LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 359
STENOGRAMA
2019 m. gruodžio 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. LIESYS
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF*). Laba diena, gerbiami kolegos, pradedame popietinį šios dienos darbotvarkės klausimų sprendimą. Prašau registruotis. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. (Gongas) Pradedame posėdį.
L. Kasčiūnas per šoninį mikrofoną. Prašome.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš turiu tokį labai paprastą prašymą. Ar būtų galima 2-7 klausimą, kuris yra susijęs su europine konvencija, konvenciją palikti, kaip yra, o tuos du klausimėlius, kurie susiję su Sporto įstatymu ir Administracinių nusižengimų kodeksu, tiesiog perkelti ir priėmimą daryti nuo 15 val. 30 min., ne nuo 15 valandos, o nuo 15 val. 30 min., tiesiog sukeisti vietomis? Ar būtų galima bendru sutarimu? Čia tiesiog techninis dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar balsuojame, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. (Šurmulys salėje) Dėl darbotvarkės klausimų eiliškumo pakeitimo. Kas už, prašome balsuoti, kas prieš ne… (Balsai salėje) Eiliškumą galima. Dėl eiliškumo. (V. Gureckienė: „Galima, galima, klausimų įrašyti negalima…“) Nepritarta vienu balsu. Dėkojame.
14.02 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3755(2) (priėmimas)
Skelbiu darbotvarkės klausimą – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3755(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Prašom. (Balsas salėje) Jeigu pasiūlymų… Rimante, dėmesio, pasiūlymų nėra. (V. Gureckienė: „Pastraipsniui.“) Kas čia atsitiko? Palaukite sekundėlę! Baigsime šitą klausimą. Klausiančių nėra. Dėl motyvų? Nėra. Dabar taip, 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. 2 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso nėra užsirašiusių dėl motyvų. Balsuojame. Priėmimas.
Užsiregistravo 65, balsavo 65: už – 60, prieš nėra, susilaikė 5. Balsavimui neužteko balsų. Atidedame balsavimą vėlesniam laikui. (Balsai salėje)
14.04 val.
Darbo kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2132(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Darbo kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2132(2). Taip pat pranešėja yra… Dėl straipsnių.
Dėl 1 straipsnio pakeitimų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkojame, priimta.
Motyvai dėl viso – T. Tomilinas. Prašom. Nėra. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, paprasčiausiai manau, kad tai yra perteklinis įstatymas, kadangi tiek tėveliai, tiek mamytės gali vaiko priežiūros atostogas imti iki dvejų metų. Laikausi nuostatos, kad šita pataisa gali atsisukti prieš pačius darbuotojus, kurie dirba ypač privačiame versle. Paprasčiausiai darbdaviai galės tempti neduodami tų atostogų, o po to iš viso nepasinaudos. Idėja buvo pirmą mėnesį ir tada negali ko nors sugalvoti kitaip. Iš pradžių praplėtė Seimas iki trijų, o dabar jau yra iki metų.
Todėl aš ir siūlau. Jis yra perteklinis, nes, kaip sakiau, vaiko priežiūros atostogos yra laisvai pasirenkamos, kada nori ir kas nori. Tikrai nebalsuosiu prieš, bet susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkojame. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, taip susiklostė, kad mano dukra gyvena Švedijoje. Štai koks yra švediškas reguliavimas šitų atostogų, kadangi dar turiu ir anūkę, pusiau lietuvaitę, pusiau švedę.
Tai štai tėvui ir motinai kartu yra suteikiama 420 atostogų dienų ir tas atostogas tėvai gali panaudoti iki tol, kol vaikui sueis 12 metų. Teoriškai gali būti taip, kad mama atostogauja mėnesį, tai yra pasiima mėnesį atostogų, o likusias 390 dienų ir mama, ir tėvas pasiima, kai vaikui sueina 11 metų. Štai toks laisvas, sakyčiau, liberalus reglamentavimas, kad tėvai gali apsispręsti ir jiems duodama 12 metų apsispręsti, kada jie norės pasiimti šitas atostogas.
Taigi siūlymas išplėsti nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, mano manymu, yra ėjimas ta kryptimi. Aš tikrai nesiūlau iki 12 metų, tačiau tai yra judėjimas ta kryptimi, kai tėvas nėra suvaržomas, kad tėvystės atostogas privalo priimti, pasiimti per tris mėnesius. O gal jis tuo metu išvykęs, gal jam kokie neatidėliotini darbo reikalai ir jis negali.
Dabar duodami metai laiko apsispręsti ir tai yra geriau, negu buvo iki šiol. Todėl, nemenkindamas A. Syso minčių, prašau nemenkinti ir mano argumentų ir siūlau balsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, kaip visada, geromis intencijomis ne visada gauname gerus rezultatus. Iš principo šito įstatymo ir anksčiau prasmė buvo suteikti galimybę tėvams realizuoti savo teises, priežiūrą tada, kai vaikui labiausiai reikia, arba tuo atveju, jeigu įvyksta įvaikinimas, kai irgi labiausiai reikia pirmaisiais metais.
Iškilo problema, kad tai ne visada gali gerai realizuoti tie, kurie tarnauja, nes būna tokių užduočių, kad negali nei atšaukti tų žmonių, nei nieko. Mes išsprendėme šitą problemą, bet pradėjome spręsti per Darbo kodeksą ir padarėme taip, kaip sakoma, faktiškai dabar bet kada galima pasiimti tas atostogas, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir visi kiti sako, kaip jūs realizuosite.
Kitas dalykas. Tokiu atveju iš viso pasidaro košė, dėl ko, ir motyvacija dėl ko, neaišku, darbdaviams neaišku, dėl ko kada nori, tada pasiimi, kada šauna į galvą. Tu iš viso gali vaiko neprižiūrėti, jo neauginti, staiga prisimeni – o, aš tėvelis, ai, aš dar atostogų nepanaudojau. Bet tu visiškai neprisidėjai prie savo šeimos nei ugdymo, nei priežiūros – prie nieko. Tu nepadėjai nei savo mamai, nei savo žmonai. Tai yra nepadėjai savo žmonai, niekuo tu nepadėjai. Bet prisiminei, kad tu tėvelis ir dar nepanaudojai.
Tai štai dabar mes sukuriame tokią sistemą. Aš labai abejoju, ar mes čia turėtume dabar eiti per Darbo kodeksą. Komitete siūlėme pataisyti Krašto apsaugos įstatymą, kuriame galima įvesti specialią reglamentaciją būtent tų atvejų. Dabar mes išplauname pačią esmę to, dėl ko mes ir norėjome, kad tėvai padėtų vienas kitam auginti vaikus.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, sugrįždamas prie to, kuo baigė ponas R. J. Dagys, kad iš tiesų šių atostogų tikslas yra padėti vienas kitam auginti vaikus, čia šiuo atveju jau sakau kaip šiuo metu devynių mėnesių kūdikio tėvas, kad iš tiesų turėjau galimybę paimti tą mėnesį atostogų per pirmus tris mėnesius, bet pasakysiu jums labai atvirai, kad per pirmus tris mėnesius aš net ir galėdamas paimti tas atostogas… Mano žmonai nereikėjo tų atostogų per pirmus tris mėnesius, nes pirmus tris mėnesius kūdikis tik miega ir valgo. Net ir norint kuo nors labai padėti ar kuo nors labai prisidėti prie kūdikio rūpybos, paprasčiausiai nėra kuo prisidėti, kai esi priverstas vis tiek tuo metu būti atostogose. Tačiau kai devintas, dešimtas ar vienuoliktas mėnuo, tu gali paimti tas atostogas ir padėti žmonai, moteriai, kai iš tiesų labiausiai to reikia, kai kūdikis šliaužioja, gaudo viską, į burną dedasi ir panašiai, iš tiesų tuo metu yra pats sunkiausias buvimas su tuo kūdikiu. Kūdikis vis tiek iki metų yra kūdikis. Aš sutinku, kad iki 12 metų, kaip minėjo E. Gentvilas, galbūt yra šiek tiek per didelis laiko tarpas, tačiau iki metų pasirinkti mėnesį, kada nori tėvai paatostogauti, mano nuomone, vienas iš racionaliausių šios kadencijos Seimo pasiūlymų, kuriam mes turime galimybę dabar pritarti.
Be to, jeigu grįžtame prie paties apibrėžimo, kaip aš ir minėjau po svarstymo per šoninį mikrofoną, taip mes labiausiai pritraukiame sąvoką „tėvystės atostogos“ prie turinio. Nes pirmus mėnesius pabandykite prižiūrėti vaiką ir pabandykite prižiūrėti dvyliktą mėnesį, suprasite, kad pirmus mėnesius daug mažiau tas dalykas kvepia atostogomis negu paskutinį dvyliktą mėnesį. Todėl labai džiugu, kad taip mes turinį šiek tiek pritraukiame prie formos. Taigi siūlau kolegoms pritarti ir įsiklausyti į tuos argumentus, kuriuos minėjau tiek aš, tiek E. Gentvilas.
PIRMININKAS. Dėkojame. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Kas gali prieštarauti, kad ryšis tarp tėvų ir vaikų yra svarbi jauno žmogaus augimui emocinė būsena. Mums gal tikrai nereikia čia 12 metų kaip Švedijoje, bet bent jau sudaromi žingsniai Lietuvoje pagal galimybes tokį emocinį ryšį tarp tėvų ir vaikų ankstyvojoje vaikystėje stiprinti. Įsivaizduokite, dar būna ir išskirtinių atvejų. Sakykime, jūrininkas, išvykęs keturiems, penkiems mėnesiams į reisą, net ir nepasinaudotų ta galimybe pabūti su savo vaiku ilgiau. Todėl kuo ilgesnis tas laikas ir kuo tėvui suteikiama didesnė galimybė bendrauti ankstyvame amžiuje su savo vaikais, tuo yra geresnis ir tėvų noras turbūt tų vaikučių daugiau turėti. Todėl visas šias abejones reikia atmesti ir tikrai palaikyti teisingą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mes visi auginome vaikučius, aš pati auginau, iki trijų mėnesių turėjau būti namie, ir, be abejo, tas iki metų… manau, racijos yra. Vis dėlto kiekviena šeima, ypač jauna šeima, gali planuoti, kada tėčiui paimti atostogas ir pabūti kartu su vaikučiu. Nesutinku, kad tas ryšys būtų prarastas, jeigu tos atostogos būtų nepaimtos, kol vaikui sukaks trys mėnesiai. Tas ryšys išlieka, jei visą laiką užsiima su vaikučiu, žaidžia, ir po metų, ir po dvejų, ir po trejų, ir kol vaikas užaugs. Todėl aš raginu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 90, balsavo 88; už – 86, prieš – 2, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.15 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3755(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, noriu sugrįžti prie projekto Nr. XIIIP-3755, neužteko balsų, buvo tik 65 užsiregistravę. Balsuojame dėl priėmimo. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, kas už, kas prieš – pareikškite savo nuomonę.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 85, balsavo 84: už – 76, prieš nėra, susilaikė 8. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3755) priimtas. (Gongas)
14.16 val.
Šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3436(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Šeimos stiprinimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3436(2). Pranešėja – R. Baškienė. Jeigu galima, prašom į tribūną.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriuo buvo teigiama, kad įsteigus biudžetinę įstaigą, kad tam būtų tinkamai pasiruošta, siūlė vėlesnį laiką. Komitetas nepritarė Teisės departamento pasiūlymui teigdamas, kad įsigaliojus įstatymui, o kai jis tik įsigalios, tada tik galės vykdyti visas kitas funkcijas ir Nacionalinė šeimos taryba galėtų būti įsteigta. Kandidatai bus siūlomi iš savivaldybių, mokslo, studijų institucijų, organizacijų, tyrinėjančių šeimos politikos klausimus, nepriekaištingos reputacijos asmenys. Todėl iš tikrųjų yra pagrįsti komiteto teiginiai ir prašau pritarti komiteto pozicijai.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Galime. Ačiū, visas priimtas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip. Dar noriu atkreipti dėmesį, kad Teisės departamentas atkreipė dėmesį dėl asignavimų, ar jie yra paskirti. Noriu užtikrinti, kad valstybės biudžete pagal mūsų Socialinių reikalų ir darbo komiteto kreipimąsi Vyriausybė skyrė 62 tūkst. eurų nuo sausio 1 dienos naujai steigiamos biudžetinės įstaigos Nacionalinės šeimos tarybos veiklai finansuoti. Todėl tikrai galime tam pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame, dėkojame. Dėl motyvų prašom. Gerbiama V. Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, niekas negalėtų paneigti, kad būtent šeima yra tautos lopšys. Jeigu turime Etninės kultūros tarybą, Nacionalinės sveikatos tarybą, tai tikriausiai tokios tarybos nebūtų reikalingos, jeigu nebūtų šeimų, jeigu jose negimtų vaikai, jeigu jose neaugtų žmogus plačiąja prasme. Manau, seniai atėjo laikas turėti tokią tarybą ir leisti jai veikti, suteikti teisines prielaidas ją sukurti ir jai veikti. Tikrai esu įsitikinusi, jog pritarsime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad šitai institucijai, dar vienai biurokratinei institucijai, biudžetinės lėšos rastos. Bet aš nuosekliai pasisakau prieš šitą įstatymą dėl dviejų priežasčių. Pirmoji yra tai, kad tai yra dar viena biurokratinė organizacija. Labai keista, kad dabar svarstome biudžetą ir viešajam sektoriui beveik visiems trūksta pinigėlių. Vaiko pinigų didinimas nuo liepos 1 dienos. Aš manau, kad ir atlyginimai, vaiko pinigai – tai yra konkreti pagalba šeimai. O dar vienas biurokratas, kuris stiprins šeimą, na, aš nežinau, kaip jam tai seksis. Todėl labai keistai atrodo, kad nerandame pinigų šeimoms stiprinti per jų materialinę gerovę, per geresnį finansavimą, per geresnes darbo sąlygas ir kitus dalykus, bet bandome viską biurokratizuoti.
Antras dalykas, dėl kurio nepritariu, tai yra šitos tarybos formavimas. Aš manau, kad čia bus prilaužyta labai daug iečių, nes aiškios atrankos kriterijų nėra. Turbūt kieno garsesnis balsas bus arba didesnis lobizmas Seime ar dar kur nors, ar ministerijoje, kuri formuos šitą tarybą, tie ir užims tam tikras dominuojančias pozicijas. Manau, kad nuo to tikrai šeimoms linksmiau ir laimingiau nebus. Todėl pasisakau ir balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame. P. Urbšio nėra. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas Algirdai, čia nereikės milijoninių lėšų, reikės 62 tūkst. eurų. Aš manau, kad vis dėlto mes turime skirti deramą vietą mūsų politikoje šeimai, nes aš dar vis manau ir manysiu, kad šeima tikrai yra mūsų visuomenės pagrindinė ląstelė. Aš pasisakau už šio įstatymo priėmimą ir galvoju, kad tai prisidės prie mūsų šeimos politikos stiprinimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. V. Čmilytės nėra. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, politika yra visada prioritetų pasirinkimas. G. Vasiliauskas, kolega iš Žmogaus teisių komiteto, vakar moderavo diskusijai „Moterų žmogaus teisės Lietuvoje 2019 m.“ Aibė ekspertų pranešimų apie tai, kaip iš tikrųjų Lietuva čiuožia žemyn, per metus iš 19 vietos nučiuožėme į 23 vietą Europos Sąjungoje pagal lygybės indeksą.
Yra dar skaudesnių faktų Lietuvoje, kad nuo 2005 metų Lietuva vienintelė Europoje pasiekė ne pažangą, o moterų teisių regresą. Mes tiems klausimams nerandame pinigų, nerandame iš tikrųjų prioritetų, bet Lietuvoje dabar yra užsiimta pseudoinstitucijų kūrimu, kurios saugo šeimą, kai Lietuvos moterys iš esmės patiria didelę didelę diskriminaciją, apie tai kalba konferencijose, kviečia į rezoliucijas… ir pasisako apie iš tikrųjų fiktyvių priemonių kūrimą moterų teisėms ginti, lygybės politikai didinti. Tuo tarpu mes parlamente kuriame dar vieną butaforinę įstaigą, iš anksto garantuodami jai finansavimą, kuri neaišku, kur mus nuves. Lietuva, turėdama Vilniuje vienintelę lygybės europinę instituciją – Lygybės institutą, iš tikrųjų yra Europos gale.
Man atrodo, visiškai ne tie prioritetai, gerbiami kolegos. Reikėtų, gerbiamas Gediminai, suorientuoti kolegas, kad einama visiškai ne ta linkme. Vakarykštė Žmogaus teisių komiteto organizuota diskusija tai tik įrodo, kad Lietuva eina regreso keliu ir susitelkimas į tradicinės šeimos stiprinimo įstatymus, tarybų kūrimą nėra gerovės valstybės kūrimas, nes mes turime orientuotis į viso potencialo išnaudojimą šeimoje, o ne atkuriant tradicines šeimas.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Mes matome labai aiškias pasekmes, kurias dabar… tokios oponentų kalbos palietė Europą. Visur demografinė krizė, visur nepakankamas gimstamumas, nepriklausomai, kiek lėšų buvo skirta, nepriklausomai, ar 22 % BVP nuo socialinių reikalų kaip Skandinavijoje, ar 11 % kaip pas mus, problema nesprendžiama. Vien todėl čia mes duosime tam, mes duosime tam. Vadinasi, tas modelis, kuris buvo, yra visiškai nepasiteisinęs. Tai yra demografinė aklavietė. Aišku, kam patinka griauti tą šeimos institutą, prisiimti genetines kvailystes, tokias kaip lyties pakeitimas arba socialinė lytis, kur niekas nežino, kas yra. Mūsų Mokslų akademija tam prieštarauja. Visiškos kvailystės, absoliučiai griaunančios mūsų gyvenimą. Tam šito dalyko nereikia, bet tai yra aklavietė. Tai, kad mes dabar leidžiame organizacijoms, kad jos detaliai pasižiūrėtų į mūsų šeimos politiką, kuri negali būti iš vieno įstatymo ar dviejų įstatymų, ar trijų įstatymų, bet yra įvairialypė, įvairiapusė, mums patartų, kaip geriau tai padaryti, galbūt neišleidžiant tokių didelių lėšų ir perskirstant jas per šeimas, kurios žino, kam tuos pinigus geriau duoti, o ne biurokratiškai… Jūs to nenorite padaryti. Jūs tiesiog einate tuo pačiu klaidingu keliu, kuris jau demografiškai Europą visame pasaulyje atvedė į aklavietę.
PIRMININKAS. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Nežinau žmogaus teises gerbiančios valstybės, kuri turėtų, pirmiausia, Šeimos stiprinimo įstatymą ar Nacionalinę šeimos stiprinimo tarybą. Atrodo, tokiu šventu dalyku – šeima, prisidengiama norint siaurinti, tikriausiai, šeimos sampratą ar dar daugiau – iš gerbiamojo Seimo nario R. J. Dagio girdėjome mitais ir legendomis apipintą net ir ideologinę motyvaciją.
Aš į šeimą siūlau žiūrėti kuo plačiau ir būtent dėl to siūlau nekurti nei papildomų tarybų, nei palaikiau tą įstatymą, kuris, deja, buvo priimtas. Nesprauskime šeimos į rėmus, į tokius rėmus, kuriuos supranta čia keli Seimo nariai ir pagal juos diktuoja visai valstybei, visiems žmonėms, kaip jie turėtų gyventi. Ir to būtina nedaryti būtent dėl to, kad šeima yra per daug svarbi. Aš neplanuoju palaikyti šio įstatymo projekto ir kviečiu kolegas jo nepalaikyti.
PIRMININKAS. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, šis įstatymas tikrai reikalingas, mes turime turėti platformą, kuri leistų mums analizuoti mūsų šeimos politikos stiprybes ir silpnybes. Čia kai kas bando, girdžiu, pakariauti kultūrinius karus, daugiausia iš liberaliosios pusės. Manau, kad nepavyks, nepavyks sumenkinti tos pačios idėjos, o idėja yra labai kilni ir reikalinga.
Iš tikrųjų demografinė situacija tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje yra liūdna, ir mes žinome demografines prognozes tai pačiai Lietuvai. Jeigu mes nieko nedarysime, nerasime kelio į proveržį, na, 2050 metais vienam pensininkui, vienam senjorui Lietuvoje bus tiktai du dirbantieji. Tad, mielieji, reikia galvoti apie ateitį, reikia strategiškai mąstyti. Jeigu tokie įstatymai prisideda prie strateginio mąstymo, aš visus raginu paremti. Tikrai nekariaukime kultūrinių karų, ne čia yra esminė problema, gerbiama Aušrine, gerbiami liberalai, eikime, judėkime tvarios politikos keliu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ir E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Pirmiausia noriu kreiptis į jus, gerbiamas Jonai Liesy, kaip į valdybos narį, kaip į Seimo vicepirmininką, jūs dabar ten aukštai ant laktų sėdite, esate įtakingas, viską galite padaryti. Tai frakcijos vardu mes prašome, kad jūs į pavasario sesijos darbų programą įrašytumėte Stambulo konvencijos ratifikavimą Seime. Stambulo konvencijoje viskas yra paaiškinta, ir R. J. Dagiui klausimų nebekils apie socialinę lytį ir kitus dalykus, ir tikrai nereikės skleisti mitų apie šeimą, apie kitus dalykus.
Nepykite, mano pasaulėžiūra tokia, kad šeimą aš suprantu tikrai gerokai plačiau nei R. J. Dagys ir taip tą šeimą supranta daugelis pasaulio valstybių. Todėl žiūrėti į šeimą tik taip siaurai, kaip siūlo žiūrėti šis įstatymo projektas, man yra nepriimtina. Štai dėl to aš balsuosiu prieš šitą įstatymą.
Jonai, laukiame jūsų sprendimo pavasario sesijose dėl darbų programos.
PIRMININKAS. Dėkoju už patarimus. Gerbiami kolegos, reikia balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83 Seimo nariai, balsavo 83: už – 71, prieš – 5, susilaikė 7. Šeimos stiprinimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3436(2) yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano replika A. Gumuliauskui, mano prieteliui, istorikui. Aš noriu priminti tokią žinomą frazę iš knygos, ką sakė O. Benderis: nemokykite mūsų gyventi (nes šita komisija galės tik mokyti gyventi), suteikite mums geriau materialinę pagalbą. Tai aš kalbėjau apie tai, kad šeimoms reikia pinigų, o ne patarimų.
PIRMININKAS. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas kolega, jeigu vaikui gimti reikėtų tik pinigų, tai jūs gautumėte Nobelio premiją. Reikia šio to daugiau, kad vaikai gimtų. O šiaip tikrai norėčiau padėkoti visiems už priimtą įstatymą. Turbūt tikrai mes nepasiduosime genetinėms kvailystėms, nes genetiškai yra tik vyras ir moteris, kitokių lyčių nėra. O jeigu mes priimsime Stambulo konvenciją, kai dabar socialinių lyčių yra jau 70 užregistruota, tai mes turėsime šeimos darinių 7070. Tiek žemėje smilčių nėra.
PIRMININKAS. Dėkojame už išsakytas nuomones.
14.31 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3750(2) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3750(2). Pranešėjas – A. Palionis. Nematau, bet gal kas ir padės. A. Butkevičius, matau, mums padės. Dėkojame.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju, priimta. 2 straipsnis. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Yra Teisės departamento pastaba. Pasiūlymui komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kita pastaba.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Kitai pastabai dėl to paties straipsnio komitetas irgi pritarė.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nėra. Ar galime mes pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
Žiūrime toliau. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Dėl 12 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Dėl 13 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Dėl 14 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 15 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 16 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Dėl 17 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Dėl 18 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Dėl 19 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
20 straipsnis. Prašau, gerbiamas pranešėjau.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiai pastabai.
PIRMININKAS. 20 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? 20 straipsniui čia bus, ne 19, 20 straipsniui? Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Pritarta.
21 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Dėl 22 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Dėl 23 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėkojame, pritarta. Dėl 24 straipsnio pasiūlymų nėra, galime pritarti bendru sutarimu? Atsiprašau, yra…
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Dėl 24 straipsnio yra.
PIRMININKAS. Departamento. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė iš dalies šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Dėkojame. Pritarta.
Dėl 25 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Pritarta. Dėl 26 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Pritarta. Dėl 27 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Pritarta. Dėl 28 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl 29 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl 30 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl 31 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl 32 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl 33 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl 34 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl 35 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl 36 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl 37 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl 38 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl 39 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Naujos redakcijos 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
2 straipsniui ar galime?..
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Yra viena Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, bet šiai pastabai Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Motyvai dėl viso. Nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 94, balsavo 90: už – 75, prieš nėra, 15 susilaikė. Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3750(2) yra priimtas. (Gongas)
14.38 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3751(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3751(2). Pasiūlymų nėra dėl 1 straipsnio. Dėl 8 straipsnio… Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso. Nėra dėl motyvų užsirašiusių. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 93, balsavo 91: už – 72, prieš nėra, susilaikė 19. Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3751(2) priimtas. (Gongas)
14.40 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3752(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3752(2). Atsiprašau. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Prieš tai balsavau už, bet kažkodėl neužsidegė. Prieš tai balsavau už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – gerbiamas D. Kepenis balsavo už. Prašom pataisyti protokole.
G. Steponavičius norėjo pasisakyti, taip? Ne. Ačiū.
Gerbiami kolegos, yra paskelbtas projektas. 1 straipsnio pakeitimų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
Motyvai dėl viso. A. Ažubalis. Atsisako. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 81, prieš nėra, susilaikė 6. Labdaros ir paramos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3752(2) priimtas. (Gongas)
14.42 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1191(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1191(2). Gerbiamas V. Ąžuolas yra, matau. Prašom į tribūną.
Dėl 1 straipsnio yra A. Salamakino, J. Liesio, R. Kupčinsko, A. Matulo, A. Butkevičiaus pasiūlymas. Gerbiamas A. Salamakinas yra? Nėra. Gal gerbiamas A. Butkevičius gali pristatyti pasiūlymą? (Balsai salėje) A. Butkevičius kalba telefonu. Tai gal A. Matulas galėtų pristatyti pasiūlymą arba R. Kupčinskas? (Balsai salėje) A. Butkevičius pasiruošęs. Prašom, Butkevičiau, pristatyti pasiūlymą.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Biudžeto ir finansų komitetas mūsų grupės Seimo narių pasiūlymą svarstė. Ilgai nesiplėsiu, mes sutinkame su Biudžeto ir finansų komiteto priimtu sprendimu. Man atrodo, ten buvo… (Balsas salėje: „Nepritarti.“) Aš apie šitą, taip?
PIRMININKAS. Prašom pasakyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Nepritarė šiam pasiūlymui, bet pakoregavo jį.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Taip, buvo pakoreguotas ir kompromisinio varianto (…).
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pakoreguotas būtų 5,5 % 2020 metais ir 6 % 2021 metais. Tokia korekcija.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar korektūra galės būti įtvirtinta įstatymiškai, čia yra pateikimas, turi būti pritarta arba ne, arba po kito pateikimo turėtų būti pritarta, o ne priėmime. Čia yra priėmimas. (Balsai salėje)
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė būtų nepritarti.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jeigu yra Seimo narių, kurie pageidauja balsuoti, galima teikti balsuoti. Bet pakartosiu, kad Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu buvo prieita prie kompromisinio varianto, bet, žinote, čia buvo kalbama be kai kurių kitų Seimo narių, kurie yra pasirašę po šiuo įstatymo projektu, po šia pataisa.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, čia buvo pateiktas pasiūlymas ir Biudžeto komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Kito pasiūlymo nėra, o derybų objektas… tai čia buvo derybų objektas, kaip jūs susitarėte. Yra tiktai viena nuomonė: arba mes pritariame siūlytojams, arba pritariame komiteto nuomonei. Komiteto pasiūlymas yra neregistruotas, todėl balsuojame dėl A. Salamakino, J. Liesio, A. Kupčinsko, A. Matulo ir A. Butkevičiaus pasiūlymo. Kas už, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 86. Balsavo 81: už – 26, prieš – 12, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta. Straipsnis įsigalioja be jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai dėl viso. Prašom. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, priėmus šį įstatymą mūsų biudžetas pasipildys 5,5 mln. eurų. Turbūt nereikia aiškinti, kad būtent tokios sumos reikia švietimo pagalbai, kultūros darbuotojų atlyginimams. Pagaliau mūsų Istorinės atminties komisija siūlė ne vieną projektą dėl biudžeto, bet jie, deja, nepateko į Biudžeto įstatymą. Todėl aš tikrai siūlau balsuoti už ir taip prisidėti prie švietimo ir kultūros padėties pagerinimo.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Turbūt visi sutarsime, kad azartinių lošimų organizatoriai tikrai nėra šventi, bet klausimas, ar mes taip pat turėtume eiti tuo keliu, nes man visuomet kelia įtarimą, kai atskiri Seimo nariai teikia mokestinius siūlymus, tarifus be jokio pagrindo, iš lempos surašo, Vyriausybė įtraukia į pajamas ir jau po kelių savaičių įsigalioja. Man atrodo, kad ne taip turėtų būti keičiami mokesčiai. Turėtume išdiskutuoti, priimti atsakingus sprendimus, įvertinti, kokia yra mokestinė aplinka, kokia Latvijoje, kokia Estijoje, ar iš tikrųjų yra žaidžiama nuotoliniu būdu, kokia ten konkurencinė aplinka, kokias pajamas mes turime ir norėtume surinkti, ir pagal tai nustatyti tarifus. Man atrodo, kad toks sprendimas būtų atsakingas dėl tarifų, kurie įsigaliotų po šešių mėnesių. Dabar mes skubos tvarka bandome surašyti naujus tarifus, kurie nėra pagrįsti jokiais skaičiavimais, jokia diskusija ir jokiais argumentais. Aš kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Repliką turi A. Butkevičius. Ruošiasi T. Tomilinas.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, vis dėlto aš norėčiau gal kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes Biudžeto ir finansų komitete vyko diskusija ir buvo surastas kompromisas, kokiam variantui mes pritariame, ir tam pasiūlymui iš esmės buvo vienbalsiai pritarta. Tai arba mes turime daryti pertrauką, arba turi tam tikri žmonės atsakyti, kodėl nebuvo įregistruota ši pataisa, kuriai komitete posėdžio metu buvo pritarta. Aš siūlyčiau, kad tada Etikos ir procedūrų komisija tegul apsvarsto šį atvejį.
PIRMININKAS. Galime padaryti pertrauką. Ar gerbiami kolegos sutinka, kad šiuo klausimu būtų padaryta pertrauka?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas priėmė kitą sprendimą.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ne, ne, ne.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Ne? Balsuojame dėl pertraukos. Pertraukai nepritarta. T. Tomilinas turi nuomonę. Prašom pareikšti. Ir A. Matulas dar pareikš nuomonę. T. Tomilinas, prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau nesiblaškyti ir priimti įstatymą, nes mūsų laukia labai svarbus darbas dėl biudžeto. Jame yra numatyti labai konkretūs įsipareigojimai ir švietimo darbuotojams, ir kultūros darbuotojams, ir socialinių paslaugų teikėjams. Nesiblaškykime, turime konkrečius pajamų šaltinius, dėl jų sutarėme. Esminės diskusijos nėra. Yra politinė valia ir nežinau, kodėl mes turime dėl vieno ar kito galimai suinteresuoto žmogaus prašymo čia kažką stabdyti. Tiesiog priimkime tinkamą sprendimą ir balsuosime už įstatymą.
PIRMININKAS. A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, loterijų verslas ir taip moka didesnius mokesčius nuo apyvartos nei kitos lošimų sritys – nuotoliniai lošimai arba lažybos. Todėl aš pritariu, kad reikia didinti kai kuriuos mokesčius. Bet tai yra daroma šiuo atveju visiškai neadekvačiai, tuo labiau, pritarsite, kad rizika, kurią sukelia loterijos ir kiti azartiniai lošimai, yra žymiai mažesnė, be to, loterijų organizatoriai turi įstatyminę prievolę mokėti – 13 % sugrąžinti visuomenei, 5 % sumokėti loterijų mokestį, 8 % turi būti skiriama kaip parama. Jeigu mes padidiname mokestį, tai akivaizdu, kad, pavyzdžiui, Olimpinis komitetas gaus, rodos, 0,5 mln. mažiau paramos, o kiti metai yra olimpiniai metai. Mes kitais metais žiūrėsime, stebėsime rezultatus, paskui stebėsimės, o kodėl vienas ar kitas sportininkas galbūt nepasiekė rezultatų. Jeigu yra tos lėšos suplanuotos, tai gal ir reikėtų atsižvelgti. Dabar kai kurie kolegos registruoja įstatymo mokestį, kito įstatymo mokestį, per fondą grąžinti Olimpiniam komitetui tą prarastą sumą. Ar yra logikos? Čia mes neįvertinome situacijos, o kitame įstatyme žiūrime, kad sugrąžintume tą sumą. Tuo labiau kad visi džiaugiamės krepšiniu, ypač kauniečiai, visa Lietuva, kad bus organizuojamas atrankos turnyras Kaune. Kiek žinau, Olimpinis komitetas pažadėjo dalį turnyro lėšų dengti, apie 0,5 mln. Vėl tai ta suma, kurios dabar neteks. Iš esmės pritariu, kad reikia peržiūrėti mokesčius, bet reikia peržiūrėti adekvačiai. Vieniems yra skaičiuojama nuo apyvartos, kitiems nuo pelno, tai aš šiuo atveju susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiama Ačiene, norėjote kažką ar jau ne? V. Ačienė norėjo. Dėmesio, sekundėlę! Prašom. Prašom kalbėti.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau pertraukos dėl šio įstatymo projekto priėmimo, nes įvyko nesusipratimas ir komiteto nuomonė nebuvo išreikšta posėdžio metu.
PIRMININKAS. Tai…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar galima?
PIRMININKAS. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, aš atkreipsiu dėmesį, kad priėmimo stadijoje negalima registruoti jokių naujų siūlymų. Dėl siūlymų, kurie buvo užregistruoti, buvo galima balsuoti. Įvyko balsavimas. Buvo nepritarta. Kadangi komitetas nepritarė tam siūlymui, dabar lieka tik pirminis variantas 6 %, kuris buvo užregistruotas. Vienintelis variantas yra, jeigu perklausius komiteto stenogramą paaiškėtų, kad buvo pritarta iš dalies, bet jeigu nebuvo pritarta iš dalies, o buvo tiesiog nepritarta, tai lieka tiesiog 6 %, dėl kurių mes dabar galime balsuoti. Daugiau jokio kito varianto nėra.
PIRMININKAS. Mes tai ir siūlome. Remdamasis Statuto 261 straipsniu, prašau pertraukos iki kito posėdžio, kad komitetas išsiaiškintų dėl papildomos išvados. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.55 val.
Įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes denonsavimo ir Europos Tarybos konvencijos dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3762(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes denonsavimo ir Europos Tarybos konvencijos dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3762(2). Priimsime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso. Prašom, E. Gentvilas. Nematau. E. Pupinis. Irgi nematau. K. Glaveckas. Nematau. Kas čia dabar pasidarė? Kęstuti Glaveckai, prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš tą konvenciją ne per daug žinau, bet aš žinau, kad Lietuvoje futbolo beveik nėra. Paskutinis mačas buvo 11:1 Portugalijos naudai. Tai aš labai susilaikysiu dėl kokio nors pritarimo šitai konvencijai, kadangi Lietuvoje nėra ne tik futbolo, bet nėra ir dėl ko muštis. Labai ačiū.
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tai Europos konvencija. Iš tikrųjų nebūtinai Lietuvoje čia turėtų būti skandalai arba muštynės. Apskritai čia Europos konvencija, gali susimušti ir kitur. Manau, kad vis dėlto turėtume pritarti konvencijai, kadangi neturėtume skatinti chuliganizmo. Aš suprantu, jeigu tai būtų kokie nors (…) plakatai, bet konvencija kalba apie brutalų elgesį, tai manau, kad mūsų pareigūnai sugebės atskirti, kas yra brutalu, o kas galbūt tik emocija. Siūlau vis dėlto pritarti konvencijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84 Seimo nariai, balsavo 83: už – 69, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas „Dėl Europos konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas“ (projektas Nr. XIIIP-3762(2) yra priimtas. (Gongas)
Prašom. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau pusvalandžio pertraukos dėl kitų dviejų įstatymų projektų, klausimų 2-7.1 ir 2-7.2. (Balsai salėje)
14.58 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3758(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Klausimai 2-7.1 ir 2-7.2, tai priėmimas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tai Sporto įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kas už pertrauką, prašom balsuoti, kas prieš, balsuojate kitaip. Čia bus pertrauka iki kito posėdžio. Pertraukos prašė pusės valandos, atsiprašau. Pusės valandos pertrauka.
Užsiregistravo 81 Seimo narys, balsavo 81: už – 28, prieš – 26, susilaikė 27. Pusvalandžio pertrauka.
15.00 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 11, 17, 18, 19, 20, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3916(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sporto įstatymo 11, 17, 18, 19, 20, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3916(2). Pranešėja – gerbiama A. Papirtienė. Prašom.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komitetas kaip pagrindinis svarstė įstatymo projektą ir nusprendė iš esmės pritarti patobulintam komiteto variantui. Balsavimo rezultatai: 5 – už, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkojame. K. Smirnovas. Gerbiamas Jaunimo ir sporto reikalų komiteto pirmininke! (Balsas salėje: „K. Smirnovas kalba telefonu.“)
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komisija svarstė minėtą įstatymą, sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į komisijos pasiūlymą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos antidopingo agentūros pasiūlymą. Jiems komisija pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijai nėra užsirašiusių. Pasiūlymų nėra. Dėl viso motyvų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Pritarta.
15.02 val.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3917(2) (svarstymas)
Lydimasis – Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3917(2). Pranešėja – A. Papirtienė. Prašom.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komitetas kaip pagrindinis svarstė įstatymo projektą ir nusprendė iš esmės pritarti komiteto patobulintam Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir teikti Seimui svarstyti. Balsavo už 5, prieš nebuvo ir 3 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininke, prašom pareikšti nuomonę.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komisijos sprendimas – bendru sutarimu pritarti pateiktam įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijų nėra, pasiūlymų nėra. Dėl motyvų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Dėkojame. Po svarstymo pritarta.
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Šventojo Jono Pauliaus II metais“ projektas Nr. XIIIP-4158(2) (svarstymas)
Kitas įstatymo projektas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Šventojo Jono Pauliaus II metais“ projektas Nr. XIIIP-4158(2). Pranešėjas – E. Jovaiša. Ar E. Jovaiša yra? Nėra. Tada gerbiamas A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). 2019 m. lapkričio 13 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija svarstė šį projektą ir pritarė bendru sutarimu. Lapkričio 27 dieną Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šį projektą ir taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai, dėkojame gerbiamam pranešėjui.
Diskusijoje nori dalyvauti V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom. Čia nėra užrašyta frakcijos, bet išimties tvarka – frakcijos vardu. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji ir mielieji, neabejoju, kad šiam projektui tikrai bus pritarta arba bendru sutarimu, arba vienbalsiai. Vis dėlto Jonas Paulius II nėra ta asmenybė, apie kurią nereikėtų pasakyti nė vieno žodžio, todėl drįstu iš šios tribūnos į jus kreiptis. Vos išrinktas Romos popiežiumi Jonas Paulius II pasakė, kad yra kilęs iš tolimos šalies. Be abejonės, jis turėjo omenyje ne geografinį atstumą tarp Romos ir Varšuvos ar Krokuvos, jis turėjo kitą dalyką galvoje – kalbėjo apie savo tautą, po Antrojo pasaulinio karo galingųjų susitarimu Jaltoje pasmerktą gyventi už geležinės uždangos. Nuo pat pontifikato pradžios popiežius Jonas Paulius atvirai sakė, kad Europos padalijimas yra nenatūralus, kad ne tik jo tauta, bet visos Rytų Europos tautos turi teisę lygiomis… dalyvauti Europos integracijos procesuose.
Joną Paulių II pagrįstai galime vadinti laisvės popiežiumi. Jo asmuo ir veikla turėjo didžiulę įtaką išsilaisvinant Centrinės ir Rytų Europos tautoms, o tai, kad išsilaisvinimas mūsų regione vyko taikiu būdu, be prievartos, taip pat įvyko ne be Jono Pauliaus II įtakos.
Žvelgdami į naujausią Lietuvos valstybės istoriją, į tai, kaip mes atkūrėme savo nepriklausomybę, taip pat jaučiame joje nuolat veikiantį ir laiminantį pontifiką. Atvykęs į Lietuvą 1993 metų rudenį Jonas Paulius II čia tęsė savo kaip tautų laisvės skelbėjo misiją. Jis pavadino Lietuvą valstybe-simboliu, kuris taikiu būdu, derybų keliu ieško išeičių iš visų sunkių situacijų ir teikia pirmumą teisės, taikos ir žmogiškojo orumo vertybėms. Jis kalbėjo: „Didžiųjų valstybių interesai niekada neturi priversti mažos valstybės tapti svetimos galios satelitu arba atimti iš laisvos tautos valią pačiai nuspręsti savo likimą.“
Iš komunistinės Lenkijos kilęs Šventasis Tėvas kaip niekas kitas suprato Lietuvos reikalus. Jis neleido okupacinei sovietų valdžiai Lietuvoje parinkti komunistiniam režimui paklusnių vyskupų ir į aukštas pareigas pakylėjo ištikimuosius: V. Sladkevičių, J. Tunaitį, S. Tamkevičių. Jam rūpėjo teisingumas ir Lietuvos valstybės ateitis, todėl lenkas popiežius užbaigė Lietuvos laisvės bylą įsteigdamas Vilniaus bažnytinę provinciją ir paskirdamas jai vadovauti savo bendražygį A. J. Bačkį. Ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvai žengiant išsilaisvinimo keliu, jis nuolat jautė nerimą dėl galimos sovietų agresijos. Kai Kremlius 1990 m. kovo 15 d. įsakmiai pareikalavo, kad Aukščiausioji Taryba atšauktų Nepriklausomybės Aktą, mūsų šaliai iškilo reali grėsmė. Ir tuojau pat, prieš pat šventas Velykas, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V. Landsbergio vardu Lietuvą pasiekė Jono Pauliaus II sveikinimas. Tai ir vėl buvo ženklas – aš esu su jumis, nebijokite.
Jau vėliau lankydamasis Lietuvoje Kryžių kalno papėdėje Jonas Paulius prisiminė visus: kadaise nuteistus, įmestus į kalėjimą, išsiųstus į koncentracijos stovyklas, ištremtus į Sibirą, nuteistus myriop. Jis pagerbė Lietuvos vyskupus kankinius: V. Borisevičių, T. Matulionį, M. Reinį.
Jono Pauliaus apsilankymas Vilniaus universitete ir jo kalba, pasakyta Šventųjų Jonų bažnyčioje, būtų verta atskiros didelės konferencijos. Universitete įvyko ne tik Romos popiežiaus, bet ir vieno personalizmo filosofijos grandų – Karolio Voitylos intelektualinė akistata su ateizmu, marksizmu ir laicistinės Europos kultūra. Jis paragino puoselėti mąstymo etiką ir išsaugoti, pasak jo, atvirumą paslapčiai, kad protui nebūtų užtveriamas kelias, vedantis link paslapties. Jis pasmerkė totalitarinius režimus, tuos režimus ir ideologijas, kurios juos pagimdė – nacizmą ir marksizmą, tuo netiesiogiai padrąsindamas siekti ir komunizmo nusikaltimų pasmerkimo, taip pat atvirai perspėjo ir dėl demokratinėms santvarkoms gresiančių pavojų. Jis kalbėjo apie socialinius modelius, kur laisvės principas ne visada eina kartu su moraline atsakomybe, ir todėl demokratijai taip pat gresia pavojus tapti sistema taisyklių, neįsišaknijusių vertybėse. Vertybių, pasak Jono Pauliaus II, negalima atsisakyti, nes jos įdiegtos į pačią žmogaus esmę. Taigi jokia dauguma negali jų atmesti nesukėlusi žmogui ir visuomenei pragaištingų pasekmių. Pirmiausia tai reiškia, kad jokia valdžia neturi teisės instrumentalizuoti asmens. Tai yra žmogaus laisvių ir teisių esmė, kylanti iš Vakarų krikščionybės.
Todėl, gerbiamieji, paskelbdami Jono Pauliaus II metus, turėsime galimybę daug ką iš naujo apmąstyti, o ypač iš naujo perskaityti Šventojo popiežiaus dvasinį testamentą Lietuvai, Europai ir pasauliui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, yra už… Prašom, gerbiama Abramikiene. Abramikiene, prašom pareikšti nuomonę už.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gal aš kam nors kitam perleisiu žodį.
PIRMININKAS. Gerai. A. Gumuliauskas irgi kalbėjo. Gal Vinkui?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš irgi perduosiu…
PIRMININKAS. Gerbiamas Antanai Vinkau, prašau. (Balsai salėje)
A. VINKUS (LSDDF). Aš tada porą žodžių. Pirmiausia miela kolegė V. Aleknaitė taip gražiai išdėstė, kad norisi dar kartą pabrėžti, kad Šventasis Tėvas Jonas Paulius II, iš tiesų visas pasaulis žino, yra pirmasis Lietuvą aplankęs popiežius. 1993 metais jo vizitas suteikė didelę moralinę ir diplomatinę paramą nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai. Jonas Paulius II buvo ir diplomatas, siekęs sutaikyti visas tautas ir valstybes, susitikęs kone su visais pasaulio vadovais. Atvykęs į Vilnių, Šventasis Tėvas pabrėžė savo dvasinį ryšį su Vilniumi.
Aš taip pat didžiuojuosi, kad būdamas Šventųjų Jonų bažnyčioje, kai lankėsi Šventasis Tėvas, turėjau garbę iš arti nusilenkti ir pabučiuoti jam ranką. Būdamas intelektualas, filosofas, poetas, jis mokėjo užmegzti ryšį su kultūros intelektualų bendruomene ir jaunimu.
Jis skiepijo meilę ir pabrėždavo, kad meilė yra stipresnė už neapykantą ir net už mirtį. Todėl tų metų paskelbimas Jono Pauliaus II metais mus dar labiau pakylės dvasiškai ir morališkai ir dar labiau mes ištiesime vieni kitiems rankas ir neniekinsime vieni kitų, o labiau gerbsime save ir šalia stovintį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti svarstymui bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
15.13 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1831 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4030(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4030(2) prie Nr. XIIIP-4014. Pranešėjas – gerbiamas J. Varkalys. Prašom. Ką nutarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas? J. Varkalys. Prašom į tribūną! Jonas Varkalys kviečiamas į tribūną pareikšti komiteto nuomonę.
J. VARKALYS (LSF). (…) įstatymo projektą Nr. XIIIP-4030 ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė 0.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam pranešėjui. Dabar kviečiame J. Varžgalį pareikšti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. (Balsai salėje) Nėra. Pirmininko nėra, J. Varžgalio nėra. Kas yra iš komiteto? Gerbiama Ačiene, pagelbėsi mums?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas šių metų lapkričio 20 dieną svarstė jūsų minėtą įstatymo projektą. Komiteto nuomonė – šį projektą atmesti.
PIRMININKAS. Pakartokite. Atmesti?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Atmesti.
PIRMININKAS. Čia papildomas būtų.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai, dėkojame. Motyvai. Gerbiamasis A. Dambrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (LGF). Dumbrava. Gerbiamas pirmininke, tikrai siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, nes mokiniai, kuriems reikalinga parama, yra nekalti, kad ministerijos negali sutarti tarpusavyje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neranda pinigų. Čia lyg ir mes dabar galime diskutuoti, kad galbūt ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšos, skirtos socialinei paramai. Vėl mes jų niekam neskiriame, negalime skirti moksleiviams, kurie yra adaptuoti.
Todėl aš manau, mes su kolega ponu J. Varkaliu ir komitete pristatėme, kad sudarytume savivaldybėms galimybę, kad iš tų lėšų būtų galima remti mokytojų, socialinių pedagogų, psichologų atlyginimus, kad būtų išmokami. Manau, tai nėra būtinybė, bet jeigu savivaldybės mato, kad reikia tiems vaikams padėti ir tų vaikų savivaldybėje yra nemažai, tikrai mes tiesiog suteikiame galimybę, kad tie mokytojai būtų remiami ir taip vaikai gautų tą paslaugą, kuri priklauso, kad jie ją turėtų. Todėl siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu priminti: pernai lygiai taip pat prieš biudžeto svarstymą švietimas atėjo ir paprašė, kad iš socialinės apsaugos lėšų, jeigu savivaldybė išgali, galėtų finansuoti tam tikras mokytojų profesijas, kurioms pritrūko pinigų. Apie tai pernai visi žinojo, paprašė vieneriems metams. Šiemet švietimui… Jeigu žiūrime finansavimą švietimo ir socialinės apsaugos, tai švietimas gauna europinio lygio procentais, o socialinė parama gauna tik tu trečdalius to, ką finansuoja Europa. Dabar mes imame iš tos srities, kuri ir taip mažiau finansuojama, ir duodame tai sričiai, kuri labiau finansuojama.
Dabar ar jūs girdėjote, kad vakar būtų pasirašyta kolektyvinė sutartis tarp socialinių darbuotojų ir Vyriausybės dėl atlyginimų didinimo? Netgi nevykdomas įstatymas, ypač savivaldybių, kur buvo numatyta jiems skirti papildomų lėšų darbo užmokesčiui. O švietimiečiai pasirašė. Vadinasi, švietimui skiriama tiek, kiek 2017 metais kolektyvinėje sutartyje buvo pasirašyta.
Gerbiami kolegos, ką mes darome? Šita sritis ir taip nustekenta, tai dar mes papildomai suteikiame galimybę kitoms sritims iš čia paimti dalį pinigų. Jeigu net niekas nepaimtų, pats toks mąstymas – na, palaukite, sustokite ir pasižiūrėkite, kaip finansuojama socialinė sritis ir kaip švietimas. Aš kategoriškai nepritariu tokiems siūlymams, nes buvo prašymas tik vieneriems metams, o tas, kas yra laikina, tampa pastovu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, labai svarbus balsavimas. Nuomonės išsiskyrė po svarstymo. Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate vienaip, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 86, balsavo 85 Seimo nariai: už – 16, prieš – 10, susilaikė 59. Po svarstymo nepritarta.
Dabar pagal mūsų Statuto 153 straipsnį yra trys variantai, tai yra grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, grąžinti iniciatoriams tobulinti ir atmesti projektą, prireikus parengti naują. Gerbiami kolegos, kas ką siūlote? (Balsai salėje) Yra pasiūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ir atmesti yra pasiūlymas, taip? Girdžiu. Girdžiu. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, ką čia tobulinti? Yra siūlymas pratęsti dar metams. Siūlau atmesti, nes prašė vieniems metams.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tobulinimą, balsuoja už, kas už atmetimą, balsuoja prieš. Iniciatoriams tobulinti, kartoju dar kartą, ne komitetui. Alternatyvus balsavimas. Už – iniciatoriams tobulinti, prieš – atmetimas.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsavo 82 Seimo nariai: už – 47, prieš – 35. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
15.22 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4078(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4078(2). Pranešėjas – gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mūsų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą, pritarė: už – 5, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusija. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, tikrai ne vieną kartą ir giliai išdiskutuotas įstatymo projektas. Keli dalykai, kurie vis dėlto kelia nerimą. Pirma, jog mes puikiai suprantame, kad turtas nėra tolygu pajamoms, asmenys, kurie turi turto, nebūtinai turi pajamų susimokėti mokesčius už tą turtą. Dažniausiai tokie turto mokesčiai paliečia vienišus asmenis. Vienišus asmenis, kurie galbūt visą savo gyvenimą gyveno tam tikroje teritorijoje, kur nekilnojamojo turto kainos augo, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje. Didelė dalis tokių žmonių yra vyresnio amžiaus, jie gauna pensijas ir gyvena iš pensijos. Ir šiandien, kai mes tikimės, kad jie, gyvendami tame turte, kurio vertė užaugo, turės galimybę susimokėti ir papildomus turto mokesčius, nes mes juos pavadinome turčiais, realybė tokia, kad nekilnojamojo turto tikrai pusryčiams neatsikąsi, ant duonos neužsitepsi ir mokesčių iš jo nesusimokėsi, jeigu gyveni iš pensijos. Tai yra labai didelė ir labai rimta problema, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Antra didelė problema, kurią irgi reikia turėti omeny, jog šeimos skiriasi ir dažnai jauni žmonės susimeta, gyvena kartu, susituokia, sukuria šeimą, gimsta vaikai, bet jeigu įvyksta tokia situacija, kai žmonės pasuka skirtingais keliais, tada jungtinė nuosavybė tampa vieno iš tėvų nuosavybe. Tas tėvas perima ir to buto skolas, ir kai tampa jo vieno nuosavybe, mokestinio kredito, kuris skirtas dviem žmonėms, netenka. Asmuo, kuris turėjo, tarkime, 300 tūkst. eurų vertės nekilnojamąjį turtą ir nemokėjo jokio mokesčio, nes buvo jungtinė nuosavybė, išsiskyrus, kai jam pereina visas turtas, iš karto turi pradėti mokėti nekilnojamojo turto mokestį, nors jo pajamos nepadidėjo, o dar ir skola prisidėjo.
Taigi mes turime situaciją, kai vieniši žmonės, vienas dalykas, pensininkai, vyresnio amžiaus, ir šeimos, tai yra vienišos šeimos, tėvai su vaikais, kuriems iš jungtinės nuosavybės pereina turtas, tai jiems atsiranda nekilnojamojo turto mokestis ir mes neturėtume jų papildomai skalpuoti.
Antra priežastis, kodėl šis įstatymo projektas tikrai nėra tobulas ir aš siūlyčiau susilaikyti, kad paprastai surinktas nekilnojamojo turto mokestis keliauja savivaldybėms. Kuomet surinktas mokestis nukreipiamas savivaldybėms, savivaldybės turi motyvaciją investuoti į infrastruktūrą, sutvarkyti kelius, sutvarkyti aplinką ir tokiu būdu didinti to nekilnojamojo turto vertę. Kai nekilnojamojo turto vertė auga, savivaldybės surenkamas mokestis vėl didėja ir tampa užburtas gerasis ratas, kuomet savivaldybė būna motyvuota gerinti to turto vertę, o žmogus motyvuotas mokėti savivaldybei tą mokestį. Šiuo atveju visas mokestis keliauja į valstybės biudžetą, todėl toks mokestis tikrai nėra tikslingas.
Trečias dalykas, į kurį atkreipsiu dėmesį. Mes jau dabar skaičiuojame 10, galbūt 20 tūkst., priklausomai nuo to, kokia kartelė bus, kiek bus tokių žmonių, kurie mokės mokesčius. Tačiau kitais metais bus pervertintas visas nekilnojamasis turtas, kuris yra daromas masiniu vertinimu. Paskutinį kartą toks vertinimas buvo daromas prieš penkerius metus. Atkreipsiu dėmesį, kad kitais metais, kai bus iš naujo įvertinta, po tokia kartele pralįs dar daugiau žmonių, galbūt 10 tūkst., galbūt dar daugiau žmonių, kurie turės mokėti tokį nekilnojamojo turto mokestį. Jeigu šiandien skaičiuojate 150 tūkst. eurų 10 tūkst. kartelę žmonių, kurie patenka ir kurie turės mokėti, kitais metais, panašu, kad atsiras dar bent 10 tūkst. žmonių, kurie turės mokėti šį mokestį.
Ir paskutinis dalykas, kuris irgi labai svarbus, tai, jog turtingiausi asmenys, į kuriuos ir nukreiptas šis mokestis, galės išvengti tokio mokesčio. Tie asmenys, kurių nekilnojamasis turtas yra 500 tūkst. eurų ir daugiau, gali pasirinkti tą nekilnojamąjį turtą įdėti į įmonę ir jau mokėti savivaldybės nustatytą mokestį, pavyzdžiui, 0,7 %, ir tokiu atveju tie turtingiausi asmenys nebemokės šito mokesčio, kuris nustatytas ir kurio pajamos tekėtų į valstybės biudžetą. Jie mokės mažesnį mokestį, kuris yra savivaldybės mokestis, ir todėl valstybė, tikėdamasi apmokestinti turčius, nesurinks to mokesčio. Todėl siūlau rimtai apsvarstyti ir neskubėti su tokio mokesčio įvedimu, tuo labiau jau nuo sausio 1 dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. E. Gentvilas, nematau. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties nekilnojamojo turto mokestis pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, bet, kaip ir visi kiti mokesčiai, dažniausiai turi savo tikslą. Vienų mokesčių tikslas yra tiesiog pririnkti daugiau pinigų į biudžetą, o šio mokesčio tikslas turėtų būti šiek tiek kitoks. Nekilnojamojo turto mokestis turėtų pagyvinti nekilnojamojo turto rinką, skatinti žmones neužlaikyti turto ir taip pat savivaldybėms gautos pajamos turėtų padėti vystyti infrastruktūrą. Tačiau šiuo atveju pokytis vyksta labai menkas, iš esmės tik nuleidžiama kartelė nuo 200 iki 150 tūkst., todėl vietoj planuotų 8 mln. eurų į biudžetą papildomai pateks tik 2,5 mln. Tuomet kyla klausimas, jeigu nedaromas esminis pokytis, nepereinama prie visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, jeigu nepereinama prie modelio, kai pajamos tenka nebe valstybės biudžetui, o savivaldybėms, kam išvis toks pokytis yra reikalingas, jeigu jo atnešamos pajamos valstybės mastu yra ypač menkos? Man atrodo, jeigu aš būčiau jūsų vietoj, valdančiųjų vietoj, tikrai pagalvočiau, ar verta erzinti visuomenę, įvesti papildomus mokesčius, kai jų poveikis valstybės biudžetui yra daugiau negu minimalus.
PIRMININKAS. Dėkojame. E. Gentvilas pasirodė. Prašom į tribūną. Ar užleisite A. Butkevičiui ir vėliau? Gerbiamas Algirdai, prašom. Tada E. Gentvilas. Gerai.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, svarstome Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą, ir čia yra toks tikriausiai kabutėse „pavyzdys“, kai apie šį įstatymo projektą diskutavome labai daug, suaudrinome visuomenę. O koks fiskalinis rezultatas? Fiskalinis rezultatas dabartinio įstatymo projekto, jeigu jis bus priimtas iki galo, papildomai gausime 2,5 mln. eurų. Aš žiūriu į pirmininką, taip? 2,5 mln. eurų. Bet politiškai, aš manau, žala ir politiniai nuostoliai yra daug didesni. Tai ir kyla klausimas, ar iš tikrųjų teisingai buvo pasirinkta, kai po vienų metų vyks rinkimai, iš karto teikti tokį įstatymo projektą. Tai vienas dalykas, vertinant politiškai.
Šitas įstatymo projektas yra reikalingas ir svarbus. Kokias aš matau problemas, kurias norėčiau šiuo metu įvardinti? Pirma problema yra tai, kad jeigu mokesčių administratorius (tikrai galiu pasakyti, kaip buvęs premjeras nebuvau įsigilinęs) mato, kad nekilnojamojo turto vertė yra maža, jis net neturi teisės kreiptis, kad būtų atliktas individualus nekilnojamojo turto vertinimas. Kaip tik buvo pateikta mano įstatymo pataisa, kuriai komitetas nepritarė, kad mokesčių administratorius turėtų teisę matydamas, kad turto reali vertė apmokestinamoji yra nereali, ir paprasčiausiai suteikiama tik tokia išimtinė teisė tam asmeniui, kuris disponuoja šituo turtu. Tokio atvejo tikrai nežinau.
Kitas dalykas. Mano manymu, jeigu jūs pasižiūrėsite tam tikrų specialistų tam tikrus atliktus vertinimus, pavyzdžiui, ar yra reali įvertinta apmokestinamoji turto vertė, tai galiu pasakyti, kad Vilniaus mieste nekilnojamojo turto vertė šiuo metu yra nereali, tikrai nereali. Jeigu pažiūrėsite Registrų centro pateiktą informaciją, Senamiestyje, kur nekilnojamojo turto vertė yra nustatyta aukščiausia, šiandien vieno kvadratinio metro kaina yra įvertinta maždaug iki, pabrėžiu, 2 tūkst. eurų.
Kaip yra lyginama, ar yra reali rinkos vertė, ar nereali rinkos vertė? Tai žiūrima, kokios vertės yra nustatytos sandoriuose, turto vertintojai vertina ir mokesčių administratoriai vertina ir tada yra priimamas sprendimas, kad tikrai ta vertė turi būti reali ir ji turi būti viešai paskelbta. Kitas dalykas – penkerių metų nekilnojamojo turto vertės nustatymo terminas yra per ilgas. Aš siūliau, aišku, gal vieni metai yra per trumpas laikotarpis, bet penkeri metai tikrai yra per ilgas laikotarpis.
Kodėl aš paminėjau, ar tikrai apmokestinamoji nekilnojamojo turto vertė yra reali? Čia yra ir socialinio teisingumo klausimas. Tikriausiai jūs girdite įvairiuose debatuose, ypač kai vyksta rinkiminė kampanija, kai yra pateikiama informacija apie individualius namus, kokia yra vertė ir kokius moka mokesčius, tai daugelis pripažįsta (žiūriu į gerbiamą kolegą A. Mazuronį, jo tėtis, atsimenu, aštriai Prezidento rinkiminėje kampanijoje buvo šitą klausimą iškėlęs), na, akivaizdžiai kai kada ir sukelia tam tikras nereikalingas diskusijas. Bet tai yra politiko pagrindinis uždavinys. Jeigu matome, kad yra tam tikrų problemų, prasilenkia su socialiniu teisingumu, mūsų pareiga yra tas klaidas ištaisyti, mielieji, ir visuomenei pasakyti, kad regionuose, taip, mielieji, kaina yra viena, Vilniaus mieste kita, Kauno mieste vėl yra kitokia, bet visa tai turi būti aišku ir vieša.
Ir paskutinė mintis. Aš manau, ateityje būtų galima numatyti, ką ir gerbiamas M. Majauskas kalbėjo, kad nekilnojamojo turto vertė vis tiek (tarptautinė praktika rodo) yra apskaitoma savivaldybių biudžeto pajamose. Kai kuriose šalyse už nekilnojamąjį turtą surinktos pajamos ir už žemę mokami mokesčiai ir pajamos, kurios gaunamos savivaldybių biudžetuose, yra netgi apibrėžta, kur tos lėšos gali būti panaudojamos. Daugiausia naudojamos infrastruktūrai gerinti, infrastruktūrai atnaujinti, pastatams modernizuoti ir netgi kofinansuoti skolinantis lėšas tam tikriems projektams įgyvendinti.
Tai tikrai, aš manau, būtų didžiulė paspirtis savivaldybėms, kurios šiandien aiškina, kad negali turėti pakankamai lėšų, norėdamos įgyvendinti tam tikrus projektus, trūksta kofinansavimui lėšų. Ir ūkininkams būtų didžiulė paspirtis. Jeigu ūkininkas moka mokesčius už žemę, tai dalis tų sumokėtų mokesčių turi grįžti jo infrastruktūrai gerinti ir neturi būti naudojama kitai paskirčiai. Ačiū. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, dabar dėl motyvų. Atsiprašau, pasiūlymai. Atsiprašau. Dėl 1 straipsnio mes, matyt, nesiginčysime – kai bus priimtas, pavadinimas ir pasikeis.
Dabar 1 straipsnis, 6 straipsnio pakeitimas. Seimo narių S. Gentvilo, V. Čmilytės-Nielsen, K. Glavecko, E. Gentvilo, V. Aleknos, R. Juškos…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomone, visoms lengvatoms…
PIRMININKAS. Palaukite, palaukite! Kas pristatys – S. Gentvilas arba Viktorija? Eugenijus. Prašom, Eugenijau.
E. GENTVILAS (LSF). Greitosiomis bandau prisiminti, ką mes ten siūlėme. Esminis dalykas – kad šitas surenkamas mokestis liktų savivaldybėms, ir dar kažkuris ten aspektas, bet tikrai atsiprašau, neturiu po ranka pasiruošęs.
PIRMININKAS. Gerai. Komiteto nuomonė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes tai iškreiptų dabartinę sistemą.
PIRMININKAS. Dėl procentų. Gerbiami kolegos, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kad… Atsiprašau, už pasiūlymą. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate.
Užsiregistravo 88, balsavo 86: 10 – už, prieš – 22, susilaikė 54. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas S. Gentvilo, V. Čmilytės-Nielsen, K. Glavecko, E. Gentvilo, V. Aleknos, R. Juškos pasiūlymas. Prašom. Ten taip pat eina dėl procentų. Kas pristato? Eugenijus. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, dėl procentų? Čia šitas?
PIRMININKAS. Čia yra antras pasiūlymas – nekilnojamojo turto mokesčio vertė.
E. GENTVILAS (LSF). Skaičiuojant nekilnojamojo turto mokestinę vertę, nuo kurios bus taikomas mokesčio tarifas, įvertinti: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojamą teisinį statusą ir jo technines savybes; antra, priežiūros būklę ir apleistumą įvertinti; trečias dalykas – reikia įvertinti mokesčių mokėtojų kategorijas, dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį; ketvirta – nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą pagal savivaldybės strateginio planavimo, teritorijų planavimo dokumentus.
Kitaip sakant, mes suprantame, kad tai komplikuoja, tačiau tai tikrai teisingiau atspindi realią nekilnojamojo turto vertę, apie ką ponas A. Butkevičius ir kalbėjo, kad daugeliu atvejų ji nebūna reali.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes pateiktas siūlymas iš esmės reikštų tai, kas nebūtų suderinama su mokesčių teisinio reguliavimo principais ir iškreiptų esamą situaciją.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl pasiūlymo. Dėkojame.
Užsiregistravo 85, balsavo 84: 12 – už, prieš – 17, susilaikė 55. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – K. Masiulio siūlymas. Kadangi jo nematau, gal komiteto pirmininkas pasakys nuomonę dėl pasiūlymo ir komiteto nuomonę.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes taip pat norima naikinti tam tikras lengvatas, išimtis, bet kadangi buvo pritarta didesnei sumai – 150 tūkst. eurų, tai jie nebepritaria tam. Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Ar galima?.. Prašom. Norėjau klausti jau kitaip.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kadangi iš tikrųjų mano kolegos yra labai daug siūlymų ir jie gana panašūs, gal būtų galima pabandyti juos sugrupuoti?
PIRMININKAS. Tuoj sugrupuosime. Yra. Tuoj sugrupuosime. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Galime. Dėkojame. Nepritarta.
Vėl daug K. Masiulio pasiūlymų. (Balsai salėje) Aš prašyčiau, kadangi nėra, trumpai pristatyti, ir komiteto nuomonę taip pat.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Faktiškai visiems pasiūlymams nepritarti, tai jų labai daug.
PIRMININKAS. Visiems pasiūlymams komitetas…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip. Dėl visų pasiūlymų komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarti. Ar galime bendru sutarimu komiteto nuomonei pritarti? (Balsai salėje) Galime. Dėkojame.
Dabar yra liberalų grupės pasiūlymas ir K. Masiulio tie patys pasiūlymai. Ar liberalų grupė galėtų?.. (Balsai salėje) Jau čia tas pats, kaip ir K. Masiulio.
Dabar liberalų grupė: Eugenijus, V. Alekna, S. Gentvilas, V. Čmilytė-Nielsen.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kaip ir panašus pasiūlymas, tas pats. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. 6 straipsnio 4 dalis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – nepritarti. Ar yra kitų pasiūlymų? Teikėjai?
E. GENTVILAS (LSF). Na, siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl pateikimo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl pasiūlymo.
PIRMININKAS. Taip, dėl pasiūlymo dėl 6 straipsnio 4 dalies. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 63, balsavo 54: už – 19, prieš – 3, susilaikė 32. Nepritarė siūlymui.
Dabar kitas siūlymas dėl 6 straipsnio 5 dalies. Vėl liberalų grupės pasiūlymas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Siūlome 6 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios, nes visa tokia dokumento logika, mūsų įsivaizdavimu, būtų.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame.
E. GENTVILAS (LSF). Man tas komitetas nepatinka. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Kas už siūlymą, už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 85, balsavo 84: už – 15, prieš – 20, susilaikė 49. Siūlymui nepritarta.
Kitas liberalų grupės siūlymas dėl 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Tenka imtis iniciatyvos. Čia sėdintys kolegos Seimo nariai, matyt, neprieštaraus. Na, kokia mums nauda, kad komitetas nepritaria ir mes gauname 15, 16 ar net 19 balsų? Daugiau nebeteiksiu aš tų pasiūlymų. (Balsai salėje) Ačiū.
PIRMININKAS. Ar atsisakote daugiau teikti siūlymų? Tai ką komitetas padarė?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Nepritarė.
PIRMININKAS. Nepritarė. (Balsai salėje)
Dabar eina grupė irgi, bet su K. Masiuliu. (Balsai salėje) Atsisakė siūlymus…
Lieka M. Majauskas. Gerbiamo M. Majausko pasiūlymas dėl 2 straipsnio 3 dalies. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų gavau nemažai laiškų gyventojų, kurie domėjosi mūsų veikla čia, sekė, kaip vyko diskusijos dėl šio mokesčio, ir atkreipė dėmesį būtent į vienišas šeimas. Tai yra išsiskyrusios šeimos, kai vienam iš tėvų lieka ne tik vaikai, ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamojo turto paskolos. Kaip ir minėjau, nors to žmogaus turtas padidėja, tačiau padidėja ir įsipareigojimai. Dėl to, jog išsiskiria, iš jungtinės nuosavybės nekilnojamasis turtas tampa asmenine vieno žmogaus nuosavybe ir taip atsiranda nekilnojamojo turto mokestis. Nes, kaip mes puikiai žinome, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą mokestinis kreditas yra taikomas ne turtui, o asmeniui. Taigi, kuomet nekilnojamasis turtas, pavyzdžiui, mūsų Prezidento, yra jungtinė nuosavybė, jis yra dalinamas per pusę ir pritaikoma ta kartelė.
Šiuo atveju, jeigu šeima išsiskiria, nekilnojamasis turtas tampa vieno žmogaus nuosavybe, jis perrašomas, perrašoma ir skola. Taigi žmogus turi ir aptarnauti skolą, didesnę skolą, didesni įsipareigojimai, turi mokėti visus komunalinius mokesčius, ir dabar dar papildomai turės mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Todėl šiuo siūlymu aš siūlau, kad būtų taikoma lengvata vienišoms šeimoms, tai yra šeimoms, kurios augina vaikus, tėvams, ar tai vyras, ar moteris, po skyrybų likusiems su vaikais, kad nekilnojamojo turto mokestis, priėmus šį įstatymą, nepadidėtų, nes, kaip ir minėjau, turtas nėra tolygu pajamoms. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, kadangi tai sudarys tam tikras galimybes piktnaudžiauti, gyventi nesusituokus ar kitaip…
PIRMININKAS. Balsuojame dėl siūlymo.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsavo 82 Seimo nariai: už – 27, prieš – 15, susilaikė 40. Siūlymui nepritarta.
Kitas M. Majausko siūlymas – dėl 3 straipsnio 1 dalies. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Mes puikiai žinome, kad žmonės turi pasiruošti priimtiems sprendimas, taip pat ir dabar jau ir vienišos šeimos, vyresnio amžiaus žmonės turi skaičiuoti savo pinigus, atsidėti tam tikrą dalį ir nekilnojamojo turto mokesčiui, ne tik Kalėdoms, dovanoms, komunaliniams mokesčiams, duonai, sviestui, bet dabar dar turi atidėti ir nekilnojamojo turto mokesčiui. Man atrodo, kad tikrai yra neracionalu ir neatsakinga priiminėti sprendimus, kurie įsigalioja tuoj pat. Žmonės jau po sausio 1 dienos, baigę švęsti turės iš tikrųjų susimokėti ne tik už šventes, bet sumokėti ir nekilnojamojo turto mokestį.
Tai siūlymas būtų nukelti nekilnojamojo turto mokesčio įsigaliojimą iki liepos 1 dienos, taip, kad jis neįsigaliotų už kelių savaičių. Toks siūlymas būtų atsakingas tiek dėl mokesčio administravimo principo, tiek dėl teisėtų lūkesčių visuomenėje principo, kad neįsigaliotų nauji mokestiniai sprendimai iš karto, po kelių savaičių Seimui priėmus sprendimą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, ar turime 10 Seimo narių palaikymą dėl šito siūlymo? (Balsas salėje: „Turime“). Turime. Dėkojame. Dabar komiteto nuomonė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, kadangi tai keistų esamą situaciją, kai mokestis yra mokamas už einamuosius metus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame dėl siūlymo.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Balsavo 83 Seimo nariai: už – 33, prieš – 12, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta. Gerbiami kolegos, yra dar K. Masiulio ir E. Gentvilo, ir grupės narių… Bet mes jau apsisprendėme ir grupės nariai atsiėmė. Tada šitie lieka. Dabar gerbiamojo A. Butkevičius yra naujas siūlymas dėl projekto 3 straipsnio. Gerbiamas Algirdai, prašom pristatyti.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėl šito straipsnio yra numatyta pataisa, kad nekilnojamojo turto apmokestinamoji vertė būtų nustatoma kiekvienais metais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar komiteto nuomonė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes šiuo metu yra kas penkerius metus nustatoma ir tai gali lemti tam tikrus kainų išsišokimus vienais ar kitais metais. O šiuo metu yra imamas penkerių metų vidurkis.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai. Prašom, M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad ganėtinai svarbus siūlymas ir jis reikšmingai pakeistų šio mokesčio veikimą. Dabar yra kas penkerius metus nustatoma kartelė ir nereikia slėpti – iš tiesų nekilnojamasis turtas auga ir ne kiekvienais metais vis daugiau žmonių patenka, o kas penkerius metus patenka. Jeigu mes pritaikytume kartelės… ne kartelės, vertinimą kiekvienais metais, tai reikšmingai didesnis kiekis žmonių patektų pagal šią kartelę ir reikšmingai daugiau žmonių pradėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Man atrodo, tai būtų dar vienas neatsakingas sprendimas, todėl kviesčiau susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštą nuomonę. Turiu klausimą gerbiamam pranešėjui A. Butkevičiui. Jūs pristatėte 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o 8 straipsnio 2 dalį irgi kartu čia pristatėte, taip? Ir čia komiteto nuomonė ta pati dėl administravimo?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Dėl administratoriaus irgi kartu, taip? Ne. Tai prašom dabar apsispręsti dėl 3 straipsnio. Kas už pasiūlymą, prašom balsuoti, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 87, balsavo 86: už – 6, prieš – 14, susilaikė 66. Siūlymui nepritarta.
Kitas siūlymas yra dėl 8 straipsnio 2 dalies, dėl vietos mokesčių administratoriaus. Prašau, Algirdai Butkevičiau. Atrodo, tvarka.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Žinote, nežinau nė vieno mokestinio įstatymo, kai yra draudžiama mokesčių administratoriui inicijuoti papildomą patikrinimą arba tiesiog atlikti tam tikrus perskaičiavimus, jeigu mokesčių administratorius mato, kad, pavyzdžiui, vertė nekilnojamojo turto, kuris yra apmokestinamas, yra neteisinga. Kaip tik yra mano pataisa, kad jei turto vertintojo nustatyta nekilnojamojo turto mokestinė vertė, noriu pabrėžti, daugiau kaip 20 % skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, tada mokesčių administratorius pagal mano pasiūlymą galėtų kreiptis į turto vertintoją, kad būtų atliktas individualus naujas vertinimas. Šiuo metu sudarome tam tikras prielaidas nesąžiningiems asmenims, gali būti ir kontrabandininkams, kai užsakius turto vertinimą, atlikus netgi ir individualų vertinimą, pavyzdžiui, ginčytis su mokesčių administratoriumi tiek, kiek nori, ir tikrai moka kai kada kai kurie ne nuo realios turto vertės.
PIRMININKAS. Klausimas gerbiamam pranešėjui. Dėl 4 straipsnio galite kartu pristatyti? Čia trys viename. Tada pajusime komiteto nuomonę.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Čia vienas su kitu yra susiję.
PIRMININKAS. Susiję, taip? Dėkoju. Komiteto nuomonė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes keistų dabartinę sistemą, kaip yra nustatoma, o pats asmuo visada gali kreiptis, jei jam vertė netinkama. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar buvo nuomonė išsakyta prieš. R. J. Dagys nori už.
R. J. DAGYS (MSNG). Niekaip nesuprantu, kuo čia dėtas asmuo. Čia kalbama apie administratoriaus teisę kreiptis matant tam tikras nuostatas. Kaip, jūs įsivaizduojate, galima būtų patikrinti? Net faktiškai korupcijos prevencijos prasme, jeigu mes neleidžiame net administratoriui išsiaiškinti tikrosios turto vertės, jeigu jam kyla tam tikrų įtarimų, tai kaip tą turto mokestį mes išvis administruosime? Kas nors pasisamdys normalias firmas, kurios gerai įvertins tavo turtą, ir niekas negalės net kvestionuoti, nes toks dalykas kaip ir bus konstanta. Aš manau, kad gerbiamo A. Butkevičiaus siūlymas turi esminę logiką.
PIRMININKAS. Gerbiamas M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, labai atsargiai balsuokime. Jeigu mes pritarsime šiam siūlymui, mes realiai įteisinsime Mokesčių inspekcijos persekiojimą, nes Mokesčių inspekcija galės savarankiškai nuspręsti, kieno nekilnojamąjį turtą imti ir pervertinti. Šiuo metu yra masinis vertinimas, nustatoma vertė ir visi susimoka mokesčius. Tačiau papildomai Mokesčių inspekcija galės ateiti, išsirinkti vieną ar kitą asmenį ir papildomai įvertinti tą nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, praėjus dvejiems ar trejiems metams, kai visiems kitiems yra nustatomi penkeri metai. Po penkerių metų pervertinama – visiems vienodai, visiems vienoda tvarka. Čiagi atsiras galimybė Mokesčių inspekcijai išsirinkti jai nepatinkančius asmenis ir tą turtą vertinti, kiek nori kartų ir kada nori. Man atrodo, tokia tvarka iš tiesų būtų neatsakinga, ir siūlyčiau jai nepritarti.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamas A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Jeigu galima – repliką. Pataisoje aiškiai yra pabrėžta: jeigu mokesčių administratorius mato, kad 20 % skiriasi individualaus vertintojo vertė. Gerbiamas Majauskai, nemaišykite ir nemeluokite.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar balsuojame už siūlymą. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 94, balsavo 94: už – 12, prieš – 22, susilaikė 60. Siūlymui nepritarta.
Dabar 5 straipsnio naujas išdėstymas. A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Mano pataisos praranda prasmę būti toliau svarstomos, nes joms nebuvo pritarta. Aišku, sveikinu, kad Lietuva yra viena iš šalių, kur mokesčių administratorius administruodamas mokesčius neturi teisės kištis ir pareikšti savo nuomonę, sudrausminti nesąžiningus turto vertintojus ir nesąžiningus žmones, kurie įsigyja turto.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui, dėkojame kitiems. Dabar dėl viso. Prašom. V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų daug argumentų šiandien buvo išgirsta, kodėl nereikėtų balsuoti už šį teisės aktą. Tačiau sutinku iš dalies, kad galbūt yra netobulų vietų ir kad reikia tą teisės aktą tobulinti, kaip antai, jeigu būstas yra įsigytas naudojant kreditą, tada kyla klausimas, kieno realiai yra tokio būsto nuosavybė. Kaip žinoma, praradus mokumą kreditorius pats pirmas stovi eilėje dėl tokio būsto paėmimo savo naudai. Tačiau noriu pasakyti, kad tas teisės aktas nėra naujai svarstomas, yra priimtas praeitais metais. Šiandien mes svarstome tik šio teisės akto korekciją, tai yra apmokestinamosios vertės sumažinimą. Praeitais metais mes priėmėme čia, Seimo salėje, kad apmokestinamoji vertė turi būti 220 tūkst. eurų, šiandien jau yra 100 tūkst. Sutinku, kad šuolis yra gana didelis, kad argumentų yra kaip ir nedaug, tačiau yra registruotas pasiūlymas, kuriam mes pritarėme, tai yra turto vertė yra 150 tūkst., ir taip yra rastas kompromisinis variantas. Todėl ir siūlau palaikyti šį teisės aktą su kompromisiniu variantu, tai yra su 150 tūkst. verte. Ir aš manau, kad reikia balsuoti už, nes tai vis dėlto yra teisės aktas, kuris prisideda prie socialinės atskirties išgyvendinimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Na, iš tiesų, kai V. Ačienė kalba už, kalbėti prieš sunku, nes Vida tikrai, teko įsitinkinti komitete, pasižymi labai kritišku ir objektyviu dažnai vertinimu, nesvarbu, valdančiųjų ar opozicijos teikiamas projektas. Vis dėlto aš čia matau esminius šio projekto trūkumus ir pradėsiu nuo to, kad finansų ministras šiandien frakcijoje pareiškė, kad tai nėra lydimasis biudžeto projektas. Vadinasi, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą jam turi galioti šešių mėnesių įsigaliojimo taisyklė. Čia ta taisyklė nėra taikoma ir čia yra pirmas pažeidimas.
Antras dalykas. Kai mes čia kaip ir diskutavome, šis mokestis nepelnytai nuskalpuos vienišus žmones, vyresnio amžiaus žmones ir vienišas šeimas. Vienišų šeimų, išsiskyrusių tėvų turtas lieka vienam iš žmonių, vienam iš tėvų, skola auga, įsipareigojimai auga, komunaliniai mokesčiai auga ir dar reikės nekilnojamojo turto mokestį susimokėti.
Trečias dalykas. Mokestis keliauja ne į savivaldybės biudžetą, o į valstybės biudžetą ir toks mokestis neturėtų keliauti į valstybės biudžetą, nes savivaldybė rūpinasi aplinka, infrastruktūra, kad nekilnojamojo turto vertė augtų, todėl tos pajamos turėtų keliauti į savivaldybės biudžetą.
Ketvirtas dalykas. Mes jau girdėjome (čia ir gerbiamas ekspremjeras atkreipė dėmesį), kad šio mokesčio planuojama surinkti vos 2 mln. eurų. Ar iš tikrųjų verta erzinti visuomenę, verta skalpuoti vienišus žmones dėl vos kelių milijonų eurų ir priimti pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymą?
Galų gale patys turtingiausi, tie, į kuriuos yra nukreiptas šis įstatymo projektas, turės labai paprastą galimybę išvengti šio mokesčio – perregistruos turtą įmonei ir mokės savivaldybės mokestį, kuris gali būti mažesnis, negu valstybės nustatytas. Taigi kviečiu nepritarti šiam projektui ir iki balsavimo, iki priėmimo labai rimtai pasvarstyti, ar iš tikrųjų verta pažeisti įstatymus, verta erzinti žmones dėl to, kas, man atrodo…
PIRMININKAS. Dėkojame.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …neturi didelės prasmės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, nuomonės po svarstymo išsiskyrė. Balsuojame.
Užsiregistravo 94. Balsavo 93: už – 50, prieš – 17, susilaikė 26. Po svarstymo pritarta.
16.02 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3758(2) (priėmimo tęsinys)
Pusvalandis praėjo, grįžtame prie darbotvarkės – Sporto įstatymo Nr. I-1151 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3758(2). Gerbiamą K. Smirnovą prašom… Nereikia į tribūną, bet yra. Gerai.
Dabar dėl 1 straipsnio pakeitimų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame.
Dėl viso E. Pupinis turi nuomonę. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, matau, kad nėra prieš, tai iš tikrųjų reikia pritarti, nes konvenciją priėmėme, tai kartu turime pritarti ir Sporto įstatymui, kuriame numatytos sąlygos, kurioms esant galėtume įgyvendinti tą konvenciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame, priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 90. Balsavo 90: už – 83, prieš – 2, susilaikė 5. Sporto įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3758(2) yra priimtas. (Gongas)
16.04 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3759(2) (priėmimas)
Kitas projektas – Administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3759(2).
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. (Balsai salėje) Kas yra? (Balsai salėje) Dėl 1 straipsnio? Nėra pasiūlymų. (Balsai salėje) Jūs klausykite, kas yra sakoma. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta, dėkojame.
Dabar dėl viso. Prašom, R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Aš, užbėgdama kalbėsiančiam prieš L. Kasčiūnui, noriu pasakyti, kad iš tikrųjų administracinio poveikio priemonės taikomos yra pareigūnų, ir ta sistema Lietuvoje kuriama nuosekli, siekiant bendro teismų krūvio mažinimo. Jo nuomone, kad pareigūnai vis dėlto viršys savo įgaliojimus, skirdami draudimą lankytis sporto renginiuose.
Tą abejonę aš norėčiau išsklaidyti, nes ir šiuo metu pareigūnai skiria ir taiko administracinio poveikio priemones labai plačiai. Visiems žinoma, pavyzdžiui, taisės vairuoti atėmimas. Tai turi, be abejo, didesnį socialinį poveikį, jeigu dar kalbame, kad tokia teisė vairuoti būtų atimta vairuotojui, tai kiekvienu atveju policijos pareigūnai, skirdami draudimą lankytis renginiuose, vertins ir asmens charakteristiką, ir prieš tai padarytus nusižengimus, ir nusižengimo pavojingumą, aplinkybes. Svarbiausia, kad bus užtikrintas pagrindinis dalykas – tai visuomenės saugumas ir su tuo sietinas viešasis interesas šiuo atveju.
Man atrodo, kad greitas sureagavimas ir apskritai mūsų sirgalių, žiūrovų kultūros ugdymas, tikrai ta priemonė nėra perteklinė ir kiekvienu atveju, kalbant apie žmogaus teises, kaip yra ir šiuo metu, nepatenkinti priimtais sprendimais piliečiai gali kreiptis į teismus, o tada jau poveikio priemonės atsiranda visai kitokios. Gali būti skiriama ir iki 1 tūkst. 500 eurų bauda arba netgi turto konfiskavimas. Aš labai siūlau palaikyti šį įstatymo projektą kaip lydimąjį, konvencijos dėl žiūrovų brutalaus elgesio sporto renginiuose dalį, ir sistemiškai pažiūrėti į visą šitą problemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Lietuvos teisių ir laisvių gynėjai, demokratiškai išrinkto parlamento nariai! Aš tikrai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, ką mes šiandien čia priimsime. Jeigu jūs paspausite už, vadinasi, žmogus vienasmeniu pareigūno sprendimu už visiškai smulkų nusižengimą gali iki dvejų metų gauti draudimą lankytis ne tik sporto, bet ir visuose viešuosiuose Lietuvos renginiuose. Ir bus išplėstas draudimas jo galimiems vizitams į sporto renginius visoje Europos Sąjungoje už kokį nors keiksmažodį ar visiškai nedidelį nusižengimą, kuris gali būti labai subjektyviai įvertintas.
Gerbiama ministrė paminėjo vairavimo teises. Tai nepalyginami dalykai. Vairavimo teisių atėmimas yra už kokį nors aiškų nusižengimą, kurį parodo koks nors girtumo matavimo prietaisas. Kai kalbame apie pareigūnų vienasmenį sprendimą vertinant vieną ar kitą poelgį, yra aiškus subjektyvumas, ir tos istorijos, kurią jūs aiškiai girdėjote ne kartą prieš tris, keturias savaites, rodo prasilenkimą su sveiku protu, proporcingumu ir teisingumu.
Gerbiamieji, aš suprasčiau šitą draudimo išplėtimą į visas Europos Sąjungos valstybes su sąlyga, jeigu tai spręstų teismas, o ne vienasmeniškai pareigūnas. Todėl aš negaliu balsuoti už šitą įstatymą, kol mes nepapildėme dabar galiojančio Administracinio nusižengimo kodekso mano pataisa, kad tai būtų įmanoma tik teismo keliu.
Ir pabaigai noriu pasakyti paprastą dalyką. Net Ukrainoje nėra tokios sankcijos. Ponas V. Janukovyčius per Maidano procesą pabandė įvesti draudimą. Į ką tai virto, jūs žinote. Dar daugiau, net ir V. Janukovyčiaus įstatymo pataisose buvo numatyta, kad tam reikia teismo sprendimo. Mielieji, nedarykime klaidos! Jeigu šiandien padarysime klaidą, kitą kartą galėsime ją ištaisyti pritardami mano pataisai. Ačiū.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro galima pasakyti tai, kad pažeidėjo atžvilgiu visos priemonės tinkamos, jeigu reikia užtikrinti viešąjį interesą, bet mes kalbame apie tai, kad jeigu tuo metu asmuo vykdo pažeidimą, tikrai policija turi visas galimybes užkardyti tą pažeidimą, o po to vertinti, ar už tą pažeidimą reikia taikyti priemonę apriboti jo lankymąsi konkrečiame renginyje, sporto šiuo atveju mes turime omenyje. Tikrai aš pritarčiau L. Kasčiūnui apie teismą, nes mes kalbame apie tam tikrą žmogaus laisvės apribojimą. Ir mes suprantame tai, kad vis dėlto yra subjektyvus pareigūno veiksnys, vertinant vienokį ar kitokį asmens prasižengimą. Mano galva, iš tikrųjų mums reikėtų susilaikyti šiuo atžvilgiu ir nesuteikti perteklinių galimybių pareigūnams piktnaudžiauti tomis galiomis.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Žinote, kažkiek padvelkė praeitimi, kad tu esi kaltas a priori, nes aš pareigūnas ir taip nustačiau, o jeigu norite, eikite aiškintis, ar aš teisus, ar ne. Pasiųs tave į teismus. (Balsai salėje) Ne priešingai, kad per teismą turėtum įrodyti, kokios tavo sankcijos, ar administraciniu, ar dar kažkokiu kitokiu teismu eitų pats procesas, bet a priori. Aš nubaudžiau, o ten paskui aiškinkis. Tie teismai kiek metų truks, tu aiškinkis. Buvo tokie laikai, nuspręsdavo trys žmonės, kai būdavo aukščiausiasis net ne teisėjas, o kapitonas. Pasiskaitykite, pilnas Genocido centras visokių tokių sprendimų. Man atrodo, mes ryškiai perlenkiame lazdą, norėdami spręsti problemas, bet sukeičiame arklį su vežimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame. Priėmimas.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Balsavo 84 Seimo nariai: už – 26, prieš – 22, susilaikė 36. Įstatymas nepriimtas. Dėkojame.
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3529. (Balsai salėje) Reikėjo laiku ateiti prie mikrofono, bet išimties tvarka, kol ateis gerbiama pranešėja A. Širinskienė. Prašom, per šoninį mikrofoną – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš noriu jums iš visos širdies padėkoti, jūs tikrai šaunuoliai, ir mes tikrai galėsime situaciją pataisyti, kai eis mano pataisa, dabar ji artėja prie komiteto, laukiu, kada komitetas apsvarstys, ir mes tikrai galėsime pataisyti ir grįžti prie įstatymo. Ministre, viskas bus gerai, pažadu. Teismo sprendimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Širinskienės nematau. Gal S. Šedbaras padės mums perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą? Atsiprašau, yra ministrė, dar per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu vis dėlto replikuoti, kad sutirštindami spalvas, kaip pareigūnai reaguotų į kažkokią situaciją, mes nepritaikėme jokių administracinių nusižengimų poveikio priemonių. Gal ir gerai, konvenciją priėmėme, Sporto įstatymą priėmėme, bet kaip Lietuva kovos su tokiu brutaliu elgesiu, mes nepriėmėme.
Manome, kad Seimas pataisys situaciją galbūt kitaip, bet iš tikrųjų noriu pasakyti, kad pareigūnai vis dėlto įvertina kiekvieną situaciją atskirai. Tai nėra, kad iš karto bus draudimas lankytis, yra ir kitokių priemonių, tokių kaip įspėjimas, aplinkybių vertinimas ir taip toliau. Tai Laurynas labai sutirštino spalvas, kad už keiksmažodžius bus uždrausta lankytis ne tik Lietuvos, bet ir kituose Europos Sąjungos šalių renginiuose. Tikrai perdėtas toks vertinimas, nes visi taiko priemones pagal sudėtingumą. O vis dėlto brutalus elgesys, netinkamas elgesys, kai mėtomi daiktai, laužomi betonai ir jais svaidomasi, pasitaiko net ir Lietuvos futbolo čempionatuose.
16.14 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3529(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštas nuomones. Gerbiamas S. Šedbaras pristatys Administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3529(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra atsakomybės patikslinimas už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus. Komitete ilgai buvo svarstoma, darėme pertraukas, ir komitetas perredagavo pirminį pasiūlymą numatydamas dvi dalis. Pirmoji dalis – atsakomybė už šiurkštų pažeidimą taip, kaip jis yra aptartas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme. Palikome antrą dalį, kuri anksčiau buvo išbraukta už pakartotinį nusižengimą. Manome, kad jeigu jau yra pakartotinis nusižengimas, turėtų būti baudžiama tikrai didesne bauda. Tai už tokį projektą, kurį svarstėme lapkričio 20 dieną, visi 9 komiteto nariai balsavo už.
PIRMININKAS. Nepabėkite, gerbiamas… (Balsas salėje) Ai, papildomas komitetas. Prašom. Gerai, ačiū, išsiaiškinome. Dėkoju.
Dabar kviečiama G. Burokienė. Prašom pristatyti VVSK nuomonę. Dar paskui turėsime klausimų gerbiamam S. Šedbarui.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Norime paklausti Guodos, ar reikalingas balsavimas dėl Vyriausybės dviejų pasiūlymų? Komiteto nuomone, reikalingas balsavimas ar ne? Ne, nereikalingas. Dėkojame. Nereikalaujame.
Dėl Vyriausybės siūlymų. Gal gerbiamas S. Šedbaras pakomentuos?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš truputėlį jau komentavau pristatydamas. Vyriausybės siūlymas šiek tiek buvo panašus į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Buvo siūloma tik vieną dalį palikti ir už šiurkštų pažeidimą suformuluoti šiek tiek kitaip negu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme – stipriai padidinti atsakomybę, bet už pakartotinį tokį pat pažeidimą atsakomybė nebuvo numatyta. Mes manome, kad pakartotinumas šioje situacijoje tikrai turėtų būti griežčiau baudžiamas. Mūsų projektas, toks, kokį aš pristačiau, yra galutinis. Aš manau, kad turbūt ir papildomas komitetas su tuo sutiks. Mes išskyrėme vis dėlto į dvi dalis. Už pirmą nusižengimą, kada jau yra ir įspėjimas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos yra vienokia bauda, bet jeigu nekreipiama dėmesio į tai ir per metus yra pakartotinis nusižengimas, tai jau bauda, mūsų nuomone, turėtų būti gerokai didesnė. Tokiam projektui mes ir siūlome po svarstymo pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti tokiai išvadai. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Dėkojame, pritarta.
Dėl viso. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Suprantu iniciatyvas. Tarnybinės etikos pažeidimų tikrai yra ir netyčinių, ir dažnu atveju tai sąmoningo piktnaudžiavimo atvejai. Tai netyčinis gali atsitikti toks, kad irgi bus baudžiamas. Štai mes čia didiname baudas. Aš nežinau, ar tai yra geriausias kelias. Man atrodo, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos verdiktai didžiausią įtaką turi tada, kai pareigūnas, netinkamai deklaravęs, sąmoningai nuslėpęs ką nors ar pakartotinai netinkamai deklaravęs, gautų štai tokią sankciją, kaip, pavyzdžiui, netenka teisės kurį laiką eiti šias pareigas.
Dabar ta sankcija nėra plėtojama, o plėtojama finansinė sankcija ir plėtojama labai stipriai – tris, keturis kartus didinant sankcijos apimtį. Man atrodytų, kad gal ne tas kelias yra pasirinktas. Sutikdamas, kad reikia ieškoti būdų, kaip padaryti politikų, valstybės tarnautojų veiklą skaidresnę, kaip užtikrinti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir jos sprendimai būtų reikšmingesni ir darantys didesnį poveikį, vis dėlto nemanau, kad tas finansinių sankcijų didinimas yra geriausias, perspektyviausias kelias. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Dėkojame. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kalbu už komitetą. Bendra nuomonė, bendras sutarimas buvo. Gerbiamas Eugenijau, jeigu pažiūrėtumėte patį įstatymo tekstą, jame atsakomybė pradeda atsirasti pagal naują dabar modelį tik už šiurkštų pažeidimą. Nebelieka apskritai administracinės atsakomybės už lengvą, už kokį nors suklydimą, užmiršimą, tik už šiurkštų. O šiurkštus yra apibrėžtas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme. Ir tai jau iš tiesų yra po to, kai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija įspėja ir vis tiek pareigūnas nepasitaiso arba, pavyzdžiui, nedeklaruoja. Aš manau, kad čia tikrai mes žengiame žingsnį į priekį, už bet kokius netyčinius dalykus iš viso nenumatoma atsakomybė. Aš manau, kaip tik dabar yra toks sveiko proto projektas, ir siūlau jį palaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė. Po svarstymo prašom balsuoti.
Užsiregistravo 75, balsavo 75: už – 68, prieš – 2, susilaikė 5. Po svarstymo projektui pritarta.
Gerbiami kolegos, pranešimai ir pareiškimai. Nėra. Registruojamės.
Užsiregistravo 75.
Dėkoju. Šios dienos popietinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.