LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 2, 17, 30, 39, 64, 95, 98, STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 71¹, 74¹ IR 95¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIVP-447

2021-09-15  Nr. 109-P-39

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Matas Maldeikis, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Vytautas Mitalas, Valius Ąžuolas, Andrius Palionis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-05-03 išvada Nr. XIIIP-447				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo  95^1 straipsnio 2  dalyje siūloma nustatyti, kad draudikas ar draudimo tarpininkas šioje dalyje nustatyti atvejais turi teisę gauti ir toliau tvarkyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų turimus, taip pat registruose, informacinėse sistemose ar kitose duomenų rinkmenose tvarkomus duomenis apie apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens sveikatos būklę, nustatytas ligas ir sveikatos sutrikimus, patirtas traumas ir mirties priežastis, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar draudikai ir draudimo tarpininkai tokią informaciją gautų atlygintinai ar neatlygintinai. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir registrų nuostatuose nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte neturėtų būti nustatytas tokių duomenų teikimo atlygintinumas. Be to, šiame kontekste pastebėtina, kad projekto nuostata gali būti aiškinama taip, kad draudikai ir draudimo tarpininkai turėtų teisę gauti informaciją apie aukščiau nurodytus asmenis ir iš privačių sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat kitų privačių asmenų valdomų duomenų bazių. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas įstatyme nustatyti, kad minėti subjektai turėtų teisę gauti neatlygintinai duomenis iš privačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie savo lėšomis būtų sukūrę informacines sistemas ar kitas duomenų rinkmenas ir kauptų jose duomenis privačiais tikslais, svarstytina, ar pagrįstai būtų apribotos privačių asmenų teisės į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis).	Nesvarstyta	Atsižvelgiant į tai, kad komitetas siūlo išbraukti iš projekto 8, 9, 10 ir 12 straipsnius, šis pasiūlymas nesvarstomas.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-05-03 išvada Nr. XIIIP-447				2. Atsižvelgiant į ypatingą sveikatos duomenų jautrumą, siūlytina projekto 95^1 straipsnio 2 ir 3 dalyse vietoj nuostatos: „Draudikas ar draudimo tarpininkas pagal šią dalį surinktų sveikatos duomenų netvarko kitais nei šiame straipsnyje nustatytais tikslais“, įrašyti griežtesnę nuostatą: „Draudikui ar draudimo tarpininkui draudžiama pagal šią dalį surinktus sveikatos duomenis tvarkyti kitais nei šiame straipsnyje nustatytais tikslais.“	Nesvarstyta	Atsižvelgiant į tai, kad komitetas siūlo išbraukti iš projekto 8, 9, 10 ir 12 straipsnius, šis pasiūlymas nesvarstomas.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-05-03 išvada Nr. XIIIP-447				3. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Šio įstatymo 9 straipsnio nuostatos taikomos taip pat iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms draudimo sutartims, kurios vykdomos po šio įstatymo įsigaliojimo, ar su jomis susijusiems santykiams”. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais: Pirma, manytina, kad projekto 12 straipsnio 3 dalyje turimas tikslas reglamentuoti ne projekto 9 straipsnio, bet  projekto 9 straipsnyje dėstomo Draudimo įstatymo 95^1 straipsnio nuostatų taikymą, todėl vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Antra, projekto 9 straipsnyje dėstomo Draudimo įstatymo 95^1 straipsnyje siūloma nustatyti naują teisinį reguliavimą, pagal kurį draudikams ir draudimo tarpininkams būtų suteikta teisė tvarkyti apdraustojo, naudos gavėjo, nukentėjusio trečiojo asmens pastarajame straipsnyje nurodytus sveikatos duomenis be jų sutikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iki įstatymo įsigaliojimo sudarę draudimo sutartis draudėjai, taip pat apdraustieji, naudos gavėjai ir nukentėjusieji tretieji asmenys turėtų teisėtą lūkestį, kad sutarties galiojimo laikotarpiu jų asmens duomenys bus tvarkomi tik esant jų sutikimui. Tuo tarpu pagal projekte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, įsigaliojus įstatymui, vykdant iki įstatymo įsigaliojimo sudarytas draudimo sutartis, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų sveikatos duomenis draudikai ir draudimo tarpininkai galėtų tvarkyti be jų sutikimo. Be to, pažymėtina, kad iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos draudimo sutartys gali būti pradėtos vykdyti dar iki įsigaliojant įstatymui, bet baigiamos vykdyti jau įstatymui įsigaliojus. Todėl projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų reguliuojami santykiai, atsiradę iki įstatymo įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit) (Konstitucinio Teismo  2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeisti apdraustojo, naudos gavėjo, nukentėjusio trečiojo asmens teisėti lūkesčiai ir aukščiau nurodyti principai. Trečia, jeigu nebūtų atsisakyta nuostatos dėl projekto 9 straipsnyje dėstomo Draudimo įstatymo 95^1 straipsnio taikymo iki įstatymo įsigaliojimo sudarytoms draudimo sutartims, projektą reikėtų papildyti nuostata, nustatančią terminą, per kurį apdraustajam ir naudos gavėjui turi būti pateikta 95^1 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija (pvz., per vieną mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos). Ketvirta, projekto nuostata dėl įstatymo taikymo ,,su jomis (t.y. draudimo sutartimis) susijusiems santykiams” nėra konkreti. Taikant įstatymą, nuostata galėtų būti aiškinama plečiamai. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų sukonkretinti arba jos atsisakyti.	Nesvarstyta	Atsižvelgiant į tai, kad komitetas siūlo išbraukti iš projekto 8, 9, 10 ir 12 straipsnius, šis pasiūlymas nesvarstomas.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-05-03 išvada Nr. XIIIP-447				4. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti draudimo ir perdraudimo veiklos licencijų išdavimą, šios veiklos priežiūrą, kurią pagal keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą atlieka Lietuvos bankas, svarstytina, ar dėl projekte siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų gauti Lietuvos banko išvados.	Nepritarti	Projektas buvo derintas su Lietuvos banku. Lietuvos banko išvada dėl projekto nuostatų susijusių su draudimo ir perdraudimo veiklos licencijų išdavimu ir šios veiklos priežiūra buvo pateikta 2020-04-30 Lietuvos banko raštu Nr. S 2020_(21.15.E-2102)-12-2876 (Lietuvos bankas projektui pastabų neturėjo).

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos 2021-05-14 pasiūlymas Nr. 1013					Dėl pirmosios pastabos: LRS Teisės departamento išvadoje nurodyta, „Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo  95^1 straipsnio 2  dalyje siūloma nustatyti, kad draudikas ar draudimo tarpininkas šioje dalyje nustatyti atvejais turi teisę gauti ir toliau tvarkyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų turimus, taip pat registruose, informacinėse sistemose ar kitose duomenų rinkmenose tvarkomus duomenis apie apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens sveikatos būklę, nustatytas ligas ir sveikatos sutrikimus, patirtas traumas ir mirties priežastis, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar draudikai ir draudimo tarpininkai tokią informaciją gautų atlygintinai ar neatlygintinai. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir registrų nuostatuose nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte neturėtų būti nustatytas tokių duomenų teikimo atlygintinumas. Be to, šiame kontekste pastebėtina, kad projekto nuostata gali būti aiškinama taip, kad draudikai ir draudimo tarpininkai turėtų teisę gauti informaciją apie aukščiau nurodytus asmenis ir iš privačių sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat kitų privačių asmenų valdomų duomenų bazių. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas įstatyme nustatyti, kad minėti subjektai turėtų teisę gauti neatlygintinai duomenis iš privačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie savo lėšomis būtų sukūrę informacines sistemas ar kitas duomenų rinkmenas ir kauptų jose duomenis privačiais tikslais, svarstytina, ar pagrįstai būtų apribotos privačių asmenų teisės į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis).“ Siūlome į pastabą neatsižvelgti, nes manome, kad tai yra reglamentuota kitais teisės aktais ir papildomas reglamentavimas Draudimo įstatyme sisteminiu požiūriu būtų perteklinis : · Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 str. 5 d. jau yra patvirtinusi ir nustačiusi duomenų teikimo būdus ir atlyginimo už registro duomenų ir metinio užmokesčio dydžius. · Vadovaujantis LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 13 str. 3, 4 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas „Rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašas“, kuris taikomas sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms fiziniams, juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams rašytinę informaciją apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais. Kitoms įstaigoms, teikiančioms asmens sveikatos priežiūros paslaugas, minėto aprašo nuostatos rekomendacinės bei jos atskirai pasitvirtinusios paslaugų apmokėjimo sąlygas ir tvarką. · Informacija apie pacientus teikiama pagal prašymą arba sudarytą su sveikatos priežiūros įstaiga informacijos apie pacientą teikimo sutartį, kurioje viena iš sąlygų yra ir teikiamų duomenų atlygintinumas. · Paprastai duomenys teikiami atlygintinai pagal kiekvienos įstaigos/ institucijos patvirtintus duomenų teikimo būdus bei atlyginimo dydžius. Tik teisės aktuose nustatytais atvejais duomenys teikiami neatlygintinai, kaip pavyzdžiui LR Draudimo įstatymo 98 str. 4 d. numatyta, jog <...> Kai draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus. <...>“.	Nesvarstyta	Atsižvelgiant į tai, kad komitetas siūlo išbraukti iš projekto 8, 9, 10 ir 12 straipsnius, šis pasiūlymas nesvarstomas.
2.	Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos 2021-05-14 pasiūlymas Nr. 1013					Dėl trečiosios pastabos: Pritariame siūlymui pakoreguoti Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 17, 30, 39, 64, 95, 98 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71(1), 74(1) ir 95(1) straipsniais įstatymo projekto (toliau – Projektas) 12 straipsnio 3 dalį, pateikiant joje nuorodą ne į Projekto 9 straipsnį, bet į  Draudimo įstatymo 95^1 straipsnį; Siekiant užtikrinti, kad Draudimo įstatymo nuostatos nebūtų plečiamai aiškinamos, pritariame pastebėjimui, jog tikslinga atsisakyti neaiškumą keliančios nuostatos ,,su jomis susijusiems santykiams.“; Atsižvelgiant į tai, kad, nustatant, jog Draudimo įstatymas taikomas ir iki jo įsigaliojimo sudarytoms draudimo sutartims, siekiama užtikrinti greitesnį, tuo pačiu ir efektyvesnį žalų nagrinėjimo/rizikos vertinimo procesą, kas klientams yra neabejotinai naudinga, manome, kad Projektu nebūtų pažeisti apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens lūkesčiai. Priešingai – būtų užtikrintas efektyvesnis pagal draudimo sutartis apdraustojo, naudos gavėjo, trečiojo nukentėjusiojo asmens įgytų teisių įgyvendinimas.	Nesvarstyta	Atsižvelgiant į tai, kad komitetas siūlo išbraukti iš projekto 8, 9, 10 ir 12 straipsnius, šis pasiūlymas nesvarstomas.
3.	Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos 2021-05-14 pasiūlymas Nr. 1013					Dėl Projekto 12 straipsnio 3 dalies: Siekiant užtikrinti, jog apdraustasis, naudos gavėjas, trečiasis nukentėjęs asmuo būtų tinkamai informuoti apie teisinio reguliavimo pasikeitimą, o kartu ir apie jų teises, susijusias su asmens duomenimis, pritariame siūlymui Projekte numatyti terminą, per kurį apdraustajam ir naudos gavėjui būtų pateikta informacija, nurodyta Draudimo įstatymo 95^1 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į didelę pokyčių apimtį ir administracinę naštą, kurią pagal Projekto 95¹ turės įgyvendinti draudimo įmonės, prašome nustatyti šio straipsnio nuostatų įsigaliojimą ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo įstatymo paskelbimo. Atkreipiame dėmesį, kad draudimo įmonės turi tinkamai pasiruošti teisės aktų pakeitimams: pakeisti naudojamas IT sistemas, interneto svetaines, procesus, parengti informaciją, papildomus dokumentus draudėjams bei draudimo sutarties dalyviams,  persirašyti paslaugų teikimo sutartis su gydymo įstaigomis,  todėl manome, kad toks terminas  yra protingas ir adekvatus numatomiems pokyčiams. Papildomai įvertinus tai, kad, įgyvendinant Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintą duomenų minimizavimo principą, draudikai nerenka kiekvieno sutarties dalyvio kontaktinių duomenų, todėl asmeniškas Draudimo įstatymo 95^1 straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos pateikimas tokiems sutarties dalyviams kaip apdraustieji, naudos gavėjai ir / ar tretieji nukentėjusieji asmenys nebūtų įmanomas. Taigi, siūlytina Projekte numatyti, jog sutarties dalyviai su Draudimo įstatymo 95^1 straipsnio 4 dalyje numatyta informacija būtų supažindinami ją paskelbiant draudikų ir draudimo tarpininkų interneto svetainėse. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome Projekto 12 straipsnio 2 ir 3 dalis išdėstyti taip: „2. 2. 2. Šio Įstatymo 8, 9 ir 10 straipsniai įsigalioja po šešių mėnesių nuo šio Įstatymo paskelbimo. 3. Draudimo įstatymo 95^1 straipsnio nuostatos taikomos taip pat iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms draudimo sutartims, kurios vykdomos ir po šio įstatymo įsigaliojimo. Apdraustieji ir naudos gavėjai apie, tai, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms sutartims taikomos šio įstatymo nuostatos informuojami per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbiant Draudimo įstatymo 95^1 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją draudikų ir draudimo tarpininkų  interneto svetainėse.“	Nesvarstyta	Atsižvelgiant į tai, kad komitetas siūlo išbraukti iš projekto 8, 9, 10 ir 12 straipsnius, šis pasiūlymas nesvarstomas.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021-05-28 raštas Nr. 2R-2725					Galiojančioje Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 95 straipsnio 4 dalies redakcijoje nustatyta, kad „[d]raudikas ir draudimo tarpininkas, sudarydami ir vykdydami draudimo sutartį, turi teisę tvarkyti apdraustojo, naudos gavėjo ir draudimo įmokų mokėtojo asmens duomenis be jų sutikimo, išskyrus specialių kategorijų asmens duomenis.“ Taigi, specialiųjų kategorijų asmens duomenys yra tvarkomi renkant žmogaus (duomenų subjekto) sutikimą. Tačiau, dėl toliau nurodytų priežasčių, šiuo metu Įstatymu įtvirtintas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl atitikimo Bendrajame duomenų apsaugos reglamente  (toliau – Reglamentas) sutikimui keliamam reikalavimui – „duotas laisva valia“ : 1.         „laisvas“ reiškia, kad duomenų subjektas turi turėti realų pasirinkimą ir kontrolę. Pavyzdžiui, įvykus draudžiamajam įvykiui traumą patyręs žmogus kreipiasi į draudiką dėl draudimo išmokos, pagal Įstatymą, išmoką jis galėtų gauti tik davęs sutikimą draudikui dėl sveikatos duomenų tvarkymo, nes draudikas turi Įstatymu nustatytą pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Taigi, kad galėtų gauti draudimo išmoką žmogus neturi jokio realaus pasirinkimo ir privalo duoti sutikimą dėl sveikatos duomenų tvarkymo. 2.         „laisvas“ taip pat reiškia, kad duomenų subjektas negali patirti žalos , jei neduotų sutikimo. Pagal aukščiau nurodytą pavyzdį, duomenų subjektui nesutikus su sveikatos duomenų tvarkymu jis netektų galimybės gauti draudimo išmokos. Vadinasi, duomenų subjektui, nedavusiam sutikimo, negalėtų būti suteikta jo paties įsigyta paslauga – įvykus draudžiamajam įvykiui gauti išmoką už patirtą traumą, t. y. duomenų subjektas patirtų neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad sutikimas, neatitinkantis Reglamento keliamų reikalavimų, yra negaliojantis. Tokiu atveju asmens duomenų tvarkymui turi būti ieškoma kitų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų, viena iš kurių, asmens duomenų tvarkymo reglamentavimas teisės aktu. Kaip pažymima Europos duomenų apsaugos valdybos (toliau – Valdyba), Europos Sąjungos institucijos, kurios užduotis, be kita ko, yra nagrinėti klausimus, susijusius su Reglamento taikymu, teikti gaires, rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdžius, kad paskatintų Reglamentą taikyti nuosekliai, 2020 m. gegužės 4 d. gairių 05/2020 dėl sutikimo pagal Reglamentą 2016/679 99 pastraipoje, „[a]tvejai,  kai  tvarkyti  duomenis  „būtina  siekiant  įvykdyti  sutartį“,  9  straipsnio  2  dalyje  nėra  pripažinti bendrojo  draudimo  tvarkyti  specialių  kategorijų  duomenis  išimtimi,  todėl  duomenų  valdytojai  ir valstybės  narės,  kai  susiklosto  tokia  situacija,  turėtų  ištirti  galimybę  taikyti  konkrečias  9  straipsnio  2dalies b–j punktuose nustatytas išimtis.“ Panaši situacija nagrinėta ir Valdybos 2020 m. gruodžio 15 d. gairėse 06/2020 dėl Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos ir BDAR santykio, kuriose pažymėta, kad, kai kalbame apie sutikimą dėl specialių kategorijų (sveikatos duomenų) tvarkymo mokėjimo paslaugų teikimu, visų pirma, reikėtų įvertinti galimybę naudotis Reglamento 9 straipsnio 2 dalies b–j punktuose nurodytomis specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo išimtimis. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-447 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamąjį raštą, aukščiau aptartą teisinę problemą ir siekia išspręsti Įstatymo projekto rengėjai. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) informuoja, kad Įstatymo projektas su Inspekcija buvo derintas (taip pat ir darbine tvarka).	Nesvarstyta	Atsižvelgiant į tai, kad komitetas siūlo išbraukti iš projekto 8, 9, 10 ir 12 straipsnius, šis pasiūlymas nesvarstomas.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-09-15	8				Argumentai: projekto 8 straipsniu buvo pripažinta netekusia galios keičiamo įstatymo 95 straipsnio 4 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad yra siūloma išbrauti iš projekto 9 straipsnį, atitinkamai turi būti palikta galioti keičiamo įstatymo 95 straipsnio 4 dalis. Pasiūlymas: išbraukti iš projekto 8 straipsnį: 8 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 95 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „95 straipsnis. Draudimo rizika“. 2. Pripažinti netekusia galios 95 straipsnio 4 dalį.	Pritarti
2.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-09-15	9				Argumentai: Pagal projektą yra siūloma, kad draudikams ir draudimo tarpininkams būtų suteikta teisė tvarkyti apdraustojo, naudos gavėjo, nukentėjusio trečiojo asmens sveikatos duomenis be jų sutikimo. Atsižvelgiant į ypatingą sveikatos duomenų jautrumą, siūloma palikti šiuo metu galiojančią tvarką, kuomet asmuo turi duoti sutikimą, kad draudikas ar draudimo tarpininkas galėtų tvarkyti jų sveikatos duomenis. Atkreipiant dėmesį į asmens duomenų svarbą, galimybė piktnaudžiauti draudikams ar draudimo tarpininkas gaunant daugiau asmens duomenų nei tai yra reikalinga konkrečiam draudiminiam įvykiui ir iš to kylanti rizika yra per didelė atsižvelgiant į naštą asmenims duoti sutikimą tvarkyti jų sveikatos duomenis. Taip pat pritariama Seimo kanceliarijos teisės departamento pastebėjimui, kad daug draudimo sutarčių yra sudarytų iki įstatymo projekto, todėl būtų pažeistos tų asmenų teisės, kurie turėjo teisėtą lūkestį, kad sutarties galiojimo laikotarpiu jų asmens duomenys bus tvarkomi tik esant jų sutikimui. Pasiūlymas: išbraukti iš projekto 9 straipsnį: 9 straipsnis. Įstatymo papildymas 95¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 95¹ straipsniu: „95¹ straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas 1. Draudikas ir draudimo tarpininkas, vertindami riziką vykdant privalomojo ar savanoriškojo draudimo sutartį, perdrausdami draudimo riziką, vykdydami jiems šio įstatymo 98 straipsnyje nustatytą pareigą ištirti draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes, taip pat vykdydami Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą reikalavimą atsižvelgti į išmokos gavėjo darbingumo lygį, turi teisę tvarkyti apdraustojo, naudos gavėjo, nukentėjusio trečiojo asmens šiame straipsnyje nurodytus sveikatos duomenis be jų sutikimo. 2. Draudikas ar draudimo tarpininkas, vertindamas draudimo riziką, ir draudikas ar draudimo tarpininkas draudiko pavedimu, vykdydamas jam šio įstatymo 98 straipsnyje nustatytą pareigą ištirti draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes pagal gyvybės draudimo, sveikatos draudimo ar civilinės atsakomybės draudimo sutartis, turi teisę gauti ir toliau tvarkyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų turimus, taip pat registruose, informacinėse sistemose ar kitose duomenų rinkmenose tvarkomus duomenis apie apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens sveikatos būklę, nustatytas ligas ir sveikatos sutrikimus, patirtas traumas ir mirties priežastis, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas be apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens sutikimo. Sveikatos duomenys draudikui ar draudimo tarpininkui gali būti suteikiami tik rašytiniu jo prašymu, kuriame nurodomas duomenų gavimo teisinis pagrindas, jų naudojimo tikslai ir šioje dalyje nurodytam rizikos vertinimui atlikti ar šioje dalyje nurodytam įvykiui ištirti reikalingų duomenų apimtis. Draudikui ar draudimo tarpininkui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai reikalingi šioje dalyje nurodytam tikslui pasiekti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. Draudikas ar draudimo tarpininkas pagal šią dalį surinktų sveikatos duomenų netvarko kitais nei šiame straipsnyje nustatytais tikslais. 3. Draudikas ar draudimo tarpininkas draudiko pavedimu, vykdydamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą reikalavimą atsižvelgti į išmokos gavėjo darbingumo lygį, turi teisę tvarkyti draudimo sutarčiai vykdyti būtinus duomenis apie išmokos gavėjo (draudėjo ar naudos gavėjo) darbingumo lygį be išmokos gavėjo (draudėjo ar naudos gavėjo) sutikimo. Šie duomenys draudikui ar draudimo tarpininkui gali būti suteikiami tik rašytiniu jo prašymu, kuriame nurodomas duomenų gavimo teisinis pagrindas ir jų naudojimo tikslai. Draudikas ar draudimo tarpininkas pagal šią dalį surinktų sveikatos duomenų netvarko kitais nei šioje dalyje nustatytais tikslais. 4. Draudėjas privalo apdraustąjį informuoti apie tai, kad jis yra apdraustas, o naudos gavėją apie tai, kad jis yra paskirtas naudos gavėju, taip pat kad apdraustojo ir naudos gavėjo asmens duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, tvarkys draudikas ir (ar) draudimo tarpininkas, pateikdamas jiems draudiko ir (ar) draudimo tarpininko nurodytą informaciją, parengtą vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis, per pagrįstą laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Draudikas ir (ar) draudimo tarpininkas tvarko sveikatos duomenis taikydami tinkamas ir teisėtas duomenų subjekto interesų apsaugos priemones, kurias parenka konkrečiais duomenų tvarkymo atvejais. Apdraustasis ar naudos gavėjas turi teisę kreiptis į draudiką ir (ar) draudimo tarpininką ir gauti naujausią informaciją (įskaitant asmens duomenų privatumo pranešimą apie duomenų tvarkymą arba atnaujintus pranešimo duomenis). 5. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10–13 punktuose nurodytų draudimo grupių nukentėjusius trečiuosius asmenis apie jų asmens duomenų, įskaitant sveikatos duomenis, tvarkymą informuoja draudikas ir (ar) draudimo tarpininkas, pateikdami jiems Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsniuose nurodytą informaciją, kai šie asmenys kreipiasi dėl draudimo išmokos išmokėjimo. 6. Draudikai ir draudimo tarpininkai savo interneto svetainėse viešai skelbia Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsniuose nurodytą informaciją, skirtą šiame straipsnyje nurodytiems duomenų subjektams.“	Pritarti
3.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-09-15	10				Argumentai: projekto 10 straipsniu buvo pripažinta netekusia galios keičiamo įstatymo 98 straipsnio 5 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad yra siūloma išbrauti iš projekto 9 straipsnį, atitinkamai turi būti palikta galioti keičiamo įstatymo 98 straipsnio 5 dalis. Pasiūlymas: išbraukti iš projekto 10 straipsnį: 10 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 98 straipsnio 5 dalį.	Pritarti
4.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-09-15	12				Argumentai: projekto 12 straipsnyje nustatytos įstatymo projekto įsigaliojimo ir taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad yra siūloma išbrauti 9 straipsnį, siūloma išbraukti ir 12 straipsnį, kad visas įstatymo projektas įsigaliotų iškarto jį pasirašius. Pasiūlymas: išbraukti iš projekto 12 straipsnį: 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1. Šio įstatymo 2, 4, 6 ir 7 straipsniai įsigalioja 2021 m. birželio 30 d. 2. Šio įstatymo 8, 9 ir 10 straipsniai įsigalioja 2021 m. rugsėjo 30 d. 3. Šio įstatymo 9 straipsnio nuostatos taikomos taip pat iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms draudimo sutartims, kurios vykdomos po šio įstatymo įsigaliojimo, ar su jomis susijusiems santykiams.	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Butkevičius, V.Gapšys.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo / kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                         Mykolas Majauskas      

Patarėja Greta Genelienė