AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymo projekto tikslas yra padidinti valstybės paramą jaunoms šeimoms būstui įsigyti. Pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, jaunoms šeimoms, auginančios vieną ar daugiau vaikų, ir šeimoms, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs, atitinkant ir kitas įstatyme numatytas sąlygas, apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog ši valstybės apmokama dalis siektų 15 procentų.
Lietuvos bankas yra patvirtinęs Atsakingojo skolinimo nuostatas, kuriose yra įtvirtinti minimalūs reikalavimai imant būsto paskolą. Asmuo, norėdamas gauti paskolą, turi būti sukaupęs pradinį įnašą, kuris padengtų bent 15 proc. būsto vertės arba kainos. Būtent pradinio įnašo sąlyga dažniausiai tampa pagrindine kliūtimi jaunoms šeimoms įsigyjant būstą – ir nors šiuo metu valstybės suteikiama 10 procentų subsidija yra reikšminga, tačiau ji nepadengia visos reikiamos pradinio būsto paskolos įnašo sumos. Siūlomas reguliavimas šią problemą išspręstų.
2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme Nr. XIII-1281, kuriuo siekiama padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu ir stiprinti Lietuvos regionus, valstybės teikiamų subsidijų dydis taip pat prasideda nuo 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos. Tokia paskata teikiama jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Pavyzdžiui, jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), subsidijos dydis jau siekia 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos. Atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, būtų tikslinga suvienodinti pradinę subsidijos dalį ir nustatyti minimalią 15 proc. kredito vertės paskatą visuose paramą būstui reguliuojančiuose teisės aktuose.
Dėl pasaulyje vykstančios koronaviruso pandemijos nekilnojamo turto rinka gali sulėtėti, todėl padidinta valstybės parama paskatintų gyventojus įsigyti nuosavą būstą, padidėtų sudaromų sandorių skaičius. Tad įstatymo projektu siekiama nustatyti, jog valstybė šeimoms, kurios atitinka ir kitas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas, apmokėtų ne 10, o 15 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo rengėjas – Seimo narys Edmundas Pupinis.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama kreditų gavėjams, jeigu jie atitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jie:
2) prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu yra jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų, ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs, apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti būtų teikiama kreditų gavėjams, jeigu jie atitinka įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jie:
2) prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu yra jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų, ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs, apmokama 15 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos.
Laukiami rezultatai: didesnis jaunų šeimų, pasinaudojusių parama, skaičius (padaugės sudaromų sandorių); pagyvėjusi nekilnojamo turto rinka; šeimos, pasinaudodamos parama, galės padengti visą reikiamą pradinio įnašo sumą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiamo atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo įgyvendinimas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galio:
Priėmus įstatymo projektą, keisti teisės aktų nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos teisės aktus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinti naujų įstatymo projektų parengti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Reikiamų lėšų kiekis priklausys nuo parama pasinaudoti norinčių asmenų skaičiaus ir įsigyjamų būstų vertės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Būstas, parama, kreditas, parama būstui.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia
Seimo narys Edmundas Pupinis