LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Biudžeto ir finansų komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007
2, 8, 16, 17, 21 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 121 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3712
2024-06-13 Nr. 109-P-23
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Antanas Čepononis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas.
Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
EEil. NNr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2024-05-21 |
|
|
|
Dėl GPM lengvatos 1. Lietuvos Respublikos teisės aktuose gyvybės draudimas yra reglamentuotas kaip savarankiško kaupimo pensijų sistemos dalis. Kaupimas per gyvybės draudimo produktus ir III pakopos pensijų fondus priskiriamas III pensijų sistemos pakopai. Valstybės formuota ir išlaikyta ilgametė ekonominės ir socialinės politikos kryptis - prisidėti prie pensijų stygiaus ateityje problemos sprendimo, taip skatinant gyventojus taupyti savarankiškai per gyvybės draudimą, nustatant galimybę susigrąžinti gyventojams pajamų mokesčio (toliau - GPM) dalį nuo sumokėtų kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų (GPMĮ 21 str.), jei atitinkamos tam tikros sąlygos (GPMĮ 17 str.). Valstybė, skatindama atsakingą gyventojų požiūrį į savo ateitį, kurdama paskatų priemones, sumažina sau tenkančią socialinę finansinę naštą. 2. Kaupiamasis gyvybės draudimas yra paslauga, kuri pirmiausia skatina neprofesionalius investuotojus, turinčius mažai patirties ir netoleruojančius aukštos investavimo rizikos. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvybės draudimo produktų vartotojai yra vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys, kurie siekia ilgu laikotarpiu sukaupti ateičiai. Tai daugiausiai jaunos šeimos, turinčios finansinių įsipareigojimų, vaikų ateičiai ir senatvei kaupiantys gyventojai. Vidutinė kaupiamojo gyvybės draudimo įmoka sudaro 40 - 50 eurų per mėnesį. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, GPM lengvata kaupiamojo gyvybės draudimo įmokoms pastaraisiais metais pasinaudojo iki 90 procentų gyvybės draudimo įmokas mokėjusių gyventojų. Pastebėtina, kad valstybė nuo 2019 metų jau sumažino įmokų į gyvybės draudimą ir pensijų fondus lubas, siekiant pasinaudoti GPM lengvata, - iki 1500 eurų įmokų, bet ne daugiau nei 300 eurų GPM suma per metus. Tokiu būdu buvo apribotos galimybės naudotis šiuo skatinimu didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, o tai tik patvirtino, kad GPM lengvata, kaip valstybės parama, gyvybės draudimui nėra pagrindinė paskata didesnes pajamas turintiems gyventojams. Lietuvos gyventojų taupymo norma yra žema ir ženkliai atsilieka nuo Europos sąjungos šalių taupymo lygio. Kaip ir draudimo produktų, įskaitant gyvybės draudimo, paplitimas Lietuvoje gerokai mažesnis nei kitose Europos šalyse. Gyvybės draudimo skvarba, šio sektoriaus plėtra yra vienas veiksnių, skatinančių žmones rūpintis saugesniu finansiniu rytojumi, taupyti, ugdyti finansinį raštingumą. Dėl pasyvaus taupymo būdo, lėtai augančių indėlių palūkanų normų 2 neinvestuoti pinigai nuvertėja, o ateities perkamoji galia krenta. Turėdama tikslą įtraukti gyventojus į taupymą, valstybė skatino ilgalaikio taupymo produktų kūrimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kokie GPM įstatymo pakeitimų pasiūlymai dėl GPM lengvatos yra svarstomi, kyla klausimas, ar jau pasiektas pakankamas ilgalaikio investavimo lygis šalyje, kad būtų vertintina, jog valstybės tikslai pasiekti ir reikia imtis atvirkštinių veiksmų, atsisakant kelis dešimtmečius taikytų paskatų gyventojams? Atkreiptinas dėmesys, kad GPM lengvatos negalima vertinti vien tik iš fiskalinės pusės. Ji atlieka reguliacinę funkciją – keičia žmonių elgseną ir taupymo įpročius, skatindama kaupti lėšas ir didinti savo perkamąją galią ateityje. Vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys, pasinaudoję GPM lengvata, dažnai renkasi galimybę atgautas lėšas vėl investuoti per gyvybės draudimo produktus, kaip papildomas investicines įmokas, galinčias prisidėti prie didesnio kapitalo auginimo ateityje. Todėl valstybė turėtų įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir mokestines, skatinti gyventojus rūpintis savo finansiniu saugumu ir ateitimi, formuodama tvarią ir atsakingą bei stabilią ilgalaikio kaupimo sistemą. Gyventojustaupyti ateičiai, taikant mokesčių lengvatas, taip pat skatina gerokai turtingesnės valstybės, tokios kaip Austrija, Vokietija, Danija, Didžioji Britanija, Airija, Švedija, Kipras, Italija, Ispanija ir Liuksemburgas. Lyginant su Baltijos šalimis, valstybės paskatos Lietuvoje yra taip pat mažiausios - tokio pobūdžio lengvatos Estijoje 4 kartus, Latvijoje 2,5 karto didesnės. Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti pakankamą senatvės pensiją ir spręsti senstančios visuomenės keliamas demografines problemas. Šiems tikslams pasiekti valstybei svarbus visų pensijų sistemos dalių - tiek „Sodros“, tiek II ir III pensijų pakopų, įskaitant gyvybės draudimą, stabilumas ir nuoseklus stiprinimas. 5. Šiuo metu Lietuvoje yra virš 400 tūkstančių galiojančių kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių. Siūlymas atsisakyti lengvatų pažeistų socialinį teisingumą bei teisėtus lūkesčius visų asmenų, kurie pagrįstai tikėjo valstybės politika, sukurtu paskatų mechanizmu kaupti ir taupyti ateičiai bei priėmė toli į ateitį orientuotus sprendimus. Mokesčių mokėtojų teisėti lūkesčiai savarankiško pensijų kaupimo srityje susiformavo įsigaliojus GPMĮ, kuriuo buvo įtvirtintos lengvatos III pensijų pakopai, įskaitant gyvybės draudimą. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją konstitucinis teisėtų lūkesčių principas saisto įstatymų leidėją priimant sprendimus, galinčius turėti neigiamą įtaką mokesčių mokėtojų, dalyvaujančių pensijų kaupime per gyvybės draudimą ar pensijų fondus, atžvilgiu. Konstitucinis teismas gi yra pažymėjęs, kad pagal teisėtų lūkesčių principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos, o teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių. Tai pasireiškia tuomet, kai teisinio reguliavimo pokyčiai yra nepalankūs ir pablogina asmenų teisinę padėtį. Todėl pateiktas siūlymas atsisakyti GPMĮ įtvirtintų III pensijų pakopos, įskaitant gyvybės draudimą, lengvatų pablogintų mokesčių mokėtojų, kurie gyvybės draudimo sutartis sudarė žinodami apie valstybės teikiamas paskatas – įsipareigojimą neapmokestinti tam tikrų į ilgalaikį taupymą investuojamų sumų, padėtį. Gyventojai, pasibaigus siūlomam GPMĮ projekte terminui, negalėtų iš pajamų atskaityti draudimo įmokų sumų iki 1 500 eurų kasmet, kas kasmet leistų sutaupyti jiems iki 300 eurų. Tad atsižvelgiant į tai, kad teisėtų lūkesčių principas įpareigoja įstatymų leidėją išlaikyti galiojančioms sutartims suteiktas lengvatas visą tokių sutarčių galiojimo laikotarpį, GPM lengvatų gyvybės draudimui panaikinimas pablogins ilgalaikiu kaupimu besinaudojančių gyventojų padėtį bei turės neigiamą poveikį tokias gyvybės draudimo sutartis turintiems gyventojams. Įstatymų leidėjas, priimdamas atitinkamus pakeitimus, turi atsižvelgti į tokių gyventojų teisėtus lūkesčius ir garantuoti jų apsaugą. Dėl investicinės sąskaitos 1. GPMĮ projekto rengėjų teigimu, viena iš pasyvaus investavimo į finansinius produktus priežasčių įvardijamas sudėtingas pajamų iš tokių produktų apmokestinimo režimas, todėl pasiūlyta supaprastinti galiojantį režimą, įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą, kuri sudarytų galimybes nuolatiniams Lietuvos gyventojams vykdyti tęstines investicijas į tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones, GPM mokant tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams. Kitaip tariant, investicinė sąskaita – tai GPMĮ tikslais deklaruota nuolatinio Lietuvos gyventojo finansų įstaigoje turima sąskaita, skirta investavimui į finansų rinkų produktus. Vertinant investicinės sąskaitos paskirtį finansų rinkoje, laikytina, kad ji prisidėtų prie kapitalo rinkos vystymosi, nes tai paslauga skirta finansiškai išprususiems žmonėms, išmanantiems kapitalo rinkas ir finansines priemones, suprantantiems ir priimantiems investavimo rizikas, aktyviai investuojantiems į skirtingus investavimo instrumentus. Todėl investicinė sąskaita vertintina, kaip pažangi ir efektyvi iniciatyva. 2. Vis tik investicinė sąskaita nesukuria platesnių pasirinkimo taupyti ar kaupti ateičiai galimybių, investicinės sąskaitos modelio įvedimas nesprendžia ilgalaikio gyventojų taupymo ir kaupimo pensijai klausimo. Šis įrankis orientuotas į didesnes pajamas turinčius gyventojus, kurie turi laisvų lėšų ir nori jas investuoti. Tai nėra papildomo ilgalaikio taupymo priemonė, o tik įrankis, skirtas optimizuoti mokesčius aktyviai ir savarankiškai investuojantiems gyventojams, kitaip tariant, palengvinantis mokesčių administravimą tiek asmenims, investuojantiems į įvairius finansinius produktus, tiek mokesčių administratoriui. Akivaizdu, kad investicinės sąskaitos modelis nekonkuruoja su dabar GPMĮ įtvirtintomis III pensijų pakopos (įskaitant gyvybės draudimą) lengvatomis, nes tokiu modeliu siekiama visai kitų tikslų – mokesčių, atsirandančių dėl dalyvavimo finansų rinkose, administravimo tvarkos supaprastinimo ir aiškumo. Atitinkamai, investicinės sąskaitos modelis veiktų ne kaip pakaitinis III pensijų pakopos (įskaitant gyvybės draudimą) lengvatos produktas, o kaip papildoma alternatyvi iniciatyva, lengvinanti gyventojų, investuojančių į finansinius produktus, administracinę naštą. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant prieš keliolika metų įvesto investicinės sąskaitos modelio, Estija ir Latvija skatina taupymą ir kaupimą pensijai būtent per gyvybės draudimą ir pensijų fondus, nes pvz., Estijoje iki šiol investicine sąskaita naudojasi tik keli tūkstančiai žmonių. Dėl Asociacijos pozicijos Vertinant siūlymą atsisakyti GPM lengvatos ilgalaikiam gyvybės draudimui, Asociacija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, nepritaria teikiamoms GPMĮ projekto nuostatoms, susijusioms su siūlymu atsisakyti GPM lengvatos ilgalaikiam gyvybės draudimui, nustatant tokią lengvatą tik iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis: - Kaupiamasis gyvybės draudimas yra svarbi tripakopės pensijų sistemos dalis, kuri padeda spręsti pensijų stygiaus problemą, galimai padidindama gyventojams ateityje pajamų pakeitimo normą per 10 procentų. Būtina visų valstybės reguliuojamų lėšų kaupimo ateičiai formų darni visuma. - Kaupiamasis gyvybės draudimas - tai efektyvus instrumentas, mažinantis valstybei tenkančią socialinę finansinę naštą. Valstybė turi prisidėti prie ilgamečio siekio - skatinti kaupti senatvei, taupyti vaikų mokslams, gauti išmokas neįgalumo, ligos, nelaimės atvejais. Tam reikalingos paskatos. - Sumažėtų ir taip nepakankamas gyventojų ilgalaikio taupymo lygis, vertinant tai, kad Lietuvos taupymo norma yra viena žemiausių Europoje. Paskatų priemonės prisidėtų prie gyventojų sąmoningumo kaupti ateičiai. - Gyvybės draudimas yra paslauga, kuri pirmiausia orientuota į neprofesionalius investuotojus, turinčius mažai patirties ir netoleruojančius aukštos investavimo rizikos, kurių lėšas diversifikuoja ir aktyviai valdo investicijų valdytojai, reaguodami į rinkos pokyčius. Siūlomi pakeitimai neigiamai paveiktų gyventojų siekį investuoti jiems tinkamu ir pritaikytu bei saugiu būdu. - Gyvybės draudimas orientuotas į visus gyventojus, bet ypač aktualus turintiems vidutines ir mažesnes pajamas. Tai mažina socialinę įtampą, nes yra orientuotas į socialinį solidarumą. Mokestinės aplinkos pokyčiai neskatins gyventojų kaupti ateičiai, nes taupyti dėl ribotų finansinių išteklių labiau patrauklios formos nėra. - Apsidraudusiems gyvybės draudimu GPM lengvata neretai veikia kaip ilgalaikio taupymo garantas. Asmuo, žinodamas, kad jo taupymą remia, palaiko ir prisideda valstybė, labiau bus suinteresuotas pasirūpinti savo ateities finansiniais poreikiais, nei tas, iš kurio valstybė šią paramą atims. - Atsižvelgiant į tai, kad kaupiamasis gyvybės draudimas yra individualiai pagal kliento poreikius pritaikyta paslauga, konstatuotina, kad gyventojai gauna tik konkrečiai kiekvienam iš jų pritaikytą produktą. Tai kelia pasitikėjimą tiek pačiu gyvybės draudimu, tiek prisidedama prie gyventojų finansinio raštingumo lygio kėlimo. Tam yra būtina kryptinga valstybės politika, profesionalus konsultavimas ir reguliuojamos pritaikytos šiam tikslui finansinės priemonės - tokios kaip pensijų fondai ir kaupiamasis gyvybės draudimas. Todėl valstybė turėtų skatinti šios rinkos plėtrą ir patrauklumą, o ne riboti ją. - Pateikti siūlymai atsisakyti GPM lengvatų pažeistų socialinį teisingumą bei teisėtus lūkesčius visiems asmenims, kurie pagrįstai tikėjo valstybės politika bei jos prisiimtais ilgalaikiais įsipareigojimais. Skaičiuojant virš 400 000 Lietuvos gyventojų, kurie sudarė gyvybės draudimo sutartis, šio konstitucinio teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas būtų paneigtas. - Įgyvendinus siūlomus mokesčių pakeitimus, taip pat būtų pažeistas ir solidarumo principas. Tiek valstybė, tiek aukštesnes pajamas gaunantys asmenys, tiek mažesnes ir vidutines pajamas uždirbantys Lietuvos gyventojai turėtų siekti, kad ilgalaikėje perspektyvoje dalinantis savo indėliu į oresnio gyvenimo perspektyvą, būtų sukurtas pilnavertis visų gyventojų interesus atliepiantis valstybės modelis. - Daugelis Europos valstybių (Austrija, Vokietija, Danija, Švedija, Airija, Didžioji Britanija, Kipras, Italija, Ispanija, Liuksemburgas) turi sukūrusios mokesčių lengvatų paskatas gyventojams taupyti pensijai. Lietuva savo paskatomis atsilieka ir tarp Baltijos šalių. Siūlomos GPMĮ pataisos neprisidėtų prie valstybės siekio skatinti gyventojus rūpintis savo ir valstybės gerove ateityje. 5 - Vertinant siūlomą investicinės sąskaitos modelį, Asociacija palaiko pažangias iniciatyvas, kuriomis siekiama deklaruojamų tikslų – skatinti kapitalo rinkų plėtrą ir lengvinti gyventojų, investuojančių į finansinius produktus, administracinę naštą. Tačiau taip pat atkreipia dėmesį, kad siūlymas įteisinti investicinę sąskaitą ir šiuo įrankiu pakeisti valstybės skatinamą investavimą per kaupiamojo gyvybės draudimo produktus, tokiu būdu taupant ateičiai ir mažinant socialinę naštą valstybei, neatneštų laukiamo pokyčio. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, investicinės sąskaitos įvedimas turėtų būti alternatyvi priemonė, norintiems investuoti laisvas lėšas, bet tuo pačiu išsaugant įmokų į investicinį gyvybės draudimą bei III pakopos pensijų fondus mokestinį režimą ir taip skatinant gyventojus taupyti ir kaupti ateičiai. Asociacija vertina iniciatyvas laikytis teisingos ir augti palankios mokesčių sistemos krypties, remti verslo augimą ir skatinti investicijas Lietuvoje. Tačiau tikimasi ir aktyvaus dialogo su verslo bendruomene, įsiklausant į keliamas problemas, pagrįstus paaiškinimus bei argumentus dėl verslo plėtros, palankesnio veiklos klimato. |
Įvertinta |
Atsisakius lengvatos taikymo būtų užtikrinta, kad ilgalaikio taupymo produkto nesirinktų tie, kurie tą daro tik dėl grąžinamos mokesčio dalies, o draudimo bei pensijų fondų valdymo įmonės savo klientui pateikiamo investicinės veiklos rezultato dirbtinai nedidintų grąžinamo mokesčio suma, kartu būtų užtikrintas vienodas ilgalaikio taupymo rezultato apmokestinimas, nepriklausomai nuo to, iš kokio šaltinio jis gautas (Valstybinio socialinio draudimo fondo, privačių pensijų kaupimo fondų ar ilgalaikio investicinio gyvybės draudimo). Be to, pereinamasis 10 metų laikotarpis, kurio metu bus leidžiama atskaityti sumokėtas investicinio gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų kaupimo įmokas pagal iki 2024 metų sudarytas sutartis, suteiks pakankamai laiko priimti sprendimus dėl jau sudarytų investicinio gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčių pakeitimo, nutraukimo ar tolesnio kaupimo nebetaikant mokesčio lengvatos tikslingumo.
Teisėti lūkesčiai užtikrinami nustatant 10 metų laikotarpį, kuriuo iki įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms sutartims lengvata vis dar bus taikoma. 10 metų laikotarpis vertintinas kaip pakankamas gyventojui prisitaikyti prie pasikeitusių apmokestinimo sąlygų.
|
|
2. |
VŠĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2024-05-31 |
|
|
|
Teikiame ekspertizę dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama panaikinti GPM režimą ilgalaikiam investavimui į investicinio gyvybės draudimo (IGD) bei pensijų kaupimo fondus (toliau – GPM režimas) ir įteisinti investicinę sąskaitą. Siekis įteisinti „investicinės sąskaitos institutą“[1] yra sveikintinas ir ilgai lauktas pokytis, tačiau jo nauda neatsveria žalos, kurią atneštų GPM režimo įmokoms į III pakopos pensijų ir IGD fondus panaikinimas. Šio režimo kaupiamojoje pensijų sistemoje atsisakymas tik dar labiau pagilintų demografines ir socialines problemas, susijusias su finansine žmonių gerove senatvėje. Dažni pakeitimai didina visuomenės nepasitikėjimą, trukdo stabiliai taupyti ir sukaupti pakankamai turto oriai pensijai. GPM įstatymo 21 str. nuostata, leidžianti iš savo apmokestinamųjų pajamų atimti dalį pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis ir į pensijų fondus sumokėtų įmokų, turėtų būti išlaikyta. - Subsidiarumo principo įgyvendinimas. GPM įstatymo 21 str. nuostata, leidžianti atimti išlaidas įmokoms į ilgalaikį investavimą ir taupymą, neturėtų būti laikoma mokestine lengvata. Šiuo instrumentu yra įgyvendinamas subsidiarumo principas, kai ekonominės veiklos pajamos arba išlaidos papildo valstybės funkcijas ir ilgainiui sukuria subsidiarią gyventojų ir valstybės atsakomybę. Todėl panaikinus aptariamas GPM režimo nuostatas sumažėtų subsidiari žmogaus ir Valstybės atsakomybė už finansinę žmogaus gerovę senatvėje. Pensijų sistemos stabilumas. Pensijų draudimo sistema Lietuvoje susiduria su sisteminėmis problemomis – pensijos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje ir net 41 proc. šalies gyventojų jaučiasi esantys neužtikrinti, kad išėjus į pensiją jų turimų santaupų pakaks norimam pragyvenimo lygiui palaikyti. Prie to prisideda dažnos pensijų modelio pertvarkos – neaiški ateities perspektyva lemia žemą visuomenės pasitikėjimą - sistemos ilgalaikiškumu ir tvarumu. Sistemos stabilumą pakerta siūlymas naikinti paskatą investuoti į ilgalaikio taupymo produktus. - Augantis sistemos patrauklumas. 2009 m. sumažinus II pakopos pensijų fonduose kaupiamų įmokų dalį nuo 5,5 proc. iki 2 proc., žmonės buvo nusivylę ir, palikę II pakopos pensijų kaupimą, rinkosi III pakopos draudimą. Nuo 2009 m. iki 2022 m. gyventojų, kaupiančių III pakopos pensijų fonduose, skaičius išaugo 4,5 karto, tuo tarpu kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose skaičius padidėjo tik 1,4 karto[2]. Šie duomenys iliustruoja augantį III pakopos pensijų fondų patrauklumą ir augančią gyventojų motyvaciją kaupti pensijai savarankiškai, taigi ir GPM režimo svarbą ilgalaikiam taupymui. - Pensijos dydžio adekvatumas. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2000 m. Lietuvoje gimęs jaunuolis, pradėjęs dirbti 2022 m. gaus tik 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo dydžio pensiją. Visuomenei senstant, Sodros problemą derėtų spręsti sudarant sąlygas žmonėms patiems kaupti savo senatvei. - Adekvačios atskaitymų ribos nustatymas. Tam, kad žmonės sukauptų pakankamą pensiją ir išlaikytų adekvatų pajamų lygį senatvėje, būtina naikinti maksimalią leistiną atskaitymų ribą arba ją indeksuoti. Galiojant nuostatai, jog bendra atimamų išlaidų suma negali viršyti 25 proc. apmokestinamųjų pajamų, nominalus leistinas atskaityti 1500 eurų išlaidų dydis yra perteklinis reikalavimas, kurio reikėtų atsisakyti, siekiant padidinti pensijų sistemos adekvatumą. Dėl aukštos infliacijos išaugę pajamų ir išlaidų nominalieji dydžiai lemia situaciją, kai reali atskaitoma suma proporciškai nuolat mažėja. Todėl mokesčių našta yra sumažinama santykinai mažiau, nei buvo numatyta įstatymo leidėjo. Tikslinga palikti tik 25 proc. apmokestinamųjų pajamų ribojimą, o jeigu nesiryžtama tam, tikslinga kuo skubiau indeksuoti maksimalią leidžiamą atimti iš pajamų sumą. GPM režimo ilgalaikiam investavimui naikinimas yra grindžiamas Lietuvos Banko 2023 m. atliktu IGD rinkos tyrimu. Juo nustatyta, kad „dažnai klientui siūloma jo poreikių neatitinkanti gyvybės draudimo sutartis“[3], o parduodant gyvybės draudimo sutartį „kaip vienas pagrindinių sutarties privalumų beveik visais atvejais pateikiama galimybė pasinaudoti GPM mokesčio lengvata“[4], o tai esą iškreipia gyventojų tikrąsias motyvacijas ir pasirinkimą investuoti. Pažymėtina, kad GPM režimo ilgalaikiam taupymui akcentavimas finansinių produktų pardavimo metu nėra IGD ar pensijų fondų rinkų yda, bet būtinybė, kurią laiduoja pats tokio režimo įtvirtinimas įstatyme, siekiant sukurti žmonėms adekvačias taupymo sąlygas. Šis režimas buvo įvestas būtent kaip motyvacinė priemonė, kurią privalo naudoti ir naudoja IGD ir pensijų fondų brokeriai, siekdami paskatinti žmogaus pasiryžimą taupyti ir atidėti savo vartojimo poreikius. LB atlikta IGD rinkos analizė, kuria aiškinamajame projekto rašte remiasi projekto rengėjai, neįrodo poreikio keisti apmokestinimo režimo. Slaptieji pirkimai, kurių pagrindu daromos išvados, buvo vykdyti tik iki pasiūlymo gavimo momento, tačiau realiai produktai nupirkti nebuvo. Žmogaus pasirinkimas įsigyti IGD produktą turėtų būti apspręstas jo paties poreikiais, motyvacijomis ir žiniomis, bet ne dirbtine jo apsauga įstatymais ir IGD rinkos apribojimais. Todėl remiantis atliktu tyrimu, nevertėtų daryti sprendimų, kurie darys neigiamą įtaką žmonių motyvacijai ilgalaikiam taupymui, taip blogindami šių žmonių finansines perspektyvas senatvėje. Investicinės sąskaitos, leidžiančios vykdyti investicijas GPM mokant tik nuo vartojimui, o ne reinvestavimui panaudojamų lėšų, įteisinimas yra sveikintinas žingsnis. Analogiškas apmokestinimo principas turėtų būti taikomas ir juridinių asmenų pelnui. - Paprastesnis apmokestinimo modelis. Sudėtingas pajamų iš finansinių produktų apmokestinimo režimas apsunkina investavimą, o reinvestuojamų pajamų apmokestinimas sumažina galutinę turto vertę. Investicinės sąskaitos įteisinimas yra sveikintinas žingsnis, leisiantis investuotojams mokesčius mokėti tik tada, kai iš sąskaitos pinigai išimami vartojimui. Be to, galutinė sumokėtų mokesčių suma gali būti netgi didesnė, nes reinvestuoto turto neapmokestinimas leis sukaupti didesnę turto vertę, taigi, ir didesnę mokesčio bazę. Investicinė sąskaita negali pakeisti GPM režimo III pakopai ir IGD. Investicinės sąskaitos tikslas skiriasi nuo GPM režimo. GPM režimas yra tiesiogiai susietas su finansine gerove senatvėje ir pensijų adekvatumo užtikrinimu. Būtina atsižvelgti į tai, kad investicinės sąskaitos režimas nėra tiesiogiai susietas su pensijų sistema – į sąskaitą yra atidedamos lėšos po mokesčių, o senatvės aprūpinimui lėšos turi būti skiriamos nuo pajamų prieš mokesčius. Siūlymas įvesti investicinę sąskaitą atneštų teigiamą pokytį tik tuo atveju, jei būtų išlaikytas įmokų į investicinį gyvybės draudimą bei III pakopos pensijų fondus mokestinis režimas, kurio tikslas yra užtikrinti finansinę gerovę senatvėje. Atsižvelgiant į tai, daugiau negu pusės brandžių Lietuvos gyventojų finansinis išsilavinimas yra vidutinis[5], būtina užtikrinti, kad gyventojams būtų patrauklu kaupti per profesionalius investuotojus. Ilgalaikis investavimas fonduose leidžia patikėti savo investicinio portfelio valdymą profesionalui, kuris, su atitinkamu išsilavinimu, investuoja lėšas pagal gyventojo individualų rizikos lygį diversifikuotomis kryptimis. Investicinė sąskaita skirta profesionaliems investuotojams ir nėra susieta su finansine gerove pensijoje, nes pinigai iš investicinės sąskaitos gali būti išimami bet kada. - Investicinės sąskaitos principų pritaikymas įmonių pelnui. Mokesčių sudėtingumas bei reinvestuojamų pajamų apmokestinimas yra dar opesnė problema įmonėms. Dėl to, derėtų įgyvendinti investicinės sąskaitos apmokestinimo principus ir įmonių pelnui, kad šios galėtų mokėti mokesčius tik tada, kai paskirsto uždirbtą pelną. Tam derėtų įgyvendinti paskirstytojo pelno mokesčio modelį.
|
Įvertinta |
Pagal Lietuvos banko atlikto tyrimo rezultatus, dažnai klientui siūloma jo poreikių neatitinkanti gyvybės draudimo sutartis, o kaip vienas pagrindinių sutarties privalumų beveik visais atvejais pateikiama galimybė pasinaudoti GPM mokesčio lengvata; atitinkamai gyventojų sprendimą naudotis šiais produktais gali lemti siekis pasinaudoti tik pačia lengvata, o su lengvata siejamas tikslas gali likti nepasiektas, juolab, kad gyventojai nėra skatinami toliau investuoti susigrąžinamą GPM dalį. - anot Lietuvos banko, gyvybės draudimo įmonės ir III pakopos pensijų fondai yra įgiję konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis finansų įmonėmis. - taikomos lengvatos išmokoms išlaikomos. |
|
3. |
Tadas Kvasilius |
|
|
|
· Lietuvos Respublikos teisės aktuose gyvybės draudimas yra reglamentuotas kaip savarankiško kaupimo pensijų sistemos dalis. Kaupimas per gyvybės draudimo produktus ir III pakopos pensijų fondus priskiriamas III pensijų sistemos pakopai. Valstybės formuota ir išlaikyta ilgametė ekonominės ir socialinės politikos kryptis - prisidėti prie pensijų stygiaus ateityje problemos sprendimo, taip skatinant gyventojus taupyti savarankiškai per gyvybės draudimą, nustatant galimybę susigrąžinti gyventojams pajamų mokesčio (toliau - GPM) dalį nuo sumokėtų kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų, jei atitinkamos tam tikros sąlygos. Tokiu būdu Valstybė, skatindama atsakingą požiūrį į savo ateitį, kurdama paskatų priemones, sumažina sau tenkančią socialinę finansinę naštą.
· Kaupiamasis gyvybės draudimas yra paslauga, kuri pirmiausia skatina neprofesionalius investuotojus, turinčius mažai patirties ir netoleruojančius aukštos investavimo rizikos. Gyvybės draudimo produktų vartotojai yra vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys, kurie siekia ilgu laikotarpiu sukaupti ateičiai. Tai daugiausiai jaunos šeimos, turinčios finansinių įsipareigojimų, vaikų ateičiai ir senatvei kaupiantys gyventojai. Vidutinė kaupiamojo gyvybės draudimo įmoka sudaro 40-50 eurų per mėnesį. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, GPM lengvata kaupiamojo gyvybės draudimo įmokoms pastaraisiais metais pasinaudojo iki 90 proc. gyvybės draudimo įmokas mokėjusių gyventojų. Pastebėtina, kad valstybė nuo 2019 metų jau sumažino įmokų į gyvybės draudimą ir pensijų fondus lubas, siekiant pasinaudoti GPM lengvata, iki 1500 eurų įmokų, bet ne daugiau nei 300 eurų GPM suma per metus. Tokiu būdu apribojo galimybes naudotis šiuo skatinimu didesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir patvirtino, kad GPM lengvata, kaip valstybės parama, gyvybės draudimui nėra pagrindinė paskata didesnes pajamas turintiems gyventojams.
· Lietuvos gyventojų taupymo norma yra žema ir ženkliai atsilieka nuo Europos sąjungos šalių taupymo lygio. Kaip ir draudimo produktų, įskaitant gyvybės draudimo, paplitimas Lietuvoje gerokai mažesnis nei kitose Europos šalyse. Gyvybės draudimo skvarba, šio sektoriaus plėtra yra vienas veiksnių, skatinančių žmones rūpintis saugesniu finansiniu rytojumi, taupyti, ugdyti finansinį raštingumą. Dėl pasyvaus taupymo būdo ir pastaruoju metu pakankamai didelės infliacijos, žemų indėlių palūkanų neinvestuoti pinigai nuvertėja, o ateities perkamoji galia krenta. Atsižvelgiant į tai, valstybė ėmė skatinti ilgalaikio taupymo produktų kūrimą, turėdama tikslą įtraukti gyventojus į taupymą. Tačiau pakankamas ilgalaikio investavimo lygis šalyje dar nėra pasiektas, tad valstybė turėtų ne atsisakyti paskatų, o imtis atvirkštinių veiksmų.
· GPM lengvata atlieka reguliacinę funkciją – keičia žmonių elgseną ir taupymo įpročius, skatindama kaupti lėšas ir didinti savo perkamąją galią ateityje. Tad valstybė turėtų įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir mokestines, skatinti gyventojus rūpintis savo finansiniu saugumu ir ateitimi, formuodama tvarią ir atsakingą bei stabilią ilgalaikio kaupimo sistemą. Nuolatinės pensijų reformos, mokesčių sistemos, įskaitant ir mokestines lengvatas, keitimas, kelia nepasitikėjimą valstybe. Negebėdama užtikrinti pakankamos senatvės pensijos ir pilnai išspręsti senstančios visuomenės keliamų demografinių problemų, valstybei svarbus pensijų sistemos dalių - tiek „Sodros“, tiek II ir III pensijų pakopų, įskaitant gyvybės draudimą, stabilumas.
· Gyventojus taupyti ateičiai, taikant mokesčių lengvatas, taip pat skatina gerokai turtingesnės valstybės, tokios kaip Austrija, Vokietija, Danija, Didžioji Britanija, Airija, Švedija, Italija, Ispanija ir Liuksemburgas. Lyginant gi su Baltijos šalimis, valstybės paskatos Lietuvoje yra mažiausios. Tokio pobūdžio lengvatas turi Estija (4 kartus didesnes), Latvija (2,5 karto didesnes).
· Lietuvoje yra apie 500 tūkstančių galiojančių kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių. Lengvatų atsisakymas pažeistų socialinį teisingumą bei teisėtus lūkesčius visų asmenų, kurie pagrįstai tikėjo valstybės politika bei priėmė toli į ateitį orientuotus sprendimus. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją konstitucinis teisėtų lūkesčių principas saisto įstatymų leidėją priimant sprendimus, galinčius turėti įtaką mokesčių mokėtojų, dalyvaujančių pensijų kaupime per gyvybės draudimą ar pensijų fondus, atžvilgiu. Tai pasireiškia tuomet, kai teisinio reguliavimo pokyčiai yra nepalankūs ir pablogina asmenų teisinę padėtį. Todėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siūlymas atsisakyti GPMĮ įtvirtintų III pensijų pakopos, įskaitant gyvybės draudimą, lengvatų pablogintų mokesčių mokėtojų, kurie gyvybės draudimo sutartis sudarė atsižvelgdami ir į valstybės teikiamą paskatą – įsipareigojimą neapmokestinti tam tikrų į ilgalaikį taupymą investuojamų ir iš tokios investicijos uždirbamų sumų, padėtį. Gyventojai ne tik negalėtų iš pajamų atskaityti draudimo įmokų sumų iki 1 500 eurų kasmet, kas kasmet leidžia sutaupyti iki 300 eurų, bet taip pat investicinė grąža, kuri būtų gaunama nutraukus draudimo sutartį ar pasibaigus jos terminui, būtų apmokestinama, kas reikštų, jog gyventojai iš draudimo fondų gautų mažiau grynojo pelno. Tad GPM lengvatų gyvybės draudimui panaikinimas pablogins ilgalaikiu kaupimu besinaudojančių gyventojų padėtį bei turės neigiamą poveikį tokias gyvybės draudimo sutartis turintiems gyventojams. Įstatymų leidėjas, priimdamas atitinkamus pakeitimus, turi atsižvelgti į tokių gyventojų teisėtus lūkesčius ir garantuoti jų apsaugą.
· Teisėtų lūkesčių principas įpareigoja įstatymų leidėją išlaikyti galiojančioms sutartims suteiktas lengvatas visą tokių sutarčių galiojimo laikotarpį. Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal teisėtų lūkesčių principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos, o teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes, kaip jau minėta aukščiau, neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
· Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu, visos įmonės, kurios platina gyvybės draudimo produktus, privalo teikti draudėjams išsamią informaciją, kuri apima ir gautų įmokų bei grąžintų išmokų apmokestinimą. Todėl gyventojai, sudarydami tokias sutartis ir gaudami išsamią informaciją apie jų atžvilgiu taikytiną mokestinį režimą, taip pat turi teisėtą lūkestį, jog tokio režimo ir bus paisoma visą sutarties galiojimo laikotarpį. Priešingu atveju, tokio reikalavimo pateikti išsamią informaciją apie įmokų ir išmokų apmokestinimą draudėjams įtvirtinimas Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme netektų prasmės.
Siūlau nepritarti teikiamoms GPMĮ projekto nuostatoms, susijusioms su siūlymu atsisakyti GPM lengvatos ilgalaikiam draudimui ir III pensijų pakopa.
|
Įvertinta |
Pagal Lietuvos banko atlikto tyrimo rezultatus, dažnai klientui siūloma jo poreikių neatitinkanti gyvybės draudimo sutartis, o kaip vienas pagrindinių sutarties privalumų beveik visais atvejais pateikiama galimybė pasinaudoti GPM mokesčio lengvata; atitinkamai gyventojų sprendimą naudotis šiais produktais gali lemti siekis pasinaudoti tik pačia lengvata, o su lengvata siejamas tikslas gali likti nepasiektas, juolab, kad gyventojai nėra skatinami toliau investuoti susigrąžinamą GPM dalį. - anot Lietuvos banko, gyvybės draudimo įmonės ir III pakopos pensijų fondai yra įgiję konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis finansų įmonėmis. - taikomos lengvatos išmokoms išlaikomos. |
|
4. |
Lietuvos verslo konfederacija 2024-06-13 |
|
|
|
1. Įstatymo projekto svarstymo eiga yra nepriimtina LVK atkreipia dėmesį, kad gegužės 9 d. pateikė kvietimą vienam iš projekto iniciatorių susitikti su LVK, pristatyti Įstatymo projektą, viziją dėl investicinės sąskaitos (toliau – IS) veikimo praktikoje ir atsakyti į suinteresuotoms pusėms kylančius klausimus. Buvome nukreipti susitikti su Finansų ministerijos atstovais. Suderinus susitikimo laiką, Vyriausybė dieną prieš susitikimą patvirtino savo išvadą dėl Įstatymo projekto. Tuo pačiu, susitikimo dieną buvo suplanuotas ir neeilinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdis, į kurį mes nebuvome pakviesti. Tuo pačiu, Vyriausybė gana ilgai delsė pateikti Vyriausybės išvadą, nors Vyriausybės išvada neturi praktiškai jokio turinio – ja išreiškiamas tik pritarimas Įstatymo projektui. Dėl to neliko laiko klausymams dėl Įstatymo projekto, jei tokius buvo planuota rengti. Visos šios aplinkybės rodo, kad iš esmės nenorima ne tik išgirsti, bet ir klausytis verslo kritikos Įstatymo projektui. 2. IS yra orientuota į teisingą investicinių pajamų apmokestinimą ir savaime nėra lengvata, todėl IS įvedimas nėra pagrindas naikinti GPM lengvatas investicinio gyvybės draudimo (toliau – IGD) ir III pakopos pensijų fondų įmokoms IS savaime neturėtų būti laikoma lengvata, ši visų pirma turi suteikti teisinį aiškumą, kaip yra apmokestinamos investicinės pajamos iš skirtingų finansinių instrumentų. IS turėtų suteikti pagrindą sąžiningai apmokestinti investicines pajamas, todėl LVK neįtikina Įstatymo projekto iniciatorių argumentas, kad IS turi tokį patį tikslą, kaip ir GPM lengvatos IGD ir III pakopos pensijų fondų įmokoms. IS įvedimo tikslas yra teisingai apmokestinti pajamas. GPM lengvatų IGD ir III pakopos pensijų fondų įmokoms tikslas – paskatinti gyventojų kaupimą. 3. GPM lengvatų IGD ir III pakopos pensijų fondų įmokoms (toliau – Lengvatos) naikinimas būtų netikslingas ir prieštarautų Vyriausybės programai Šios Lengvatos buvo nustatytos siekiant paskatinti gyventojų kaupimą senatvei, įvertinus, kad Lietuvos gyventojų skiriama pajamų dalis pensijai nėra pakankama didelės dalies gyventojų oriai senatvei užtikrinti. Šios lengvatos yra efektyvios, nes pasiekia joms iškeltus tikslus – III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius lengvatos galiojimo laikotarpiu išaugo nuo 10-20 tūkstančių iki kiek daugiau nei 100 tūkstančių, o III pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas išaugo nuo 10 mln. eurų iki virš 220 mln. eurų. Tuo pačiu, IGD produktas taip pat yra itin populiarus - Lietuvoje yra net 500 tūkst. investicinio gyvybės draudimo sistemos dalyvių. Lengvatomis piktnaudžiauti iš esmės neįmanoma – nutraukus kaupimo III pakopoje sutartį, lengvata pasinaudoję asmenys turi grąžinti visą lengvatos sumą valstybei, tad lengvata yra ir tiksli. Skatindama įsigyti gyvybės draudimą, valstybė skatina gyventojus ne tik kaupti senatvei, bet ir rūpintis artimaisiais ir sumažinti socialinės paramos poreikį ligos ar nelaimės atveju. Dėl aptartų ir kitų teigiamų tiesioginių ir netiesioginių efektų, eilė išsivysčiusių šalių taiko vienokias ar kitokias preferencines mokestines sąlygas gyvybės draudimo ir pensijų įmokoms ir (arba) išmokoms, ir Lietuva EBPO kontekste neišsiskiria išskirtinai preferencinėmis finansinėmis paskatomis pensijų fondų dalyviams (kuriais laikytini ir IGD sutartis pasirašę asmenys).1 Kitos šalys kai kurias finansines paskatas, įtvirtintas įstatymais, taip pat peržiūri ir atnaujina, kad lengvatos išliktų aktualios augant bendram kainų lygiui, tuo tarpu Lietuvoje siūlomos naikinti mokestinės lengvatos ir taip valstybei santykinai pinga, nes pastarosiomis sukuriama finansinė paskata sumažėjo dėl bendro kainų lygio augimo. Dauguma kitų EBPO ir ES valstybių taip pat turi įsivedusios IS ir tai netrukdo aukščiau minėtų preferencinių mokestinių sąlygų taikymui. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad Latvija ir Estija taiko dar didesnes lengvatas įmokoms pagal šiuos produktus ir abiejose šalyse IS yra reglamentuota. Lengvatos įmokoms į III pakopos pensijų fondus nutraukimas taip pat į itin nedėkingą situaciją pastatytų asmenis, kurie jau kaupia senatvei III pakopos pensijų fonduose ir sprendimą priėmė žinodami, kad valstybė remia šį kaupimą. Panaikinus lengvatą, šių asmenų ilgalaikio kaupimo sąlygos fundamentaliai keistųsi – įmokos į III pakopos pensijų fondus būtų apmokestinamos, nepaisant to, kad „Sodros“ įmokos ir įmokos į II pakopos pensijų fondus nėra apmokestinamos, o siekiant stabdyti kaupimą III pakopoje tektų grąžinti šiuo metu gaunamą valstybės paramą. Taigi, kaupimo III pakopos pensijų fonduose mokestinių sąlygų pakeitimas stipriai pažeistų teisėtus kaupiančių asmenų lūkesčius. Akivaizdu, kad vis tik suprantama šių Lengvatų nauda, nes atitinkamas lengvatas siūloma palikti darbdavio įmokoms į III pakopos pensijų fondus darbuotojo naudai. Taigi, Įstatymo projekto iniciatoriai mato naudą iš tokio skatinimo. Tačiau panaikinus Lengvatas būtų užkirstas kelias šiomis pasinaudoti pvz. individualia veikla užsiimantiems asmenims ar kitu būdu pajamas gaunantiems asmenims, kai šiomis toliau galėtų būti pasinaudojimą dirbančiųjų naudai. Tai lemtų skatinimo sistemos eroziją ir paneigtų asmenų lygiateisiškumo principą, kai kalbame apie kaupimo skatinimą. Apibendrinant, raginame laikytis Seimo patvirtintos 18-osios Vyriausybės programos 99 p. įtvirtinto siekio, kad „privataus pensijų kaupimo sistema būtų efektyvi, aiškiai reglamentuojama, pastovi, skaidri ir užtikrinanti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą“ ir palikti galioti GPM lengvatas gyventojų įmokoms pagal atitinkamai III pakopos pensijų sutartis ir investicinio gyvybės draudimo sutartis, nes šios Lengvatos yra tikslingos, taiklios ir efektyvios.
4. Siūlymas pajamoms iš IS netaikyti 500 Eur neapmokestinamojo pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, dydžio gali sukurti reguliacinį arbitražą ir sumenkinti IS naudą Įstatymo projektu nėra siekiama paskatinti investuoti ir ta prasme, kad šiuo ne tik naikinamos aukščiau minėtos lengvatos, tačiau IS kontekste neutralizuojama pajamoms iš finansinių priemonių pardavimo ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, neviršijančioms 500 Eur, taikoma lengvata. Tačiau ši lengvata ir toliau bus taikoma pajamoms ne iš IS, o tai reiškia, kad bus atvejų, kai IS instrumentas mokestiniu požiūriu nusileis investavimui iš einamosios sąskaitos. Atitinkamai, tiek siekiant paskatinti gyventojus investuoti, tiek tam, kad nebūtų sukurtas reguliacinis arbitražas, siūlome investicijas skatinančias lengvatas numatyti pačioje IS. 5. Apart šių trūkumų, LVK iš esmės palaiko IS modelį Nepaisant paminėtų Įstatymo projekto trūkumų, LVK iš esmės palaiko IS įvedimą – savalaikę idėją, kuri, tinkamai įgyvendinta, ilguoju laikotarpiu sukurs tinkamą aplinką gyventojams investuoti ir taip potencialiai didins kapitalo Lietuvoje prieinamumą, padės spręsti įsisenėjusias gyventojų kapitalo struktūros problemas, įskaitant, pavyzdžiui, indėlių perteklių bankiniame sektoriuje. LVK taip pat teigiamai vertina tai, kad įnašai į IS nebus ribojami, atsižvelgiant į LVK ir kitų suinteresuotų šalių ankstesnį siūlymą. Apibendrintai manome, kad siekiant Įstatymo projekto tikslų, privalo būti išlaikytos dabar egzistuojančios mokestinės Lengvatos, o siekiant suvienodinti mokestines sąlygas, analogiškos mokestinės lengvatos galėtų būti nustatomos ir pajamoms iš IS. Taip pat Įstatymo projektas neturėtų sudaryti sąlygos mokestiniam arbitražui dėl lengvatos investicinėms pajamoms taikymo tais atvejais, kai pajamos gautos investuojant iš einamosios sąskaitos, tačiau netaikomos tada, kai gautos pajamos iš IS.
|
Įvertinta |
Dėl svarstymo eigos. Pažymėtina, kad dėl analogiško projekto (jo dalis) dar 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo organizuojami klausymai Biudžeto ir finansų komitete, kuriame pasisakė visi suinteresuoti asmenys. Projekto nuostatos jau daugiau kaip metus derintos su suinteresuotais asmenimis ir LR Vyriausybės derinimo procese. Dėl siūlomų naikinti GPM lengvatų. Pagal Lietuvos banko atlikto tyrimo rezultatus, dažnai klientui siūloma jo poreikių neatitinkanti gyvybės draudimo sutartis, o kaip vienas pagrindinių sutarties privalumų beveik visais atvejais pateikiama galimybė pasinaudoti GPM mokesčio lengvata; atitinkamai gyventojų sprendimą naudotis šiais produktais gali lemti siekis pasinaudoti tik pačia lengvata, o su lengvata siejamas tikslas gali likti nepasiektas, juolab, kad gyventojai nėra skatinami toliau investuoti susigrąžinamą GPM dalį. - anot Lietuvos banko, gyvybės draudimo įmonės ir III pakopos pensijų fondai yra įgiję konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis finansų įmonėmis. - taikomos lengvatos išmokoms išlaikomos. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
EEil. NNr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo narys Vytautas Mitalas, 2024-05-28
|
|
|
|
Argumentai: Pasiūlymu siekiama atšaukti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos gyventojų gyvybės draudimo įmokoms ir įmokoms į III pakopos pensijų fondus panaikinimą, t. y. palikti lengvatų galiojimą ir nekeisti dabar galiojančios jų tvarkos. Tai grindžiama šiais argumentais:
1. Įstatymo projektu siūloma įvesti investicinė sąskaita yra pažangi ir efektyvi iniciatyva, sudarysianti gyventojams galimybes vykdyti tęstines investicijas, tačiau šis įrankis orientuotas į didesnes pajamas turinčius gyventojus ir neturi būti vertinamas kaip pakaitalas ilgalaikiam taupymui trečioje pensijų pakopoje ar draudžiantis gyvybės draudimu. Investicinės sąskaitos tikslas – mokesčių, atsirandančių dėl dalyvavimo finansų rinkose, administravimo supaprastinimas ir aiškumas. Atkreiptinas dėmesys, kad kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, įvedus investicinės sąskaitos modelį, iki šiol skatinamas taupymas ir kaupimas pensijai per gyvybės draudimą ir pensijų fondus.
2. GPM lengvatų gyvybės draudimo įmokoms ir įmokoms į III pakopos pensijų fondus siekiama paskatinti gyventojus taupyti savarankiškai ir prisidėti prie pensijų stygiaus ateityje problemos sprendimo. Kaupiamasis gyvybės draudimas yra paslauga, skirta vidutines ir mažas pajamas gaunantiems asmenims, kurie siekia sukaupti ateičiai. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) teigimu, vidutinė kaupiamojo draudimo įmoka sudaro 40-50 Eur per mėnesį. Lengvata pasinaudojo iki 90 proc. gyvybės draudimo įmokas mokėjusių gyventojų. Maksimali sumokėto GPM suma, kurią gali susigrąžinti asmuo Lietuvoje yra 300 Eur.
3. Lietuvos gyventojų taupymo norma yra žema: Eurostat duomenimis, 2022 m. ji siekė 5 proc., kai ES vidurkis – 13 proc. Gyvybės draudimo, įmokų į III pakopos pensijų fondus patrauklumas yra vienas iš veiksnių, skatinančių žmones rūpintis finansine ateitimi, didinantis jų sąmoningumą kaupti ateičiai. Tam reikalingas alternatyvių finansinių instrumentų stabilus palaikymas ir stiprinimas.
4. Šiuo metu Lietuvoje yra virš 400 tūkst. galiojančių kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių (LGDĮA duomenimis) Siūlymas atsisakyti lengvatų pažeistų šių asmenų teisėtus lūkesčius.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos: 1) savo, sutuoktinio arba savo
nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių,
globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių
asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)
šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,
bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta
nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki
pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki
2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai 2) savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų
vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos
poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems
nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės
buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m.
birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai 21) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; 3) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, formaliojo profesinio mokymo programos modulį ir (ar) už studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;“.
|
Nepritarti |
Atsisakius lengvatos taikymo būtų užtikrinta, kad ilgalaikio taupymo produkto nesirinktų tie, kurie tą daro tik dėl grąžinamos mokesčio dalies, o draudimo bei pensijų fondų valdymo įmonės savo klientui pateikiamo investicinės veiklos rezultato dirbtinai nedidintų grąžinamo mokesčio suma, kartu būtų užtikrintas vienodas ilgalaikio taupymo rezultato apmokestinimas, nepriklausomai nuo to, iš kokio šaltinio jis gautas (Valstybinio socialinio draudimo fondo, privačių pensijų kaupimo fondų ar ilgalaikio investicinio gyvybės draudimo). Be to, pereinamasis 10 metų laikotarpis, kurio metu bus leidžiama atskaityti sumokėtas investicinio gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų kaupimo įmokas pagal iki 2024 metų sudarytas sutartis, suteiks pakankamai laiko priimti sprendimus dėl jau sudarytų investicinio gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčių pakeitimo, nutraukimo ar tolesnio kaupimo nebetaikant mokesčio lengvatos tikslingumo. 2023 metų pradžioje Lietuvos banko atlikto investicinio gyvybės draudimo produkto platinimo tyrimo[5] rezultatai parodė, kad dažnai klientui siūloma jo poreikių neatitinkanti gyvybės draudimo sutartis, taip pat nenurodoma, kad tiesioginiai ir netiesioginiai atskaitymai gali sudaryti nuo 20 iki 51 proc. sumokėtų draudimo įmokų, tačiau kaip vienas pagrindinių sutarties privalumų beveik visais atvejais pateikiama galimybė pasinaudoti GPM mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad peržiūrėti lengvatas III pensijų pakopos pensijų fondams bei gyvybės draudimo produktams jau anksčiau ne kartą yra siūlęs Lietuvos bankas[6]. Anot Lietuvos banko, šios mokestinės lengvatos prisideda prie investicinių paslaugų rinkos iškraipymo ir nėra efektyvios, gyvybės draudimo įmonės ir III pakopos pensijų fondai yra įgiję konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis finansų įmonėmis, dėl to gali nustatyti didesnius paslaugų mokesčius. Be to, gyventojų sprendimą naudotis produktais, kuriems galioja mokestinė lengvata, gali lemti siekis pasinaudoti tik pačia lengvata, todėl su lengvata siejamas tikslas gali likti nepasiektas, juolab, kad pagal dabar esančią sąrangą gyventojai nėra skatinami toliau investuoti susigrąžinamą GPM dalį. Investicinio gyvybės draudimo apimtys įspūdingos – šį produktą turi įsigiję 422 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jo apimtis auga po 40-50 tūkstančių kasmet. Lietuvos banko atliktas slaptojo pirkėjo tyrimas rodo, kad: - 39 proc. atvejų slaptiesiems pirkėjams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis IGD produktas. - Potencialiems draudėjams atskleidžiama nepakankamai ikisutartinės informacijos, bet itin pabrėžiama IGD produkto nauda, susijusi su galimybe pasinaudoti GPM lengvata. Nors, kaip parodė slaptojo pirkimo rezultatai, gyvybės draudikai ne visada pateikia išsamią informaciją apie sutarčiai taikomus mokesčius, GPM lengvatos naudą jie pabrėžia beveik visada (76 atvejais iš 80). Pagrindinis draudimo agentų pajamų šaltinis – komisinis atlygis už sudarytą sutartį, o tai lemia didelį interesų konfliktą ir netinkamo pardavimo riziką.
Balsavimo rezultatai: už 1, prieš 0 , susilaikė 9. Pasiūlymui nepritarta. |
|
2. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-06-12 nutarimas Nr. 458 |
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. SV-S-1402 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3712. |
Pritarti |
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta.
7.1. Komiteto sprendimas: Pritarti Iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3712 ir Komiteto išvadoms.
7.2. Komiteto pasiūlymai:
8. Balsavimo rezultatai: už –6 ; prieš –0; susilaikė – 2.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Matas Maldeikis, Valius Ąžuolas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3712(2) ir lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė