|
1.
|
5
|
2
|
|
Argumentai: Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalyje
aiškiai reglamentuota, kaip turi būti nustatoma garantinio tiekimo kaina: „vartotojams taikomą garantinio tiekimo kainą sudaro Komisijos
patvirtintos tikslinės ateinančių metų gamtinių dujų kainos, padaugintos iš
koeficiento 1,25, ir kitų valstybės reguliuojamų
kainų (jei tokios taikomos) suma.“ Atsižvelgiant į tai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės
komisijai nėra tikslinga nustatinėti konkrečias garantinio tiekimo paslaugų
kainas. Pažymėtina, kad elektros energetikos sektoriuje
garantinio elektros energijos tiekimo kainą apskaičiuoja ir nustato ne
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o pats visuomeninis
tiekėjas, tai yra paslaugos teikėjas. Toks teisinis kainodaros reguliavimas yra
logiškas, nes visos garantinio tiekimo kainos dedamosios yra valstybės
reguliuojamos kainos, kurias nustato ar tvirtina Komisija, todėl papildomas
reguliavimo institucijos sprendimas dėl galutinės garantinio tiekimo kainos
vartotojams nebūtų tikslingas.
Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją
taip:
„2. Pakeisti
9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gamtinių dujų sektoriuje Komisija nustato
tikslines gamtinių dujų kainas, kurios gali būti skirtingos atskirose teritorijose, apibrėžtose Lietuvos Respublikos
teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, esančioms gamtinių
dujų sistemoms, nesujungtoms su gamtinių dujų perdavimo sistema. Nnustatydama
konkrečias paslaugų kainas, Komisija reguliuoja tikslines gamtinių dujų kainas, gamtinių dujų
sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų
sistemos, SGD perkrovos ir garantinio tiekimo paslaugų kainas, bei gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių
dujų perdavimo kainos dydį (toliau – papildoma dedamoji).“
|
|
2.
|
5
|
5
|
|
Argumentai: Šiuo metu gamtinių dujų
įmonė, kuri tiekia dujas buitiniams vartotojams, jiems taiko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos patvirtintus tarifus buitiniams vartotojams visoje
tiekimo licencijoje apibrėžtoje veiklos teritorijoje, t. y. įmonė taiko
vienodus tarifus tai pačiai buitinių vartotojų grupei visose savivaldybėse,
kuriose vykdo tiekimo veiklą. Jeigu gamtinių dujų įmonė pradėtų tiekti dujas
buitiniams vartotojams Druskininkų savivaldybėje per mažos apimties SGD
pakartotinio dujinimo stotelę, ji turėtų taikyti tokius pačius tarifus
buitiniams vartotojams visose savivaldybėse, kuriose vykdo tiekimo veiklą. Pažymėtina,
kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje
numatyti gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams komponentai. Įrengus
mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo stotelę Druskininkų savivaldybėje,
gamtinių dujų tiekimo įmonė, tiekianti dujas iš mažos apimties SGD
pakartotinio dujinimo stotelės, patirs papildomus pristatymo iki mažos
apimties SGD pakartotinio dujinimo stotelės kaštus, kurie turėtų būti
įskaičiuoti į gamtinių dujų tarifą buitiniams vartotojams.
Pasiūlymas: pakeisti 5 straipsnio 5 dalį
ir ją išdėstyti taip:
„5. Pakeisti 9 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Gamtinių dujų įmonės buitiniams vartotojams tarifus
nustato kas pusę metų. Buitiniams vartotojams nustatytą tarifą sudaro
prognozuojamų gamtinių dujų (produkto), įskaitant SGD pakartotinį dujinimą, SGD perkrovą ir gamtinių dujų
pristatymą iki mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginio, konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo, papildomos
dedamosios kainų ir skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo
laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų suma.
Gamtinių dujų įmonės konkrečius tarifus pateikia tvirtinti Komisijai, kuri
šiuos tarifus tikrina ir priima sprendimus dėl jų šiame straipsnyje nustatyta
tvarka.“
|
|
3.
|
24
|
5
|
|
Argumentai: Įstatymo projekto
24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo
atsiradę garantinio tiekimo santykiai baigiami iki šio įstatymo galiojusia
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka
ir sąlygomis.“ Tokia nuostata reiškia, kad Įstatymo projekto
15 straipsniu siūlomas naujas garantinio tiekimo kainodaros mechanizmas
nebūtų taikomas nuo Įstatymo projekto įsigaliojimo dienos Druskininkų regione
susiklosčiusiems garantinio gamtinių dujų tiekimo paslaugos teisiniams
santykiams.
Pastebėtina, kad tokia projekto nuostata iš esmės prieštarauja Įstatymo
projekto tikslams. Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, vienas iš
projekto parengimo motyvų ‒ Druskininkų regiono išskirtinumas ir poreikis
nustatyti atskirą kainodaros mechanizmą: „<...>Taip pat
atsižvelgiant į tai, jog Druskininkų savivaldybė nėra sujungta su AB „Amber
Grid“ perdavimo sistema ir gamtinės dujos į šį regioną patenka per
Baltarusijos teritoriją. Dėl gamtinių dujų transportavimo sąnaudų per
Baltarusijos teritoriją, gamtinių dujų kaina yra didesnė nei likusioje
Lietuvos teritorijoje. Nustačius tikslinę kainą, skirstymo sistemos
operatorius (kuris užtikrintų garantinį tiekimą) gamtines dujas pirkdamas
Druskininkų savivaldybės teritorijoje, patirtų nuostolį, kadangi gamtinių
dujų tiekėjai gamtines dujas parduotų brangiau, nei tuo metu galiojanti
tikslinė kaina. Atsižvelgiant į tai, tikslinga nustatyti Komisijai teisę
skaičiuoti tikslinę kainą atskirose teritorijose. Komisijai paskelbus
skirtingas tikslines gamtinių dujų kainas atskirose teritorijose, vartotojams
taikomą garantinio tiekimo kainą sudaro tikslinės gamtinių dujų kainos,
padaugintos iš koeficiento 0,25, tikslinės gamtinių dujų kainos toje
teritorijoje ir kitų valstybės reguliuojamų kainų (jei tokios taikomos)
suma.<...>“ (aiškinamojo rašto
4.1 punkto 20 papunktis).
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siekiama tobulinti šiuo metu
taikomą garantinio tiekimo mechanizmą bei įvertinus tai, kad viena iš
garantinio tiekimo kainos dedamųjų yra tikslinė ateinančių metų gamtinių dujų
kaina Druskininkų regione, kuri turėtų būti patvirtinta ir įsigalioti 2018 m.
sausio 1 d., siūlytina Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose nustatyti prielaidas
sklandžiam ir nuosekliam valstybės reguliuojamų kainų nustatymo bei
įsigaliojimo procesui.
Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnio
5 dalį ir išdėstyti ją taip:
„5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradę garantinio tiekimo santykiai
baigiami iki šio įstatymo galiojusia Lietuvos Respublikos gamtinių dujų
įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka ir
sąlygomis. Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija apskaičiuoja ir tvirtina 2018 metų ir vėlesnių metų
valstybės reguliuojamas kainas vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis.“
|