LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR. I-1562 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-773

 

2022-01-05  Nr. 109-P-1

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Matas Maldeikis, Andrius Palionis, Simonas Gentvilas, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-08-25

 

 

 

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.         Projekto 1 straipsniu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 91 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Neišvengiama žala nelaikoma sunkius padarinius sukėlusi nepageidaujama reakcija į vakciną, kuomet ta vakcina sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių arba ta vakcina pagal jos preparato charakteristikų santrauką yra skirta vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio  ekstremali situacija ir (ar) karantinas”. Vertinant tokį naują reglamentavimą dėl vakcinos sukeltos žalos sveikatai atlyginimo, pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, vakcinų sukeltų sunkių padarinių atveju taikomos tos pačios žalos atlyginimo taisyklės, kaip ir visų kitų vaistų atveju, t. y. žala neatlyginama, kai vakcina vartojama laikantis šios vakcinos charakteristikų santraukoje nurodytų sąlygų ir liga ar sveikatos sutrikimas atsiranda dėl jų farmakologinių savybių. Žmogus, prieš priimdamas sprendimą vakcinuotis, taip pat kaip ir prieš priimdamas sprendimą vartoti bet kokius vaistinius preparatus, įvertina visus galimus šalutinius poveikius, ir sutinka, kad invazinės procedūros metu jam ši vakcina būtų suleista. Analogiškai ir prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą, o dėl šios informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje. Taigi, pagal bendruosius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principus, asmenys dėl vakcinų, kurios paprastai nėra privalomos, patys duoda sutikimą, o dėl nepageidaujamo vakcinų poveikio dėl žalos atlyginimo galima kreiptis, jei nutiko charakteristikų santraukoje nenurodytos nepageidaujamos reakcijos.

Tačiau tuo atveju, jeigu nustatomas toks reguliavimas, pagal kurį asmuo (pvz., dirbantis pagal tam tikrą specialybę) yra privalomai verčiamas vakcinuotis, kai įtvirtinama, kad nevakcinuoti asmenys gali atsidurti tam tikroje blogesnėje palyginti su vakcinuotais asmenimis padėtyje, kai nevakcinuotiems asmenims nustatoma kokia nors papildoma finansinė našta ar papildomos pareigos, ribojamos galimybės; kitaip sakant, tuo atveju, kai vakcinavimu yra labiau suinteresuota pati valstybė, o ne pats asmuo, svarstytina ar valstybė neturėtų prisiimti įsipareigojimų asmenims, kurių savanoriško sprendimo vakcinuotis galimybė yra iš esmės apribota, atlyginti jų sveikatai galimai dėl vakcinos padarytą žalą.

Pritarti.

BFK siūlo pritarti Vyriausybės teikiamiems pasiūlymams dėl projekto tobulinimo.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-08-25

 

 

 

2.         Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Šis įstatymas taikomas ir žalos, atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo, atlyginimui”. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 91 dalis papildoma nuostata, kurioje nurodoma kokiais atvejais ir kurie padariniai paciento sveikatai nėra laikomi neišvengiama žala. Projekto 2 straipsnio 2 dalis gali būti aiškinama taip, kad visa projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 91 dalis, įskaitant ir naują nuostatą, būtų taikoma atlyginti pacientų sveikatai padarytai žalai, kuri atsirado iki įstatymo įsigaliojimo. Todėl kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Siekiant teisinio aiškumo, konkretumo bei projekto nuostatų atitikties projekto tikslams, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 dalies nereikėtų patikslinti, detalizuojant, kuri keičiamo įstatymo 2 straipsnio 91 dalies nuostata būtų taikoma atlyginti pacientų patirtai žalai, atsiradusiai iki įstatymo įsigaliojimo. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūlytume minėtą nuostatą pildyti derinant ją su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą. Atsižvelgiant į tai, projekte reiktų aiškiai nurodyti galimo kreipimosi dėl žalos atlyginimo terminą, jį siejant arba su šio įstatymo įsigaliojimu, arba momentu, kai jis  sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą. Pastaruoju atveju turėtų būti užtikrintas protingas ir pagrįstas laiko tarpas po įstatymo įsigaliojimo, įgalinantis nukentėjusįjį pacientą ar kitą asmenį apginti savo teises.

Pritarti.

BFK siūlo pritarti Vyriausybės teikiamiems pasiūlymams dėl projekto tobulinimo.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-08-25

 

 

 

3.         Vertinant projekto 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad šis įstatymas taikomas ir žalos, atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo, atlyginimui, kelia abejonių praktinis nuostatos taikymas dėl jos neapibrėžtumo. Pažymėtina, kad siūlomos įstatyminės nuostatos dalies dėl vakcinos, skirtos vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio  ekstremali situacija ir (ar) karantinas, sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikymas būtų pakankamai aiškus, nes tokia vakcina buvo pradėta skiepyti prieš nepilnus metus. Tačiau įstatyminės nuostatos dalies dėl vakcinos, kuomet ta vakcina sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių sveikatai, padarytos žalos atlyginimo taikymo apimtis atgaline tvarka yra visiškai neaiški. Šiuo atveju turbūt reikėtų vadovautis bendruoju ieškinio senaties terminu, nustatytu Civilinio kodekso 1.125 straipsnyje, numatančiu, kad  sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, ir aukščiau minėta keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad pacientas ar kitas jį atstovaujantis asmuo turi kreiptis į Komisiją ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata dėl įstatymo taikymo atgaline tvarka turėtų būti aiškiau atskleista.

Pritarti.

BFK siūlo pritarti Vyriausybės teikiamiems pasiūlymams dėl projekto tobulinimo.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-08-25

 

 

 

4.    Projekto 2 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio turinio, nes šio straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo įsigaliojimą, o 2 dalyje – jo taikymą. Todėl projekto 2 straipsnio pavadinimą reikia atitinkamai papildyti. Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Vyriausybė bei Sveikatos apsaugos ministerija turės koreguoti poįstatyminius teisės aktus, apibrėžiančius žalos pacientui atlyginimą“. Taigi įstatymui įgyvendinti turės būti priimti atitinkami poįstatyminiai teisės aktai. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų pasiūlyta Vyriausybei ir sveikatos apsaugos ministrui iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pastaroji straipsnio dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl atitinkama išlyga dėl naujos projekto 2 straipsnio struktūrinės dalies įsigaliojimo turėtų būti numatyta projekto 2 straipsnio 1 dalyje.

Spręsti pagrindiniame komitete.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-08-25

 

 

 

5.         Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad žala pacientui atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų. Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą įstatymas būtų taikomas ir žalos, atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo, atlyginimui. Taigi, priėmus įstatymą, galimai žymiai padidėtų išmokos iš minėtos sąskaitos. Nėra aišku, ar įstatymo įgyvendinimui nereikėtų skirti papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kiek konkrečiai lėšų pareikalautų jo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei į tai, kad Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

Pritarti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2021-12-15 d. nutarimas Nr. 1068

6.

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2021-09-16

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-773 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime

Atsižvelgti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

Vilius Kriaučiūnas,

2021-12-21

 

 

 

Siūlau:

1. Nustatyti, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) išnagrinėtų paraiškas kompensacijai ir nustatytų, kiek žymi yra žalos nuo pandeminės vakcinos patyrusio asmens žala, nenustatant a priori kriterijų (pvz. hospitalizacijos fakto), kaip siūlo Vyriausybė. Komisija turėtų įvertinti paraišką kompensacijai gauti remiantis asmens sveikatos istorija bei išdėstytais pareiškėjo argumentais apie patirtą žalą. Šiame kontekste ypač svarbu paminėti, kad dalis sveikatos priežiūros specialistų itin atmestinai žiūri į žalą nuo pandeminių vakcinų patyrusius asmenis.

2. Atsižvelgiant į neturtinę žalą, kurią patiria asmenys, negalintys pasiskiepyti (kančia dėl patirtos žalos, apribota prieiga prie daugumos paslaugų, patiriamas mobingas viešojoje erdvėje bei darbo vietoje, pati sukeliama žala savaime), Sveikatos reikalų komitetui prašyti Žmogaus teisių komiteto išvados Seimo statuto  147 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka bei surengti bendrus Sveikatos reikalų komiteto ir Žmogaus teisių komiteto klausymus dėl įstatymo projekto Seimo statuto  54 straipsnio nustatyta tvarka.

3. Atsižvelgiant į ypač retai pasitaikančius stiprius ir ilgalaikius nepageidaujamus pandeminių vakcinų poveikius (remiantis VVKT statistika, Lietuvoje fiksuoti vos 402 sunkūs įtariami nepageidaujami pandeminės vakcinos poveikio atvejai, žmonių, patyrusių šiuos poveikius – dar mažiau. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pritarti įstatymo projektui bei nurodyti, kad visapusiškas įstatymo projekto tikslo įgyvendinimas valstybės biudžetui nesukurtų reikšmingos finansinės įtampos/naštos.

4. Potencialiai atgrasyti žalos dėl pandeminės vakcinos nepatyrusius melagius ir provokatorius, svarstytina galimybė nustatyti, kad paraišką kompensacijai gauti teikiantis asmuo privalo susimokėti simbolinę pinigų sumą, pavyzdžiui 30 Eur). Panaši praktika taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Spręsti pagrindiniame komitete.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasta bos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2021-12-15 d. nutarimas

Nr. 1068

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr.  SV-S-247 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pritarti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-773 (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti tobulinti Projektą atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Siekiant, kad vakcinų, skirtų vakcinuoti nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas (toliau – pandeminės vakcinos), sukeltos žalos atlyginimas nebūtų laikomas valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį, t. y. kad valstybė neprisiimtų išlaidų, kurias įprastomis rinkos sąlygomis turėtų dengti vakcinų gamintojai, Projekte turėtų būti nustatyta, kad pandeminių vakcinų sukelta žala paciento sveikatai atlyginama tik tada, jei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.292 straipsniu, jos neprivalo atlyginti vakcinos gamintojas, t. y. atlyginama tik kokybiškų pandeminių vakcinų sukelta žala paciento sveikatai;

2. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Pacientų įstatymas) 24 straipsnio 6 dalį paciento sveikatai padaryta žala atlyginama, kai ji padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. kai ji padaryta dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos (įstaigos darbuotojo) veiksmų ar neveikimo, išskyrus, jei žala yra neišvengiama. Pandeminių vakcinų sukelta žala pacientų sveikatai (t. y. sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos) – tai žala, kilusi dėl vakcinų farmakologinių savybių, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos nepažeidė vakcinų laikymo, skyrimo ir kitų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai:

2.1. pandeminių vakcinų sukeltos žalos paciento sveikatai atlyginimas neturi  civilinės atsakomybės požymių (sunkius padarinius sukėlusi nepageidaujama reakcija į pandeminę vakciną nėra susijusi su kitų asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, dėl kurių kiltų žala pandemine vakcina pasiskiepijusio asmens sveikatai), todėl Projekte siūloma nustatyti, kad šis žalos atlyginimas yra kompensacija – valstybės įsipareigojimas atlyginti Pacientų įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio turtinę ir neturtinę žalą, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimai dėl pandeminių vakcinų sukeltos žalos kompensacijos skundžiami ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui;

2.2. žalos atlyginimas iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų lėšų, t. y. Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti (toliau – sąskaita), būtų  nepagrįstas ir neteisingas.

Įvertinus tai, kad skiepijimas pandeminėmis vakcinomis, kaip priemonė užkirsti kelią užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, plitimui, yra skatinamas valstybės, siūloma Projekte nustatyti, kad pandeminių vakcinų sukelta žala atlyginama, tik jei ji patirta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu, o žalos atlyginimas išmokamas iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai numatytų valstybės biudžeto lėšų;

2.3. atsižvelgiant į šio nutarimo 2.1–2.2 papunkčiuose pateiktus pasiūlymus ir 5 punkte nurodytas priežastis, turėtų būti keičiama ne Pacientų įstatymo 2 straipsnio 91 dalis, o:

2.3.1. keičiamas Pacientų įstatymo 24 straipsnio pavadinimas, jį išdėstant taip:

„24 straipsnis. Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės), išskyrus šio Įstatymo 241 straipsnyje nurodytą žalą, atlyginimas“.

2.3.2. Pacientų įstatymas papildomas 241 straipsniu, reguliuojančiu pandeminių vakcinų sukeltos žalos atlyginimą, jį išdėstant taip:

„241 straipsnis. Vakcinų sukeltos žalos (turtinės ir neturtinės) paciento sveikatai kompensavimas  

1. Pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, norėdamas, kad jam būtų kompensuota žala, kilusi dėl sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu pasiskiepijus Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nurodyta vakcina (toliau – vakcinų sukelta žala), ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie vakcinų sukeltą žalą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją su rašytiniu prašymu dėl vakcinų sukeltos žalos kompensavimo (toliau – kompensacija). Komisija prašymus dėl kompensacijos nagrinėja neatlygintinai.

2. Prašymų dėl kompensacijos pateikimui ir nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio 2–7 dalys.

3. Kompensacija mokama, jeigu Komisija nustato, kad žala paciento sveikatai yra vakcinų sukelta žala ir vakcinų sukeltos žalos atlyginimui netaikomos Civilinio kodekso 6.292 straipsnio nuostatos.

4. Komisijos sprendime nurodyto dydžio žalos atlyginimą per 30 dienų po Komisijos sprendimo priėmimo dienos išmoka Sveikatos apsaugos ministerija iš jai skirtų valstybės biudžeto lėšų.“

2.3.3. Pacientų įstatymo 25 straipsnis papildomas 4 dalimi, ją išdėstant taip:

„4. Komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą dėl kompensacijos, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra Komisija.“

3. Priėmus Pacientų įstatymą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020  m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, taip pat sveikatos apsaugos ministro įsakymus, susijusius su Komisijos veikla, todėl siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2022  m. vasario 1 d. Atitinkamai Projekto 2 straipsnis papildytinas pavedimu Vyriausybei ir sveikatos apsaugos ministrui iki 2022 m. sausio 31 d. priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, turėtų būti nustatyta, nuo kada skaičiuojamas 3 metų terminas kreiptis dėl pandeminių vakcinų padarytos žalos atlyginimo, kai ji padaryta iki Projekto (įstatymo) įsigaliojimo. Siūlytina nustatyti, kad šis terminas skaičiuojamas nuo įstatymo įsigaliojimo ir Projekto 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Šis Įstatymas taikomas ir kompensacijoms dėl žalos, kilusios iki šio Įstatymo įsigaliojimo dėl sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu pasiskiepijus Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nurodyta vakcina. Šioje dalyje nurodytu atveju 3 metų terminas kreiptis dėl kompensacijos skaičiuojamas nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.“

5. Šiuo metu nėra aplinkybių, lemiančių būtinybę atlyginti žalą, kurią lemia sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos į vakcinas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-955 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“ (toliau – kalendorinė vakcina):

5.1. dėl užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepytis skirtos kalendorinės vakcinos, nėra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ar karantinas. Sergamumas šiomis ligomis nėra didelis, palyginti su sergamumu COVID-19 liga (koronavisuro infekcija), dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija (Lietuvos statistikos departamento 2021 m. gruodžio 9  d. paskelbtais duomenimis, 14 dienų sergamumo COVID-19 liga (koronavisuro infekcija) rodiklis Lietuvos Respublikoje siekia 846,4 atvejus 100 000 gyventojų).

Sergamumas kai kuriomis infekcinėmis ligomis 2010–2020 m. (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, VU ligoninės Santaros klinikų duomenys, prieiga https://hi.lt/php/sr1.php?dat_file=serg1.txt)

 

5.2. skiepijimosi kalendorinėmis vakcinomis aprėptis yra pakankamai didelė. Higienos instituto duomenimis, 2020 m. jomis buvo pasiskiepiję nuo 90,1 iki 95,8 proc. (išskyrus 4 vakcinas, į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktas po 2016  m., – šiomis vakcinomis paskiepyta nuo 66,8 iki 83,4 proc.) vaikų.

Pritarti.

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:

Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus.

7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                               Mykolas Majauskas                                                                 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė