LIETUVOS RESPUBLIKOS pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 2 ir 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos pensijų
kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo
Nr. XIII-1360 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo
projektas) parengtas, siekiant nustatyti vėlesnę datą, nuo kurios centralizuoto
pensijų anuitetų mokėtojo funkcijas pradės vykdyti Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –
pensijų anuitetų mokėtojas arba Valdyba).
2. Įstatymo projekto iniciatorius (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjas
Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė, tel. 8 706 64 217, el. p. [email protected].
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1360 (toliau – Įstatymas), nustatantį, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. asmenims, kurie dalyvauja pensijų kaupimo sistemoje ir sukanka senatvės pensijos amžių, pensijų anuitetus moka nebe gyvybės draudimo įmonės, kaip tai vyksta iki 2019 m. gruodžio 31 d., o pensijų anuitetų mokėtojas.
Pažymėtina, kad pati pensijų anuitetų veikla savo prigimtimi yra gyvybės draudimo veikla. Paprastai pensijų anuitetus moka gyvybės draudimo bendrovės, pensijų anuiteto mokėtojo veiklai taikomi visi gyvybės draudimui taikomi reikalavimai, nes pensijų anuitetų mokėtojas prisiima atsakomybę mokėti pensijų anuitetus jų gavėjams tol, kol šie gyvena. Įstatymų leidėjas, 2018 m. birželio 28 d. priimdamas Įstatymą, apsisprendė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. pensijų anuitetų mokėtojo funkcijas vykdys pensijų anuitetų mokėtojas. Kadangi priimtu Įstatymu viešojo administravimo subjektui – Valdybai – pavesta vykdyti jam nebūdingas gyvybės draudimo požymių turinčias funkcijas (priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo strategijos ir investavimo politikos, pensijų anuitetų mokėjimo veiklos rizikos valdymo strategijos ir politikos, techninių atidėjinių skaičiavimo metodikos, prielaidų, kuriomis vadovaujantis apskaičiuojami techniniai atidėjiniai, pasirinkimo, pelno paskirstymo dalyviams tvarka ir kt.), pensijų anuitetų mokėtojui būtinas protingas terminas pasirengti įgyvendinti šią funkciją, įskaitant programinės įrangos sukūrimo paslaugų pirkimą ir šios įrangos sukūrimą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Tam, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. pensijų anuitetų mokėtojas tinkamai įgyvendintų Įstatymą ir būtų pajėgus teikti kokybiškas paslaugas būsimiems pensijų anuitetų gavėjams, Lietuva 2018 m. rudenį kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama ekspertų pagalbos pasirengiant pensijų anuitetų mokėtojui nuo 2020 m. sausio 1 d. vykdyti naujas pensijų anuitetų mokėjimo funkcijas. Nuo 2019 m. pavasario kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) privačių pensijų ir draudimo ekspertais (vadovas – Pablo Antolin'as) vykdomas techninės paramos projektas, kurio metu analizuojama EBPO valstybių narių geroji praktika ir siekiama sukurti Lietuvai tinkamiausią pensijų anuitetų mokėjimo modelį, kai gyvybės draudimo produktą (t. y. pensijų anuitetus) centralizuotai gyventojams tieks viešojo administravimo subjektas. Projektas finansuojamas Europos Komisijos paramos struktūrinėms reformoms lėšomis, jis bus vykdomas iki 2020 m. pavasario.
Kadangi Įstatymu viešojo administravimo subjektui yra pavesta vykdyti jam nebūdingas gyvybės draudimo požymių turinčias funkcijas (priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo strategijos ir investavimo politikos, pensijų anuitetų mokėjimo veiklos rizikos valdymo strategijos ir politikos, techninių atidėjinių skaičiavimo metodikos, prielaidų, kuriomis vadovaujantis apskaičiuojami techniniai atidėjiniai, pasirinkimo, pelno paskirstymo dalyviams tvarkos ir kt.), būtina atitinkamai keisti teisinį reguliavimą ir aiškiai reglamentuoti šią specifinę viešojo administravimo subjektui priskirtą veiklą, nes šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatos yra nepakankamos.
Įvertinus faktą, kad pensijų kaupimas yra neatsiejama pensijų sistemos dalis, skirta konstitucinei gyventojų teisei gauti pragyvenimui būtinas lėšas senatvėje įgyvendinti, manytina, kad iš Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo kylanti centralizuoto pensijų anuitetų mokėtojo misija yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant didžiausios naudos pensijų anuitetų gavėjams, Pensijų anuitetų fondo lėšas valdant skaidriai bei finansiškai tvariai. Bendradarbiaujant su EBPO ekspertais, įvertinus geriausią užsienio valstybių praktiką ir atsižvelgiant į tai, kad pensijų kaupimo sistemoje šiuo metu dalyvauja didžioji dalis visų dirbančiųjų (2019 m. liepos mėn. duomenimis, pensijų kaupimo sistemoje dalyvavo 1 343 190 asmenų), kuriems jų sukauptas sumas kaip pensijų anuitetą išmokės vienintelis centralizuotas pensijų anuitetų mokėtojas, būtina parengti, priimti ir įgyvendinti keletą kompleksiškų sprendimų, būtinų pensijų anuitetų mokėtojo tikslams pasiekti (sprendimams įgyvendinti papildomai turės būti keičiamas Pensijų kaupimo įstatymas, kuriame būtina įteisinti šias su pensijų anuitetų skyrimu ir mokėjimu susijusias nuostatas):
- Valdysenos modelis. Nuo valstybinio socialinio draudimo fondo atskirą pensijų anuitetų fondą turėtų valdyti ir sprendimus priimti nepriklausomas valdymo komitetas (toliau – Komitetas), atskaitingas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Valdyba vykdytų administravimo funkcijas.
- Investavimo gairės. Pensijų anuitetų fondo lėšos turės būti saugomos ir valdomos atskirai nuo kitų pensijų anuitetų mokėtojo lėšų, o turtas valdomas apdairiai ir investuojamas tik į Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytus investavimo objektus. Patvirtinti pensijų anuitetų investavimo gaires turėtų Komitetas.
- Paslaugos dizainas. Pensijų anuitetų mokėtojas planuoja siūlyti gyventojams standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu arba be garantuojamo mokėjimo laikotarpio bei atidėtąjį pensijų anuitetą, kuris pradedamas mokėti sukakus 85 metų amžių. Gyventojas galės rinktis galimybę prisiimti investavimo riziką ir paveldėjimo galimybę. Konkrečių pensijų anuitetų kainodaros aspektus turėtų patvirtinti Komitetas. Paslaugos dizainas ypač svarbus ir reikalauja daug parengiamųjų darbų (pvz., sudaryti tikslinės anuitetų gavėjų grupės mirtingumo lenteles), nes nuo jo tiesiogiai priklausys ir didžiosios Lietuvos gyventojų dalies pensijų anuitetų dydžiai, ir pensijų anuitetų fondo finansinis tvarumas. Pensijų anuiteto dydis priklauso nuo gyventojo veiksnių (sukaupto pensijų turto, amžiaus, kurio sulaukęs žmogus pasirenka tapti pensijų anuiteto gavėju, pasirinkto pensijų anuiteto tipo; į pensijų anuiteto gavėjo lytį ir sveikatos būklę atsižvelgti draudžiama), demografinių veiksnių (pensijų anuitetų gavėjų populiacijos (lyties, socialinės ir ekonominės padėties); vidutinės tikėtinos pensijų anuiteto gavėjų gyvenimo trukmės sulaukus senatvės pensijos amžiaus), pensijų anuitetų mokėtojo veiksnių (veiklos planavimo ir sąnaudų, investavimo politikos ir strategijos); aplinkos veiksnių (ekonominės, socialinės padėties finansų ar kitų investicijų rinkose).
- Patogumas. Tam, kad įsigyti pensijų anuitetus gyventojams būtų kuo patogiau, būtina įteisinti vieno langelio principą (kad pensijų anuiteto prašymas galėtų būti pateiktas ir pensijų kaupimo bendrovei).
- Valstybės garantijos. Esant nepalankiai situacijai, jeigu pensijų anuitetų fondo turtas nepadengtų prisiimtų įsipareigojimų ir imantis visų įmanomų priemonių būklė negalėtų būti atkurta per 7 metus, Vyriausybė turėtų skirti lėšų padėčiai atkurti. Šiai nuostatai įgyvendinti būtina įvertinti valstybės prisiimamų įsipareigojimų mastą, nuostatos įgyvendinimo būdą. Tai turi būti nustatyta įstatymu.
- Atskaitomybė. Vykdant pensijų anuitetų veiklą, kasmet turės būti parengiama ir Vyriausybei teikiama išsami metinė veiklos ataskaita, septynerių metų veiklos rezultatų ir įsipareigojimų prognozė. Pensijų anuitetų mokėtojo finansinį ir veiklos auditą turės atlikti Valstybės kontrolė. Pažymėtina, kad pensijų anuitetų veiklai vienu metu turėtų būti taikomos ir gyvybės draudimo veiklai taikomos apskaitos taisyklės, ir viešojo sektoriaus apskaitos standartai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame apibrėžti pensijų anuitetų fondo atskaitomybės reikalavimai, Lietuvos Respublikos finansų ministerija planuoja pateikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti tik 2020 m. pavasario sesijoje.
- Priežiūra. Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos priežiūrą vykdys Lietuvos bankas, taikydamas panašius reguliavimo principus kaip ir kitoms finansinio sektoriaus veiklos sritims. Be to, priklausomai nuo to, kokia įstatyme bus numatyta prašymų dėl pensijų anuitetų mokėjimo pateikimo procedūra, ši institucija turės parengti gyventojų informavimo apie pensijų anuitetus gaires ir kitus įgyvendinamuosius teisės aktus.
Įvertinus būtinų sprendimų kompleksiškumą aiškėja, kad nustatytas Įstatymo įsigaliojimo terminas yra nepakankamas pensijų anuitetų mokėtojui tinkamai pasirengti vykdyti naujas funkcijas, įdarbinti reikalingus specialistus (aktuarą, investicijų valdymo specialistą, rizikų valdymo specialistą), parengti ir patvirtinti būtiną pensijų anuitetų fondą sudarysiančių lėšų valdymo, išmokėjimo, klientų informavimo tvarką, parengti ir patvirtinti pensijų anuitetų kainodarą (įskaitant mirtingumo lentelių sudarymą), sukurti ir paskelbti pensijų anuitetų skaičiuoklę, tinkamai informuoti visuomenę apie naujus pensijų anuitetų produktus, jų ypatumus ir skirtumus, kiekvienam pensijų anuiteto gavėjui tinkamiausio produkto pasirinkimo kriterijus. Ne mažiau svarbus ir faktas, kad pensijų anuitetų mokėtojas turės apmokyti visoje Lietuvoje veikiančių Valdybos teritorinių skyrių klientų aptarnavimo specialistus, kad gyventojai būtų tinkamai ir kvalifikuotai konsultuojami pensijų anuitetų klausimais.
Paminėtina ir tai, kad nuo 2020 m. reikšmingų pokyčių įvyks ir pensijų kaupimo bendrovėse, nes jos nuo 2020 m. sausio 1 d. turėtų pradėti mokėti gyventojams periodines išmokas iš pensijų fondų. Todėl protingo ir pakankamo laiko pasirengti, sukurti programinę įrangą, apmokyti klientų aptarnavimo specialistus, kad šie būtų pajėgūs kompetentingai konsultuoti gyventojus ir naujų periodinių išmokų, ir pensijų anuitetų mokėtojo mokamų pensijų anuitetų klausimais, aspektas yra svarbus ir pensijų kaupimo bendrovėms.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir sprendžiamo klausimo svarbą didžiajai daliai Lietuvos gyventojų, kurių pensijų anuitetų dydžiai tiesiogiai priklausys nuo pensijų anuitetų mokėtojo sprendimų ir jo patvirtintų investavimo, rizikų valdymo strategijų bei pensijų anuitetų dydžių nustatymo metodikos, darytina išvada, kad 2020 m. sausio 1 d. yra pernelyg trumpas terminas naujam teisiniam reguliavimui įgyvendinti, todėl Įstatymo projektu siūloma tikslinti Įstatymo 2 ir 3 straipsnius, juose nurodytas datas pavėlinant 6 mėnesiais, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d.
Kartu siūloma šiuo metu gyventojams pensijų anuitetus mokančias gyvybės draudimo bendroves tęsti šią veiklą tol, kol šią funkciją iš jų perims pensijų anuitetų mokėtojas, – iki 2020 m. liepos 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad pensijų fondams ir gyvybės draudimo bendrovėms reikės laiko pasirengti priimtam įstatymui įgyvendinti, Įstatymo projektu taip pat siūloma, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos bankas Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33 ir 34 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus priimtų iki 2020 m. kovo 31 d.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Verslui ir jo plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Įstatymo projekto lydimųjų teisės aktų rengti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų Įstatymo projekte nepateikiama.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priimtam įstatymui įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma keisti įgyvendinamųjų teisės aktų, skirtų Įstatymui įgyvendinti, datą – vietoj 2019 m. gruodžio 31 d. nustatyti 2020 m. kovo 31 d.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, sutaupyti lėšų nenumatoma.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Nėra.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.