2017-06-13

 

PASIŪLYMAS

MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671

11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI

NR. XIIIP-777

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str.

d.

p.

1.

11

1

8

 

Argumentai: šiuo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma užtikrinti galimybę visais atvejais miško žemę, esančią krašto apsaugos sistemai priklausančiose teritorijose, paversti kitomis naudmenomis, kad krašto apsaugai skirtas teritorijas būtų galima plėtoti pagal krašto apsaugos reikmes. Esant nemažam karinių poligonų miškingumui (30–50 proc.), Lietuvos kariuomenei naudoti juos pagrindinėms karių ir karinių vienetų mokymo ir rengimo funkcijoms vykdyti, plėtoti priimančiosios šalies paramos pajėgumus ir užtikrinti pasirengimą sąjungininkų pajėgų dislokavimui ar atvykstančių pastiprinimo pajėgų priėmimui juose, taip pat vystyti minėtoms reikmėms tinkamą infrastruktūrą, nepavertus miško žemės kitomis naudmenomis, yra neįmanoma.

Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybių teritorijose, kurių miškingumas viršija 50 procentų, su problema plėtoti piliečiams ir valstybei svarbias veiklas susiduria ne tik krašto apsaugos sistema, bet ir pačios savivaldybės. Kadangi, miškingų savivaldybių teritorijos didžioji dalis yra apaugusi miškais, todėl yra sudėtinga surasti tinkamą žemės plotą verslo ar pramonės įsikūrimui bei vystymui. Verslo, pramonės ar naujų inovacijų vystytojai ketindami investuoti į gamybą, pramonę, sandėliavimą ir naujų darbo vietų sukūrimą tokiose savivaldybėse, susiduria su papildomais finansiniais reikalavimais – kompensacijos sumokėjimu už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Tokie reikalavimai atgraso investuotojus, todėl toks teisinis reglamentavimas neigiamai atsiliepia minėtų savivaldybių ekonomikai, bei potencialias investicijas ir ekonominę plėtrą nukreipia į kitas savivaldybes. Dėl tokios diskriminacinės ir nelygiavertės teisinės padėties, miškingose savivaldybėse nevyksta ekonominė plėtra, nėra investuojama į naujus ir perspektyvius projektus, bei nesukuriamos naujos darbo vietos, ko pasekoje nėra surenkami mokesčiai į savivaldybių biudžetus ir nėra gerinamas gyventojų gyvenimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes siūlome papildomai, kartu su Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais, pakeisti ir Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą. 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą jį išdėstant:

„8) gyvenamosioms, pramonės ir (ar) sandėliavimo teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;”

2.

11

8

 

Argumentai: šiuo matu galiojančiame miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta kad asmenys, inicijuojantys valstybės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalį ir numatyti išimtį dėl piniginės kompensacijos mokėjimo įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus.

 Tačiau, miškingos savivaldybės (kurių miškingumas viršija 50 procentų) jau šiomis dienomis, savo teritorijose vykdydamos nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procedūras, bei ruošdamos naujus teritorijų planavimo ir kitus šioms procedūroms būtinus dokumentus, sumoka pinigines kompensacijas į Valstybės biudžetą už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis iš savo savivaldybių biudžeto. Nuosavybės teisės į žemę atkūrimas yra Valstybės prisiimta prievolė, kuri vykdoma per Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau kompensacija apmokama iš savivaldybės biudžeto. Kaip matyti, minėtos savivaldybės yra dviprasmiškoje ir ekonomiškai joms nenaudingoje situacijoje. Savivaldybės atkurdamos nuosavybės teisę į žemę išlaidauja iš savo biudžeto, tačiau pati valstybė nesudaro palankaus teisinio pagrindo savivaldybėms kurti ir vystyti pramonę, verslą, sandėliavimą, darbo vietų steigimą ir investicijų pritraukimą miškinguose plotuose valstybės miško žemes paverčiant kitomis naudmenomis.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, bei į aukščiau išdėstytą argumentaciją, siūloma netaikyti reikalavimo sumokėti piniginę kompensaciją už tą, kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ar formuojami pramonės ir (ar) sandėliavimo objektai.     

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 8 dalį išdėstant:

 „8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį:

1) kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės;

2) kurioje atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ar formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, pramonės ir (ar) sandėliavimo objektai gyvenamosios teritorijos miestuose ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šioms formuojamoms teritorijoms aptarnauti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;

              3) kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.“

 

 

Teikia:

Seimo nariai:                                                                                                                Simonas Gentvilas 

Juozas Baublys

Stasys Šedbaras