LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, 36 IR 37 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34¹, 34² IR 34³  STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-09-06 Nr. XIIIP-793(3)

Vilnius

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto pavadinime vietoj žodžių „netekusiu galios“ įraišytini žodžiai „netekusiais galios“.

2. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje po žodžio „vaistų“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „ir medicinos pagalbos priemonių“, nes vadovaujantis teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartimis, apdraustųjų išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos ne tik už išduotus kompensuojamuosius  vaistus, tačiau ir už išduotas kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones.

3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio  2 dalies nuostatos nesutampa su šios dalies lyginamuoju variantu. Iš projekte siūlomos 26 straipsnio 2 dalies formuluotės nėra aišku, ar sveikatos apsaugos ministro tvarka tvirtinama atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, ar vis dėlto pačios sutartys su sveikatos priežiūros įstaigomis bei vaistinėmis sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir taip pat atsižvelgus į nurodytų viešojo administravimo subjektų nuomones. Tuo tarpu projekto lyginamojo varianto 26 straipsnio 2 dalies formuluotėje aiškiai nustatyta, kad būtent sveikatos apsaugos ministro tvarka tvirtinama atsižvelgus į aukščiau nurodytų institucijų nuomones.

4. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies visuose punktuose atsisakytina perteklinio žodžio „sprendimą“, nes tai, jog punktuose kalbama apie tam tikrų rūšių sprendimus, yra nustatyta šios straipsnio dalies pirmojoje pastraipoje.

5. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte prieš žodį „neteikia“ įrašytini žodžiai „sveikatos priežiūros įstaiga“.

6. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomas  sprendimo pobūdis stokoja aiškumo. Pastebėtina, jog sprendimas „pateikti rašytinį nurodymą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus” gali būti suprantamas ir taip, jog asmuo priėmęs tokį sprendimą, raštu nurodo sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei pažeisti įstatymus ar kitus teisės aktus ir kartu nustato terminą tokiems pažeidimams pašalinti. Siekiant teisinio aiškumo ir tuo atveju, jei siekiama nustatyti tai, kad tam tikras asmuo turi priimti sprendimą, kuriame konstatuojami įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai bei nustatomi terminai tokiems pažemiams pašalinti, minėtos nuostatos turinys turėtų būti deramai pakoreguotas, kad jos turinys nekeltų abejonių.

7. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytina kokiam asmeniui turėtų būti grąžinamas nepagrįstai paimtas papildomas mokestis.

8. Siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų atskleisti pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte minimo rašytinio nurodymo sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei jų pašalinimo terminų nustatymo santykį su šio straipsnio 2 dalyje minimo rašytinio nurodymo pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą per ne ilgesnį kaip 14 dienų terminą. Kitaip sakant nėra aišku, kuo skiriasi aukščiau minimų nurodymų ir jų nevykdymo teisinė reikšmė. Mūsų nuomone, vienintelis aukščiau nurodytų nurodymų skirtumas yra tas, kad antruoju atveju gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų terminas. Kitaip sakant, įtvirtinamas paradoksalus reguliavimas, pagal kurį mažareikšmis pažeidimas turi būti pašalinamas per gana trumpą laikotarpį, kai tuo tarpu nemažareikšmiam pažeidimui joks pašalinimo terminas nenustatomas (mūsų nuomone, reikšmingo pažeidimo, atsižvelgiant į galimas tokio pažeidimo pasekmes, pašalinimui turėtų būti nustatomi taip pat pagrįstai trumpi terminai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar tikslinga išskirti rašytinius mažareikšmio ir nemažareikšmio teisės pažeidimo nurodymus su reikalavimu šiuos pažeidimus pašalinti, jei tokių nurodymų turinys, pašalinimo terminai bei nurodymų nevykdymo pasekmės yra vienodos. Be to, siekiant teisinio aiškumo, ginčijamoje 34¹ straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti terminą, kuriam gali būti pratęsiamas pažeidimo pašalinimas, kartu nustatant atvejus ar kriterijus, kuriems esant toks pratęsimas yra galimas.

9. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalies nuostata „Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais tvirtinami Valstybinės ligonių kasos direktoriaus“ stokoja teisinio aiškumo. Nėra aišku, ar Valstybinės ligonių kasos direktorius turėtų kiekvieną kartą tvirtinti kiekvieną nustatytą mažareikšmį teisės aktų pažeidimą, ar, galbūt, nuostatoje norėta nustatyti, jog Valstybinės ligonių kasos direktorius turėtų patvirtinti pavyzdinį arba konkretų mažareikšmių teisės aktų pažeidimų sąrašą. Pastaruoju atveju nuostatos turinį derėtų pakeisti, kad jos esmė būtų aiški.

10. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, jog šioje dalyje nurodytų asmenų priimti individualūs administraciniai teisės aktai per 3 darbo dienas įteikiami sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei. Nuostata stokoja aiškumo. Pastebėtina, jog nėra aišku, kokios teisinės pasekmės turėtų ir galėtų kilti tuo atveju, jei minėtas individualus administracinis teisės aktas nebūtų įteiktas per 3 darbo dienas, pavyzdžiui, asmeniui vengiant įteikimo. Kartu nėra suprantama, kodėl pasirinktas teisinis įteikimo institutas, o ne išsiuntimo. Pažymėtina, jog nuostatoje kalbama apie juridinius asmenis, kurie visuomenės atžvilgiu turi elgtis socialiai atsakingai, todėl šie asmenys turėtų deklaruoti tikslius savo buveinės ar kitus kontaktinius duomenis. Todėl turėtų būti preziumuojama, jog tokio teisės akto išsiuntimas asmens oficialiai deklaruotu adresu yra laikomas tinkamu teisės akto įteikimu asmeniui, pavyzdžiui, suėjus 3 darbo dienoms po išsiuntimo. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą, kad jo esmė būtų aiški, kad asmenys neturėtų galimybės vengti dokumentų įteikimo ir tuo pagrindu vengti atsakomybės.

11. Projekto 7 straipsniu pildomą įstatymo 34¹ straipsnį siūlome papildyti nuostata, numatančia reikalavimus Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ir teritorinių ligonių kasų direktorių bei jų įgaliotų asmenų sprendimų turiniui (kaip tai buvo nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir v skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 34¹, 34² ir 34³  straipsniais įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-793(2)) 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalyje).

12. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio pavadinimo gale neturi būti dedamas taškas, o šio straipsnio 2 dalies 1 punkte žodžiai „sveikatos apsaugos ministro“ turi būti rašomi iš mažosios raidės.

13. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūros stadijas ir terminus Seime, ginčytinas projekto 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstatymo įgyvendinimo terminas.

Departamento direktorius                                                                                          Andrius Kabišaitis

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinskis@lrs.lt

D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis@lrs.lt