|
1.
|
2
|
|
|
Argumentai:
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl teismų precedentų ir
teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį teismą ar administracinį teismą
apskundimo“ atkreipė
dėmesį, kad teismų
precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis
precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos,
kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga,
todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai
atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs ir neprieštarauti
oficialiai konstitucinei doktrinai.
Kartu Konstitucinis Teismas atkreipė
dėmesį, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima
pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia
itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie
ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y.
precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios
tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba
labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje
byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju
(kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi
būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo
sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į
kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas
precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis;
į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį
(į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija,
ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai,
ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių;
į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius
priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad
tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai,
objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių
ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai
(aiškiai ir racionaliai) argumentuojant; nukrypdamas nuo ankstesnių
precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamą
sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus,
argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento.
Įstatymo pataisa, siūloma sudaryti
galimybę atnaujinti procesą, tais atvejais, kai asmuo kreipėsi į Konstitucinį
teismą dėl jo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo su individualiu
pareiškimu, ir kai paaiškėjo, kad jo byloje priimatame sprendime nurodytais
teismų precedentais buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ir laisvės.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 456
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„456
straipsnis. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl Jungtinių Tautų žmogaus
teisių komiteto arba Europos žmogaus teisių teismo sprendimų arba
Konstitucinio Teismo nutarimo pagrindai
Lietuvos
Respublikos teismų išnagrinėtos baudžiamosios bylos gali būti atnaujintos,
kai:
1) Jungtinių
Tautų žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra
priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo
papildomus protokolus, arba Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad
sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu
pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens
nuteisimo ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus
nuteistojo bylą;
2)
Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje
dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo
priimtas aktas, teismų precedentai, Respublikos Prezidento aktas ar
Vyriausybės aktas ar jų dalis, kurio (-ios) pagrindu priimtas sprendimas
nuteisti asmenį, prieštarauja Konstitucijai ir jeigu pažeidimai pagal pobūdį
ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo ir besitęsiantys
pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus nuteistojo bylą.“
|
|
2.
|
3
|
|
|
Pasiūlymas:
Pakeisti 457 straipsnį ir jį išdėstyti
taip:
„457
straipsnis. Teisė kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo
1. Prašymą
atnaujinti baudžiamąją bylą šio Kodekso 456 straipsnio 1 punkte nurodytu
pagrindu gali pateikti asmuo, kurio atžvilgiu byloje buvo padaryta
Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ar jo papildomų protokolų
arba Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar jos
papildomų protokolų pažeidimų, jo teisių perėmėjas, šių asmenų įgaliotas
atstovas ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
2. Prašymą
atnaujinti baudžiamąją bylą šio Kodekso 456 straipsnio 2 punkte nurodytu
pagrindu gali pateikti asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas jį nuteisti
pagrįstas įstatymu ar kitu Seimo priimtu aktu, teismų
precedentais, Respublikos Prezidento aktu ar
Vyriausybės aktu ar jų dalimi, kurį (-ią) Konstitucinis Teismas,
nagrinėdamas šio asmens prašymą, pripažino prieštaraujančiu (-ia)
Konstitucijai, taip pat jo atstovas ar Lietuvos Respublikos generalinis
prokuroras.
3. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas teikimu gali reikalauti atnaujinti bylą ir
tuo atveju, kai nėra šiame straipsnyje nurodyto prašymo.“
|