LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 170
STENOGRAMA
2018 m. gegužės 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos Seimo nariai, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gegužės 15 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
10.01 val.
Seimo Pirmininko Jono Staugaičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien minime Steigiamojo Seimo dieną ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Jono Staugaičio 150-ąsias gimimo metines. Kartu minime Tarptautinę šeimos dieną.
Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininką A. Gumuliauską kviečiu į tribūną.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF*). Ačiū. Gerbiami kolegos, kaip minėjo Seimo Pirmininkas, gegužės 20 dieną minėsime Lietuvos gydytojo, varpininko, politinio ir visuomenės veikėjo Jono Staugaičio 150-ąsias gimimo metines. Iš tikrųjų Jonas Staugaitis nėra labai plačiai žinomas visuomenėje kaip tikrai žymus Pirmosios Lietuvos Respublikos veikėjas. Tam paaiškinti yra keletas priežasčių.
Pirma priežastis būtų ta, kad jis kartu daug dirbo su tokiais grandais kaip Vincas Kudirka ir daktaras Kazys Grinius. Be abejonės, jis likdavo šių žymių žmonių šešėlyje.
Antra priežastis būtų ta, kad po 1926 metų gruodžio perversmo Jonas Staugaitis faktiškai pasitraukė iš politikos ir dirbo medicinos srityje.
Trečia, svarbiausia, priežastis, kad jį tiek profesionalūs istorikai, tiek visuomenė painiojo su Justinu Staugaičiu. Justinas Staugaitis – Vasario 16-osios Akto signataras, žymus politinis veikėjas, kurio pavardė dažnai figūravo ten, kur turėjo figūruoti Jono Staugaičio pavardė.
Jonas Staugaitis gimė Suvalkijoje ir priklausė XIX amžiaus antrojoje pusėje tam žymiam suvalkiečių sąjūdžiui, kuris iš tikrųjų daug pasidarbavo Tautinio atgimimo sąjūdyje ir prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo.
Jo vaikystės ir jaunystės metai buvo tradiciniai, labai panašūs į kitų žymių veikėjų gyvenimo detales. Tai, be abejonės, mokymasis rašyti ir skaičiuoti pas vietos daraktorių, po to Liudvinavo pradžios mokykla ir galiausiai Marijampolės gimnazija.
Turiu pasakyti, kad Marijampolės gimnazija – tai viena iš dviejų gimnazijų, kartu su Šiaulių gimnazija, kurios bene labiausiai prisidėjo prie valstybės atkūrimo, nes šios dvi gimnazijos išugdė daugiausiai signatarų. Ir ne šiaip signatarų, o būtent tų signatarų, kurie savo veikla priartino mus prie Vasario 16-osios.
Jis gimė pasiturinčio ūkininko šeimoje ir atsidūręs Marijampolės gimnazijoje iš tikrųjų susipažino su leidiniu „Aušra“, su tautinio atgimimo idėjomis. Be abejonės, ta pažintis jam suteikė pagrindą tolesnei lietuvybės veiklai.
Taip jau išėjo, kad jo tėvas prasiskolino ir nebeturėjo pinigų leisti Joną mokytis toliau, tačiau į pagalbą atskubėjo jo dėdė kunigas, kuris pasirengė remti materialiai jo studijas Varšuvoje. Dėdė buvo sulenkėjęs kunigas, todėl buvo labai patenkintas, kad Jonas iš tikrųjų studijuos Varšuvoje, kad jis Varšuvoje studijuos mediciną. Tačiau atsitiko taip, kad kai 1888 metais Jonas Staugaitis atsidūrė Varšuvos lietuvių studentų draugijoje „Lietuva“, ši materialinė pagalba buvo nutraukta ir iš tikrųjų Jonas Staugaitis vertėsi labai sunkiai: jam nuolat trūko pinigų, jis turėjo užsiimti korepeticijomis, arba papildomomis pamokomis. Šioje draugijoje jis suartėjo su jos organizatoriais Juozu Adomaičiu-Šernu, Jonu Gaidamavičiumi-Gaidžiu, Vincu Kudirka. Draugijai tuo metu priklausė 22 nariai, tarp jų ir Jonas Staugaitis.
Draugijos programoje buvo numatyta rūpintis švietimu, ugdyti lietuvių nacionalinę savimonę, plėtoti grožinę literatūrą, dailę, rūpintis Lietuvos ūkiu, tautine vienybe. Svarbiausia priemone šiems tikslams įgyvendinti laikyta laikraščių ir knygų leidyba. Kaip tik leidyba buvo naujas užsiėmimas, naujas kelias, į kurį iš tikrųjų labai aktyviai įsitraukė Jonas Staugaitis.
Mes visi žinome, kad 1889 metais Tilžėje pradėtas spausdinti naujas pasaulietinės krypties mėnraštis „Varpas“. Leidinio pavadinimas buvo išrinktas Varšuvos lietuvių studentų draugijos „Lietuva“ susirinkime 1888 metų rudenį. Apie jį susibūrė varpininkų politinė grupė, kuri pakeitė išsisklaidžiusią draugiją „Lietuva“. Varpininkai veikė nuo 1888 metų iki 1902 metų. Jie kritikavo caro valdžios tautinio engimo politiką, smerkė lietuvių nutautinimą. Varpininkai iki 1905 metų leido ne tik mėnraštį „Varpas“, kuris ėjo Tilžėje, Ragainėje, bet kartu ir žurnalą „Ūkininkas“. Kaip tik „Ūkininke“ įvairiais slapyvardžiais plačiai reiškėsi Jonas Staugaitis, kuris šiame žurnale publikavo apie 20 straipsnių. 1894 metais greta „Ūkininko“ žurnalo buvo išleistas priedas žemės ūkio klausimais.
„Varpas“ daugiausia buvo skiriamas inteligentams, o „Ūkininką“ skaitė masinis skaitytojas ir ypač valstiečiai. Tai liudija ir šių leidinių tiražai: „Varpą“ leisdavo apie 500 egzempliorių tiražu, o „Ūkininką“ – 1–2 tūkst. egzempliorių tiražu.
Reikia pasakyti, kad leidybos reikalų Jonas Staugaitis nepamiršo iki pat gilios senatvės. 1922–1940 metais, jau gyvendamas Kaune, jis redagavo žurnalą „Medicina“, o 1924 metais įsteigė knygų ir laikraščių akcinę bendrovę „Varpas“.
Jonas Staugaitis, baigęs medicinos studijas Varšuvoje, Vinco Kudirkos kvietimu atvyko dirbti į Šakius. Čia steigė įvairias draugijas, tokias kaip Marijampolės ūkininkų draugovės skyrius, Šakių ugniagesių draugija, kurioms ir pirmininkavo. Suorganizavo „Šviesos“ draugijos Šakių skyrių ir šis skyrius labai glaudžiai pradėjo bendradarbiauti su Kaziu Griniumi.
1922 metais, jau gyvendamas Kaune, jis aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos universitetą. Už tai jam 1929 metais buvo suteiktas universiteto garbės daktaro vardas.
Politinis gyvenimas, politinė veikla Jono Staugaičio nebuvo ilga. Ji apėmė maždaug 15 metų, bet ji buvo labai ryški. Pirmiausia dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą jis priklausė Lietuvos demokratų partijai – tai partijai, kuri vadinama Lietuvos partijų lopšiu. Po 1905 metų Lietuvoje išryškėjo trys pagrindinės politinės srovės, kurios telkėsi apie savo periodinius leidinius. Krikščionys demokratai leido „Nedieldienio skaitymus“, „Draugiją“, „Šaltinį“. Dešinieji demokratai, būsimieji tautininkai, vadovaujami Antano Smetonos, 1907 metais pradėjo leisti laikraštį „Viltis“, o paskui žurnalą „Vairas“. Kairieji demokratai, būsimieji valstiečiai liaudininkai, telkėsi prie savo liberalinių leidinių – „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos žinios“. Minėtų trijų politinių srovių pagrindu vėliau susikūrė partijos.
1919 metais Jonas Staugaitis Šakiuose sukūrė socialistų liaudininkų demokratų kuopą ir jai vadovavo. Kadangi jis buvo aktyvus ir politiniame gyvenime, tai buvo išrinktas ir į savivaldybės institucijas, taip 1918 metais jis buvo išrinktas Šakių miesto komiteto pirmininku, apskrities komiteto vicepirmininku, o vėliau – pirmininku.
1922 metais įvairios valstiečių partijos, tokios kaip Socialistų liaudininkų demokratų, Valstiečių sąjunga, pagaliau bendrame suvažiavime įkūrė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą. Jos pirmininku tapo Mykolas Sleževičius, o į partijos vadovybę, greta Felicijos Bortkevičienės, Kazio Griniaus, Jono Vileišio, įėjo ir Jonas Staugaitis. Būtent naujoji partija išliko parlamentinės santvarkos bei demokratinės respublikos šalininkė.
Turiu pasakyti, kad 1920 m. gegužės 15 d. Jonas Staugaitis tapo Steigiamojo Seimo atstovu. Jis buvo išrinktas antroje Kauno rinkimų apygardoje ir priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai. Būtent šiandien, šią dieną prieš 98 metus Kaune prasidėjo Steigiamasis Seimas. Be to, jis didele balsų persvara buvo išrinktas Steigiamojo Seimo pirmuoju vicepirmininku.
1920–1921 metais Steigiamasis Seimas labai aktyviai reiškėsi ne tik formuodamas Lietuvos užsienio politikos koncepciją, bet ir kartu su Užsienio reikalų ministerijos atstovais dalyvavo beveik visose derybose ir įėjo į delegacijų sudėtis. Būtent 1920–1921 metų derybose su Lenkija šiai delegacijai vadovavo kaip tik Jonas Staugaitis, o ne krikščionių demokratų atstovas kunigas Justinas Staugaitis, nes šis faktas, beje, minimas labai daugelio istorikų darbuose. Taigi šiandien aš norėčiau atkurti istorinę tiesą, kad būtent Jonas Staugaitis vadovavo mūsų pirmosioms deryboms su Lenkija. Be to, 1921 m. kovo 31 d. jis vadovavo komisijai derybose su Latvija. Ir būtent Jonas Staugaitis, nuvykęs į Palangą, vietos gyventojams pranešė, kad Palanga ir jos apylinkės priklauso Lietuvos valstybei, ir buvo labai džiaugsmingai sutiktas vietos gyventojų.
Vėliau, 1922–1923 metais, jis buvo Pirmojo Seimo, 1923–1926 metais – Antrojo Seimo, 1926–1927 metais – Trečiojo Seimo atstovas. Du kartus jis buvo Seimo Pirmininku. Vienąkart trumpai, Antrojo Seimo metais 1925 m. vasario 4 d. – kovo 5 d., na, o Trečiajame Seime 1926 m. birželio 2 d. jis buvo išrinktas Seimo Pirmininku ir nušalintas nuo pareigų įvykus valstybės perversmui. Beje, įdomi detalė, kad remiantis 1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 45 straipsniu, kuriame teigiama, kad, Respublikos Prezidentui išvažiavus iš valstybės sienų arba susirgus ir laikinai nebegalint eiti pareigų, jį pavaduoja Seimo Pirmininkas, 1926 m. gruodžio 17–18 d., tik vieną dieną, jis oficialiai ėjo Lietuvos Prezidento pareigas. Tačiau kada įvyko perversmas, anot profesoriaus Liudo Mažylio, Jonui Staugaičiui teko slapstytis pas jo senelį profesorių Praną Mažylį Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Galiausiai, 1927 m. balandžio 12 d. paleidus Trečiąjį Seimą, Jonas Staugaitis atitolsta nuo politikos ir 1928 metais pasitraukia iš Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos centro komiteto.
Jau savo kalbos pradžioje minėjau, kad jo gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Vincu Kudirka. Kartu su Kaziu Griniumi 1899 metais dalyvavo Vinco Kudirkos laidotuvėse, kada caro ochrankos agentų buvo daugiau negu laidotuvių dalyvių. Jis pažymėjo 35-ąsias Vinco Kudirkos mirties metines ir 1934 metais kartu su Antanu Smetona, kurio iniciatyva jis buvo nuverstas iš Seimo Pirmininko pareigų… Ir 1934 metais, kaip tik tos ceremonijos metu, Naumiesčiui buvo suteiktas Kudirkos Naumiesčio vardas.
Mes visi žinome posakį Historia magistra vitae. Ką jis reiškia šiandien kalbant apie Joną Staugaitį? Jis tik patvirtina nuostatą, kad geri darbai Tėvynei nėra pamirštami. Juos plačioji visuomenė vis tiek prisimena. Tik tam reikia laiko. Šiuo atveju prireikė 150 metų. Tad sveikas sugrįžęs į mūsų istorinę atmintį, Jonai Staugaiti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Seimo nariui A. Gumuliauskui.
Toliau tęsiame posėdį. Kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gegužės 8 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo G. Surplį paskyrė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru. Gegužės 14 dieną pasirašė kitą dekretą, kuriuo E. Jankevičių paskyrė Lietuvos Respublikos teisingumo ministru.
Pagal Vyriausybės įstatymo 7 straipsnį, pradėdami eiti savo pareigas, ministrai prisiekia Lietuvos Respublikos Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Ministras prisiekia stovėdamas prieš Seimo Pirmininką, skaitydamas priesaikos tekstą, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
Prisiekęs ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašyti su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi kanceliarijoje. Tokia tvarka, kurią aš ką tik perskaičiau.
Dabar maloniai kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį ir paskirtąjį ministrą G. Surplį atlikti prisaikdinimo procedūrą.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašome atsistoti.
10.19 val.
Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio priesaika
G. SURPLYS. Aš, Giedrius Surplys, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, prisiekiu besąlygiškai visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
10.20 val.
Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus priesaika
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti paskirtąjį teisingumą ministrą E. Jankevičių. Prašau.
E. JANKEVIČIUS. Aš, Elvinas Jankevičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
10.21 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. gegužės 15 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas ir tikslinimas
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Darbotvarkės 4 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. R. Tamašunienė dėl darbotvarkės. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Laba diena visiems Seimo nariams. Aš turiu kelis pranešimus. Pirmas. Šiandien švenčiame Tarptautinę šeimos dieną, todėl mūsų frakcija posėdžio metu priėmė sprendimą dėl diskusijos, darbotvarkės 1-21 klausimas. Taip pat daugelis mūsų frakcijos narių yra Laikinosios šeimos grupės nariai, tai palaikome Šeimos grupės raštą, kuris buvo adresuotas Pirmininkui ir Seniūnų sueigai, kad nuomonės dėl diskusijos temos iš esmės labai skiriasi, dėl to turėtų būti sudaryta galimybė išgirsti visų egzistuojančių nuomonių įvairovę. Manome, kad diskusiją reikėtų atidėti ir tą įvairovę užtikrinti.
Kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, noriu pranešti, kad Etikos ir procedūrų komisija gegužės 10 dieną gavo kreipimąsi ir šį trečiadienį šis kreipimasis posėdžio metu bus pateiktas Etikos ir procedūrų komisijos nariams, kaip turėtų būti organizuojamos (kreipimosi esmė) tokio tipo diskusijos, nes Seimo statute yra šiokia tokia galimybė interpretuoti įvairiai.
Taip pat mes, mūsų frakcija, manome, kad 102 straipsnis tiksliai nurodo, kas gali dalyvauti Seimo posėdžiuose ir diskusijose. Todėl galvojame, kad reikėtų… Mūsų nuomonė yra prieštaraujanti ir Seimo Pirmininko… 100 straipsnyje yra numatyta, jeigu yra nuomonių skirtybė, tai reikėtų… Siūlome balsuoti ir diskusiją atidėti iki kito posėdžio arba kol bus Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimas.
PIRMININKAS. Ar turite nuomonę, iki kada norėtumėte?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Iki kito antradienio.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) D. Šakalienė. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš labai norėčiau vis dėlto paprašyti jūsų įvertinti situaciją. Šiame Seime pirmą kartą per nepriklausomybės dešimtmečius Pasaulinio politikos moterų lyderių suvažiavimo išvakarėse mes turime kalbėti apie moterų teises. Valstybėje, kurioje moterų teisių padėtis yra bloga, ir šiandien vis dar kažkodėl ginčijamės, kad gal statistinis atsitiktinumas yra tai, kad aštuonios iš dešimties smurto artimoje aplinkoje aukų yra moterys, kad devynis kartus mažiau yra moterų vadovių negu vyrų, kad mes turime tiek daug moterų teisių problemų, kurių iki šiol neiškeliame, nes kažkodėl priešiname šeimos klausimus ir moterų klausimus! Aš labai jūsų prašau nedaryti šitam Seimui gėdos ir šiandien turėti šią istorinę diskusiją moterų teisių klausimais, ir nepažeminti Jungtinių Tautų Moterų teisių komiteto pirmininkės D. Leinartės, profesorės, kuri atvyksta su mumis pasikalbėti apie moterų teises. Mes neturime geresnės ekspertės moterų teisių klausimais Lietuvoje. Prašau jūsų nepadaryti tokios klaidos.
PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas? Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Mano pasiūlymas – palikti diskusiją darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš irgi siūlyčiau palikti diskusiją. Mes turime gražias tradicijas. Ne taip seniai, minėdami gegužės 3 dieną, taip pat turėjome svečių ir niekas dėl to nekėlė… Seimas nėra uždara institucija, kuri negalėtų pasikviesti. Mes tikrai turime tokias tradicijas ir dabar kelių kolegų kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją staiga mums panaikina galimybę diskutuoti. Siūlyčiau rasti bendrą sutarimą ir palaikyti.
Šis sprendimas negimė šiandien, negimė vakar. Kreipimasis dėl diskusijos buvo dar kovo viduryje. Praėjo beveik du mėnesiai ir staiga mes, jau paskelbę darbotvarkę, pakvietę žmones kalbėti, jiems pasakome: žinote, mes čia pasiginčysime ir dar savaitėlę palaukite. Aš kviesčiau kolegas Seimo narius neįsivelti į šitą diskusiją, nedaryti sau gėdos, o pritarti darbotvarkei, kuri yra patvirtinta.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, šiek tiek gudraujate. Mes šitą klausimą iškėlėme praėjusiame posėdyje, kaip tik jūs patys kalbėjote, kad reikia išsamesnio laiko diskusijai, galbūt net pusės valandos, ir niekas neprieštaravo. Bet klausimas buvo suformuluotas dėl Stambulo konvencijos, o ne dėl smurto prieš moteris. Darbotvarkėje buvo pateiktas vienpusis ėjimas, kad mes tik paklausinėsime vienai pusei atstovaujančių eksperčių. Eksperčių tikrai labai daug yra, ne tik šitos, todėl (…) pilnavertės.
Jeigu mes norime pilnavertės diskusijos, mes turėtume tai daryti. Jeigu jūs norite tik pasisakyti tuo klausimu, tai Seimo narių valia ir Seimo apsisprendimo klausimas. Jūs patys ir spręskite, ko jūs norite, ar diskusijos, ar šiaip šou padaryti. Ši diena turbūt ne pati geriausia pasirinkta diskusijai, juo labiau jeigu laukiate nuo kovo 1 dienos, nuo kovo mėnesio.
PIRMININKAS. Ar turime daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės? Nėra.
Frakcijos vardu R. Tamašunienė prašė 1-21 klausimą svarstyti kitą antradienį. Nuomonės išsiskyrė. Turime balsuoti dėl šio klausimo buvimo ar nebuvimo darbotvarkėje. Kas balsuoja už R. Tamašunienės pasiūlymą, balsuoja už, kas palaiko kitą pusę, balsuoja prieš.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 65, prieš – 12, susilaikė 13 Seimo narių. Šis klausimas bus svarstomas kitą antradienį.
Ar galime darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Replika po balsavimo – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kokį Seimo požiūrį į moteris parodo šitas sprendimas, kad Šeimos dieną mes negalime kalbėti apie moterų problemas? Matyt, nuo šiol Lietuvoje šeimą sudaro tik vyrai, aš teisingai supratau.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Man atrodo, kad šiandien problemų dėl moterų vyrai turi daugiau. Diskutuokime apie vyrų problemas, nes, man atrodo, Seime jau reikės sudaryti vyrų grupę, kad apsaugotų savo teises.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Šakaliene, siūlau, jeigu jūs iš tikrųjų norite kalbėti apie smurtą, šeimos problemas, tada visiškai kita diskusija ir tada visai kitas turinys. Jeigu taip, kaip jūs iš pradžių suformulavote, jūsų rašte tai yra noras agituoti ir pamokyti Seimą dėl Stambulo konvencijos, yra kitas turinys. Kiek suprantu, jūs dabar pakeitėte savo požiūrį, ir diskusija dėl smurto šeimoje yra visai kita diskusija. Manau, kad čia būtų visai kitas formatas ir visai kiti pranešėjai.
10.30 val.
Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1544(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1544(2). Pranešėja Seimo narė V. Ačienė pristatys Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Svarstymas.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas šių metų kovo 9 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą. Komiteto nuomonė yra pritarti šitam projektui. 8 balsavo prieš… atsiprašau, 8 – už, vienas susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė. Nuomonės. Nuomonė už – Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Aš dėkoju Biudžeto ir finansų komitetui už tam tikrus pataisymus naudinga linkme tiems gyventojams, kurie yra gyvenę grąžintinuose būstuose, tačiau tai yra ne visas pataisymas. Aš pasisakydama už tiesiog norėčiau, kad dar būtų priėmimo stadijoje sudarytos galimybės gyventojams įgyti ir gauti kompensacijas visa kaina, tai yra pradine kaina, kuri buvo numatyta 1992 metais. Šiuo metu yra dalis, kur iš tikrųjų būstų nuomos kainos brangsta ir žmonės tikrai nebeturės tos likutinės vertės, kuria galėtų išsipirkti būstus. Taigi mes pateiksime tam tikrą pataisą dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonių prieš nėra, tai siūlau po svarstymo pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
10.32 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1746(4) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1746(4). Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto narys V. Ąžuolas. Svarstymas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį klausimą. Klausimui buvo pritarta bendru sutarimu. Buvo atsižvelgta į Teisės departamento pastabas ir patvirtintos komiteto išvados. Pagrindinis šio klausimo akcentas yra tas, kad rinka labai keičiasi ir daugėja nelegaliai siūlomų įsigyti finansinių priemonių, investavimo galimybių ir viso kito elektroninėje erdvėje. Žmonės, kaip informavo Lietuvos bankas, labai dažnai pakimba ant tokių „labai gerų“ pasiūlymų ir praranda didžiules pinigų sumas. Šis įstatymas leis greičiau užbėgti įvykiams už akių ir blokuoti tokias svetaines, kurios siūlo nelegalias paslaugas.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pataisų nėra. Nuomonė už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad čia ganėtinai svarbus ir aktualus projektas ir kad galbūt jį net reikėtų svarstyti skubos tvarka, nes yra labai konkrečių pavyzdžių, kai vyresnio amžiaus žmonės, naudodamiesi internetu, skaitydami „Delfi“, „15min.“ ar „Lietuvos rytą“, pamato reklamą, siūlančią investuoti pinigus. Iš pradžių duoda tuos pinigus nemokamai tos platformos, parodo, kad tu investavęs gali labai labai nesudėtingai išlošti, po to kviečia investuoti savo pinigus, o kai investuoji savo pinigus, tada jau jų nebetenki. Lietuvos bankas nieko negali padaryti, negali sugauti, negali sutramdyti, negali uždrausti tokių portalų atėjimo į Lietuvą, tokių pasiūlymų. Tai šis įstatymo projektas jiems suteiktų papildomų teisių labai greitai apriboti kreipiantis, kad tokie pasiūlymai neturėtų interneto prieigos. Aš net sakyčiau, Pirmininke, jei būtų valia, tai svarstyti tokius dalykus skubos tvarka, kad galėtų Lietuvos bankas greičiau reaguoti.
PIRMININKAS. Nuomonių prieš nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru? Balsuojame. Gerai, balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
R. Šarknickas nori replikos po balsavimo. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gal vis dėlto išties galime pritarti siūlymui dėl skubos tvarkos? Buvo pasiūlymas, galime už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Manau, kad… Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Mes konsultavomės su Lietuvos banku. Jis yra pasirengęs įgyvendinti. Jau poįstatyminiai norminiai dalykai yra parengti ir iš esmės nuo kito mėnesio pradžios tas įstatymas galėtų pradėti galioti, jeigu mes jį priimtume šiandien arba artimiausiu metu. Siūlau galbūt ir priimti šiandien, nes jokių diskusijų iš esmės nėra, jokių siūlymų nėra ir būtų galima iš karto ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi ir Teisės departamento pasiūlymams yra pritarta, tai galiu siūlyti ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai, už kurią mus kartais kritikuoja, bet šiuo atveju nėra pagrindo kritikai?
Tada priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pasiūlymų dėl jo nėra. 2 straipsnis – „Įstatymo įgyvendinimas“. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už – M. Majauskas. Jis jau kalbėjo, tai išsitrynė. Nėra daugiau nieko užsirašiusių dėl nuomonių.
Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 98, prieš, susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1746) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-955(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-955. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą klausimą ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui atsižvelgiant į Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų taip pat nėra.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo metu pagal galiojančią tvarką, jeigu turi vieną smulkią įmonę, tai gauni lengvatinį pelno mokesčio tarifą, jeigu turi dvi smulkias įmones, kurių net ir sudėtų bendra suma yra smulki, smulkus holdingas, tai 5 % lengvatinio mokesčių tarifo neturi. Šiuo įstatymo projektu yra siūloma užtikrinti tą lengvatinį tarifą, net jeigu turi tris ar keturias, bet labai labai smulkias įmones, kurios netgi sudėtos visos kartu vis tiek išeina kaip ir smulkus holdingas. Iš tikrųjų tokiu būdu mes niekaip neskatintume skaidyti didelių įmonių ir pasinaudoti lengvata, bet skatintume kurti mažas, nedideles įmones ir paskatintume smulkųjį verslą. Tikrai yra reikalingas siūlymas. Kviečiu jam pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, ką mums rašo EBPO, į kurią mes įstojome, ką rašo Europos Komisija. Mus kritikuoja būtent dėl kelių dalykų. Tai yra perskirstymas, kurį Lietuva per biudžetą, per mokesčius… ir kapitalo apmokestinimas vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Net aiškinamajame rašte autorė aiškiai parašė, kad ta lengvata pasinaudos nuo 2,5 iki 3 tūkst. įmonių ir pelno mokestis bus mažesnis nuo 1,5 iki 2. Aš manau, kad tai yra labai minimalūs skaičiai.
Iš principo, užuot plėtę ratą, didinę pinigų srautus per bendrą biudžetą (mes neišsprendžiame begalės klausimų, pradedant darbo apmokėjimu biudžetiniam sektoriui), mes einame kitu keliu – plečiame lengvatas. Mus gi kritikuoja, kad pas mus išlygų ir lengvatų yra ženkliai daugiau negu kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Suprantu, kad čia kažkokia menama nauda bus, kad neskaidys, o jungsis. Gerbiamieji, bet aš labai norėčiau, kad mes žiūrėtume į galutinį rezultatą. Ar nuo to Lietuvos žmonės gaus daugiau pinigų? Aš sakau, gaus mažiau. Tą sako patys autoriai. Jeigu mes eisime tokiu keliu, mes visą laiką turėsime krūvą problemų, nes biudžetas bus nesurenkamas. Mes einame visiškai kitu keliu, todėl tikrai negaliu pritarti tokiems siūlymams, nes stodami į EBPO mes žadėjome, kad keisime šituos dalykus – tiek perskirstymą, tiek kapitalo apmokestinimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsiskyrė, todėl kviečiu balsuoti po svarstymo.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 90, prieš – 2, susilaikė 8 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta.
10.42 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30, 43 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-353 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-353. V. Ąžuolas norėjo repliką po balsavimo. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Jeigu galima, įskaitykite mano balsą už.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
Pelno mokesčio įstatymo 30, 43 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą kviečiu paskelbti Seimo narį V. Rinkevičių.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė ir nutarė atmesti įstatymo projektą Nr. XIIIP-353, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. 1060 išdėstytus argumentus bei komiteto išvadas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Nuomonė už, už komiteto sprendimą. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik norėčiau patikslinti gerbiamojo V. Rinkevičiaus išsakytą pastabą. Mes balsuojame už sprendimą atmesti projektą, nes jau yra įgyvendintas siūlymas platesne apimtimi. Čia yra siūloma reinvesticiniam pelnui taikyti 75 %, o jau yra taikoma, yra priimtas sprendimas 100 %, nes šitas projektas buvo registruotas dar prieš metus kovo mėnesį. Įstatymas yra įgyvendintas daug platesne apimtimi, todėl projektą reikia atmesti.
Bet į vieną dalyką norėčiau atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad iš šito Pelno mokesčio įstatymo tyčiojasi, kas netingi – vieni teikia vieną lengvatą, kiti antrą lengvatą, čia dar trečią lengvatą pamatysime. Ar nereikėtų apskritai atsisakyti pelno mokesčio ir tokiu būdu paskatinti įmones investuoti ir kurti darbo vietas?
Aš kviečiu kolegas negalvoti apie naujas smulkias lengvatas vienai ar kitai nišai, bet apskritai pagalvoti apie pelno mokesčio atsisakymą.
PIRMININKAS. Dėl nuomonės prieš niekas neužsirašė, todėl kviečiu balsuoti. Balsuoja už tie, kurie mano, kad reikia atmesti, kurie pritaria Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 94, prieš – 4, susilaikė 5 Seimo nariai. Po svarstymo projektui pritarta… projektas atmestas.
10.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti parlamentinį tyrimą dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ projektas Nr. XIIIP-1727 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti parlamentinį tyrimą dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ projektas Nr. XIIIP-1727. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Sinkevičius. Svarstymas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, kolegos Seimo nariai, Ekonomikos komitetas svarstė nutarimo projektą ir sprendimas yra toks: Seimo nutarimo projektą atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas dėl nutarimo projekte vartojamų formuluočių netikslumo, neaiškumo, dviprasmiškumo, taip pat į tai, kad didžioji dalis Seimo nutarimo projekte keliamų klausimų jau yra išspręsti iki šiol priimtais teisės aktų pakeitimais arba bus išspręsti teisėsaugos institucijų pareigūnams baigus pradėtus tyrimus. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 6, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jau ne vieną kartą svarstėme šį klausimą ir, man atrodo, labai svarbu labai aiškiai įvardinti, apie ką mes kalbame. Mes kalbame ne tiesiog apie situaciją žemės ūkyje, bet apie žemės užvaldymo klausimus. Ką reiškia? Prieš daugiau negu 10 metų buvo priimtas įstatymas, jog negalima įsigyti daugiau negu 500 hektarų, bet tam tikri asmenys apėjo. Vėliau buvo priimtas išplėstas taikymas, kad ir susijusiems asmenims negalima, bet ir tą sprendimą, tuos įstatymus dalis stambiųjų žemvaldžių sugebėjo apeiti ir įsigyti daugiau žemės, negu leidžia įstatymas. Tai viena dalis, kurią turime išnagrinėti, – kas buvo iš tikrųjų pažeista, ir čia jau teisėsaugos klausimas, ką daryti su ta žeme, kuri buvo įgyta neteisėtai.
Antra dalis tai, kad mes matome, kad didelė dalis stambiųjų žemvaldžių, valdančių daugiau negu 500 hektarų žemės, naudojasi įvairiomis lengvatomis. Ir čia, man atrodo, labai svarbu peržiūrėti ir tų mokestinių lengvatų naudojimą, taip pat ir peržiūrėti įvairias Europos Sąjungos dotacijas, skiriamas stambiesiems žemvaldžiams. Taigi labai keista pozicija, ir čia jau populiarus žodis – „nerimas“, nerimą kelianti, tokia, kai bandote pabėgti nuo atsakomybės išsiaiškinti situaciją žemės ūkyje. Man atrodo, jūs gerai žinote tą situaciją, ir aš kviečiu nebijoti ją išaiškinti ir išspręsti.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti. Dėl nuomonės už niekas neužsirašė. Kurie pritaria komiteto nuomonei atmesti, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 53, prieš – 41, susilaikė 6. Pasiūlymui pritarta. (Plojimai, triukšmas salėje)
Plojimai posėdžiuose nepriimtini, bet jūs kuriate naujas taisykles. P. Urbšys – replika po balsavimo.
10.49 val.
Seimo narių pareiškimai
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, tikrai neabejojau R. Karbauskio padorumu, sąžiningumu, kai jį suvedžiau su S. Skverneliu ir sukirtome rankomis – skaidrinti Lietuvą. Buvau įsitikinęs, kad R. Karbauskis, deklaruodamas savo verslo skaidrumą, nedvejos, kilus abejonėms, jas išsklaidyti. Todėl buvau nustebęs, kai iškilus viešumoje abejonėms dėl R. Karbauskio verslo jis pradėjo elgtis taip, kaip įprasta tiems, kurie politinę įtaką naudoja savo verslo naudai, tokiu būdu politiką paversdamas savo verslo dalimi, tokiu būdu sudarydamas galimybę opozicijai traktuoti, kad frakcija yra priklausoma nuo Agrokoncerno interesų. Iš principo negalėdamas su tuo sutikti, įteikiu pareiškimą išeiti iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Padariau techninę klaidą. Prašau protokole įrašyti, kad balsavau prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. G. Landsbergis – replika po balsavimo.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš norėčiau vis tiek atkreipti šiek tiek dėmesį. Tai buvo istorinis balsavimas, kuris įtvirtino mūsų Seimo štai šią dalį, kaip atstovaujančią iš principo vieno visiems gerai žinomo Agrokoncerno interesams. Baimė atlikti tyrimą, kolegos, parodo, kad jūs esate priklausomi. Aš tikiuosi vienintelio dalyko – kad nereikės laukti 10 metų, kad Valstybės saugumo departamentas užtušuotoje pažymoje surašytų jūsų visų pavardes, mes tai galėsime žinoti galbūt kiek ir anksčiau.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Neminėdamas nieko konkrečiai, aš pasakysiu, kad man, kaip parlamento nariui, iš tiesų apmaudu, kad ne viską galima šiame parlamente tirti. Negali būti draudžiamų temų, negali būti draudžiamų sąsajų, jeigu mes kalbame apie skaidrumą. Jei kas nors draudžiama, vadinasi, nebegalime kalbėti apie skaidrumą.
Gerbiamieji, kai praėjusį rudenį atsirado iniciatyva, rodos, pirmiausia premjero S. Skvernelio pasiūlyta ir išsakyta, kad reikia sudaryti komisiją verslo ir politikos santykiams tirti, tai natūralu, kad po E. Masiulio situacijos mes, liberalai, supratome, kad neišvengiamai bus kalbama apie Liberalų sąjūdžio ir „MG Baltic“ koncerno galimas sąsajas. Nepaisydami to, mes laikėmės parlamentarizmo tradicijų ir balsavome už šitos komisijos sudarymą. Kolega V. Alekna dirba šioje komisijoje, nenusišalinome, nes tai atrodytų kaip koks nors bandymas slėpti galus į vandenį.
Dabar valdantieji, pasinaudodami savo įtaka, daro, kad tolesni tyrimai ar tam tikroje sferoje bet kokie tyrimai būtų užgniaužti. Aš suprantu, kas čia gniaužia, kas gali turėti interesų. Tiesiog žiūriu į kolegas valstiečių, kaip sakau, mielus žaliuosius žmogeliukus ir sakau, ar jūs turite savo supratimą apie padorumą, apie parlamentarizmą, gerbiami mieli žalieji?
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šis balsavimas, kaip ir kai kurie ankstesni, parodė, kad valstiečiai ir žalieji labai nenori šio tyrimo. Manau, tai tik sustiprina įspūdį, kad toks tyrimas yra reikalingas, ir mes, kurie balsavome visą laiką nuosekliai už tokį tyrimą, manau, tą tyrimą atliksime kad ir neturėdami laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų, susibūrę į Seimo laikinąją darbo grupę. Aš netrukus prieisiu prie tų frakcijų, kurios balsavo už komisijos sudarymą. Manau, kad tokią grupę suformavę mes galėsime sutarti, kaip tą tyrimą atliksime, ir į klausimus dėl galios koncentracijos žemės ūkio sektoriuje visuomenei bus atsakyta.
10.54 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo šeštuoju1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-1391(2), Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1392(2), Administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1393(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-10, kompleksinis. Tai projektai Nr. XIIIP-1391, Nr. XIIIP-1392 ir Nr. XIIIP-1393. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo šeštuoju1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-1391, Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas pateiks Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. K. Bacvinką kviečiu į tribūną.
K. BACVINKA (LVŽSF). Laba diena visiems. Aplinkos apsaugos komitete buvo svarstyti šie įstatymų projektai ir jiems visiems buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. A. Matulas išvadą pateiks.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas kaip papildomas svarstė tuos visus tris įstatymų projektus ir iš esmės pritarė jiems bendru sutarimu, taip pat rekomendavo pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento pastabas, kurioms Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą – komiteto pirmininkė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės 9 dieną svarstė įstatymo projektą ir, atsižvelgęs į visus pasiūlymus, pritarė bendru sutarimu. 6 balsavo už.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Analogiškai yra ir su kitais įstatymų projektais. Balsų skaičius tas pats.
PIRMININKAS. Kalbėti niekas neužsirašė. Nuomonės. Dėl viso nuomonė už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, galima išties situaciją vertinti vienareikšmiškai, nes ir atliktas tyrimas rodo, kad būtent laidojimo paslaugų verslo šešėlis sudaro apie 60 %. Tai yra apie 43 mln. eurų, ką atliko būtent visuomenininkai. Išties įstatyme tikrai buvo spragų, kurios šiomis pataisomis yra pataisytos. Kaip matome, ir papildomi komitetai pritarė. Mes tikrai gana daug diskutavome ir tikime, kad po šių pataisų, priėmus šį įstatymą, tikrai šešėlis sumažės, bus apibrėžtos verslo sąlygos, žmonės atsakingiau žiūrės būtent į laidojimo paslaugas ir laikysis tų nurodymų, kuriuos lyg ir sustiprinome. Vykdant ir kontrolę, bus galima išties įvertinti po visai neilgo laiko pasikeitusią situaciją. Kviečiu palaikyti ir pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Iš tiesų nesu kategoriškai prieš patį įstatymą, nes juo bandoma spręsti tikrai rimta problema. Ar tikrai, priėmus būtent šias pataisas, dabar jau žmogus, kuriam, neduok Dieve, atsitinka nelaimė, artimieji apsisprendžia kremuoti ir apsisprendžia tą daryti užsienyje, ar tikrai jis bus šimtu procentų tikras, kokia transporto priemone yra vežamas jo artimojo kūnas, kaip atliekamos procedūros? Dabar tai šiek tiek išplaukia ir ypač mes nežinome, kas vyksta kirtus valstybės sieną, kokios procedūros yra toliau kitoje valstybėje. Suprantama, tą sudėtinga reglamentuoti.
Taip pat kyla klausimų dėl atsakomybės, institucinės atsakomybės, kas tiksliai koordinuos šiuos procesus, ir kyla kausimų, jie nėra aiškiai atsakyti, dėl bausmių, dėl atsakomybės adekvatumo, t. y. vežant, pavyzdžiui, netinkama transporto priemone, visiškai nepritaikyta, ir panašiai, panašiai. Juk tai vis dėlto yra labai jautrūs dalykai, susiję su mūsų kultūra, ir žmonėms tai be galo rūpi. Todėl aš nesu tikras, kad šis įstatymo projektas iki galo sudeda taškus ant i. Todėl aš ne tiek kategoriškai siūlau kolegoms balsuoti prieš, tačiau kviečiu ir raginu ministeriją vis dėlto dar kartą peržvelgti ir teikti pataisas ir komitete rasti iš tikrųjų… nes įvairios visuomeninės organizacijos siunčia mums laiškus, dar siūlo tas pataisas, dar šiek tiek pakoreguoti šį įstatymą prieš priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už. Yra užsirašęs Seimo narys S. Gentvilas. Ar yra salėje? Nėra. Kviečiu balsuoti po svarstymo dėl visų trijų projektų.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 81, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Po svarstymo šiems projektams pritarta.
11.02 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1, 2, 16, 19, 20, 22, 23, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 ir 321 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1862(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 3, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1863(2), Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 1, 8, 9, 11, 12, 15, 18 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1864(2), Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8, 9, 10, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1865(2), Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 9, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1866(2), Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo Nr. I-722 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1867(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1868(2), Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1869(2), Administracinių nusižengimų kodekso 185, 223 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1870(2), Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1871(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 85 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1872(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas, tai yra dvylikos projektų svarstymas, nuo projekto Nr. XIIIP-1862 iki projekto Nr. XIIIP-1872. Kviečiu I. Šimonytę, ji pateiks komiteto nuomonę. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Leiskite pristatyti komiteto išvadas dėl įstatymų paketo. Čia yra du įstatymų projektai, kur pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes yra dviejų kodeksų pakeitimai pakete. Tačiau iš esmės dėl visų įstatymų projektų buvo priimta ta pati komiteto išvada. Gal aš kartu ir pristatyčiau.
Buvo apsvarstyti visi įstatymų projektai, buvo gauta Teisės departamento pastabų. Audito komitetas patikslino įstatymų projektus pagal pastabas ir komiteto pasiūlymus ir įregistravo projektus kaip antrą variantą dėl viso įstatymų paketo. Siūlyčiau paketui pritarti ir neilgai trukus priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu I. Šiaulienę pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl dviejų projektų, tai yra projektai Nr. XIIIP-1870 ir Nr. XIIIP-1871.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat svarstė Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu yra pritaręs. Dėkoju.
Ir dėl Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto taip pat yra pritaręs, už balsavus 6, nei susilaikiusių, nei prieš balsų nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Nuomonė už – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kviečiu kolegas pritarti šiam sprendimui, nes tai mažina administracinę naštą. Dažnai tokios smulkios įmonės, kuriose dirba vienas ar keli darbuotojai, dirba pagal atskirus projektus, dėl kurių gaunamas finansavimas, todėl nėra logiška taikyti tokių pačių taisyklių kaip ir įmonėms, dirbančioms su šimtatūkstantinėmis apyvartomis. Manau, kad bet kokiu atveju visą laiką mūsų valstybėje yra siekis mažinti biurokratinę naštą, administracinę naštą, o šiuo atveju yra kalbama būtent apie apskaitos ir atskaitomybės reikalavimų supaprastinimą labai mažiems, pelno nesiekiantiems subjektams. Todėl kviečiu pritarti ir palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tik toks siūlymas buvo, prieštaringų nuomonių nebuvo. Siūlau pritarti visiems 12 projektų po svarstymo bendru sutarimu. Pritariame. Dėkoju.
11.06 val.
Mecenavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1480(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Mecenavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1480. Pranešėjas – Kultūros komiteto narys S. Tumėnas. Svarstymas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, mūsų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų gegužės 9 dieną svarstė Mecenavimo įstatymo projektą. Komitetas pritarė patobulintam Lietuvos Respublikos mecenavimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1480, komiteto išvadai ir teikia Seimui svarstyti. Iš septynių dalyvavusių posėdyje už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė taip pat Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, romėnas Gajus Cilnijus Mecenatas, dosnus menininkų rėmėjas, jeigu šiandien girdėtų ir matytų, kas čia darosi, tai turbūt stebėtųsi, kad XXI amžiuje Mecenavimo įstatymas Lietuvoje dar nėra priimtas. Garbė tiems, kurie ryžtasi, nori, gali remti jaunus menininkus, kūrėjus!
Šitas pristatomas Mecenavimo įstatymas išskirtinis tuo, kad čia yra ypač svarbūs vertybiniai imperatyvai. Akivaizdu, kad Lietuva neišnaudoja mecenavimo teikiamų galimybių, kurios duoda naudą tiek verslininkams, tiek bendruomenei, tiek visai mūsų valstybei. Ir tai rodo sudaromas pasaulinis dosnumo indeksas (Giving Index). Pavyzdžiui, 2014 metų šito dosnumo indekso duomenys rodo, kad Lietuva tarp 133 valstybių įvertinta tik 119 vieta.
Noriu pabrėžti, kad mecenatystė – ne tik pasiturinčio piliečio garbės dalykas. Tai ir tinkamas valstybės požiūris, pagarba tikram mecenatui. Ką turiu minty, sakydamas tikram mecenatui? Šiuo įstatymu bus nusakytos daug tikslesnės taisyklės, kas yra nacionalinis mecenatas, kas yra savivaldybės mecenatas.
Iki dabar būdavo daug tokio, sakyčiau, chaoso, vieni vadindavo mecenatu tą, kuris parėmė kokį renginį, kiti mecenatu vadindavo ir vadina tik tą, kuris skiria milijoną eurų. Pavyzdžiui, 1993 metais Prezidentas V. Adamkus (jis tuo metu dirbo Čikagoje, Amerikoje) įteikė 1 tūkst. 500 eurų čekį Šiaulių universiteto, tuo metu Pedagoginio instituto, steigiamam Stasio Gliaudžio gamtos muziejui, ir per 20 metų visiems studentams buvo pristatoma, kad tai mecenatas. Prieš du mėnesius UAB „Sabalin“, odininkų įmonė, esanti Šiauliuose, Hamburgo lietuvių tautinių šokių kolektyvui pasiuvo ir padovanojo batus už 800 eurų. Kas tai, parama ar mecenatystė?
Artėja Pasaulio lietuvių metai. Bus nuostabi proga priminti mūsų garsiuosius mecenatus, išeivius mecenatus: J. Kazicką, S. Balzeką, P. Jurą, R. Šomkaitę ir daugelį kitų, kurie jau daugybę metų remdavo ir remia Lietuvos menininkus, kūrėjus.
Taip pat bus nuostabi proga priminti, kas yra Tautos fondas, kas yra Lietuvių fondas. Pavyzdžiui, Lietuvių fondas nuo 1962 metų Lietuvos menininkams, kūrėjams suteikė per 20 mln. eurų paramos. Kviečiu neabejoti ir pritarti šitam projektui. Baigdamas noriu priminti J. Marcinkevičiaus žodžius, kurie ypač tinka priimant šį įstatymą: „Žmogau, kiek atiduodi, tiek tavęs ir lieka.“ Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Mecenavimo įstatymas – įdomus, tačiau vis dėlto, mano supratimu, jam trūksta turinio. Kad ir koks įstatymo apibrėžimas būtų, niekas žmonėms neuždraus vartoti šio termino taip, kaip jie mano esant reikalinga. Jeigu kas nors remia renginį, kad ir nedaug, vadins jį mecenatu, kad ir kokius apibrėžimus įstatyme jūs surašysite. Tačiau yra keletas niuansų, apie kuriuos norėčiau pakalbėti. Pavyzdžiui, mecenuojamuose projektuose įrašyta, kad tai savanoriška neatlygintina veikla, nesiekiant finansinės naudos. O kitokios naudos? O politinės naudos?
Mes matėme ne vieną pavyzdį, kai remiami kažkokie projektai, o vėliau jau šokama į politinį vieškelį. Ir tai yra mūsų kasdienybė. Šiuo atveju galbūt reikėtų šalia finansinės naudos įrašyti ir kitokios naudos, nes mecenatas neturi jos siekti lygiai taip pat, kaip ir filantropas.
Dar yra keletas dalykų – mecenavimo skirstymas pagal savivaldybių dydžius. Ar mecenuojamas projektas kaime gali būti mažiau vertingas? Nemanau. Daugybė kūrėjų gyveno ir gyvena už miestų ribų, ir aš manau, kad jie remiami ir jų projektai ne mažiau svarbūs. Toks, sakyčiau, diskriminacinis skirstymas yra jokia pagalba jiems.
Kita vertus, jeigu tokiame projekte būtų numatytos ir kokios nors mecenavimo skatinamosios priemonės – ar finansinės, ar kokios kitokios, be garbės ženklų, tada būtų galima suprasti ir įvertinti jo turinį. Dabar to nėra – grynai parodomasis gražių žodžių rinkinys.
Įrašyta, kad mecenato vardas negali būti skiriamas tam, kas nėra pripažįstamas nepriekaištingos reputacijos, tačiau nepriekaištingos reputacijos apibrėžimas šiame įstatyme yra susiaurintas. Pavyzdžiui, į jį patenka tik tie, kurie padarė sunkius, apysunkius nusikaltimus. O tie, kurie nusižengė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatoms, jau yra geros reputacijos, vadinasi.
Aš manau, kad šiuo atveju įstatymas yra nieko ypatingo nekeičiantis dabartinėje situacijoje, nieko ypatingo neįvedantis. Pavyzdžiui, Vilniuje, Trakų gatvėje, stovi paminklas žmogui, kuris Vilniuje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje inicijavo daugybę projektų, rėmė mokyklas, rėmė savo nuožiūra įvairias draugijas, 20 visuomeninių organizacijų ir t. t. Bet pasižiūrėkime, ar kas nors žino jo vardą dabar? Aš manau, kad vilniečiai iš tikrųjų žino, kad tai yra J. Montvila, filantropas. Dabartinėmis sąvokomis, aišku, be abejonės, ir mecenatas. Aš manau, kad būtent tie žmonės, nesiekdami jokių išskirtinių ženklų, yra tikrieji mūsų istorijos ir praeities mecenatai, kurie jau yra įvertinti pačių žmonių. Siūlyčiau vis dėlto šį įstatymą gerokai taisyti ir svarstymo stadijoje tikrai nesiūlau tokiam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu S. Tumėną atgal į tribūną. Yra gauta pataisų, jas svarstysime. Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Prašau pateikti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš atkreipiau dėmesį, kad numatytas simbolis – segė nelabai tinka juridiniam asmeniui. Komitetas iš dalies pritarė, kad tai būtų parašyta bendriau, jog tai yra simbolis, ir nebūtų išskiriamas fizinis ar juridinis asmuo. Mane toks komiteto sprendimas tenkina.
PIRMININKAS. S. Tumėnas – komiteto nuomonė. Turbūt tokią pačią pasakysite?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Mes džiaugiamės, kad tenkina.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narių A. Bauros, V. Rinkevičiaus. Kas pristatys? V. Rinkevičius nori pristatyti ar A. Baura? Kuris pristatote? V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Apie mecenato statuso suteikimą. Yra savivaldybių mecenatai. Lietuvoje yra miestai, didelės savivaldybės, Vilnius, pavyzdžiui, 500 tūkst. gyventojų, yra savivaldybių, kur yra 5 ar 8, 7 tūkst. gyventojų. Joms visoms yra vienodas reikalavimas, kokia turi būti investuojama suma, už kokią sumą pinigų turi būti toje savivaldybėje padaryta gerų darbų, norint gauti mecenato vardą.
Aš manau, reikėtų diferencijuoti ir atskirti, kad mažoms savivaldybėms būtų mažesnė suma pinigų, pavyzdžiui, ar Rietavo, Kazlų Rūdos, ar, tarkim, kita mažesnė savivaldybė – iki 100 tūkst., o didelei savivaldybei gali ir 250 tūkst. Todėl siūlau atskirti didžiąsias savivaldybes ir kartu ir kurortai, ir t. t., o mažesnėms nustatyti mažesnę sumą, kada jos gali suteikti mecenato vardą savo savivaldybės teritorijoje gerus darbus padariusiems subjektams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komitetas nutarė pritarti iš dalies. Šiaip jau buvo diskutuota apie tai, kad retas mecenatas, kai yra maža savivaldybė, tai dažniausiai mecenatas remia ne vieną savivaldybę, o ir gretimą, kaimyninę. Būna daug atvejų. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Pritarti iš dalies. Galime pritarti bendru sutarimu suderintam variantui. Dėkoju.
Kitas pasiūlymas yra Seimo nario J. Razmos 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip. Tuoj įjungs.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mano kolega A. Anušauskas jau minėjo, kad nesinorėtų, jog po šiuo projektu slypėtų tam tikros politinės užmačios, kad įstatymas ir būtų tam rengtas, kad kai kurie politikai galėtų pasipuošti tais mecenatų vardais prieš atitinkamus rinkimus.
Mes labai griežtai kovojame su rinkėjų papirkimais. Kaip žinome, prieš rinkimus, kai yra oficialus rinkimų kampanijos laikotarpis, net menkiausias dovanėles draudžiame dalinti. Tuo tarpu mecenavimo galimybė paliktų labai plačią rinkėjų papirkimo erdvę. Pavyzdžiui, mecenuojant kokių nors tautinių kostiumų pagaminimą, gali po to dalinimą atiduoti savo partiečiams ir taip pelnyti tą mecenato vardą, siekdamas politinės naudos. Todėl aš ir siūlau, kad vis dėlto nebūtų tų dviprasmybių, kad iš tikrųjų mecenatai būtų tie, kurie nesavanaudiškai remia svarbius dalykus. Siūlau būtent parašyti, kad nacionaliniai savivaldybių mecenatai negali būti politikai: prezidentas, Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai. Taip mes apsidraustume nuo tų, kaip minėjau, paslėptų politinių užmačių.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Nepritarti – komiteto nuomonė. Čia yra 3 straipsnio 2 dalis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Paskutinis, taip. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Už pataisą nori kalbėti J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tikrųjų, man atrodo, abiejų kolegų argumentai, kurie buvo dėl mecenavimo naudos, yra gana logiški. Mes šiuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete tyrėme persipynimą verslo, politikos, žiniasklaidos. Manau, kad čia yra labai slidi riba, kad bagotesnis politikas gali pelnytis naudą ne savo darbu, tarnyste žmonėms įstatymų leidybos srityje, bet susimokėdamas tam tikras pinigų sumas, t. y. taip remdamas ar užsiimdamas mecenavimu. Manau, kad nieko neatsitiks, jeigu bent jau tą periodą, kada mes, kaip įstatymų leidėjai, užsiimsime įstatymų leidyba ir tarnyste žmonėms, nesivaržysime dėl tos gražiosios mecenavimo braškės. Aš siūlyčiau pritarti kolegos pasiūlymui. Baigsime tarnystę Seime, sugrįšime prie savo verslų, kas juos turi, ir paremsime, vykdysime tolesnę veiklą, bet šiuo metu, eidami pareigas, ar tai būtų Seimo nario, ar kitos įvardytos projekte pareigos, manau, tikrai galėtume tų dalykų atsisakyti. Todėl kviečiu paremti J. Razmos pataisą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komiteto motyvas, kad politikų išskyrimas prieštarautų asmenų lygybės ir lygiateisiškumo principui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš. Niekas neužsirašė.
Dėl J. Razmos pasiūlymo turime balsuoti, nes komitetas nepritarė. Kas balsuoja už J. Razmos pasiūlymą, balsuoja už, kas palaiko komiteto nuomonę nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 44, prieš – 38, susilaikė 13. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – taip pat Seimo nario J. Razmos: išbraukti 4 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Prašau pristatyti. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pirmininkas ponas R. Karbauskis iš tiesų yra tikrasis šio įstatymo projekto autorius. Tą rodo ir televizijos įrašai, prieš keletą metų daryti, kas visiškai nėra blogai.
Taip pat žinome, kad ponas R. Karbauskis tikrai buvo mecenatu, už ką jam garbė. Bet balsuojant būtent už šią pataisą, kai mes kalbame, kad politikai neturėtų to daryti, mažų mažiausiai reikėtų bent jau nebalsuoti ar nusišalinti. Balsuodamas prieš, jis aiškiai parodo savo poziciją ir vėl parodo visos frakcijos priklausomybę nuo vieno žmogaus, su kuo aš ir sveikinu poną R. Karbauskį. Bet tikrai nesveikinu Lietuvos ir kultūros bendruomenės. Ačiū.
PIRMININKAS. Tęsiame. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia komitetas iš esmės į mano pataisą atsižvelgė, tik suredagavo kitaip tą dalį. Aš siūliau išbraukti „visuomenės informavimo sritį“, matau, kad komitetas taip pat ją išbraukė ir suredagavo šiek tiek kitaip tuos punktus. Aš pritariu komiteto pozicijai.
PIRMININKAS. Ir komitetas?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komitetas nutarė pritarti iš dalies ir, kaip sako teikėjas, yra išbraukti žodžiai „religija“ ir „visuomenės informavimas“.
PIRMININKAS. Kadangi prieštaravimų nėra, galime pataisai pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Daugiau pataisų nėra. Motyvai dėl viso projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Norėčiau užsirašyti.
PIRMININKAS. Užsirašė. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nedaug trūko, kad galėjome darniai, vieningai pritarti šiam įstatymo projektui, jeigu kai kurie įtakingi valdančiųjų politikai vis dėlto atidėtų tų mecenavimo vardų gavimo galimybę iki to laiko, kai jie nebus politikai, kad mes išvengtume tų dviprasmybių, kai tą mecenavimą politikas gali matyti kaip politinės reklamos patogią galimybę. Todėl dabar įstatymo projektas yra sugadintas ir balsuoti po svarstymo būtent už tokį projektą yra sudėtinga. Ką gi, bandysime dar kartą apeliuoti, jeigu bus pritarta po svarstymo, į Seimo narius, kad nebūtinai visi valdantieji taip aklai balsuotų pagal valstiečių ir žaliųjų lyderio interesus, galėtų turėti ir savo nuomonę. Tikėkimės, net jeigu ir bus pritarta po svarstymo, kad bus dar galima priėmimo stadijoje tuos dalykus taisyti, bet šiuo metu aš turiu kviesti balsuoti prieš arba susilaikyti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš kviesčiau kolegas būti už ir nuraminti skeptikus. Žinau, kad čia yra skeptikų. Čia ne kartą buvo paminėtas R. Karbauskis. Tai aš noriu akcentuoti, kad praktiškai jam šitas įstatymas jau negalioja. Noriu priminti, kad R. Karbauskis, S. Karosas, viešoji įstaiga „Vilniaus miesto opera“ jau iš esmės yra įvertinti kaip mecenatai ir jie, man regis, daugiau nepretenduos jais tapti. Taigi, ko gero, nereikėtų su tomis pavardėmis sieti šito įstatymo, nes gyvenimas tęsis šimtus metų į priekį.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti po svarstymo dėl viso įstatymo projekto.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 60, prieš – 6, susilaikė 27. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Replika po balsavimo – V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gaila, kolegos, kad vis dėlto jūs neatsižvelgėte, neišgirdote argumentų. Tikrai ne vienas R. Karbauskis yra politikas ir ne vienas R. Karbauskis galbūt potencialus mecenatas. Bet vis dėlto, kai mecenatystė arba labdara yra naudojama politiniams tikslams pasiekti, iš tikrųjų tai skamba ir atrodo nelabai skaniai ir švariai.
Kita vertus, S. Tumėno replika turbūt šiek tiek išsklaido tą rūką, ir bent jau kol bus R. Karbauskis politikoje, jis turbūt atsisakys to mecenavimo savo patirties, juo labiau kad kartais neaišku, kas ten ką ir kaip mecenuoja, ir mes pasieksime tą lygmenį, kuomet žmonės norės būti mecenatais. Šis įstatymo projektas nesuteikia jokios motyvacijos tą daryti, ką man ne sykį yra paliudiję ir tie žmonės, apie kuriuos čia kalbėjo S. Tumėnas.
Taigi faktiškai mes dabar tą pusvalandį sugaišome visiškai be reikalo, įstatymas neturi turinio, jis yra visiškai, sakyčiau, populistinis. O kad R. Karbauskis tikrai norėtų turėti nacionalinio mecenato statusą, vėlgi yra televizijos įrašas, kuriame jis tą 2015 metais yra pasakęs. Tai žiūrėsime, kuo čia viskas baigsis. Ačiū.
PIRMININKAS. P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji, man atrodo, mes netaikykime dvigubų standartų. Pažiūrėkime, kaip mūsų Prezidentė kiekvieną dieną po dešimt kartų yra kažkokio renginio rėmėja arba globėja ir kaip vaikams nuo kelių nenulipa. Tai klausykite, man atrodo, nė vienas diktatorius tiek vaikams ant kelių nesėdėjo, kiek Prezidentė sėdi. Tai kas čia yra? Kas čia yra? Kas čia – ne mecenavimas? Globa tai irgi mecenavimas yra. (Balsai salėje) Žmonės tų dalykų neskiria. Mato, kad sėdi vaikams ant kelių, kad myli vaikus, apsikabinusi bučiuojasi, tai čia geriausias Lietuvoje žmogus. Man atrodo, dar daugiau čia veidmainystės yra. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Bet, man atrodo, jūs sumaišėte kelius. Dar norite kalbėti? R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Lietuvos kultūros, meno vardu norime padėkoti Seimo nariams, kurie balsavo už. Daug metų buvo laukiama šito įstatymo, nes idėjos sklandė jau labai seniai. Kitas dalykas, esant politiku negalima mecenuoti. Atskirkime tuos du dalykus, nepainiokime su politika.
11.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-31 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2117 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-31 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2117. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, gyvenimas dinamiškas, pakeitimai vyksta. R. Šarknickas vadovauja dabar jau Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai, todėl jis prašo jūsų pritarimo būti išbrauktas iš Migracijos komisijos ir tuo pagrindu Migracijos komisijos narių skaičių iš 15 pakeisti į 14.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti po pateikimo? Svarstymas. Galime pritarti po svarstymo? Pritariame.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti? 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti. Diskutuojančių nėra, nuomonių nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2117) priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2118 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2118.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, keturi mūsų Seimo nariai atstovauja Tarpparlamentinei Sąjungai. Prašymas pakeisti, kadangi vyko frakcijų politiniai pasikeitimai. Kvota priklauso Lietuvos socialdemokratų frakcijai, todėl vietoj G. Kirkilo yra siūloma įrašyti D. Šakalienę. Toks frakcijos siūlymas.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Svarstymas. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta. Ir priėmimas.
Galime balsuoti, nes nuomonių nėra.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2118) priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-53 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2119 (pateikimas ir svarstymas)
Trečias rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2119. Pranešėja – taip pat Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio, nes vėlgi ką tik patvirtinus tam tikrus nutarimus mums reikia pakeisti ir pirmininkaujančius delegacijoms ar pavaduojančius. Šiuo atveju J. Olekas yra opozicinėje frakcijoje, o pirmininkaujanti šiai delegacijai taip pat yra opozicijos atstovė. Dėkojame, kad ji puikiai pirmininkauja NATO Parlamentinei Asamblėjai – R. Juknevičienė, todėl vietoje J. Oleko yra siūlomas valdančiosios koalicijos atstovas M. Puidokas. Tokiu pagrindu siūlomas pakeitimas. 17 straipsnio pakeitimas, kaip jau minėjau, dėl G. Kirkilo. Yra siūloma Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė G. Burokienė, toks yra ir frakcijos siūlymas, o pavaduotoja šios delegacijos – D. Šakalienė, kurią ką tik patvirtinome į šią Tarpparlamentinės Sąjungos delegaciją. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kandidatų pateikėja, turiu klausimą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ką tik pasirodė jūsų siūlomo kandidato į pavaduotojus komentaras apie „Nukemą“ ir kreipimaisi į Generalinę prokuratūrą dėl „Nukemo“. O kaip mes žinome, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vykdo tyrimą, kuriame, tiesą sakant, tie klausimai nušviečiami šiek tiek kitaip. Mes turime liudijimus. Dar jie nėra išviešinti. Ten vienas iš tų „Nukemo“, „Rosatomo“ tarpininkų yra K. Puidokas. Gal mums galėtų jūsų siūlomas kandidatas paaiškinti, kas sieja juos, ar tiktai ši bendra tema, ar dar kokie nors giminystės ryšiai? Priimant šį sprendimą, mums iš tikrųjų reikia žinoti tai.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš girdžiu iš jūsų šią informaciją, ir manau, kad atsakyti gali tik tas žmogus, kuris ar susijęs, ar nesusijęs. Jeigu sutiktų Seimo Pirmininkas…
PIRMININKAS. M. Puidokas. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). …galbūt ir suteiktume žodį.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju už suteiktą žodį, Pirmininke. Iš tiesų su K. Puidoku jokių giminystės ryšių nėra. Gaila, kad kolega A. Anušauskas neįdėmiai skaitė kreipimosi į Generalinę prokuratūrą esmės, nes ten kreipiamasis yra ne dėl „Nukemo“, o yra kreipiamasi dėl energetikos tuometinio ministro A. Sekmoko veiklos ir dėl jo laiško dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, kuriuo galimai buvo siekiama, kad būtų sustabdyta parama Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Čia visiškai skirtingi dalykai. Į tuos neaiškumus, manau, privalo būti atsakyta, todėl tas kreipimasis ir buvo padarytas.
PIRMININKAS. Klausti dar nori S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš turbūt to paties žanro paprašysiu. Gal gerbiamas kolega atsakys? Jis prieš kažkiek laiko siuntė laišką NATO generaliniam sekretoriui J. Stoltenbergui. Aš norėčiau sužinoti, ar jis gavo atsakymą, kas ten parašyta, nes nuo to priklausys, ar jis gali dirbti su būsima komiteto vadove, ar ne.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Jūs žinote, jis buvo tos delegacijos nariu ir dabar jis siūlomas pavaduotoju. Ar yra gautas atsakymas, gali pasakyti M. Puidokas.
PIRMININKAS. M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Į tokio pobūdžio laiškus pagal tarptautinę praktiką įprastai nėra atsakoma, nes atsakymo nėra ir nebuvo prašoma. Tai informacinio pobūdžio laiškas, kuriuo buvo siekiama informuoti apie vidinę situaciją Lietuvoje ir kad užsienio politikos krypties jokių pasikeitimų nėra. O tie pareiškimai, kurie buvo padaryti kolegės R. Juknevičienės, neatitinka tikrovės, nes Lietuvos orientacija į Vakarus ir tvirti įsipareigojimai NATO organizacijai išlieka esminiai.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai, dėkojame kalbėjusiems. (Šurmulys salėje) R. Juknevičienė dėl vedimo tvarkos.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš dėl vedimo tvarkos. Aš vis dėlto norėčiau, kad šitas klausimas būtų apsvarstytas Užsienio reikalų komitete. Ir dėl šios dienos iškilusių aplinkybių, ką minėjo A. Anušauskas, nežinau, bent jau iš tos medžiagos, kurią mes turime Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, šios dienos pono M. Puidoko kreipimasis į Generalinę prokuratūrą „Nukemo“ kontekste, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo kontekste, deja, bet visiškai atitinka „Rosatomo“ interesus. Tai yra daug rimtesnis klausimas nei vienodos pavardės ar kiti dalykai.
Aišku, ne aš darau įtaką, čia valdantieji nusprendžia, kas delegacijos pirmininkas, pavaduotojas, bus taip, kaip jūs nuspręsite. Tačiau man rūpi ir Lietuvos prestižas. Užsienio reikalų komitetas galėtų vis dėlto įvertinti visas aplinkybes ir tą buvusį laišką, kuris, beje, nepadarė garbės, aišku, Lietuvai. Man tai kas, man nepakenkė. Ir šios dienos kreipimasis, kuris, kaip sakiau, atitinka „Rosatomo“ interesus.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti po pateikimo. Nuomonės išsiskyrė. (Šurmulys salėje)
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 66, prieš – 2, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, nes iš tikrųjų čia dabar ekspromtu aiškintis dėl iškeltų svarbių klausimų, man atrodo, yra sudėtinga. O kelių valandų laikas galbūt leis visiems Seimo nariams tiksliau susivokti dėl teikiamų kandidatūrų.
PIRMININKAS. Kadangi opozicinė frakcija siūlo, pritarus vienam penktadaliui dalyvaujančių, pertrauka būtų skelbiama. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Ar pritariate pertraukai, ar reikia balsuoti? Balsuojame. Gerai.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 42, prieš – 38, susilaikė 18. Už – 42, vadinasi, pritarta. Darome pertrauką.
Buvo siūlymas pavesti Užsienio reikalų komitetui. Ar galime pritarti tokiam siūlymui? (Balsai salėje) R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mano siūlymas buvo, kad Užsienio reikalų komitetas, kuris kaip tik ir kuruoja delegacijas, mes jiems atsiskaitome kartkartėmis, vis dėlto susirinktų ir apsvarstytų. Aš žinau, buvo svarstymas ir dėl to kreipimosi, ir dėl laiško, ir ten buvo labai kritiškų nuomonių dėl to.
Aš tiesiog jaučiu atsakomybę.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Mano manymu, mes paskelbėme pertrauką ir bet kokių procedūrų svarstymas turi būti sustabdytas.
PIRMININKAS. Gerai.
E. GENTVILAS (LSF). Aš suprantu, kad jūs norite išspręsti keletą žingsnelių į priekį, tačiau šiuo metu yra paskelbta šito klausimo svarstymo pertrauka.
PIRMININKAS. Šio klausimo svarstymo pertrauka.
Skelbiu pertrauką iki 12 valandos. Posėdžio pertrauka – iki 12 valandos, o klausimo – iki kito posėdžio.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiami kolegos, prašome užimti darbo vietas, pertraukos laikas baigėsi, mes tęsiame šios dienos rytinio posėdžio darbotvarkę.
12.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-2108 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-2108. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašom. Pateikimas.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, pagal Sveikatos sistemos įstatymo 60 straipsnio 2 dalį Seimo patvirtinta Nacionalinė sveikatos taryba išsirenka pirmininką. Seimo Pirmininkas teikia Seimui skirti tarybos siūlomą kandidatą į tarybos pirmininko pareigas tarybos kadencijai. 2018 m. balandžio 10 d. taryba išsirinko pirmininku S. Žirgulį. Atsižvelgdamas į tarybos siūlymą, teikiu Seimui S. Žirgulio kandidatūrą skirti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Kviečiu pretendentą, kandidatą S. Žirgulį į tribūną. Jums suteikiamas laikas prisistatyti ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Prašom.
S. ŽIRGULIS. Laba diena visiems. Esu Stasys Žirgulis, Nacionalinės sveikatos tarybos narys, kandidatuojantis į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkus. Pirmiausia norėčiau trumpai paaiškinti apie Nacionalinės sveikatos tarybos problemas, o toliau apie tarybos veiklos strateginius uždavinius. Taigi šios kadencijos Nacionalinės sveikatos tarybos sudėtis – labai plataus diapazono specialistų profesionalų būrys, nuo aukščiausios kategorijos medicinos specialistų iki filosofijos, humanitarinių mokslų, sporto ir sveikatos grandų. Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriatas puikiai dirbo ir dirba organizacinį tarybos darbą. Ir vis dėlto kol kas nebuvo darnaus tarybos darbo. Kokia to priežastis ir pasekmė?
Priežastis, mano manymu, alogiška Sveikatos sistemos įstatymo 67 straipsnio 3 dalis, pagal kurią eliminuota 14 pretendentų į tarybos pirmininkus iš 16 narių. Liko du pretendentai, visi kiti 14 turėtų palikti savo nuolatinę darbo vietą, o kas gi paliks nuolatinę savo darbo vietą, sakykime, klinikų skyriaus vadovo postą ir panašiai. Iš dviejų likusių pretendentų taryba išrinko, visų mūsų manymu, puikų Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką A. Raslaną. Paradoksas, Seimas slaptu balsavimu atmetė A. Raslano kandidatūrą, taip Nacionalinėje sveikatos taryboje likau vienas pretendentas į tarybos pirmininkus. Kad Nacionalinė sveikatos taryba neišsivaikščiotų, privalėjau balotiruotis į tarybos pirmininkus.
Net ir turėdama organizacinių problemų, taryba dirba gana nuosekliai, siūlomos naujos idėjos, jų sprendimai, dalyvauja įvairiose konferencijose, studijuoja naujus įstatymus ir kita. Po to referuojama, darbas jau vyksta posėdžiuose. Tarybos nariai pagal savo kompetenciją pasiskirstė veiklos kryptimis, tai buvo padaryta jau pačioje pradžioje, kai mes susirinkome.
Strateginiai uždaviniai. Mano manymu, būtų vienas iš pagrindinių uždavinių – išplėstinė sveikatos prevencija, galbūt kelių pakopų, nuo pradinės mokyklos iki aukštųjų mokyklų. Turėtume bandyti ir pasiūlyti, kaip išplėsti vaikų užimtumą popamokinėje veikloje, kad būtų nemokami įvairūs būreliai ir vaikai neliktų gatvėse arba vien tik prie kompiuterio.
Antras uždavinys būtų bendradarbiauti su valstybinėmis ir savivaldybių institucijomis, ministerijomis, universitetais formuojant efektyvią sveikatos politiką. Be jokių abejonių, mes kviesimės tiek ministerijos žmones, tiek universitetų, kad gautume papildomą informaciją, kurią galėtume vėliau analizuoti ir teikti Sveikatos reikalų komitetui.
Aš turbūt taip pabaigsiu savo trumpą kalbą ir netrukdysiu jūsų brangaus laiko. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs likite tribūnoje, nes prašo atsakyti į klausimus. Nori jūsų paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi J. Olekas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kandidate, atrodo, lyg ir einate iš bėdos. Tai jūs tikrai mus trukdykite, drąsiai stovėkite čia ir atsakinėkite į klausimus, nes man atrodo, kad kalbėtis apie sveikatos reikalus yra svarbu. Jeigu jaučiatės įspraustas į tuos rėmus, visiškai nenorėdamas tos pareigos ir atsakomybės, tai nežinau, ar iš tikrųjų verta imtis jos.
Mano klausimas būtų toks. Šiandien mes turime ir Vyriausybės pateiktą strategiją, kai psichikos sveikatos klausimus keliame į prioritetus. Turime rūpintis visuomenės psichikos sveikata, turime matyti arba negalime nematyti labai aukšto savižudybių skaičiaus, todėl savižudybių prevencijos klausimai irgi yra be galo aktualūs. Norėjau paklausti jūsų. Koks jūsų matymas psichikos sveikatos klausimų Lietuvoje, kokie prioritetai ir kokiomis priemonėmis, galvojate, galėtume toliau mažinti savižudybių skaičių Lietuvoje?
S. ŽIRGULIS. Atsakysiu labai paprastai. Jau turbūt nusibodę tokie paprasti žodžiai, trumpi sakiniai, patarlė, kad „sveikata – brangiausias turtas“, tai ir gebėkime tada orientuotis, kur mums eiti ir ką daryti. Kas iš to, kad formalūs dokumentai būna parengti, bet jie neįgauna vykdomosios galios. Tai gal vieną sykį pagalvokime, ar gali Seimas nutarti, ar negali, kad vaikai turėtų užimtumą ir jų sveikatingumas būtų sprendžiamas jau nuo mokyklos pirmų klasių. O dabar palikti likimo valiai, ir tiek. Nesakau, kad visuma. O šiaip visus dokumentus, kurie patenka pas mus, mes analizuosime ir puikiausiai atsakysime į visus jūsų klausimus. Ne iš tribūnos turbūt išplėstinis atsakymas?
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas. Nematau jo salėje. A. Kirkutis. Suteikiame jums žodį paklausti. Ruošiasi A. Matulas.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Nacionalinė sveikatos taryba. Čia, jeigu įsigilinsime į tuos tris žodžius, yra „nacionalinis“ lygmuo, „sveikata“ ir „taryba“. Iš tikrųjų Seimas įkūrė šią Nacionalinę sveikatos tarybą, kad spręstų pačius svarbiausius strateginius sveikatos klausimus. Šiuo momentu politinius strateginius klausimus daugiau formuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Iš tikrųjų labai svarbu sustiprinti Nacionalinę sveikatos tarybą, kad ji iš esmės pradėtų spręsti sveikatingumo klausimus. Tai, kad šiandien kiekvieną dieną mes matome, kad 50 žmonių suserga vėžiu, kad auga sergamumas, visuomenė sensta, yra tokie klausimai, kurie turėtų būti Seimo ir nacionaliniu lygiu sprendžiami. Aš tikrai sveikinu Seimą už tai, kad jis priėmė sprendimą, kad išliktų ši taryba. Noriu palinkėti dabartiniam Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkui sėkmingo darbo. Aš tikrai balsuosiu už jo kandidatūrą. Ačiū.
S. ŽIRGULIS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausimo kaip ir nebuvo.
Klausia A. Matulas, o palinkėjimą kandidatas priėmė. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pretendente, Nacionalinė sveikatos taryba yra kaip patariamoji institucija parlamentui, Vyriausybei, Sveikatos ministerijai. Gal galite dabar įvardyti, pavyzdžiui, kokias tris svarbiausias, didžiausias problemas, dėl ko, jūsų manymu, Lietuvos žmonių, visuomenės sveikata nėra pakankamo lygio? Ką jūs pirmiausia siūlysite parlamentui ir Vyriausybei, kokias problemas pirmiausiai spręsti, kad Lietuvos demografinė situacija, visuomenės sveikata gerėtų?
S. ŽIRGULIS. Pirmų pirmiausia, kaip ir sakiau, yra stiprus prevencinis požiūris, kad galėtume mes tvarkytis mokyklose kartu su Švietimo ministerija, kad suderintume kokius nors sprendimus, kad patobulintume visą mokinių vystymąsi tiek fizine, tiek ir moraline prasme. Tai yra dvi kategorijos.
Toliau. Manyčiau, kad didesnis dėmesys turi būti atkreiptas į prevenciją ir į piktnaudžiavimą tokiais sudėtingais ir komplikuotais dalykais kaip narkotikai bei alkoholis ir visi kiti piktybiniai dalykai.
Dar trečia. Paliekame aukštąsias mokyklas be priežiūros ir ten kol kas nėra jokios strategijos, ką gi daryti su sveikatingumu.
Tai tiek, manyčiau, pačiai pradžiai, paskui matysime, ką mes ten sugebėsime patys nutarti ir ką galėsime su kitomis institucijomis kartu dirbdami sukurti. Manyčiau, kad tai turi būti gana kūrybiškas priėjimas prie tų sprendimų ir kad nesidubliuotų su ministerijų bei kitų institucijų darbu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kupčinskas. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pretendente, suprantu, kad dėl Nacionalinės sveikatos tarybos sudėties ir paties darbo susiklostė tokia neadekvati situacija, kai daugiau kaip metai nėra paskirtas pirmininkas, matyt, dėl įvairių interesų grupių. Kiek žinau, jūs aktyviai darbavotės ne vienos kadencijos Kauno miesto taryboje, buvote vieną kadenciją ir Antikorupcijos komisijos pirmininku, taip pat esate aktyvus skulptorius, daug kūrybinių darbų turite. Ar tikrai užteks jums laiko ir iniciatyvos vadovauti šitai, sakyčiau, įvairių interesų grupių plėšomai Nacionalinei sveikatos tarybai?
S. ŽIRGULIS. Be jokių abejonių, laiko stoka bus didžiulė. Kūrybinis darbas yra kur kas malonesnis, negu dalyvauti ar komisijose, ar tarybose, ar Seime. Tai neginčijamas mano credo, bet aš norėčiau paprašyti Seimo, kad… Ir atsisakyti atlyginimo, kad turėčiau sau truputėlį laisvės ir kad galėčiau tikrai iš patriotinių paskatų dirbti šitą darbą, be atlyginimo. Atlyginimas paprastai žmogų padaro įsipareigojusį keistiems dalykams, sakykim, kaip į mane žiūrės mano kolegos, kurie be atlyginimo dirbs lygiai tiek pat, kiek aš.
PIRMININKĖ. Ačiū.
S. ŽIRGULIS. Čia nesuvokiamas dalykas ir jokiems logikos kriterijams nepaklūsta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Tumėnas ir, matau, į salę sugrįžo, ruošiasi J. Olekas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kandidate, jūs ką tik pademonstravote, kad esate tikras menininkas. Mes žinome daugybę jūsų nuostabių darbų Lietuvoje. Ar jums svarbiau yra dvasinė sveikata, ar fizinė sveikata? Ir ar jūs, kaip Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, lįsite į farmacininkų problemas, į leidimą ar neleidimą vaistus pardavinėti bet kur, vaistinių propagavimą ar jų draudimą, ar jūs apsiribosite daugiau dvasinės sveikatos sauga?
S. ŽIRGULIS. Be jokių abejonių, mes pasirinkę visi, kiekvienas iš tarybos narių, savo kryptingą veiklą ir ją netgi galime šiandien pacituoti, jeigu jums reikia, arba paliksime raštu. Faktoriai – tiek dvasinis, tiek fizinis, tiek ir loginis, kurio reikia tokiam darbui, organizaciniam darbui, yra paprasti, normalūs dalykai, kiekvienam žmogui priimtini ir būtini.
Manyčiau, kad nežiūrėdamas to, kad mano mylimas amatas, sakykim, nukentės šiek tiek, aš vis dėlto ryžausi, kad taryba neišsivaikščiotų, nes jeigu aš dabar būčiau atsisakęs, tai tarybą turėtume paleisti ir vėl jūs turėtumėte iš naujo organizuoti arba iš viso panaikinti ją. Manau, kad ši taryba su savo dabartiniu kontingentu yra gana išsami ir nauja savo idėjomis ir formomis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Ruošiasi E. Pupinis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pretendente, sveikinu ir dėkoju už jūsų auką ir apsisprendimą pasiryžti šitoms pareigoms, nes, kaip jūs ką tik paminėjote, grėsė tarybos išvaikymas, sakykim taip paprastai. Aš manau, kad šita taryba yra labai svarbi. Galbūt mums, Seimo nariams, pritrūksta kartais pasinaudojimo jūsų pateiktomis įžvalgomis, ir aš tiesiog klausčiau, ar jums užteks valios ir ryžto įtikinti ir apginti tuos tarybos siūlymus ir sprendimus? Nors jūs esate atskaitingi Seimui, bet mes taip pat esame atskaitingi ir jums, kad jūsų darbas nebūtų veltui. Todėl aš tiesiog klausiu ir siūlau tokiam būti, nes kitaip, man atrodo, tie darbai nueina kartais ir šuniui ant uodegos. Ačiū už sakymą.
S. ŽIRGULIS. Manyčiau, kad darbas neturėtų būti formalus, nes skaitydamas ataskaitas ir žiūrėdamas poįstatyminius ir įstatymų aktus dažnai susitinki su beletristika, kuri tampa formali ir neveikianti. Aš, būdamas šachmatininkas, turiu pagalvoti apie tai, kad strategija ir taktika turi būti sutvarkyta, ir labai rimtai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi I. Degutienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, matyti iš jūsų atsakymų, kad jūs negalėsite visiškai atsiduoti tai svarbiai veiklai. Iš tikrųjų reikalinga didelė visos sveikatos sistemos analizė. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų ieškoti kitų formų tarybos narių parinkimo, galbūt grįžti prie ankstesnės, nesvarstant šių klausimų pačioje taryboje, nes matyti, kad formavimas ir vadovų skyrimas vyksta pakankamai vangiai ir sunkiai?
S. ŽIRGULIS. Aš savo pasisakyme jau sakiau, kad vieno iš pagrindinių – 67 straipsnio 3 dalis neleidžia, neduoda galimybės tiems žmonėms, kurie turi nuolatinį, tvirtą darbą, pretenduoti į tarybos pirmininkus, todėl likom dviese su gerbiamu A. Raslanu. Tokia situacija, kad aš dabar vienas. Manau, kad ne visai teisingai, arba logikai nepaklūsta įstatymas, jis arba koreguotinas, arba… Aš nesuvokiu tokio sprendimo, kai vienas žmogus turėtų bandyti vežti tą vežimą, o paskui visuomenininkai subėga vieną kartą per mėnesį ir sprendžia. Tokio darbo nesuprantu ir jisai yra neveiksmingas. Turės būti truputėlį kitaip, mano manymu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia I. Degutienė. Prašau, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente, iš tikrųjų iš to, ką jūs atsakėte kitiems Seimo nariams, man susidaro įspūdis, kad nei jūs pats pasiruošęs būti šios tarybos vadovu, nei šiandieninė taryba trykšta noru dirbti. Ar jums neatrodo, per visą šitą periodą, kai mes niekaip negalime atrasti žmogaus, kuris galėtų būti Sveikatos tarybos pirmininku ir, kaip jūs pats sakėte, vos ne dantį traukti, jūs prisiimate tą atsakomybę, gal Sveikatos taryba iš viso nebereikalinga, gal jinai savo darbą jau yra padariusi? Aš, kaip Seimo senbuvė, galiu pasakyti: tikrai buvo labai efektyvus, kompetentingas darbas ir labai daug padėjo formuojant sveikatos apsaugos strategiją, padėjo tiek Seimui, tiek Vyriausybei. Ar jums neatrodo, kad šiandien jau esate visi išsisėmę ir geriau tada skirstytis, kad nebūtų iš viso Sveikatos tarybos?
S. ŽIRGULIS. Visiškai ne taip. Kaip tik labai iniciatyvi visa grupė žmonių, nors ir daugeliu atvejų nebuvo kvorumo. Kodėl nebuvo? Žmonės suprato, kad nebegali pretenduoti į pirmininko postą, paskui jau kai kuriems jų nebeįdomu, paskui tas kvorumas ir sugriaunamas tokia forma, kol galop susirinkome ir apsisprendėme, ką turime daryti. O šiaip iniciatyvinė grupė yra didžiulė. Aš matau visą perspektyvą labai normalią. Kad padarytas didelis darbas ankstesnės tarybos ir ne per vienus metus, talkininkaujant tiek ministerijai, tiek ir apskritai Lietuvos sveikatingumo vystymui, tai buvo daugiausia vien tik specialistų grupės. Kuo įdomi šita situacija? Kad atsiranda visai kitos specialybės, kurios turi taip pat asociatyvių jungčių su medicina ir sveikata. Tad, sakykime, atrodo, aš toks keistas organizmas – skulptorius, deja, aš 15 metų dėsčiau plastinę anatomiją ir nė kiek ne mažiau nei medikai žinau ją. O mokytojas buvo V. Drėma.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū, ponas Stasy Žirguli, jūs atsakėte į klausimus ir pagal mūsų Statutą šiuo atveju frakcijos susitiks su jumis nustatytu laiku. Susitikimų grafikas yra derinamas. Aš noriu prašyti Seimo, ar galime pritarti (buvo siūloma gegužės 24 diena, bet jūs, kiek žinau, išvyksite), kad galbūt svarstymas gegužės 29 dieną? Pagrindiniu komitetu paskirti Sveikatos reikalų komitetą. Galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Ačiū pretendentui.
S. ŽIRGULIS. Ačiū visiems.
12.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Editai Žiobienei laikinai eiti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas“ projektas Nr. XIIIP-2135 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Mūsų darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Editai Žiobienei laikinai eiti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas“ projektas Nr. XIIIP-2135. Kviečiu E. Jovaišą, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką, pateikti šį Seimo nutarimą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, visai neseniai mes priėmėme įstatymo pataisą, kuri suteikia teisę Švietimo ir mokslo komitetui siūlyti Seimui laikinai eiti pareigas, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių, žmogui, kuris pavaduotų akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių.
Gerbiami kolegos, šita įstatymo pataisa atsirado ne veltui. Turime, sakyčiau taip, ne visai korektiškus nuostatus dėl šito kontrolieriaus, nes tuo atveju, kai jisai netenka posto, o taip ir atsitiko, nėra kas jį pavaduoja ir negali atlikti tiesiog formalių dalykų, užpildyti vadinamuosius tabelius, kad žmonės, tarnyba gautų atlyginimus. Štai dėl to mes kreipėmės į ponią E. Žiobienę komiteto bendru sutarimu ir paprašėme, ji sutiko, kad tiesiog galėtų žmonėms išmokėti atlyginimus, juo labiau kad tarnybos žmonės yra padavę valstybę į teismą dėl neišmokėtų pinigų. Tokia yra esmė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamas pirmininke, likite tribūnoje. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. A. Gumuliauskas klausia pirmasis. Ruošiasi J. Olekas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Atsisakau žodžio.
PIRMININKĖ. J. Oleko nematau. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mes žinome, kad dirba kitą darbą ponia E. Žiobienė. Ar ji paraleliai dirbs šitą darbą? Ar nenukentės kitas darbas? Ar nebuvo galima patvirtinti žmogų, asmenį? Kaip suderins du darbus?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Ne toks paprastas dalykas parengti laikiną konkursą ar panašiai. Mes kalbėjomės su ponia Edita, jos užduotys šiuo momentu nėra didelės. Svarbiausia jai ne turinio dalykas, ne kontrolieriaus tarnybos vystymas, bet tiesiog mechaninės funkcijos, nes konkursas jau paskelbtas. Jeigu neatsirinko, 25 dieną jis turėtų baigtis ir mes greitai turėsime naują kontrolierių, todėl dėl tų neilgų, daugiausia poros mėnesių ieškoti naujo žmogaus būtų ne visai išmintinga.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau norinčių paklausti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – J. Olekas. Prašom, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad toks išeities suradimas yra gana logiškas, nes mes esame atsidūrę situacijoje, kai neturime svarbaus pareigūno ir turime pareigūną, kuris tikrai nusipelnė pagarbos, atlikdamas savo pareigas gretimoje srityje. Manau, kad komitetas rado gana logišką išvadą, todėl siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitokios nuomonės nėra. Gal galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu.
Svarstymas. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš.
Norinčių kalbėti taip pat nėra. Po svarstymo pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Jei pastraipsniui, tai norinčių kalbėti nėra.
Dėl viso Seimo nutarimo – J. Olekas. Priėmimas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš jau argumentavau, todėl siūlau pritarti ir priėmimo stadijoje, net tik pateikimo metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame, kolegos, dėl Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Editai Žiobienei laikinai eiti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: 86 – už, prieš – 1, susilaikė 4. Seimo nutarimą skelbiu priimtą. (Gongas)
12.26 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 50 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1137(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 50 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1137(2). Svarstymas. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją I. Degutienę pateikti komiteto išvadą.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė ir pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikė 1. Atskirosios komiteto narių nuomonės negauta, taigi pritarta susilaikius vienam komiteto nariui.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.
Bendroji diskusija. Kviečiu A. Vinkų. Pone Antanai, jums penkios minutės iš pagrindinės tribūnos. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Projektas Nr. XIIIP-1769, taip?
PIRMININKĖ. Taip, šis įstatymo projektas.
A. VINKUS (LSDDF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Projektas Nr. XIIIP-1137. Čia buvo Farmacijos įstatymo 50 ir 51 straipsnių pakeitimas. Jūs užsirašėte diskutuoti, nes norite kalbėti šiuo klausimu.
A. VINKUS (LSDDF). Aš tada pastabų neturiu. Šiek tiek supainiojau, turiu dėl kito įstatymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega.
Svarstymas. Yra gerbiamo Seimo nario A. Matulo pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Pone Antanai, dėmesys jums. Jūs pateikėte pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė iš dalies.
A. MATULAS (TS-LKDF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Jūs sutinkate su komiteto pozicija. Gerbiami kolegos, sutinkate ir jūs su komiteto formuluote? Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nebuvo. Svarstymo stadijoje nuomonė už, nuomonė prieš. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, išties buvo dar vienas pasiūlymas dėl datos, komitetas irgi pritarė, tai viskas gerai. Apskritai galima būtų pritarti teikiamam įstatymo projektui, bet man kelia nerimą vienas dalykas, kad būtent sakoma, kad Sveikatos apsaugos ministerija nustatys tvarką tų renginių viešosiose įstaigose. Iki šiol tą darė asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovai. Aš manau, yra perteklinis siūlymas, kad reklamuotų jų renginius, reglamentuotų, tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Pritariu ir siūlau balsuoti už, vis dėlto teiksiu pataisą, kad tą galėtų daryti įstaigos vadovas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitokios nuomonės nėra. Gerbiami kolegos, bendru sutarimu ar norite balsuoti? Bendru sutarimu.
Yra kvietimas balsuoti. Balsuojame svarstymo stadijoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1137(2).
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta.
12.30 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1769(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-16 klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1769(2). Svarstymas. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją D. Kaminską pateikti komiteto išvadą.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, 2018 m. gegužės 9 d. Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1769. Komiteto išvada – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Bendroji diskusija. Dabar jau, matau, A. Vinkus nori dalyvauti diskusijoje ir jį maloniai kviečiame į tribūną kalbėti. Penkios minutės.
A. VINKUS (LSDDF). Dėkoju, kad gerbiamas ponas D. Kaminskas pristatė. Aš norėčiau kreiptis ir į jį, ir į Seimo narius, ir į gerbiamą ministrą. Matau, kad įstatymo projekte siūloma teisė leisti tiekti Lietuvos rinkai registruotus vaistinius preparatus pakuotėmis užsienio kalba, iš Sveikatos apsaugos ministerijos perduoti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Suprantu, kad tuo turbūt siekiama padidinti klausimo sprendimo operatyvumą, ir tai yra geras tikslas, bet ar nebūtų, gerbiamas ministre, pone Kaminskai, tikslinga tokių svarbių klausimų sprendimo teisę palikti aukštesnio lygio institucijai arba bent įpareigoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą priimamą sprendimą suderinti su Sveikatos apsaugos ministerija? Pritardamas už, aš drįsau pareikšti dar savo nuomonę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Svarstymo stadijoje nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
12.33 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1939 (pateikimo tęsinys)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės 1-17 klausimą – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1939. Noriu priminti, pagal Statutą, t. y. pagal stenogramą, kas gi buvo nutikę? O buvo nutikę tai, kad kolegė A. Širinskienė pateikė įstatymo… Ar girdi kolegė A. Širinskienė? Atsiprašau, ar girdite? Noriu priminti, kad vyko pateikimas įstatymo projekto, kurį jūs pateikėte kaip iniciatorė, ir po jūsų pristatyto pateikimo kolega V. Juozapaitis (skaitau iš stenogramos) pareiškė, kad „kadangi pranešėja neįtikino ir daugiau sumaišties įnešė į šitą visą paaiškinimą“, ir frakcijos vardu paprašė pertraukos iki kito posėdžio, kad daugiau būtų susipažinta ir įsigilinta, nes iš tikrųjų kilo dar daugiau klausimų, nei buvo iki šiol. Seimas balsavo ir pritarė pertraukai. Tad jums liko atsakyti į Seimo narių klausimus. Ar ponia A. Širinskienė sutiktų ateiti į tribūną atsakyti į klausimus ir galbūt priminti Farmacijos įstatymo pačią esmę?
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas kolega V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gal aš palauksiu, kol ateis pranešėja į tribūną.
PIRMININKĖ. Gerai.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Jūs ateikite. Jūs labai gražiai šypsotės. Gerbiami Seimo nariai, aš tikrai noriu padėkoti gerbiamai pirmininkei už parodytą tokį ypač išskirtinį dėmesį, bet tiek to. Aš nesuteiksiu jums pagrindo džiaugtis mano nekorektišku elgesiu. Aš tikrai to nedarysiu.
Aš tiktai pasinaudojęs proga noriu pasveikinti kolegą P. Urbšį, kuris šiandien paliko jūsų Valstiečių frakciją, ir dar jam pranešti kitą blogą naujieną: A. Čepononis išteisintas, Radviliškio meras.
O dabar galite tęsti savo darbą. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Suprantame, kad tai buvo ne tuo klausimu, tačiau kolegė pasirengusi atsakyti į Seimo narių klausimus. (Balsai salėje) Ar jūs norėjote?
P. Urbšys. Prašau. Atsiprašome kolegės, kuriai tenka stovėti tribūnoje.
P. URBŠYS (MSNG). Pasirodo, dvigubų standartų principas galioja ne tik Seime, bet ir teismuose.
PIRMININKĖ. Apsikeitėme nuomonėmis visai kitais klausimais, o dabar grįžtame prie Farmacijos įstatymo. Ponia Širinskiene, jūs dar norite ką nors kalbėti ar tik atsakysite į klausimus?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ne, tiesiog priminsiu kolegoms, kad mes buvome pradėję diskutuoti dėl įstatymo projekto, kuriuo siekiama ligoninės vaistinėms suteikti papildomą funkciją, t. y. galimybę parduoti gyventojams vaistus. Ir, kaip jau minėjau praėjusį kartą, šita galimybė ne tik išplėstų prekybos vietas, bet ir taptų patogi pacientams, nes, deja, kol kas jie tos galimybės neturi. Tarkime, kada yra išrašomi iš ligoninės ir gauna receptą, būna priversti ieškoti visuomenės vaistinių arba siųsti savo giminaičius, artimuosius tą padaryti už juos.
Tokia yra projekto esmė – palengvinti vaistų prieinamumą, kartu sukuriant alternatyvią galimybę įsigyti vaistus, tikėtina, pigiau, nes puikiai žinome, kad ligoninės vaistinės dalyvauja pirkimuose naudodamos CPO sistemą ir tikrai rinkoje gali būti konkurencingos, jeigu kalbame apie tam tikrą papildomą tinklą vaistų prekyboje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Martinėlis. Ruošiasi M. Majauskas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Šiuo metu kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje faktiškai veikia vaistinės, tad kaip ir nėra poreikio steigti antrą vaistinę asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, ir dar finansuojamą iš PSDF biudžeto. PSDF biudžeto lėšos nueitų į veiklą, nesusijusią su viešosios asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Iš tikrųjų noriu paklausti, ar bus naudojamos PSDF biudžeto lėšos, kurių ir taip trūksta ligoninių darbuotojų atlyginimams, ar bus skirti valstybės biudžeto asignavimai, nors valstybės biudžeto asignavimai patenkina tik 15–20 % poreikio. Tai noriu paklausti dėl tų vaistinių steigimo finansavimo, iš kur finansavimas bus?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, jūs puikiai žinote, kad šiuo metu jau tų vaistinių steigti nereikia, tiesiog jos egzistuoja kiekvienoje ligoninėje. Pačiam steigimui lėšų tikrai nereikės. Kita vertus, vaistinės, aš manau, tikrai gebės prekiauti. Neįsivaizduoju, kaip PSDF turėtų ir dėl kokių priežasčių papildomai subsidijuoti vaistinių atsirandantį tinklą. Tikrai vaistinės, mano galva, gebės užsidirbti. Be to, kiek mes turime dabartinės patirties su valstybės turimomis vaistinėmis, nes valstybinių vaistinių šiuo metu taip pat yra Lietuvoje, tai jos tikrai neveikia, tos kelios vaistinės, nuostolingai. Manau, kad tikrai puikiai galės išsilaikyti, o pacientams pasirinkimo galimybė ir alternatyvi pasirinkimo galimybė, mano galva, tikrai yra puikus dalykas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Matulas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, pripažinkime, jog šiandien šiuo sprendimu steigiate valstybinių vaistinių tinklą, kuris buvo prieinamas visiems. Puikiai suprantame, jog valstybinėms institucijoms ir reikalavimai, ir reguliavimai dažnai pasitaiko kitokie, ir sąnaudos skaičiuojamos kitaip, sandėliavimo sąnaudos, nuomos sąnaudos galbūt bus įtraukiamos į bendrą ligoninės išlaidų paketą, o ne į atskirai vienos ar kitos vaistinės. Tai reiškia, kad galbūt atriboję tam tikrus kaštus mes matysime, jog vaistus galės pasiūlyti pigiau.
Bet yra ir daugiau sričių, kur kainos yra didelės, ir mano klausimas, ar neplanuojate plėstis ir į kitas sritis? Pavyzdžiui, matome, alkoholio kainos didelės, tai valstybinės alkoholio parduotuvės, cigarečių valstybinės parduotuvės, galbūt maisto kainos matomos didelės, tai galbūt valstybinės duonos parduotuvės. Kaip plačiai galvojate eiti su valstybiniu tinklu?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis Majauskai, aš manau, jūs puikiai žinote, Europos Sąjunga ir Teisingumo Teismas pripažįsta, kad vaistų rinka yra išskirtinė rinka, kur valstybės narės turi labai plačią diskreciją kontroliuoti kainas, ką jos daro kiekvienoje valstybėje narėje skirtingai. Šiuo atveju, aš manau, mes tikrai turime kalbėti visų pirma apie vaistų rinką ir tą išskirtinį reguliavimą, kai valstybė, pripažinkime, nuo nepriklausomybės atkūrimo vaistų kainas reguliuoja labai kruopščiai. Manau, kad vaistų kainoms reguliuoti ir konkurencijai skatinti rinkoje kainomis šitas pasiūlymas tikrai yra didžiulis privalumas. Mes nekalbame apie kitas sritis, kaip jūsų minėtą maisto pramonę, kur vyrauja rinkos dėsniai, ir visi toje pačioje Europos Sąjungoje pripažįsta, kad vis dėlto vaistų ir maisto reguliavimas yra visiškai skirtingos reguliavimo sritys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas. Ruošiasi A. Vinkus.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, jūs nevisiškai teisi, teigdama, kad visose ligoninėse dabar yra vaistinės. Didžiojoje daugumoje ligoninių yra tik darbuotojai – po vieną etatą, kai kur po pusę, jie užsiima vaistų tiekimu vidaus vartojimui. Išties išlaidos ir etatai… Turėtų būti priimta po keletą žmonių ir išlaidos didės. Ar jūs nemanote, kad įstaigų vadovai dabar užsiims ne tiek gydymu, nes šiame sektoriuje yra daug netvarkos, bet daugiau, mieliau užsiims vaistų bizniu? Ar nebus lazda… Lazda turi du galus, ar nebus taip, kad visuomeninėse vaistinėse dėl apyvartos sumažėjimo paprasčiausi vaistai ar tie patys maisto papildai brangs?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi jūsų klausimas buvo „ar nemanau“, tai galiu atsakyti: ne, nemanau.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vinkus. Ruošias R. Juška.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama pranešėja, iš tiesų svarstomu įstatymo projektu suteikiama teisė asmens sveikatos priežiūros įstaigai steigti vaistinę. Mano vertinimu, tai sveikintinas sprendimas. Tokia situacija tikrai pagerina žmonių aprūpinimą reikiamais vaistiniais preparatais per trumpesnį laiką ir patogesniu būdu, galimai ir patrauklesnėmis kainomis. Tik ne visai, gerbiama kolege, supratau, kodėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos steigiama vaistinė vadinama ligoninės vaistine, jeigu prie įstatymo projekto pridėtame aiškinamajame rašte teigiama, kad, siekiant gerinti neturinčiose stacionaro asmens sveikatos priežiūros įstaigose vaistinių preparatų valdymo sistemą ir skatinti racionalų vaistinių preparatų vartojimą, siūloma leisti visoms sveikatos priežiūros įstaigoms steigti struktūrinį padalinį – ligoninės vaistinę? Kadangi aiškinamasis raštas nėra teisės aktas, o keičiamas įstatymo projektas kalba tik apie ligoninės vaistinę, ar tai nesukels teisinių kolizijų ir nesusipratimo, taikant šį įstatymą praktikoje?
PIRMININKĖ. Klauskite.
A. VINKUS (LSDDF). Juk dabar galiojančiame įstatyme sąvoka „ligoninės vaistinė“ ir buvo apibrėžta kaip vaistinė, kuri neturi teisės parduoti ambulatoriškai besigydantiems pacientams vaistų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų mes palikome tą rūšiavimą, kuris šiuo metu yra Farmacijos įstatyme, ir manau, kad skirstymas, diferencijavimas tarp ligoninės ir visuomenės vaistinių yra reikšmingas ir toliau. Vien dėl tos priežasties, kad visuomenės vaistinės išlaiko savo funkciją, t. y. pardavimas gyventojams, jos neįgyja naujos funkcijos – pardavimas ligoninėje slaugomiems pacientams arba atidavimas, aptarnavimas hospitalizuotų pacientų. Tuo tarpu ligoninės vaistinės įgyja papildomą funkciją, t. y. greta tradicinės funkcijos aptarnauti ligoninės reikmes, įgyja galimybę parduoti. Tai pagal savo funkcijas tas skirtumas tarp ligoninės ir visuomenės vaistinių išlieka, todėl, manau, rūšiavimas į tas dvi rūšis, kaip jis buvo Farmacijos įstatyme, taip pat yra tikslingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Juška. Ruošiasi E. Pupinis.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Bet gerbiamasis kolega A. Vinkus uždavė mano klausimą, tik atsakymas gal galėtų būti išsamesnis ir aiškesnis visiems klausantiems ir tuo labiau mums. Kadangi aiškinamajame rašte aiškiai parašyta, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos, tai mes žinome, kad įeina ir PSPC, tai galės ar negalės felčeriniuose punktuose, kaip būdavo anksčiau, pacientai pagal gydytojo išrašytus receptus vietose įsigyti vaistus, ar čia tik ligoninėse? Jeigu būtų aiškinamajame rašte gana konkretu, nes vienoje vietoje aiškinama, apie ligonines rašoma, kitoje vietoje apie visas sveikatos priežiūros įstaigas. Tai taip, ar ne?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog ta painiava atsiranda dėl skirtingų sąvokų vartojimo, ligoninės vaistinės yra sveikatos priežiūros įstaigose. Jeigu kita sveikatos priežiūros įstaiga apsispręs, lieka jos diskrecija, aš tikrai nematau priežasties neleisti, ypač įvertinus tai, kad kaimo vietovėse mes turime ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų, kaimo vietovėms tikrai reikėtų turėti tokią galimybę. Aš manau, regionų gyventojai būtų labai patenkinti. Jeigu yra koks nors netikslumas dėl išraiškos formos, aš manau, pagrindinis komitetas tikrai galės patobulinti, bet mintis buvo padaryti galimybę ir regionų gyventojams įsigyti vaistus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jeigu būtų toks politinis sprendimas iš tikrųjų kurti tam tikrą valstybinių vaistinių tinklą, tai, ko gero, neturėtų būti žodelių „gali būti“. Iš tikrųjų būtų toks politinis veiksmas suprantamas galbūt tikintis reguliuoti vaistų kainas ir t. t.
Šiuo metu ne paslaptis, kad ligoninėse yra ir privačių vaistinių tam tikras tinklas. Nemanote, kad reikėtų antikorupcinio vertinimo, nes kai kada gali būti neteisingai panaudojama ši priemonė, tarkime, daryti tam tikrus negražius spaudimus? Tada visi turėsime problemų, kad iš to gero noro atsiranda tam tikrų problemų, įsiterpiant į rinką sukuriamos ir tam tikros prielaidos. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš sunkiai įsivaizduoju, žinodama antikorupcinio vertinimo lenteles, kaip jos atrodo, kad būtų galima šiame įstatymo projekte įžvelgti kokią nors spaudimo priemonę. Bet, žinoma, Seimas arba pagrindinis komitetas ar kuri frakcija tikrai gali pasiųsti ir aš būsiu tik už, nes kuo daugiau peržiūrimas įstatymo projektas, kuo daugiau jis vertinamas, taip pat ir antikorupciniu aspektu, tuo, mano galva, yra geriau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti laikas baigėsi. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kviečiu kolegas palaikyti šį svarbų sprendimą, nes iš tiesų Lietuvoje farmacijos rinka yra ganėtinai sukoncentruota keliuose didžiausiuose vaistinių tinkluose. Iš tiesų galimybė, kuri atsiranda ligoninėms ir poliklinikoms turėti savo vaistines, ne tik užsakinėti vaistus pacientams, kurie ten gydosi stacionariai, bet kad jų galėtų įsigyti ir iš gatvės užėję žmonės, aš manau, yra labai teigiamas aspektas, kuris decentralizuotų mūsų farmacijos rinką ir leistų gerokai sumažinti vaistų kainas. Tikrai kviečiu visus palaikyti, nes tai yra labai svarbus sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami valdantieji, jeigu kalbame apie aukštas vaistų kainas, tai tam yra labai aiškūs instrumentai. Pirma, tai yra reguliavimas, apie kurį kalbėjo. Antra, yra kompensavimas. Visi instrumentai šiandien yra jūsų rankose. Sunku paaiškinti, kam jums dar papildomai reikalingas instrumentas valstybinės vaistinės. Tai juk iškraipys rinką. Jos veiks nesąžiningos konkurencijos sąlygomis, nes jos nemokės tam tikrų išlaidų. Ilgainiui dėl tokių sprendimų kitos vaistinės užsidarys. Taigi vaistų prieinamumas mažės. Dėl to didės eilės ir ilgainiui ir pačios kainos vaistų gali pradėti kilti.
Iš tikrųjų toks sprendimas yra labai keistas, nepriimtinas ir aš kviesčiau kreiptis į Vyriausybę dėl išvados. Vyriausybės išvados dėl tokio sprendimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Apsispręskime balsuodami dėl ką tik pateikto įstatymo projekto.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 62, prieš – 16, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas kaip pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas. Daugiau komitetų nėra siūloma. Siūloma svarstyti birželio 26 dieną. Galime pritarti? Galime.
Replika po balsavimo… Dėl vedimo tvarkos? M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Tikrai dėkoju, kad balsavote už. Iš tiesų buvo pateikta neatitinkanti tikrovės informacija. Tikrai žmonių prieiga prie vaistų nesuprastės, nes vaistinių tankis Lietuvoje yra kelis kartus didesnis negu Jungtinėje Karalystėje, o rinkoje dominuoja iš esmės trys didmenininkai, iš kurių vienas turi išskirtines pozicijas. Taigi, kai galės užsisakyti ir valstybinės ligoninės vaistus, natūralu, tai kaip tik skatins rinkos reguliavimą ir natūralų kainų sumažėjimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tiktai norėjau paprašyti Vyriausybės išvados, nes, man atrodo, tai yra rinką iškraipantis ir nesąžiningą konkurenciją skatinantis projektas. Būtų gerai, jog Vyriausybė išsakytų savo poziciją šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pasiūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašoma balsuoti. Formuluoju pasiūlymą. Kas už, tie pasisakote už Vyriausybės išvadą, kas turite kitą nuomonę, spaudžiate kitus mygtukus.
Balsavo 90 Seimo narių: už Vyriausybės išvadą pasisakė 43, prieš – 25, susilaikė 22. Vyriausybės išvados nebus prašoma, bet tai galbūt galės daryti ir komitetas.
A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties sunku įsivaizduoti, kad vidury Europos 2018 metais, kada vyrauja rinkos ekonomika, mes priimame tokius sprendimus ir bijome paprašyti Vyriausybės išvados. Vyriausybė turėtų pasiteirauti Ūkio ministerijos, turėtų pasiteirauti kitų tarnybų informacijos dėl to, kas čia šiandien buvo išsakyta, t. y. dėl nevienodų konkurencijos sąlygų ir panašiai. Taip pat turi būti atlikta rimta analizė, nes, mano manymu, sveikatos priežiūros paslaugų kokybė labai pablogės, nes įstaigų vadovai, bent jau jų dalis, užsiims dabar vaistų bizniu, o šalia esančios visuomeninės vaistinės iš esmės arba bankrutuos, arba, norėdamos išsilaikyti, kels vaistų kainas. Sunkiai suvokiamas sprendimas. Ko jūs bijote? Savo Vyriausybės nuomonės išklausyti?
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš ne tik dėl Vyriausybės išvados, bet ir paties siūlymo logikos. Jeigu šiuo metu gydymo įstaigos gaudavo tam tikras pajamas iš privačių vaistinių nuomos, tai dabar mes turėsime sukurti darinius, kuriuose turėsime įdarbinti jau vėlgi valstybės tarsi tarnautojus. Mes plėsime valstybės išlaidas, o ar sumažės vaistų kaina, tai tikrai labai abejotina. Jeigu ir kažkiek sumažės, tai ne tiek reikšmingai, kiek mes čia prisidarėme sau nereikalingų rūpesčių.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos, taip pat replikos.
12.53 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2, 4 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1929(2) (svarstymas)
Skelbiu darbotvarkės 1-18 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2, 4 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1929(2). Švietimo ir mokslo komiteto išvadą kviečiu pateikti E. Jovaišą. Svarstymas. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūsų išvada dėl Mokslo ir studijų įstatymo projekto. Maloniai prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, vadinamąjį egzilyje, arba priverstinėje emigracijoje, dirbančių universitetų projektą komitetas svarstė ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Gerbiamasis pirmininke, tada vieną minutę likite tribūnoje. Mums reikia pasitarti dėl G. Steponavičiaus pasiūlymo dėl 1 straipsnio. Gerbiamas Gintarai!
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Tai yra komiteto pritarimas iš dalies, aš manau, tai yra man visiškai priimtina formuluotė, todėl balsuoti neprašau.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami Seimo nariai, ar jums taip pat priimtina formuluotė? Ar komiteto pirmininkas nori dar ją pagarsinti ir pasakyti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ne. Aš manau, kad čia į viską atsižvelgta, su Seimo nariu suderinta.
PIRMININKĖ. Ir suderinta, taip?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 1 straipsnio mes sutarėme ir dėl pasiūlymų sutarėme. Ačiū, pirmininke. Po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
12.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais“ projektas Nr. XIIIP-1893(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu mūsų darbotvarkės 1-19 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais“ projektas Nr. XIIIP-1893(2). Informuoju, jog tai yra sujungta su projektu Nr. XIIIP-1850. Pranešėjas – A. Gumuliauskas, Švietimo ir mokslo komitetas. Pateikite komiteto išvadą. (Balsai salėje) Duosime išvadą. Ateikite į tribūną.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Abu reikia pristatyti?
PIRMININKĖ. Pirmiausia jūs pateikite Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais“ projektą. Pritarė visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Taip pat ir pastabai, kad atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime įregistruotas Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Lietuvos Steigiamojo Seimo metais“ projektas Nr. XIIIP-1850, kuriuo taip pat siūloma 2020 metus paskelbti Lietuvos Steigiamojo Seimo metais. Taigi tie du projektai buvo sujungti į vieną. Taip pat buvo pateiktos penkios Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pastabos, joms visoms taip pat buvo pritarta bendru sutarimu. Galiausiai šiam projektui komitetas pritarė bendru sutarimu. Simboliška, kad svarstome šiandien šitą projektą, kai prieš 98 metus 1920 m. gegužės 15 d. prasidėjo Steigiamojo Seimo darbas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas kolega, jūs dar esate ir labai svarbios komisijos pirmininkas, Istorinės atminties komisijos, todėl prašome pateikti ir Valstybės istorinės atminties komisijos išvadą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Valstybės istorinės atminties komisija buvo kaip papildoma, ji taip pat pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei bendru sutarimu, taip pat sujungė šituos du nutarimus į vieną. Kaip to sujungimo rezultatas atsirado tam tikrų redakcinių pakitimų, kuriems (keturios pastabos) komisijos nariai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje… Yra užsirašęs J. Olekas. Jo salėje nematau. Nuomonė už, nuomonė prieš. J. Olekas. Taip pat nėra kolegos. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime.
Seimo Pirmininkas siūlo taikyti ypatingą skubą. Atkreipia dėmesį į šios dienos reikšmę Steigiamojo Seimo minėjimo prasme ir prašo jūsų apsispręsti, ar pritartumėte Seimo Pirmininko siūlymui taikyti ypatingą skubą? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu ypatingai skubai.
Priėmimas. Trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnį galime priimti? Preambulę prieš tai? 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį? Ir 3 straipsnį? Galime priimti. Dėl viso Seimo nutarimo norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai. Vienbalsiai Seimo nariai pritarė Seimo nutarimui „Dėl 2020 metų paskelbimo Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais“. (Gongas)
13.00 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jono Algimanto Jurgausko peticijos“ (projektas Nr. PNP-52) priėmimas
Mielieji kolegos, mes lenkiame laiką. Aš matau, visada pasiruošęs P. Čimbaras pateikti peticiją. Jis jau tekinas atbėga į tribūną su džiaugsmu ar tiesiog susirūpinęs pasakyti dėl Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jono Algimanto Jurgausko peticijos“.
Prašom, gerbiamas kolega.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Peticijų komisija gegužės 9 dieną posėdyje išnagrinėjo J. A. Jurgausko peticiją ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą papildyti Baudžiamąjį kodeksą nauja priemone, kuri įgalintų teismą pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar nuo bausmės arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos ir sąmoningai vengiančiam atlyginti teismo priteistą žalą, priverstinai skirti bet kokį darbą arba tarnybą.
Visi argumentai, kodėl komisija priėmė tokį sprendimą, yra jums pateikti. Komisija šį savo sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir į tai, kad pareiškėjo siūlymas kelia pagrįstų abejonių dėl suderinamumo su tiek tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje, tiek Lietuvos Konstitucijoje ir Baudžiamajame kodekse įtvirtintu bet kokios formos priverstinio darbo draudimu. Bet kokios formos priverstinis žmogaus darbas, tai yra bet kokio pobūdžio paslaugos arba darbas (tarnyba), reikalaujantis protinių ar fizinių jėgų panaudojimo, kurį asmuo yra verčiamas daryti prieš jo valią, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Žalą atlyginti Baudžiamajame kodekse yra numatyti kiti pagrindai.
Pažymėtina, kad bet kokios formos priverstinio darbo draudimas apima ir tokio pobūdžio bausmių draudimą.
Prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo siūlymą pakeisti įstatymą, kaip siūlo pareiškėjas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra norinčių kalbėti. Prašome balsuoti dėl peticijos, kurią siūloma atmesti.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 61, prieš – 3, susilaikė 8. Peticija atmesta.
Gerbiami kolegos, rytiniame posėdyje mums liko dar vienas darbotvarkės klausimas – Kultūros rėmimo fondo, bet aš dar nematau ministrės. Mes truputį lenkiame laiką.
Žiūrėdama į vakarinę darbotvarkę, matydama kolegas, kurie yra salėje, noriu paklausti, gal galėtume atlikti 2-11a ir 2-11b klausimų pateikimą ir prašyti L. Staniuvienės. Ar jūs pasiruošusi, kolege? (Balsai salėje) Taip, ir jūs. Jeigu tik spėsime, viską padarysime.
13.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2005 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
L. Staniuvienė. 2-11 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo sesijos darbų programos pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2005.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos valstybės…
PIRMININKĖ. Miela kolege, jums reikia dabar paprašyti Seimo, kad leistų papildyti sesijos darbų programą.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Ar leisite papildyti? Atsiprašau, esu naujokė.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, tiesiog padedu gerbiamajai kolegei. Ji siūlo į sesijos darbų programą įrašyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Po pateikimo galime… Norinčių klausti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Galime pritarti? (Balsai salėje) Jūs neužsirašėte paklausti. Jeigu jūs būtumėte užsirašęs paklausti, kolegė būtų atsakiusi. Bet kadangi nėra, tai galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Svarstymas. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. (L. Staniuvienė: „Ačiū, gerbiama…“) Nuomonė už, nuomonė prieš? Galime bendru sutarimu? Galima.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Aš maloniai kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 70 Seimo narių: už – 65, prieš nėra, susilaikė 5. Sesijos darbų programos pakeitimo projektui pritarta. (Gongas)
13.06 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2004 (pateikimas)
Prašau kolegės pateikti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2004. Prašom. Pateikimas.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme Nr. XIII-198 dėl techninės (gramatinės) klaidos yra palikta įstatyminė spraga, nustatanti, kad B lygio pareigybės biudžetinių įstaigų darbuotojais gali tapti tik asmenys, turintys ne žemesnį kaip aukštesnįjį išsilavinimą ir specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytus iki 1995 metų. Turima omenyje tai, kad 2 straipsnio 2 punkto formuluotėje vietoje žodžio „įgytas“ yra pavartota šio žodžio daugiskaita „įgyti“, kas nulemia tai, kad šiuo punktu yra nustatomas bendras reikalavimas turėti iki 1995 metų įgytą aukštesnįjį išsilavinimą arba specialųjį vidurinį išsilavinimą.
Tuo tarpu tiek Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių punktuose, tiek pačiame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme vėliau vartojama šių sąvokų formuluotė 1995 metų išsilavinimo įgijimo reikalavimą diferencijuoja, išskiria jo taikymą ir jį nustato tik specialiajam viduriniam išsilavinimui, palikdama galimybę įsidarbinti asmenims, aukštesnįjį išsilavinimą įgijusiems jau po 1995 metų. Taigi tokiu teisiniu reglamentavimu, o tiksliau, esant šiai techninei (gramatinei) įstatymo teksto klaidai, yra užkertamas bet koks kelias asmenims, atitinkamą išsilavinimą įgijusiems po 1995 metų, tapti B lygio pareigybės biudžetinių įstaigų darbuotojais. Prašau pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 2 punkto pakeitimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi V. Gailius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, galbūt iš tikrųjų su daugiskaita ten yra problema, tačiau ar žinote, kad kur nors nebuvo taikomas įstatymas taip, kaip realiai jis buvo suformuluotas, tai yra aukštesnysis išsilavinimas ir specialusis išsilavinimas, nes jis, įstatymui keičiantis, nustojo galioti iki 1995 metų? Ačiū. Ar buvo realiai kur nors?
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Taip, ši įstatymo formuluotė ir pakoregavo jo keitimą. Buvo taikomas savivaldybėse skelbiant valstybės ir savivaldybės tarnautojų B lygio pareigybei užimti apklausos būdu.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gailius. Ruošiasi I. Degutienė.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kolege pranešėja, ar jums žinoma, ar turite informacijos, kiek žmonių palietė ši, jūsų žodžiais, techninė klaida?
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Informacijos neturiu, bet tikrai sudarė keblumų norint ateiti po 1996 metų baigusiems aukštesniąsias mokyklas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia I. Degutienė. Ruošiasi V. Juozapaitis.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų, kolege, taip rimtai ir tokiu balsu kalbėjote, kad aš galvojau, jog karas prasidėjo. Bet, rimtai klausiant, iš tikrųjų aš iš jūsų pristatymo supratau, kad yra pakeičiami du žodžiai. Ar aš neteisingai supratau?
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Teisingai supratote.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gal tada susiesiu su V. Gailiaus klausimu, kodėl jums ta mintis kilo ir kaip jūs pastebėjote, kad tuos žodžius reikia sukeisti? Ar jūs kokios nors informacijos iš institucijų turėjote? Kodėl atsirado ta būtinybė? Ačiū.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Keitimą padiktavo pats gyvenimas. Savivaldybės buvo skelbiamas konkursas ir tiesiog buvo sudaryta keblumų, kad po 1996 metų… norintys ateiti į konkursą negalėjo ateiti esant šitai įstatymo formuluotei. Pakeitus įstatymo formuluotę, tikrai viskas stos į vietas. Tai yra tiesiog klaidos atitaisymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi S. Jovaiša.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, išties aš taip pat sveikinu, jūsų raiškiojo skaitymo galimybės – buvo labai įspūdinga klausyti, bet man susidarė įspūdis, kad jūs, neturėdama platesnės informacijos, šią įstatymo pataisą norite pritaikyti labai konkrečiam labai konkrečios savivaldybės asmeniui. Ar man teisingai susidarė įspūdis, ar jūs rūpinatės dėl savo kokio nors pažįstamo Skuodo savivaldybėje, ar man susidarė klaidingas įspūdis?
Dar vienas šalutinis klausimėlis. Ar galėtumėte atsakyti, kuo skiriasi specialusis vidurinis nuo aukštesniojo ir aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo? Ačiū.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Specialusis vidurinis išsilavinimas… iki 1996 metų aukštasis universitetinis, po 1996 metų tai buvo pervadinta. Neturiu jokių… Tiesiog čia yra atitaisymas techninės klaidos, kuri buvo įstatyme. Neturiu jokių…
PIRMININKĖ. Supratome. Klausia S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš iš tikrųjų, gerbiama pranešėja, stebėjausi, kad jūs dar tik antri metai Seime, o taip nuodugniai nagrinėjate įstatymų projektus ir atrandate tokią, atrodo, paslėptą nereikšmingą klaidą. Vis tiek sveikinu. O čia nereikės Vyriausybės išvados?
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū už pastabą.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimus.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Balsuojame. Ačiū. Jūs galite atsisėsti, Levute.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 64, prieš – 1, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nėra numatyta. Galime pritarti? Galime. Siūloma svarstyti birželio 12 dieną. Galime pritarti datai? Galime. Dėkoju.
Dar iki šios minutės nematau kultūros ministrės, tad pateikimo negalime vykdyti.
13.15 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1987 (pateikimas)
Tada pagal eilę kviečiu Užimtumo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1987 pateikti A. Butkevičių. Prašau, kolega.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, mes kartu su R. Šalaševičiūte parengėme projektą. Noriu pasakyti, kad šitas projektas yra parengtas po to, kada mes turėjome gana nemažai susitikimų su kaimo bendruomenių nariais, su seniūnais, susitikome su gyventojais, kurie gyvena daugiausiai kaime ir iškėlė labai opią problemą. Gyventojai, netekę darbo, bet turintys net ir nedidelę žemės valdą ar žemės ūkį, neturi teisės į bedarbio – noriu pabrėžti – statusą ar išmokas, nors dirbdami buvo draudžiami nedarbo draudimu. Netgi nepaisoma fakto, ar iš tos žemės žmogus gauna kokių nors pajamų.
Vadovaujantis dabartiniu Užimtumo įstatymu, arba to įstatymo nuostatomis, bedarbio statusas nesuteikiamas, netgi panaikinamas visiems be išimties fiziniams asmenims, kurie vykdo individualią žemės ūkio veiklą, t. y. įregistravę žemės ūkio valdą, ūkininko ūkį arba yra tapę ūkininko ar žemės ūkio valdos partneriu. Ir dar labai svarbu, kad jisai, netekęs šito statuso, netgi negali dalyvauti darbo perkvalifikavimo procese, nes Darbo birža irgi negali šitos paslaugos finansuoti.
Šiame įstatymo projekte numatyta, tiesiog mes siūlome leisti įgyti bedarbio statusą, jeigu jo žemės ūkio valda ar ūkis yra mažesnis nei keturi ekonominio dydžio vienetai. Norime pasakyti, kad galima diskutuoti, aš manau, dėl dydžio ir čia kiti… Įvertinus, kad daug turime žmonių iš Valstiečių ir žaliųjų partijos, kaip specialistai irgi turėtų patarti, ar du vadinamieji EDV, ar 4 EDV galėtų būti leidžiami pritaikyti.
Pabaigoje noriu pabrėžti, kad kalbame tik apie tuos žmones, kurių pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra samdomas darbas, t. y. jie dirba pagal darbo sutartis, o žemės ūkis jiems yra tik nedidelė papildoma veikla, iš kurios jie nepragyventų. Ir noriu pasakyti, esant tokiai situacijai, daugelis žmonių, kurie praranda šitą statusą, stengiasi tą mažą žemės sklypą parduoti, kad jie galėtų turėti teisę į bedarbio pašalpą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų dar nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Olekas. Ruošiasi E. Pupinis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, aš manau, kad iš principo reikia pritarti tai idėjai, nes tenka susidurti su tais žmonėmis, tik dabar tų apibrėžimų reikėtų, kas yra tas mažas žemės sklypas. 4 EDV yra maždaug vidutinis ūkininkas, kas virš keturių, man atrodo, pagal tą kvalifikaciją sutarty. Kaip čia tas pajamas palyginti? Braškes pardavė ar ką, kiek to reikia?.. Ir kuo skiriasi jis nuo mažų pajamų, nuo kokio nors batsiuvio, kuris irgi?.. Žodžiu, kaip čia tą suvesti? Aš sakau, iš principo teisinga kryptis, tiktai tuos apibrėžimus… arba pajamos turi būti, galbūt kažkiek gaunantis žmogus. Ir tada bus vienodai, ar tu būsi kaime ir žemės turėsi, ar tu užsiimsi batų remontu. Ačiū už atsakymą.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Čia kalbam apie samdomus darbuotojus, kurie turi tą žemės valdą. 1 EDV yra lygus 1 tūkst. 200 eurų. Jeigu 4 EDV, tai yra skaičiuojama per metus 4 tūkst. 800. Pastebėta yra kita problema. Jeigu jūs įvertinsite praeitų metų Agrarinės ekonomikos instituto atliktus tyrimus, tai tų tyrimų yra tokie labai liūdni skaičiai, kad žemės ūkio sektoriuje gamyba Lietuvoje mažėja sparčiausiai, netgi lyginant su Baltijos šalimis. Mes dažnai mėgstame kaip pavyzdį teikti Lenkiją. Lenkija, pavyzdžiui, grūdų importuoja papildomai, nei patys prikulia, nes jie pagamina produktų daugiau, negu patys jų užsiaugina. Tai čia galėčiau kalbėti ir apie galvijų skaičiaus didelį sumažėjimą. Aš manau, kad tas statusas truputį gal įpareigotų žmones ir tam tikra žemės ūkio gamyba užsiimti be baimės, kad jie gali prarasti šitą statusą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Starkevičius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, ne taip paprastai apskaičiuojamas ekonominio dydžio vienetas, iš tikrųjų kai kada maži ūkiai nėra tiksliai vedantys buhalterinę apskaitą. Čia viena tokia dalis, pastaba. Kitas klausimas, ar tai nepaskatins apskritai nedirbti tos žemės, žiūrėti abejingai? Ir dabar kai kas abejingai žiūri į tą žemę, jie paprasčiausiai ją turi, turi, galbūt kažkada parduos ir panašiai. Gali sukurti vieną problemą.
O antras dalykas, kita problema – finansinė. Iš tikrųjų jūs iš pašalpų sistemos sudarote prielaidą grįžti nemažai daliai žmonių. Galbūt tai neblogai, tačiau tai kainuos valstybei. Kiek tai kainuos valstybei, ar jūs esate apskaičiavęs? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Čia mes kalbame ne apie socialines išmokas, bet kalbame apie bedarbio statuso praradimą, tai yra bedarbio pašalpa. Praradęs šitą statusą, jis negali persikvalifikuoti ir įgyti kitą specialybę, naudodamas darbo biržose numatytų programų asignavimus. Dabar dėl tam tikros sumos, kokią mes turime informaciją iš Mokesčių inspekcijos, jie 1 EDV prilygina 1 tūkst. 200 eurų.
O jeigu žiūrėtume faktiškai, kokia yra situacija kai kuriose kaimo vietovėse, galėčiau konkrečiai pasakyti. Ne per seniausiai buvo lankytasi Radviliškio rajono Šiaulėnų gyvenvietėje, susitikta tiek su seniūnijos darbuotojais, tiek su smulkiais verslininkais, vykdančiais verslą, sakė, dalis žmonių jau gyvena iš socialinių pašalpų, tie, kurie turėjo tris hektarus, vieną hektarą arba du hektarus, pardavė žemę ir tapo savotiškai sofiniais, tik žiūri televizorių ir laukia, kada gaus kokią pašalpą. Vien tik dėl to, kad tą mažą sklypą, kurį jie turėjo, praktiškai skaičiuodavo kaip pajamas ir jie negalėdavo dalyvauti tam tikrose programose, kad įgytų kitą kvalifikaciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Čia reikėtų su šiuo klausimu padirbti, nes tas EDV, taip, jūs pasakėte, ten 1 tūkst. 400, tačiau kaip tu tą žemę naudosi. Gali būti, kad net ir 10 hektarų bus tie 4 EDV. Bet jeigu tu tą žemę tinkamai įdarbinsi, ir tų EDV bus žymiai daugiau, tai čia tas efektyvumas. Bet jeigu mes per daug padarysime iki 4 EDV, pavyzdžiui, galima tiesiog juos atpratinti nuo to darbo, visiškai. Kam man čia reikia, aš geriau tą pašalpą imsiu. Reikia labai gerai suskaičiuoti. Aš galvoju, kad kažkuria linkme reikės eiti, bet ne 4 EDV, gali būti, kad reikia sustoti ties 2 EDV. Aš siūlyčiau, jeigu jūs pritarsite, aišku, kad vienas iš tų komitetų būtų Kaimo reikalų komitetas. Aš pats asmeniškai tikrai esu už tai, kad nebūtų mokamos tos socialinės išmokos iš Europos Sąjungos fondų, kad ta žemė kurtų pridedamąją vertę.
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Bet padiskutuoti galima. Taigi…
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Pritariu. Aš manau, kad Kaimo reikalų komitete kaip tik jūs esate tie specialistai, kurie tikrai turėtumėte patarti, kokio dydžio tas vadinamasis ekonominio dydžio vienetas turėtų būti, keturi ar du, ar vienas. Bet tikslas šito projekto yra tas, kad neprarastų bedarbio statuso, nutraukus darbo sutartį. Čia yra svarbiausia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po pateikimo nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą. Jis labai reikalingas. Klausimas seniai žinomas, problema, yra tam tikrų kaimo žmonių diskriminacijos požymių. Aš labai dėkoju A. Butkevičiui, kad jis elgėsi ir kaip atstovas valdančiosios daugumos, kuri jau kelintus metus įgyvendina socialinės politikos universalumo siekį, ir kaip tikras socialdemokratas, kuris bando padėti neturtingiems žmonėms, turintiems savo ūkelius, labai gerai, kad juos turi ir užsiaugina ten daržovių ir bulvių. Bet iš tikrųjų bedarbio pašalpa yra socialinis draudimas, kuris turi būti ir turi priklausyti žmonėms, kurie prieš tai mokėjo mokesčius.
Vien tik ūkio turėjimas neturėtų užkirsti kelio gauti bedarbio pašalpą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš galvočiau, kad Vyriausybės išvados tikrai reikėtų, nes čia klausimų yra daug – tiek kaimo reikalų, tiek socialinių, tiek kitų. Ar tikrai skaičius 4 atitinka, bus aiškiau komitetuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mes turime dabar dar apsispręsti, kadangi pritarta, pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jūs, Algimantai, siūlote Kaimo reikalų komitetą kaip papildomą komitetą. Galime tam pritarti? Galime. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną.
Dabar dėl pasiūlymų dėl Vyriausybės išvados. Kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti siūlymui dėl Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Sakote, kad nereikia. Prašom balsuoti. Vieni sako už, kiti – prieš. Už gerbiamojo A. Salamakino pasiūlymą dėl Vyriausybės išvados prašome balsuoti.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 32, prieš – 15, susilaikė 28. Vyriausybės išvados nėra prašoma. Tai tokia Seimo valia.
D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos.
Kadangi šiandien šitas Seimas neleido įvykti pirmajai istorinei diskusijai moterų teisių klausimais pasaulinio moterų lyderių suvažiavimo išvakarėse šiandien Seime, aš norėjau visus kolegas, kuriems vis dėlto svarbu, kad moterys šiandien Lietuvoje yra mušamos, diskriminuojamos, žeminamos, kad švenčiant Šeimos dieną išjungti moteris ir jas ignoruoti yra nežmogiška ir nekrikščioniška, pakviesti pasiklausyti profesorės D. Leinartės, Jungtinių Tautų Moterų teisių komiteto pirmininkės, pranešimo į Konstitucijos salę.
Kaip sužinojome, valdantieji kolegos neleidžia mums naudotis šia sale, tai kviečiame susirinkti hole, priešais Seimo Pirmininko duris. Ten yra minkštas kilimas, galėsime visi atsisėsti ir išklausyti profesorę D. Leinartę.
Ir noriu jus pakviesti atkreipti dėmesį į Seimo balkoną. Moterys, kurios šiandien buvo užčiauptos Seime, nori parodyti, kad jos vis tiek bus tylios liudininkės to, kad šiandien moterys Lietuvoje yra diskriminuojamos, išnaudojamos, žeminamos ir mušamos. Užklijuotos burnos mūsų neužmuš, bet tikiuosi, kad jums bus gėda.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų iniciatyvą. Kolegos, ar galime sutarti leisti pateikti ministrei, nes jau praėjusį kartą mes padarėme tokį… nesuspėjome laiku, leisti pateikti ministrei įstatymo projektą, o tada jau skelbtume pertrauką?
Gerbiami kolegos, R. Karbauskis. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš tiesiog norėčiau, kad nebūtų skleidžiamas melas. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga sutiko, kad Konstitucijos salėje būtų šnekama apie tas problemas. Jūs sakote netiesą!
PIRMININKĖ. Konstitucijos salėje, kaip jau patikino frakcijos seniūnas, galės vykti jūsų susitikimas.
G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėjau reaguoti ir padėkoti gerbiamam R. Karbauskiui, kuris leido. Gerbiamos moterys, jums šiandien buvo leista Konstitucijos salėje diskutuoti. Pasidžiaukime tuo leidimu, jis, matyt, seka tų leidimų – po to, kai leido balsuoti, leido prie vieno stalo sėdėti, tai dabar leidžia Konstitucijos salėje pabūti. Ačiū, gerbiamas Ramūnai, tikrai moterys, kurios pasitraukė iš salės šiandien protestuodamos, siunčia jums nuoširdžiausius linkėjimus. (Plojimai)
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, kad tuščiai politikuoti tikrai neverta. Pateikite įstatymus, kokių šiandien trūksta įstatymų, kad apsaugotų moteris, kad prieš jas nebūtų smurtaujama. Yra įstatymai, jie priimti, ir tegul visos institucijos dirba, kad tie įstatymai būtų įgyvendinti.
Šiandien moterys, sakau, valdo Lietuvą. Prezidentė – moteris, trys Seimo Pirmininko pavaduotojos – moterys. Ko jūs dar norite? Kur jums neleidžia užimti kokių pareigų? Vyras, pažiūrėjęs į merginą, – jau prievartautojas, jau jam apkaltą, visa kita. Išvis mes turėsime užsimerkę, ne tik burnas užsiklijavę, greitai užsimerkę turėsime vaikščioti.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tik nesupratau, gerbiama posėdžio pirmininke, kokią jūs čia norite pertrauką skelbti?
PIRMININKĖ. Tuoj viską sutarsime, kai jūs pabaigsite kalbėti.
E. GENTVILAS (LSF). Tai mano įsivaizdavimas yra toks, kad jūs kaip kompromisą padarote šitaip: nutraukiate šitą posėdį, kad norintys diskutuoti dėl moterų teisių galėtų diskutuoti ramiai, ar ne? Tokių dovanų mums nereikia. Mes prašėme įtraukti…
PIRMININKĖ. Jūs suklydote.
E. GENTVILAS (LSF). …klausimą į darbotvarkę. Deja, jūs išmetėte jį.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, paaiškinu, kad niekam nekiltų interpretacijų. Seimas balsavo ir apsisprendė, deja, kad diskusija būtų nukelta į kitą dieną, atrodo, į 22 dieną. Ir nieko aš asmeniškai nenukėliau. Tokia buvo Seimo valia. D. Šakalienė paprašė, kad dabar galėtų baigti posėdį ir eiti į Konstitucijos salę, kuri yra laisva, ir visiems leidžiama, ir tai patikino R. Karbauskis. Todėl aš, kaip posėdžio pirmininkė, tik paprašiau leisti pateikti įstatymo projektą gerbiamos ministrės ir po to visi kartu, kurie pageidautų tai daryti, galėtų eiti į diskusiją. Aš prašau jau ministrės eiti į tribūną ir pateikti įstatymo projektą.
R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų jūs sustatėte taškus ant i, nes diskusija ne nutraukta, o diskusija atidėta.
PIRMININKĖ. Taip. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Jeigu tai yra diskusija, o ne monologas, turi būti išklausytos visų nuomonės. Jeigu mes… ne Seimo nariai prašome diskusijos, o dar kviečiame ekspertus, man atrodo, kad yra labai demokratiška, labai šiuolaikiška išklausyti visas…
13.31 val.
Kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 1, 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1001(2) (pateikimas)
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū. Kviečiu gerbiamą ministrę pateikti Kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 1, 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Ir kaip sutariame, ar tai galima įvertinti bendru sutarimu, kad po pateikimo posėdį baigsime? Taip. Prašau man padėti pirmininkauti gerbiamą A. Nekrošių. Ar A. Nekrošius galėtų ateiti padėti pirmininkauti? Prašom, gerbiamoji ministre.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, įstatymo pakeitimo projektas teikiamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą Nr. SPP-93. Projektas parengtas siekiant skaidresnio Lietuvos kultūros tarybos darbo. Kiekvienais metais, kaip žinoma, Lietuvos kultūros tarybai pateikiama apie 7 tūkst. paraiškų, kurias reikia įvertinti ir užtikrinti skaidrų ir efektyvų Kultūros rėmimo fondo lėšų panaudojimą.
Taip pat siekiant efektyvinti ir efektyviai naudoti fondo lėšas yra būtina nuolat atlikti didesnės apimties kokybinius tyrimus, t.y. pokyčio analizes. Mes, žinoma, norime žinoti, kaip tos lėšos naudojamos, ar pasiekiami laukiami rezultatai, t. y. norima išsiaiškinti, ar pasirinktos finansavimo kryptys ir finansavimo procedūros yra tinkamos, ar pasiekiami mūsų užsibrėžti tikslai ir rezultatai. Tokio pobūdžio tyrimų atlikimas yra numatytas Lietuvos kultūros tarybos įstatyme kaip viena iš Lietuvos kultūros tarybos funkcijų.
Taigi įstatymo projektu mes siūlome nuo 2 % iki 4 % padidinti kiekį fondo lėšų, kurios galėtų būti skiriamos ekspertų paslaugoms apmokėti, bei siūloma sudaryti galimybę dalį šių lėšų skirti atlikti minėtiems tyrimams, kuriuos aš ką tik minėjau, jie yra įrašyti kaip viena iš funkcijų LKT įstatyme.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, rudenį pradės veikti taip pat dešimt regioninių kultūros ekspertų grupių, vadinamųjų regioninių kultūros tarybų. Jas administruos, kaip žinome, Lietuvos kultūros taryba, todėl yra reikalingos papildomos lėšos ir šių ekspertų grupių paslaugoms apmokėti. Tai tiek trumpai. Aš lauksiu klausimų ir mielai atsakysiu į juos.
PIRMININKĖ. Išties yra norinčių jus paklausti, gerbiamoji ministre. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Sysas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, kaip ir teko girdėti, kad iš tikrųjų kompetencijos trūksta, kai kada neaiškūs vertinimai, parinkimai tų visų finansuojamų projektų. Ar nemanote, kad galbūt galėtų būti dar kokia nors forma, kai yra tradiciniai renginiai, tradiciniai leidiniai? Pavyzdžiui, iš tikrųjų žmonės rašo projektus, jeigu renginiai metų pradžioje, jie nežino, ar gaus finansavimą, tačiau metai iš metų tas projektas vyksta. Ar nematote, kad galėtų būti koks nors vertinimas ilgesnio laiko, kad tas renginys arba ta priemonė bus išleidžiama kasmet, nes taip susiklostė tradicija ir kasmet tas renginys vyksta? Ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju. Aš galbūt šiek tiek paaiškinsiu. Šis įstatymo projektas yra tiesiog daugiau techninio pobūdžio, tai yra laikinai pagerinti ekspertų darbą, kad iš tikrųjų taryba veiktų visu pajėgumu, nes apkrovos yra neadekvačiai didelės, o lėšos, skirtos paraiškoms vertinti, tikrai labai nedidelės ir tai negali užtikrinti pačių geriausių meno ir kultūros ekspertų dalyvavimo ekspertiniame vertinime.
Dėl ilgalaikio finansavimo gerų, kokybiškų projektų. Kaip žinoma, jau yra tokia nuostata, kad išties turi būti strateginis mąstymas ir ilgalaikis finansavimas. Kaip žinoma, kiekvienais metais yra peržiūrimos gairės. Tos gairės nemažai koreguojamos. Kaip tik šiuo metu, kaip tik šiandien turėjome susitikimą su Kultūros taryba. Iš tikrųjų peržiūrimos gairės, bus iš esmės pakeistas matymas, kaip sustiprinti finansavimo stabilumą ir iš tikrųjų atliepti strateginius lūkesčius.
Kultūros tarybos įstatymas ir Kultūros rėmimo fondo įstatymas tikrai bus koreguojami sykiu su tuo kompleksiniu dideliu įstatymu, kuris rengiamas rudeniui. Tai yra Kultūros politikos pagrindų įstatymas. Aš manau, kad bus daug įdomių įžvalgų, pastabų, į kurias tikrai atsižvelgsime, ir bus labai daug diskusijų. Ačiū, kad pagalvojote apie tai.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Sysas. Jo nėra salėje. J. Olekas. Jo taip pat nėra. V. Juozapaitis. Yra ir klausia. Ruošiasi P. Urbšys.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau pasitikslinti. Jūs sakėte, kaip žinoma, rudenį pradės darbą dešimt regioninių kultūros tarybų (ar kaip jos pavadintos), kurias administruos Kultūros taryba. Jūs turbūt suprantate ir žinote, kad tuo tikslu reikia keisti įstatymo pataisas, teikti, kad bent jau rudenį pradėtų veikti. Ar jau yra rengiamos tos pataisos, ar jos ateis su kitu kokiu nors projektu ar paketu, tiesiog gali pritrūkti laiko jas įteisinti? Ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą, ačiū, kad rūpinatės. Tikrai įstatymo keisti nereikia, dėl to jau diskutuota ir iš principo laukiama paskutinių pastabų kultūros bendruomenės, suinteresuotų institucijų ir asociacijų. Išties jau pradedama dirbti ta linkme. Tikrai patikinu jus, šaukimas nauju formatu rudenį įvyks, todėl galbūt pirmieji vaisiai, kuriuos mes ragausime, t. y. regioniniai projektai, bus finansuojami, jau kitų metų sausio mėnesį konkrečiai bus pervedamos lėšos projektams, kurie laimės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Šiuo metu įstatyme galioja nuostata, kad fondas reglamentuoja lėšų skyrimo kultūrai ir menui administravimą. Antra nuostata yra ta, kad fondo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Jūs dabar siūlote išbraukti tą nuostatą, kad fondas atsakingas už lėšų skyrimo kultūrai ir menui administravimą, ir siūlote išbraukti, kad fondo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Gal galėtumėte pagrįsti, kodėl jūs braukiate tas nuostatas?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Ačiū už klausimą. Tikrai pagrįstas klausimas. Kaip žinoma, Kultūros rėmimo fondas nėra juridinis asmuo, nėra įprastinis kapitalo fondas. Tai daugiau yra Kultūros ministerijos programa, administruojama programa, ir tas juridinis asmuo yra Lietuvos kultūros taryba. Tame įstatyme numatyti absoliučiai visi reikalingi teisės aktai, kurie įtvirtina įvairias nuostatas. Taigi dubliuoti to tikrai nereikia. Ir nėra tokių nuostatų, kurių nebūtų Lietuvos kultūros tarybos įstatyme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimus. O dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Ministre, galite atsisėsti. M. Majauskas – už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kviečiu kolegas palaikyti įstatymo projektą po pateikimo, bent jau po pateikimo stadijos, ir pasikalbėti apie tai, kaip didesnis dėmesys ekspertiniam vertinimui leis ministerijai suformuoti labai aiškius rodiklius, pagal kuriuos gerbiamoji ministrė ir jos komanda galėtų vertinti, kaip iš tikrųjų išleidžiamos lėšos kultūros srityje. Dažnai skaičiuojame tik pagal tai, kiek pinigų išleidžiame, daug ar mažai, bet labai trūksta tokio realaus, ekspertinio monitoringo ir vertinimo, tai koks rezultatas išleidus tas lėšas pasiektas. Man atrodo, labai svarbu pritarti šiam žingsniui pirmoje stadijoje ir pasikalbėti apie aiškius rodiklius, apie aiškų monitoringą, rezultatų vertinimą, kaip tie pinigai išleidžiami, kokie rezultatai dėl jų pasiekti ir kur toliau turėtų tie pinigai keliauti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori kalbėti J. Olekas, bet jo nėra salėje. Prašom balsuoti dėl pateikto įstatymo projekto.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 54, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Leiskite paskirti ir pasiūlyti, kad kaip pagrindinis būtų Kultūros komitetas, o papildomas nėra numatomas. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Galime pritarti? Galime.
Gerbiami kolegos, kaip ir tarėmės, rytinį posėdį baigiame. Registruojatės? Registruojamės.
Manęs prašė pagarsinti, kad diskusija aktualiais moterų teisių klausimais vyksta Konstitucijos salėje dabar, po rytinio plenarinio posėdžio pabaigos.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Ačiū. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.