LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-4014
2019-11-12 Nr. 104-P-65
Vilnius
1. Komiteto 2019 m. spalio 30 d. posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas dainius Gaižauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Gabrielius Landsbergis, Michalas Mackevičius, Dovilė Šakalienė, komiteto biuro vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Pesliakienė.
Kviestieji asmenys: krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, krašto apsaugos ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, Krašto apsaugos ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Inga Anuškevičiūtė, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos departamento vyresn. patarėjas Šarūnas Rastenis,
Komiteto 2019 m. lapkričio 6 d. posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Dainių Gaižauską pavaduojantis Lauras Stacevičius, Arūnas Gumuliauskas (nuo 11.22 val. jį pakeitė pavaduojanti Agnė Širinskienė), Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Gabrielius Landsbergis, Michalas Mackevičius, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas, komiteto biuro vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė.
Kviestieji asmenys: vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Ilona Smailienė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Rimantas Bobinas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas, Vadovybės apsaugos departamento direktorius Rymantas Mockevičius, Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antoni Mikulskis, Valstybės saugumo departamento direktorius Dainius Jauniškis, Valstybės saugumo departamento pareigūnė Kristina Žvybaitė-Luomanienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pirmasis direktoriaus pavaduotojas Jovitas Raškevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Biudžeto ir finansų skyriaus vyr. specialistė Odeta Markūnaitė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Finansų ministerijos patarėja Akvilina Bružienė, Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkas Roma Katinienė, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.
Komiteto 2019 m. lapkričio 12 d. posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Joną Jarutį pavaduojantis narys Gediminas Vasiliauskas, Michalas Mackevičius, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas, komiteto biuro vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21. |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo projektas (reg. Nr. XIIIP-3959) bei jį lydintysis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo projektas (reg. Nr. XIIIP-3962), kuriuose numatyta, jog 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba tampa valstybės biudžeto asignavimų valdytoja. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte turi būti nustatoma valstybės biudžeto pajamų paskirstymas pagal asignavimų valdytojus. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti tikslinamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2019-10-29. |
|
|
|
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - NPPSS) kreipiasi į Jus dėl 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4014(toliau - Biudžeto projektas). NPPSS įvertino Biudžeto projekte teikiamus siūlymus ir mato, jog pateikti siūlymai dėl 2020 metams planuojamo finansavimo atskiroms Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms sritims visiškai neatitinka pareigūnų lūkesčių, o taip pat ir 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų siekių padidinti pareigūnų darbo užmokestį ir gerinti jų tarnybos sąlygas, tokiu būdu užtikrinant statutiniams pareigūnams visas galimybes tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas ir pasiekti įstaigoms nustatytus tikslus. Atsižvelgdamas į tai, NPPSS teikia savo pasiūlymus dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VST), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - PAGD) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - PD), jų pavaldžių įstaigų finansinių poreikių ateinantiems metams. NPPSS, kaip viena iš didžiausią dalį statutinių pareigūnų vienijančių profesinių sąjungų, akcentuoja, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių struktūrų pareigūnų 2020 metais turi pabaigti pradėtus 2014-2016 m. pradėtus pokyčius: nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojantis naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas, kuriuo iš esmės pakeista vidaus tarnyba, nes yra suvienodinamas teisinis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pavaldžių įstaigų statutinių pareigūnų statusas. Vienas esminių tikslų - vidaus tarnybos įstaigoms suteikti tokio pobūdžio įrankius, kurie leidžia vykdyti 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane užsibrėžtą tikslą - didinti statutinių pareigūnų darbo užmokestį iki 30 proc. Šio tikslo įgyvendinimas yra vienas esminių ir turi lemti realius pokyčius sistemoje, nes šiuo metu vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestis yra žemas ir nekonkurencingas. Nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojanti nauja Vidaus tarnybos statuto redakcija suteikia teisinius įrankius minėtą padėtį keisti, tačiau tam būtinas ir atitinkamas finansavimas. Siekiant įgyvendinti 2020 m. nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas Vidaus reikalų ministerijos yra inicijuotas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kuriame, be kitų aktualių pakeitimų, siūloma pareigūnų visų pareigybių grupių minimalius pareiginės algos koeficientus didinti vidutiniškai 0,5. Besikeičiančios teisinės bazės kontekste NPPSS pažymi, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose srityse jau kelinti metai vyksta esminiai struktūriniai pertvarkymai, kuriais siekiama modernizuoti tarnybą, spartinti funkcijų vykdymą tokiu būdu taupant ir lėšas. Tokios vidaus tarnybos įstaigų pastangos optimizuoti valdomus asignavimus yra įsipareigojimų iš jų pusės vykdymas, kurį atitinkamai savo ruožtu būtina paremti Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos Seimui teikiant bei svarstant ateinančių metų valstybės biudžetą. Vis dėlto didžiausios vidaus tarnybos įstaigos - VST, VSAT, PAGD ir PD bei joms pavaldžios įstaigos su Biudžeto projekte siūlomu finansavimu vienareikšmiškai negalės pasiekti reikiamo darbo apmokėjimo lygio bei išlyginti šiuo metu vidaus tarnybos sistemoje dėl netinkamų darbo užmokesčio didinimo įrankių ir nepakankamo finansavimo išsibalansavusią darbo apmokėjimo sistemą bei vykdyti 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytus siekius - tarp kurių ir kova su šešėliu bei iždo apsauga. Be to, NPPSS visuomet akcentavo, kad keičiant ir tobulinant statutinių pareigūnų darbo užmokesčio sistemą tuo pačiu būtina siekti nuoseklaus „Programos 1000“ įgyvendinimo - tolygiai didinant statutinių pareigūnų pareiginės algos koeficientus, šiam tikslui pasiekti būtina pasirinkti ilgalaikius ir veiksmingus realaus darbo užmokesčio kėlimo būdus, vieni iš jų - nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančiame Vidaus tarnybos statute numatyti mechanizmai bei priemonės. Vis dėlto, nei vieno iš paminėtų tikslų nebus galima pasiekti (o kai kuriose įstaigose - tęsti) neveikiant nuosekliai ir proporcingai, t. y. sistemingai, palaipsniui keliant vidaus tarnybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus Vidaus tarnybos statuto priemonėmis, vienodai paliesiančiomis visų grandžių pareigūnus. O tam būtina užtikrinti reikalinga finansavimą. Todėl siekiant įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir jos prioritetinius darbus, didinti pareigūnų darbo užmokestį ir gerinti tarnybos sąlygas, taip pat įgyvendinti 2020 metų nacionalinėje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, būtina skirti papildomas lėšas, o būtent ne mažiau kaip 1 mln. eurų VST, 6 mln. eurų VSAT sistemos, ir 3,5 mln. eurų PD, 16,3 mln. eurų PAGD sistemos bei pavaldžių įstaigų statutinių pareigūnų darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas prašo Komiteto, savo kompetencijos ribose svarstant klausimus, susijusius su nacionaliniu saugumu ir jo užtikrinimu, palaikant teikiamus siūlymus aktyviai prisidėti prie statutinių pareigūnų finansinio stabilumo užtikrinimo.
PASIŪLYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-4014
Argumentai: Būtina „Programos 1000“ ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų įgyvendinimui bei užsibrėžtų tikslų pasiekimams, užtikrinant sistemingą laipsnišką darbo užmokesčio didinimą. Tačiau tokiam darbo užmokesčio didinimui ir šiuo metu esančio Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų biudžeto, lėšų nepakanka.
Pasiūlymas: Skirti papildomai 3,5 mln. EUR Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Papildomus asignavimus paskiriant Policijos departamento pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio fondui (3,5 mln. EUR), kurie būtų naudojami darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.
Argumentai: Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų atlyginimai, palyginus su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčiu skiriasi. Būtina užtikrinti Viešojo saugumo tarnybai sistemingą laipsnišką darbo užmokesčio ir pareigūnų motyvacijos didinimą.
Pasiūlymas: Skirti papildomai 1 mln. EUR Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Papildomus asignavimus paskiriant Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų darbo užmokesčio fondui (1 mln. EUR), kurie būtų naudojami darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.
Argumentai: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų atlyginimai, palyginus su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčiu, ženkliai skiriasi. Valstybės sienos apsaugos tarnybai pastaraisiais metais, įvykdžius struktūrinius pertvarkymus, nepakanka lėšų pareigūnų motyvacijos didinimui.
Pasiūlymas: Skirti papildomai 6 mln. EUR Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Papildomus asignavimus paskiriant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio fondui (6 mln. EUR), kurie būtų naudojami darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui. Papildomos lėšos būtinos „Programos 1000“ įgyvendinimui ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties vykdymui bei užsibrėžtų tikslų pasiekimams taikyti ilgalaikius ir veiksmingus realaus darbo užmokesčio kėlimo būdus.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai. |
Pritarti iš dalies
Pritarti
Nepritarti
Nepritarti
|
Žr. Komiteto pasiūlymus.
Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė – 4.
Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė – 6.
Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė – 6.
|
|
2. |
Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga 2019-10-30.
|
|
|
|
Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau – Profesinė sąjunga), atstovaudama savo narių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) pavaldžiose įstaigose tarnybą vykdančių pareigūnų ir darbo sutarties pagrindu dirbančių darbuotojų (toliau – Ugniagesiai gelbėtojai) profesinėms, ekonominėms ir darbo teisėms bei teisėtiems interesams, kreipiasi į Jus ir konstatuoja: 1. Visuomenėje aukščiausią pasitikėjimą turintys ugniagesiai gelbėtojai (bendrovės „Vilmorus” atliktos apklausos duomenimis, ugniagesiais gelbėtojais pasitiki net 90,4 proc. Lietuvos gyventojų), lyginant su kitų statutinių įstaigų pareigūnais, gauna mažiausius atlyginimus. Kątik priimto statutinio ugniagesio atlyginimas su priedais/priemokomis už laipsnį, stažą, darbą naktį ir pavojingas sąlygas yra apie 530 eurų „į rankas“. 2. Šiuo metu Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžiose tarnybose yra apie 606 laisvų etatų. Iš jų apie 500 yra tiesiogiai susiję su incidentų likvidavimu: ugniagesių gelbėtojų, skyrininkų, pamainų vadų. Į gaisrus bei gelbėjimo darbus šešiaviečiuose gaisriniuose automobiliuose atvyksta 2-4 pareigūnai, o ne 5-6, kaip turėtų būti. Kyla reali grėsmė, kad dėl pareigūnų stygiaus ugniagesiai nebepajėgs atlikti savo pareigų. Be to, susiklosčius tokiai situacijai, ugniagesiai gelbėtojai priversti rizikuoti savo sveikata ir gyvybe. Pareigūnai pastatomi prieš faktą: reikia pažeidinėti instrukcijas ir gelbėti žmones arba laikytis darbų saugos instrukcijų ir negelbėti. 3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) yra apie 150 nestatutinių ugniagesių gelbėtojų ir skyrininkų, kurie dirba identišką darbą kaip ir pareigūnai, bet jų atlyginimas yra kiek didesnis už MMA ir tesiekia 500 eurų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dar 2013 m. atkreipė į tai dėmesį, bet diskriminacijos faktas iki šiol nepanaikintas, o tik dar labiau gilinamas, mokant skirtingą atlyginimą už lygiavertį darbą. 4. Vyriausybė nevykdo įsipareigotos „Programos 1000” įgyvendinimo. Pagal LR Seimui pateiktą kitų metų valstybės biudžeto projektą, 2020 m. planuojamas vidutinis PAGD pareigūnų darbo užmokesčio didėjimas visai nenumatomas arba bus labai nežymus, - tik dėl Bazinio dydžio ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties įgyvendinimų. Tai dar labiau demotyvuos pareigūnus. Kyla grėsmė, kad PAGD neatlaikys konkurencijos ieškant ir kviečiant sveikus jaunus žmones ateiti į tarnybą. Remiantis išdėstytais faktais, REIKALAUJAME: Skirti PAGD prie VRM būtiną papildomą 17 324 tūkst. eurų finansavimą darbo užmokesčiui bei darbo saugos ir sveikatos priemonėms pagal šiuos būtinus poreikius: - Pareigūnų pareigybinių koeficientų kėlimui ir motyvacijai, laikantis Vyriausybės įsipareigojimų, ir „Programos 1000” įgyvendinimui – 10 500 tūkst. eurų. - Dėl 2019 m. atliktų darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimų darbo užmokesčio padidėjimui – 2 100 tūkst. eurų. - Etatų sukomplektavimui, darbuotojų/biudžetininkų atlyginimams, darbų saugos priemonėms ir pareigūnų bei darbuotojų sveikatai (skiepams, medikamentams ir pan.) - 1000 tūkst. eurų. - Dėl padidėjusių Minimaliosios mėnesinės algos ir Bazinio dydžio – 1 200 tūkst. eurų. - Nuo 2020.01.01 įsigaliojančio Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimui – 1 500 tūkst. eurų. - Darbuotojų aprūpinimui uniformomis, asmens apsaugos priemonėmis - 1 024 tūkst. eurų. Atkreipiame dėmesį, kad pritarus šiems papildomiems asignavimams, jauno ugniagesio gelbėtojo atlyginimas “į rankas” tepasieks 850 eurų. Šis poreikis pateikiamas neatsižvelgiant į numatytus papildomus asignavimus biudžeto projekte. |
Pritarti iš dalies
|
Pritarta siūlymui skirti papildomai 10 500 tūkst. eurų pareigūnų pareigybinių koeficientų kėlimui ir motyvacijai, laikantis Vyriausybės įsipareigojimų, ir „Programos 1000” įgyvendinimui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Dalis kitų išdėstytų poreikių iš dalies sutampa su VRM pateiktais poreikiais, iš kurių daliai Komitetas pritarė (žr. Komiteto pasiūlymus Nr. 3 ir 4). |
|
3. |
Lietuvos policijos profesinė sąjunga 2019-11-04 |
|
|
|
Lietuvos policijos profesinė sąjunga (toliau – Profesinė sąjunga), atsižvelgdama į 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - ir Vyriausybė) nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane (toliau - Programos įgyvendinimo planas) numatytus siekius padidinti pareigūnų darbo užmokestį ir gerinti pareigūnų tarnybos sąlygas, tokiu būdu užtikrinant statutiniams pareigūnams visas galimybes tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas ir pasiekti įstaigoms nustatytus tikslus, kreipiasi į Jus dėl Lietuvos Respublikos Seimui pateikto svarstyti 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4014 (toliau - Biudžeto projektas). Įvertinę Biudžeto projekte pateiktus siūlymus ir žinodami valstybės biudžeto policijai asignavimų dydį 2020 m., pabrėžiame, jog Biudžeto projektas neatitinka policijos bendruomenės lūkesčių ir realių šios institucinės sistemos finansinių poreikių ateinantiems kalendoriniams metams. Planuojama valstybės biudžeto dalis policijai 2020 m. - 230 773 mln. Eur. Tai 4,1 mln. Eur mažiau lyginant su 2019 m. Reiškia, policijos finansavimas ne tik kad nedidėja, bet priešingai - jis yra mažinamas, kas nėra suderinama su jau minėtame dar 2017 m. pavasarį patvirtintame Vyriausybės Programos įgyvendinimo plane numatytais siekiais. 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane užsibrėžti tikslai - vidaus tarnybos pareigūnų nuoseklus kasmetinis darbo užmokesčio didinimas, kuris numatytas vykdyti iki pat šios Vyriausybės kadencijos pabaigos, ir vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimas ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemonėmis pagal nustatytus standartus, kuris turi būti pasiektas 100 proc. iki šios Vyriausybės darbo pabaigos 2020 m. Be Programos įgyvendinimo plano, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau - Vidaus reikalų ministerija), o reiškia, ir jai pavaldžios statutinės įstaigos privalės laikytis 2019 m. liepos 10 d. Vyriausybės ir profesinių sąjungų organizacijų pasirašytos 2020 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties (toliau - ir Nacionalinis susitarimas) nuostatų. Nacionalinio susitarimo 9 bei 10 punktais Vyriausybė įsipareigojo 2020 m. didinti pareiginės algos bazinį dydį bei didinti minimalius pareiginės algos koeficientus tiek vidaus tarnybos pareigūnams, tiek valstybės tarnautojams, tiek valstybės ir savivaldybių darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Taigi senų tikslų įgyvendinimas bei naujų įsipareigojimų vykdymas lemia, jog policijos sistemai būtini asignavimai pagal realius poreikius. Pabrėžtina, jog policija yra vienintelė statutinė organizacija Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, per paskutinius porą metų įvykdžiusi ne tik struktūrinius, bet ir funkcinius, sisteminius pokyčius, kurie tiesiogiai palietė kiekvieną čia dirbantį žmogų. Policijos vadovybė prieš porą metų ėmėsi drastiškų priemonių didinti pareigines algas, tačiau realiai taupymas ir darbo užmokesčio kėlimas šioje sistemoje vyko darbuotojų skaičiaus mažinimo sąskaita. Vyriausybė su Vidaus reikalų ministerija priešakyje policijos vadovus ir visą bendruomenę įtikino, kad situacija sistemoje turi keistis, - pirmiausia pasidarant atitinkamas pertvarkas, taupant ir ieškant resursų bei keliant darbo užmokestį savo sukauptų lėšų sąskaita, vėlesniame etape ir Vyriausybei prisidedant bei suteikiant finansinę paramą padidinant biudžetinius asignavimus. Dabar matome situaciją, jog Vidaus reikalų ministerija, užmiršusi pažadus policijos bendruomenei, nepritaria papildomam lėšų poreikiui darbo užmokesčio didinimui. Nuo 2016 m. policijos sistemoje yra įgyvendinama dažnai tiek policijos vadovybės, tiek Vidaus reikalų ministerijos bei Vyriausybės atstovų minima „Programa 1000", kuri realiai nėra reglamentuota jokiu teisinę galią turinčiu teisės aktu, tačiau centrinių institucijų nuolatos įvardinama kaip gerasis pavyzdys įvairių kampanijų metu. Siekti pastarosios programos tikslo - didinti policijos pareigūnų darbo užmokestį (pradedant nuo žemiausios grandies pareigūnų), buvo imtasi naudojant laikinąsias įgyvendinimo priemones: darbo užmokestis didintas ne per pareiginės algos koeficientų didinimą, bet per priedų ir priemokų mokėjimą (už budėjimus, darbą naktį, viršvalandžius ir pan.) pareigūnams, taip pastarųjų darbo užmokestį „sukeliant“ iki susitartų normų, kas lėmė (lemia) nepastovų darbo užmokestį, kuris priklausė ir vis dar priklauso nuo atitinkamų darbo sąlygų buvimo ir įstaigos vadovo pozicijos. Be to, Profesinė sąjungą ne kartą yra išsakiusi nuogąstavimą, jog ilgalaikėje perspektyvoje pareigūnų pajamų didinimas minėtu būdu tiesiogiai neigiamai paveiks ir šių pareigūnų galimos valstybinės pensijos dydį. Dėl šių priežasčių niekam neturi kilti abejonių, kad „Programoje 1000“ akcentuojamam tikslui pasiekti būtina pagaliau pasirinkti ilgalaikius ir veiksmingus realaus darbo užmokesčio kėlimo būdus, kur tik mažesniąją dalį sudarytų laikini priedai ir priemokos. Akivaizdu, jog to nebus galima pasiekti (tęsti) neveikiant nuosekliai ir proporcingai. Reiškia, sistemingai palaipsniui privalo būti keliami pareigūnų - tiek žemiausios, tiek aukščiausios grandies - pareiginės algos koeficientai. Dabar gi mes turime situaciją, kai Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) pavaldžių įstaigų pareigūnų vidutinio darbo užmokesčio didėjimas 2019 m. lyginant su 2016 m., pradėjus įgyvendinti „Programą 1000", yra 25,5 proc., kai tuo metu kitų Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose struktūrose tarnaujančių pareigūnų vidutinio darbo užmokesčio didėjimas 2019 m. lyginant su 2016 m. yra didesnis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiose įstaigose dirbančių pareigūnų vidutinio darbo užmokesčio didėjimas 2019 m. lyginant su 2016 m. yra 33,7 proc., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų - 36,4 proc., Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų - 26 proc., Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų - 29,7 proc., ir tik Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų - 25 proc. Realybė yra tokia, jog 2019 m. pavasarį, eilinių tarnybinės veiklos 2018 metais vertinimų metu, masiškai visuose šalies vyriausiuose komisariatuose visų grandžių policijos pareigūnai buvo vertinami taip, kad jiems nebūtų keliamas pareiginės algos koeficientas. 2019 m. sausio 17 d. šalies apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovams buvo išplatintas Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Rimanto Bobino el. laiškas, kuriame jie buvo informuoti, jog, „ <...> siekiant suvaldyti finansinę situaciją policijos sistemoje, <...> buvo priimtas laikinas sprendimas, atliekant eilinį pareigūnų ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, netaikyti priemonių, kurios sukurtų policijos įstaigoms papildomus ilgalaikius finansinius įsipareigojimus. <...>“. Su laišku buvo išplatinta informacija: „Tam, kad policija galėtų užtikrinti policijai priskirtų uždavinių įgyvendinimą, taip pat siekiant užtikrinti policijos įstaigų finansinę fiskalinę drausmę ir įsipareigojimų pareigūnams vykdymą (Programa 1000), rekomenduojama policijos įstaigų ir jų padalinių vadovams, atliekant darbuotojų veiklos vertinimus 2019 metais, taikyti vertinimo priemones, kurios nėra susijusios su didesnio pareiginės algos koeficiento nustatymu, išskyrus atvejus, kai tarnybinės veiklos vertinimo mechanizmas išnaudojamas darbuotojo paskyrimui į aukštesnes pareigas. <...>“. Profesinė sąjunga reagavo į tokias policijos aukščiausios vadovybės rekomenduojamas neteisėtas priemones suvaldyti finansinę situaciją sistemoje, tačiau nei Vidaus reikalų ministerija, nei Vyriausybė neužkirto tam kelio. Tai lėmė, jog 2019 m. pradžioje policijos pareigūnams ir šioje sistemoje dirbantiems valstybės tarnautojams pareiginės algos koeficientai praktiškai nekilo. Tik 2019 m. pabaigoje Policijos departamentui iniciavus neeilinius tarnybinės veiklos vertinimus iš sutaupytų lėšų daliai pareigūnų pareiginės algos koeficientai buvo pakelti. Tačiau dauguma šių pareigūnų realiai didesnės pinigų sumos tai pat nepradėjo uždirbti - tai, ką anksčiau jie gaudavo priemokų forma, pakėlus koeficientus, tapo pareigine alga. Tokia situacija, kai turimi nedidėjantys vidiniai resursai tiesiog perskirstomi, išmokant juos ne viena, o kita forma, nors realiai darbuotojai apčiuopiamo finansinės padėties pasikeitimo net nepajaučia, yra nepriimtina. Vyriausybė dėl to privalo prisiimti atsakomybę, ir 2020 m. turi būti skiriamas finansavimas, kad policijos sistemoje darbuotojams darbo užmokestis pagaliau realiai būtų didinamas, atsižvelgiant į teisėtus jų lūkesčius. Pastarieji, kaip minėta, yra susiję ir su Nacionalinio susitarimo nuostatomis. Yra paskaičiuota, jog policijos pareigūnų pareiginės algos padidinimui 2020 m. vidutiniškai 0,5 koeficiento, kaip numato Nacionalinis susitarimas, papildomai reikalingi 3,5 mln. Eur. Neskirus šio finansavimo yra grėsmė, jog įsipareigojimai vieniems darbuotojams bus vykdomi kitų darbuotojų sąskaita, pastaruosius tiesiog atleidžiant. Taip pat nereikia pamiršti, jog išlaidos darbo užmokesčiui policijos sistemoje ateinančiais metais didės ir dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo iki 176 Eur, dėl nuo 2020 m. sausio 1 d. didėsiančios minimalios mėnesinės algos iki 607 Eur ir dėl siekio apskritai didinti darbo užmokestį šios sistemos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Kaip minėta, 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra numatytas ir kitas siekis - 100 proc. policijos pareigūnų aprūpinimas ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemonėmis pagal nustatytus standartus, - kuris taip pat negalės būti įgyvendinamas esant Biudžeto projekte numatytam nepakankamam finansavimui. Yra paskaičiuota, kad 2020 m. sumažinus policijos asignavimus, 10 proc. mažės policijos biudžeto dalis prekėms ir paslaugoms, o 5,2 proc. turtui įsigyti. Atitinkamai mažės lėšos kasdienei policijos veiklai užtikrinti, t. y. aprūpinimui. Pavyzdžiui, bus skiriama mažiau lėšų policijos reagavimui ir patruliavimui (transporto eksploatacijai (kurui)), į įvykius reaguojančių pareigūnų aprūpinimui ginkluote, specialiosiomis priemonėmis, kitomis darbo priemonėmis pagal patvirtintus standartus. Neskiriant poreikį atitinkančio finansavimo užtikrintai nebus pasiektas Vyriausybės Programos įgyvendinimo plane numatytas tikslas dėl 100 proc. policijos pareigūnų aprūpinimo pagal nustatytus standartus. O tai nepriimtina, nes policijos pareigūnų atliekamos funkcijos daugiau ar mažiau tiesiogiai paliečia kiekvieną pilietį, policijos pareigūnai yra nuolatos matomi, ir formuoja visuomenės nuomonę tiek apie policijos sistemą, tiek apie pačią valstybę bei jų gebėjimą pasirūpinti kiekvieno asmens saugumu. Nepakankamas finansavimas šios sistemos aprūpinimui ir tinkamų tarnybos sąlygų sudarymui keltų grėsmę pasitikėjimui policijos sistema ir galėjimui tinkamai vykdyti jai priskirtas funkcijas. Atsižvelgdama į dėstomus argumentus, Profesinė sąjunga prašo Jūsų nepritarti Biudžeto projekto daliai dėl Vidaus reikalų ministerijos asignavimų, skiriamų policijos sistemai, ir, atsižvelgiant į 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane užsibrėžtus tikslus, į Vyriausybės prisiimtus įsipareigojimus pagal 2020 metų nacionalinę kolektyvinę sutartį, siūlome numatyti didesnę asignavimų policijos sistemai dalį, skiriant papildomas lėšas čia dirbančiųjų darbo užmokesčio didinimui bei policijos pareigūnų aprūpinimui. |
Atsižvelgta |
Pritarta NPPSS ir VRM siūlymams dėl finansavimo didinimo Policijos departamentui prie VRM ir siūlo tam skirti papildomus 3,541 mln. eurų (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2). |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Vidaus reikalų ministerija 2019-10-23, 2019-11-08. |
|
|
|
Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) informuoja, kad VRM papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis 2020 metams siekia iš viso 123 715 tūkst. eurų (pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Finansų ministerijai 2019-09-17 raštu Nr. 1D-4650). Be to, pagal 2019 m. liepos 10 d. pasirašytą 2020 metų nacionalinę kolektyvinę sutartį ir parengtą bei š. m. spalio 16 d. Seimui pateiktą Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektą, paskaičiuotas dar 7,8 mln. eurų papildomas poreikis. Įvertinus 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte šiuo metu numatytus asignavimus bei atsižvelgiant į ribotas šalies finansines galimybes, VRM prioritetinis papildomas poreikis sudaro 54 361 tūkst. Eur: (tūkst. Eur)
Lentelėje nurodytas asignavimų trūkumas yra būtinas šioms reikmėms:
1) Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų įgyvendinimui – didinti policijos pareigūnams mažiausius koeficientus vidutiniškai 0,5 bazinio dydžio (pagal pateiktą derinti Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektą) – 3 541 tūkst. eurų, iš jų 3 491 tūkst. eurų darbo užmokesčiui;
2) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM kreditiniam įsiskolinimui padengti, kadangi 2019 m. papildomai skirti 3,5 mln. eurų, suderinus su profsąjungomis, buvo paskirstyti pareigūnų vertinimams ir dėl to didesnių atlyginimų mokėjimams nuo balandžio mėnesio, todėl 2020 m. susidaro 4 mėn. lėšų trūkumas darbo užmokesčiui – 1 560 tūkst. eurų;
3) valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų vykdymui – 5 262 tūkst. eurų (priešgaisrinės saugos funkcijai – 4 166 tūkst. eurų, civilinės saugos funkcijai – 703 tūkst. eurų, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo funkcijai – 393 tūkst. eurų);
4) Migracijos departamento prie VRM funkcijų vykdymui dėl vykdomos reformos (perimtų iš Policijos departamento regioninių padalinių patalpų remontui, informacinių technologijų prekėms ir paslaugoms įsigyti, baldams, kitoms prekėms ir paslaugoms, eilių valdymo, vaizdo stebėjimo sistemoms įrengti ir kt.) – 1 345 tūkst. eurų;
5) prevencinei veiklai FinTech (kriptovaliutos) sektoriuje vykdyti – 300 tūkst. eurų, iš jų 138 tūkst. eurų darbo užmokesčiui;
6) vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimui ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemonėmis pagal nustatytus standartus (Vyriausybės 5.4.1. Darbas Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimas) – 14 637 tūkst. eurų;
7) VRM Medicinos centro sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimui, siekiant pavyti bent šiuo metu esantį šalies vidurkį (Vilniaus miesto vidurkiui pasiekti poreikis būtų dar didesnis) – 629 tūkst. eurų, iš jų 620 tūkst. eurų darbo užmokesčiui;
8) pirmininkauti Baltijos jūros valstybių tarybos darbo grupei (kovos prieš prekybą žmonėmis ir civilinės saugos srityse) 2020–2021 m. – 31 tūkst. eurų;
9) sienos stebėjimo sistemų diegimui ir infrastruktūros kūrimui prie ES išorės sienos (su Baltarusija) (Vyriausybės 5.4.3. Darbas ES išorės sienų apsaugos sustiprinimas ir modernių techninių priemonių įdiegimas Lietuvos dalies ES išorės sienai kontroliuoti) – 20 856 tūkst. eurų;
10) ES atvykimo/išvykimo sistemos įrengimui ir įdiegimui pasienio kontrolės punktuose (taip pat automatizuotų savitarnos sistemų ir e. vartų įrengimui ir įdiegimui) (Vyriausybės 5.4.3. Darbas ES išorės sienų apsaugos sustiprinimas ir modernių techninių priemonių įdiegimas Lietuvos dalies ES išorės sienai kontroliuoti) – 6 200 tūkst. eurų, iš jų 197 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.
Atkreipiame dėmesį, kad , kad 1–5 punktuose nurodytas lėšų trūkumas yra ypatingos svarbos papildomas poreikis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2020 metams VRM ženkliai (9,31 mln. eurų) sumažintos lėšos prekėms ir paslaugoms bei turtui įsigyti, neabejotinai bus sutrikdyta VRM pavaldžių įstaigų veikla, gali kilti grėsmė joms pavestų funkcijų ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. |
Pritarti iš dalies
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Nepritarti
Pritarti
Pritarti iš dalies
Dėl 6 268 tūkst. eurų VSAT – nepritarti.
Dėl 3 856 tūkst. eurų PAGD – pritarti.
Dėl 1 530 tūkst. eurų VST – nepritarti.
Dėl 2 983 tūkst. eurų PD – nepritarti.
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
|
Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė – 4.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė – 6.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė – 6.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4).
Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė – 6.
Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė – 6.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
Balsavimo rezultatai: Bendru sutarimu.
Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė – 6. Priimtas protokolinis sprendimas: siūlyti ieškoti finansavimo galimybių panaudojant Europos Sąjungos finansinius instrumentus (pritarta bendru sutarimu).
Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė – 6.
|
||||||||||||||||||||
|
2. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-11-05 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT, Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) 2019 m. liepos 5 d. rašte Nr. (2.33-04)-6K-1903598 pateiktais 2020–2022 metams prognozuojamais Tarnybai skirti asignavimais, 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 4-01-6907 kreipėsi į Finansų ministeriją dėl papildomų 500,0 tūkst. Eur lėšų skyrimo, tačiau lėšos STT papildomai nebuvo skirtos. Tarnyba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4014 numatytą nepakankamą finansavimą ir siekdama įgyvendinti STT keliamus reikalavimus bei užtikrinti darbuotojų darbo kokybę, sveikas ir saugias darbo sąlygas, prašo svarstyti galimybę 2020 metams STT papildomai skirti 500,0 tūkst. Eur būtinus asignavimus, iš jų: ü 310,0 tūkst. Eur darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, iš kurių: 160,0 tūkst. Eur – pareigybių sąraše esančių 5 papildomų pareigybių finansavimui. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. birželio 27 d. priimtu Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-801 „Dėl didžiausio leistino STT tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus“ STT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis maksimalus pareigybių skaičius padidintas nuo 290 iki 320, Tarnyba 2020–2022 metais planuoja tęsti kryptingą STT personalo politiką, t. y. į Tarnybą priimti naujus savo srities specialistus, reikalingus STT keliamiems reikalavimams įgyvendinti. Dėl šios priežasties 2020 metams Tarnybai būtini papildomi 160,0 tūkst. Eur STT pareigybių sąraše esančioms 5 papildomoms pareigybėms, skirtoms analitiniams pajėgumams stiprinti, finansuoti. 150,0 tūkst. Eur – priemokų pagal Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose sąrašą ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus mokėjimui. Vadovaujantis Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašu (toliau – sąrašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1177 ir STT įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir siekiant mokėti konkurencingą atlyginimą aukštos kvalifikacijos pareigūnams, 2020 metais planuojamos mokėti priemokos 12 Tarnybos pareigūnų, kurie atitinkama Lietuvos profesijų klasifikatoriaus kodą ir profesijos pavadinimą. Vadovaujantis STT įstatymo nuostatomis, Tarnybos pareigūnams priedas už tarnybos stažą sudaro 3 procentus pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Įgyvendinant įstatymo nuostatas, 2020 metais 73 darbuotojams turi būti padidintas pareiginės algos priedas už tarnybos stažą Lietuvos valstybei. Tam, kad STT galėtų vykdyti įsipareigojimą mokėti nustatytą priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir priemokas pagal Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą Tarnybai 2020 metams būtina papildomai skirti 150,0 tūkst. Eur asignavimų. ü 190,0 tūkst. Eur pastatų ir patalpų remontams. 2019 metais Tarnyba sėkmingai įgyvendino valstybės kapitalo investicijų projektą, kuriuo įsigijo administracines patalpas Vilniuje. STT yra paslapčių subjektas, todėl vykdydama savo funkcijas privalo laikytis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintų nuostatų saugodama, apdorodama ar perduodama Lietuvos Respublikos įslaptintą informaciją, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotą informaciją. STT darbuotojams turi būti sudarytos visos galimybės saugoti, keistis ir apdoroti minėtą informaciją, kad jie galėtų per kuo trumpesnį laiką surinkti visus nusikalstamoms veikoms tirti reikšmingus duomenis bei neduotų pagrindo abejoti ir dėl to ginčyti įrodymų patikimumą bei užtikrintų gautos informacijos saugumą. Įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti turi būti kompleksiškai taikomi visų įslaptintos informacijos apsaugos sričių, t. y. įslaptintos informacijos administravimo, fizinės apsaugos, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsaugos, reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, įsigytose patalpose privalės būti įrengtos elektroninės apsaugos priemonės, kompiuterinis tinklas, atliktas remontas, kadangi darbo vietos turi būti pritaikytos darbui su įslaptinta informacija keliamiems reikalavimams bei atitikti higienos ir darbo saugos normas. Pastatams ir patalpoms, kuriose STT vykdo savo veiklą, dėl lėšų trūkumo daugelį metų buvo atliekami tik minimalūs pataisymai, todėl Tarnybos atsakingai planuojamo pastatų ir patalpų būtino remonto išlaidos kasmet tik didėja (pavyzdžiui, pastato balkonai pripažinti avarinės būklės, būtina atnaujinti stogo hidroizoliaciją, sutvarkyti stogo vandens nubėgimo sistemas ir pan.). Avarinėmis tapusios pastatų ir patalpų dalys kelia pavojų ne tik Tarnyboje dirbantiems ar apsilankantiems asmenims, bet ir pėstiesiems. Dėl šių priežasčių, o taip pat siekiant užtikrinti Tarnybos darbuotojų darbo kokybę, sveikas ir saugias darbo sąlygas, 2020 metams būtina papildomai skirti 190,0 tūkst. Eur materialiojo turto paprastojo remonto išlaidoms. Apibendrinant pateiktus duomenis, 2020 metais STT būtini šie papildomi asignavimai:
|
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. |
||||||||||||||||||||
|
2. |
Valstybės saugumo departamentas 2019-11-04 |
|
|
|
Valstybės saugumo departamentas atsižvelgdamas į įgyvendinamą Valstybės saugumo departamento strategiją, kurai pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir patvirtino Valstybės gynimo taryba, prašo papildomai skirti: - 9629 tūkst. eurų, iš jų būtinas poreikis išlaidoms 2690 tūkst. eurų. |
Pritarti iš dalies |
Pritarta būtino poreikio išlaidoms daliai dėl 2 690 tūkst. eurų skyrimo. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. |
||||||||||||||||||||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nesvarstyti.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 ir jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus.
6.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-11-06
|
|
|
|
|
Argumentai: Dėl Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte svarbu įvertinti Valstybės gynimo tarybos 2020 metams siūlomą Krašto apsaugos ministerijos asignavimų dydį (ne mažiau kaip 2,05 proc. šalies BVP), taip pat tai, kad būtų tinkamai užtikrinamas Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų susitarime „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“ numatytas krašto apsaugos asignavimų kasmetinis didinimas. Siūlymas: Lietuvos Respublikos Vyriausybei tobulinant įstatymo projektą numatyti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai atsižvelgiant į Valstybės gynimo tarybos 2019 metų rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. V-3 Dėl asignavimų Krašto apsaugai 2020 metais. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. |
|
2. |
|
|
|
|
|
Argumentai: Dėl Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytus siekius padidinti pareigūnų darbo užmokestį ir gerinti jų tarnybos sąlygas bei „Programos 1000“ ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas dėl sistemingo laipsniško policijos pareigūnų darbo užmokesčio didinimo. Siūlymas: Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti VRM papildomus 3,541 mln. eurų, šiuos asignavimus paskiriant Policijos departamentui prie VRM. Finansavimo šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, taip pat viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė – 4. |
|
3. |
|
|
|
|
|
Argumentai: Dėl Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų darbo užmokesčio didinimo poreikius. Pasiūlymas: Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti VRM papildomus 1,560 mln. eurų, šiuos asignavimus paskiriant PAGD prie VRM. Finansavimo šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. |
|
4. |
|
|
|
|
|
Argumentai: Dėl Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų aprūpinimą būtiniausiomis darbo priemonėmis: uniforma, jos priedais (šalmai, pirštinės, batai), taip pat gaisro gesinimo ir gelbėjimo įranga (žarnos, švirkštai, putokšlis, balionai), gaisro gesinimo ir gelbėjimo technika (autocisternos, siurbliai, hidraulinė gelbėjimo įranga, kvėpavimo įranga, pneumatinė įranga). Pasiūlymas: Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti VRM papildomus 3,856 mln. eurų šiuos asignavimus paskiriant PAGD prie VRM. Finansavimo šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. |
|
5. |
|
|
|
|
|
Argumentai: Dėl Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų vykdymui būtiną finansavimą, t. y. priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos funkcijoms bei gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymui. Pasiūlymas: Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti VRM papildomus 5 262 tūkst. eurų valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų vykdymui (priešgaisrinės saugos funkcijai – 4 166 tūkst. eurų, civilinės saugos funkcijai – 703 tūkst. eurų, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo funkcijai – 393 tūkst. eurų). Finansavimo šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. |
|
6. |
|
|
|
|
|
Argumentai: Dėl Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikalingų lėšų pareigūnų pareigybinių koeficientų kėlimui ir motyvacijai, laikantis Vyriausybės įsipareigojimų, ir „Programos 1000” įgyvendinimui, poreikį. Pasiūlymas: Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti VRM papildomus 10 500 tūkst. eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pareigūnų pareigybinių koeficientų kėlimui ir motyvacijai, laikantis Vyriausybės įsipareigojimų, ir „Programos 1000” įgyvendinimui, šiuos asignavimus paskiriant PAGD prie VRM. Finansavimo šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. |
|
7. |
|
|
|
|
|
Argumentai: Svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į naujųjų finansinių technologijų, įskaitant kriptovaliutas, plėtrą bei su tuo susijusius rizikos veiksnius Lietuvos finansų sistemos stabilumui ir būtinybę užtikrinti deramą FinTech sektoriaus priežiūrą. Pasiūlymas: Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti VRM papildomai 300 tūkst. eurų, šiuos asignavimus paskiriant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie VRM. Finansavimo šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. |
|
8. |
|
|
|
|
|
Argumentai: Dėl Valstybės saugumo departamentui skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į VSD poreikius, būtinus VSD strategijos įgyvendinimui, informacijų technologijų modernizavimui, infrastruktūrai, žvalgybos ir kontržvalgybos veiklai sustiprinti. Pasiūlymas: Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti VSD papildomai 2 690 tūkst. eurų VSD strategijos įgyvendinimui, informacijų technologijų modernizavimui, infrastruktūrai, žvalgybos ir kontržvalgybos veiklai sustiprinti, taip pat Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 patvirtinto Vyriausybės programos įgyvendinimo plano įgyvendinimui (punktas 5.1.6. Darbas. Žvalgybos ir kontržvalgybos stiprinimas) šiuos asignavimus išskiriant iš bendro VSD nurodyto papildomų lėšų poreikio. Finansavimo šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. |
|
9. |
|
|
|
|
|
Argumentai: Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į STT poreikius užtikrinant įslaptintos informacijos apsaugą ir su tuo susijusius patalpų įrengimo poreikius, taip pat analitinių pajėgumų stiprinimo poreikius. Pasiūlymas: Tobulinant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti STT papildomai 500 tūkst. eurų. Finansavimo šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos ir Finansų ministerijai numatyti asignavimai. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. |
7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 3.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Gaižauskas, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Jarutis.
Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas
Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev
Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius