LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Audito komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO VERSLO PLĖTROS ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xiiip-3458

 

2019-10-16  Nr. 141-P-26

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas.

Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, vyriausioji specialistė Akvilė Raudeliūnienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

 

2

1

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta socialinio verslo subjekto samprata, kurioje nustatyta, kad socialinio verslo subjektu yra šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantis juridinis asmuo (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pagal įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, socialinio verslo subjektu gali būti labai maža, maža arba vidutinė įmonė. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje socialinis verslas apibrėžtas kaip ekonominė veikla, o įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta ūkio subjekto vykdoma veikla. Iš aptartų nuostatų bei įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies (pagal kurią socialinio verslo subjektu negali būti viešosios įstaigos, kuriose valstybė ar savivaldybė(s) yra savininkė(s) ar turi daugiau kaip pusę balsų šių įstaigų visuotiniame dalininkų susirinkime, kas reikštų, kad kitos viešosios įstaigos gali būti socialinio verslo subjektu), įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto (pagal kurį socialinio verslo subjektas turi būti pelno siekiantis asmuo) neaišku, kurie juridiniai asmenys turi teisę įgyti socialinio verslo subjekto statusą, todėl įstatymo projekte juos reikėtų aiškiai apibrėžti. Priklausomai nuo socialinio verslo subjekto apibrėžimo reikėtų tikslinti ir jo veiklos bei nustatytų reikalavimų turinį.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

2

4

4

3

1

3

 

2

2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį reikėtų tikslinti kartu inkorporuojant įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatas arba vietoj 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto kriterijaus „siekia socialinio poveikio“ nurodyti 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

3

 

 

3. Įstatymo projekto 3 straipsnyje yra vardijamos socialinio poveikio sritys. Svarstytina, koks būtų šio siūlomo teisinio reguliavimo santykis su Socialinių įmonių įstatymo ar Užimtumo įstatymo reguliavimo sritimis.  Pvz., ar socialinės įmonė galėtų įgyti ir socialinio verslo subjekto statusą bei naudotis tiek socialinei įmonei, tiek socialinio verslo subjektams skirtoms skatinimo priemonėmis; taip pat neaišku, ar socialinio verslo subjektas galėtų naudotis Užimtumo įstatyme nurodytomis paramos priemonėmis.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

3

2

5

4. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę siūlytina tikslinti ir nurodyti amžių, kurį sukakęs asmuo laikomas pensinio amžiaus asmeniu.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

3

2

12

5. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 12 punkto formuluotę siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytais atvejai prievartos priemonės gali būti taikomos teisėtai (pavyzdžiui, policijos specialiųjų prievartos priemonių panaudojimas).

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

3

3

9

6. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 9 punkto formuluotę „jų vykdomos veiklos sąlygų gerinimas“ siūlytina tikslinti arba jos atsisakyti. Pažymėtina, kad neįgaliųjų vykdoma veikla (jeigu ji nepatenka į įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį), gali būti priskirta socialiniam verslui, o ją vykdantis subjektas įgyti socialinio verslo subjekto statusą, todėl pagal taip suformuluotą aptariamo punkto nuostatą, neįgaliųjų vykdomos veiklos sąlygos (ne tik pati veikla) būtų priskirtos visuomenės socialinei problemai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų asmenų analogiškos vykdomos veiklos sąlygos nebūtų priskirtos visuomenės socialinei problemai. Pavyzdžiui, ilgalaikiam bedarbiui pagrindu kreiptis dėl socialinio verslo statuso įgijimo būtų jo vykdoma gyvūnų globa, o neįgaliajam asmeniui kreiptis dėl socialinio verslo statuso įgijimo pagrindu būtų gyvūnų globa ir gyvūnų globos sąlygos. Taigi, vykdomos veiklos sąlygų gerinimas valstybės socialine problema būtų tik tada, jei tą veiklą vykdytų neįgalieji. Be to, formuluotė „jų vykdomos veiklos sąlygų gerinimas“ apimtų visas veiklas, įskaitant ir nurodytas įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje, todėl nuostata tobulintina ir šiuo aspektu.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

4

1

5

7. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma imperatyvi nuostata, pagal kurią socialinio verslo subjektas ekonominės veiklos ir socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasis (suteikdami galimybę pateikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis socialinio verslo subjekto vykdoma veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos veiklos (veiklų sritys) ne visada susijusios su asmenų individualaus pobūdžio socialinėmis problemomis (pavyzdžiui, klimato kaita, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, gyvūnų globa), o jeigu ir susijusios (pavyzdžiui, visuomenės sveikatos stiprinimas, ligų prevencija), įgyvendinti reikalavimą konsultuotis su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis ir įvertinti, kad jis tinkamai įgyvendintas, būtų sunku, todėl jį reikėtų tikslinti arba jo atsisakyti. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį, neįvykdžius šio reikalavimo (kriterijaus) socialinio verslo subjekto statusas nebūtų suteiktas, o pagal įstatymo projekto 7 straipsnį – šio statuso būtų netenkama.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

4

3

 

8. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laikoma, kad socialinio verslo subjektas siekia socialinio poveikio, jeigu šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų socialinio verslo subjekto darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad bendras darbuotojų skaičius gali kisti, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vidutinio šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų (darbuotojų) skaičiaus per tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, per kalendorinius metus), kuris leistų laikyti, kad  socialinio verslo subjektas siekia socialinio poveikio.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

4

3

 

9. Svarstytina, ar įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje nuoroda į šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį yra tinkama, nes socialinio poveikio sąvoka apibrėžta įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje.

 

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

4

5

4

1

 

10. Įstatymo projekto 4 straipsnyje yra nustatyti socialinio verslo subjekto veiklos kriterijai, todėl šio straipsnio 4 dalis laikytina ne šio straipsnio reguliavimo dalyku. Manytina, kad šios dalies nuostatos turėtų būti įstatymo projekto 5 straipsnyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo tekstas turi būti suprantamas ir aiškus, siūlytina šią dalį dėstyti vengiant pasikartojančių nuostatų apie nustatytas formas ir reikalingus dokumentus. Be to, įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad asmenys, siekiantys įgyti socialinio verslo subjekto statusą, įgaliotai įstaigai turi pateikti „ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytoje tvarkoje nurodytus dokumentus“. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimas dėl socialinio verslo subjekto statuso suteikimo arba nesuteikimo yra priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nurodytų dokumentų, patvirtinančių šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų sąlygų atitiktį, gavimo įgaliotoje institucijoje dienos. Iš abiejų projekto nuostatų nėra aišku, ar ekonomikos ir inovacijų ministras turėtų patvirtinti dvejas atskiras tvarkas, kuriose būtų nurodyti dokumentai, kuriuos turėtų įgaliotai institucijai pateikti asmuo, siekiantis įgyti socialinio verslo statusą. Kartu pastebėtina, kad reikalavimai bei formos yra nustatomos ne tvarkoje, bet tvarkos apraše, kurio pavadinimas turėtų būti rašomas iš didžiosios raidės.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

5

 

 

11. Įstatymo projekto 5 straipsniu ir kitais įstatymo projekto straipsniais viešajai įstaigai ,,Versli Lietuva“ nustatomi įgaliojimai suteikti juridiniams asmenims, atitinkantiems įstatymo reikalavimus, socialinio verslo subjekto statusą, priimti sprendimus dėl tokio statuso netekimo, viešai skelbti socialinio verslo subjektų ataskaitas ir pan. Iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių būtų finansuojamas tokių funkcijų vykdymas. Svarstytina, ar įstatymo projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo  2 straipsnio 4 dalies, 41 straipsnio nuostatas viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik tokioms viešosioms įstaigoms, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Iš projekto bei projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar projekte nurodyta viešoji įstaiga atitinka aukščiau minėtus Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus.

Pritarti

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

5

2

1

12. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotėje „siekiantis socialinio verslo statuso“ reikėtų įrašyti praleistą žodį „subjekto“ („siekiantis socialinio verslo subjekto statuso“).

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

6

 

 

13. Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatyta, kad socialinio verslo subjektas kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos pateikia savo metinės veiklos ataskaitą. Svarstytina, ar toks reikalavimas nesukels papildomos naštos šiems subjektams, ypač atsižvelgiant į tai, kad šio statuso galėtų siekti labai mažos, mažos, vidutinės įmonės.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

6

2

 

14. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti nuorodos į įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, nes joje tik atskleista socialinio poveikio samprata, o ne nurodyta informacija.

 

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

7

1

5

15. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pagrindą „nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų“ dėstyti atskirame punkte, nes įstatymo projekte siūloma formuluotė suponuoja, kad socialinio verslo subjekto statuso netenkama tik esant abiem 5 punkte nurodytiems pagrindams.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

7

2

 

16. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatą „Jeigu nustatomas mažareikšmis šio įstatymo reikalavimų socialinio verslo subjektui pažeidimas“ reikėtų tikslinti, nes teisės požiūriu ji nesuprantama. Jeigu čia norėta nustatyti socialinio verslo subjekto, kuris pažeidė šio įstatymo reikalavimus, tačiau pažeidimai pripažinti mažareikšmiais, pareigas, normą atitinkamai reikėtų tikslinti.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

7

 

 

17. Svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų numatyti taisyklių, kada socialinio verslo subjekto statuso netekęs juridinis asmuo gali vėl kreiptis dėl šio statuso suteikimo (analogiškas pastebėjimas taikytinas ir dėl atvejų, kada atsisakoma šį statusą suteikti).

 

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

8

1

2

1

2

18. Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 2 punkto formuluotės „teisė gauti“ tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindu gali būti perduotas laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis.

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

8

1

3

19. Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta viena iš skatinimo formų - viešųjų paslaugų socialiniam verslui teikimas Įgaliotoje įstaigoje, verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas. Neaišku, kaip šiuo atveju pasireikštų skatinimas, nes viešosios paslaugos nurodytose institucijose turi būti ir šiaip užtikrinamos pagal jų steigimo dokumentus. Tuo pačiu pastebėtina, kad kitos šiame straipsnyje nurodytos skatinimo formos gali būti numatytos specialiuose įstatymuose ar savivaldybių institucijų priimamuose sprendimuose, vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas, todėl svarstytina, ar šioms skatinimo formoms taikyti būtinas visiškai naujas teisinis reguliavimas.

Pritarti

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-05-17

 

 

 

20. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kad teikiamu įstatymo projektu valstybės (savivaldybių) turtas panaudos pagrindais galės būti perduodamas socialinio verslo statusą turintiems privatiems juridiniams asmenims, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.

Pritarti

 

3.      Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba,

2019-06-17

3

2

3

Argumentai:

LiJOT atkreipia dėmesį į finansinius sunkumus, kurie iš esmės nesikeičia vaikui (įvaikiui) sulaukus 8 metų, patiriamus tėvų (įtėvių), vaiko globėjų ar rūpintojų.

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) tėvų (įtėvių), vaiko globėjų, rūpintojų, kurie vieni augina vaiką (įvaikį) iki 18 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenų, prižiūrinčių sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar  nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai;“

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

2.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba,

2019-06-17

3

2

4

Argumentai:

LiJOT pažymi, kad vyresnio amžiaus riba yra laikomi 55 metrai, o ne 50 metai. 50 metų riba iš esmės niekaip neapibrėžia asmens galimybių pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje.

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) vyresnių kaip 55 metų asmenų;“

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

3.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba,

2019-06-17

3

2

10

Argumentai:

LiJOT atkreipia dėmesį, kad jauni asmenys, kurie niekur nesimoko neturėtų tapti socialiai pažeidžiama grupe, kuriai turėtų būti siekiama socialinio poveikio. Siūloma patikslinti sąvoką ir grupę, kuriai turi būti daromas socialinis poveikis, įvardijant ją kaip niekur nesimokančią ir nedirbančią, nes šios sąlygos sudaro aplinkybes jaunam asmeniui patirti socialinę atskirtį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) nedirbančių, nesimokančių (švietimo sistemoje nedalyvaujančių) ir mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunų asmenų iki 29 metų (įskaitytinai);“

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

4.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba,

2019-06-17

4

2

1

Argumentai:

Pažymėtina, jog parengtame LR Socialinio verslo plėtros įstatymo projekte nėra nurodoma, jog socialinio verslo subjektai, vykdydami veiklą, turi kurti teigiamą ir pamatuojamą socialinį poveikį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės ir viešosios įstaigos, kuriose valstybė ar savivaldybė(s) yra savininkė(s) ar turi daugiau kaip pusę arba daugiau balsų šių įstaigų visuotiniame dalininkų susirinkime;“

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

5.

Dalia Mikalauskaitė,

2019-06-25

4

3

 

Argumentai:

Žinant, kad dauguma sudėtingesnių negalių asmenų dėl sumažėjusio savarankiškumo gyvena socialinėje atskirtyje ir patiria papildomus sunkumus, todėl siekiant užtikrinti lygias galimybes, jiems yra būtina kito asmens, t. y. asmeninio asistento (ir/ar padėjėjo) pagalba visose gyvenimo srityse. Todėl prašau pritarti teikiamam Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto XIIIP-3458 4 straipsnio 3 dalies patikslinimui/papildymui.

Pasiūlymas:

„3. Laikoma, kad socialinio verslo subjektas siekia šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto socialinio poveikio, jeigu šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų socialinio verslo subjekto darbuotojų,. Išskyrus asmenų su negalia atvejus – kai 50 procentų visų verslo subjekto darbuotojų gali sudaryti asmenys su negalia kartu su asistentais ir/ar padėjėjais.“

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2019-06-19

3

1

 

Projekto XIIIP-3458 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...Socialinio poveikio gali būti siekiama asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, integracijos srityje ir (arba) vykdant veiklą, kuria sprendžiamos visuomenės socialinės problemos šio straipsnio 3 dalyje nurodytose srityse...>. Projekte nėra nustatyta, kuo vadovaujantis yra nustatomos socialinės problemos ir kokia institucija kiekvienoje konkrečioje srityje turėtų jas identifikuoti. Kadangi Lietuvoje nėra oficialaus dokumento, kuriame būtų identifikuotos esamos visuomenės socialinės problemos, neaišku, kaip bus vertinama, ar konkreti veikla sprendžia kokią nors socialinę problemą. Socialinės problemos sprendimas yra vienas iš kriterijų, pagal kurį vertinamas socialinis poveikis, todėl neidentifikuotos ir visuotinai oficialiai nepatvirtintos bei nepripažintos socialinės problemos neleistų įvertinti socialinio poveikio, kaip kriterijaus, pagal kurį suteikiamas socialinio verslo subjekto statusas.

Siekdami aiškaus ir skaidraus statuso suteikimo proceso siūlome nustatyti, pagal kokius oficialius duomenis bus nustatoma, ar veikla sprendžia visuomenės socialinę problemą.

Pritarti

 

2.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2019-06-19

3

3

4

5

 

Projekto XIIIP-3458 3 straipsnio 3 dalyje yra išvardintos sritys, kuriose norint gauti socialinio verslo subjekto statusą turėtų būti sprendžiamos socialinės problemos. Manome, kad išvardintos sritys nepakankamai aiškios ir neaišku kuo vadovaujantis jos pasirinktos. Kai kurios sritys labai konkrečios ir nors yra problemiškos, tačiau nesusiję su socialinių problemų sprendimu, o gali būti naudojamos kaip priemonės socialinėms problemoms spręsti, pavyzdžiui:

1.       3 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta gyvūnų globa.

2.       Kai kurios nurodytos sritys labai plačios, o kai kurios labai konkrečios, pavyzdžiui, tame pačiame punkte nustatytas efektyvus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas bei klimato kaita.

3.       Kai kurios nurodytos sritys dubliuoja viena kitą, pavyzdžiui, 4 punkte nurodyta ligų prevencija, kuri apima 5 punkte nurodytą visuomenės sveikatos stiprinimą ir sveikos gyvensenos skatinimą, tačiau yra nepaminėtų sričių ir socialinių problemų, pavyzdžiui, visuomenės senėjimo, nedarbo ir pan.

Siekdami skaidraus socialinio verslo subjekto statuso suteikimo proceso siūlome tikslinti Projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nustatytos sritys yra subjekto veiklos vertinimo kriterijus, kuriuo vadovaujantis bus suteikiamas socialinio verslo subjekto statusas, o nepakankamai aiškūs kriterijai yra korupcijos rizikos veiksnys.

Pritarti

 

3.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2019-06-19

4

1

2

<...> Atlikę Projektų antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

Projekto XIIIP-3458 2 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad <... Socialinis poveikis – pokytis, kurį patiria visuomenė ar jos grupė dėl ūkio subjekto vykdomos veiklos bent vienoje iš šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų sričių...>. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vienas iš socialinio verslo subjekto statuso suteikimo kriterijų yra tai, kad subjektas savo veikla siekia socialinio poveikio. Manome, kad vien subjekto ketinimas daryti socialinį poveikį nėra pakankamas kriterijus, kad verslas būtų pripažintas socialiniu:

1.   Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad nėra nustatyta, kaip šis kriterijus gali būti matuojamas, bei pripažįstama, kad šiuo metu nėra nustatytos socialinio poveikio daromo pokyčio vertinimo metodikos, tačiau paaiškinta, kaip jis turėtų būti matuojamas. Projekte ar įgyvendinamuosiuose teisės aktuose tokia metodika nereglamentuota, todėl neaišku, kaip statusą suteikianti Įgaliota institucija turėtų vertinti, ar verslo subjektas atitinka šį kriterijų. Aiškios ir pamatuojamos kriterijaus reikšmės turėtų būti nustatomos įstatyme, o jų vertinimo procedūros ir metodika įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

2.   Taip pat iš nuostatos neaišku, kokio lygio ir trukmės socialinis poveikis turėtų būti, kad verslo subjektui socialinio verslo statusas būtų suteikiamas. Atkreipiame dėmesį, kad socialinis poveikis, kaip pokytis, gali būti teigiamas ir neigiamas, tačiau Projekte nenustatyta, kad socialinis poveikis socialinei problemai turi būti teigiamas. Vertinamojo pobūdžio kriterijai, kuriems nenustatyti objektyvūs vertinimo matai, yra korupcijos rizikos veiksnys, kadangi skirtingiems subjektams tose pačiose situacijose gali būti priimti skirtingi sprendimai suteikti ar nesuteikti socialinio verslo subjekto statusą. Siūlome tobulinti Projekto nuostatas ir nustatyti aiškius ir pamatuojamus subjekto statuso atitikties kriterijus.

Pritarti

 

4.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2019-06-19

4

5

4

1

 

Projekto XIIIP-3458 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, pagrindžiantys socialinio verslo subjekto planuojamą vykdyti socialinį poveikį ir detalizuojantys, kaip socialinio verslo subjektas prisideda ir (ar) prisidės prie visuomenės socialinių problemų sprendimo, bus nurodyti ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytoje tvarkoje, o 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio verslo subjekto statusą suteikia viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ ekonomikos ir inovacijų ministro socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Kadangi minėtų įgyvendinamųjų teisės aktų projektai nėra parengti, nėra galimybės antikorupciniu požiūriu įvertinti socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo bei dokumentų, pagrindžiančių socialinio verslo subjekto planuojamą vykdyti socialinį poveikį ir detalizuojančių, kaip socialinio verslo subjektas prisideda ir (ar) prisidės prie visuomenės socialinių problemų sprendimo, todėl, kai tokie įgyvendinamieji teisės aktai bus parengti, būtina atlikti jų antikorupcinį vertinimą. <...>

Pritarti

 

5.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2019-06-19

5

7

4

 

Projekto 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad socialinio verslo subjekto statusas suteikiamas neterminuotam laikui. Atsižvelgiant į tai, kad socialiniam verslo subjektui kaip skatinimo priemonė numatyta galimybė gauti valstybės ir savivaldybės turtą panaudos pagrindu, statuso suteikimas neribotam laikui yra ydingas antikorupciniu požiūriu:

1.   Pagal šį projektą yra rizika, kad subjektai socialinio subjekto statuso sieks, ne turėdami tikslą spręsti socialines problemas, o norėdami išimties tvarka gauti valstybės ar savivaldybių turtą.

2.   Taip pat neaišku, kaip būtų vertinama situacija, kai verslo subjektas, turintis statusą, pasiektų nustatytus tikslus, ar socialinė problema, prie kurios sprendimo subjektas turėtų prisidėti, taptų neaktuali ar išspęsta.

Manome, kad tikslinga numatyti ir terminuotus statuso suteikimo atvejus bei koreguoti Projekto 7 straipsnio nuostatą, kurioje nustatyti statuso netekimo pagrindai, ir nurodyti, kad statuso netenkama, kai sprendžiama socialinė problema tampa nebeaktuali ar pasiekiami numatyti veiklos tikslai.

Pritarti

 

6.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2019-06-19

6

3

 

Projekto XIIIP-3458 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...Socialinio verslo subjektas informaciją apie šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimą Įgaliotai įstaigai turi pateikti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos...>. Pagal šią nuostatą, socialinio verslo statusą turintis subjektas turėtų pats informuoti Įgaliotąją instituciją, kad pagal susidariusias aplinkybes jis nebeatitinka socialinio verslo subjektui taikomų kriterijų. Pareigos perdavimas suinteresuotam subjektui teikti informaciją apie jam nenaudingas aplinkybes yra diskutuotinas dėl jo efektyvumo ir ydingumo antikorupciniu požiūriu:

1.   Projekte nėra numatytų kitų kontrolės procedūrų, išskyrus metines ataskaitas dėl subjekto veiklos socialinio verslo kriterijams atitikties tikrinimo.

2.   Pareigos perdavimas suinteresuotam subjektui teikti informaciją apie jam nenaudingas aplinkybes gali sudaryti situacijas, kai subjektas einamųjų metų sausio mėnesį nebeatitiktų jam keliamų kriterijų, toliau visus metus naudotųsi lengvatomis ir skatinimo priemonėmis, o tik po metų nepateikus ar nepatvirtinus pateiktos ataskaitos, jam būtų atimamas socialinio verslo subjekto statusas. Tokioje situacijoje jokių pasekmių tokiam subjektui nekiltų, nes projekte nėra numatytų sankcijų už šios pareigos nevykdymą.

Siūlome nustatyti daugiau kontrolės mechanizmų ir numatyti, kad atsiradus nurodytoms aplinkybėms socialinio verslo subjekto veikloje tretieji asmenys automatiškai informuotų apie tai Įgaliotąją instituciją, o socialinio verslo subjektui, pačiam neinformavusiam per nustatytą terminą, būtų taikomos sankcijos, pavyzdžiui, bauda lygi suteiktų lengvatų ir skatinimo priemonių per laikotarpį, kai subjektas neatitiko kriterijų, vertei ar pan.

Pritarti

 

7.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2019-06-19

8

 

 

Projekto XIIIP-3458 8 straipsnyje nustatyta, kad socialinio verslo subjektui paskatinti jam suteikiama teisė gauti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos pagrindu. Analizuojamoje nuostatoje nėra nurodyta, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą gali gauti socialinio verslo subjektas panaudos pagrindu. Iš projektų aiškinamojo rašto darytina išvada, kad tai būtų nekilnojamasis turtas, kurio socialinio verslo subjekto naudojamo nekilnojamojo turto nuomos išlaidos būtų pakeičiamos neatlygintina panauda. Pagal analizuojamą nuostatą panauda gali būti suteikiama ir kilnojamajam turtui, t. y. automobiliams, įrenginiams, prietaisams ir pan., todėl siekdami aiškumo siūlome tikslinti šią nuostatą ir nurodyti, kokį tiksliai turtą panaudos pagrindais galėtų gauti socialinio verslo įmonės.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu yra parengtas ir svarstomas Seimo komitetuose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622(2), kuriame numatoma susiaurinti subjektų, kuriems gali būti perduodamas turtas panaudos pagrindais, sąrašą ir socialinio verslo subjektas pagal svarstomą projektą tokia teise pasinaudoti negalėtų.

Pritarti

 

8.

Konkurencijos taryba,

2019-06-05

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(1)        Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba gavo Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto raštą Nr. S-2019-3291 (toliau – Raštas), kuriuo Konkurencijos tarybos prašoma pagal kompetenciją pateikti nuomonę dėl  Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458 (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-3459 (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2460 (toliau – Turto valdymo įstatymo projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai).

(2)        <...>

(3)        Įstatymo projekte socialinis verslas apibrėžiamas kaip „ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei ar jos grupei naudingų tikslų ir socialinio poveikio ir iš kurios uždirbamas pelnas ir jo dalis skiriama šiam poveikiui pasiekti“.

(4)        Ūkio subjektams, atitinkantiems socialinio verslo subjekto veiklos kriterijus, gali būti teikiama Įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodyta parama, pavyzdžiui, teisė gauti valstybės turtą panaudos pagrindu pagal Turto valdymo įstatymo projektą; rezervuota teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kaip tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo projekte; teisė gauti viešąsias paslaugas viešojoje įstaigoje „Versli Lietuva“ (Įgaliotoji įstaiga), verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas; teisė į kitas skatinimo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Taip pat Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad  socialinio verslo subjektui gali būti teikiamos šios savivaldybių skatinimo formos: vietinių rinkliavų lengvatos; teisė gauti savivaldybių turtą panaudos pagrindu; kitos savivaldybių institucijų nustatytos skatinimo formos.

(5)         Įstatymo projekte numatyta, kad skatinimo priemonės taikomos tiek, kiek jos suderinamos su 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1) (toliau – Reglamentas) nuostatomis. Visgi, pažymėtina, kad į kitus Įstatymų projektus nėra perkelta nuostata, kad teikiama parama turi atitikti Reglamento nuostatas, todėl neaišku, kaip bus užtikrinta priemonės taikymo atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams, pavyzdžiui, jeigu būtų viršyta de minimis pagalbos riba turto perdavimo atveju.

(6)        Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis, įtvirtinantis pagrindinius ūkinės veiklos ir konkurencijos laisvės apsaugos principus, numato, kad: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. <...> Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. <...>“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnį savo praktikoje yra pažymėjęs, kad: „sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę“[1].

(7)        Sąžiningos konkurencijos apsaugos principas numatytas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba, vertindama viešojo administravimo subjektų priimamų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį Konkurencijos įstatymo reikalavimams, vadovaujasi šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, nurodančia, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

(8)        Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį, kad pagal numatomą teisinį reguliavimą, remiantis Įstatymo projekto 8 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu, socialinio verslo subjektai galimai būtų privilegijuojami kitų ūkio subjektų, vykdančių tokią pačią arba panašią veiklą atžvilgiu. 

(9)        Įstatymo projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu sukuriamos palankesnės sąlygos socialinio verslo subjektui neatlygintinai panaudos pagrindu gauti valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą. Viešųjų pirkimų įstatymo projektu socialinio verslo subjektams sukuriama rezervuota teisė dalyvauti supaprastintuose pirkimuose, tokiu būdu suteikiant jiems išimtines teises bei ribojant konkuruojančių ūkio subjektų galimybes dalyvauti pirkimuose. Konkurencijos tarybos nuomone ir kitos Įstatymo 8 straipsnyje numatytos socialinio verslo skatinimo formos gali būti laikomos privilegijuojančiomis socialinio verslo subjektus. 

(10)     Atsižvelgdama į išdėstytą, Konkurencijos taryba abejoja dėl siekiamo įtvirtinti reguliavimo ir jo pagrindimo, todėl siūlome atsisakyti Įstatymų projektų nuostatų, kurios privilegijuoja socialines įmones.

<...>

Pritarti

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad:

1.   Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyta, kad vienas iš pagrindinių principų, kuriuo vadovaujamasi teisėkūroje yra aiškumas, todėl teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, o iniciatorių pateikto Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458 (toliau – Projektas) nuostatos keltų praktinių taikymo problemų su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nes nėra aišku, kokia apimtimi reguliavimas būtų taikomas juridinių asmenų, kuriems suteiktas socialinės įmonės statusas pagal Socialinių įmonių įstatymą, atžvilgiu, taip pat neaiškus siūlomo teisinio reguliavimo santykis su Užimtumo įstatymo nuostatomis, o Projekte numatytos socialinio verslo skatinimo formos jau gali būti numatytos specialiuose įstatymuose ar savivaldybių institucijų priimamuose sprendimuose;

2. Projekte nėra aišku, kurie juridiniai asmenys turės teisę įgyti socialinio verslo statusą, trūksta teisinio aiškumo, kokiomis sąlygomis ir tvarka socialinis verslas 80 proc. pelno privalės reinvestuoti į socialinio poveikio vykdymą (socialinių problemų sprendimą), siekis Projekte įvirtinti socialinį poveikį – kaip pokytį, kurį patiria suinteresuotosios šalys ar visuomenė dėl socialinio verslo subjekto vykdomos veiklos, neturi konkretaus ir aiškaus socialinio poveikio lygio, trukmės, išmatuojamų kriterijų ar socialinio poveikio daromo pokyčio vertinimo metodikos, taip pat šalies mastu nėra oficialaus dokumento, reglamentuojančio esmines visuomenės socialines problemas, dėl ko neįmanoma įsitikinti kaip bus vertinama socialinio verslo subjekto vykdoma veikla, sprendžiant visuomenės problemas  Projekte suformuluotose srityse;

3. Seime 2019 m. liepos 25 d. priimtu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu Nr. XIII-2398 yra susiaurintas subjektų, kuriems gali būti perduodamas turtas panaudos pagrindais, sąrašas, todėl siūlytina ieškoti kitų skatinimo būdų, nes Projekte suformuluota esminė paskata – valstybės ar savivaldybės turto suteikimas panaudos pagrindais – iš naujo padidintų panaudos subjektų skaičių, tokiu būdu apsunkinant laipsnišką perėjimą prie visiško turto panaudos atsisakymo, nors Valstybės kontrolė dar 2018 m. sausio 24 d. valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ Nr. VA-2018-P-60-8-1 rekomendavo Vyriausybei maksimaliai apriboti valstybės nekilnojamojo turto panaudos galimybes ir ateityje apskritai atsisakyti turto panaudos, nes panauda šalia visuomenei naudingos veiklos ūkine veikla užsiimantiems subjektams suteikia privilegijas arba diskriminuoja (gali diskriminuoti) atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir sudaro nevienodas konkurencines sąlygas tam tikroje rinkoje veikiantiems subjektams,

4. taip pat įvertinant Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, grąžinti Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 iniciatoriams tobulinti.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Vaičekauskas.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                              Ingrida Šimonytė

 

 

 

 

 

 

 

(Komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė ir patarėja Asta Rubežė)


[1] Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 23/05-18/07.