AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS HERBO, KITŲ HERBŲ IR HERBINIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO NR. I-130 2, 7, 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą:
Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 2, 7, 8, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja Lietuvos etnografinių regionų herbų įteisinimo ir naudojimo tvarkos.
Valstybės herbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje įvirtinta teisinė ir heraldinė nuostatos: „Valstybės vėliavos spalvos – geltona, žalia, raudona. Valstybės herbas – baltas Vytis raudoname lauke. Valstybės herbą, vėliavą ir jų naudojimą nustato įstatymai.“ (LR Konstitucija, Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2007, p. 17). Šią konstitucinę doktriną realizuoja įstatymai: „Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas“ (1990, Nr. I-130), „Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinis įstatymas“ (2012, Nr. XI-1932), „Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas“ (1993, Nr. I-56).
„Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo“ (1999, Nr. VIII-1328) 2 straipsnyje apibrėžta etnografinio regiono sąvoka: „10. Etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.“ (Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.86929/ccgvBeDtfu). Kaip matoma, konkretūs etnografiniai regionai šiame sąvokos apibrėžime neminimi.
„Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas“ (1990, Nr. I-130) apibrėžia herbo sąvoką: „4. Herbas – teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas valstybės, apskrities, savivaldybės, miesto, miestelio ar kaimo skiriamasis ženklas, skirtas simbolizuoti ir išskirti subjektą, kuriam jis sukurtas.“ (Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.36/gFqdbHBIdp). Ši herbo sąvoka nereglamentuoja etnografinio regiono herbo.
Būtina konstatuoti, kad „ES valstybių heraldika paprastai reglamentuojama tų šalių konstitucijose, kuriose įtvirtinami pagrindiniai heraldiniai simboliai (herbas, spalvos, vėliava, himnas), o detali šių simbolių naudojimo tvarka nustatoma specialiuose įstatymuose, taip pat (kai kuriose šalyse) žemesnio lygmens (vyriausybės ar ministerijų) teisės aktuose. Daugelyje jų yra įvestos ir tam tikros taisyklės, įpareigojančios laikytis deramos pagarbos valstybinei (tautinei) vėliavai ar jos atvaizdui ir jų naudojimą vienaip ar kitaip ribojančios.“ (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinė apžvalga „Kai kurie heraldikos teisinio reglamentavimo Europos Sąjungos šalyse aspektai“ (2018-09-03, Nr. 18/66, p. 1).
Projekto rengimą inicijavo konkreti problema – Lietuvos etnografinio regiono herbas nėra įteisintas „Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme“ (1990, Nr. I-130), nereglamentuotas jo tvirtinimas ir naudojimas.
Etninės kultūros globos taryba (toliau – EKGT), vadovaujama pirmininko Virginijaus Jocio, 2014 m. raštu „Dėl etnografinių regionų heraldikos“ (2014 05 29 Nr. S-96) kreipėsi į Lietuvos heraldikos komisiją, prašydama pateikti informaciją, kokių etnografinių regionų vėliavos ir herbai jau yra patvirtinti.
Lietuvos heraldikos komisija rašte „Dėl etnografinių regionų heraldikos“ (2014-06-06 Nr. (8D–2586)-2D-3519) teigė: „Šiuo metu savo herbus ir vėliavas su Lietuvos heraldikos komisija yra derinę trys etnografiniai regionai (tiksliau tų regionų draugijos): Žemaitija (1994 m. mažasis, 1999 m. didysis herbas, [...] dail. Algis Kliševičius). Dzūkijos didysis ir mažasis herbai, vėliavos (2003 m. dail. Arvydas Každailis) ir Aukštaitijos didysis herbas bei vėliava (2005 m. dail. Rolandas Rimkūnas). Pažymėsime, kad Komisija herbų netvirtina, juolab kad nėra nė vieno oficialiai valstybės įteisinto regiono. Mes tik visuomeninėms organizacijoms (draugijoms), kurios buvo suinteresuotos tokių herbų atsiradimu, rekomendavom herbų figūras ir kai kuriuos kitus dalykus, pagaliau derinimo lygmenyje tam tikrą heraldikos lygį. Kadangi šių regionų herbai ir vėliavos nėra oficialiai įteisinti, vėliavų kėlimo eilė Įstatymu nenumatyta. Jos gali būti keliamos tik įteisintų vėliavų pabaigoje, pavyzdžiui, Lietuvos valstybės trispalvė, Lietuvos valstybės istorinė, savivaldybės, seniūnijos centro, regiono vėliava.“
Etninės kultūros globos taryba 2014 m. inicijavo teisės akto pakeitimus, kuriais siekta įteisinti etnografinių regionų heraldiką. EKGT raštu „Dėl etnografinių regionų heraldikos įteisinimo” (2014-07-02 Nr. 114), adresuotu LR Seimo Dzūkijos parlamentinės grupės pirmininkui Algiui Kašėtai, pasiūlė papildyti „Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą“ (I-130) etnografinių regionų herbų įteisinimo nuostatomis.
Seimo nariai (Algis Kašėta, Kęstutis Daukšys, Birutė Vėsaitė, Irena Degutienė, Vytautas Kamblevičius) 2014-07-16 įregistravo „Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 2, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektą“ (Nr. XIIP-2025). Jį svarstęs pagrindinis komitetas – Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 2, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIIP-2025)“ (2015 m. gegužės 20 d. Nr. 106-P-15) konstatavo: „Atsižvelgiant į tai, kad formaliai etnografiniai regionai nėra įteisinti ir, priėmus svarstomą įstatymo projektą, susidarytų teisinė spraga, nes nebūtų subjekto, atsakingo už herbo naudojimą, siūlyti Seimui įstatymo projektą Nr. XIIP-2025 grąžinti iniciatoriams tobulinti.“ (Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/129bda42ff8311e4a0edd66091ee4d78?jfwid=9fbgsb5zg).
Etnografinių regionų herbų įteisinimui juridines sąlygas šiuo metu sudaro „Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 5 ir 8 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymas“ (2016 m. lapkričio 8 d. Nr. XII-2764), kuris įteisino etnografinius regionus. 61 straipsnis. Etninės kultūros globos taryba reglamentuoja: „5. Tarybos, kaip ekspertinės institucijos, pagrindinės strateginės veiklos kryptys apima šias sritis: [...] 8) etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – savitumo išsaugojimą.“ („Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 5 ir 8 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymas“. (Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4c1d0e90a74a11e68987e8320e9a5185).
Taigi 2016 m. valstybė oficialiai įteisino etnografinius regionus, tačiau jų heraldikos problemos liko ir tebėra aktualios. Kita vertus, šiandien jau nebegalima teigti, kad „[r]egionų heraldika taip pat tik formuojasi“ (Edmundas Rimša, Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius: Versus Aureus, 2004, p. 113). Tačiau tebegalioja Rimšos pastebėjimas, jog „visuomenė apie heraldikos reikalavimus, jos griežtas taisykles, net tai, kas valstybėje padaryta, žino labai nedaug [...]“ (Ten pat, p. 164).
Projektas padės pašalinti teisinę spragą, įteisins etnografinio regiono herbą, jo tvirtinimo (etalono) ir naudojimo tvarką.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami projekte aptarti klausimai:
Projekte aptarti klausimai šiuo metu teisiškai reglamentuojami „Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme“ (1990, Nr. I-130). Etnografinio regiono herbo įteisinimo, jo naudojimo minėtas įstatymas šiuo metu nereglamentuoja.
Etnografinį regioną reglamentuoja „Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas“ (1999, Nr. VIII-1328). Projektui reikšmingas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas „Dėl Leidimo vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį (trumpąjį) valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus ar juos mėgdžiojantį žymenį, taip pat garantinius ir prabos ženklus, antspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus prekių ženkluose suteikimo tvarkos, leidimo formos patvirtinimo ir komisijos sudarymo“ (2001 m. balandžio 10 d. Nr. 65), „Lietuvos heraldikos komisijos nuostatai“ (Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. kovo 20 d. dekreto Nr. 584 priedas), Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2015 m. kovo 5 d. dekreto Nr. 1K-246 „Dėl Lietuvos heraldikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ (2017 m. spalio 25 d. Nr. 1K-1132).
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma įteisinti etnografinio regiono herbą, reglamentuoti jo naudojimo tvarką.
Taip pat siūloma pakeisti ir papildyti konstitucinį „Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą“ (1990, Nr. I-130) teise Respublikos Prezidentui Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtinti etnografinių regionų herbų etalonus.
Teigiamos pasekmės. Priėmus Įstatymo projektą, bus nustatytas etnografinio regiono herbo tvirtinimo ir naudojimo teisinis įstatyminis reguliavimas.
5. Galimos neigiamos priimto nutarimo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamos pasekmės. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką nutarimas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip nutarimo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės.
8. Nutarimo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Įstatymo projektu tikslinamos ir koreguojamos šiuo metu jau galiojančio įstatymo nuostatos („Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas (1990, Nr. I-130)), todėl papildomai šio Įstatymo projekto inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės.
9. Ar nutarimo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar nutarimo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
11. Jeigu nutarimui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų
priimti:
Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks nutarimui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13. Nutarimo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
14. Nutarimo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Projektą parengė Seimo narys Stasys Tumėnas. Konsultuotasi su Lietuvos heraldikos komisija, su Etninės kultūros globos tarybos nariu Virginijumi Jociu.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno, Eurovoc terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra: „etnografinis regionas“, „herbas, „heraldika“, „Lietuvos heraldikos komisija“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Šis Įstatymo projektas tiesiogiai siejasi su simultaniškai Seimui pateikiamu „Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 1, 2, 4, 7, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu“.
Teikia:
Seimo narys Stasys Tumėnas