2016-12-15
PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2017 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4790
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
|
|
|
|
Argumentai: 2016 m. birželio 29 d. buvo Seimo priimtas Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2535 (nauja redakcija) (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo tikslas – tobulinti galiojančią vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistemą ir sukurti tinkamas sąlygas elgesio problemų turinčių vaikų resocializacijai ir integracijai į bendruomenę. Įgyvendinant vaiko minimalią ar vidutinę priežiūrą, procese dalyvauja įvairūs subjektai: pats vaikas, jo tėvai (įtėviai, globėjai), mokykla, mokyklos Vaiko gerovės komisija, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, kompleksinę pagalbą vaikams ir jų tėvams (įtėviams, globėjams) teikiantys specialistai (psichologai, socialiniai darbuotojai ir t.t.), vaikų socializacijos centrai, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos ir kt. Kadangi šioje sistemoje yra labai daug subjektų, teikiamos pagalbos vaikui ir jo tėvams (įtėviams, globėjams) sėkmė priklauso nuo tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo efektyvumo. Jam užtikrinti Įstatymu savivaldybės administracijos direktorius turi paskirti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kuris, pagal Įstatymo Nr. XII-2535 29 str., planuoja, koordinuoja ir vertina vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimą, pagalbos vaiko atstovams, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė, teikimą savivaldybėje; koordinuoja vaiko socialinę integraciją į bendruomenę; sistemina ir analizuoja informaciją apie vaiko teisių pažeidimus, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, smurtą, nusikalstamumą, kitus socialinės rizikos veiksnius ir jų priežastis savivaldybės teritorijoje; bendradarbiauja su savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, vaikų socializacijos centrais, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, teritorine policijos įstaiga, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigomis, probacijos tarnybomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, įstaigomis ar asmenimis; ir kt.
Tam, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., įsigaliojus šiam Įstatymui, būtų užtikrinamas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimas, reikalinga kiekvienoje savivaldybėje paskirti po vieną, o didžiųjų miestų savivaldybėse po keletą tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus etatų, kad kiekvienam tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus etatui tektų ne daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų. Vienos pareigybės vidutinis darbo užmokestis, priklausomai nuo stažo, turimos kvalifikacinės kategorijos yra apie 900 eurų/mėn. Vienam mėnesiui vidutiniškai su socialinio draudimo įmokomis reikalinga apie 1200 eurų/mėn. Preliminariai 2017 m. 4 mėnesiams būtų reikalinga 400 tūkst. eurų papildomoms 83 pareigybėms finansuoti, įskaitant ir šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo lėšas. Pasiūlymas: Savivaldybėms 2017 m. papildomai skirti asignavimų 400 tūkst. eurų tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybei savivaldybėse įvesti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2535.
Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus, numatyti didesnius dividendus iš valstybės įmonių. |
Teikia Seimo nariai Mantas Adomėnas
Edmundas Pupinis
Aušra Papirtienė
Levutė Staniuvienė
Raminta Popovienė