2017-03-27

PASIŪLYMAI LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO

NR. I-1491 PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTUI NR. XIIP-3750(4)

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	28	1, 2		Argumentai: Siūlymas yra grindžiamas siekiu užtikrinti įstatymo 28 straipsnio suderinamumą su viešųjų pirkimų principais ir tikslais, o taip pat – ES Direktyvos 2014/24/ES tekstu ir siekiais, o svarbiausia, kad būtų išvengiama nepagrįstų ir šiuo metu įstatymo projekto rengėjų nevertintų didelio masto viešojo sektoriaus subjektų išlaidų bei kliūčių tinkamai įgyvendinti infrastruktūros projektus, efektyviai panaudoti Europos Sąjungos investicijas. 2014/24/ES Direktyvos Preambulės 8–9 dalyse teigiama, kad, atsižvelgiant į viešojo darbų pirkimo sutarčių įvairovę, perkančiosios organizacijos turėtų numatyti galimybę skirti darbų projektavimo ir atlikimo  sutartis tiek atskirai, tiek kartu. Šia direktyva nesiekiama nustatyti, kada sutartys turi būti skiriamos atskirai, kada kartu. Šiuo metu įstatymo projektu siūloma imperatyviai nurodyti, kad viešųjų pirkimų objektas privalomai turi būti skaidomas į dalis ir ypač kalbant apie darbų ir projektavimo paslaugų išskyrimą: projekto įgyvendinimas taps priklausomas nuo pavienių ir atskirų pirkimų įvykdymo. Kilus teisminiams ginčams, ypač vertinant riziką dėl naujai priimto įstatymo neapibrėžtų klausimų ir būsimos naujų teismų praktikos, tikėtina, kad bent dalis tokių pirkimų, kurie vyks suskaidžius jį į dalis, turės būti vykdomi pakartotinai ar užsitęs. Tai neišvengiamai lems, jog dalis ES investicijomis finansuojamų projektų nebus laiku įgyvendinti, o paramos gavėjai privalės grąžinti gautą finansavimą. Įstatymo projekto siūlymą priimti 28 straipsnio 1 dalies formuluotę yra paneigiama tarptautinė praktika dėl statybos projektų sutarčių (FIDIC). Pažymėtina, kad sudėtingų projektų atveju suskaidžius projektą/darbus į dalis, taps neišvengiamai būtina perkančiosioms organizacijoms pirkti projekto valdymo paslaugas, t. y. pirkti specialistų paslaugas, kurie turėtų valdyti atskirus rangovus ir užtikrinti jų veiksmų ir vykdomų darbų suderinamumą. Tokios paslaugos gali kainuoti iki 10 proc. projekto vertės. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalį: „28 straipsnis. Pirkimo objekto skaidymas į dalis 1. Tarptautiniai pirkimai, o kai perkami darbai ir projektavimo paslaugos, – ir supaprastinti pirkimai,  privalo (kiti supaprastinti ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimai – gali) būti atliekami skaidant pirkimo objektą į dalis, Vykdant pirkimus, perkančiosios organizacijos, siekdamos užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, priima sprendimus dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu Priėmus sprendimą dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką  netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas  pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis.“
2.	49	1, 4		Argumentai: Viešųjų pirkimų praktika rodo, kad dalyviai siekia remtis kitų asmenų patirtimi net ir tais atvejais, kai pagal viešojo pirkimo sutartį šie asmenys nevykdys jokių įsipareigojimų. Tai skatina nesąžiningų tiekėjų, kurie jau bankrutavo ar įtraukti į juoduosius sąrašus, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Todėl įstatymo projekte turi būti numatyti papildomi saugikliai. Ypač, kai pateikus geriausią pasiūlymą darbų vykdymas perduodamas kitiems pirkime dalyvavusiems dalyviams, turėtų būti ribojama galimybė keisti subrangovus, kurių pajėgumais remiamasi, ypač tais atvejais, kai žinomai jie neatitiko sąlygose nustatytų reikalavimų jau pasiūlymo pateikimo metu.  Pasiūlymai: 1. Pakeisti įstatymo projekto 49 straipsnio 1 dalį: „49 straipsnis. Rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais 1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Tiekėjas negali remtis tais kito ūkio subjekto pajėgumais ir kvalifikacija, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai atskirti ir perduoti kitiems asmenims.“ 2. Pakeisti įstatymo projekto 49 straipsnio 4 dalį: „4. Perkančioji organizacija pagal šio įstatymo 50 ir 51 straipsnių nuostatas patikrina, ar ūkio subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis tiekėjas, tenkina jiems keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų. Jeigu ūkio subjektas netenkina jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną pagal šio įstatymo 46 straipsnį nustatytą pašalinimo pagrindą, perkančioji organizacija turi pareikalauti per jos nustatytą terminą pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu. Nustačius, kad ūkio subjektas neatitiko keliamų reikalavimų paraiškos ar pasiūlymo pateikimo metu, perkančioji organizacija sprendžia dėl melagingos informacijos teikimo.“
3.	55	1	1	Argumentai: Svarbiu naujojo viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, kuriuo įgyvendinamos ES 2014/24/ES ir 2014/25/ES direktyvos, aspektu yra siekis į viešųjų pirkimų procedūras įtraukti socialinės ir darbo teisės reikalavimus (ES direktyvos 2014/24/ES preambulės 37 p.) bei tokiu būdu skatinti socialiai atsakingų tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Šiuo metu Įstatymo projekte pasigendama efektyvių priemonių, kurios skatintų sąžiningą ir skaidrią atlyginimų ir mokesčių mokėjimo politiką vykdančių tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Siūloma įstatymo formuluotė užtikrins šių tikslų pasiekimą ir visais atvejais teiks prioritetą skaidriai atlyginimus darbuotojams ir mokesčius biudžetui mokantiems tiekėjams. Tokiu būdu dalis viešojo sektoriaus išlaidų grįš į valstybės biudžetą mokesčių forma, o taip pat prisidės prie sąlygų darbuotojams gerinimo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą: „55 straipsnis. Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas 1. Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas (pavyzdžiui, taikant šį kriterijų gali būti vertinama, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį);. Vykdant darbų pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus, perkančiosios organizacijos, nustatydamos pasiūlymų vertinimo kriterijus ir parinkdamos ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, privalo atsižvelgti į tai, kiek tiekėjo mokamas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį;“
4.	57	2	4	Argumentai: Neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu. Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką perkančiosios organizacijos tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atvejais pirkimo dokumentuose, remdamosi objektyviais ir nediskriminuojamais kriterijais, gali apsibrėžti savo neįprastai mažos kainos sampratą (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas sujungtose bylose Impresa Lombardini ir Mantovani, C-285/99 ir 286/99). Taigi perkančiosios organizacijos, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų, turi teisę spręsti, kaip vertins neįprastai mažos kainos pasiūlymus. Manytina, kad tikslinga įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuria siekiama vertinti socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi, papildomai detalizuoti apibrėžiant teisę perkančiajai organizacijai spręsti dėl pasiūlymo atmetimo, jei darbuotojams, atsakingiems už sutarčių vykdymą yra mokamas tik, pavyzdžiui, minimalus darbo užmokestis ar kyla kitų įtarimų dėl neskaidrios ir rinkos sąlygų neatitinkančios atlyginimų mokėjimo praktikos. Siūlytina įtvirtinti galimybes atmesti pasiūlymus, jei pasiūloma neįpratai maža kaina, o pirkimo sutartį vykdysiantiems pagrindiniams darbuotojams mokamas mažesnis nei įprastinis/vidutinis tokios kvalifikacijos ir srities darbuotojams mokamas atlyginimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 57 straipsnio 2 dalies 4 punktą: „57 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina 2. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįsti, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į: <...> 4) šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 88 straipsnio nuostatas;. Perkančioji organizacija, turi teisę spręsti, jog tiekėjas nepagrindė pasiūlytos kainos pagrįstumo, jei pirkimo sutartį vykdysiantiems pagrindiniams darbuotojams mokamas mažesnis nei vidutinis tos srities ir kvalifikacijos specialistams mokamas atlyginimas ir tiekėjas nepateikia patikimų įrodymų dėl kainos pagrįstumo šių kaštų atžvilgiu;“
5.	89	1	1	Argumentai: Atsižvelgiant į FIDIC sutarčių vykdymo praktiką, Viešųjų pirkimų tarnybos administracinę praktiką ir gerosios praktikos pavyzdžius, siūlytina numatyti, jog tais atvejais, kai sutartyje yra aiškiai apibrėžtos aplinkybės sprendimams dėl pakeitimų priimti, o taip pat, esant apibrėžtai procedūrinei sprendimų priėmimo tvarkai, pakeitimų įforminimo sąlygoms, tai būtų laikoma aiškiai numatytu pagrindu pakeitimui sudaryti įstatymo projekto 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Viešųjų pirkimų sutarties keitimo ribojimu yra siekiama užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą: „89 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jų galiojimo laikotarpiu 1. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra bent vienas iš šių atvejų: 1) kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Taip pat, laikoma, kad pakeitimas numatytas aiškiai, kai taikomos Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos patvirtintos standartinės sutarčių sąlygos (FIDIC) dėl pakeitimų. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis;“

Teikia

Seimo narys                                                                                                               Artūras Skardžius