LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220 5, 6 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 5, 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sureguliuoti teisėkūrai naudojamų valstybės informacinių sistemų – Teisės aktų informacinės sistemos ir Teisės aktų registro – veiklą, kad ji atitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) (toliau – BDAR) reikalavimus. Taip pat norima numatyti atvejus, kada gali būti atsisakoma teisės aktus registruoti ir skelbti Teisės aktų registre.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Ewelina Dobrowolska.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Teisės aktų registro (toliau – TAR) ir Teisės aktų informacinės sistemos (toliau – TAIS) valdytojas, tvarkydamas asmens duomenis TAR ir TAIS, privalo vadovautis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (toliau – BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.
Vadovaujantis BDAR, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik taikant BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus ir tik tuomet, kai yra bent viena iš BDAR 6 straipsnyje nustatytų sąlygų. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b, c, e punktuose nustatyta, kad asmens duomenys turi būti: tvarkomi duomenų subjekto atžvilgiu teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas); adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas); laikomi tokia forma, kad nustatyti duomenų subjektų tapatybę būtų galima ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi (saugojimo trukmės apribojimo principas).
BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies nuostatų, ir turi gebėti įrodyti, kad jų laikomasi (atskaitomybės principas).
Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą, duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tuo atveju, jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti duomenų valdytojui taikomą teisinę prievolę. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 3 dalimi, duomenų tvarkymo tikslas nustatomas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto teisiniame pagrinde.
TAR ir TAIS valdytojas asmens duomenis TAR ir TAIS tvarko vykdydamas jam taikomą teisinę prievolę, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (toliau – TPĮ), Teisės aktų registro nuostatuose, patvirtintuose Seimo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. XII-694 „Dėl Teisės aktų registro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – TAR nuostatai), Teisės aktų informacinės sistemos nuostatuose, patvirtintuose Seimo kanclerio 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-343 „Dėl Teisės aktų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, (toliau – TAIS nuostatai) bei kituose teisės aktuose.
TPĮ 6 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta TAR paskirtis, 2 dalyje – TAR objektai, 3 dalyje – TAR objektų duomenys, 5 dalyje TAR valdytoja ir tvarkytoja paskirta Seimo kanceliarija. Vadovaujantis TAR nuostatų 2 ir 3 punktais, TAR yra pagrindinis valstybės registras, o jo paskirtis – registruoti TAR nuostatų 9 punkte nurodytus TAR objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti apie juos duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas, atlikti kitus TAR duomenų tvarkymo veiksmus. Pagal TAR nuostatų 34 punktą, TAR duomenys yra vieši, o pagal 25 punktą – saugomi nuolat.
TPĮ 5 straipsnyje apibrėžtas TAIS naudojimas teisėkūrai (objektai, objektų duomenų viešumas). Vadovaujantis TAIS nuostatų 10 punktu, TAIS valdytoja yra Seimo kanceliarija, 4 punkte nurodyti pagrindiniai TAIS tikslai: 4.1. teisėkūros procesą vykdyti elektroninėje erdvėje; 4.2. didinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą, kokybiškumą, nuoseklumą, efektyvumą ir koncentruotumą; 4.3. registruoti ir įvertinti visuomenės pastabas ir pasiūlymus dėl pareikštų teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų projektų, teisinio reguliavimo stebėsenos.
Kai kurie viešai skelbiami TAR objektų (pvz., Lietuvos Respublikos Prezidento dekretų dėl malonės suteikimo, dėl apdovanojimų, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, įsakymų apie valstybės paramos skyrimą, įsakymų dėl fizinių asmenų lankymosi apribojimo tam tikroje teritorijoje ir pan.; teisės aktų projektų lydimosios medžiagos ir pan.) duomenys, taip pat TAIS skelbiami teisės aktų projektų bei su jais susijusių dokumentų duomenys yra ir asmens duomenys, o TPĮ, kuriuo nustatyta pareiga skelbti teisės aktus ir teisės aktų projektus bei su jais susijusius dokumentus, nereglamentuoja asmens duomenų viešinimo tikslo, apimčių, trukmės ir jų saugojimo terminų, TAR ir TAIS valdytojas ir tvarkytojas gali būti vertinamas kaip nepagrįstai ar neteisėtai skelbiantis perteklinius asmens duomenis.
Sprendžiant TPĮ atitikties BDAR reikalavimams klausimą, turi būti atkreiptas dėmesys ir į TAR asmens duomenų valdytojo ir tvarkytojo paskyrimą, t. y. turi būti vadovaujamasi BDAR pateiktomis sąvokomis, kas yra asmens duomenų valdytojas, tvarkytojas, asmens duomenų tvarkymas ir t. t., TPĮ 6 straipsnio nuostatomis ir kitais teisės aktais. Teisinis reguliavimas dėl asmens duomenų valdytojo šiuo metu yra minimalus, neišsamus ir neaiškus, todėl turi būti nustatyta faktinė situacija: kas ir kokius veiksmus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu, atlieka – kokius veiksmus atlieka teisės aktus rengiantys ir priimantys subjektai (TAIS ir TAR duomenų teikėjai) ir Seimo kanceliarija (TAIS ir TAR valdytojas bei tvarkytojas), šiuos teisės aktus registruodama ir skelbdama.
TPĮ yra nurodyta, kokie teisės aktai yra TAR objektai (6 str. 2 d.), tačiau nesureguliuota, kaip elgtis tokiu atveju, jei į TAR registruoti ir skelbti teikiami teisės aktai nėra TAR objektai. Be to, pasitaiko atvejų, kai dėl žmogiškosios klaidos ar kt. klaidos TAR registruoti ir skelbti teikiami techniškai nekorektiškai parengti teisės aktai.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pagal BDAR 6 straipsnio 3 dalį, nacionalinėje teisėje (t. y. TPĮ) siūloma išdėstyti nuostatas pagal BDAR taikomas taisykles. Siūloma TAIS ir TAR duomenų teikėjams, kaip bendriems TAIS ir TAR duomenų valdytojams, įtvirtinti pareigą užtikrinti, kad teikiamuose dokumentuose nebūtų nurodyta asmens duomenų, kurių teikimo nenumato TPĮ ar kiti įstatymai ir jų įgyvendinamieji teisės aktai, kad jie kartu būtų atsakingi už BDAR nustatytų pareigų laikymąsi, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu, kurį jie turi atlikti pagal TPĮ. Šiuo klausimu 2024 m. sausio 11 d. pasisakė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo teismas) byloje Nr. C‑231/22, kuris konstatavo, kad BDAR 4 straipsnio 7 punkto nuostatoje numatyta ne tik tai, kad asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones gali kartu nustatyti keli asmenys kaip duomenų valdytojai, bet ir tai, kad pačioje nacionalinėje teisėje gali būti nustatyti tie tikslai ir priemonės ir pagal ją paskirtas duomenų valdytojas arba nurodyti konkretūs jo skyrimo kriterijai. Kitaip tariant TPĮ turėtų būti nustatyti bendri duomenų valdytojai ir paskirstytos jų atsakomybės. Atsižvelgiant į tai siūloma nustatyti, kad už asmens duomenų skelbimą TAR ir TAIS atsakytų ir duomenų teikėjai, kurie teikia teisės aktus, jų projektus ir su jais susijusius dokumentus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Teisingumo Teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas.
Siekiant užtikrinti teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principo įgyvendinimą, kuris yra būtinas siekiant, kad visuomenei būtų žinomi aktualių teisėkūros iniciatyvų iniciatoriai, autoriai ir kiti teisėkūroje dalyvaujantys subjektai, TAIS duomenys, įskaitant asmens duomenis, turi būti skelbiami viešai. Tačiau asmens duomenų TAIS viešinimas, atsižvelgiant į viešinimo tikslą, nėra tikslingas neproporcingai ilgą laikotarpį, todėl siūloma asmens duomenis teisės aktų projektuose, kituose susijusiuose dokumentuose ir informacijoje viešinti 10 metų nuo jų viešo paskelbimo TAIS. Toks laikotarpis, apimantis bent dvi teisėkūros subjektų kadencijas, iš esmės sudarys sąlygas plačiai visuomenei susipažinti su teisėkūros iniciatyvų iniciatoriais, rengėjais ir įvertinti pateiktas iniciatyvas, dalyvaujant demokratiniuose valstybės procesuose. Pasibaigus šiam laikotarpiui, duomenys būtų skelbiami nuasmeninti. Nuasmeninimas taip pat galimas atitinkamą informaciją paskelbusio TAIS duomenų teikėjo sprendimu, kuris priimamas gavus ir įvertinus duomenų subjekto prašymą ar esant kitoms TAIS duomenų teikėjo sprendime nurodytoms aplinkybėms (pvz., jei asmens duomenys skelbiamuose dokumentuose nurodyti nesant teisinio pagrindo), taip pat Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai ar teismui nustačius, kad juose esančių asmens duomenų skelbimas neatitinka Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų reikalavimų. Šia nuostata nacionalinėje teisėje būtų įtvirtintos priemonės, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, o asmens duomenys būtų skelbiami tik tiek laiko, kiek jų reikia nustatytiems tikslams pasiekti. Svarbu paminėti, kad pasibaigus 10 metų asmens duomenų skelbimo laikotarpiui, suinteresuoti asmenys (pvz., mokslininkai, žurnalistai, visuomeninės organizacijos ir kt.) ir toliau turės galimybę susipažinti su teisės aktų projektuose ar susijusiuose dokumentuose esančiais asmens duomenimis, esant bent vienam iš BDAR įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.
Siekiant informuoti visuomenę apie teisės aktų (kurie yra TAR objektai) priėmimą, jų turinį ir galiojimą trečiųjų asmenų atžvilgiu, teisės aktai registruojami ir, įskaitant juose esančius asmens duomenis, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre nuolat. Teisės aktuose esantys asmens duomenys yra neatsiejama teisės akto turinio dalis, todėl teisės aktai negalėtų būti skelbiami be juose nurodytų asmens duomenų, nebent Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ar teismas nustatytų, kad juose esančių asmens duomenų skelbimas neatitinka Reglamento (ES) 2016/679, TPĮ ir kitų įstatymų reikalavimų. Tokiu atveju Teisės aktų registro nuostatų nustatyta tvarka šie duomenys būtų skelbiami nuasmeninti.
Pažymėtina, jog toks teisinis reguliavimas padės išvengti situacijų, kai duomenų teikėjas savo pareigos neįvykdo ir asmens duomenys nepagrįstai yra pateikiami skelbti ar paskelbiami TAR, todėl aiškiai nustatoma, kas ir kokį sprendimą turi teisę priimti.
TPĮ siūloma nustatyti atsisakymo registruoti TAR objektą pagrindus, taip bus išvengta situacijų, kai duomenų teikėjai reikalauja paskelbti TAR tokius teisės taikymo aktus, kuriuos skelbti TAR nėra privaloma ir jie nėra TAR objektai (pvz., Telšių rajono savivaldybės tarybos 2023-10-26 sprendimas Nr. T1-208 „Dėl Telšių rajono savivaldybės sporto tarybos patvirtinimo“ (i. k. 2023-21228), Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2023-10-26 sprendimas Nr. T-207 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos sudarymo“ (i. k. 2023-21112), taip reglamentuojant asmens duomenų skelbimo viešai kontrolės mechanizmą bei įgyvendinant BDAR 6 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Pažymėtina, kad šiuo Įstatymo projektu nesiekiama įgyvendinti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatų – tam reikalinga atskira TPĮ peržiūra (turi būti įgyvendinta iki 2026 m. gruodžio 31 d.), šio Įstatymo projekto tikslas – nebedelsti įgyvendinant BDAR reikalavimus.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priimtas Įstatymo projektas neigiamų pasekmių neturės.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Siūlomos nuostatos nėra tiesiogiai susijusios su verslo sąlygomis ir plėtra, todėl įstatymo projekto priėmimas neturėtų turėti neigiamo poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas įtakos strateginio lygmens planavimo dokumentams neturi.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Siekiant inkorporuoti Įstatymą į teisinę sistemą, reikės parengti Teisės aktų registro nuostatų ir Teisės aktų informacinės sistemos nuostatų, Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2013 m. gruodžio 5 d. Nr. 400-ĮVK-369 įsakymo „Dėl Teisės aktų pateikimo, registravimo ir skelbimo Teisės aktų registre tvarkos aprašo patvirtinimo“, Seimo kanclerio 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 400-ĮVK-389 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo elektroniniu būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo 2013 m. gruodžio 27 d. Nr. 1R-312 „Dėl Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimus.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti:
Iki 2024 m. gruodžio 31 d. turės būti priimti šio aiškinamojo rašto 9 punkte nurodytų teisės aktų pakeitimai.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priimto įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus – numatytas automatinis nuasmeninimas įtrauktas į Teisės aktų informacinės sistemos modernizavimo projektą.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant įstatymo projektą, bendradarbiauta su Seimo kanceliarijos padaliniais, atsakingais už TAR ir TAIS veiklą. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „teisėkūra“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo narė Ewelina Dobrowolska