LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

 

Papildomo komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2265

 

2019-02-13 Nr. 110-P-2

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Andriejus Stančikas, Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė;

kviestieji asmenys: Nerijus Kupstaitis – Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausias patarėjas, Robertas Klovas -Greenlex advokatas, Arūnas Svitojus           - Žemės ūkio rūmų pirmininkas, Aušra Žliobaitė - Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja, Algis Gaižutis - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, Laimonas Čiakas – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius, Jonas Sviderskis – LŽŪBA direktorius.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)

 

 

 

1(4)

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“.

 

 

 

Pritarti.

 

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(4)

1(4)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(2),

(7)

 

2. Projekto 1 straipsniu Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1000 ha. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal miško buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miško žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais:

     Pirma, nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad maksimalus asmens (susijusių asmenų) galimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas būtent negali būti didesnis kaip 1000 ha, o ne kito maksimalaus dydžio. Projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių tokio dydžio nustatymo argumentų. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principus.

     Antra, vertinamojoje projekto nuostatoje, apibūdinant tą patį objektą, vartojamos skirtingos sąvokos: ,,miškų ūkio paskirties žemės sklypas“, ,,miško žemė“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas sąvoka „miško žemė“ savo turiniu apima ne tik miškų ūkio paskirties žemę, bet ir miško žemės plotus, esančius kitos paskirties, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties, žemėje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra pakankamai aiškios, nes neaišku, kokios žemės (miškų ūkio paskirties žemės ar visos miško žemės) įsigijimui būtų taikomi projektu siūlomi apribojimai.

     Be to, nėra aiškus projekto nuostatų įgyvendinimo mechanizmas: pavyzdžiui, ar į projektu siūlomą nustatyti bendrą plotą būtų skaičiuojamos ir kaip miškų ūkio paskirties žemėje (miško valdose) įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos, ar būtų skaičiuojami kitos paskirties, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties, žemėje esantys miško žemės plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais ir pan.

     Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje pateiktas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3, 6, 7, 8 ir 9 dalių nuostatas.

     Trečia, projekte nėra siūloma nustatyti termino, per kurį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėtų išduoti asmeniui sutikimą. Siekiant, kad sutikimo išdavimas netruktų nepagrįstai ilgą laiko tarpą, svarstytina, ar projekte tokį terminą nereikėtų nustatyti.

     Ketvirta, duomenys apie juridinių asmenų dalyvius kaupiami ne valstybės įmonių registre, bet Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje. Be to, nuostata ,,valstybės įmonių registrai“ nėra pakankamai aiški. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti, o vartojamas sąvokas suderinti su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme vartojamomis sąvokomis.

     Be to, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų tikrinti tik asmenų duomenis apie jų turimas akcijas juridiniame asmenyje, kuris nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties žemę. Taigi, būtų tikrinama informacija apie miško ūkio paskirties žemę siekiančių įsigyti asmenų turimas akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurios nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties žemę, akcijas. Tuo tarpu duomenys apie kitų teisinių formų juridinių asmenų, valdančių nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemę, turimus pajus, dalininko teises ir pan. informacija nebūtų renkama. Siekiant to išvengti, bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 ir 7 dalyse siūloma reglamentuoti ne tik akcijų, bet ir pajų, teisių dydį kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse, nuosavybės teise valdančiuose miškų ūkio paskirties žemę, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai papildyti.

     Penkta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ,,Šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantys užsienio subjektai Lietuvos Respublikoje turi teisę įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai bei juridiniai asmenys“ (pabraukta mūsų). Taigi, projektu keičiamame įstatyme siūlomos nustatyti miško ūkio paskirties žemės įsigijimo procedūros būtų taikomos ir aukščiau minėtame įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantiems užsieniečiams ir užsienio juridiniams asmenims bei kitoms užsienio organizacijoms. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aiškus mechanizmas, kaip Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos surinktų informaciją apie užsieniečių, ketinančių Lietuvos Respublikoje įsigyti miško ūkio paskirties žemę, turimą akcijų skaičių užsienio valstybėse įregistruotų juridinių asmenų, kurie Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise yra įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

     Šešta, kadangi projektu siūloma nustatyti tik vieną didžiausią įsigyjamų miškų ūkio paskirties žemės sklypų bendrą dydį – 1000 ha, tikslintina šiose projekto nuostatose vartojama formuluotė „šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių“.

     Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatų formuluotei „šiame straipsnyje nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių“.

     Septinta, siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies formuluotę „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal miško buvimo vietą“ reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies formuluote „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą“. Be to, pastarąja keičiamo įstatymo (41 straipsnio 3 dalies) nuostatą projektu reikėtų tikslinti, nes jose turėtų būti vartojamas tik nurodytos valstybės institucijos pavadinimo trumpinys.

     Aštunta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūlomas nustatyti bendras įsigyjamos miškų ūkio paskirties žemės dydžio apribojimas būtų taikomas visais atvejais įsigyjant miškų ūkio paskirties žemę, pavyzdžiui, ir tokią žemę įgyjant paveldėjimo ar nuosavybės teisės atkūrimo būdais.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)

 

1(4)

(3)

 

3. Nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamo rašto nėra aišku, kokių tikslų siekiama pasiekti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus vartojamos sąvokos ,,miško žemės plotas“ turinys.

 

Pritarti.

 

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)

 

1(4)

(7)

 

4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje vietoj formuluotės „šiame straipsnyje“ įrašytina formuluotė „šio straipsnio 2 dalyje“.

 

Pritarti.

 

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)

 

1(4)

(8)

 

5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatos nėra aiškios dėl jose vartojamų formuluočių, pavyzdžiui, pagal vienas projekto nuostatas asmuo pageidauja įsigyti „miškų ūkio paskirties žemės sklypą“, o pagal kitas projekto nuostatas – „miško žemės sklypą“; pagal vienas projekto nuostatas sudaromas „miško sklypo perleidimo sandoris“, pagal kitas nuostatas – „miško žemės sklypo perleidimo sandoris“. Pagal projekto nuostatas neaišku, kokias deklaracijas pirkėjas privalo užpildyti, nes vienur nurodoma, kad „miško pirkėjo deklaracijas“, kitur - „miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijas“ ar „miško žemės sklypo pirkėjo deklaracijas"; be to teismo sprendimu paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn „miško žemės plotas“, tačiau atlyginama už paimtą „miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto“ (dėl aiškumo šioje formuluotėje žodis „sklypą“ turėtų būti išbrauktas). Taip pat šiose projekto nuostatose tikslintina nuoroda „šio straipsnio 1 ir 2 dalyse“, nes reikalavimas, kurį pažeidus paimamas įsigytas miško žemės plotas, yra nustatytas šio straipsnio 2 dalyje.

 

Pritarti.

 

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)

 

1(4)

(9)

 

6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje tikslintina nuoroda „šio straipsnio 1 ir 2 dalyje“, nes projektu siūlomas leistinas įsigyti didžiausias bendras miškų ūkio paskirties žemės sklypų dydis yra nustatytas šio straipsnio 2 dalyje.

Pritarti.

 

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)

*

 

 

7. Projekto lyginamajame variante jo žymoje po žodžio „Lyginamasis“ įrašytinas žodis „projekto“.

Pritarti.

 

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)

 

*

 

 

8. Projekte nėra nustatoma įstatymo įsigaliojimo data, todėl įstatymas (jeigu jis bus priimtas) įsigaliotų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka - kitą dieną jį oficialiai paskelbus Teisės aktų registre. Nuo šios datos įstatymas turėtų būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos yra susijusios su naujų apribojimų ir naujų procedūrų asmenims įsigyjant miško žemę nustatymu, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Be to, pagal projekto nuostatas Vyriausybė ir Aplinkos apsaugos ministras turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projektą reikėtų papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą.

     Kartu svarstytina ir tai, ar projektą nereikėtų papildyti ir įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes pagal projekto nuostatas nėra aišku, kaip būtų taikomos priimto įstatymo nuostatos tų asmenų atžvilgiu, kurie iki įstatymo įsigaliojimo būtų pradėję miško žemės įsigijimo procedūras.

 

Pritarti.

 

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)

 

*

 

 

9. Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės miškų ūkio strategiją formuoja bei valstybines miškų ūkio programas rengia Aplinkos ministerija. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma iš esmės pakeisti miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinį reglamentavimą, siūlytina dėl teikiamo įstatymo projekto gauti Vyriausybės išvadą.

 

Pritarti.

 

Vyriausybės išvada gauta 2019-01-16 d.

 

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)

 

*

 

 

10. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2288), kuriuo siūloma nustatyti kitokį leidžiamą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų bendrą dydį ir su tuo susijusį teisinį reguliavimą. Svarstytina, ar vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, šie projektai neturėtų būti sujungti.

 

Atsižvelgti.

 

 

11.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

(2018-06-19)

1(4)

 

 

     Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2265 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas.

     Projekto 1 straipsniu įstatyme siūloma nustatyti, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1000 ha.

     Žemės, kaip ir kito nekilnojamojo turto, sandoriai priskiriami laisvo kapitalo judėjimo sričiai. Taigi, Projekte siūlomu ribojimu yra varžoma kapitalo judėjimo laisvė Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Primename, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau ‑ SESV) 63 straipsniu uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai.

     Tačiau su Europos Sąjungos teise suderinamais laikomi apribojimai, kurie pagrįsti SESV 52 straipsnyje nurodytais viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos pagrindais arba kitais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įvardytais bendrojo pobūdžio privalomaisiais reikalavimais, kaip antai žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymas, siekis aplinkai palankiu būdu valdyti žaliuosius plotus, aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga. Šiuo atžvilgiu Projekto aiškinamajame rašte nurodomos Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys iš esmės galėtų būti tinkamos. 

     Be to, šiems tikslams pasiekti taikomos priemonės turi būti proporcingos. Šiuo klausimu Projekto parengiamuosiuose ar lydinčiuosiuose dokumentuose siūlytina nurodyti, kodėl apskaičiuotas nuosavybės ribojimo dydis yra 1000 ha. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad yra skirtingi požiūriai šiuo klausimu, pavyzdžiui, Seime yra registruotas Įstatymo projektas Nr. XIIIP‑2288, kuriuo siūloma nustatyti kitokį leidžiamą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų bendrą dydį.

 

 

Pritarti.

 

 

 

12.

 

 

 

 

 

 

LR STT

(2018-10-01, g-2018-9078)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(4)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

     Atlikus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541 antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad esminiai Projektų tikslai – nustatyti apribojimus miškų žemės sklypų dydžiams, kuriuos gali įsigyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Jeigu šie Projektai būtų priimti, o fiziniai arba juridiniai asmenys turėtų įsigiję didesnių dydžių miškų žemės sklypus, Projektų siūlomos nuostatos užtikrintų išskirtines galimybes šiems asmenims[1] (palyginti su kitais asmenimis, kurių galimybės įsigyti tokio paties dydžio miškų žemės sklypus būtų apribotos) disponuoti turimais miškų žemės sklypais. Be to, dalis Projektuose siūlomų nuostatų gali būti įgyvendinamos dviprasmiškai, Projektai nepakankamai reglamentuoja jų įgyvendinimo tvarką.

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

13.

LR STT

(2018-10-01, g-2018-9078)

1(4)

(2)

 

     Dėl Projektų Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541 siūlymų riboti įsigyjamos miško žemės sklypų dydžius:

1. Projektuose Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541 siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 4 straipsnio nuostatas ir nustatyti fiziniams ir juridiniams asmenims maksimaliai leidžiamų įsigyti miškų žemės sklypų dydžius (atitinkamai Projekte Nr. XIIIP-2265 – 1 000 ha; Projekte Nr. XIIIP-2288 – 1 500 ha; Projekte Nr. XIIIP-541 – 500 ha).

     Iš minėtų teisės aktų projektų neaišku, kokiais argumentais siūloma nustatyti konkrečius įsigyjamos miško (miškų ūkio paskirties) žemės sklypų dydžių apribojimus, Projektų lydimuosiuose dokumentuose nepateikiami duomenys apie asmenis (jeigu tokių yra), kurie šiuo metu nuosavybės teise turi įsigiję projektuose siūlomų apribojimų dydžius viršijančius miško (miškų ūkio paskirties) žemės sklypus. Jeigu tokių asmenų, t. y. turinčių didesnius žemės sklypus, yra, atsižvelgiant į tai, kad projektuose siūlomos nuostatos negalėtų būtų taikomos atgal, Projektų nuostatos siauroms interesų grupėms užtikrintų išskirtinius interesus (galimybes turėti ir disponuoti (palyginti su kitais asmenimis) didesniais miško (miškų ūkio paskirties) žemės sklypais) ir tai gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.

Pritarti.

 

 

 

 

14.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LR STT

(2018-10-01, g-2018-9078)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(4)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(2)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

     Dėl Projekto Nr. XIIIP-2265 (toliau šiame skirsnyje – projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

     Projekte siūloma papildyti Miškų įstatymo 4 straipsnį 2 dalimi, nustatančia, kad „Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 000 ha. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal miško buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miško žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių“.

     Nors pagal minėtų projekto siūlymų 1 sakinio nuostatas asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 000 ha, trečiojo sakinio nuostatos (Nacionalinė žemės tarnyba sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduoda patikrinusi duomenis apie asmenų turimus miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse ir nustačiusi, kad bendras įsigyto (priklausančio) miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių) gali būti suvokiamos, kad Nacionalinė žemės tarnyba patikrina tik prieš įsigijimą asmens turimos (priklausančios) miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotų dydžius neatsižvelgdama į tai, ar naujų miško žemės sklypų įsigijimas turės reikšmės projekte siūlomo apribojimo taikymui.

     Manome, kad siekiant užtikrinti projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimo kontrolę minėti projekto siūlymai turėtų būti tikslinami nustatant, kad Nacionalinė žemės tarnyba tikrina ir duomenis, susijusius su planuojamais įsigyti miško žemės sklypais.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15.

LR STT

(2018-10-01, g-2018-9078)

 

1(4)

 

(2)

 

 

2. Projekte (siūlymuose dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies) vartojamos „miškų ūkio paskirties žemės sklypo“ ir „miško žemės“ sąvokos nėra tapačios[2]. Kadangi projekte siūlomų nuostatų tikslai yra susiję su apribojimų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypus taikymu, svarstytina, ar teisine prasme skirtingų sąvokų vartojimas nesudarys sąlygų kai kuriais atvejais išvengti (ar siekti išvengti) tokių apribojimų taikymo.

Pritarti.

 

 

16.

LR STT

(2018-10-01, g-2018-9078)

 

1(4)

 

(2)

 

 

3. Projekte siūlomos nuostatos, kad Nacionalinė žemės tarnyba valstybės įmonių registruose patikrina duomenis apie asmenų turimus miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, būtų taikomos tik kelių teisinių formų juridiniams asmenims (akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms). Atsižvelgdami į tai, kad pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas miškai nuosavybės teise gali priklausyti ir kitų formų juridiniams asmenims, siūlome Projekto nuostatas tikslinti.

Pritarti.

 

 

17.

LR STT

(2018-10-01, g-2018-9078)

 

1(4)

(8)

 

 

4. Pagal Projekto siūlymų dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatas „Valstybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė“. Nėra aišku, kaip konkrečiai minėtos nuostatos būtų taikomos, jei projektą priimtų, nes siūloma formuluotė „jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė“ gali būti taikoma ir tais atvejais, kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas būtų išperkamas už žemės miško žemės įsigijimo kainą, ir tada, kai žemė būtų išperkama už vidutinę rinkos vertę. Manome, jog projektu norima nustatyti principą, kad (siekiant išvengti piktnaudžiavimų, kai sudarant miško žemės įsigijimo sandorius (žinant, jog valstybė įstatyme nustatytomis aplinkybėmis ją privalo išpirkti) būtų nurodoma nepagrįstai didelė kaina) miško žemė už vidutinę rinkos vertę išperkama tais atvejais, kai žemės įsigijimo kaina yra didesnė negu vidutinė rinkos vertė, todėl siūlome projektą tikslinti ir šią sąlygą suformuluoti nedviprasmiškai[3].

Pritarti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos miško savininkų asociacija

(2018-09-17, raštas Nr. g-2018-8593)

1(4)

 

 

     Prašymas: kreipkitės į Vyriausybę išvados dėl Miškų įstatymo pataisų (tiek dėl privačioje nuosavybėje galimo turėti ploto ribojimo, tiek ir dėl kirtimų apribojimo),  nes siūlomas teisinis reguliavimas turės esminių pasekmių miškų sektoriui, jei bus įtvirtintas Miškų įstatyme.

 

Pritarti.

Kaimo reikalų komitetas 2018-10-01 kreipėsi dėl Vyriausybės išvados pateikimo; išvada gauta 2019-01-16 d.

 

2.

Advokatų profesinė bendrija Greenlex

(2018-09-25, g-2018-8904)

1(4)

 

 

1. Įstatymo projektas galimai prieštarauja teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principams.

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostata: „Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha“, tačiau aiškinamajame rašte nėra nurodyta ir pagrįsta, kodėl būtent toks maksimalus miškų ūkio paskirties žemės plotas nustatomas ir kokios priežastys apskritai lemia siekį apriboti privatiems asmenims priklausančių miškų ūkio paskirties žemės plotą, todėl nėra aišku, kodėl įstatymo projektu siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir ar teisinių santykių subjektai nebus varžomi daugiau, nei reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti;

2. Įstatymo projektas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui. Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatoje įtvirtinta, jog „Valstybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė“, pagrįstai leidžia manyti, kad tai nėra sankcija (konfiskavimas), taikoma už įstatymo nuostatos pažeidimą, o būtent nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams, kai neegzistuoja visuomenės poreikis - būtina Konstitucijoje įtvirtinta nuosavybės teisės ribojimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“ Siūlomas reglamentavimas, kai pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš miško žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn miško žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant įtvirtintus reikalavimus, nėra skirtas visuomenės poreikiams užtikrinti, nes remiantis Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimu (nutarime ypač išplėtota nuosavybės teisės ribojimo doktrina): „Konstitucijoje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams siejamas ne su tuo, kam paimta nuosavybė atiteks, bet su tos nuosavybės paėmimo tikslais - panaudoti daiktą visuomenės interesams, socialiai svarbiems tikslams, kuriuos pasiekti galima tik pasinaudojus konkretaus paimamo daikto individualiomis savybėmis; visuomenės poreikių negalima aiškinti kaip visais atvejais draudžiančių paimti nuosavybę ir ją perduoti privačiai nuosavybei; ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, lemia ne tai, koks subjektas (valstybė, savivaldybė, juridinis ar fizinis asmuo) vėliau taps šios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri buvo paimta iš savininko, tikrai buvo paimta dėl to, kad j i buvo reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. Socialiai svarbiems tikslams, kuriuos pasiekti galima tik pasinaudojus konkrečiu paimamu turtu“. Pažymėtina ir tai, kad abejotina, jog miško žemės plotą galima pripažinti viešuoju interesu, nes viešas interesas yra tuomet, kai pažeidžiamos svarbiausios Konstitucijos ginamos vertybės:

„Viešasis interesas gina < ...> tik konstituciškai svarbų ir reikšmingą, pavyzdžiui, žmogaus teises ir laisves (susirinkimo, žodžio, saviraiškos laisvės), finansų sistemos stabilumą < . >

“1. Įstatymo projektu siūlomo įtvirtinti ribojimo pažeidimas šiuo atveju neatitinka visuomenės poreikių ar viešojo intereso pažeidimo ir iš esmės, atsižvelgiant į sandorio dėl miškų ūkio paskirties civilinę prigimtį, gali būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintais sandorio pripažinimo

negaliojančiu pagrindais. Manytina, kad toks būdas būtų  pakankamas įstatymo saugomiems interesams apginti. Įstatymo projektų rengėjų siekis įtvirtinti tokį reglamentavimą kelia abejonę, ar Įstatymo projektu nėra siekiama visų Lietuvos miškų nacionalizavimo.

3. Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas darytų neigiamą poveikį konkurencijai. Šiuo metu (ir anksčiau) galiojantis miškų ūkio paskirties žemės teisinis reglamentavimas nenumato jokių apribojimų miškų ūkio paskirties žemės įsigijimui. Manytina, kad siūlomas nustatyti teisinis  reglamentavimas ribotų naujų privačių miškų ūkio paskirties žemės valdytojų galimybę konkuruoti prekybos mediena rinkoje su asmenimis įsigijusiems daugiau miškų ūkio paskirties žemės nei įstatymo projektu siūlomas nustatyti maksimalus leistinas dydis, todėl šiuo požiūriu jie būtų diskriminuojami.

Prašome apsvarstyti ir įvertinti pateiktas pastabas.

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Advokatų profesinė bendrija Greenlex

(2018-09-25, g-2018-8904)

*

 

 

Taip pat,  atsižvelgiant į kylančias abejones dėl Įstatymo projekto atitikimo Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konkurencijos laisvės principams, prašome Aplinkos komitetą svarstyti galimybę siūlyti Seimo valdybai kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo.

 

Pritarti.

Kaimo reikalų komitetas 2018-10-01 kreipėsi dėl Vyriausybės išvados pateikimo; išvada gauta 2019-01-16 d.

 

4.

VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas

(2018-11-14, raštas Nr. G-2018-10693)

 

 

 

Pakeitimais siekiama įtvirtinti, kad fizinio ar juridinio asmens ar susijusių asmenų galimas įgyti bendras miškų ūkio paskirties žemės plotas neviršytų atitinkamai <...> 1000 ha. LLRI nepritaria siūlomiems pakeitimams, nes:

- Nuosavybės ribojimas mažintų Lietuvos miško ūkio pramonės investicinį

patrauklumą, iškreiptų subjektų konkurenciją;

- Projektai yra nepagrįsti ir nėra objektyviai būtini;

- Projektais siekiami įtvirtinti ribojimai pažeistų proporcingumo principą;

- Būtų galimai pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas ir užsienio subjektų

teisės;

- Ribojimas būtų neefektyvus.

 

 

 

 

Pritarti.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

(2018-09-14, raštas Nr. g-2018-8541)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(4)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

     Konkurencijos taryba, vykdydama numatytas funkcijas, atkreipia dėmesį, jog apribojimų nustatymas privačių miškų valdytojams gali turėti neigiamą poveikį jiems vykdant ūkinę veiklą.

     Konkurencijos taryba poveikį konkurencijos sąlygoms vertina tik taikydama Konkurencijos įstatymą konkrečiose bylose ir atsižvelgdama į aplinkybių visumą, tačiau, preliminariu vertinimu, siūlomi ribojimai turėtų neigiamą poveikį naujiems privačių miškų valdytojams, veikiantiems prekybos mediena rinkose, kurie dėl numatytų apribojimų taikymo priėmus siūlomus pakeitimus, galėtų būti diskriminuojami. Atitinkamai, priėmus siūlomus pakeitimus, asmenys ar susiję asmenys iki pakeitimų įsigaliojimo įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypų, kurių bendras plotas būtų didesnis nei siekiamas nustatyti Projektais, būtų privilegijuojami tų prekyba mediena rinkose veikiančių subjektų atžvilgiu, kurie negalėtų viršyti bendrų miško ūkio paskirties žemės plotų pagal siūlymus. Seniesiems savininkams būtų sukurtos palankesnės sąlygos veikti rinkoje, jie būtų apsaugoti nuo potencialios konkurencijos su naujais, siekiančias patekti į šią rinką asmenimis.  Be to, tokiu būdu būtų įtvirtinta ir valstybinių miškų valdytojo  VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ privilegija vykdant prekybos mediena veiklą, pastarajam neturint žemės valdymo ir disponavimo mediena apribojimų.

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

(2018-09-14, raštas Nr. g-2018-8541)

*

 

 

     Atsižvelgiant į tai, kad Projektais gali būti daroma esminė įtaka šalies verslui bei ekonomikai, rekomenduojame Projekto rengėjams atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, kuris padėtų nustatyti,  ar siekiant įtvirtinti nurodytus ribojimus pasirinktos priemonės yra objektyvios ir proporcingos Projektų aiškinamuosiuose raštuose nurodytiems Projektų tikslams bei papildomai įvertinti aukščiau minėtus kriterijus ir sąlygas, užtikrinant jų atitiktį Konstitucinio Teismo išaiškinimui.

Nesvarstyta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

LR Vyriausybė

(2019-01-16)

 

 

 

     Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2265 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, asmenų teisė įsigyti miškų ūkio paskirties žemę ir užsiimti miškų ūkio veikla būtų apribota, o tai nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat Europos Sąjungos teisėje įtvirtintomis pagrindinėmis asmenų teisėmis ir laisvėmis, tokiomis kaip laisvas kapitalo judėjimas, teisė teikti paslaugas ar teisė užsiimti verslu ir profesine veikla. Siūlomas reguliavimas taip pat sukeltų papildomą administracinę naštą asmenims, siekiantiems įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, nes jie privalėtų gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą.

     Atsižvelgiant į tai ir įvertinus tai, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepagrįsta būtinybė nustatyti vienam asmeniui leidžiamo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės ploto apribojimą, taip pat nepateikti argumentai, pagrindžiantys siūlomą konkretų 1000 ha apribojimą, darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje numatytam imperatyviam teisėkūros proporcingumo principui.

2. Atsižvelgiant į ilgą miško augimo laikotarpį, ūkinė veikla miškuose nėra ir negali būti intensyvi, t. y. vadovaujantis Miško kirtimų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“, nustatytais miško kirtimų biologiniais, ekologiniais ir technologiniais reikalavimais, pagrindiniai miško kirtimai tame pačiame miško plote vykdomi tik kas keliasdešimt ar rečiau nei kartą per šimtą metų, o vienu metu (vienais konkrečiais metais) miškų ūkio veikla paprastai vykdoma tik šiek tiek daugiau nei 1 procente viso miško ploto. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, kurių laikymasis įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, kartu siekiant miškuose vykdyti darnią, nepertraukiamą ir ekonomiškai efektyvią ūkinę veiklą, apimančią ne tik miško naudojimą, tačiau ir kompleksą miško auginimo, priežiūros ir apsaugos priemonių, turėtų būti siekiama kuo didesnių miško valdų. Todėl Įstatymo projektu siūlomas apribojimas užkirstų kelią darniam ir efektyviam ūkinės veiklos vykdymui privačiuose miškuose, o tai turėtų neigiamos įtakos privačių miškų būklei ir šio sektoriaus konkurencingumui.

3. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 91.2. papunkčio nuostatoms, numatančioms, kad „tobulinsime ir racionalizuosime valstybinių ir privačių miškų valdymo modelį, sudarysime sąlygas konsoliduoti privačius miškus, valdytojams kooperuotis bendroms veikloms ir bendriems vienetams kurti“.

4. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas įtvirtintų skirtingas ūkinės veiklos sąlygas prekybos žaliavine mediena rinkoje veikiantiems viešiesiems ir privatiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, valstybinių miškų valdytojams būtų sudarytos palankesnės ūkinės veiklos sąlygos ir išskirtinis ekonominis pranašumas privačių miškų savininkų atžvilgiu, o tai iškreiptų sąžiningos konkurencijos laisvės ir ūkio subjektų lygiateisiškumo principus. Be to, siūlomu reguliavimu ilgiau rinkoje veikiantys ūkio subjektai, kurie jau turi įsigiję siūlomą apribojimą viršijančius miškų ūkio paskirties žemės plotus, būtų privilegijuojami kitų ūkio subjektų, siekiančių plėsti savo veiklą, atžvilgiu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įpareigoja viešojo administravimo subjektus užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje.

5. Galiojantis reguliavimas sudaro galimybes valstybei, pasinaudojant pirmumo teise, įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, pasiekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte įvardintus tikslus – išsaugoti natūralius Lietuvos miškus ir išvengti miškų valdymo koncentracijos kelių privačių korporacijų rankose. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnyje numatyti apribojimai, kurie taikomi privačios miškų ūkio paskirties žemės pardavimo atveju. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, valstybė turi pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kuri yra valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, arba kuri ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pritarti.

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui atmesti Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2265, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, STT ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pastabas bei Vyriausybės nuomonę.

7. Balsavimo rezultatai:   5, prieš – 1, susilaikė – 1.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                         Andriejus Stančikas

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė



[1] Pavyzdžiui, pagal 2017-07-01 d. duomenis 54 (kitais duomenimis – 58) privatūs asmenys nuosavybės teise turi didesnius negu 500 ha miško žemės plotus (bendras plotas – 83796 ha (kitais duomenimis – 94 000 ha), o didžiausi privatiems savininkams priklausantys miško žemės plotai yra 13685 ha (juridiniam asmeniui) ir 5298 ha (fiziniam asmeniui); vidutiniškai vienam privačiam asmeniui tenka apie po 1600 ha. Prieiga per internetą: http://www.amvmt.lt/images/veikla/stat/Privaciu_misku_statistika/2017_07_01/5.analize.pdf;

[2] Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalies nuostatas miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės;

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio nuostatas miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami:

1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

[3] Pavyzdžiui, išdėstyti, kad „Valstybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto žemės įsigijimo kainą arba, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė, vidutinę rinkos vertę,  jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė“.