1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2021-11-23
|
3
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams,
teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams,
atkreipiame dėmesį, kad Teisės departamentas laikosi 2021 m. spalio 18 d.
pateiktos išvados, jog įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos
Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir
komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūlomos
nuostatos „Kai darbuotojų atstovų nėra, darbuotojai apie nustatomą ar
keičiamą darbo apmokėjimo sistemą turi būti informuojami tiesiogiai arba
visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime“ reikėtų atsisakyti.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 169 straipsnio 1
dalį, darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta,
kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau
darbuotojų (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį). Pagal 2016 m.
rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo,
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.XII-2603 6 straipsnio 10 dalį,
darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso
įsigaliojimo dieną yra dvidešimt ir daugiau, per šešis mėnesius nuo
Darbo kodekso įsigaliojimo dienos (įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.) įsakymu
turėjo sudaryti darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje
nustatyta tvarka. Pagal Darbo kodekso 177 straipsnio 1 dalį, jeigu
darbdavio darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dvidešimt, darbuotojų
atstovavimo teises gali įgyvendinti jų išrinktas darbuotojų patikėtinis,
todėl įstatymo projekte siūloma nustatyti teisinė padėtis „Kai darbuotojų
atstovų nėra <…>”, nustatyto teisinio reguliavimo kontekste negalima.
Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis
reguliavimas nepriimtinas ir dėl to, kad pagal Darbo kodekso 165
straipsnio 4 dalį, darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis yra darbuotojams
atstovaujantys organai informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo
procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio
sprendimų priėmimą. Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį
reguliavimą, kuris preziumuoja, kad darbuotojų atstovų nėra, būtų
įtvirtinta tik darbuotojų informavimo apie nustatomą ar keičiamą
darbo apmokėjimo sistemą tvarka, tačiau kitos informavimo,
konsultavimo ir dalyvavimo procedūros, kuriomis darbuotojai įtraukiami į
darbdavio sprendimų priėmimą, būtų nesureguliuotos, todėl negalėtų būti
įgyvendinamos Darbo kodekso 174 straipsnyje apibrėžtos darbo tarybos teisės,
kurios savo esme yra darbo tarybos ar darbuotojų patikėtinio atstovaujamų
darbuotojų teisės.
Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 203 straipsnio 2
dalį, informavimo ir konsultavimo teises darbuotojai gali įgyvendinti
tiesiogiai šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka, todėl darbuotojai gali
būti informuojami ir su jais gali būti konsultuojamasi tiesiogiai, tačiau
tokiu atveju turi būti laikomasi Darbo kodekse nustatytos tvarkos, todėl,
esant reikalui, turėtų būti keičiamos atitinkamos Darbo kodekso normos.
|
Pritarti.
|
Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti
taip:
„3
straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje
sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbdavys privalo nustatyti
darbo apmokėjimo sistemą ir padaryti ją prieinamą visiems darbuotojams
susipažinti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato
jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo
sistemą. Prieš nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti
įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos
Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Kai darbuotojų atstovų
nėra, darbuotojai apie nustatomą ar keičiamą darbo apmokėjimo sistemą turi
būti informuojami tiesiogiai arba visuotiniame darbdavio darbuotojų
susirinkime.“
|