m. sudarytų 24,7 mln. Eur (46 tūkst. asmenų x 537,7 Eur), jei į Lietuvos Respubliką pasitraukusių (perkeltų) neįsidarbinusių (t. y. neapdraustų privalomuoju sveikatos draudimu) užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičius išliktų toks pat. Šioje pastraipoje nurodytų užsieniečių skaičius apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiama statistine informacija (prieiga https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/lietuva-ukrainai/ukrainieciai-lietuvoje-statistika?lang=lt), kad iki 2022 m. spalio 25 d. įsidarbino ir yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu 19,4 tūkst. užsieniečių, pasitraukusių (perkeltų) iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą į Lietuvos Respubliką, ir 2022 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kad dėl 947 užsieniečių dar nėra priimti sprendimai dėl laikinosios apsaugos suteikimo ir 2 630 užsieniečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu nagrinėjimas nutrauktas.

Atsižvelgiant į išliekantį neapibrėžtumą dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą raidos ir iš Ukrainos pasitraukusių (perkeltų) asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičiaus artimiausioje ateityje, papildomų finansinių įsipareigojimų prisiėmimas gali kelti riziką viešųjų finansų tvarumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet jų neskiriama arba skiriama nepakankamai.

Pritarti.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:

Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1857 ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarime Nr. 1120 pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Majauskas, A.Čepononis, L.Jonaitis.

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė