LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

POLITIKOS ĮGYVENDINIMO GRUPĖ

STRATEGINIŲ KOMPETENCIJŲ GRUPĖ

 

PAŽYMA

DĖL SOCIALINIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2251 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 25, 35, 41, 42 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (TAP-17-1801) (17-9779(2)

 Nr.

Vilnius

 

Projektų rengėjas: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

 

Projektų tikslai: Skatinti neįgalių asmenų (ypač sunkios negalios) įdarbinimą ir užtikrinti efektyvų socialinėms įmonėms skiriamų valstybės biudžeto lėšų naudojimą.

 

Dabartinė situacija: Socialinių įmonių statuso suteikimo tvarką ir joms teikiamą valstybės pagalbą reglamentuoja Socialinių įmonių įstatymas (2004 m.).

·      Socialinės įmonės yra dviejų tipų: socialinės įmonės, kuriose tikslinėms grupėms priklausantys asmenys (neįgalieji; ilgalaikiai bedarbiai; vyresni kaip 50 m.; asmenys vieni auginantys vaikus; asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų; asmenys, priklausantys nuo narkotinių medžiagų; ir kt.) sudaro ne mažiau kaip 40 proc. visų dirbančiųjų, ir neįgaliųjų socialinės įmonės, kuriose neįgaliųjų grupei priskirti asmenys sudaro ne mažiau kaip 50 proc. 

·      Socialinei įmonei skiriama valstybės pagalba: subsidija darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms (ne daugiau kaip 2 MMA – 760 Eur) mokama visą neįgalaus asmens darbo laikotarpį, o įdarbinus kitoms tikslinėms grupėms priklausančius darbuotojus - ne ilgiau kaip 12 mėn.; subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti (ne daugiau kaip 40 MMA – 15200 Eur); subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti (iki 60 proc. mokymui reikalingų išlaidų + 10 proc. mažoms ir vidutinėms įmonėms).

·      Neįgaliųjų socialinei įmonei be minėtos paramos skiriama papildoma valstybės pagalba: subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti (ne daugiau kaip  6 MMA – 2280 Eur, ne dažniau kaip kartą per 3 metus); subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms (ne daugiau kaip 70 proc. visų reikalingų išlaidų); subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms (40 proc. arba 20 proc. minimaliojo valandinio atlygio dydžio (2,32 Eur) priklausomai nuo darbingumo lygio).

·      Socialinėms įmonėms suteikta teisė nemokėti pelno mokesčio, taip pat išskirtinė teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, kad perkančioji organizacija gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik socialinės įmonės ar neįgaliųjų socialinės įmonės statusą turintiems tiekėjams.)

·      Šiuo metu veikia 178 socialinės įmonės (iš jų 63 neįgaliųjų soc. įmonės), jose dirba apie 7,4 tūkst. tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, iš kurių 95 proc. sudaro neįgalūs darbuotojai.

·      Esamas neįgaliųjų įdarbinimo ir soc. įmonių subsidijavimo modelis nėra efektyvus (daugiausiai įdarbinami lengvą negalią turintys asmenys, jie remiami neterminuotai, nors soc. įmonėje įgiję įgūdžių galėtų integruotis atviroje darbo rinkoje; nėra įdarbinami kitoms tikslinėms grupėms priklausantys asmenys; nėra reikalavimo dalį pelno naudoti įmonės veiklos tikslams ir kt.). Augant lėšų poreikiui nėra galimybių užtikrinti reikiamą finansavimą – nuo įstatymo įsigaliojimo soc. įmonių skaičius padidėjo 13 kartų (nuo 13 iki 178), valstybės pagalbos lėšos išaugo 19 kartų - nuo 1,2 mln. Eur (2004 m.) iki 23,1 mln. Eur (2016 m.). 2017 m. numatoma išleisti 29 mln. eurų, t. y. 6 mln. eurų (26 proc.) daugiau, palyginti su 2016 m.

Metai

Socialinių įmonių skaičius

Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius

Valstybės pagalbos lėšos iš viso, mln. eurų

Iš jų valstybės biudžeto lėšos, mln. eurų

Iš jų ESF lėšos,

mln. eurų

2004

13

665

1,2

1,2

-

2005

37

1108

1,5 

1,5

-

2006

49

1339

2,9

2,9

-

2007

64

1529

4 

4

-

2008

82

1903

6 

6

-

2009

102

2289

6,1 

4,4

1,7 

2010

130

2452

7

2

5 

2011

137

3504

9,4 

6

3,4 

2012

136

4157

10,6

4

6,6 

2013

134

4764

12,7

4,6

8,1 

2014

141

5413

15,5 

5,5

10

2015

148

6010

17,8 

5,6

12,2 

2016

172

6643

23,1  

11,3

11,8

 

Projektų esmė:

Naujos redakcijos Socialinių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas) projekte siūloma:

·         Priskirti socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms tik negalią turinčius darbingo amžiaus darbuotojus (dabar priskiriami ir pensinio amžiaus neįgalūs asmenys bei kitos grupės (ilgalaikiai bedarbiai; vyresni kaip 50 m.; asmenys vieni auginantys vaikus; asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų ir kt.).

·         Atsisakyti neįgaliųjų socialinės įmonės sąvokos (liks tik socialinės įmonės).

·         Diferencijuoti paramos teikimo laikotarpį, atsižvelgiant į darbuotojo negalią: neįgaliesiems, turintiems sunkią negalią, valstybės pagalba būtų skiriama visą jų darbo laikotarpį, turintiems vidutinį neįgalumo lygį – ne ilgiau kaip 2 metus, turintiems lengvą neįgalumo lygį – ne ilgiau kaip 6 mėn. (dabar teikiama neterminuotai).

·         Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičių padidinti nuo 4 iki 6.

·         Nustatyti privalomą registraciją darbo biržoje (dabar registracija neprivaloma).

·         Tikslinėms grupėms asmenys bus priskiriami tik tuo atveju, jei jie nedirba pagal kitą darbo sutartį, kitų teisinių santykių pagrindu ar savarankiškai (dabar gali dirbti ir kitur).

·         Tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai turės sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. dirbančiųjų (dabar soc. įmonėse – 40 proc., neįgaliųjų soc. įmonėse - 50 proc.). Be to, neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, turės sudaryti ne mažiau kaip 40 proc. darbuotojų skaičiaus, iš kurių neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis turės sudaryti 10 proc. darbuotojų skaičiaus. Į tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičių bus įskaitomi, jei dirba ne mažiau kaip 80 val. per mėnesį.

·         Patikslinti subsidijos darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms apskaičiavimo tvarką ir dydį – bus apskaičiuojama procentais nuo darbuotojo darbo užmokesčio; maksimalus dydis negalės viršyti 1,5 MMA, t.y. 570 Eur (dabar 2 MMA, t.y. 760 Eur).

·         Subsidijos darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms kompensavimo procentą nustatyti tokį patį kaip Užimtumo įstatyme ir jį diferencijuoti atsižvelgiant į darbuotojo negalią – už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį darbuotoją subsidija sudarytų 75 proc. (dabar 75 proc.); turintį vidutinį neįgalumo lygį – 60 proc. (dabar 70 proc.); turintį lengvą neįgalumo lygį  – 50 proc. (dabar 60 proc.) darbuotojo darbo užmokesčio, neviršijant maksimalaus dydžio (1,5 MMA, t.y. 570 Eur).

·         Subsidiją darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir darbo priemonėms įsigyti skirti tik steigiant darbo vietas neįgaliesiems, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis.

·         Nustatyti maksimalų subsidijos tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti dydį – ne daugiau kaip 1 MMA (380 Eur) (dabar ribojimo nebuvo).

·         Diferencijuoti subsidiją administravimo išlaidoms atsižvelgiant į įmonėje dirbančių tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių: 0,5 MMA (190 Eur) dydžio, kai administruojama nuo 1 iki 20 neįgalių darbuotojų, 1 MMA dydžio (380 Eur) – kai yra nuo 21 iki 40 darbuotojų ir 2 MMA (760 Eur) – kai yra 41 ir daugiau neįgalių darbuotojų.

·         Diferencijuoti subsidiją transporto išlaidoms atsižvelgiant į įmonėje dirbančių tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių: 1 MMA, jei įmonė organizuoja nuo 1 iki 20 neįgalių darbuotojų ar jų darbui reikalingų priemonių vežimą į namus ir iš jų; 1,5 MMA, jei nuo 21 iki 30 neįgalių darbuotojų; 2 MMA, jei įmonė organizuoja 31 ir daugiau neįgalių darbuotojų pavežėjimą.

·         Subsidiją asistentui teikti ne tik soc. įmonėje įdarbintam gestų kalbos vertimo specialistui, bet ir darbuotojui, padedančiam neįgaliajam atlikti darbo funkciją, kurios neįgalusis nepajėgia atlikti pats. Subsidija asistento išlaidoms sudarytų 80 proc. minimaliojo valandinio atlygio dydžio už sunkų neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ir 50 proc. už vidutinį neįgalumo lygį turintį darbuotoją, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką.

·         Iš neremtinos veiklos gautos pajamos negalės sudaryti daugiau kaip 10 proc. socialinės įmonės pajamų (dabar negali sudaryti daugiau kaip 20 proc.).

·         Nustatyti, kad ne mažiau kaip 75 proc. socialinių įmonių grynojo pelno būtų naudojama įmonės veiklos tikslams, susijusiems su įdarbinamų asmenų grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu.

·         Patikslinamos su socialinei įmonei keliamais reikalavimais, pareigomis, reikalavimais gauti visų rūšių valstybės pagalbą, subsidijų panaudojimo apribojimais susijusios nuostatos, atsisakoma reikalavimo socialinei įmonei pateikti veiklos (verslo) planą (vietoj to įmonė turės pateikti pažymą apie planuojamą valstybės pagalbos lėšų poreikį ir numatomas vykdyti veiklas, kuri galiotų 36 mėn.) ir kt.

 

Sugriežtinančių nuostatų įsigaliojimui siūloma numatyti pereinamąjį laikotarpį – jos būtų taikomos nuo 2018 m. liepos 1 d., o pats Įstatymas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d.

 

Siūlomi Užimtumo įstatymo pakeitimai:

·           Darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašas papildomas 3 asmenų grupėmis, kurios išbraukiamos iš Socialinių įmonių įstatyme numatytų asmenų tikslinių grupių:

Ø nėščios moterys; asmenys, auginantys vaiką iki 8 m. (neįgalų vaiką iki 18 m.), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;

Ø grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėn., jeigu jie kreipiasi į darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;

Ø priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu kreipiasi į darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo programos baigimo.

Šiems asmenims darbo biržos galės organizuoti įdarbinimo subsidijuojant priemones.

·           Keičiami darbdaviams mokamų subsidijų darbo užmokesčiui (DU) dydžiai:

Ø Maksimalus subsidijos dydis negalės viršyti 1,5 MMA (dabar 2 MMA dydžio);

Ø Subsidija, kai įdarbinami visi kiti papildomai remiami asmenys sudarys 50 proc. DU (dabar 50 proc.).

Šios nuostatos būtų taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma neįgaliųjų socialinės įmonės apibrėžimo, atitinkamai patikslinamas Viešųjų pirkimų įstatymas, t.y. nuo 2018 m. liepos 1 d. paliekama teisė perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik socialinės įmonės statusą turintiems tiekėjams (išbraukiama neįgaliųjų soc. įmonė).

SADM prognozuoja, kad lėšų poreikis socialinėms įmonėms remti 2018 m. sudarys 18 mln. Eur (bus sutaupyta 11 mln. Eur), 2019 m. – 15 mln. Eur (bus sutaupyta 14,8 mln. Eur), 2020 m. – 13 mln. Eur (bus sutaupyta 17 mln. Eur), 2021 m. – 11 mln. Eur (bus sutaupyta 21 mln. Eur).

 

Derinimas:

·       Projektai buvo derinami su Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos ministerija, Konkurencijos taryba, Europos teisės departamentu, Lietuvos darbo birža, Valstybine darbo inspekcija, Neįgaliųjų reikalų departamentu, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.

·       2017-11-08 organizuotas suinteresuotų institucijų pasitarimas pateiktoms pastaboms aptarti, kuriame dalyvavo Teisingumo ministerijos, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos teisės departamento, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai. Projektų nuostatos buvo suderintos.

·       Dėl Finansų ministerijos (dėl papildomų lėšų skyrimo) ir Lietuvos aktyvios reabilitacijos asociacijos, asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“, Jungtinės komunalinio ūkio darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos socialinių įmonių asociacijos, Socialinių įmonių asociacijos, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos, Lietuvos verslo konfederacijos pastabų (nepritaria naujiems reikalavimams, sugriežtinimams, subsidijų mažinimui, terminuotam rėmimui ir t.t.) pateikta derinimo pažyma.

 

Atitiktis Vyriausybės programai: Susijęs su siekiais didinti neįgalių asmenų užimtumą (63.16.,,Diegsime socialinio verslo ir užimtumo modelius, užtikrinančius neįgaliųjų užimtumą specialiose dirbtuvėse, darbą socialinėse įmonėse ir kitur, atsižvelgiant į jų gebėjimus“).

Projektas įtrauktas į Vyriausybės pasiūlymus dėl Seimo rudens sesijos darbų programos (numatyta svarstymo Seime data – lapkritis).

 

Dalykinio vertinimo išvada:

1. Siūlomas spręsti klausimas yra aktualus, paliečia socialiai jautrias asmenų grupes ir turės poveikį įsisteigusioms socialinėms įmonėms, tačiau iš aiškinamajame rašte pateikiamos  informacijos taip ir lieka neaišku, kokią problemą siekiama išspręsti. Nurodoma, jog Įstatymo tikslas užtikrinti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo efektyvumą ir didžioji dauguma Įstatyme numatomų pakeitimų aiškinamajame rašte siejami su siekiu „išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų naudojimo“, tačiau jokių duomenų ar įrodymų, atskleidžiančių jog šiuo metu valstybės pagalbos lėšos skiriamos socialinėms įmonėms yra neefektyviai naudojamos, nepateikiama. Taip pat nurodoma, jog tam tikri pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, jog socialinės įmonės elgiasi nesąžiningai naudodamosi šiuo metu nustatytais reikalavimais, tačiau tai iliustruojančių duomenų taip pat nepateikiama.

2. Aiškinamajame rašte aktualu pateikti daugiau su socialinėmis įmonėmis susijusių rodiklių ir jų laiko eilutę:

2.1. Informuoti, kaip keitėsi socialinių įmonių skaičius per pastaruosius 10 metų.

2.2. Informuoti, kaip keitėsi subsidijuojamų darbuotojų skaičius socialinėse įmonėse per 10 metų (ir kokią dalį šie darbuotojai sudarė nuo imties).

2.3. Informuoti, kaip keitėsi valstybės biudžeto asignavimai socialinėms įmonėms: bendrai ir vidutiniškai a) vienai įmonei b) vienam subsidijuojamam darbuotojui. [Dalis šios informacijos yra pateikiama Europos Komisijos ataskaitose, dėl to nacionalinėje teisėkūroje tai irgi aktualu apžvelgti tokio plataus masto projektų išaiškinimuose. EK ataskaitos pavyzdys: [http://ec.europa.eu/social/keyDocuments.jsp?advSearchKey=socentcntryrepts&mode=advancedSubmit&langI&langId=en]

3. Aiškinamajame rašte trūksta palyginimo su kitomis šalimis - ar Lietuvoje socialinių įmonių skaičius laikytinas dideliu, ar adekvačiu; ar biudžeto išlaidos didelės, ar adekvačios. Kitų rodiklių palyginimas (pavyzdžiui, ar ir kitose šalyse socialinėse įmonėse dominuoja įdarbinimas su negalia/daliniu darbingumu, tačiau ne kitų grupių atstovų įdarbinimas; kitos dimensijos) irgi būtų naudingas. Kitų šalių apžvalgas paskelbusi Europos Komisija

[http://ec.europa.eu/social/keyDocuments.jsp?advSearchKey=socentcntryrepts&mode=advancedSubmit&langId=en&policyArea=&type=0&country=16&year=0]

4. Aiškinamajame rašte trūksta informacijos apie socialinių įmonių iki dabar pasiektus kokybinius rodiklius ir kokie kokybiniai rodikliai bus pasiekti pakeitus teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, kad socialinių įmonių tikslas – skatinti integraciją ir asmenų grįžimą į darbo rinką, taip pat mažinti socialinę atskirtį, reikalinga pateikti kokie rodikliai buvo pasiekti, kiek kainavo, ir kas bus pasiekta pakeitus projektą. Tarp laukiamų rezultatų aiškinamajame rašte akcentuojama rizika, o tai neatskleidžia reprezentatyvių teisės akto projekto įrodymų (dėl efektyvumo), dėl to aktualu atitinkamai papildyti aiškinamąjį raštą kokybiniais rodikliais.

5. Aiškinamajame rašte problematikos apžvalgoje trūksta informacijos apie tai, kad Lietuvoje santykinis neįgalumą turinčiųjų asmenų skaičius yra labai aukštas ir tai indikuoja riziką dėl neefektyvaus administravimo. Tai atskleista Tarptautinio valiutos fondo 2015 m. ataskaitoje [https://www.imf.org/en/Publications/WP/Issues/2016/12/31/From-Expenditure-Consolidation-to-Expenditure-Efficiency-Addressing-Public-Expenditure-43496]. O ši problematika atsispindi ir socialinių įmonių rodikliuose – pagal įstatymo projekto aiškinamąjį raštą, didžiausia dalis įdarbintųjų – dėl netekto darbingumo. Manytina rizikos valdymo saugikliai turi būti apgalvoti (pavyzdžiui, prieš įdarbinimą socialinėje įmonėje - pakartotinis sveikatos patikrinimas, jei pastarasis atliktas prieš daugiau nei nustatytą „X“ skaičių mėnesių; arba kitokios rizikos valdymo nuostatos apgalvotos). 

6. Siekiant spręsti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų naudojimo klausimą, kai socialinėse įmonėse įdarbinami asmenys priklausantys tikslinėms grupėms dirba keliose įmonėse ir būdami ekonomiškai aktyvūs, gali be valstybės pagalbos konkuruoti darbo rinkoje, nustatomas reikalavimas visiems socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims, norintiems įsidabinti socialinėje įmonėje, reikalavimą registruotis teritorinėje darbo biržoje, tačiau nepateikiama jokių duomenų apie tai, koks skaičius asmenų, galinčių be valstybės pagalbos konkuruoti darbo rinkoje įdarbinama, taip pat nepateikiamas įvertinimas, kokia administracinė našta sukuriama piliečiams (neįgaliesiems) bei valstybės institucijai (darbo biržai) įvedus reikalavimą registruotis ir registruoti visus neįgalius asmenis, norinčius įsidarbinti socialinėje įmonėje.

7. Socialinėms įmonėms numatomi nauji reikalavimai arba esami keičiami kitais, kaip, pvz., vietoj veiklos (verslo) plano valstybės įgaliotai institucijai pagal jos nustatytą struktūrą pateikti pažymą, kurioje nurodomas valstybės pagalbos lėšų poreikis ir numatomos vykdyti veiklos planuojamos 36 mėn. laikotarpiui; siekiant gauti subsidiją darbo vietai įsteigti ar pritaikyti, vietoj turto nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančių dokumentų pateikti banko, draudimo bendrovės  ar kitos kredito įstaigos garantinį raštą, galiojantį tam tikrą laikotarpį; siekiant gauti subsidiją asistento išlaidoms, pateikti gydytojo išvadą dėl darbuotojo negalios pobūdžio ir darbo funkcijos, kurios negali atlikti be asistento pagalbos, tačiau nepateikiamas sukuriamos administracinės naštos ūkio subjektams pokyčio įvertinimas, išreikštas pinigine išraiška.

8. Aiškinamajame rašte trūksta pagrindimo dėl kokių priežasčių trumpinami subsidijų mokėjimo terminai, taip pat mažinamas maksimalus dydis, nuo kurio skaičiuojama subsidija darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms, t. y. vietoj anksčiau nustatyto 2 tą mėn. galiojančio Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio nustatomas tik 1,5. Ar pati valstybė mažindama subsidijos dydį taip nesudaro sąlygų socialinėms įmonėms mažinti darbo užmokestį. Ir kaip tai atitinka vieną iš nurodomų socialinių įmonių tikslų – įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, mažinti socialinę atskirtį.

9. Kaip neigiama pasekmė nurodoma, kad priėmus Įstatymą, socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms bus priskiriami tik neįgalūs darbingo amžiaus darbuotojai, socialinės įmonės gali atleisti šiuo metu įdarbintus neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis ar kitoms tikslinėms grupėms priklausančius darbuotojus, kad į jų vietą priimtų neįgalius darbuotojus, tačiau neatskleidžiama kokio masto galėtų būti atleidimai.

 

10. Klausimą siūlome svarstyti Vyriausybės pasitarime.

 

 

 

Politikos įgyvendinimo grupės patarėja                                              Aušra Gratulevičienė

 

Strateginių kompetencijų grupės vyriausiasis patarėjas                      Vaidas Augustinavičius

 

Strateginių kompetencijų grupės patarėja                                               Asta Petkevičienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

tel. 8 706 61 803, el.p. [email protected]

tel. 8 706 63 856, el.p. [email protected]

tel. 8 706 63 944, el.p.[email protected]