LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 233
STENOGRAMA
2018 m. lapkričio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. Kviečiu kolegas registruotis.
Ačiū, kolegos. Užsiregistravo 90 Seimo narių.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mykolui Majauskui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2860 (pateikimo tęsinys)
Tęsiame popietinę darbotvarkę. Iš popietinės darbotvarkės liko nebaigtas vienas klausimas. (Balsai salėje) Iš rytinės, atsiprašau. Iš rytinės darbotvarkės liko nesvarstytas 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mykolui Majauskui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2860. Gerbiami kolegos, buvo prašymas baigti klausinėti. Kviečiu iniciatorių S. Jakeliūną užimti tribūną. Klausia A. Salamakinas. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, aš neklausiu apie jūsų tuos teiginius, kuriuos jūs čia surašėte, jūs čia rašote, kad piktnaudžiavo teise, pažeidė etiką, nors man atrodo, kad jau turime suprasti, kad ar pažeidė etiką sprendžia Etikos ir procedūrų komisija, bet nei jūs, nei tie iniciatoriai neturi teisės spręsti. Mat jį bala! Man daugiau rūpi iniciatyvą palaikiusių sąrašas ir tolesni veiksmai. Jūs esate pirmas, tarsi ir lyderis šito sąrašo, Seimo Pirmininkas – paskutinis, na, nesakau, kad tai yra simboliška, kad paskutinis, bet gaila, kad Pirmininkas užsiima tokiais dalykais. Nesuprato, kad jis yra visų Seimo narių Pirmininkas, o ne tik valdančiosios daugumos. Bet dažniausiai būna taip, kad lyderis yra ir apkaltos komisijos pirmininkas. Žinant jūsų užimtumą (ir dar tyrimus atliekate), ar jūs nesutiktumėte pirmininko kėdę užleisti vienam iš iniciatyvą palaikiusių ir labiausiai patyrusių moterų ir vyrų santykiuose P. Gražuliui? Jis labai tiktų tos komisijos pirmininku, nes jo patirtis šioje srityje yra…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A. SALAMAKINAS (LSDPF). …didžiausia. O socdemai pasiryžę net savo kvotą atiduoti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolega, prašau atsakyti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). …savo atstovus į komisiją, taip pat ir mišri frakcija, tai delegatai, atstovai, kandidatai ir nuspręs, kas pirmininkaus. Gali būti P. Gražulis, gali būti dar kas nors. Galite ir jūs, jeigu sutiksite, dalyvauti šioje komisijoje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausia R. Šarknickas. Prašau, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Patraukime į šoną politiką, ambicijas, partijų skirtumus ir palikime žmogiškuosius išteklius, klaidas ir sėkmes. Padaryta didelė taktinė klaida apsaugant save. Jeigu Seimo narys būtų padavęs prokuratūrai žurnalistę I. Makaraitytę, tada 100 % aš tikėčiau, kad Mykolas yra teisus. Bet jis pasirinko silpnąją grandį, nes politiškai nenaudinga patraukti atsakomybėn žurnalistę. Juk ne merginos paviešino per televiziją, o žurnalistė jas, tad ji ir turėtų turėti atsakomybę pagal logiką. Šiuo atveju buvo akivaizdus susidorojimas su neturinčiais užnugario valstybėje žmonėmis. Būkime visi užnugaris silpniesiems, pažeidžiamiesiems žmonėms.
PIRMININKAS. Kolega, klauskite. Laikas!
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl tokios paviešintos informacijos nė vienas žurnalistas nerizikuotų savo profesija. Klausimas, kaip apsaugoti jas, kad ateitų kalbėti, nes girdėjau, kad tos ketinimas lyg ir būtų. Ar jos išdrįstų? Nes jos ruošiasi išdrįsti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolegos, noriu dar kartą… Klausti – minutė. Labai prašau operatyviau orientuotis. Klausti – minutė. Prašau atsakyti, gerbiamas Stasy.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Vienas iš veiksnių tam, kad paskatintume merginas kalbėti ir liudyti, yra šito Seimo sprendimas pradėti – sukurti, sudaryti apkaltos komisiją, tada ta tikimybė padidėja. Jeigu to nebus, labai tikėtina, kad merginos daugiau nešnekės, nes, kaip minėjau, už M. Majausko dabar stovi visa partija, jos lyderiai ir, be abejo, visi bijos liudyti, kalbėti, nes tai yra sunkiai įrodomi dalykai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, nereplikuokite iš vietos, būkite geri. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš matau, kad šita frakcija turi problemų su etika taip pat. Tai yra įrodymas, ką jie dabar daro. O mano nuomonė yra tokia, jeigu mes pradėsime komisijos darbą, tada visuma faktų, liudijimų, aplinkybių ir pozicijų keitimo, yra tikėtina, gali būti įrodyta, kad tie įvykiai buvo, su visais kitais išvestiniais padariniais. Mes, be abejo, kviesime ir skatinsime merginas kalbėti.
PIRMININKAS. Kolegos, aš tik noriu paprašyti – iš vietos pamėginkime nereplikuoti. Aš suprantu, aš suprantu… Kolegos, labai prašau, jeigu ką, tai per mikrofoną arba klauskite. Būsiu dėkingas jums. Klausia A. Norkienė. Ruošiasi S. Jovaiša.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs susipažinote, mes kreipėmės, Seimo narės trijų frakcijų, į Seimo narius ir kaip jūs vertinate tą mūsų iniciatyvą? Dėkoju.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš tikrai sveikinu Seimo moteris, kurios netaiko arba galimai netaiko dvejopų standartų. Seimo moterų grupės, pažiūrėjau ir nustebau, tiek pirmininkė, tiek pavaduotojos yra iš opozicijos, kadangi opozicija mano, kad tai yra koks nors susidorojimas, tai aš dabar suprantu, kodėl Moterų grupės vardu pozicijos nėra išreikštos. Aš tikrai sveikinu ir dėkoju, kad moterys, kurios objektyviai žiūri į šitą procesą ir vertina faktų visumą, ir netaiko dvejopų standartų, ėmėsi iniciatyvos ir reagavo į šitą situaciją, kuri susiklostė po spalio 16 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. S. Jovaiša. Ruošiasi A. Sysas. Prašau, kolegos.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jūs, kaip finansininkas, tikrai turėtumėte pasižymėti tvirta logine grandine. Bet dabar pagal faktų visą savikainą jų tiesiog nėra, na, kur tas liudininkas?.. Jūs sakote partija kažką gins. Gynė ir K. Pūką, bet atėjo, šnekėjo, iš anksto viskas buvo aišku. Arba prokuroras ateitų, pateiktų kaltinimus, mes suprastume. Kaip dabar suprasti jūsų kaltinimus kai kuriems konservatorių nariams, kad jie pataria ar nepataria kreiptis M. Majauskui į Konstitucinį Teismą? Pagaliau paskutinis klausimas, ar jūs tikrai prisiimsite atsakomybę ir atsiprašysite M. Majausko, jeigu konstitucinis vertinimas bus niekinis, tiesiog jūs nerasite argumentų, dėl kurių M. Majauskui būtų pareikšta apkalta?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Keli klausimai. Atsakydamas į pirmąjį, dėl loginės sekos, visumos ir to vertinimo, noriu priminti, kad esu ne tik finansininkas, esu ir šiaip žmogus, logiškai mąstantis, ir mėgstu įvairius detektyvus, taip pat ir psichologinius detektyvus. Tai man buvo labai įdomu stebėti M. Majausko elgseną, pradedant nuo kovo 6 dienos. Man net nekilo jokių abejonių, kad jisai turėjo tų problemų, ir dabar bando įvairiais būdais jas dengti, taip pat ir hiperaktyvumu Seimo salėje, ir tai yra netiesioginis vienas iš įrodymų, viena iš menkų detalių. Aš turiu privilegijuotas galimybes, be abejo, kadangi komitete mes dirbame kartu, ten vyksta bendras darbas, tai aš matau jo elgseną ten pat ir matau elgseną viešojoje erdvėje, mačiau pozicijos keitimą ir vengimą dabar kažką komentuoti. Matau argumentus, kuriuos jis pateikia ir kuriuos jūsų kolegos pateikia viešojoje erdvėje ar čia, Seimo salėje, ir man tai yra akivaizdu. Man asmeniškai akivaizdu, bet, suprantama, tai reikia pateikti visiems, komisijai, taip pat ir Konstituciniam Teismui, jeigu bus toks sprendimas kreiptis į jį. Neužbėkime įvykiams už akių.
O dėl K. Pūko, kodėl jisai neturėjo paramos, tai palyginkite jūsų partiją ir tą, ko dalimi buvo ir galbūt iki šiol yra K. Pūkas. Tai yra, mano įsitikinimu, nepalyginami dalykai. K. Pūko užnugaris ir M. Majausko yra kaip diena ir naktis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl vedimo tvarkos – M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų yra labai gaila ir gėda šiek tiek klausytis šito asmeninių sąskaitų suvedinėjimo pono S. Jakeliūno lūpomis. Tačiau aš norėčiau frakcijos vardu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad įvertintų kolegos pasisakymus, tiek rytinio posėdžio metu, tiek šiandien, dabar pasakytus, apie tai, kad visa frakcija galimai dangstė kažkokį jo paties įsivaizduojamą nusikaltimą, kas yra šiaip jau Baudžiamojo kodekso terminai. Aš norėčiau, kad tas kreipimasis būtų užfiksuotas ir kad komisija įvertintų šiuos svaičiojimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kolege, būtų gerai, kad frakcijos vardu tokį kreipimąsi į Etikos ir procedūrų komisiją surašytumėte, tokiu atveju Etikos ir procedūrų komisija artimiausiame posėdyje jį išnagrinės.
Kolega A. Sysas. Ruošiasi K. Masiulis. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš nekvestionuoju, ką jūs čia darote, bet mano klausimas, ar neatidarote Pandoros skrynios ir ar nebus taip, kad bet kuris Seimo narys, kuris kreipsis dėl bet kokios asmeninės problemos – dėl įžeidimo ar dėl ko nors į prokuratūrą gindamas savo konstitucines teises… ar kiekvienu atveju nebus sudaroma komisija tokiu pat pagrindu, kad yra daromas spaudimas? Ačiū.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš manau, M. Majauskas, lygiai taip pat kaip ir kiti Seimo nariai, turi neproporcingai daugiau galimybių įrodyti savo teises ir kitomis priemonėmis, o ne kreipiantis į prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą, pakviečiant tada liudyti ir suteikiant specialiojo liudytojo teises galimai žmonėms, merginoms, kurios yra niekuo dėtos. Tai yra visiškai neproporcingi veiksmai, o turint omenyje anksčiau išvardintas aplinkybes, kad ir frakcijos čia dalyvavimas yra tiesioginis ar… tiesioginis, bet M. Majausko yra aiški ir tiesioginė atsakomybė. Aš manau, kad tai yra beprecedentis įvykis, kad eilinis arba neeilinis Seimo narys, šiuo atveju buvęs Savižudybių ir smurto komisijos pirmininkas, kuris gina arba privalo ginti visas merginas ir moteris, ir tą deklaravo, kreipiasi į prokuratūrą ir inicijuoja ikiteisminį tyrimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega K. Masiulis klausia. Prašom, Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš išklausiau jūsų pasisakymus ir esu, tiesą sakant, šokiruotas. Jeigu aš apkaltinčiau valstiečius, tarp jų ir jus, visus in corpore, kad jūs lobstate iš Agrokoncerno trąšų verslo, tai aš būčiau susipykęs su protu, pirmas dalykas; antras dalykas, tai būtų neetiška. Aš tuo nekaltinu, nes tai būtų absurdas. Jūs imate ir kaltinate mane ir visus kitus in corpore kolektyvinių nusikaltimų padarymu, o po to aiškinate, kaip mėgstate detektyvus ir koks esate logiškas. O aš noriu jums pasakyti: aš suprantu, kodėl G. Nausėda jūsų nepriėmė į darbą. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Čia buvo ne klausimas, o replika. Gerai, ačiū, kolegos. Ačiū pranešėjui. Gerbiami kolegos, motyvai už, prieš. Už – P. Gražulis. Prašom, kolega Petrai.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, gal būčiau ir nekalbėjęs, jei ne pono A. Salamakino replika. Noriu prisiminti ir iš tikro mūsų Seimas yra dvigubų standartų Seimas. Jau pristatinėjo pono K. Pūko situaciją. Man atrodo, tikrai galbūt vis dėlto pono M. Majausko atžvilgiu, kiek aš įsigilinęs, daugiau yra pažeidimų, ir moralinių, ir kitų. (Balsai salėje) Prisiminkime. O tu, pone, tu pasiėmęs studentę irgi tylėk! Taip, pone, studentę. Taip. (Šurmulys salėje)
Antras dalykas, prisiminkime G. Kildišienės klausimą, ką ji padarė. Suėdė, konservatoriai suėdė. Ji nieko nepadarė, bet neatlaikė konservatorių psichologinio teroro ir paliko Seimą. Jūs galvojate, kad psichologinio teroro aš irgi neatlaikysiu, bet aš atlaikiau, gerbiamieji, tą psichologinį terorą, ir aš jums sakau, nors tas psichologinis teroras stipresnis… bakteriologinis už, kaip čia, „Novičiok“, ir tūkstantį kartų patyriau, bet esu sveikas, gyvas ir sakau „Už Lietuvą, vyrai!“. Ponas Anušauskai, tu turėtum taip pat patylėti! O jeigu mane siūlytų į šitą komisiją, tikrai būčiau nuoširdus, objektyvus ir sąžiningas. Aš sutinku, siūlykite mane komisijos pirmininku!
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kadangi A. Anušausko pavardė paminėta, prašom, per šoninį mikrofoną A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už paminėjimą ir mano šeimos paminėjimą. Iš tikrųjų imk pavyzdį.
P. GRAŽULIS (MSNG). Iš tavęs?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip, be abejo. Gražuli, turi vieną moterį, kitą. Tu išsirink, kuri tinka tau į žmonas, ir vesk pagaliau ją.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Juokas juokais. Prieš – A. Kubilius. Prašom, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Turbūt čia nėra ką daugiau pridurti. Charakteringa yra tai, kad šią iniciatyvą remia salėje tik P. Gražulis. Čia nėra iš tikrųjų ką daug ir kalbėti. Aš tik spėlioju ir man visiškai neaišku, kas yra įvykę, o gal irgi atsiskleidžia kokie nors nežinomi dalykai, realiai egzistavę gana ilgą laiką. Kas yra įvykę su S. Jakeliūnu? Man susidaro vaizdas, kad žmogus yra patyręs didžiulių nusivylimų savo veikla čia, Seime, mato, kokios problemos kyla valstybės biudžete, jam vadovaujant Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, todėl dabar ieško lyg ir priebėgos įvairiais kitais keisčiausiais aktyvumais: tai siūlo tirti dešimties metų senumo krizės įveikimą, tai dabar užsipuola M. Majauską ir daro jį savo puolimo permanentine auka. Mes atsiduriame tokioje situacijoje, kad S. Jakeliūnas akivaizdžiai fanatiškai nesustos. Jis tą apkaltą kels ir kels, ir kels, matyt, iš tikrųjų turėdamas kažkokių savo visiškai asmeninių ir psichologinių problemų.
Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų kreipiuosi į valstiečius. Jūs matykite problemą aiškiomis akimis, jūs turite problemą, mes turime problemą, ir ta problema yra S. Jakeliūnas. Jeigu iš tikrųjų yra kaltinamas M. Majauskas dėl to, kad, gindamasis nuo šmeižto ir naudodamasis Lietuvos teisinės valstybės sukurtu teisiniu instrumentu kreiptis į prokuratūrą dėl patirto šmeižto… staiga, pasirodo, tuo yra kaltinamas, kad taip pažeidė Konstituciją ir priesaikas, o po tuo pasirašo ne tik S. Jakeliūnas, bet pasirašo ir Seimo Pirmininkas, ir Ministras Pirmininkas, kažkas yra blogai jau ne tik su S. Jakeliūnu. Aš raginu užbaigti šitą tyčiojimąsi iš Seimo, iš Konstitucijos, iš apkaltos proceso ir nustoti persekioti vieną Seimo narį, naudojantis daugumos galia susirinkti 60 visiškai neprotingų parašų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Gerbiami kolegos, po pateikimo kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-2860, balsuojame.
Balsavo 110 žmonių: už – 51, prieš – 46, susilaikė 13. Nutarimo projektui nepritarta.
Gerbiami kolegos, per šoninį mikrofoną – kolega S. Jakeliūnas. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui tiems, kurie palaikė iniciatyvą. Aš manau, kad tai yra nebaigtas darbas. O A. Kubiliui noriu pasakyti. Kaip fizikas – jūs gal ir kompetentingas, kaip fizikas ir finansistas – jūs galbūt šiek tiek kompetentingas, bet kaip fizikas ir psichologas – jūs neturite jokių galimybių vertinti jokios psichologinės būsenos, ypač kokių nors ligų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Jeigu galima, labai prašyčiau, na, kadangi nepritaria… (Balsai salėje) Gerai. Kolega A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš raginčiau S. Jakeliūną, kurį aš kažkada dar bandžiau gerbti, gerbti pačiam save, pasinaudoti proga, išeiti prie mikrofono ir atsiprašyti M. Majausko.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Asmeniškumai. Grįžtame į vakarinį plenarinį posėdį.
15.18 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 11, 13, 19 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1542 (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 11, 13, 19 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1542. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Gerbiama pirmininke Rimante Šalaševičiūte! Gerbiama Rimante Šalaševičiūte, prašau pristatyti komiteto išvadą dėl Socialinių paslaugų įstatymo projekto. (Balsai salėje)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis apsvarstė Socialinių paslaugų įstatymo 11, 13, 19 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento ir papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę, papildė pora straipsnių, taip pat pakeitė įsigaliojimo datas. Komiteto balsavimo rezultatai buvo pritarti bendru sutarimu parengtam komiteto projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kviečiame Z. Streikų pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Prašau, kolega.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1542 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Už balsavo – 7, prieš – nė vienas, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pasiūlymų, pastabų nėra gauta. Vienas – už, vienas – prieš dėl motyvų. Prašau, kolegos. Už, prieš neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime? Ačiū, kolegos. Pritarta bendru sutarimu.
15.21 val.
Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1514(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas – Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1514. Kviečiu į tribūną A. Dumbravą pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Prašau. Gerbiamas Algimantai Dumbrava! Gerbiamas Algimantai Dumbrava, prašau į tribūną pristatyti komiteto išvadą. Ruošiasi P. Urbšys.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu P. Urbšį, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė minėtą projektą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskutuoti užsirašė A. Sysas. Prašau, kolega Algirdai, į tribūną. Penkios minutės.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu priminti pernai prieš Kalėdas irgi svarstėme kai kuriuos įstatymus, kalbėjome apie darbo užmokestį. Tada Seimas kėlė atlyginimus prokuratūrai, STT darbuotojams. Kalbėdamas apie prokuratūrą, aš sakiau, kad kitas žingsnis bus teisėjai. Šiandien po metų yra keliami atlyginimai teisėjams, aišku, tiktai vienos grandies. Jų apeliacija buvo būtent į tai, kad Seimas priėmė įstatymą ir skyrė didesnius atlyginimus prokuratūrai, ir visiškai logiška, kad tos pačios grandies panašų darbą dirbantys žmonės gautų panašius atlyginimus. Viskas logiška. Bet mes šiandien svarstome, ne tik šiandien, šiomis savaitėmis svarstome kitų metų biudžetą. Ką mes matome mūsų komitete? Netgi valstybinėms institucijoms, kurioms nekėlėme atlyginimų, toms pačioms kontrolierių įstaigoms, užimtumo tarnyboms – visoms trūksta darbo užmokesčiui, net nedidinant atlyginimų, vien dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo, dėl A ir B kategorijos šiek tiek pakeltų šakučių, dėl bazinės pensijos, sakykim, to 1,5 euro pridėjimo ir dėl koeficientų. Jau šiandien trūksta visiems atlyginimams pinigų. Girdėjau, kad turbūt Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarsto prokuratūros finansus, ir girdėjau, kad jie sakė išgyvensiantys iš savo vidinių resursų. Jiems padidinome, bet irgi prašo, kad per mažai pagal tai, koks priimtas įstatymas. Čia yra mūsų darbo rezultatas. Mes negalime užtikrinti socialinių darbuotojų atlyginimų, nes dabar triukšmas dėl Vaiko teisių pagrindų įstatymo, bet kad finansavimas normalus neskirtas ir šitie žmonės dirba už minimalius atlyginimus, tai niekam neįdomu. Suprantu, kad šita teisėjų grupė dirba daugiausia iš tų pagal krūvius, bet mūsų nesisteminis požiūris atveda prie tokių dalykų, kai mes kitiems, nes priregistruota pasiūlymų be galo daug, ir kultūros darbuotojams… Trečiadienį komitete buvo gerbiamasis akademikas, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, paprašė mokyklų, darželių vadovams, nes niekas neina.
Aš labai apeliuoju į tai, kad mes sistemiškai žiūrėtume į šitą dalyką. Negalima segmentiškai išimti vieną grupę ir skirti darbo užmokestį, nes tai sukelia sniego griūtį. Visi pasijaučia, na, blogesni mūsų tėvynėje. Kodėl mes stebimės, kad iš Lietuvos išvažiuoja žmonės? Nes mes tam tikroms grupėms parodome dėmesį, o į visus kitus nekreipiame. Aš manau, galbūt kur kas geresnis dalykas, kai mes didiname atlyginimus visiems po truputį, po nedaug, bet mato, kad visiems, bet ne taip, kad vieniems duodame po 600 per mėnesį daugiau, o kitiems negalime duoti 10 eurų daugiau per mėnesį. Čia yra didžiausia problema. Ir būtent šitas įstatymas to pavyzdys.
Maža to, mūsų komitete lankėsi didelė grupė teismo atstovų, Teisėjų kolegijos primininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir kiti, ir jie atvirai pasakė, kad visi teisėjai turi gauti didesnius atlyginimus, ir apeliavo į mūsų sąžinę, kad jie dirba daugiau, kad jie socialinių garantijų neturi reikiamų tokių, kokių… O kitiems nereikia? Aš klausiu visų jūsų, o kitiems darbo užmokestis nesvarbus?
Aš manau, kad mes, kaip Seimas, turime matyti ne po kruopelytę, o visą vaizdą, todėl mus ir rinko 141-ą, kad mes spręstume visų Lietuvos piliečių problemas, o ne atskirai, segmentiškai vienos ar kitos grupės, nes tai būtinas dalykas, bet ne svarbiausias. Mūsų tolesni balsavimai, jeigu šiandien bus priimtas vienoks sprendimas, o po to, kai svarstysime kitų atlyginimus, visus atmesime, parodys, koks požiūris į kitas grupes. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. P. Urbšys. Prašau į tribūną. Taip pat penkios minutės.
P. URBŠYS (MSNG). Visa pagarba gerbiamam Seimo nariui A. Sysui, ką jis čia pasakė apie tai, kad Seime yra įsigaliojęs segmentinis požiūris į šitą problemą. Gerbiamasis Seimo narys, man atrodo, jau ne vieną kadenciją yra Seime, ne kartą jisai buvo valdančiojoje pusėje ir net teko vadovauti Socialinių reikalų ir darbo komitetui.
Bet kokiu atveju esmė yra tokia, kad susidariusi pasekmė – tai yra įvykęs faktas, tai, kad anksčiau, nepriklausomai nuo politinės daugumos, buvo priimti įstatymai, kurie iškreipė pačią sistemą. Jeigu mes kalbame apie teismus, tai apylinkių teismo teisėjo skirtumas, pavyzdžiui, nuo apygardos teismo teisėjo yra 398, apeliacinio – 530, Aukščiausiojo Teismo – 663. Jeigu kam yra įdomu, koks yra krūvis apylinkės teismo teisėjo, tai yra 90 % bylų, o skaičius – 300 tūkst. bylų pereina per apylinkės teismo teisėjo rankas. Be abejo, mes turime čia daryti tam tikrą subalansavimą, kur išbalansuota atlyginimų sistema tarp teismų pagal pakopas.
Lygiai tas pats, taip, teisingai, mes priėmėme įstatymus, kuriais padidinome atlyginimus prokurorams, STT darbuotojams, žvalgybos pareigūnams. Šiandien, pavyzdžiui, STT pareigūno ar prokuroro apylinkės grandies su koeficientais atlyginimai yra iki 1 tūkst. 800, žvalgybos pareigūno yra iki 1 tūkst. 900, tai yra su koeficientais ir rangais. O apylinkės teismo teisėjo atlyginimas, kuris yra, jūs matėte, kiek jis skyrėsi nuo apylinkės teismo teisėjo, iki pakėlimo jo atlyginimas yra toks pat, kiek gauna STT pareigūnas, apylinkės prokuroras ir dar šiek tiek mažiau gauna negu žvalgybos pareigūnas.
Visa pagarba STT pareigūnams, nes irgi 15 metų teko ištarnauti šioje tarnyboje, galiu pasakyti, kad tikrai daug didesnė atsakomybė yra apylinkės teismo teisėjo, kuris vertina, kiek pagrįstai sankcionuojami kiti veiksmai asmens atžvilgiu, kai jis vertina tuos įrodymus, kurie yra surinkti tyrimo metu. Ir todėl logiška, kad ta didesnė atsakomybė tenka būtent teisėjams. Tuo labiau kad biudžeto projekte yra numatyti papildomi pinigai, tai yra 2,3 mln. litų. Aišku, kai kas gali pasakyti, žinote, visiems neužteks, bet mums reikia apsispręsti, ar mes tą situaciją taisome, nes reikėtų pripažinti: pigus teisėjas yra pigus teisingumas. Mums reikėtų tą situaciją ištaisyti iš esmės.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Gerbiami kolegos, motyvai už ir prieš. Pastabų ir pasiūlymų nėra gauta dėl projekto. Sekundėlę, yra gauta už ir prieš. Už – P. Urbšys. Norite? Prašom. Atsisakote. Tada A. Širinskienė. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, iš tikrųjų mes iš teismų, o ypač iš pačių žemiausių instancijų teismų, visą laiką tikimės labai išskirtinės kvalifikacijos ir didelių pastangų. Ir tikrai raginu, kad šiuo atveju tie teisėjai, kurie yra žemiausioje teisėjų pakopoje, kurie yra daugiausia apkrauti darbu ir kurių darbas yra sunkiausias, tikrai gautų adekvatų atlyginimą. Manau, jie tikrai to nusipelno, juo labiau kad adekvatus atlyginimas motyvuos jaunus, kvalifikuotus žmones įsijungti į teisėjų gretas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, prieš – A. Sysas. Kalbėsite dar? Prašom, tokia teisė jums yra.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, niekas nesiginčijo, kad žemutinė grandis teismuose dirba daugiausia. Niekas nesiginčijo. Aš bandau kalbėti apie tai, su kuo mes ką lyginame ir kaip mes žiūrime į Lietuvos piliečius, kurie šiandien dirba Lietuvai, mums visiems. Jeigu aš pradėčiau lyginti STT darbuotojus su socialiniais darbuotojais – tris kartus mažiau. Jeigu su mokytojais – mokytojai du kartus mažiau. Mes sakome, kad teisingumas brangiai kainuoja. O švietimas pigiai kainuoja? Jeigu blogai moko, mes turime be galo daug problemų, ir teismai irgi turi problemų, nes auklėjimas buvo prastas, mokymas buvo prastas. Viskas yra susieta. Todėl jeigu jūs šiandien nutarėte didinti atlyginimus teisėjams ir pritarti, būkite geri, pritarkite ir kitiems, kai mes svarstysime: socialiniams darbuotojas, socialiniams pedagogams, kultūros darbuotojams, jauniesiems mokslininkams, kuriems buvo žadėta, bet biudžete nematome lėšų. Tada didinkime visiems, tada suprasiu, kad tai yra tam tikras teisingumas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta projektui Nr. XIIIP-1514?
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 77, prieš – 2, susilaikė 13. Pritarta po svarstymo. Per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas. Prašom, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš norėjau anksčiau pareikšti apie savo nusišalinimą. Kadangi kažkas Lietuvos valdžioje pasistengė, kad man tektų minti teismų slenksčius, jau žinomas teisėjas, kas ves mano bylą iš esmės su Lietuvos valdžia, tai aš pareiškiu apie savo nusišalinimą šitame balsavime.
PIRMININKAS. Ačiū, dėl protokolo užfiksuojame. Ačiū, kolega.
Mūsų darbotvarkės 2-3 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo… Atsiprašau, Seimo Pirmininke, tikrai labai atsiprašau, nepastebėjau. Prašom, gerbiamas Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Ir mano balso klaida. Prašom įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Už. Gerai. Seimo Pirmininkas dėl protokolo – už. Viskas.
15.34 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-816 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-816. Sveikatos reikalų komiteto atstovas A. Vinkus. Kolega, prašom pristatyti išvadą.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, projekto tikslas – siekiama sumažinti alkoholio suvartojimą didžiausios rizikos asmenų grupėje ir nelaimingų atsitikimų skaičių didžiausią pavojų žmogaus sveikatai sukeliančiuose darbuose. Komiteto sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 12 d. nutarime išdėstytus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus.
Komiteto pasiūlymas. Pritariant šio įstatymo projekto tikslams, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti darbo grupę, kuri kompleksiškai išnagrinėtų neblaivumo darbe ir su tuo susijusių nelaimingų atsitikimų darbe Lietuvoje problemą, įvertintų esamą teisinį reguliavimą ir, jeigu reikia, parengtų ir pateiktų Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus, kurie padėtų sumažinti alkoholio suvartojimą, nelaimingų atsitikimų skaičių didžiausią riziką žmogaus sveikatai sukeliančiuose darbuose. Balsuota bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Ačiū atstovui. Kadangi komitetas siūlo atmesti, motyvai, tiksliau… Grąžinti tobulinti. Už motyvų nėra, prieš… Gerbiamas kolega, galite grįžti į savo vietą, kolega Antanai, galite grįžti į savo vietą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų aš siūlau balsuoti prieš komiteto sprendimą ir paremti mano projektą. Aš tiesiog pasidalinsiu keletu statistinių duomenų. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2017 metais nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 29 neblaivūs ir apsvaigę asmenys, iš jų penki žuvo. Lygiai ta pati statistika dar ankstesniais metais ir panašiai. Darbo inspekcija nurodo, kad neblaivumas darbe sukelia ypatingą grėsmę dėl nelaimingų atsitikimų. Darbo inspekcija kaip veiksmingiausią priemonę užkirsti kelią nelaimėms darbe nurodo nepakantumo atmosferos neblaiviam vairuotojui įmonėje kūrimą ir vykdomą nuolatinę neblaivumo stebėseną.
Dabar gal ne visiems kolegoms yra aišku, kas yra pavojingi darbai, tai pavojingų darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė. Į tą sąrašą įtraukėme keletą darbų, aš tiesiog paskelbsiu, apie ką mes čia kalbame, tai yra darbas elektros įrenginiuose, darbas su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, mechaninis medienos, metalo ir kitų medžiagų apdirbimas, krovinių tvarkymas mechaniniais krautuvais laivuose, šuliniuose, su plėšriais žvėrimis, su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, orlaiviuose, po vandeniu, gręžimo darbai, gaisrų gesinimas, skęstančiųjų gelbėjimas ir taip toliau. Turbūt akivaizdu, kad dirbant šiuos darbus būti blaiviam yra be galo svarbu.
Dabar nuogąstauja kai kurie kolegos, kad čia reikės alkotesteriu pasitikrinti kiekvieną kartą atėjus į darbą. Tai lygiai dabar tolimųjų reisų vairuotojai yra tikrinami dėl blaivumo atėję į darbą. Technologijos vystosi ir, man atrodo, nebūtinai alkotesteriu, bet prie kiekvienos darbo vietos galėtų būti tiesiog automatiniai įrenginiai, kurie nustatytų, ar tas žmogus gali dirbti pavojingą darbą, galintį sukelti išties tragiškas pasekmes visuomenei. Tikrai siūlyčiau balsuoti prieš komiteto sprendimą ir paremti projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kol jūs kalbėjote, užsirašė už – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė. Prašom, kolege.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu atkreipti gerbiamo kolegos P. Saudargo dėmesį į tai, kad pavojingi darbai yra ne tik fiziškai pavojingi darbai, bet ir psichologiškai pavojingi darbai. Ir čia patenka kai kurių medicininių specialybių atstovai. Jūsų projekte yra siūloma tikrinti prieš darbą. Tai būtų labai sudėtinga ir tikriausiai netikslinga tikrinti medicinos atstovus prieš darbą. Todėl ir komitetas nubalsavo, kad reikėtų tą grupę tikslinti ir projektą grąžino tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Sveikatos reikalų komiteto projektui, kuriuo siūloma yra grąžinti iniciatoriams tobulinti? Dar kartą kartoju, komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Gerbiami kolegos, balsavo 89: už – 70, prieš – 9, 7 susilaikė. Pritarta komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti.
15.40 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1560 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1560. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto atstovą A. Vinkų pristatyti komiteto išvadą. Prašau, kolega. (Balsai salėje) Atsiprašau, per centrinį mikrofoną Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Labai atsiprašau, susimaišiau balsuodama. Mano balsas yra už.
PIRMININKAS. Už. Dėl protokolo prašau užfiksuoti, kad Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė – už. Prašau, kolega Antanai.
A. VINKUS (LSDDF). Projekto tikslas – diferencijuoti alkoholinių gėrimų, kurių stiprumas daugiau nei 6 %, tarą, priklausomai nuo alkoholio stiprumo. Pagal šį siūlymą būtų įvedama penkių skirtingų talpų tara. Komiteto sprendimas – grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 971 išdėstytus argumentus, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės komisijos pastabas ir pasiūlymus. Balsuota bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Motyvai už, prieš. Už – V. Rinkevičius. Prašau, kolega.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Be abejo, kova su alkoholizmu yra labai svarbus mums uždavinys Lietuvoje, nes vartojimas iš tiesų didelis. Bet mes jau daug padarę toje srityje ir akcizų, ir prieinamumo klausimais, todėl aš manau, kad tų priemonių pakanka, ir mes siūlome jau perteklinius dalykus, kurie ir pramonei bus labai sudėtingi. Todėl reikėtų tobulinti šį projektą. Siūlau balsuoti ir pritarti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš – kolega K. Glaveckas. K. Glavecko nematau. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl Sveikatos reikalų komiteto išvados dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo. Prašau, kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti? Komiteto išvada yra grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kolegos, balsuojame už komiteto išvadą, dar kartą kartoju.
Balsavo 90: už – 76, prieš – 8, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta grąžinti iniciatoriams tobulinti.
15.43 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1575(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1575. Prašau kolegą A. Vinkų pateikti Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, projekto tikslas – uždrausti prekiauti į didesnę nei į 0,2 litro talpos plastikinę pakuotę supilstytais gėrimais, kurių alkoholio koncentracija didesnė nei 6 %; uždrausti prekiauti gėrimais, kurių stiprumas yra mažesnis nei 6 %, išpilstytais į didesnę nei 1 litro talpos plastikinę tarą; taip pat uždrausti prekiauti gėrimais, supilstytais į puodelio tipo pakuotę nuplėšiamu dangteliu.
Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1575 ir komiteto išvadai. Komitetas siūlo nepritarti siūlymui uždrausti prekiauti į didesnę nei 0,2 litro talpos plastikinę pakuotę supilstytais gėrimais, kurių alkoholio koncentracija didesnė nei 6 %. Kaip alternatyva siūloma kompleksiškai spręsti problemą ir apsvarstyti galimybę keisti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą ir nustatyti didesnį akcizo tarifą stipriam alui.
Taip pat atsižvelgdamas į Vyriausybės pasiūlymą, komitetas patobulino nuostatą dėl draudimo prekiauti gėrimais, supilstytais į puodelio tipo pakuotę nuplėšiamu dangteliu. Komitetas siūlo uždrausti parduoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė nei 22 %, gamyklų supilstytus į stiklines, taures ir kitą gėrimams tiesiogiai vartoti skirtą tarą. Projektas dėl draudimo parduoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 22 %, gamyklų supilstytų į stiklines, taures ir kitą gėrimams tiesiogiai vartoti skirtą tarą, turi būti notifikuojamas.
Balsuota bendru sutarimu už. Šiandien Sveikatos reikalų komiteto posėdyje dar buvo apsvarstytas gerbiamo kolegos P. Saudargo pasiūlymas. Pasiūlymas dėl taros dydžio ir gėrimo stiprumo yra identiškas pasiūlymui dėl įstatymo projekto. Papildomai siūloma pakeisti įsigaliojimo datą – vietoj 2019 m. liepos 1 d. siūloma 2020 m. liepos 1 d. Komiteto sprendimas – nepritarti pasiūlymui dėl tų pačių argumentų, kaip ir dėl įstatymo projekto. Balsavimo rezultatai: 1 – už, 1 – prieš, 6 susilaikė. Taip pat nepritarta dėl įsigaliojimo datos pakeitimo. Balsavimas: 1 – už, 1 – prieš ir 6 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ekonomikos komiteto išvada – A. Kupčinskas. Prašau, kolega Andriau Kupčinskai. Ekonomikos komiteto išvada dėl Alkoholio kontrolės įstatymo.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolegos, diskutuoti yra užsirašęs P. Saudargas. Prašau, kolega.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų šiame Seime ir taip sunku suprasti, kas vyksta, tačiau šiuo klausimu aš niekada neabejojau Valstiečių ir žaliųjų partijos nuoseklumu, tai yra kova su alkoholiu. Atėjote į Seimą ant didelės bangos, su dideliais lozungais, kad kovosite Lietuvoje su alkoholiu. Ir kai mes visi surėmėme pečius kadencijos pradžioje, aš irgi balsavau už tą bendrą paketą dėl amžiaus, dėl vietos, dėl laiko, dėl kitų dalykų, sutarėme tuo metu, kad dėl bambalių taip pat spręsime, tačiau kitą sesiją. Kitą sesiją neišsprendėme, dar kitą sesiją neišsprendėme. Esame jau įpusėję kadenciją ir bambalių klausimas vis dar stovi vietoje. Man keisčiausia, kad prieš mėnesį jūsų Vyriausybė atmetė mano projektą lygiai taip pat, kaip Sveikatos reikalų komitetas čia praeitą savaitę atmetė mano projektą, nors daliai pritarė ir dabar jūs manipuliuojate ta dalimi.
Aš jums pasakysiu, kuo aš džiaugiuosi ir kam jūs pritarėte, reikia paskelbti visam Seimui. Taip, jeigu šiandien balsuosime pagal komiteto išvadą, tai pritarsime atplėšiamos pakuotės uždraudimui, kas turbūt yra žemiausią alkoholio vartojimo kultūrą reprezentuojantis dalykas. Tai yra à la jogurto ar grietinės tipo pakelis atplėšiamas, ten šnapsas, ir toje pačioje parduotuvėje ar ten už kampo žmonės, kuriems to labai reikia, gėrimą suvartoja. Tai tikrai reprezentuoja pačią žemiausią alkoholio vartojimo kultūrą. Ačiū jums, šitą dalyką, atrodo, užteks politinės valios šiame Seime priimti.
Tačiau mano siūlymą, kad į didesnę kaip 0,2 litro tūrio plastikinę tarą būtų galima pilstyti tiktai silpnesnius negu 6 % alkoholinius gėrimus, alaus, spirituoto vyno, kokteilių, įvairių fermentuotų gėrimų grupei priklausančius gėrimus, šitą dalyką jūs atmetate. Taigi kova su vadinamaisiais bambaliais čia, šitame Seime, dar yra nebaigta. Mane tas labai stebina, kodėl prieš metus kalbėjote vienaip, ir R. Karbauskis (aš nematau salėje), ir A. Veryga, ir visi kiti žadėjo man, kad tikrai šį klausimą spręsime, bet tai nėra padaryta. Aš nesuprantu, kai kurie iš jūsų, lyg ir būdami valstiečiai ir ūkininkai tiesiogiai, matote, kas darosi su tais žmonėmis kaimuose. Ar išeina, kad jūs iš traktorių išlipat, į savo mersedesus susėdate ir tiesiai į Seimą atvažiuojate, kad nematote to, kas darosi kaimuose? Tai nuvažiuokite prie parduotuvės, sustokite prie kokios stotelės ar šiaip kur pakely ir pamatykite, ką ten geria, iš ko, iš kokios taros geria tie keli įtartinos išvaizdos veikėjai. Pamatysite tuos drumzlinus tamsiai žalius arba tamsiai rudus bambalius, jie ten siurbia tą, ką jiems parduoda.
Lygiai taip pat jaunimas. Ne visas jaunimas… Sako, tada pirks iš taškų, ten pirks kokį nors pardavinėjamą nelegaliai. Ne visi žino, ne visi perka, o kai yra parduotuvėje prieinama, tai ir mūsų jaunimas nusiperka tų visų pigių, prastų, neskanių gėrimų ir svaiginasi alkoholiu.
Man tikrai atrodo labai keista, kad su tokiais lozungais atėję į Seimą jūs šitaip nuleidžiate rankas. Aš dar tikiuosi, tikiuosi, viltis dar yra gyva, kad šiandien jūs palaikysite, mes, tikiuosi, eisime prie išvados ir mano pataisą, pasiūlymą priimsime.
Aš tik noriu jums priminti keletą statistikos faktų. Higienos instituto suskaičiuotais duomenimis iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, 2017 metais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių diagnozių buvo užregistruota beveik 30 tūkst. asmenų. Šitiek serga žmonių.
Toliau. Policijos departamento duomenimis, 2017 metais kas dešimtą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo, kai 43 žuvo, 518 buvo sužeista. Tai šitiek žmonių buvo galima išgelbėti toliau ribojant alkoholizmą Lietuvoje. Aš nebenoriu toliau jūsų laiko gaišinti, tikiuosi, kad balsuosime dėl mano pasiūlymo ir atstatysime ant tiesių bėgių kovą su bambaliais.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. J. Varkalys. Prašau į tribūną. Ne, diskusijos čia, kolega. Deja, toks mūsų Statutas. Jums penkios minutės diskutuoti.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, statistika yra negailestinga ir jinai suguldo visus skaičiukus į savo vietas. Mes matome, kad per 2018 metus, per aštuonis metų mėnesius spirituoto vyno pardavimas sumažėjo tris kartus, o stipraus alaus – tik 15 %, kaimų parduotuvėse vos 5 %. Taigi matome, kad mūsų žmonės, norintys pasigerti, norintys vartoti, nuo vyno perbėgo į stipraus alaus gerbėjų gretas. Naudos ir kaštų analizę, apie kurią mes čia dažnai šnekame salėje, jie yra labai gerai išanalizavę ir įsisavinę. Už 1,3 euro išeina didelis litrinis bambalinis alus, kurio silpnesniam žmogui galbūt užtenka vienam kartui, kad jis galėtų apsisvaiginti, o stipresniam gal reikia dviejų. Tokio stiprumo alaus, 7,5 stiprumo alaus kaip „Tornadas“, „Žiguliovskoje“ lentynos būna iššluotos ypač po algų ir ypač rytmetį, keliaujant į darbus. Taigi mūsų darbdaviai deda dideles viltis į mus ir sako, darykite ką nors, kad bambalinis alus ir alkoholis plastikinėje taroje su nuplėšiamais dangteliais būtų išimtas iš prekybos.
Užsienio turistai, pamatę mūsų parduotuvių lentynose baterijas prikrautų alkoholio bambalių litro ir daugiau talpos labai didelio stiprumo, taip pat stebisi ir daro išvadą, kad mes dar nesame pabėgę iš sovietinio mąstymo, iš sovietinės erdvės.
Noriu tikrai visų paprašyti ir pasiūlyti, kad šiandien pagalvotume apie tai, kokią žalą daro šeimoms alkoholis, kokią žalą daro darbdaviams, jų sveikatai, kiek per tai įvyksta nelaimingų atsitikimų, ir noriu pasiūlyti pritarti po svarstymo šio įstatymo pataisai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, motyvai už, prieš… Atsiprašau, atsiprašau, kolegos, yra pasiūlymų. (Balsai salėje) Kolega Antanai Vinkau, kviečiame į tribūną, nes yra gauti du Seimo narių pasiūlymai. Reikės komiteto pozicijos. Yra gautas… Prašau čia, kolega. Yra gautas P. Saudargo pasiūlymas dėl 4 straipsnio 6 punkto. P. Saudargas. Prašau, kolega Pauliau, pristatyti pasiūlymą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dėl šito dalyko aš ir kalbėjau tribūnoje, nes kita dalis – viskas tinka, jogurto atplėšiamus indelius mes uždrausime, tačiau ši pataisa yra dėl tų bambalių, tai yra didelė plastikinė tara, į kurią dabar pilstomas spirituotas vynas, stiprus alus, visi alkoholiniai kokteiliai ir taip toliau, ir taip toliau.
Nežinau, kodėl Sveikatos reikalų komitetas atmetė. Vienas iš Vyriausybės ir komiteto argumentų buvo, kad reikės pereiti notifikavimo procedūrą, kad yra sudėtinga Europos teisė, mes turėsime kreiptis į Europos Komisiją. Aš noriu visiems pasakyti, kad ir dėl atplėšiamos pakuotės mes lygiai taip pat turėsime kreiptis į Europos Komisiją ir pereiti notifikavimo procedūrą. Tai kodėl vienu metu nepadaryti dviejų dalykų? Aš tiesiog paminėsiu, kad Latvija yra perėjusi notifikavimo procedūrą pakankamai sėkmingai dėl plastikinės taros ir santykio su procentine alkoholio koncentracija. Jie įrodė Europos Komisijai, kad pas juos girtaujama, kad šalis skęsta alkoholizme, ir tą dalyką perėjo. Kodėl Lietuva negalėtų lygiai to paties padaryti?
Dar kartą pabrėžiu, jeigu balsuosime pagal Sveikatos reikalų komiteto išvadą, mes vis tiek turėsime pereiti notifikavimo procedūrą dėl atplėšiamų indelių. Aš siūlau pritarti mano pasiūlymui, trumpai tariant, dėl bambalių, kad juos visiškai uždraustume Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ko gero, yra dešimt palaikančiųjų. Gal galite kilstelėti rankas dėl protokolo, kad būtų aišku. Kolegos, tikrai yra dešimt. Komiteto nuomonė. Prašom, kolega Antanai.
A. VINKUS (LSDDF). Komiteto nuomonė nepritarti. Komiteto argumentai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 971 nepritarė šio įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose siūlomoms nuostatoms. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas 2018 m. spalio 17 d. išvadoje Nr. 111-P-39 pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonei. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolegos, gal galima salėje tylos? Labai prašyčiau, kolegos! Pristato, po to negirdime, už ką balsuojame.
Už ir prieš. Už – E. Pupinis, palaikantis P. Saudargo pataisą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, esame politikai, ir šiandien labai svarbus momentas – tam tikras Seimo išbandymas, tolesnė kova su alkoholio plitimu. Kažkaip pradžia jūsų buvo gana ryžtinga, tačiau matau, kad išsikvėpėte. Ir mes netgi tvoreles statėme visokias kultūringo alkoholio vartojimo. Šiuo metu labai svarbus klausimas dėl bambalių, dėl plastikinių indelių.
Manau, suprantu Vyriausybės situaciją. Ji daug bendrauja su verslu, smarkiai dirba lobistai, tai išlikime nors mes nepriklausomi ir tęskime savo darbą – užkardykime nesaikingą alkoholio vartojimą, ypač kaimiškose teritorijose, kur gana dažnai perkami populiarūs dideli indai. Iš jų linksminamės ilgai ir nuobodžiai, nes taip supakuotas alkoholis yra kur kas pigesnis. Nevarykime žmonių į tokias situacijas, o padėkime jiems apsispręsti ir bandykime, kiek įmanoma, mažinti tarą.
O Vyriausybės išvados, aš dar kartą pakartosiu. Ji kai kada įrėminta į lobistų rėmus ir nenori pyktis su verslu, bet mes esame išrinkti žmonės, atstovaujantys tautai. Linkiu jums ryžtingų sprendimų ir pritarti P. Saudargo pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsuojame. (Triukšmas salėje) Kas už tai, kad būtų pritarta P. Saudargo pasiūlymui? Kolegos! Prašyčiau ramiau, be emocijų. Kiekvienas balsuoja laisvai, pagal savo valią.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 52, prieš – 5, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo P. Saudargo pasiūlymui. Susilaikė 27, prieš – 5, už – 50. Dar kartą kartoju, pritarta P. Saudargo pasiūlymui.
Kitas P. Saudargo pasiūlymas yra dėl įsigaliojimo datos. Kolega, prašom pristatyti.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Čia tiesiog, kad būtų suderinta viskas įstatymo rėmuose. Jeigu pritarėte šitam, tai aš manau, kad galima ir tam. Kaip pasakys Sveikatos reikalų komitetas. Manau, kad jis išnagrinėjo visą bendrą projektą, galėtų geriau pasakyti.
A. VINKUS (LSDDF). Galiu pasakyti. Komiteto nuomone, tikslinga palikti buvusią įstatymo galiojimo datą, kadangi nepritarta anksčiau išdėstytam pasiūlymui. Tokia buvo nuomonė. (Balsai salėje: „Tai dabar pritarta…“)
PIRMININKAS. Kolegos, aš tiesiog…
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Jeigu dabar pritarta, tai …rekomendacijos…
PIRMININKAS. Jeigu galima…
A. VINKUS (LSDDF). Bet aš paskaičiau, kokia buvo.
PIRMININKAS. Jeigu galima, sekundėlę, kolegos! Sveikatos reikalų komitetas nepritarė jūsų siūlymui dėl įgyvendinimo, kurį siūlėte nuo 2020 m. liepos 1 d. Kadangi yra nepritarta, mes turime balsuoti dėl jūsų pasiūlymo.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Taip, tai aš siūlau balsuoti, nes Sveikatos reikalų komitetas nepritarė ir anam pasiūlymui, tai jie ir tam nepritarė.
A. VINKUS (LSDDF). Tai aš taip ir sakiau, pone Saudargai. Šypsotis nereikia niekada skubėti.
PIRMININKAS. Nesiginčykime, A. Vinkus teisus, kolegos teisūs. Dešimt palaikančių, ko gero, yra P. Saudargo pasiūlymą, taip? Taip. Už, prieš nėra. Tada balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta P. Saudargo pasiūlymui, kad įsigaliojimas būtų ne nuo 2019 m. liepos 1d., o nuo 2020 m. liepos 1 d.? Kas už tai, kad būtų pritarta P. Saudargo pasiūlymui? Kolegos, notifikavimas užtruks, turėkite omenyje, kad notifikavimas užtrunka iki metų. Tai žinokite.
Ačiū, kolegos. Balsavo 78: už – 57, prieš – 6, susilaikė 15. Pritarta.
Kolegos, dėl viso motyvai už, prieš. Ačiū, kolega Antanai Vinkau. Antanai, kortelę išimkite.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi tikėjausi, kad mano pasiūlymams bus pritarta, dėl to užsirašiau kalbėti už, nors iš anksto buvau nusistatęs prieš komiteto nuomonę, tačiau tikėjau gera Seimo narių valia ir kad tikrai valdžia grįš prie savo pažadų rinkėjams. Ir man, tiesą sakant, asmeniškai ne kartą žadėjo, kad šis klausimas bus išspręstas. Aš tiesiog manau, kad nebereikia kolegų įtikinėti ir, taupydamas jūsų laiką, siūlau balsuoti už visą įstatymo projektą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos, Mantai Adomėnai? Tuojau, palaukite, jungiu.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, suprantu, kad iš gerų paskatų, bet kai vyksta balsavimas, neišsakinėkite argumentų.
PIRMININKAS. Tai ne argumentai, aš tiesiog kaip posėdį vedantis pirmininkas pasakiau, nes priešingas balsavimas… Kad žinotų, už ką kolegos balsuoja, kad po to protokoliniame pavedime nereikėtų taisyti. Ačiū, kolega.
K. Glaveckas. Nematau Kęstučio. Tada J. Jarutis – prieš. Prašom, kolega.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia smagu matyti, kad dešinioji pusė keičia kryptį ir pradeda iš tikrųjų kalbėti apie kovą su alkoholizmu. (Šurmulys salėje) Leiskite, aš jums netrukdžiau kalbėti.
PIRMININKAS. Kolegos, iš vietos nereplikuokite! Labai prašyčiau. (Balsai salėje)
J. JARUTIS (LVŽSF). Tiesiog, kiek pamenu, kai mes priėmėme Alkoholio kontrolės įstatymą, ši pusė neypatingai palaikė, tai aš tą turiu omeny. Kalbant apie tai, kad tos priemonės (akcizai padidinti, laikas sutrumpintas, amžiaus ilginimas) veikia, ir šios priemonės, kurias kolega siūlo, tuo labiau kad tai yra nenotifikuota Europos Sąjungos… Jūs galite įsivaizduoti, ką reiškia periferijoje gamyklai perorientuoti linijas į 200 gramų buteliukus? Investuota yra ne vienas šimtas tūkstančių. Tai dar vienas kirtis regioniniam verslui, dėl to aš ir negaliu palaikyti šito sprendimo.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Kolegos, motyvai už, prieš išsakyti. Prašom, kolegos, balsuoti, kas po svarstymo pritartų Alkoholio kontrolės įstatymo projektui Nr. XIIIP-1575. (Balsai salėje) Kolegos, prašyčiau!
Ačiū, kolegos. Balsavo 87: 46 – už, 5 – prieš, 36 susilaikė. Po svarstymo projektui pritarta.
16.04 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1666(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas yra Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1666(2). Kviečiu A. Vinkų pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Prašom, kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, projekto tikslas – drausti gaminti ar parduoti maisto produktus, žaislus ir kitas prekes, skirtas vaikams ir paaugliams, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus ar jų tarą, tai yra sprendžiama visiems žinoma vaikiško šampano problema. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Komiteto išvada: už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir kolega A. Kupčinskas. Kolega, Andriau Kupčinskai, Ekonomikos komiteto išvada. Prašau į tribūną. Ačiū jums.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė ir sprendimas yra pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos pateiktus argumentus. Už – 5, prieš – 1, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskutuoti užsirašė trys Seimo nariai. Kviečiu L. Kasčiūną. Prašom, kolega, į tribūną. Penkios minutės.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labas vakaras. Iš tiesų noriu diskusijoje paremti komiteto sprendimą, tikrai drąsų sprendimą, nes žinome, kad Vyriausybės buvo kitokia nuomonė, uždrausti vadinamąsias alkoholio imitacijas. Noriu pasakyti tris paremiančius argumentus. Gal pirmiausia būtų toks, kad pats jaunimas, patys mokiniai ne kartą yra išreiškę norą, kad valstybė tai būtų jau seniai padariusi. Dar 2010 metais Lietuvos mokinių parlamentas iškėlė idėją, kad vaikiškas šampanas turi būti šalinamas iš prekybos. Šiandien įprasta ir net populiaru tarp tėvų pirkti vaikišką šampaną rengiant vaiko gimtadienio ar kitas šventes. „Mūsų nuomone, tai yra žalingas įprotis, nes padeda formuoti nuostatą, kad svaigalai yra neatsiejama laisvalaikio ir pasilinksminimo dalis“, – taip rašė savo pareiškime Lietuvos mokinių parlamento atstovai.
Antras dalykas. Jau panašūs draudimai sėkmingai veikia kitame mums gerai žinomame sektoriuje – tai tabako kontrolės sistemoje, kur jau keletą metų veikia draudimas gaminti ar parduoti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ar jų vienetinius pakelius. Ši nuostata leido iš prekybos pašalinti visus vaikams skirtus saldainius, imitavusius rūkalus.
Trečias argumentas turbūt daugiau psichologinės analizės tam tikri rezultatai, pagrįsti moksliniais tyrimais, kurie liudija, kad reklamą televizijos eteryje vaikai sugeba atskirti nuo penkerių metų amžiaus, o sąmoningai ją įvertinti gali tik sulaukę septynerių, aštuonerių metų amžiaus, tačiau jie visi yra menkai įgalūs save apsaugoti nuo ilgalaikio spaudimo, kurį sukuria nuolat gaunami reklamos stimulai. Dar 1991 metais moksliniais tyrimais nustatyta, jog įžymių ar animacinių filmų herojų naudojimas reklamoje iš esmės panaikina vaikų sugebėjimą atskirti reklamą nuo įprasto žiniasklaidos turinio. Pastaraisiais metais pastebima, kad jau nuo ketverių, šešerių metų amžiaus vaikams siunčiamos reklamos žinutės sėkmingai virsta jų prašymais Kalėdų dovanoms.
Taigi tie trys argumentai, manau, paremia mūsų visų norą, kad tokių dalykų Lietuvoje nebūtų. Raginu visus balsuoti už komiteto siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. A. Kubilienė. Prašom į tribūną, penkios minutės.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jau buvo daug kartų išsakyta daugybė argumentų, bet vis dėlto keletą norėčiau pasakyti ir aš. Alkoholinių gėrimų imitacija yra iš tikrųjų propaganda vaikams, tai yra tiesioginė reklama, formuojanti jų ateitį, jų gyvenseną. Taip pat noriu priminti, ką kalbėjo ir gerbiamas L. Kasčiūnas, kad 2010 metais Seime vykusioje diskusijoje Lietuvos mokinių parlamento atstovai ragino uždrausti šitą vaikišką šampaną.
Kitas dalykas, Alkoholio įstatymo pataisos tikriausiai turėtų nubrėžti aiškią ribą neatsakingam verslui. Lietuvos Respublikos Seimas turi teisę ir atsakomybę pasakyti, kad mes neleisime savo vaikų pratinti prie sveikatai žalingo elgesio ir pelnytis iš natūralaus vaikų polinkio imituoti suaugusiųjų elgesį. Konkrečiai šiuo atveju vartoti alkoholinius gėrimus.
Kartu džiaugiuosi, kad pagal gaunamų pajamų dydį pasaulyje viena didžiausių žiniasklaidos ir pramogų bendrovė „The Walt Disney Company“ nuo 2016 metų atsisakė sieti savo prekės ženklą su šampaną imituojančiu gėrimu vaikams. Tikrai atsakingas verslas supranta savo atsakomybę už vaikų sveikatą ir nesiekia pelno beatodairiškai.
Noriu atkreipti dėmesį, kad Konstitucinis Teismas ne viename savo nutarime pažymėjo, kad tautos ūkis turi tarnauti žmonių gerovei. Kieno gerovei pasitarnauja vaikiškas šampanas? Tikrai nemanau, kad jaunajai Lietuvos kartai. Ar kas nors pasigedote cigaretes ar jų pakelius imituojančių šokoladukų? Nemanau. Šiandien tai jau yra praeitis. Tikiuosi, kad taip nutiks ir su vaikišku šampanu. Todėl siūlau palaikyti mano iniciatyvą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. P. Saudargas. Prašau į tribūną. Taip pat penkios minutės.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, labai daug argumentų buvo išsakyta. Tikrai tema atrodo šiek tiek kontroversiškai, ypač žiniasklaida kartais pašiepia, kad dabar jau vaikiškas šampanas didžiausia bėda Lietuvoje, tačiau aš norėčiau pabrėžti kitą šio reikalo pusę.
Kai kalbama apie baisią sisteminę problemą Lietuvoje – alkoholizmą, kuris visose srityse mums muša visus rodiklius ir tempia į dugną, priemonės turi būti kompleksinės. Jūs prisiminkite, kaip mes kovojome su karu keliuose. Buvo mirčių statistika, buvo greičio, alkoholio ir taip toliau siautėjimas, kelių gaideliai siautėjo ir taip toliau. Iš tiesų priemonės buvo taikomos įvairios – nuo švietimo, nuo visuomenės informavimo, įsitraukė visa žiniasklaida, iki ribojimo, iki baudų didinimo, iki reidų didinimo ir taip toliau, ir taip toliau.
Šiuo atveju yra lygiai tas pats. Mes kalbame, jau prieš porą metų padarėme įvairius laiko, amžiaus cenzus, visa kita. Šiandien mes susitvarkėme su tara. Aš tikiuosi, kad mes sėkmingai pereisime notifikavimo procedūrą, procedūros nebus labai vilkinamos iš Lietuvos pusės ir mes greitai tą išspręsime. Mes išsigydėme, tikiuosi, tą gėdą išsigydysime – tuos atplėšiamus indelius, ir žengiame tolyn. Žengiame iš esmės prie švietimo ir kultūrinio dalyko, nes tai, ką mato mūsų vaikai, jiems užsifiksuoja. Lenk medį, kol jaunas – tokia patarlė.
Aš iš tiesų pritariu kolegės A. Kubilienės projektui. Aš pasirašiau, lygiai taip pat atkreipiu dar kartą kolegų dėmesį į jau išsakytą argumentą, kad tas pats yra padaryta su tabako gaminiais. Tabako gaminius imituojančius žaislus ir taip toliau mes išėmėme iš apyvartos, lygiai tą patį siūlome daryti su alkoholį imituojančiais žaislais – šokoladukais ir kitomis prekėmis, skirtomis vaikams. Tiek. Linkiu kolegoms palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, taip pat buvo Vyriausybės pasiūlymų, tačiau komitetas jiems nepritarė, todėl nereikia svarstyti, nes jie yra bendro pobūdžio, nėra konkretaus pasiūlymo dėl kurios nors dalies.
Motyvai už, prieš. Tuojau, sekundėlę. Pažiūrėsime, kas yra už, prieš. Už – P. Saudargas. Dar norite kalbėti? Atsisakote. A. Kupčinskas. Prašau. Už.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų čia kalba daugiausia sukasi apie vaikišką šampaną. Mes patys šiek tiek sureikšminome tą problemą tik dėl vaikiško šampano, bet akivaizdu, kad tai liečia ir kitas maisto prekes ir daiktus, apima gerokai daugiau. Aš asmeniškai niekada nesu pirkęs tokio daikto kaip vaikiškas imituojantis šampaną gėrimas, todėl tikrai matau tą problemą. Aš matau, kad reikėtų atsižvelgti į Mokinių parlamento tokią iniciatyvą. Nedaug tokių iniciatyvų būna. Prabėgo beveik devyneri metai, tai būtų tikrai proga atsižvelgti ir į mokinių savivaldą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolega. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, papasakosiu savo gyvenimo istoriją. Kai buvau mažiukas, su broliu žaisdavome vairuotojus ir lakstydavome įsikandę pagaliukus, kurie vaizdavo cigaretes. Na, koks vairuotojas be cigaretės? Dar žaisdavome karą, lakstydavome su pagaliukais, kurie šautuvus vaizdavo, irgi pavojingas dalykas. Dar kardus jie vaizdavo, irgi pavojingas dalykas. Nekoks. Dar vaizduodavome girtuoklius, šlaistydavomės po griovius, nes tokioje aplinkoje augau. Gal todėl su broliu niekada nesame nusigėrę, niekada nerūkiau ir namuose neturiu šautuvo.
O dabar jūs sakote, kad nealkoholinį šampaną, kurio aš išgeriu kartais, reikia iš manęs atimti. Tas nealkoholinis alus, kurį aš kartais vartoju, sakote, kad tai yra negerai, Masiuli, nes tu vaizduoji alkoholiką ir panašiai. Baikite, neperlenkite! Multiplikaciniai filmai, daug tokių filmukų, kur karai vyksta, kariauja, pasakos vien apie tai. Pradėsite recenzuoti knygas. Na, neperlenkite, neperlenkite! Tie baubai tokie, būkite truputį liberalesni. Aš tai nematau čia pavojaus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės už, prieš išsakytos. Prašau po svarstymo balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta projektui Nr. XIIIP-1666?
Ačiū, kolegos. Balsavo 77: už – 46, prieš – 3, susilaikė 28. Po svarstymo projektui pritarta.
16.17 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-941(2), Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-942(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – projektas Nr. XIIIP-941 ir lydimasis projektas Nr. XIIIP-942. Į tribūną prašau… Atsiprašau, taip, kadangi J. Džiugelis, tai prašau Žmogaus teisių komiteto išvadą pristatyti J. Džiugelį dėl pagrindinio įstatymo projekto ir dėl lydimojo – dėl Lygių galimybių įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektų. Prašau kolegą J. Džiugelį. Tuojau, sekundėlę! Jungiame. Jau veikia, prašau, kolega.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė šiuo abu įstatymų projektus ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam variantui.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū, kolega. R. Šalaševičiūtė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašau į tribūną.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė abu projektus. Bendru sutarimu pritarėme projektui ir siūlėme pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgdami į Teisės departamento ir Vyriausybės išvadas.
PIRMININKAS. Ir dėl lydimojo taip pat? Ačiū, kolege. R. Morkūnaitę-Mikulėnienę lygiai taip pat prašau dėl abiejų – dėl pagrindinio ir lydimojo.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Neįgaliųjų komisija svarstė minėtus įstatymų projektus, abiem įstatymų projektams pritarė ir kviečia pagrindinį komitetą atsižvelgti į Seimo Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Dabar svarstome pirmąjį projektą Nr. XIIIP-941. Kolegos, yra gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymai, kuriems pritarta iš dalies. Komitetas pritarė, ko gero, galime bendru sutarimu pritarti. Galime? (Balsai salėje) Galime.
Kolegos, kitas gautas pasiūlymas yra V. Simuliko. Komitetas pritarė iš dalies. Kolegos, siūlome persvarstyti. Ar tinka? (Balsai salėje) Tinka. (Balsai salėje) Vis dėlto, kolega, jeigu galite, trumpai pristatykite. Nepritarta visa apimtimi, tai prašau.
V. SIMULIK (LVŽSF). Aš neturiu po ranka, atsiprašau, bet komiteto poziciją palaikysiu.
PIRMININKAS. Yra 151 straipsnis, kur keičiamas pavadinimas. „Jungtinių Tautų neįgaliųjų konvencija ir jos fakultatyvaus protokolo“ jūs siūlote išbraukti, kad neliktų įgyvendinimo stebėsenos, taip pat kontrolę siūlote išbraukti, tada likusią dalį paliekate ir siūlote, kad komitetą sudaro penki nariai, iš jų keturi atstovautų Asmenų su negalia asociacijai ir vienas būtų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas. Ar reikia man perskaityti?
V. SIMULIK (LVŽSF). Ne, viskas gerai. Čia buvo atsižvelgta į premjero patarėją, atsakingą būtent už šitą poziciją, ir atsižvelgta į visuomeninių organizacijų siūlymus. Tas siūlymas taip ir buvo suformuluotas. Prašyčiau palaikyti kolegas, nes tai yra ne mano asmeninė, o visuomeninių organizacijų pozicija.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonei jūs pritariate? Viskas, kolegos, tada galime pritarti bendru sutarimu. Kolega, gautas dar vienas jūsų pasiūlymas dėl įsigaliojimo. Jūs siūlote, išskyrus 2 straipsnio dalies įsigaliojimą 2019 m. sausio 1 d., kitų – 2018 m. gruodžio 31 d. Čia susiję su įgyvendinimu. Galime pritarti komiteto nuomonei? Taip. Ačiū, kolegos, pritarta. Kolegos, ar po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti? Tikrai norite balsuoti? Gerai, balsuojame, kolegos, prašymas yra toks. Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta įstatymų projektams Nr. XIIIP-941 ir Nr. XIIIP-942? Kolegos, balsuojame.
Ačiū, kolegos. Balsavo 77 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 2. Lydimajam galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
16.22 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1260(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1260. Kviečiu į tribūną V. Simuliką. Prašom, kolega.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo pagrindinis dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 7 straipsnio pakeitimo. Esmė labai paprasta, Seimo nariai pasiūlė iniciatyvą ir ji yra palaikyta, kad Seimo kontrolierius galėtų būti dvi kadencijas iš eilės, tai yra pertrauka būtų vieną kadenciją ir paskui vėl galėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Gal po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti, nes už ir prieš nėra. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Kolegos, galime bendru sutarimu? Galime. Prieštaravimų nėra. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu projektui Nr. XIIIP-1260.
16.23 val.
Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1677(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1678(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo projektas Nr. XIIIP-1677(2) ir lydimasis Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1678. Prašom, Kindury, į tribūną. Prašom, kolega, pristatyti abu, ir pagrindinį, ir lydimąjį.
G. KINDURYS (LVŽSF). Dėl Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo projekto pakeitimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto išvadai ir patobulintam įstatymo projektui. O dėl Vietos savivaldos įstatymo 11 ir 29 straipsnių pakeitimo komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto išvadai ir patobulintam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Už ir prieš motyvų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galima. Kolegos, pritarta po svarstymo.
16.24 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 60, 611 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2737, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 10, 42, 58, 59, 60, 61, 63, 65, 651, 67, 68, 69, 70, 72, 772 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 611 straipsniu, 1 ir 2 priedais įstatymo Nr. XIII-1312 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2738, Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2739, Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2740, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2741 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektai Nr. XIIIP-2737, Nr. XIIIP-2738, Nr. XIIIP-2739, Nr. XIIIP-2740 ir Nr. XIIIP-2741. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas ir jį lydintys teisės aktai. Kviečiu ministrą. Gal yra viceministras? Atsiprašau, V. Umbrasas. Kolega, prašom pristatyti projektus ir jo lydimuosius teisės aktus. Prašom, kolega.
V. UMBRASAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pristatau penkis krašto apsaugos ministro kompetencijai priskirtinus įstatymų pakeitimo projektus. Teikiamų projektų tikslas – patikslinti kariams, pareigūnams, šauliams mokamų kompensacijų ir kitų išmokų dydžius, atsižvelgiant į vykdomą mokesčių reformą. Mokesčių reformos esmė yra ta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. vykdoma mokesčių reforma, sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos socialinio draudimo įmokos darbuotojo pusėje. Tai reiškia, kad mokesčiai nuo darbdavio perkeliami darbuotojui. (Balsai salėje) Atsiprašau?
PIRMININKAS. Kolegos, iš tribūnos prašau nereplikuoti. Jeigu norite klausti, užsirašykite. Toliau tęskite, viceministre.
V. UMBRASAS. Ačiū. Draudėjams nustatoma prievolė atitinkamai perskaičiuoti darbuotojų bruto darbo užmokestį, padidinant jį 28,9 %, kad dėl socialinio draudimo įmokų perkėlimo darbuotojams nesumažėtų neto atlyginimas ir socialinės garantijos. Kai kurios socialinės garantijos, pavyzdžiui, kompensacinio pobūdžio ir kitos išmokos, nėra apmokestinamos, nuo jų neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Todėl tam, kad padidinus darbuotojų bruto darbo užmokestį 28,9 % nepagrįstai nepadidėtų ir šios išmokos, kurios apskaičiuojamos pagal darbo užmokestį, tarnybinį atlyginimą, minimalią mėnesinę algą, taip pat bazinį dydį, taikomą valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginėms algoms, ar šalies ūkio vidutinį bruto darbo užmokestį, kartu turi būti patikslinti, atitinkamai 28,9 % sumažinti ir šių išmokų dydžiai.
Taigi teikiamuose projektuose ir numatyta, kad nustatyti proporcingai mažesni kompensacijų dydžiai kariams, atliekantiems tarnybą tarptautinėse operacijose; apskaičiuojamas šio įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje numatytas dviejų mėnesinių darbo užmokesčių dydis, skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį; taip pat proporcingai mažesni su tarnyba užsienyje susijusių kompensacijų dydžiai; netarnybinio automobilio naudojimo tarnybos reikmėms dydžiai; taip pat minimalios mėnesinės algos dydžiu išreikštas maksimalus subsidijos darbo užmokesčiui dydis; žvalgybos pareigūnų žūties ar sveikatos sutrikdymo tarnybos atveju dydžiai; šaulių mirties ar sveikatos sutrikdymo tarnyboje dydžiai.
Priėmus šiuos įstatymų pakeitimo projektus dėl vykdomos mokesčių reformos bus išvengta nepagrįsto kompensacinio pobūdžio ir kitų išmokų, nuo kurių neskaičiuojami mokesčiai, socialinio draudimo įmokos padidėjimo, taip pat užtikrinama, kad kariams, pareigūnams, šauliams mokamų kompensacijų ir kitų išmokų dydžiai nesumažės. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų paklausti nėra norinčių. Už, prieš? Tuojau pažiūrėsime, sekundėlę. Ačiū, kolega, galite atsisėsti. Viceministre, galite sėsti. Ačiū. Už, prieš irgi nėra.
Gal po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 11 dieną.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Ministro Ž. Vaičiūno aš nematau. (Balsai salėje)
Balsavimas? Gerai, kolegos, yra balsavimas, neišgirdome jūsų. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta, prašom balsuoti. Čia yra krašto apsaugos gynybos projektai, 2-10 klausimas ir eina iki 2-10.5, tai yra Karo prievolės, Žvalgybos, Lietuvos šaulių sąjungos. Pateikimas, kolegos.
Ačiū, kolegos. Balsavo 70 Seimo narių: už – 68, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
16.29 val.
Seimo savaitės (2018-11-19–2018-11-23) – 2018 m. lapkričio 20 d. (antradienio) ir 22 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką pristatyti kitos savaitės mūsų darbotvarkę. Prašom, gerbiamas Pirmininke, į tribūną.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, darbotvarkė yra svarstyta Seniūnų sueigoje, vienas pokytis įvyko šiandien ryte. Premjeras atsakys į klausimus. Toliau yra Seimo deklaracija dėl A. Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu. Yra labai daug priėmimų, kurie grįžta jau iš komitetų. Yra Konstitucijos 55 straipsnio pataisa, pasiūlymas dėl 121 Seimo nario. Yra Valstybės socialinio draudimo fondo biudžetas, atkeliauja svarstymas į Seimą. Išmokų vaikams įstatymo pataisos.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ketvirtadienį 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pirmasis svarstymas, svarbi diena. Toliau – Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, svarstymas.
PIRMININKAS. Klausimų, gerbiamas Pirmininke, jums nėra. Kolegos, tai gal… (Balsai salėje) Gerai. Kolega Razma, prašau klausimą, įjunkime. Ir jums, gerbiamas Palioni. Gerai. J. Razma. Prašom klausti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs toje dvejų metų darbo minėjimo kalboje akcentavote, kad reikia priimti Seimo narių darbo sąlygas ir garantijas nustatantį įstatymo projektą, bet Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, turbūt įtakingiausia Seime šiuo metu tautos atstovė, nepatvirtino, kad tokie siekiai yra svarbūs. Ar galima tikėtis, kad jūsų žodis ką nors lems, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, na, jau daugiau kaip pusę metų turėdama visus reikalingus dokumentus tam projektui svarstyti, galų gale įrašys jį į komiteto posėdžių darbotvarkę?
V. PRANCKIETIS. Svarstome Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę, į kurią, tikiuosi, ateityje atkeliaus ir jūsų minimas įstatymas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolega A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau Seimo Pirmininko paprašyti, kad įtrauktų projektą Nr. XIIIP-1741(2). Pavasarį buvo įregistruotas pirmas variantas, Teisės departamentas pasakė, kad jis prieštarauja Konstitucijai, ir dabar yra pakoreguotas, prieštaravimas ištaisytas, yra Teisės departamento išvada. Čia yra Skolų išieškojimo įmonių reglamentavimo įstatymas.
V. PRANCKIETIS. Į kurią dieną jūs norėtumėte?
A. PALIONIS (LSDDF). Į kurią nors pagal darbotvarkės užimtumą, į kurią būtų galima įtraukti, nėra skirtumo.
V. PRANCKIETIS. Gerai, įvertinsime galimybes, nes biudžetas vis dėlto yra labai svarbus įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Visi kolegos paklausė. Gal galime tada bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos. Pritarta.
16.32 val.
Civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2833 (pateikimas)
Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Nematau Ž. Vaičiūno. Darbotvarkės 2-12 klausimas – Nr. XIIIP-2833. Kviečiu į tribūną ministrą V. Sinkevičių.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio įstatymo projektą. Jis parengtas siekiant Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinti galimybę, noriu pabrėžti žodį „galimybę“, juridinių asmenų steigėjams pasirinkti, kokią buveinę jie turėtų registruodami įmonę – fizinę ir virtualią. Pagrindinis dalykas turbūt, kad verslo poreikiai pasikeitė ir sukurtas toks teisinis reguliavimas, manau, siųstų labai pozityvų signalą apie mūsų šalies progresą, užtikrintų verslo plėtrą ir, be jokios abejonės, ekonomikos augimą ir konkurencingumą su kitomis netgi kaimyninėmis valstybėmis.
Nors juridinio asmens buveinė siejama su juridinio asmens valdymo organo buvimo vieta ir turbūt Seimo Teisės departamento išvadose labai daug kas yra pabrėžta, vis dėlto praktikoje mes žinome, kad yra visai kitaip, ir asmens buveinė dažnai įregistruojama naudojant tarpininkus, kontoras ir panašiai, ir tokiu pat adresu buveinę turi tūkstančiai juridinių asmenų. Pavyzdžiui, prieš kelis mėnesius buvo labai geras straipsnis, kai mes ką tik pradėjome dirbti su šiuo įstatymu, kad Vilniuje yra šeši adresai, kuriais yra įregistruoti 8 tūkst. 88 juridiniai asmenys. Kai yra sakoma, kad turint fizinę buveinę yra galimybė juos atsekti, aš labai smarkiai abejoju, pavyzdžiui, kad Spaudos rūmų pašto dėžutėje įmanoma atsekti 1 tūkst. 600 juridinių asmenų ir surasti žmones.
Kitas dalykas, kas čia yra labai svarbu, – valstybės informacinių išteklių infrastruktūra ir jos konsolidavimas, valstybės informacinių išteklių modernizavimas, būtinybė ir poreikis didinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus. Aš manau, kad mes jau pribrendome tam, kad visi valstybės siunčiami dokumentai mūsų šalies piliečiams būtų pristatomi per elektroninio pristatymo sistemą.
Dėl kitų klausimų. Aš manau, kad galėsiu jums atsakyti, nes žinau, kad bus klausiančių. Vienas pagrindinių dalykų – tai įstatymo įsigaliojimas yra numatytas tik 2021 metais ir paaiškinsiu, kodėl. Todėl, kad tam reikia pritaikyti dabar turimą Registrų centro elektroninio pristatymo sistemą, kad ji veiktų efektyviai, kad tie serveriai, kurie yra dabar, pavežtų galimą krūvį ir panašiai. Įstatymas, manau, reikalingas ir kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už pristatymą. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Baura. Prašau, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, labai sveikintina iniciatyva. Dar platesnį įstatymo projektą aš registravau prieš pusantrų metų, bet jis yra marinuojamas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tą kartą aš siūliau, kad kiekvienas juridinis asmuo arba fizinis asmuo deklaruotų ne tik gyvenamąją vietą, bet ir elektroninį paštą, ir siūliau pakeisti Civilinį kodeksą, kad elektroniniu paštu, kuris yra deklaruotas, pristatytas elektroninis laiškas būtų įvardintas, sutapatintas su registruoto laiško pristatymu.
Klausimas jums. Kodėl jūs renkatės monopolininko (šiuo atveju Registrų centro) paslaugą, nacionalinę elektroninę siuntų pristatymo paslaugą, kai galima būtų tiesiog priversti deklaruoti alternatyvų elektroninį paštą ir to užtektų, ir galima būtų nelaukti 2020 metų, o galima būtų jau sausio mėnesį tą įgyvendinti?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Aš manau, kad būtent elektroninio pristatymo sistema užtikrintų iš tiesų saugumą. Kartu tai būtų ir valstybės elektroninių išteklių konsolidavimas, kad visos valstybinės institucijos turėtų prieigą prie jos. Dabar elektroninio pašto vadinamųjų tiekėjų yra įvairių: nuo rambler.ru iki Inbox.lt ir panašiai. Aš manau, kad mes negalime užtikrinti patikimumo. Kad kiekvienam šalies gyventojui būtų priskirta elektroninė dėžutė, aš tą idėją palaikau, bet ji turi būti šalies e. pristatymo sistemoje, prie kurios prisijungiama ne šiaip su jūsų kažkokiu loginu ir slaptažodžiu, bet prisijungiama elektroniniu parašu, galbūt valstybės tarnautojo pažymėjimu ir panašiai. Vis dėlto mes kalbame apie visai kitus saugumo reikalavimus šiuo atveju ir aš bijau, kad privatūs elektroninio pašto tiekėjai šito užtikrinti negalėtų. Aš palaikau jūsų tą siūlymą, bet manau, kad jį galbūt galima būtų redaguoti, kad kiekvienas šalies gyventojas tiesiog naudotųsi savo elektroniniu parašu, mobiliuoju parašu ir kartu naudotųsi būtent elektroninio pristatymo sistema.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. A. Baura. Ruošiasi S. Šedbaras. Prašau, kolega Antanai.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas ministre, šių metų rudenį Baltijos šalyse lankantis popiežiui visų trijų šalių vadovai su popiežiumi pasikeitė dovanomis, o Estijoje popiežius gavo kažkokį virtualų dokumentą. Ar tas dokumentas… Tas, kas buvo padaryta, tai būtent šis teisės aktas siejasi, būtų kažkokia galimybė panaši į tą mano pavyzdėlį, kurį paminėjau?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Trumpai apie popiežių. Mes popiežių daug anksčiau nustebinome nanoprakartėle. Tai ne taip mes ir blogai atrodome.
Atsakant į jūsų klausimą, tai taip, popiežius gavo Estijos e. rezidentą. Tai Estijoje taikoma yra jau kuris laikas. Elektroninė buveinė yra, sakykime, nedidelis, bet žingsnis į priekį link to e. rezidento.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. S. Šedbaras. Ruošiasi K. Masiulis. Prašau, kolegos.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamas Virginijau, pritariame, kad XXI amžiuje reikia ieškoti išeičių, tačiau, žiūrėkite, jūs pateikėte tik Civilinio kodekso pataisą. O kaip kreditorius, šiaip žmogus paduos į teismą tokią įmonę? Kokiam teismui, nes yra teritorinis teismingumas, ne tik pagal instanciją? Kur ieškos tokios įmonės teismo antstolis? Kaip mes apginsime vartotojų ir kreditorių interesus? Tokiu atveju, matyt, reikia derinti čia ir su Civilinio proceso kodeksu, ir su kitais įstatymais, galbūt su Vartotojų teisių apsaugos, nes virtuali dėžutė, ir viskas. O kur ginti savo teises, kuriame teisme ir kaip? Čia visai kas kita, negu Simonas siūlė. Simonas siūlė šalia to. Tam visiškai pritartina, bet čia yra vietoj to.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už jūsų klausimą. Lygiai taip pat primenu, kad netgi registruojantis virtualioje paskyroje nurodomas teritorijos administracinis vienetas, iš kur yra registruojamasi, būtent savivaldybė ir elektroninio pristatymo dėžutės adresas.
Kaip veikia elektroninio pristatymo sistema? Jeigu vis dėlto jūs esate užsiregistravęs… Kaip sakiau, registruotis toje sistemoje yra tik penki būdai, tai yra reikia turėti arba mobilųjį parašą, valstybės tarnautojo pažymėjimą, kortelę, su kuria tik tu gali su kodų skaitytuvu per mobilųjį banką prieiti prie savo paskyros, ir elektroninio pristatymo sistema veikia taip, kad jeigu jūs jau gavote laišką, pavyzdžiui, kvietimą į teismą, jis laikomas pristatytu. Šiuo atveju, kai mes turime įmonių, kaip sakiau, po kelis tūkstančius registruotų vienoje fizinėje vietoje, tai lygiai taip pat negarantuoja skaidrumo ir išieškojimo iš kreditorių. Šiuo atveju galima viską palikti taip, kaip yra.
Įstatymai, kuriuos jūs minite, yra priimti prieš 20 metų, ir aš visiškai sutinku, jie tikrai tuo laikmečiu buvo reikalingi. Bet mes matome, kaip keičiasi pasaulis, ir šitie pakeitimai reikalingi. Reikės keisti labai daug poįstatyminių aktų, labai didelis darbas laukia ministerijų: tiek Teisingumo ministerijos, tiek Ūkio ministerijos. Tačiau mes turime judėti į priekį. Mes galime save apgaudinėti, bet matome, kad realybėje tas įstatymas dėl fizinės buveinės neveikia. Realiai tai yra tik tarpininkas, kuris gauna apie 50 eurų (jūs nesunkiai rastumėte internete) už tai, kad jis padeda įregistruoti įmonę. O kur realiai yra tos įmonės savininkas, kur realiai jisai būna, niekas negali pasakyti, nors įstatyme yra parašyta, kad valdymo organas turėtų būti registruotu adresu. Deja, to realybėje nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. K. Masiulis. Ruošiasi V. Juozapaitis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, man iš esmės patinka, ką jūs šnekate, ir labai pritariu pirmiesiems žingsniams. Manau, kad jie tik pirmieji. Juk dabar jūs galite kai kuriuose bankuose pasiimti pinigų neturėdamas jokios kortelės. Tiesiog jus atpažins pagal piršto atspaudą, akies rainelę ar pagal balsą galima atpažinti žmogų, ir atpažinti geriau negu pagal parašą, nes parašą lengviau suklastoti negu akies rainelę ar piršto atspaudą. Bet kažkodėl piršto atspaudas ir akies rainelė pas mus yra niekas identifikuojant asmenį, o parašas yra be galo svarbus.
Štai, matyt, reikėtų pereiti daugeliu dalykų į XXI amžių ir baigti su tais anachronistiniais dalykais. Jeigu bankas pripažįsta, tai visą seriją turėtume tokių identifikavimų, paletę pasiūlyti čia. Jūsų pasiūlytas kelias, man atrodo, turėtų būti tik pirmas žingsnis, nes tikrai yra daugiau alternatyvų.
PIRMININKAS. Ačiū už poziciją. Kolega V. Juozapaitis. Prašau klausti. Ruošiasi V. Gailius. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Išties labai simpatiška idėja, juolab kad ji labai koreliuoja su vakar parodytu reportažu iš Japonijos, kai žmogus vedė virtualią žmoną. Matyt, jau nebetoli ta diena, kai ir mes džiaugsimės virtualiais sutuoktiniais.
Bet aš vis dėlto noriu grįžti prie pono S. Šedbaro klausimo. Čia klausimas ne apie tai, kas paseno ar nepaseno, bet realiai dabar teismingumas yra nustatomas pagal teritoriją ir iš tikrųjų žmogus, kuris neturi konkretaus adreso, ar tu jį gali, negali rasti, bet taip yra dabar tvarkoma, taip surandami žmonės, arba bent pagal adresą yra kreipiamasi į teismą.
Kartu noriu paklausti, ar tai bus taikoma tik privataus verslo įmonėms ar ir viešosioms įstaigoms, juridiniams asmenims ir ar priklausys, kas yra steigėjai, sakysim, tokių juridinių asmenų? Ar mes kalbame tik apie privatų verslą, apie juridinius asmenis, įskaitant ir valstybines įstaigas?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ne, mes kalbame apie juridinius asmenis. Taip, mes kalbame apie juridinius asmenis. Aš galiu pasakyti, ką mes turime. Pagal statistiką praeitais metais 70 % įmonių užsiregistravo elektroniniu būdu, 85 jų buvo su vienu akcininku. Poreikis eiti į Registrų centrą ir kartu deklaruoti fizinę buveinę tikrai yra atgyvenęs.
Kitas dalykas dėl to paties teritorinio vieneto ir saugumo. Dar kartą noriu pakartoti, kad tai nėra koks nors portalas, kai prie gmail paskyros prisijungi, kur tu užregistruoji įmonę. Vis dėlto tu turi turėti asmens tapatybės kortelę arba valstybės tarnautojo pažymėjimą, Registrų centro sertifikuotą elektroninį parašą arba mobilųjį parašą, sertifikuotą mobiliojo operatoriaus. Tai jau realiai priskirta tau, sertifikuota su tavo adresu, su tavo visais duomenimis. Aš nematau čia tokios didelės rizikos, kad tas teritorinis vienetas ar kas nors nukentėtų. Ir šiuo atveju vėlgi, kur registravaisi, ten ir yra priskiriamas tau teritorinis vienetas būtent dėl teismų. Sakau, nėra taip, kad žmogus be jokio identifikavimo užregistruotų tą įmonę.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Numatytas svarstymo laikas baigėsi. Galime po pateikimo? (Balsai salėje) Gerai. V. Gailius. Labai atsiprašau, gerbiamas Vitalijau. Tikrai taip, ačiū. Atsiprašau, kolegos. Prašom, kolega.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pažangus ministre, norėčiau jūsų paklausti. Ar matote galimybes pašalinti svarstymo stadijoje galimą prieštaravimą Konstitucijai, kadangi Konstitucijos 46 straipsnyje aiškiai kalbama apie draudimą monopolizuoti gamybą ir rinką. Aš iš tikrųjų manau, būtų daug geriau, kad būtų paboldinta ir mes būtume jau pasisakę dėl prieštaravimų, nes paliekame tą klausimą neišspręstą ir vienaip ar kitaip turėsime pašalinti prieštaravimą Konstitucijai. Jau dabar pasiūlykite sprendimą. Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš manau, vienas iš sprendimų yra. Galų gale tai yra tik galimybė, lieka galimybė registruoti fizinę buveinę. Elektroninė priklauso nuo tavęs, jeigu tu nori. Šiandien taip, valstybės įmonė Registrų centras yra vienintelis šios paslaugos tiekėjas, registruojant elektroniniu būdu. Bet tai nereiškia, kad eliminuojama galimybė registruoti fizinę buveinę. Tu gali tai daryti lygiai taip pat sėkmingai. Taip, elektroninio pristatymo sistema ir toliau bus administruojama Registrų centro, bet tai yra tik valstybės saugumo sumetimais. Manau, mes rasime būdų.
Perskaičiau Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir dėl tų galimų susikirtimų tiek su Konstitucija, tiek su Europos Sąjunga teise lygiai taip pat yra pateikti ir siūlymai, kaip dalies jų galima būtų išvengti. Aš manau, kad tikrai rasime būdų, bet, kaip ir sakiau, nemanau, kad tai tikrai yra paslaugos monopolizavimas, nes registruoti įmonę vis dėlto liks dvi galimybės, mes suteikiame tik papildomą galimybę.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Motyvai už ir prieš. Ačiū, ministre. Už – J. Džiugelis. Prašom, kolega.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų net nebuvau nusiteikęs kalbėti, bet kadangi pamačiau, kad yra kolegų, kurie užsirašė prieš, tai turiu pasisakyti. Kolegos, iš tiesų kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui, nes palengvinsime sąlygas smulkiojo verslo, kuris skaičiuoja kiekvieną euro centą. O iš tiesų nuomotis buveinės adresus gana daug kainuoja. Dabar yra tikrai inovatyvių, virtualių biurų, kurie suteikia būtent registracijos adresus, virtualias sekretores ar panašiai. Tai tikrai taupo naujai įkurto verslo lėšas, todėl manau, kad visus netikslumus, kuriuos kolegos čia išreiškė, pastebėjo, būtų galima ištaisyti svarstymo stadijoje. Prašau ir raginu iš esmės pritarti šiam projektui, nes tikrai jis labai geras.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš – S. Gentvilas. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, nesu prieš, bet norėčiau keletą pastabų išreikšti dėl projekto. Pagarba ūkio ministrui, kuris užsiima juridinių asmenų komunikacija su valstybe ir taip toliau, bet yra milžiniška problema ir fizinių asmenų komunikacija su valstybe ir kitaip. Vienas pavyzdys galėtų būti „Sodra“, kuri, kompensuodama pensijas, turėjo išsiųsti 800 tūkst. laiškų registruotu paštu, kad kiekvieną pensininką informuotų apie pakeistas pensijas. Tai čia yra visuotinė problema, tai nėra tik ūkio ministro iniciatyva. Mes čia labiau norėtume matyti Susisiekimo ministeriją, kuri imasi šios iniciatyvos.
Antra pastaba. Mes matome, kad šiandieniame projekte yra pasiūlyta Susisiekimo ministerijos Registrų centro sistema. Ji leidžia valstybei matyti komunikaciją, kol kas darykime prielaidą, anonimiškai, bet visgi valstybė kontroliuos susirašinėjimą ir valstybė pasakys, kur galės nueiti informacija, o tai yra valstybės serveriuose. Man atrodo, verslui reikėtų turėti teisę pasirinkti, kad galbūt ir ne valstybinėje sistemoje turėtų jie teisę turėti šią komunikacijos sistemą.
Ir trečiasis daugiau opozicijos pasiūlymas. Mano projektas išėjo kur kas platesnis, kur tiek gyventojams, tiek įmonėms buvo siūloma sudaryti alternatyvą deklaruoti elektroninį paštą. Jis jau metai yra Teisės ir teisėtvarkos komitete neapsvarstomas ir nepaleidžiama į svarstymo stadiją, negalime pateikti jo svarstymo stadijoje net ir opozicinėje darbotvarkėje. Tai čia toks nuogąstavimas. Kai Vyriausybė pateikia, tai net konstituciniai ginčai pereina ir leidžiama pateikti, o kai opozicija, tai leidžiama marinuoti bent metus. Aš labai tikiuosi, kad šie du projektai bus sujungti ir bus padarytas geras geras projektas ir jam bus pritarta ir svarstymo stadijoje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitete turite savo atstovą, tai galima kartu tuos pasiūlymus sujungti. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti. Kas po pateikimo pritartų Civilinio kodekso 2.49 įstatymo projekto pakeitimui? Prašom balsuoti, kolegos.
Ačiū, kolegos. Balsavo 73: už – 72, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Numatoma svarstyti gruodžio 18 dieną.
16.52 val.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2698, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2699, Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 2, 3, 10, 13 straipsnių, šeštojo ir septintojo skirsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2700 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektai Nr. XIIIP-2698, Nr. XIIIP-2699 ir Nr. XIIIP-2700. Kviečiu Ž. Vaičiūną pristatyti pagrindinį Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą ir lydimuosius. Prašom, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šių trijų teikiamų įstatymų projektų pakeitimų tikslas – skatinti konkurenciją dujų rinkoje ir didinti dujų biržos likvidumą. Iš esmės yra siūlomos dvi priemonės, pirmoji – realizuoti SGD terminalo būtinąjį kiekį konkurencinės rinkos pagrindais, atsisakant įpareigojimo reguliuojamiems energijos gamintojams pirmumo tvarka įsigyti per SGD terminalą tiekiamas dujas iš „LitGaso“. Ir antroji priemonė yra įpareigoti reguliuojamus energijos gamintojus, suvartojančius virš 50 gigavatvalandžių dujų per metus, ne mažiau kaip 50 % dujų, skirtų valstybės remiamai arba reguliuojamai elektros ar šilumos energijai gaminti, įsigyti dujų biržoje.
Konkrečiau: pats mechanizmas veiktų taip, kad „LitGas“ ir toliau privalės ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti būtinąjį dujų kiekį, reikalingą terminalui išlaikyti, tačiau jį parduos rinkos pagrindais Lietuvos dujų rinkoje, regioninėje rinkoje arba tarptautinėje SGD rinkoje. Parduodama SGD terminalo buitinio kiekio kaina taps nereguliuojama, tačiau paskirtojo tiekėjo veiklos kaštai, tai yra operaciniai kaštai, dujų balansavimo, mainų ir saugojimo kaštai nebebus kompensuojami. Šie kaštai bus padengiami iš paskirtojo tiekėjo gaunamų pajamų ir tokiu būdu apie 6 mln. eurų bus mažinama papildoma saugumo dedamoji dujų vartotojams, palyginti su dabartiniu reguliavimu. O per dujų biržą nupirktų dujų sąnaudos bus pripažįstamos pagrįstomis sąnaudomis. Perkant dujas dvišaliais kontraktais, tai yra ne per biržą, reguliuojami gamintojai į reguliuojamas kainas galės įtraukti tik kainą, neviršijančią vidutinės gamtinių dujų biržos kainos.
Apibendrinant siūlymo pakeitimo naudą išskirtini keturi svarbūs pokyčiai. Tai yra, pirma, reguliuojamiems energijos gamintojams nustatomas palankesnis teisinis reguliavimas. Šie gamintojai iki šiol de facto 100 % dujų kiekio turėjo įsigyti iš paskirtojo tiekėjo, o nuo 2019 metų turės pasirinkimo galimybę diversifikuoti savo dujų tiekimo portfelį ir dujas įsigyti iš skirtingų šaltinių, tai yra 50 % įsigyti dujų biržoje, o likusią dalį – savo pasirinkimu mažiausių kaštų pagrindu.
Antra, per keletą metų Lietuvos dujų biržos likvidumas ir prekybos apimtys padidėtų keturis kartus.
Trečia, aktyvesnė prekyba dujų biržoje gerokai palengvintų naujų tiekėjų atėjimą į Lietuvos dujų rinką.
Ir ketvirta, sumažinamos SDG terminalo būtinojo kiekio tiekimo veiklos kompensavimo sąnaudos apie 6 mln. eurų per metus, palyginti su esamu reguliavimu. Svarbu paminėti, kad prieš dvi savaites, tai yra spalio 31 dieną, taip pat gavome oficialų Europos Komisijos sprendimą, kad šie pakeitimai atitinka Europos Sąjungos teisės aktus ir valstybės pagalbos taisykles.
Kitaip sakant, šiems pakeitimams reikalinga valstybės pagalba jau yra suderinta. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius. Ruošiasi V. Poderys. Prašau, Artūrai Skardžiau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, išties dabar ta našta buvo užkrauta visiems naudojantiems dujas, paskirstant jas kaip privalomą kiekį. Jūs minėjote, kad dabar ta našta vis tiek niekur neišnyksta, visi Lietuvos žmonės turės 86 mln., kiek jūs planuojate kitais metais, tą naštą vis tiek sumokėti. Tai dabar tiesiog bus imama iš piliečių kitos kišenės. Įsigijome strategine kaina, o bus prekiaujama rinkos kaina.
Kaip jūs pirmiausia reguliuosite tą kiekį, kad nebūtų piktnaudžiaujama, kad pirksime brangiai, o parduosime už rinkos kainą? Prisimenate, pirmaisiais metais net 34 % brangiau mes įsigydavome negu rinkos kaina. Britų dujų biržos kaina buvo 20 eurų, o mes pirkdavome po 30 eurų. Tai buvo 2015 metai, pirmieji metai. Didžiuliai nuostoliai buvo. Kaip dabar bus?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Terminalo išlaikymo kaštus siekiame sumažinti dviem būdais. Vienas būdas yra terminalo nuomos kaštai. Rengiame įstatymų projektus ir jie netrukus bus svarstomi Vyriausybėje. Antroji dalis yra būtinasis kiekis. Kaštų pirmoji dalis sudaro apie 66 mln. eurų, antroji dalis, būtinasis kiekis – nuo 20 iki 30 mln. eurų. Būtent šis pakeitimas leidžia užtikrinti ir yra, be abejo, papildoma paskata „LitGasui“ parduoti dujas biržoje tokiu būdu, kad našta vartotojams būtų mažesnė. Tai reiškia, kad iki šiol visų kaštų pripažinimas „LitGasui“, na, buvo pakankamai komfortiška būsena, bet neskatino efektyvinti dujų rinkos.
Mūsų skaičiavimu, dėl tam tikrų operacinių kaštų, saugojimo kaštų ir kitų kaštų nepripažinimo bus šis sutaupymas, tai yra maždaug mano minėti 6 mln. eurų per metus. Tai toks yra taupymo būdas ir tikrai nėra perkeliama iš vienos kišenės į kitą kišenę.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. V. Poderys. Ruošiasi V. Rinkevičius. Prašau, kolega.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, primininke. Gerbiamas ministre, kaip suprantu, daugiau suskystintų dujų bus parduodama per biržą, per rinką. Bet ar nebus taip, kad tais metų laikais, kai LNG dujų kainos ženkliai viršija „vamzdinių“ dujų kainas, tokių dujų pasiūlymas biržai, žinant biržos prekybos mechanizmą, tiesiog užkels biržos kainas visoms dujoms ir jos nemažins dujų kainos, o didins? Gali būti, kad aš iki galo neįsiskaitęs projekto. Norėčiau komentaro. Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Kaip minėjau, turbūt esminis dalykas yra tai, kad ta galimybė parduoti dujas biržoje yra ne tik mūsų nacionalinėje, bet ir regioninėje bei globalioje… tai yra būtent ta apimtimi. Tai neturėtų turėti neigiamos įtakos mūsų biržos kainai.
PIRMININKAS. V. Rinkevičius. Prašau, kolega. Ruošiasi S. Jovaiša.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Ministre, norėjau paklausti. Lietuva kaip dujų vartotojas yra nedidelė šalis ir tai labai nepadidins, ko gero, vartojimo. Kaip išplėsti į kaimynines šalis? Pavyzdžiui, Baltijos regionas jau gerokai didesnis būtų vartotojas. Mes Baltijos Asamblėjos kontekste susitinkame su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, bandome diskutuoti, bet tos diskusijos vyksta sunkiai. Kaip tai padaryti ir kaip jums sekasi derėtis, kalbėtis su kitomis šalimis? Padidinus vartojimą ir pardavimo apimtis kartu gerokai sumažėtų kaštai.
Ž. VAIČIŪNAS. Be abejo, dujų vartojimo apimtys priklauso nuo energijos išteklių vartojimo struktūros ir nuo dujų kainos. Kalbant konkrečiai apie jūsų klausimą, kas daroma, kad tos apimtys būtų išplėstos, tai yra du pagrindiniai būdai.
Vienas iš tų, kuris neseniai buvo paskelbtas, – mūsų suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stotelė sudaro galimybę dujas transportuoti ne tik vamzdynais, bet ir autodujovežiais. Neseniai buvo pasirašyti papildomi kontraktai, dujomis sėkmingai prekiaujama Lenkijos dujų rinkoje, taip pat Estijoje. Tos pačios kryptys išlieka. Čia kalbama apie mažojo SGD tiekimo veiklas.
Kalbant apie SGD tiekimą vamzdynais, tai yra būtent išdujintų dujų tiekimą vamzdynais, viskas priklauso, be abejo, nuo rinkos kainos, tai yra mūsų galimybės tiekti dujas už konkurencingą kainą rinkoje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aš labai atidžiai klausiau jūsų atsakymo į kolegos A. Skardžiaus užduotą klausimą. Man dažnai tenka tuos klausimus išgirsti iš paprastų piliečių. Jie tiesiog klausia, ir aš noriu paprasto atsakymo, ar yra buvę tokių periodų, kai Lietuva per SGD nuperka brangiau, negu kad paskiau parduoda, išleidžia į rinką? Ir kokia maždaug tos disproporcijos dinamika?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Atsakant paprastai, kiekvienas vartotojas už kiekvieną kubinį metrą gamtinių dujų už terminalą būtent sumoka maždaug 3 euro centus, o naudos gauna už 18 euro centų.
O kalbant apie tuos laikotarpius, svarbu pasakyti, kad tiktai privaloma tvarka būtinasis kiekis tiekiamas ne rinkos sąlygomis. Tai yra ilgalaikiai kontraktai. Ir šių dujų kiekis sudaro maždaug 16 % viso SGD kiekio Lietuvoje. Kitaip tariant, visas kitas kiekis, ypač vasaros periodu, SGD yra pigesnis negu vamzdinių dujų.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Už, prieš neužsirašė. Galime bendru sutarimu pateikti po pateikimo? Galima? (Balsai salėje) Galima. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū ministrui.
Toliau pagal darbotvarkę turime 2-13 klausimą… Atsiprašau. Komitetai. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Planuojama svarstyti gruodžio 11 dieną.
17.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2909 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Seimo nutarimas dėl rudens sesijos darbų programos papildymo Nr. XIIIP-2909. Prašom. V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, prašau Seimo rudens sesijos darbų programą papildyti Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, taip pat su juo susijusiu Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektu, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymu ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Gerai. Supratau. J. Razma turi klausimą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ar tokiu būdu mes pradėsime svarstyti šituos projektus, kurie sumažins kainas, ar čia dar ne tas variantas?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aišku, galėčiau atsakyti vėliau, kai jau pateikčiau, jeigu bus leista pateikti projektus, bet jūs vakar dalyvavote Ekonomikos komiteto posėdyje. Tai būtent yra tas projektas, apie kurį kalbėjome su Konkurencijos tarybos pirmininku. Tai yra tos funkcijos ir tie šeši etatai, kurie liktų Konkurencijos taryboje, o funkcijos pereitų Vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Būtų konsoliduotos vienoje tarnyboje. Tai leistų Konkurencijos tarybai sutaupyti šiek tiek lėšų.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Ar galima po pateikimo pritarti Seimo nutarimui? Kolegos, galima bendru sutarimu? Galima.
Svarstymas. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas, kolegos. Pataisų, pasiūlymų negauta. Nieko nėra. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Kolegos, balsavo 62: visi už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.04 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 19, 21, 24, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2762, Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 15, 16, 18, 19, 22, 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2763, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2764, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2765, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2766 (pateikimas)
Prašau, ministre, pristatyti Reklamos įstatymo ir jo lydimuosius teisės aktus Nr. XIIIP-2762, Nr. XIIIP-2763, Nr. XIIIP-2764, Nr. XIIIP-2765 ir Nr. XIIIP-2766. Prašom, ministre.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, yra teikiamas svarstyti penkių įstatymų projektų paketas, jo tikslas – reklamos priežiūros funkcijų optimizavimas. Pagrindinis – Reklamos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma Konkurencijos tarybos vykdomas klaidinančios ar lyginamosios reklamos priežiūros funkcijas perduoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Kituose teikiamuose įstatymų projektuose siūloma atitinkamai Konkurencijos tarybą pakeisti Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Konsolidavus priežiūros funkcijas vienoje institucijoje, būtų pasiektas didesnis Reklamos įstatymo nuostatų laikymosi priežiūros veiksmingumas ir užtikrinta geresnė vartotojų teisių apsauga. Taip pat būtų mažinama administracinė našta verslui, kadangi šiuo metu tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tiek Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą dėl Reklamos įstatymo galimo pažeidimo, kreipiasi į ūkio subjektą dėl paaiškinimo pateikimo. Kviečiu pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi E. Pupinis. Prašau, kolega Kęstuti. Taip, taip, jums, Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis. Ruošiasi K. Mažeika.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš dalies, gerbiamasis ministre, pradėjote atsakinėti, iš tikrųjų kaštai sumažės Konkurencijos taryboje, bet padidės Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Dar vienas fragmentas yra tas, kad vis dėlto paslėptos reklamos nėra toks paprastas dalykas. Reikia ir tam tikrų specialistų. Iš tikrųjų ar bus permetami specialistai ir kaip su finansavimu tos pačios Vartotojų teisių tarnybos, nes ten nedaug žmonių dirba? Kaip su finansavimu ir su kompetencija?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerai, dėkoju. Geras klausimas. Iš tiesų šį projektą teikiu suderinęs su abiem institucijomis. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba neprašo papildomų etatų. Jie ir dabar atlieka šitą funkciją, ir aš manau, kad čia labai sveikas įstatymas ir verslui mažinti administracinę naštą, nes jeigu yra įtarimas, kad kas nors pažeidė Reklamos įstatymą, jis turi paaiškinimus siųsti į dvi institucijas. Dvi institucijos priima sprendimus, vėliau pagal kompetenciją skirstosi. Tai dabar visa ta kompetencija bus sutelkta vienoje institucijoje. Žmonės jau dabar yra, dirba, na, taip, greičiausiai jiems padidės krūvis, bet jeigu Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovai neprašo papildomo finansavimo, kad ir kaip keista ir retai būna, ir net neprašo tų etatų perkelti iš Konkurencijos tarybos, manau, kad turime tiktai džiaugtis ir pasveikinti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kalbės V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ministre, sveikinu jūsų iniciatyvas ir manau, kad tos iniciatyvos laiku, tačiau ar nesusiduriate jūs su nusistovėjusiu biurokratiniu kitų ministerijų, kurių kompetencija buvo šitie klausimai, pasipriešinimu? Čia yra Teisingumo ministerijos kompetencijos sritis ir dėl šitos ministerijos neveiklumo buvo toleruojama šita ydinga padėtis.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Mano darbas čia, šioje tribūnoje, žiūrėti į ateitį ir kurti galimybes ateityje. Nenoriu žiūrėti į praeitį. Manau, kad šiandien mes galime priimti teisingą sprendimą, tai kviečiu tą ir padaryti.
PIRMININKAS. Kolegos, galime po pateikimo bendru sutarimu tą padaryti? (Balsai salėje) Galima. Pritarta. Dėl Reklamos įstatymo, Konkurencijos įstatymo, Nesąžiningos konkurencijos ir Visuomenės informavimo įstatymų pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Numatoma svarstyti gruodžio 11 dieną. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Taip pat numatoma svarstyti gruodžio 11 dieną.
Kitas mūsų darbotvarkės… Atsiprašau, K. Masiulis dėl vedimo tvarkos. Prašau, Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, repliką aš norėčiau. Man labai patinka ministras, kuris žiūri į ateitį, ir nepatinka valstiečiai, kurie žvalgosi į praeitį.
PIRMININKAS. Supratau, kolega.
17.09 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 291, 30, 311, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 9 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2520, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2521 (pateikimas)
Gerai, kolegos. Mūsų darbotvarkės 2-14.1, 2-14.2 klausimai, projektai Nr. XIIIP-2520 ir Nr. XIIIP-2521. Prašau G. Burokienę pristatyti Vyriausybės įstatymą ir Valstybės tarnybos įstatymą. Prašau, kolege. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kad paprašius pertraukos iki kito posėdžio frakcijos vardu valstiečių atstovams bus gera proga pamąstyti, ar tikslinga vis dėlto politizuoti tą ministerijos stabilumą užtikrinančią kanclerio pareigybę. Aš prašau tokios pertraukos, kad truputį atvėstų valstiečių ir žaliųjų protai, emocijos…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mes tiesiog taisome jūsų klaidas, padarytas 2012 metais.
PIRMININKAS. Kolege, vis tiek yra teisėtas opozicijos prašymas. Kas už tai, kad būtų daroma pertrauka dėl dviejų svarstomų klausimų iki kito posėdžio? (Šurmulys salėje)
Kolegos, balsuojame.
Kolegos, už balsavo 19, prieš – 34, susilaikė 10. Pertrauka iki kito posėdžio. Tiesiog, kolegos, noriu informuoti, kad kolegė kitą posėdį yra komandiruotėje, tai gal ketvirtadienį? Visiems tinka? Tinka. Tada kitą ketvirtadienį šitie klausimai darbotvarkėje.
Seimo vicepirmininkė yra, Sekretoriatas yra, įtrauks.
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2401. Pranešėjo nėra.
17.12 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2158 (pateikimas)
Tada svarstome kitą darbotvarkės klausimą. Privalomai į darbotvarkę įrašyti teisės aktų projektai, dėl kurių buvo reikalavimas surinkti 47 Seimo narių parašus.
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2158. Kolega J. Džiugelis. Prašom, Justai, pristatyti savo projektą. Sekundėlę, tuojau įjungsime jums. Prašom, gerbiamas Justai.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, ilgai netruksiu. Iš tiesų teko surinkti 47 parašus, nes manau, kad šitas klausimas yra labai svarbus, nepaisant to, kad praeitais metais buvo registruotas toks pasiūlymas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas iki šios dienos dar nesugebėjo tokio pasiūlymo, deja, apsvarstyti. Dabar prie esmės.
Iš tiesų siūloma į Statutą įrašyti, kad Neįgaliųjų teisių komisija, kuri atstovauja 300 tūkst. Lietuvos piliečių, problemų, būtų nuolatinė komisija, nes per pastaruosius metus buvo pradėta nemažai darbų, labai svarbių neįgaliųjų bendruomenei, pradedant nuo įdarbinimo reformos, baigiant paslaugų spektro didinimu mūsų šalyje. Reikėtų, kad šita komisija taptų nuolatinė, nes iš tiesų tie darbai yra pradėti ir, ko gero, dar ne vienos kadencijos reikės, kad šitie darbai būtų baigti.
Nepaisydamas to, kad pasikeitė ir komisijos pirmininkas, ir galbūt šiek tiek keisis pati komisijos kryptis, kviečiu kolegas, nepaisant to, kurioje frakcijoje esame, atsisakyti asmeniškumų ir pritarti šiam projektui, nes tai liečia iš tiesų, kaip ir minėjau, jautriausią visuomenės dalį – neįgaliuosius. O pokyčių neįgalieji laukia nuo pat nepriklausomybės pradžios. Kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Norinčių klausti neužsirašė. Dėl motyvų už ir prieš nėra. Kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo statuto pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2158? Tiksliau, projektui Nr. XIIIP-2158. Teisingai. Kolegos, balsuojame laisvai.
Kolegos, už balsavo 29, prieš – 2, susilaikė 31. Deja, po pateikimo nepritarta. Gal galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? Galime? Galime. Ačiū, kolegos. Ar balsuojame? Norite balsuoti. Gerai. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, – prieš.
Kolegos, balsavo 62: už – 34, prieš – 28. Pritarta grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – J. Razma. Prašom, kolega Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi priėmėme sprendimą tobulinti, tai aš manau, kad dėl to projekto gal valstiečiai balsuotų kitaip ir pasisektų jį priimti, jeigu… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos!
J. RAZMA (TS-LKDF). …tobulinant būtų keičiamas pranešėjas, kuriam valstiečiai ir žalieji nejaustų pareigos keršyti už pasitraukimą iš jų frakcijos. Tai gal projektą mes kaip nors priimtume ir parodytume kartu dėmesį neįgaliesiems?
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K. Masiulis – taip pat replika po balsavimo. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš vis dėlto raginčiau valstiečius ūgtelėti truputėlį iš vaikų darželio amžiaus. Kaip galima atmesti projektą dėl to, kad pavardė prasta ar dar kas nors? Man daug čia gali būti nesimpatiškų asmenų, bet jeigu siūlo pragmatišką dalyką, tai reikia pritarti. Aš nesuvokiu jūsų…
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū, kolega.
17.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2856 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės klausimas 2-17.1 – projektas Nr. XIIIP-2856 dėl įtraukimo į rudens sesijos darbų programą. Prašom, Stasy Šedbarai, į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra Teisingumo ministerijos pagalbos šauksmas. Jeigu mes neįtrauksime į sesijos darbų programą šios pataisos, kuri kartu su šituo nutarimu yra teikiama, nuo Naujųjų metų sustotų mediacijos įstatymo veikimas ir nebūtų mediatorių, kurie galėtų atlikti šią funkciją.
PIRMININKAS. Kolegos, klausimų nėra. Po pateikimo galima pritarti nutarimo projektui? Galima.
Svarstymas. Galima pritarti? Galima.
Priėmimas. Už, prieš nėra norinčių kalbėti? Nėra. Prašom. Galime bendru sutarimu? Galime, kolegos? (Balsai salėje) Galime. (Gongas) Priimtas. Atsiprašau, balsuoti reikia, priėmimas, su svarstymu supainiojau. Taip noriu greičiau jus paleisti.
Balsuojame. Priėmimas dėl įtraukimo į rudens sesijos darbų programą.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū, kolegos, 47 balsavo už, 12 – prieš, nutarimui pritarta. (Gongas)
Taip pat, kolegos, dėl protokolo – reikia abu sujungti dėl rudens sesijos darbų programos, kurį prieš tai svarstėme, kolegos, ir kurį dabar.
17.18 val.
Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2854 (pateikimas)
Prašom S. Šedbarą pristatyti Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2854. Prašom, kolega, į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, sutrumpintai mes šį įstatymą vadiname mediacijos įstatymu. 2017 m. birželio 29 d. mes priėmėme naują redakciją. Iš tiesų labai modernus ir reikalingas įstatymas, kuris įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau buvo apsižiūrėta, kad nebuvo numatytos pereinamosios nuostatos. Žodžiu, nuo sausio 1 dienos yra nustatomi reikalavimai, kurių greičiausiai nė vienas mediatorius kol kas neatitiks, todėl per ateinančius metus jie turėtų išklausyti tam tikrus kursus, galbūt įgyti tam tikrą išsilavinimą ir taip toliau. Kaip ir įprasta, mes visada numatome pereinamąjį laikotarpį, kad žmonės galėtų pasirengti ir tuo pereinamuoju laikotarpiu atlikti savo funkcijas. Štai ši pataisa ir leistų per vienus metus pasirengti mediatoriams pagal naujus reikalavimus teikti mediacijos paslaugas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų paklausti nėra norinčių. Po pateikimo gal galime bendru sutarimu, nes dėl motyvų už, prieš irgi niekas neužsirašė? Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti gruodžio 4 dieną.
17.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2907 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Mieli kolegos, rezerviniai klausimai. Rezervinis 1 klausimas. Mačiau, R. Baškienė buvo. Yra, yra, yra. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas. Prašau Seimo Pirmininko pirmąją vicepirmininkę R. Baškienę į tribūną.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Atsiprašau, kad teko palaukti. Mieli kolegos, jūs žinote, kad priimtas Statuto pakeitimas ir…
PIRMININKAS. 2907, pirmininke, čia dėl Seniūnų sueigos pakeitimo.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėl Seniūnų sueigos.
PIRMININKAS. Taip, kur vietoj J. Oleko – J. Sabatauskas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, Seniūnų sueiga. Kadangi Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija išsirinko kitą seniūną, vietoj J. Oleko J. Sabatauską, tuo ir džiaugiamės, prašome pakeisti Seniūnų sueigos sudėtį.
PIRMININKAS. Kolegos, klausimų nėra, už, prieš nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip, prašau. E. Gentvilas. Prašau klausimą.
E. GENTVILAS (LSF). Formalumas – nė vieno socdemo salėje nebėra, gal atidėkime klausimą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš nesiūlyčiau to daryti, nes jūsų valia priimti sprendimą, o ne jie atsakinėja į klausimus, o aš atsakinėju kaip pranešėja.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, už prieš nėra. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu? Galime. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Priėmimas. Kolegos, už, prieš nėra, pasiūlymų nėra. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta ir priimtas Seimo nutarimo projektas. Prašau, kolegos, balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 52: už – 50, prieš – 1, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
17.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2908 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamoji vicepirmininke, taip pat kviečiame pristatyti rezervinį 4 klausimą Nr. XIIIP-2908. Kodėl siūlau pirma svarstyti jį? Todėl, kad pirma turime įkurti komisiją. Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos sudarymo projektas. Prašau, gerbiama kolege.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Seimo statutą priėmėme, Statute įteisinome nuolat veikiančią Lietuvos Respublikos Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją. Dabar Seimo nutarimu mums reikia patvirtinti šios komisijos sudėtį. Visi buvę Laisvės kovų ir Valstybės istorinės atminties komisijų sudėties nariai dabar tapo nariais būtent šios naujos įkurtos nuolat veikiančios komisijos.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. E. Pupinis. Prašau, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja Pirmininko pavaduotoja, iš tikrųjų komisija čia galinga. Tai ar visada kas galinga yra protinga? Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų realiai įvertinti tos komisijos veiklą ir panašiai ir galbūt sumažinti šiek tiek, nes vos ne Europos reikalų komiteto dydžio? Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, išties 17 Seimo narių, bet aš manau, kad jų noras dirbti valstybės istorinės atminties ir laisvės kovų temomis išties pateisinamas. O rezultatus pamatysime joms dirbant, ką jau ir matėme, nes ir viena, ir kita komisija patvirtino savo buvimo reikalingumą. O kai dirbs sujungtos kartu, manau, bus dar geresnis rezultatas ir nedubliavimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, už prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuoti norime? Gerai, kolegos, teisėtas prašymas. Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta? Balsuojame, kolegos.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 48, prieš – 3, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Taip pat yra gauta Teisės departamento techninio pobūdžio pastaba, yra atsižvelgta. Po svarstymo diskusijoje kalbėti užsirašiusių nėra, už, prieš taip pat nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, kolegos.
Priėmimas. Pastabų, pasiūlymų negauta. Motyvų už, prieš nematau. Balsuojame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų… (Balsas salėje) Ne, ne, tai čia kaip už visą užsirašius. Taip, taip. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos.
Motyvai už, prieš. Prieš – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašau, kolege.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Tokia kebli situacija. Iš principo tikrai nesu prieš Istorinės atminties komisijos veiklą, turinį, darbą ir komisijos narius, ten dirbančius tikrai aktyviai ir nuoširdžiai, tačiau aš noriu pakartoti dar ir dar sykį, kad šitai daugumai nebuvo svarbi tūkstančių politinių kalinių, tremtinių ir partizanų nuomonė. Buvo kreiptasi ne sykį į Seimo Pirmininką V. Pranckietį, buvo išsakytos pastabos viešumoje. Visuomeninė taryba prie Seimo, vienijanti bene 18 patriotinių organizacijų, irgi pasisakė, kad juos tenkina situacija tokia, kokia buvo, tai yra dvi atskiros komisijos. Man yra itin apmaudu, kad jūs neturite visiškai jokio noro įsiklausyti į piliečių balsą, turbūt svarbu, nežinau, ar postai, ar kažkokie kitokie dalykai, ar ambicijos.
Šiandieną girdėjau Seniūnų sueigoje, kad turbūt ponia R. Baškienė buvo suklaidinta, ponas A. Gumuliauskas lyg ir sakė, kad susitarta su tremtinių organizacijomis. Aš galiu jus patikinti, kad su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga – didžiausia politinių kalinių ir tremtinių organizacija – niekas nebuvo papildomai derinta. Tiesiog žiniai, archyvui ir prisiminimams, kaip šitas Seimas ciniškai žiūri į savo piliečius.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. A. Gumuliauskas už. Prašau, kolega.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Pirmiausia reikia visą laiką sakyti tiesą, taip? Kada vyko mano susitikimas, kur jūs irgi dalyvavote, buvo kalbama apie tam tikrus techninius dalykus. Ir tie techniniai dalykai, dėl kurių buvo tartasi, yra įgyvendinti ir bus įgyvendinti. Todėl visą laiką reikia kalbėti, aš manau, tiesą. Šiuo atveju, manau, reikėtų balsuoti už tai, pagaliau pradėti dirbti rimtus darbus, juolab kad ir techninis personalas nesikeičia, ir visos visuomeninės tarybos prie komisijos išlieka.
PIRMININKAS. Prašau. Dėl vedimo tvarkos, kadangi buvo paminėta R. Morkūnaitė. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Gumuliauskai, tikrai gerbiu jus kaip profesionalą ir žmogų, aktyviai dirbantį istorinės atminties klausimais, bet tame pačiame susirinkime (jūs nebuvote iki galo) yra priimtas protokolinis sprendimas, kuriame išdėstyta, kad šitos organizacijos nepritaria komisijų jungimui. Tai tokia paprasčiausia teisybė.
PIRMININKAS. Supratome. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašau balsuoti. (Balsas salėje) Oi, atsiprašau, nepastebėjau. Naujai užsirašė A. Anušauskas. Prašau, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad šitas jungimas neturėjo ir neturi jokios prasmės. Tai tik apsunkins abiejų darinių, kurie dabar sudaro bendrą komisiją, darbą. Aš iš tikrųjų pasižiūrėsiu, ar bus įmanoma organizuoti tokios milžiniškos apimties komisijos darbą. Čia ne Europos reikalų komitetas, čia šiaip komisija.
Turiu pasakyti, kad ne techniniai ten buvo sprendžiami dalykai. Visuomeninės organizacijos iškėlė klausimus, kad būtų įrašyta į komisijos darbų turinį visi tie darbai, kurie buvo palikti nuošalėje, paimant tiktai vieną punktelį, o aštuonis, jei neklystu, paliekant atskirai neįrašytus į reglamentą. Taigi buvo išsakytos nuomonės, kurios nepritarė komisijos sudarymui. Sudarius tokio dydžio komisiją, galima tik konstatuoti – jos darbas nebus efektyvus. Aš manau, netrukus mes tai ir pamatysime.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Buvau šiek tiek skeptiškas apskritai dėl komisijų jungimo ir maniau, kad susijungus bus narių skaičius peržiūrėtas. Dabar tas automatinis perkėlimas man irgi kelia abejonių ir čia pritariu ponui A. Anušauskui. Iš tiesų net ir kvorumo surinkimas tikrai nebus lengvas. Susilaikau, nenoriu balsuoti prieš. Linkiu komisijai darbo, bet faktiškai linkėčiau iš karto peržiūrėti komisijos narių skaičių, sudėtį, optimizuoti ir užtikrinti komisijos darbingumą, nes dabar labai abejoju dėl tos galimybės dirbti rezultatyviai.
PIRMININKAS. Taip pat prieš – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Istorinės atminties komisija buvo ta, kuri prisiūlė labai labai daug atmintinų dienų, vos ne kas antrą posėdį praeitą sesiją mes svarstydavome atmintinas dienas. Dabar įsivaizduoju: buvo aštuoni – daug atmintinų dienų buvo, dabar – 17, tai turbūt sulauksime kelis kartus daugiau. Čia juokauju, bet ką nors reikia daryti, nes paprastai racionalios komisijos negali būti tokios didelės, gali būti iki devynių žmonių. Vis dėlto galbūt siūlysiu, kad nepritartų ir sumažintų iš karto. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V. Kamblevičius. Prašau, Vytautai.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Pirmininke, mieli kolegos, iš tikrųjų juokingai atrodo: sukūrėme komisiją, o dabar svarstome, ar reikia sujungti. Reikia pirma šį klausimą, o po to kitą. Dabar čia blaškomės, tempiame laiką. Nuspręsta, ir dirbame toliau.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pasiūlymą. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta projektui Nr. XIIIP-2908? Balsuojame, kolegos. (Balsai salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū, kolegos. Balsavo 61: už – 43, prieš – 7, susilaikė 11. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2908) priimtas. (Gongas)
17.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XII-32 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų komisijos sudarymo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-2905 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2905. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę pristatyti. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). O dabar išties labai paprasta, nes jau sujungėme, komisijos sudėtį patvirtinome. Dabar reikia pripažinti netekusią galios Seimo Laisvės kovų komisiją.
PIRMININKAS. Kolegos, klausimų nėra, už, prieš nėra. Galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Svarstymas
Taip pat diskutuoti nėra norinčių. Už, prieš taip pat nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Priėmimas. Irgi nėra užsirašiusių. Prašau balsuoti, ar pripažinti netekusiu galios nutarimo projektą Nr. XIIIP-2905 „Dėl Laisvės kovų komisijos sudarymo“. Taip pat buvo gauta redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastaba. Į ją yra atsižvelgta.
Šio nutarimo priėmimas
Taip, kolegos, balsavo 58: už – 47, prieš – 6, susilaikė 5. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2905) priimtas. (Gongas) Ačiū.
17.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. XII-484 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarymo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-2906 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tai pat kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę į tribūną pristatyti kitą darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. XII-484 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarymo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektą Nr. XIIIP-2906. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, labai techninis Seimo nutarimas pripažinti netekusią galios iki šiol veikusią Valstybės istorinės atminties komisiją.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Klausti niekas neužsirašė. Už, prieš nėra. Galime bendru sutarimu? Galime.
Svarstymas. Niekas nėra užsirašęs. Taip pat yra gauta, ne, atsiprašau, viskas čia yra gerai. Bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.
Kolegos, balsuojame. Priėmimas. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas, projektas Nr. XIIIP-2906. Balsuojame, kolegos, dėl Istorinės atminties komisijos panaikinimo. Įkūrėme naują statutinę komisiją.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū, kolegos. Balsavo 56: už – 53, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2906) priimtas.
17.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-27 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2863 (pateikimas)
Kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-27 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2863. Kviečiu V. Poderį pristatyti. Prašau, kolega.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Pristatau siūlymą, kuriuo Energetikos komisija būtų pervadinta kaip Energetikos ir darnaus vystymosi komisija. Šio pasiūlymo esmė yra ta, kad komisija vis daugiau neišvengiamai turi nagrinėti ne tik energetikos, bet ir klimato kaitos bei darnaus judumo ir visas kitas problemas, kurios tampa vis labiau horizontalios. Mūsų šalis pagal naują teisyną, ateinantį iš Briuselio, jau rengs nebe energetikos strategiją, bet energetikos ir klimato kaitos. Šių metų pabaigoje turbūt jau pamatysime pirmą projektą. Kitaip sakant, šiuo siūlymu norime įteisinti ir deklaruoti tai, ką jau praktiškai po truputį darom, ką daro ir kitos šalys, kurioms rūpi šie klausimai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Klausia V. Vingrienė. Prašom, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tai yra labai sveikintina iniciatyva, pereinant vien tik nuo siauros srities energetikos, bet daugiau apimant darnaus vystymosi aspektus kaip ir miestų plėtros, apskritai klimato kaitos aspektus, kurie yra labai svarbūs. Turbūt dabar eidami žiedinės ekonomikos keliu, mes turėtume žiūrėti vis plačiau ir apimti platesnes sritis. Bet norėjau paklausti, ar tai apimtų kartu ir visus klausimus darnaus vystymosi aspektais, ar čia daugiau susiję su aplinkosauga, su klimato kaitos aspektais, ar čia ir žiedinės ekonomikos klausimai būtų?
V. PODERYS (LVŽSF). Čia niekas revoliucijos nesiruošia daryti, bet iš tikrųjų žingsnis po žingsnio, matyt, taip plėstųsi ta komisijos darbo apimtis. Ir dabar, jeigu paskaitytume energetikos strategiją, ten yra transporto dalis, tai yra darnaus judumo dalis savaime. Tiesiog priminsiu, kad jau nemažai Europos šalių turi nebe Energetikos ministerijas, o Energetikos ir klimato kaitos ministerijas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Anušauskas. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų aš irgi norėčiau paklausti, nes darnus vystymasis – plati sąvoka, ne tik ekonomikoje, energetikoje, aplinkosaugoje, politologijoje irgi tos sąvokos yra. Galbūt jūs apsibrėžkite, nes manau, kad jūs tuoj perimsite viso Seimo darbą, nes nagrinėsite visus klausimus. Galbūt sustokite prie siauresnio diapazono. Ačiū.
V. PODERYS (LVŽSF). Gera pastaba. Dėl to šiandien nėra siūloma apsvarstyti ir priimti. Tiesiog šiandien vyksta tik pateikimas. Ačiū už pastabą.
PIRMININKAS. Čia tiktai pateikimas. A. Anušauskas. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, norėjau paklausti. Kadangi minėjote, kad viena iš priežasčių, paskatinusių ir pavadinimo kaitą, yra susijusi su klimato kaitos problemomis ir jų sprendimu, gal galite įvardinti, koks Lietuvos indėlis į klimato kaitą? Kokių apimčių mes darome įtaką ledynų atšilimui, pasaulio temperatūros kaitai, Lietuva kaip tokia?
V. PODERYS (LVŽSF). Ar čia CO2 tonas imtume, tuose milijonų ir milijardų tonų, be abejo, tai yra procento dalys, nežinau, ar tūkstantosios ar dešimt tūkstantųjų. Jeigu apie tai klausiate, tokios eilės skaičiai.
PIRMININKAS. E. Gentvilas. Prašom, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Mielas kolega, pažadėjau balsuoti, balsuosiu. Bet jūs pats atkreipėte dėmesį, kad klimato kaita ir energetika yra tikrai tiesiogiai susiję dalykai, aš laikausi kitos nuomonės negu D. Trampas, ir manau, kad daro energetika poveikį klimato kaitai. Tai toks pavadinimas atrodytų nuoseklesnis – energetikos ir klimato kaitos. Dabar man gerai skamba E. Pupinio argumentas – darni plėtra yra per platus dalykas ir, mano manymu, tai yra tiesiog toks pritempimas prie tos darnos, kuri valstiečių rinkiminėje programoje skambėjo. Pažadėjau, balsuosiu šitoje stadijoje, bet jūs tikrai pagalvokite, gal tiksliau atrodytų energetikos ir klimato kaitos.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui už pastabą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, įvairūs aspektai įvairių temų būna susiję. Energetikos tematikoje atrasite gynybos aspektų arba nacionalinio saugumo aspektų. Jeigu jūs pradėsite kalbėti apie energetikų ruošimą ar dar kažką, rasite švietimo aspektų. Jeigu apie energetikų kokias pensijas, rasite socialinių aspektų ar dar kažką. Kadangi tai nacionalinio saugumo dalykas, tai gal priskirkime tą komisiją apskritai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, ir viskas. Baikite tų pavadinimų keitimus, taip yra, kad įvairios gyvenimo pusės yra susipynusios, ir dabar pavadinimus kaitalioti. Neturite ką veikti. Mes čia turime svarstyti, rimtą dalyką… Jums trukdo pavadinimas svarstyti susijusius dalykus? Netrukdo.
V. PODERYS (LVŽSF). Visada yra sveika, kai turinys atitinka pavadinimą. (Balsas salėje: „Niekada taip nebus.“) Bet reikia stengtis.
PIRMININKAS. Supratau, kolegos. Už, prieš. Už – T. Tomilinas. Nematau, kalbasi. V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tiesiog kviečiu palaikyti, neužimdama daug laiko. Manau, išsakytos nuomonės, kad reikėtų išplėsti, nes ne vien energetikos sritis, bet kartu susiję ir su klimato kaitos aspektais, su darniu transportu ir su aplinkosaugos aspektais, kuriuos mes tikrai turėtume nagrinėti kaip Energetikos komisija. Taigi kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Supratau. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, siūlau pavadinti tą komisiją Energetikos ir nacionalinio saugumo, ir darnios plėtros, ir vaikų globos, ir dar visokių kitokių įvairių aspektų.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Kaip suprantu, nuomonės išsiskyrė, reikia balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-2863 po pateikimo?
Kolegos, balsavo 51: už – 43, prieš – 2, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Numatoma svarstyti gruodžio 4 dieną.
17.41 val.
Seimo narių pareiškimai
Kolegos, nematau kolegos, kuris užsirašė dėl Seimo narių pranešimų. N. Puteikis. Prašom. Grįžo atgal į salę. Prašom, Nagli, savo pranešimą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Labai trumpai. Aš norėjau padėkoti Valstiečių frakcijai, Socialdemokratų darbo partijos frakcijai, tvarkiečių frakcijai už tai, kad nors jus kaltina, kad jūs neva mažai demokratiški, per mažai demokratiški, bet iš tikrųjų šiandien balsuodami už dotacijų įstatymo pakeitimą jūs padarėte Lietuvos istorijoje labai svarbų žingsnį – jūs nuleidote kartelę mažoms partijoms. Buvo 3, norint gauti dotaciją, dabar – 2 %. Tai yra labai svarbus žingsnis, Lietuvą priartiname prie Europos praktikos. Dabartinės septynios partijos, gaunančios dotaciją, broliškai pasidalins su mažesnėmis partijomis, jeigu jos kitų metų savivaldos rinkimuose peržengs 2 % barjerą. Aš norėjau padėkoti jums visiems, ypač tiems, kurie svyravo ir galvojo, ir mąstė, ir turėjo sunkų apsisprendimą.
Noriu apginti V. Baką nuo žiniasklaidos užpuolimo. Prezidentės variante yra trys didžiuliai labai sunkūs saugikliai, kuriuos kažin ar įveiks G. Kirkilo partija, jeigu norės gauti kitais metais dotaciją, tai iš esmės skiriasi nuo to, ką Seimas buvo priėmęs. Taigi V. Bakas, balsuodamas už Prezidentės variantą, tikrai jokių principų nepažeidė. Aš tą parašysiu savo feisbuke. Opozicijos kaltinimai mums visiems ir jums yra neteisingi. Ačiū, kad jūs stiprinate demokratiją.
Noriu pasiūlyti esant progai grįžti prie kitų kartelių žeminimo. Į Izraelio parlamentą patenkama surinkus 2 %. Daugybėje Europos valstybių pereinamasis barjeras, norint patekti į parlamentą, yra mažesnis. Aš siūlau tęsti demokratizacijos procesą ir tas karteles visur žeminti. Didesnė konkurencija – daugiau demokratijos. Gerbiami konservatoriai, liberalai, nebijokite konkurencijos, mes kol kas labai maži ir be dotacijos. Jūs, visos partijos, užmokėsite užstatus iš valstybės dotacijų, mes, Lietuvos centro partija, mokėsime, kaip visada, iš asmeninių, bet mes tikimės pasiekti tuos 2 %. Ačiū už sudarytą galimybę dalyvauti demokratijos šventėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, kolegos. Kolegos, noriu padėkoti už vakarinį posėdį. Ačiū, kad tikrai laiku suspėjome, dar keletą minučių sutaupėme. Gero jums ateinančio savaitgalio! Kviečiu registruotis. Ačiū jums.
Mielieji kolegos, užsiregistravo 49. Dar kartą gero ir turiningo jums savaitgalio! (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.