|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2019-03-22
|
1
|
|
|
1. Pagal projektu siūlomą
įtvirtinti nuostatą, asmuo, kuriam Seime pradėtas apkaltos procesas, šio
proceso metu turės tik formalią teisę pateikti „pareiškimą atsistatydinti iš
pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato“, tačiau „toks pareiškimas gali
būti svarstomas tik užbaigus apkaltos procesą“. Taigi, Konstitucijos 74
straipsnyje nurodytas asmuo jo apkaltos proceso Seime
metu pateikęs pareiškimą „atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo
nario mandato“ privalėtų ir toliau, prieš jo valią, eiti savo pareigas tol,
kol jo apkaltos procesas Seime nepasibaigs ir nebus apsvarstytas jo
pareiškimas.
Vertinamas teisinis reguliavimas susijęs su apkaltos institutu,
įtvirtintu Konstitucijos 74 straipsnyje, kuriame nustatyta: „Respublikos
Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo
pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo
narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip
pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų
dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą.
Apkaltos proceso tikslas – išspręsti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų
asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą ir taikyti konstitucinę sankciją –
pašalinti iš užimamų pareigų (jiems gali būti panaikintas Seimo nario
mandatas) už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą,
nusikaltimo padarymą. Įgaliojimus apkaltos procese turi tik dvi valstybės
valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas. Jeigu Konstitucinis
Teismas padaro išvadą, kad asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, šiurkščiai
pažeidė Konstituciją, Seimas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų
dauguma gali tokį asmenį pašalinti iš užimamų pareigų, gali panaikinti jo
Seimo nario mandatą. Jeigu Seimas, laikydamasis Konstitucijos, apkaltos
proceso tvarka pašalino Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą valstybės
pareigūną iš užimamų pareigų, panaikino jo Seimo nario mandatą, toks Seimo
sprendimas yra galutinis (2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d.
nutarimas, 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22
d. išvados).
Be to, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucijoje įtvirtinti asmenų,
kuriems gali būti taikoma apkalta, jų įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, be
kita ko: Seimo narys „atsistatydina“ ( 63 straipsnio 3 punktas); -
Respublikos Prezidentas „atsistatydina iš pareigų“ (88 straipsnio 3
punktas); Konstitucinio Teismo teisėjas „atsistatydina“ ( 108
straipsnis); Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų
įstatymo nustatyta tvarka „savo noru“ ( 115 straipsnio 1 punktas). Pagal
Konstitucinio Teismo įstatymo 11 straipsnio 3 punktą Konstitucinio Teismo
teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai jis „atsistatydina“. Šiuo atveju sprendimą
dėl Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų nutraukimo priima Seimas Seimo
Pirmininko teikimu. Pagal Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 1 punktą
teisėjas atleidžiamas iš pareigų, be kita ko, savo noru. Aukščiausiojo Teismo
teisėją iš pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Apeliacinio teismo teisėją
Seimo pritarimu iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. Dėl teisėjo atleidimo iš
pareigų Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba, išskyrus atvejus, kai
teisėjas yra paskiriamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju
arba Vyriausybės nariu. Konstitucijoje įtvirtinti ir kiti asmenų, kuriems gali
būti taikoma apkalta, įgaliojimų pasibaigimo pagrindai. Nurodytos
Konstitucijos ir įstatymų nuostatos nenustato Konstitucijos 74 straipsnyje
nurodytų asmenų teisės atsistatydinti iš pareigų teisės įgyvendinimo
apribojimo dėl šiam asmeniui pradėto apkaltos proceso. Taigi, apibendrinus
minėtą teisinį reguliavimą, matyti, kad pagal projekto nuostatas, visą
Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui pradėtos apkaltos laikotarpį,
tokio asmens teisė atsistatydinti iš užimamų pareigų nebūtų realiai
įgyvendinta ir toks asmuo, prieš savo valią, bus susaistytas turimu teisiniu
statusu ir turės vykdyti su šiuo statusu susijusias pareigas (taip pat
naudotis su šio statusu susijusiomis teisėmis, veiklos garantijomis, laikytis
nustatytų veiklos apribojimų ir pan.). Atkreipiame dėmesį, kad paskutinės
Seime vykusios apkaltos procedūros (skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 14 d. Seimo
narių teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui iki 2018 m. kovo
15 d. jo pareiškimo atsistatydinti) trūko vienerius metus.
Atsižvelgiant
į tai, toks teisinis reguliavimas, kuriuo Konstitucijos 74
straipsnyje nurodyto asmens teisės atsistatydinti iš užimamų pareigų
įgyvendinimas būtų apsunkintas atidedant sprendimo priėmimą dėl tokio prašymo
iki apkaltos proceso pabaigos, neturi konstitucinio pagrindo ir neatitinka
Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą
(užsiėmimo rūšį), kuri ex lege yra neatskiriama nuo asmens
laisvo apsisprendimo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar jo
nedirbti (neiti tam tikrų pareigų – atsistatydinti iš jų).
Be
to, šis reguliavimas yra susijęs su Seimo narių, taip pat
valstybės vadovo – Respublikos Prezidento politine atsakomybe. Seimas yra
politinė atstovaujamoji institucija, o Seimo nariai yra Tautos atstovai į
šias pareigas išrinkti Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka (Konstitucijos
55 straipsnis). Seimo nariai taip pat yra profesionalūs politikai.
Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas (Konstitucijos 77 straipsnio 1
dalis) į šias pareigas išrinktas (Konstitucijos ir Respublikos Prezidento
rinkimų įstatymo nustatyta tvarka). Respublikos Prezidentas yra ir valstybės
politikas (Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, Valstybės politikų
elgesio kodekso 2 straipsnio 1 dalis ir kt.). Politinės atsakomybės ir kitų
atsakomybės rūšių (kurioms neturi įtakos asmens statuso pasikeitimas)
atribojimą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 8 d. nutarime.
Politinės atsakomybės savanoriškas prisiėmimas atsistatydinant iš pareigų yra
demokratinėse valstybėse plačiai paplitęs reiškinys, valstybės valdymo
sąrangos dalis, atitinkanti atsakingo valdymo ir politinės atsakomybės
principus.
|
Pritarti
|
Konstitucijos 48 straipsnio 1
dalyje įtvirtinta asmens teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ši nuostata yra bendro pobūdžio
norma (1999 m. kovo 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d.
nutarimai), kuri reiškia galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai
apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį (ar eiti tam tikras pareigas, ar
ne) (1996 m. liepos 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d.
nutarimai).
Konstitucinė kiekvieno žmogaus
laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą
sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; sudarydamas jas įstatymų
leidėjas turi įgaliojimus <..> nustatyti teisės laisvai pasirinkti
darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas; tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos
(inter alia 2002 m. lapkričio 25 d., 2008 m. vasario 20 d., 2010 m. kovo 22
d. nutarimai). Taip pat Konstitucinis Teismas nutarimuose yra pažymėjęs,
kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos kartu su
konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo,
proporcingumo principais ir kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų
leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui ir, kad konstitucinis
proporcingumo principas yra neatsiejamas nuo kitų Konstitucijos normų ir principų,
inter alia konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo principų (2009 m.
gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2013 m. liepos
1 d. nutarimas).
|
