LIETUVOS RESPUBLIKOS
KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO
NR. VIII-2032 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRACIJOS MOKESČIO
ĮSTATYMO NR. XIII-2690 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 8 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau – Projektai) siekiama pakeisti dabartinį reguliavimą ir įteisinti, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokestis taptų vienas iš finansinių šaltinių Kelių priežiūros ir plėtros programai (toliau - Programa), finansuoti.
Pagrindinis kelių tinklo plėtros ir jo veikimo užtikrinimo finansavimo šaltinis yra Programos lėšos, kurios paskirstomos Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme nustatytoms reikmėms trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje, bet dėl rekordinės infliacijos, realios perkamosios galios ir pastaraisiais metais išaugusių energetinių ir statybos kainų, lėšų poreikis kelių priežiūrai yra ženkliai didesnis.
Nerimą keliantis faktas yra ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Susisiekimo ministerija) parengtam Programos projektui, kuriuo finansavimas keliams dar labiau mažinamas: 2023 metams numatytos tokios pačios lėšos kaip ir 2022 metams – 543,1 mln. Eur.; 2024 ir 2025 metams – tik 521,9 mln. Eur. Atitinkamai mažinimas finansavimas ir vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti bei užtikrinti: 2023 metams planuojama skirti 179,2 mln. Eur., 2024 ir 2025 metams – po 172,2 mln. Eur.
Akivaizdu, kad neigiamos lėšų skyrimo tendencijos ir nepakankamas Programos finansavimas ne tik neleis užtikrinti numatytų strateginių projektų plėtros, bet ir neteiks jokių garantijų dėl šiuo metu esančios kelių infrastruktūros išsaugojimo ir jos būklės gerinimo, ypatingai akcentuojant vietinės reikšmės kelių minimalų tvarkymą, šių kelių plėtrą ir žvyrkelių asfaltavimą.
Pabrėžtina, kad tokia padėtis itin mažina gyvenviečių patrauklumą bei ten įsikūrusių žmonių gyvenimo kokybę, neigiamai veikia jų gyvenamą aplinką ir mažina savivaldybių, ypatingai rajoninių, potencialą pritraukti naujus gyventojus ir įmonių investicijas. Akcentuotina, kad vietinės reikšmės keliai vis dar neleidžia užtikrinti kokybiškos kelionės tarp gyvenviečių, nes du trečdaliai šių kelių yra neasfaltuoti.
Deramas kelių tvarkymas yra kritinis faktorius ir itin svarbus veiksnys plėtojant Lietuvos transporto sektorių, taip pat užtikrinant patogų susisiekimą šalies gyventojams ir, svarbiausia, mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Lietuvos regionų. Būtina pabrėžti ir tai, kad gerai prižiūrėtas Lietuvos kelių tinklas suteikia ne tik ekonominę naudą, bet prisideda ir prie Lietuvos gynybos strategijų. Tas ypatingai išryškėja dabartiniu laikotarpiu, kai geopolitinė situacija regione yra drastiškai pakitusi. Visuotinai pripažįstama, kad gerai išvystytas ir prižiūrimas kelių tinklas sustiprina valstybės saugumo garantus, todėl susisiekimo infrastruktūros projektų plėtra yra identifikuojama kaip prioritetinė.
Galima konstatuoti, kad kasmet blogėjanti Lietuvos kelių situacija verčia ieškoti efektyvių ir tvariu finansavimu pagrįstų priemonių kelių problemoms spręsti, nes dabartinis finansavimas tik iš dalies leidžia palaikyti esamą kelių būklę.
2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo įtvirtinama nuostata, kad registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius taikomas registracijos mokestis pagal jų išmetamą CO2 kiekį.
Pabrėžtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui“, tačiau ši nuostata de fakto neveikia – gaunamomis pajamomis iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio Miškų sodinimo programa nėra finansuojama. Toks patvirtinimas gautas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija). Šios ministerijos pateikta informacija rodo, kad miškų veisimas valstybinėje žemėje tuo metu ir dabar pakankamai finansuojamas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, privačioje žemėje – iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų ir numatomas finansuoti ateityje.
Atsižvelgdama į tai, Vyriausybė 2020 m. rugsėjo mėn. pati buvo pradėjusi svarstyti Aplinkos ministerijos pasiūlymus įstatyminiais pakeitimais įtvirtinti naujas nuostatas, kuriomis motorinių transporto priemonių registracijos mokestis būtų skiriamas kitoms reikmėms.
Manytina, kad tokia Vyriausybės pozicija aiškiai suponuoja, kad dabartinis reguliavimas nebeatitinka dabar įsitvirtinusio mechanizmo, kuriuo finansuojamas miškų sodinimas, o pačios pajamos, gautos iš transporto priemonių registracijos mokesčio, naudojamos ne pagal šiuo metu Įstatyme numatytą tvarką.
Taip pat akcentuotina, kad šio Įstatymo 4 ir 5 straipsniai numato, kad mokestį moka motorinės transporto priemonės valdytojas, o pats mokestis sumokamas iki motorinės transporto priemonės registracijos Kelių transporto priemonių registre. Šios nuostatos suponuoja tai, kad naujai registruojamų arba perregistruojamų transporto priemonių valdytojai, savininkai ar vairuotojai įgyja teisę važiuoti Lietuvos keliais tik tada, kai sumokamas minėtas mokestis.
Aptariant minėtą reguliavimą, darytina išvada, kad motorinės transporto priemonės registracijos mokestis gali būti laikomas vienu iš mokesčių už kelių naudojimąsi, todėl tai reikštų, kad Projektais siūlomas teisinis reguliavimas pagrindžia šio mokesčio tikslą, kas reiškia, kad surenkamos lėšos kasmet galėtų būti skiriamos Programos, kaip pagrindinio kelių tinklo priežiūros ir plėtros instrumento, įgyvendinimui.
Juolab, pats Įstatymas numato ir pasekmes nesumokėjus mokesčio: motorinės transporto priemonė neregistruojama Kelių transporto priemonių registre, o tai reiškia, kad transporto priemonių valdytojai, savininkai ar vairuotojai be kitą ko praranda teisę naudotis kelių infrastruktūra.
Būtina pabrėžti, kad pats mokesčio surenkamumas yra stabilus ir praktiškai nekintantis, todėl sudarant Programos sąmatos projektą, Susisiekimo ministerija galėtų prognozuoti pajamas, gautas iš šio mokesčio.
Valstybinės įmonės „Regitra“ yra pateikusi tikslią statistiką dėl šio mokesčio pajamų surinkimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą: 2020 m. (nuo liepos 1 d.) – 15 425 956,50 Eur.; 2021 m. – 31 742 532,61 Eur.; 2022 m. – 31 077 707,58 Eur. Remiantis pateiktasis duomenimis, galima teigti, kad šio mokesčio pajamos Programą kasmet galėtų papildyti daugiau kaip 30 mln. Eur.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Eugenijus Sabutis.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme numatyta, kad Programos finansavimo lėšos – valstybės biudžeto lėšos, fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos, skirtos Programai finansuoti. Gautos pajamos iš transporto priemonių registracijos mokesčio nenumatytos.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme numatyta, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokestis yra įskaitomas į valstybės biudžetą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projektu įtvirtinama nuostata, kad tarp kitų mokesčių ir Programos finansavimo šaltinių būtų ir motorinių transporto priemonių registracijos mokestis, kurio pajamomis papildomai būtų finansuojama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms turės teigiamos įtakos, nes savivaldybių kelių infrastruktūros kokybė turi tiesioginės įtakos šalies ekonomikos augimui ir regioninės politikos skatinimui.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams:
Neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Manytina, kad turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo, todėl Projektų įgyvendinimui reikalingas lėšas bus pavesta apskaičiuoti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Nėra gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„keliai“, „savivalda“, „transportas“, „infrastruktūra“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo narys
Eugenijus Sabutis