LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 277
STENOGRAMA
2019 m. balandžio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registracija.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 52 Seimo nariai.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. XIII-1065 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3351(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą…“ (ir taip toliau) projektas Nr. XIIIP-3351. Pavadinimą žinote. Svarstymas ir priėmimas. Užsirašęs kalbėti pirmasis – A. Kubilius.
A. Širinskienė, kol eina A. Kubilius.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gal tiesiog, kad ramiau būtų diskutuoti po to, tai frakcijos vardu paprašysime pusvalandžio pertraukos. (Balsas salėje: „Kodėl?“) Norime išsamiau pasiruošti diskusijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne!“) Balsuojame. Kas palaiko Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlymą dėl pusės valandos pertraukos, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas. (Triukšmas salėje) Netriukšmaujame.
Gerbiami kolegos, balsavo 59 Seimo nariai: už – 39, prieš – 18, susilaikė 2. Pusės valandos pertrauka.
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3353(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos…“ (ir taip toliau) projektas Nr. XIIIP-3353.
A. Širinskienė prašo žodžio.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai labai atsiprašau, kadangi taip netikėtai ta pertrauka buvo, tiesiog nesu pasiėmusi dokumentų. Gal taip pat paprašysiu pusvalandžio ir per tą pusvalandį tikrai pasiimsiu dokumentus.
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas už pusės valandos pertrauką (netriukšmaujame) dėl projekto Nr. XIIIP-3353, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 65 Seimo nariai: už – 43, prieš – 21, susilaikė 1. Pusės valandos pertrauka.
Prašom. Replika – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, darbotvarkėje – esminiai Valstiečių partijos klausimai, S. Jakeliūno ir A. Širinskienės klausimai. Ir staiga paaiškėja, kad frakcija yra nepasiruošusi juos svarstyti. Aš siūlau daryti posėdžio pusės valandos pertrauką, posėdžio pertrauką, kad frakcija realiai galėtų nueiti ir pasiruošti šiais pačiais svarbiausiais šitos valdžios klausimais, nes kitaip iš tikrųjų man kyla didelis nerimas. Jeigu šitais klausimais frakcija nepasiruošusi, tai ką ji pasiruošusi kitais klausimais?
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, mes pertrauką jau padarėme. (Triukšmas salėje) Gerbiamas kolega, Seimo darbotvarkė patvirtinta, Seimo narys posėdžio pertraukos prašyti neturi.
14.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją pakartotinai atlikti „Revolut“ patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams“ projektas Nr. XIIIP-3352 (pateikimas)
Gerai, kolegos, 2-3 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją pakartotinai atlikti „Revolut“ patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams“ projektas Nr. XIIIP-3352. Pateikimas. Kviečiu S. Jakeliūną. Ne. Nori dar T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kadangi frakcijoje iškilo diskusijų, prašome pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas balsuoja už pertrauką dėl klausimo Nr. XIIIP-3352, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 75 Seimo nariai: už – 46, prieš – 23, susilaikė 6. Pusės valandos pertrauka.
14.06 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo VIII-275 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2814(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas (tuoj, minutėlę) – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2814(2). Kviečiu V. Ąžuolą. Prašom, A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mane. Gerbiamas pirmininke, aš kreipiuosi į jus kaip į tikrai patyrusį parlamentarą. Mes su jumis kartu ten, nežinau, nuo 1992 metų. Aš neatsimenu tokios situacijos, kad frakcija taip nebūtų pasirengusi posėdžiui. Valdančioji frakcija, jūsų kolegos. Jūs padėkite asmeniškai jiems pasirengti. Jūs turite teisę pasiūlyti dabar pusės valandos pertrauką, nes aš bijau, kad kitu klausimu, kuris tikrai yra svarbus, dėl pinigų plovimo ir vairuotojų pažymėjimų, ši frakcija vėl nėra pasirengusi. Todėl mes jau dabar prašome pusės valandos pertraukos šiuo klausimu, kad frakcija galėtų apsvarstyti viską, kas yra susiję su S. Jakeliūnu.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai visiškai pritariu gerbiamam kolegai A. Kubiliui, kad yra be galo svarbus ir reikšmingas klausimas, tikrai manau, kad vertas labai išsamaus ir detalaus svarstymo bei analizės, tai būtent dėl šitos priežasties turėčiau informuoti, kad šiandien ryte Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydama atlikti minėto projekto antikorupcinį vertinimą, nes jis nebuvo atliktas, o pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnį frakcijos turi teisę kreiptis. Ir tikrai prašyčiau gerbiamą Seimą sulaukti antikorupcinio vertinimo, jį pasižiūrėti, įvertinti ir tada jau pradėti įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Dabar jau yra du pasiūlymai. Vienas – pusės valandos pertraukos. Dar I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi taip įdomiai šiandien vyksta vakarinis posėdis, frakcijos vardu prašau vakarinį posėdį baigti. (Balsai salėje: „O o o!“, plojimai)
PIRMININKAS. Įdomių pasiūlymų gavome. Gerai, kolegos, yra kol kas pasiūlymai, kuriuos turime svarstyti.
A. Kubilius siūlo pusės valandos pertrauką. Opozicinės frakcijos vardu turime balsuoti. Kas pritaria pusės valandos pertraukai dėl projekto Nr. XIIIP-2814, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl visos – ne, jis ir neprašė dėl visos.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 33, prieš – 29, susilaikė 24. Pertrauka.
Dar norėtumėte? A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, norėčiau. Tiesiog liko klausimas dėl kreipimosi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, ir mes tikrai siūlytume.
PIRMININKAS. Ar turime po pusės valandos, ar dabar svarstyti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Galime svarstyti ir po pusės valandos. Gerai.
PIRMININKAS. Galėsime tik po pusės valandos. Ačiū, Agne. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad mus stebi moksleiviai. Štai kokį mes pavyzdį rodome, kas yra Tautos atstovybė. Su tomis savo manipuliacijomis ir su savo nepasiruošimu ir gudravimu mes iš tikrųjų tą Seimo prestižą nuleidžiame iki žemiausio lygio. (Plojimai)
PIRMININKAS. J. Olekas. Prašau, Juozai.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėjau pasitikslinti, ką mūsų kolegė ponia A. Širinskienė siūlė, nes jokio nutarimo svarstymo šiandien darbotvarkėje nėra, tai koks čia yra pasiūlymas?
PIRMININKAS. Siūlo kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl „Revolut“.
J. OLEKAS (LSDPF). Bet mes neturime tokio… Ką, nutarimą turime?
PIRMININKAS. Čia nereikia nieko. Jeigu Seimas pritars, priimsime.
J. OLEKAS (LSDPF). Tai ką mes priimsime, kokį dokumentą?
PIRMININKAS. Mes dabar… Jeigu pritarsime kreipimuisi, kol kas nieko nepriimsime. (Balsai salėje) A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš nekalbėjau apie kreipimąsi, aš tiesiog informavau, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija kreipėsi, vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymu, dėl šio teisės akto antikorupcinio vertinimo. Mes ryte tą kreipimąsi padarėme. Būtent dėl šios priežasties, kokia yra susiformavusi ir Seimo tradicija, mes paprastai laukiame antikorupcinio vertinimo, jį svarstome ir vėliau jau priimame sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, grįžtame į darbotvarkę. Klausimas 2-5.1 ir daug lydimųjų. (Balsai salėje) Jau priėmėme sprendimą. Ar galiu paskelbti klausimą? Gerai. Yra projektai, susiję su pasirengimu Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos. Klausimas 2-5.1 iki… Teks po vieną, sako. Gerai.
Projektai, susiję su pasirengimu Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos
14.11 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 495 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3285(2) (priėmimas)
Pirmasis klausimas 2-5.1 – projektas Nr. XIIIP-3285. Kviečiu J. Bernatonį. Nereikia? Nėra pasiūlymų, kolegos. (Balsai salėje) E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mes turime reaguoti į tai, kas yra sakoma. Viena frakcija kreipėsi į STT. Turbūt turi tokią teisę, tačiau tai nėra Seimo kreipimasis.
PIRMININKAS. Taip.
E. GENTVILAS (LSF). Ir štai kai frakcija sako, mes kreipėmės į STT, todėl Seimas turėtų nesvarstyti šito projekto, tai tikrai ne pagrindas nesvarstyti. Jeigu pats Seimas kreiptųsi, tai taip. Bandykime įsivaizduoti situaciją, kad Liberalų sąjūdžio frakcija susigalvoja, kreipiasi, dienos darbotvarkė patvirtinama ir staiga liberalai praneša, kad mes esame parašę kreipimąsi į STT, prašome nesvarstyti. Tai tikrai, gerbiama Širinskiene, jūsų frakcijos kreipimasis negali būti pagrindas svarstyti šitą projektą. Jūs turite teisę kreiptis, bet tai nestabdo Seimo darbo.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, mes ir nestabdėme Seimo darbo. Prieš tai buvo A. Kubiliaus paimtas pusvalandis. Po to pusvalandžio vėl grįšime prie šio klausimo ir priimsime sprendimą.
Dabar svarstome projektą Nr. XIIIP-3285 dėl užsieniečių teisinės padėties. Kolegos, pataisų nėra. Pastraipsniui.
1 straipsniui pritarti galime? Ačiū. 2-am galime? Ačiū. 3-iam? Galime. 4-am? Galime. 6-am su papildymu? Atsiprašau, 5 straipsniui? Galime. Pritarta. 6-am? Pritarta. 7-am? Pritarta. 8-am? Pritarta. Ir 9 straipsniui. Dėl viso nėra norinčių kalbėti? Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-3285, primenu, tai yra paketas, susijęs su breksitu, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 88 Seimo nariai vienbalsiai. Priimtas. (Gongas)
P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, jūs esate Europos reikalų komiteto pirmininkas, puikiai žinote situaciją, kad klausimas dėl Anglijos atidėtas iki spalio 31 dienos. Gal Anglija ir neišstos iš Europos Sąjungos, nieko negali žinoti. Gal mes nepriimkime tų įstatymų, kad vėl paskui nereikėtų tų įstatymų atgal priimti.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamas Petrai, nei aš, nei kas nors šiandien, net ir D. Tuskas arba Ž. K. Junkeris negali… net T. Mei negali prognozuoti, kuo tai baigsis. Todėl, sakau, mes turime priimti tuos įstatymus ir maksimaliai įmanomai apginti savo piliečius.
14.14 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3286(2) (priėmimas)
2-5.2 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3286. Taip pat priėmimas.
Pastraipsniui, kolegos. 1 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū. 2 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis – įsigaliojimas. Pritarta. Nėra norinčių kalbėti. Galime balsuoti? Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3286. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 84 Seimo nariai – vienbalsiai. Priimta. (Gongas)
14.16 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3287(2) (priėmimas)
2-5.3 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo kelių straipsnių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3287.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. Pataisų nėra. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis – taip pat. 8 straipsnis – įsigaliojimas. Pritarta. Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, galime balsuoti. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-3287, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Primenu dar kartą, kad tai yra projektai, susiję su pasirengimu Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos. Tuojau, minutėlę.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1. Priimta. (Gongas)
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš ir į pirmininką, ir į Seimo vadovybę norėčiau kreiptis dėl to dabar priimamo paketo. Jeigu Didžioji Britanija tikrai išstotų iš Europos Sąjungos, čia viskas gerai, viskas logiška, bet jeigu tai nusitęsia, neįvyksta, dabar mūsų tie įstatymai įsigalioja. Ar jie neatrodys juokingai, kai mes parašome išlygas Didžiosios Britanijos piliečiams, kurie yra… ir Europos Sąjungos piliečiams, o kokiems Vokietijos piliečiams nerašome tų išlygų? Sąlyginai mes įsigaliojimo negalime fiksuoti. Ar tikrai tas priėmimas čia logiškai atrodo, ar buvo konsultuotasi su teisininkais? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, dar kartą jums atsakau. Dėl to, kad pratęstas svarstymas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo, nesvarstomas klausimas, ar jinai liks, ar kokį nors kitą sprendimą priims. Sprendžiant iš situacijos pačioje Jungtinėje Karalystėje, sprendimas dėl išstojimo vis tiek bus priimtas. Kitaip sakant, mes šiandien galime tiktai prognozuoti. Nieko nepadarysi. Jeigu mes nepriimsime šitų įstatymų, tikrai mūsų piliečiai realiai gali nukentėti. Aš manau, geriau priimti, o po to dar kartą kokį nors kitą sprendimą priimti. Manau, kad neverta čia keisti pozicijos.
14.18 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3288(2) (priėmimas)
Einame prie kito 2-5.4 klausimo – projektas Nr. XIIIP- 3288. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui – įsigaliojimas ir taikymas – galime pritarti? Pritarta.
Balsuojame. Nėra norinčių kalbėti. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3288. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1. Priimta. (Gongas)
14.19 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3289(2) (priėmimas)
Kitas to paties paketo klausimas – projektas Nr. XIIIP-3289. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti?
Pritarta. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3289.
Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3289(2) pritarta. (Gongas)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, ar galima dar vieną repliką?
PIRMININKAS. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Čia turbūt ne jūsų kaltė, gal ir ne Vyriausybės. Mes visi gyvename tokiu keistu laikotarpiu, kai kas vakarą ir kas rytą paskaitome, kur dabar yra breksitas. Iš tikrųjų mes čia pradėjome tarpusavyje diskutuoti, mes sukuriame paradoksalią situaciją. Britai lieka Europos Sąjungoje ir atidedama kažkiek, neaišku, kada jie apsispręs ar neapsispręs, bet mes juos išimame iš Europos Sąjungos teisės ir nutariame jiems taikyti nacionalinę teisę, savo, kurioje įrašome tuos pačius dalykus, bet sukuriame kažkokį, man atrodytų, keistą paradoksą. Gal galime daryti pertrauką realiai ir pasitarti su teisininkais, nežinau, su kažkuo, nes reikia… Čia nėra jokios kritikos niekam, tik aš sakau, mums patiems reikia susivokti, ką mes tokiu atveju padarome.
PIRMININKAS. J. Bernatoniui žodį suteikiu. Prašau, Juozai. Per šoninį. Prašau. (Balsai salėje)
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes negalime daryti pertraukos, nes mes norime, kad atitinkamos sąlygos būtų užtikrintos ir mūsų piliečiams Britanijoje. Jie taip pat svarsto atitinkamas pataisas. Šitos pataisos, kurios siūlomos, nieko nepablogina, tik suteikia lengvatinį devynių mėnesių periodą. Jeigu jo nereikės, tuomet ir dokumentų keisti Britanijos piliečiams nereikės, ir mūsų piliečiams, tikėkimės, Jungtinėje Karalystėje taip pat nereikės atlikti tam tikrų veiksmų. Bet jeigu mes nepriimsime ir Jungtinė Karalystė taip pat mums netaikys lengvatų, mes sudarysime labai prastą padėtį savo piliečiams.
14.22 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3290(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Paaiškinimas geras. Kolegos, darbotvarkės 2-5.6 klausimas – Piniginės socialinės paramos įstatymas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-3290, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3290(2) priimtas. (Gongas)
14.23 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3291(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.7 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3291(2). Pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Pasiūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio yra redakcinė Teisės departamento pataisa. Galime pritarti? Pritarta su pataisa. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Nėra norinčių kalbėti, kaip matau. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-3291, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 91 Seimo narys, vienbalsiai priimta. (Gongas)
14.24 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3292(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.8 klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3292.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3292. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš – 1, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
14.25 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3293(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3293. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Galime. Pritarta. 2 straipsnis. Pritariame?
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3293. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 92 Seimo nariai. Vienbalsiai priimta. (Gongas)
14.26 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 18 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3294(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3294(2). Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritariame. 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti? Pritariame. 3 straipsnis – įsigaliojimas. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritarta.
Norinčių kalbėti nėra. Galime balsuoti? Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-3294, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 97 Seimo nariai. Vienbalsiai priimta. (Gongas)
14.27 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3295(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.2 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3295. Du straipsniai. Pasiūlymų nėra. 1 straipsnis. Galime pritarti. 2 straipsnis. Pritariame.
Dėl motyvų nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3295. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
14.28 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3296(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.3 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3296. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl motyvų nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3296. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 90 Seimo narių. Vienbalsiai priimta. (Gongas)
14.29 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 papildymo 591 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3297(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.4 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3297. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3297. Kas pritaria, balsuoja už. Kolegos, balsavimas! Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
14.30 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 papildymo 40 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3298(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-6.5 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo papildymo 40 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3298(2). Taip pat priėmimas. Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui pritarta.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3298. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai, vienabalsiai priimta. (Gongas)
14.31 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3299(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-6.6 klausimas – Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3299(2). Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3299(2). Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
14.32 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 papildymo 15 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3300(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-6.7 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo papildymo 15 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3300(2). Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio nėra. Pritarta.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3300(2). Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
14.33 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 papildymo 26 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3301(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-6.8 klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo papildymo 26 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3301(2). Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio nėra? Pritarta. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3301(2). Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 93 Seimo nariai, vienbalsiai priimta. (Gongas)
14.34 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3302(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3302(2). Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra? Pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra. Pritarta. Norinčių kalbėti nėra. Galime balsuoti?
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3302(2). Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
14.35 val.
Konsulinio statuto 2, 8, 9, 15, 16, 17, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 31, 33, 35, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 71 ir 72 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3303(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.10 klausimas – Konsulinio statuto kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3303(2). Kadangi yra pataisų, kviečiu į tribūną J. Bernatonį.
Dėl 1 straipsnio nėra pataisų. Pritariam. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pataisų. Komiteto nuomonė nepritarti. Prašau.
J. BERNATONIS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Teisės departamentas dėl 2 straipsnio pateikė tą pačią pastabą, kurią buvo pateikęs ir svarstymui. Komitetas dar kartą labai įdėmiai apsvarstė tą pastabą ir liko prie savo nuomonės, tai yra nepritarti, kadangi čia kalbama tik kaip apie ekstra priemonę, kada būtų tokia talka reikalinga. Nepritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei? 2 straipsniui tada pritariame su komiteto nepritarimu, taip sakysime. Ačiū.
3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Dėl 4 straipsnio pataisų nėra, taip pat pritariame. 5 straipsniui pritarta, 6 straipsniui pritarta, 7 straipsniui pritarta, 8 straipsniui pritarta, 9 straipsniui pritarta, 10 straipsniui pritarta, 11 straipsniui pritarta. Dėl jų pataisų nėra. 12 straipsniui pritarta,13 straipsniui pritarta, 14 straipsniui pritarta, 15 straipsniui pritarta, 16 straipsniui pritarta, 17 straipsniui pritarta, 18 straipsniui pritarta, 19 straipsniui pritarta, 20 straipsniui taip pat.
Nėra norinčių kalbėti. Galime balsuoti? Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-3303(2), balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai. Priimta vienbalsiai. (Gongas)
14.37 val.
Konsulinio statuto 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1869 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3304(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.11 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3304. Taip pat Konsulinio statuto kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra, pritariam. Ir viskas, du straipsniai.
Norinčių kalbėti nėra. Galime balsuoti? Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-3304(2), balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 97 Seimo nariai. Vienbalsiai priimta. (Gongas)
14.38 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3305(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.12 klausimas – Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3305. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui taip pat galime pritarti? Pritarta.
Norinčių kalbėti nėra. Galime balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3305(2). Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
14.40 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 3, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1865 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3306(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.13 klausimas – taip pat Asmens tapatybės kortelės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3306. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio – taip pat. Du straipsniai. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3306. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta.
Pusės valandos pertrauka praėjo. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ką aš kėliau dėl įstatymo įsigaliojimo, aš manau, vis tiek yra tam tikra problema. Mes kiekvieno įstatymo pabaigoje parašėme, kad įstatymas įsigalioja Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. Kaip sakant, yra neapibrėžtas datos fiksavimas. Aš neįsivaizduoju, kaip tie priimti įstatymai bus įvesti į informacines sistemas, kur viskas yra paremta konkrečiomis datomis. Kad ir kaip ten būtų, pirmininke, mes paskelbėme, kad ta diena, kai Didžioji Britanija išstos, tikrai bus. A. Kubilius teisus, kad sakė: mes tam tikra prasme fiksavome jų išstojimą ar išmetimą, kaip čia pasakius.
PIRMININKAS. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Suprantama, kad šie įstatymai susiję su ta sąlyga, kad Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos. Bet jeigu šį kartą neišstos, tai nereiškia, kad niekuomet neišstos. Galbūt pravers šitie įstatymai mums kada nors. (Balsai salėje)
14.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. XIII-1065 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3351(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Grįžtame, pusės valandos pertrauka praėjo. Grįžtame prie 2-1 klausimo – Seimo nutarimo dėl pavedimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti tyrimą. Kaip jau minėjau, įstatymo projektas Nr. XIIIP-3351. Svarstymas ir priėmimas. S. Jakeliūnas. Aišku, dabar svarstymas. Norite ką nors pasakyti dar papildomai? Išvada. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė nutarimo projektą, jo esmė – kad išvadų pateikimas Seimui būtų ne iki balandžio 15 dienos, o iki spalio 31 dienos. Argumentai, visi motyvai buvo išdėstyti. Jeigu bus dar galimybė svarstant tai aptarti, tai ir padarysime. Komitetas balandžio 10 dieną svarstė šį projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už pasisakė 5 komiteto nariai, prieš – 2, susilaikė 2. Taigi šiam nutarimui buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Pradedame diskusiją. Vėl kviečiu A. Kubilių. Prašom, kolega. (Balsai salėje) Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi Valstiečių frakcija per šį pusvalandį, tikiuosi, pasirengė šio klausimo svarstymui, tikėčiausi, kad išgirs ir mano kai kurias pastabas.
Turiu pradėti nuo tokio paprasto literatūrinio pastebėjimo. Žinote, kai sėdžiu salėje, o ypač Seimo Biudžeto ir finansų komitete, svarstant šituos klausimus ir panašius klausimus, kartais pasijuntu, lyg būčiau „Palatoje Nr. 6.“ Gaila, kad nesu toks klasikas, kaip A. Čechovas, tai parašyčiau ne blogesnių šedevrų. Iš tiesų jaučiuosi šiek tiek sutrikęs. Žinau, ką reikia daryti, kai Lietuvą ištinka krizė, bet vis dar nežinau, kai Lietuvą ištinka S. Jakeliūnas. Ko mes tik neišgirdome pastaruoju metu, per paskutinius porą metų. Pasirodo, praskolinome, išvarėme žmones, skandinavai – plėšikai, VILIBOR ir V. Vasiliauskas – abu vienodi sukčiai, paėmę paskolas buvo apiplėšti, galų gale, pasirodo, reikėjo elgtis, kaip latviai, tai nebūtų tariamos A. Kubiliaus žalos – 2 mlrd. eurų. Kitaip, kaip „Palatos Nr. 6“ kliedesiais, aš to negaliu pavadinti, ir žinau, kad nelabai jūs čia į ką iš mano kalbos atsižvelgsite ar suprasite, bet kalbu tam, kad liktų istorijai akivaizdūs faktai ir kad jie būtų taip pat įvardyti.
O faktus geriausiai atskleidžia ši skaidrė, kurios, turiu pasakyti, labai bijo komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas. Aš ne vieną kartą jam siūliau svarstyti štai tokią skaidrę, bet, taip sakant, man buvo labai paprastai paaiškinta, kad jinai nebus svarstoma. Tai yra oficialūs statistikos duomenys, kuriuos 2014 metais savo straipsnyje paskelbė G. Nausėda. Duomenys paimti iš Europos statistikos duomenų ir jie parodo, kaip per krizę keitėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrasis vidaus produktas. Nėra sunku pamatyti, kad per krizę 2009–2012 metais, kai dirbo mūsų Vyriausybė, Lietuvos BVP sumarinis kritimas buvo ženkliai mažesnis nei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje. Politikuojantys pseudoekspertai, tarp jų ir užsirašę čia šiandien diskutuoti, tokie kaip, pavyzdžiui, P. Gražulis, na, ir iš dalies S. Jakeliūnas, garsiai skalambija, kad per krizę mes skolinomės brangiau nei latviai, nes nesikreipėme į Tarptautinį valiutos fondą. Taip ir buvo. Bet aš dėl to ir dabar nesigailiu, nes tai mums leido išvengti devalvacijos grėsmės, leido lanksčiau valdyti krizę, leido skatinti ekonomiką ir siekti mažesnių jos praradimų. Kaip rodo ši skaidrė, tai ir pavyko mums padaryti. Sumarinis BVP kritimas Lietuvoje buvo mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje per visus ketverius metus, o mažesnis BVP kritimas – tai ir mažesnis darbo vietų ir pagamintos produkcijos praradimas. Galima visiškai nesunkiai suskaičiuoti, kiek nominalia verte Lietuva 2009–2012 metais prarado BVP, įgyvendinant mūsų Vyriausybės krizės valdymo ir ekonomikos skatinimo planą, ir kiek Lietuva būtų praradusi BVP, jeigu būtų įgyvendinta Lietuvoje latviška strategija. Paprasti skaičiai, paprasti skaičiavimai rodo, kad įgyvendinus mūsų Vyriausybės veiksmus, kuriuos dabar tiria S. Jakeliūnas, mūsų bendrasis vidaus produktas, mūsų BVP, nominalia verte, palyginti su 2007 metais, kiekvienais metais (2009–2012 metų laikotarpiu) vidutiniškai prarado po 5,3 mlrd. litų. Tačiau jeigu tais metais būtume gyvenę pagal latvišką scenarijų, tai kiekvienais metais būtume praradę vidutiniškai ne po 5,3 mlrd., o po 11,3 mlrd. litų, taigi, po 6 mlrd. litų daugiau. Vadinasi, mes, mūsų Vyriausybė, turėdami laisvės ir įgyvendinami savo, o ne Tarptautinio valiutos fondo diktuojamas, priemones ir neidami Latvijos keliu, per ketverius metus, 2008–2012 metus, Lietuvos ekonomikai išsaugojome maždaug 24 mlrd. litų apimties bendrojo vidaus produkto arba maždaug 6 mlrd. 860 mln. eurų apimties. Tai yra konkretus mūsų sudėtingo darbo ir svarbių apsisprendimų rezultatas. (Balsai salėje) Jeigu S. Jakeliūnas ir jo vadai turėtų kiek nors sąžinės ir padorumo, tai prabėgus dešimčiai metų nuo krizės pradžios turėtų mums padėkoti, kad nėjome Latvijos keliu, ir dar net kokią premiją išrašyti, pavyzdžiui, procentą nuo Lietuvai sutaupytos sumos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). M. Majauskui, kaip jaunesniam, užtektų ir 0,5 %. Bet ar gali tikėtis šitoje „Palatoje Nr. 6“ tokių dalykų? Čia galioja kitos taisyklės, prie kurių man vis dar sunku yra priprasti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu M. Majauską. (Šurmulys salėje)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų esu kuklus ir tikrai tų komisinių nereikia, bet atkreipsiu dėmesį į patį tyrimą, komisiją ir pirmininko veiklą. Komisijos pirmininkas, kaip tyrėjas ir teisėjas, turi jam suteiktą privilegiją, pareigą ir teisę vertinti kitų asmenų veiksmus. Todėl tyrimo komisijos pirmininkui yra keliami aukščiausi objektyvumo ir nešališkumo standartai. Tačiau tyrimo komisijos pirmininkas yra ne kartą labai aiškiai išsakęs, kas yra kaltas dėl krizės Lietuvoje, ir labai aiškiai yra įvardinęs, kad kaltas yra Lietuvos bankas. Tuo tarpu politiko etikos kodeksas sako, kad politikas, priimdamas sprendimus, yra nešališkas, objektyvus ir vengia išankstinio nusistatymo. Taigi mes aiškiai žinome ir matome, kad šios krizės tyrėjas, komisijos pirmininkas, kuris ir teisėjo vaidmenį čia užima, turi išankstinę nuomonę ir ją yra išsakęs, šią tyrimo komisiją mes galime traktuoti kaip instrumentą, reikalingą pagrįsti komisijos pirmininko išankstinę nuostatą ir jo išankstinius įsitikinimus.
Dar daugiau, panašu, kad yra ne tik išankstinė nuomonė ir nusistatymas, bet yra ir asmeninių interesų konfliktas. Komisijos pirmininkas yra ne kartą, pasirodo, bandęs įsidarbinti Lietuvos banke ir gavęs neigiamą Lietuvos banko pirmininko atsakymą. Taip pasakė Lietuvos banko pirmininkas prieš kelias dienas, aš neturiu jokio pagrindo abejoti tuo, ką pasakė Lietuvos banko pirmininkas, ir gerbiamasis S. Jakeliūnas pats patvirtino, kad jis bandė įsidarbinti ir jam nepavyko, todėl akivaizdu, kad yra vedamas ne tik išankstinės nuostatos, bet turi ir asmeninių nuoskaudų, todėl jo objektyvumu vėlgi tikėti būti labai labai sudėtinga.
Lyg viso šito būtų negana, dabar panašu, kad galimai ir šantažavo Lietuvos banko pirmininką, įvardindamas savo santykius su „Snoro“ akcininkais. Tai man atrodo, kol nebus išsklaidytos abejonės, nebus ištirti pono S. Jakeliūno santykiai su bankrutavusio „Snoro“ buvusiais akcininkais – su ponu V. Antonovu, ponu R. Baranausku, tol šita komisija neturėtų dirbti, kaip ir pats komisijos pirmininkas neturėtų vadovauti.
Aš darau išvadą, kad šita komisija yra susikompromitavusi, ir nėra jokios prasmės tęsti jos darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną P. Gražulį. Prašau, kolega.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes truputėlį praregime, net Europos Tarybos atrankos komisija irgi praregėjo ir nepatikėjo A. Kubiliaus žodžiais, kad bus visiems vienodai teisingas, ir net netapo kandidatu į Europos Tarybos pirmininkus. Jie puikiai matė, Europos Tarybos Komisija ar atrankos institucija, kad jis vienodai teisingiausias yra bankams… visiems. Ten, kur pinigas kvepia, ten jiems jis labai teisingas. Pagal Seimo narį Nr. 6, kurio dirba tik vienas dešinysis pusrutulis, galima daryti tokią išvadą, kad jeigu jis būtų skolinęsis ne 8 mlrd. eurų, o 20 mlrd. eurų, Lietuva būtų dar mažesnę krizę patyrusi. Ir jeigu būtų ne 10 % metinių palūkanų, o 20 % metinių palūkanų, iš viso gyventume fantastiškai! Štai, vienu žodžiu, kaip Seimo narys Nr. 6 kalba, kokia jo logika, kai dirba tik vienas galvos pusrutulis. Tai kaip mes galime tikėti, vienu žodžiu, tokiais jo argumentais?!
Gerbiamieji Seimo nariai, apskritai atėjo laikas konservatoriams patylėti. Aš noriu jums dar vieną dalyką pasakyti. Pažiūrėkite, kaip mąstyti eiliniams žmonėms. Pažiūrėkite, už nugaros yra Lukiškių kalėjimas. Kiek sėdi žmonių, įkalintų už 100, už 1 tūkst., už kelis tūkstančius eurų. Kiek? Tūkstančiai! O apvogę Lietuvą sėdi čia, Seime, ir teisia kitus! Pasirodo, pagal jo pusrutulio veiklą, jeigu čia stovėtų ne vienas „Barclay“, o dešimt „Barclay“, tai Lietuva gyventų rojuje, jeigu Lietuva iš biudžeto skirtų kiekvienam po 200 mln. eurų. Tie išvaistė pinigus, pabėgo, va ir jo politika, jo investicijos į Lietuvos ateitį ir Lietuvos ekonomiką. Ponas Kubiliau, tu turėtum atsiprašyti. O į jo kliedesius mes nė vienas neturėtume kreipti jokio absoliučiai dėmesio.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, būkime, kaip sako, principingi, sudarykime komisiją, pratęskime laiką sudarytos komisijos, o šitas… ir čia pasikvieskime ne tik banko valdytoją, bet pasikvieskime generalinį prokurorą, kodėl visų šitų dalykų nemato? Kodėl STT mato tik ten, kur pavagia 1 tūkst., 5 tūkst. ar 10 tūkst.? Kodėl nemato, kai konservatoriai išvagia Lietuvą?
Aš manau, prokuroras turi ateiti su antrankiais čia ir išsivesti A. Kubilių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kviečiu S. Jakeliūną.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Išgirdome įvairių pasisakymų, alternatyvių požiūrių. Pradžia buvo įspūdinga. Andriau Kubiliau, jūs pateikėte Eurostato grafiką, bet pareklamavote G. Nausėdą. Aš nežinau, ar čia ne rinkimų kampanijos dalis ir jūs dar kartą pripažįstate, kad G. Nausėda turbūt pagrindinis jūsų kandidatas, bet aš tam neprieštarauju, nes tai yra akivaizdi tiesa ir informacija. Kas pateks į antrą turą, abiem linkiu sėkmės. G. Nausėda tikrai vertas dalyvauti rinkimuose, išskyrus tai, kad jis 18 metų dirbo banke.
Jeigu jau kalbame apie bankus ir politiką, Švedijoje neįsivaizduojama ir aukštų Švedijos pareigūnų neįsivaizduojama, kad banko ekonomistas dalyvautų laidose apie kulinariją, apie istoriją, apie dar ką nors, o tuo labiau kandidatuotų į Prezidento postą. Čia jūsų požiūris, čia jūsų lygis ir čia jūsų reklama. Suprantu.
Dabar dėl terminų. Kai rugsėjo mėnesį paaiškėjo abu jūsų kandidatai, praėjusių metų kovo mėnesį dar nekvepėjo jais, bent jau mano žiniomis, ir niekas neprieštaravo, kad čia terminas ir klausimai, ir visa kita. Na, tada prasidėjo rinkimai, Prezidento rinkimai. Balandžio 15… kaip tik debatų pikas ir išeina su išvadomis S. Jakeliūnas, o tada jau S. Skvernelis pasiima tas išvadas ir pradeda rinkiminę ataką prieš tuos du įžymiuosius kandidatus, ar ne?
Tai dabar paviešinsiu vieną pokalbį su Lietuvos banko valdybos nariu. Labai svarbi informacija. Manęs buvo paprašyta primygtinai, kad aš nukelčiau tą terminą. Matote, aš atsižvelgiu į Lietuvos banko prašymą ir inicijuoju termino pakeitimą. Ir vienaip, ir kitaip blogai. Tada artės Seimo rinkimai – vėl blogai, nes ta informacija, žinokite, tikrai sudėtinga ir svarbi, apie tai jau kalbėjome.
Aš labai sveikinu jus, kad jūs turite alternatyvų požiūrį, bet ne į krizės priežastis ir veiksnius, į tai, kas suformuluota Seimo nutarime, o į tai, kaip jūs suvaldėte krizę. Žinote, nueiti į finansų rinką ir pasiskolinti valstybei, kuri bet kada gali perfinansuoti skolą mažomis palūkanomis iš Europos Komisijos, iš Valiutos fondo, o kaip Latvijos atveju paaiškėjo, ir iš Švedijos Vyriausybės, yra juokų darbas. Dėl valstybės skolos turbūt buvo konkuruojama, aš taip įsivaizduoju. Bet žinote, kaip derasi vyriausybės su stambiais bankais? Aš turiu informacijos iš vidaus stambiausių Europos bankų, kaip elgėsi Lietuva. Kreipėsi, po trijų dienų atėjo pasiūlymas, dar po trijų dienų priimtas sprendimas, o vienu atveju buvo pasakyta, na, čia rinkoje gali būti neramumų, tai mes jums siūlome pasiskolinti ne milijardą, o du. Pasiskolinti du milijardai vietoj vieno už virš 7 %.
Normalios vyriausybės, Andriau Kubiliau, derasi tris keturis mėnesius ir derasi su daug bankų, išsidera geriausias įmanomas sąlygas ir pradinės palūkanos, palyginti su tomis, kuriomis pasiskolinama galų gale, yra sumažinamos nuo pusės iki vieno procentinio punkto, bet čia jeigu normalios valstybės, kur palūkanos yra 4–5 %. Jau kai 10 %, čia buvo finansinė savižudybė. Gerai, Lietuva nežuvo, bet ji iki šiol kenčia ir dar kentės iki pat 2022 metų. Ir mokytojai, ir visi kiti negauna pažadėtų atlyginimų dėl jūsų prisiimtų įsipareigojimų ir šiemet 250 mln. mes permokėsime palūkanų. Čia yra faktas.
Dabar sakote – mes keičiame taisykles. Mes tikrai keičiame taisykles, mes tikrai keičiame požiūrį. Jums atrodė, kad „Sodra“ nesvarbu, kas bus su „Sodra“, kas bus su pensininkais, nesvarbu. Paskolino jūsų Vyriausybė „Sodrai“ kelis milijardus ir atrodo, kad viskas gerai. Paskolino pažeisdama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnį, kuris nustato imperatyviai, kad jeigu dėl Vyriausybės ar Seimo sprendimo sumažėja pajamos arba padidėja išlaidos, tai privalu teikti asignavimus, negrąžinamus asignavimus, o ne paskolas už 8 %. Taip, mes keičiame taisykles, nes mes atsakingai žiūrime į visas valstybės sistemas, ne tik į valstybės biudžetą, kurį jūs tikrai praskolinę laikote iki šiol.
Dabar dėl moralės, interesų konfliktų. Na, jūsų interesų konfliktas vis dar tiriamas. Aš pažiūrėsiu, kaip jūs diskutuosite ir kaip jūs balsuosite dėl dviejų įstatymų projektų. Tiesa, vienas yra nutarimo projektas dėl „Revoluto“, o kitas įstatymo projektas dėl pinigų plovimo prevencijos, nes jūsų sūnus, priminsiu, vis dar vadovauja „Google Payment Lietuva“. Tai yra finansų įmonė, kurios jūs užsiimate parlamentine kontrole. (Balsai salėje)
Kitas dalykas. Tegul žmogus, kuris čia mane bando moralizuoti, ką aš kažkur ir su kažkuo kalbėjau, pateikia įrašą, ką aš kalbėjau, ir tada mes diskutuosime. Ir tas žmogus vadovavo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai, nusižengęs visiškai moraliai ir priekabiavęs prie moksleivių. Tai aš linkiu, kad ir toliau jis elgtųsi taip, kaip elgėsi iki šiol, nes frakcija, laikydama šitą žmogų, prilygina save šito žmogaus moralei. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Atsiprašau, turime pasiūlymų dėl nutarimo projekto 3 straipsnio: pavesti komitetui atlikti parlamentinį tyrimą iki spalio 31 dienos. M. Majauskas, A. Kubilius, G. Landsbergis siūlo kitokį variantą. A. Kubilius išdėstys savo? Pirmininke, jūs pabūkite dar tribūnoje. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Na, daug argumentų iš tiesų buvo išsakyta, aš pabandysiu susisteminti ir kelis jų pakartosiu. Pirma, pradėsiu nuo komisijos pirmininko pareiškimo čia, iš Seimo tribūnos, kai jis Seimo parlamentinę frakciją, vieną didžiausių politinių partijų Lietuvoje vadino debilų sąjunga. Gerbiami valstiečiai, na, aš galiu turėti įvairiausių nuomonių apie jus, bet niekuomet nei jūsų frakcijos, nei jūsų partijos, nei jūsų bendruomenės nevadinčiau debilų sąjunga, nes nuoširdžiai tikiu, kad tikrai yra dorų, sąžiningų, įdomių, dalykiškų žmonių. Man atrodo, tokie jūsų frakcijos nario pareiškimai yra tiesiog nekorektiški. Nežinau, kaip toks asmuo gali nešališkai, objektyviai imtis tokio sudėtingo tyrimo.
Antra, žmogus, mes matėme, turi aiškią išankstinę nuostatą, kas kaltas ir ką reikia daryti. Kaltas Lietuvos bankas ir reikia, kad Lietuvos vartotojams padaryta žala būtų kompensuota.
Trečias dalykas, kaip ir girdėjome, buvo pokalbiai ir taip pat buvo susirašinėjimai su Lietuvos banko pirmininku dėl bandymo įsidarbinti Lietuvos banke, nepavyko. Taigi šalia to, kad yra…
PIRMININKAS. Kolega, pasiūlymai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Jeigu jūs man pridėsite laiko dėl to, kad pertraukėte mane, tai aš tą ir padarysiu.
Mes siūlome, kad šitas asmuo, kuris ne tik kad turi asmeninių nuoskaudų dėl Lietuvos banko, bet ir galimų ryšių su „Snoro“ akcininkais, neužimtų šių pareigų, nes jis negali atlikti šių pareigų objektyviai ir nešališkai. Siūlome, kad jis ir toliau tęstų savo darbą šioje komisijoje, bet vadovavimą užleistų savo pavaduotojui – frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnui V. Kamblevičiui, kuris yra ir pono S. Jakeliūno pavaduotojas Biudžeto ir finansų komitete. Tai toks yra siūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė, primininke. (Balsai salėje)
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui ir liko prie to, kad man teks, jeigu nebus kitų sprendimų priimta dabar Seime, vadovauti arba bandyti užbaigti šį tyrimą.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Kolegos, tai dabar prašau įdėmiai paklausyti. Balsuojame… (Balsai salėje) Kokie motyvai? Buvo motyvai, jūsų nebuvo ir dabar nėra. (Balsai salėje) Nėra, tai prašom užsirašyti. (Balsai salėje) V. Bakas – už. Prašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Čia prieš?
PIRMININKAS. V. Bakas. (Balsai salėje)
V. BAKAS (LVŽSF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Atsiprašo. V. Rinkevičius – prieš.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš manau, kad yra toks posakis – perkėloje arklių niekas nekeičia. Mes pradėjome tą darbą ir turime jį pabaigti. Manau, S. Jakeliūnas turi sukaupęs ir patirtį, informaciją ir kompetenciją. Aš manau, jis turi likti ir pabaigti tą darbą. Tie visi pasisakymai, kad kažkas kažką sakė, žinote, čia primena tokį kalambūrą: radijas VBS – viena bobutė sakė. Čia jeigu mes turėtume įrašą, turėtume konkretų dokumentą ir juo tada galėtume remtis ir sakyti – štai yra akivaizdūs įrodymai, kad jūs tą ir tą sakėte, o dabar iš radijo VBS tikrai mes negalime argumentuoti ir kaltinti viešai prieš visą Lietuvą žmogaus. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Aš, gerbiamieji, esu už pakeitimą. Nežinau, kaip ponas S. Jakeliūnas profesionaliai ten tiria, analizuoja ar neprofesionaliai, bet kai štai dabar jo asmeninis klausimas yra keliamas, jis pats reiškia komiteto nuomonę, kaip komitetas pasisako dėl jo. Tikrai atrodytų, kad verta nusišalinti, o ne pačiam atsakinėti, kaip komitetas vertina siūlymą S. Jakeliūną patraukti ir paskirti V. Kamblevičių.
Kitas dalykas. Dėl profesionalumo aš nesiimu analizuoti, tačiau kaip toks pašalinis stebėtojas aš prisimenu, kad komisijai pradėjus dirbti ir susirinkus į pirmą posėdį Lietuvos radijuje aš girdžiu pono S. Jakeliūno pasisakymą, kur jis komisijos pirmo posėdžio proga pasako, kad dėl krizės Lietuvoje kalti skandinaviški bankai ir G. Nausėda. Man atrodo, kad iš principo negalima šitaip elgtis. Komisijos pirmininkas turi susilaikyti nuo nuomonės, nuo išvadų pasakymo ir išankstinio teikimo visuomenei, kol komisija net neįpusėjo to tyrimo. Bent jau tiek palaukti. O dabar komisijos pirmo posėdžio dieną Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ ponas S. Jakeliūnas jau šitaip pasakė.
Kokie tolesni veiksmai, aš nesiimu vertinti. Nedirbu toje komisijoje ar tame komitete, negaliu sakyti, bet tikrai abejonių dėl komisijos pirmininko ar komiteto pirmininko šališkumo, galimo šališkumo tikrai kyla, todėl pasisakau už šitą pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl (atkreipkite dėmesį) Seimo narių M. Majausko, A. Kubiliaus, G. Landsbergio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Kas pritaria jų pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komitetui, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Dabar balsuojame dėl trijų Seimo narių pasiūlymo. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 34, prieš – 49, susilaikė 8. Nepritarta.
Dėl motyvų po svarstymo. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties norėčiau atkreipti dėmesį, kas atsitinka, kai Lietuvą ištinka A. Kubilius. Tada jo patarėjas ponas M. Majauskas pradeda savo keliones po Mergelių salas, pasipila dovanos kompanijoms „Williams“, o rezultatas – „Mažeikių nafta“ atsiduria vėl rusų glėbyje, „Jukos“ kompanijoje. Strateginiai objektai, tokie kaip „Klaipėdos nafta“, atiduodami valdyti rusų „Lukoilo“ kompanijai „Litasco“. Už „Statoilo“ dujas pagal tas sutartis ir sudarytas sąlygas pono A. Kubiliaus Vyriausybės, patvirtintą aprašą mokame 34 % brangiau už suskystintas dujas „Statoilui“. „Nukemui“ plaunami pinigai iš uždaromos Ignalinos atominės elektrinės.
O iš esmės kalbant apie skolą, tai aš norėčiau tiesiog atkreipti dėmesį, kad iš tų pasiskolintų 7,5 mlrd. eurų, kurie buvo pasiskolinti 2009–2012 metais, maksimali palūkanų suma siekė 9,375 %. Didžiąją dalį teks grąžinti 2020–2022 metais. Tai yra 5 mlrd. eurų. Lietuva, be abejo, skolindamasi kur kas brangiau, negu skolinosi Latvija, turės permokėti beveik 2 mlrd. eurų vien palūkanų. Valstybės kontrolė atlikusi auditą pažymėjo, kad vidaus rinkoje tuo laikotarpiu buvo sudarytos palankios sąlygos komerciniams bankams ir finansinėms institucijoms neviešu būdu, pabrėžiu, įsigyti valstybės vertybinius popierius, ir konstatuoja, kad tam tikrais atvejais nebuvo skolinamasi ir nebuvo poreikio skolintis. Taip buvo šeriami bankai neviešu būdu ir…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš noriu pasakyti dar, pirmininke, vieną žodį, kad Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo būdas neužtikrino konkurencijos, pakankamo viešumo ir skaidrumo. Tai yra nusikalstama veika ir ją reikia toliau tirti.
PIRMININKAS. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos puikiai žino anekdotą, aš jį tik pakartosiu. Kaip žinoti, kada ponas A. Skardžius meluoja? (Balsai salėje) Jo lūpos kruta. Tik dar kartą pakartosiu, kad tai, ką jis pasakė, yra elementarus melas. Aš nesu buvęs (…), o kaip anksčiau sakė, Norvegijoje sąskaitas atsidarinėjęs. Tai yra elementarus melas.
Dabar pabandysiu grįžti prie projekto, apie kurį mes kalbame. Šitas krizės tyrimas yra, na, labai naudingas ponui S. Skverneliui ir ponui S. Jakeliūnui, kurie abu dalyvauja rinkimuose. Aš priminsiu, kad mes turėjome lygiai tokią pačią situaciją dar 2003 metais, kuomet Lietuvos Prezidento rinkimuose dalyvavo R. Paksas. Buvo sąmoningai keliama panika bankiniame sektoriuje, ir R. Paksas visiems žadėjo, kad viską griežtai sutvarkys. Taigi, S. Jakeliūnas bando savo įvairiais pareiškimais kelti paniką, kelti nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, o ponas S. Skvernelis žada griežtą tvarką ir susitvarkyti.
Dabar girdėjome ir pareiškimą, kad pirmadienį kreipsis į institucijas, greičiausiai į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Konkurencijos tarybą, Lietuvos banką, galbūt Generalinę prokuratūrą, bet žinote, kas iš viso šito išeis? Šnipštas, nes nė viena institucija iki šiol nepateikė jokios objektyvios informacijos, kad buvo padarytas koks nors neteisėtas veiksmas.
Todėl jeigu komisijos veikla bus pratęsta, aš labai kviečiu labai rimtai ir atsakingai pažiūrėti ne tik į jos veiklą, bet ir į artėjančius rinkimus, ir padaryti išvadas-kreipimusis į atsakingas institucijas kuo greičiau, kad iki rinkimų mes turėtume visus atsakymus ir žinotume, kad visas šitas reikalas yra elementarus rinkiminis burbulas, kuris buvo pabandytas 2003 metais. Žinom, kuo visa tai baigėsi. Taigi kviečiu neiti pramintu R. Pakso keliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame po svarstymo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3351. (Balsai salėje) Dėl nutarimo projekto, atsiprašau. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 96 Seimo nariai: už – 59, prieš – 32, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo. (Balsai salėje) Minutėlę!
Gerbiami kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. (Šurmulys salėje) Balsuojame. Minutėlę!
Dėl ypatingos skubos dėl šio nutarimo projekto galime bendru sutarimu? Ne. Aišku. Kas pritaria ypatingos skubos tvarkai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Aušrine, tuoj pat. (Balsai salėje) Būtinai.
Gerbiami kolegos, balsavo 96 Seimo nariai: už – 62, prieš – 31, susilaikė 3. Skubos tvarkai pritarta. A. Skardžius. Ypatingos skubos tvarkai pritarta. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Turbūt kai paminimos mergelės, ponui M. Majauskui ne tik lūpos pradeda virpėti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Aušrine, prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Pirmininke, aš norėčiau, kad jūs pasitikrintumėte, ar ką tik nepažeidėte Statuto, nes ypatingos skubos tvarką gali siūlyti Seimo Pirmininkas, jo čia salėje nėra, jis turi pateikti motyvuotą raštišką siūlymą, kur jis yra ir kodėl jūs paskelbėte balsavimą, kai mes to neturime. Taigi ypatingos skubos tvarkos čia negalėjo būti.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas… Rima nori? Prašom, R. Baškienė – Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš išties žinau, kad Seimo Pirmininkas prašo ypatingos skubos. O ir pati, kaip pirmoji pavaduotoja, ir Seimo nutarimai paprastai, jūs puikiai žinote, tai yra ne įstatymas, tai yra Seimo nutarimas… Galų gale tai yra data, ji, savaime suprantama… ne koks techninis įstatymo projektas. Mes turime daug patirties šiuo klausimu, todėl ir sakome: motyvai pakankamai aiškūs, kad priimtume šį Seimo nutarimą dabar ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Aš tikiu ir Seimo Pirmininku, ir Seimo Pirmininko pirmąja pavaduotoja, jeigu kur nors suklysiu, tikiuosi, Etikos ir procedūrų komisija galės svarstyti mane. Balsuojame. Atsiprašau. (Balsai salėje) Jau viskas? Vadinasi, nubalsavome.
Kitas darbotvarkės klausimas… (Triukšmas salėje) Tai aš ir sakau, kodėl mane pertraukėte? Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi Seimas pritarė ypatingai skubai, mes dabar turėtume balsuoti už tai, kad šį nutarimą priimtume.
PIRMININKAS. Taip, aš taip ir sakau. Prašom. Kolegos, yra tik vienas straipsnis, jam mes galime pritarti? Pritarta. Motyvai. Už – S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Nežinau, ar reikia daug ką kalbėti, bet tik priminsiu, kad tokie tyrimai buvo atlikti daugelyje valstybių. Ir netgi nelabai didelė valstybė, bet labai miela, tokia kaip Slovėnija, įvykdė tokį tyrimą, o ten jis truko daugiau kaip ketverius metus. Todėl termino pratęsimas, įvertinus tas visas aplinkybes, informaciją ir kad mes nenorime su tyrimu dalyvauti, su jų išvadomis rinkimų kampanijoje, manau, yra pakankami argumentai, kad tas darbas būtų atliktas kokybiškai ir išvados pateiktos Seimui.
PIRMININKAS. G. Skaistė – prieš.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jeigu išties kolegės A. Širinskienės komisija kelia juoką, nors ir atrodo antidemokratinė, tai šita komisija juoko jau nebekelia ir nebekelia paprasčiausiai dėl tų priežasčių, kad nuostoliai yra ne tik moraliniai, kai žmonės juokiasi, užsienio žmonės juokiasi, bet taip pat ekonominiai nuostoliai, kai nuosekliai investuota į „FinTech“ technologijų plėtrą Lietuvoje, į tokių įmonių pritraukimą, dabar mes jas sėkmingai baidome. Šita isterija, kuri prasidėjo finansų sektoriuje, sakyčiau, sėja nepasitikėjimą ne tik tarp investuotojų, bet taip pat ir tarp Lietuvos žmonių, kuriems pasitikėjimas bankais yra vienas iš esminių vertybių. Ir keldamas tokį alasą, kuris iš tikrųjų neturi jokio pagrindo, man atrodo, komiteto pirmininkas paprasčiausiai elgiasi labai neatsakingai. Man atrodo, tam, kad vieno žmogaus asmeniškumai, jo gyvenimo patirtis keliaujant iš vieno darbo į kitą, negali nulemti valstybės raidos ir kaip ji iš tikrųjų užtikrina savo veikimo stabilumą. Tam, kad nedarytume parodijos iš Seimo darbo, visgi siūlau saugoti savo reputaciją ir savo darbo laiką ir nepratęsti šios komisijos veiklos.
PIRMININKAS. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš norėčiau pratęsti pono M. Majausko kalbą. Vyksta rinkimai, iš tikrųjų šios komisijos sudarymas buvo labai skausmingas konservatoriams. Ir todėl, kad S. Jakeliūnas yra profesionalus, į finansinius dalykus įsigilinęs pirmininkas, dar jiems yra skaudžiau. Jie norėtų paskirti galbūt šitos komisijos pirmininką, kuris turėtų mažesnę patirtį finansiniuose dalykuose ir tikrai neatsakytų į visus užduotus klausimus. Bet iš esmės aš pasakysiu taip: 50 metų mes buvome okupuoti sovietų, 30 metų – Landsbergių ir konservatorių klano. Ir jeigu bus Prezidento rinkimai tokie, kad neišrinks jų statytinių į prezidentus, baigsis šios okupacijos laikotarpis. Tą mato konservatoriai, kad pasekmės jiems bus labai liūdnos, kadangi tik jų Prezidentas, kaip dabar D. Grybauskaitė, arba kitas jų, jeigu bus išrinktas, pridengs visas vagystes, nes skiria STT Prezidentas, saugumo vadovą, prokurorą, teisėjus. Visos šios institucijos pridengs konservatorių darbus ir jie sėdės čia, Seime, ir galės teisti kitus. Bet jeigu bus išrinktas kitas, teisingas, Prezidentas, kuris atstovaus tautai, atskleisti bus visi šie dalykai ir už visus nusikaltimus konservatoriai turės atsakyti. O tų nusikaltimų, kuriuos A. Skardžius vardijo, yra aibė. Ir „Lietuvos kuro“ sistema parduota už 1 litą, nebuvo jokio kito kuro kolonėlių tinklo, tik „Lietuvos kuras“, ir sugebėjo už vieną litą parduoti. Pažiūrėkime, ir „Telekomo“ privatizavimas irgi už vieną centą. Ir taip privatizavo, dar penkeriems metams sukūrė monopolį. Vagys pradėjo senelius pjauti. Neišlaikė telefonų, negalėjo susimokėti už telefonus, atsijungė telefonus. Vagys plėšikavo, pjovė kaimus.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji, jums atėjo atskaitos valanda.
PIRMININKAS. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, nė viename buvusiame parlamentiniame tyrime mes neturėjome tokio atvejo, kai tyrimui vadovaujantis asmuo būtų tiek paskendęs interesų konfliktuose, santykyje su tiriamuoju objektu.
Kitas dalykas. Niekada neturėjome tokio atvejo, kai vadovas taip iš anksto komentuotų ir skelbtų jau jo numanomas tyrimo išvadas.
Trečias dalykas. Jeigu jau mes matome, kad tyrimas yra dėl Prezidento rinkimų ir svarbiausia išvada yra paskelbti, kad G. Nausėda negali būti kandidatas į prezidentus, tai reikėjo tą datą numatyti iki gegužės 12 dienos. Čia valdantieji iškilmingai tokią išvadą patvirtintų ir lauktų turbūt rinkėjų reakcijos.
O kalbant jau… šaržuojant visą šitą sumanymą, tai aš pasigendu tyrimo objektų tam tikro nuoseklumo. Štai gerbiamą S. Jakeliūną nuskriaudę du asmenys – tai G. Nausėda ir V. Vasiliauskas, nepriėmę jo į darbą, yra tiriami, o A. Butkevičius, kuris net drįso atleisti tokį žmogų iš pareigų, nėra tiriamas. Tai čia negerai ir dėl to tikrai negalime priimti to nutarimo.
PIRMININKAS. A. Kubilius – už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kolegos! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Netriukšmaujame!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš čia paklausęs tokių ekspertų, kaip ką tik čia rėkęs salėje, na, paminėsiu tą vardą – Petras, norėčiau, kad būtų pritarta šitam nutarimui. Keli dalykai. Jeigu rimtai kalbant, tai pagaliau leidžia mums pateikti skaičius, kiek buvo sutaupyta per krizę, – 6,8 mlrd., net ponas S. Jakeliūnas to nesugebėjo paneigti. Aš jau nekalbu apie P. Gražulį. Tai čia jau irgi mus priverčia kai kuriuos skaičius pateikti.
Antras dalykas, dėl ko aš labai susirūpinęs, bet gal čia toks planas yra. Mano manymu, tyrimas su visomis savo nesąmonėmis labai stipriai pakenks S. Skverneliui. S. Skvernelis – man iki galo nėra aišku, kieno jis yra kandidatas, nes noriu priminti, kad savo politinę karjerą jis pradėjo mano Vyriausybės laiku, aš jį paskyriau generaliniu policijos komisaru. Galbūt kam nors atrodo, kad jis yra trečias konservatorių kandidatas, dėl to jam bandoma pakenkti.
Bus įdomu tirti S. Jakeliūno ryšius su „Snoro“ banku, kuriam žadėjo rašyti knygą, ypač kai dabar R. Vaitekūnas, buvęs banko vindikacijos vadas, yra valstiečių atstovas Vilniaus savivaldybėje.
Ir galiu tik prognozuoti, kas toliau bus. Toliau tęsiant S. Jakeliūno kovą su V. Vasiliausku ir VILIBORʼu ir toliau didės indėlininkų nerimas, nes jiems, padidėjus VILIBORʼui, buvo mokamos didesnės palūkanos tuo laikotarpiu, krizės laikotarpiu. Ir dabar jau man skambina sunerimę indėlininkai ir klausia, ar tikrai S. Jakeliūno visos šios (…) pabaigoje ateis pas juos antstoliai ir išsireikalaus tas gautas palūkanas iš komercinių bankų atgal bankų naudai. Aš linkiu toliau tęsti šį nesąmonių festivalį. Noriu priminti ponui S. Jakeliūnui, kad po šito tyrimo Slovėnijoje, kai buvo tirtas mūsų kolega, buvęs premjeras J. Janša, irgi krizės laikotarpiu valdęs, visą Slovėniją traukęs iš duobės, tai socialdemokratai, kurie vykdė tą tyrimą, pralaimėjo rinkimus.
PIRMININKAS. Prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ko gero, P. Gražulis išsisakė teisingai, dėl ko suorganizuotas visas šis spektaklis, – dėl Prezidento rinkimų, kad kažkas nebūtų išrinktas, kažkam būtų pakenkta. Bet argi mes čia susirinkę turėtume dalyvauti rinkimuose ar svarstyti teisės aktus? Iš tikrųjų mes čia leidžiame mokesčių mokėtojų pinigus vien todėl, kad dalyvautume valstiečių ir daugumos suorganizuotuose spektakliuose, kurie dar labiau kenkia paties Seimo įvaizdžiui. Ne veltui ir pats Seimo Pirmininkas kažkada pasakė, kad jam jau tada buvo gėda sėdėti tokiame parlamente, tai ką jūsų darote? Jūs iš tikrųjų žaidžiate žaidimus, vėlgi bus pateikta, kaip Seimas, kuris užsiima ne tuo, kuo turėtų užsiimti. Šiandieną, manau, jau buvo išsakytos tos pastabos.
Apskritai, kai žmonės, kurie minimi tam tikruose reikaluose, kurie nagrinėja savo buvusių kai kada kolegų darbus, susijusius su finansais, šiuo metu imasi nagrinėti tam tikrus reikalus ir suvedinėja sąskaitas dėl neįgyvendintų savo ambicijų… Ir šiandien, kai P. Gražulis pasakė, kad labai didelės kompetencijos žmogus, tai iš tikrųjų kodėl tas didelės kompetencijos žmogus dirbo bankuose arba kredito unijose, kurie dirbo nesėkmingai, kodėl buvęs koalicijos partneris dabartinis A. Butkevičius jį atleido iš darbo? Tai iš tikrųjų nei kompetencijos, nei nieko. Mes tikrai gaištame laiką ir, aišku, tiktai suprantama, kad nesugebame, jau šiandien buvo pasakyta, padaryti normalios darbotvarkės, iš tikrųjų nei Vyriausybė normaliai dirba, nei mes galime dirbti, tai užsiiminėjame tokiais reikalais. Prisiminkite, kad tai darome mokesčių mokėtojų sąskaita. Siūlau nutraukti šitas beprasmiškas politines rietenas, politinius žaidimus ir imtis tikro darbo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. V. Bakas – už.
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tiesų neplanavau kalbėti ir pasisakyti už, bet kai išgirdau pono A. Kubiliaus pasakymą apie tai, kad jo sprendimai, galima suprasti, rėmėsi krizės metu pono G. Nausėdos tomis lentelėmis, grafikais, tai iš tiesų gaila, kad sprendimais kažkokio banko analitiko, sąlyginai nedidelio analitiko, kuris taip pat tuo metu kvietė žmones imti paskolas būstui, kada faktiškai buvo pati finansinio nekilnojamojo turto burbulo viršūnė, jis 2008 metais kvietė žmones imti paskolas, na, tokius dalykus reikia tirti. Bet iš tiesų kartu reikia suprasti tai, kad finansų sektoriuje dirbantys žmonės tuo metu negalėjo suprasti manipuliacijų VILIBORʼu. Yra nuomonių, kad tos manipuliacijos VILIBORʼu, tai yra neva buvusiu tarpbankiniu skolinimusi, viso labo buvo kartelinis bankų susitarimas padidinti palūkanas ir perkelti naštą tiems žmonėms, kurie mokėjo paskolas tam, kad iš tikrųjų uždirbtų iš tų žmonių.
Ir trečias dalykas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas parodė, koks buvo dvigubas dugnas. Viena vertus, buvo veržiami diržai žmonėms. Kita vertus, įmonės, kurios buvo palankios tuo metu valdančiosioms partijoms, gavo milijardinius užsakymus ir buvo proteguojami tų įmonių žmonės. Aš manau, reikia ištirti, išaiškinti ir pateikti visuomenei iš tiesų, kieno sąskaita buvo suvaldyta krizė.
PIRMININKAS. Ačiū. I. Degutienė – prieš.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nelabai norėjau kalbėti, bet po vieno kolegos pasisakymo man kilo toks klausimas. Jeigu dabar nebūtų Prezidento, Europarlamento rinkimų, ar būtų atsiradęs toks Seimo nutarimas ir būtų sukurta tokia komisija? Tikrai abejoju, kad ji būtų sukurta.
Antras dalykas. Kam reikalingas tyrimas, jeigu jau šiandien ką tik kalbėję žmonės pasakė, kokie bus rezultatai po komisijos tyrimo pabaigos. Išvada jau seniausiai yra aiški. Tai iš tikrųjų vėlgi vienas žmogus, nenoriu sakyti pavardės, jūs patys girdėjote, labai akivaizdžiai pasakė, kad kaltinimai vieni kitiems, kai pingpongą dabar žaidžiame… Iš esmės visi Seime tapo ekspertais – finansų, ekonominiais ekspertais, bankų ekspertais ir viskas yra aišku – yra pasmerktieji, yra nuteistieji, tačiau, kuo arčiau Prezidento rinkimai, reikia įvardinti po komisijos iškilmingai, kad tas ir anas tikrai yra nusikaltėlis ir padarė tokias ir tokias klaidas.
Gerbiami kolegos, aš stebiu, kas vyksta mūsų Seime, ir žiūriu, kiek dar mes knisimės tikra to žodžio prasme praeityje visiškai negalvodami apie ateitį ir nekurdami ateities. Jūs paklauskite savo vaikų ir anūkų, ar kam nors įdomios šitos komisijos, ar kam nors įdomūs šitie, kaip vaikai sako, politiniai jūsų žaidimai – kamuoliuko spardymas. Niekam neįdomu. Tačiau iš tikrųjų susitelkime ir dirbkime tam, kad kokią nors naują erą matytume, naują naudą matytume valstybėje. O dabar tai yra tiktai raganų medžioklė…
PIRMININKAS. Kolege!
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …lygioje vietoje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege.
Balsuojame, kolegos. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP… atsiprašau, nutarimo projektui Nr. XIIIP-3351, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Nuomonės išsakytos.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už – 58, prieš – 29, susilaikė 6. Pritarta. (Gongas) Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo kovo 29 dienos nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas“ pakeitimo. Tai mes tam pritarėme. Priėmėme.
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Replika po balsavimo. Čia mane dešimt kartų paminėjo, pamalonino konservatoriai, tai dabar galėčiau kalbėti 10 minučių. Bet aš noriu pasakyti Irenai.
Iš tikro gal jums, Irena, nereikėjo kalbėti. Kai jūs buvote Seimo Pirmininkė ir kai įvyko „Snoro“ banko krizė, žmonės – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – prarado milijonus lėšų, o kadangi buvote Seimo Pirmininkė, jūsų sūnus pinigus iš „Snoro“ banko išsitraukė su jūsų pagalba. Tai labai nesąžiningas žingsnis. Bet kadangi jūs valdote teisėtvarką, prieš visą šį faktą buvo akys užmerktos.
Kitas dalykas. Aš noriu pasakyti, A. Kubilius jau susipainiojo, kuris jo Prezidentas, kuris ne jo kandidatas į Prezidentus. O aš žmonėms noriu pasakyti – balsuokite už tą kandidatą, kurį labiausiai lupa, muša, šmeižia konservatoriai su užvaldyta konservatorių žiniasklaida. Jeigu jūs išsirinksite tą, kurį garbina užvaldyta žiniasklaida…
PIRMININKAS. Kolegos!
P. GRAŽULIS (MSNG). …tarnaus ne jums, o konservatoriams. O jeigu norite, žmonės, kad jums tarnautų…
PIRMININKAS. Petrai!
P. GRAŽULIS (MSNG). …balsuokite už tą, kurį lupa konservatoriai.
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai, čia ne dėl vedimo tvarkos. Daugiau neleisiu.
Kolegos, darbotvarkės 2-2 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3353. Prašau, kolega A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad nuolat primenama „Snoro“ istorija, tačiau mes tos istorijos tyrimo komisijos nariai… Aš suprantu, kad Petras nuolat eksponuoja šitą istoriją, tačiau priminsiu jam (gal jisai nežino, bet greičiausiai žino), kad 700 mln. „Snoro“ istorijoje neteko 117 Rusijos milijonierių. Aš suprantu, kad jisai atstovauja šitai grupei, nes tai yra pagrindinė jo atstovaujamų, matyt, interesų dalis…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …labai svarbi, tai šiuo atveju aš noriu tiesiog pasakyti, kad šitoje istorijoje yra dar viena istorija, kurią ką tik paminėjau.
15.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3353(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos parlamentarai, nebūkime teisėjais, kaltintojais, prokurorais. Kalbėkime į temą. Viskas! (Balsai salėje)
2-2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo… (Triukšmas salėje) …Petrai! „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-3353. Svarstymas. (Balsai salėje) A. Širinskienė. (Balsas salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Išvadą pristatyti?
PIRMININKAS. Taip. (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tiesiog, kaip supratau, turėčiau pristatyti išvadą.
PIRMININKAS. Taip, išvadas, jeigu yra.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Norėčiau pristatyti komiteto išvadą. Mes vakar svarstėme komitete laikinosios komisijos darbo datos pratęsimo klausimą ir išvadą bei patobulintam variantui pritarėme, už balsavus 8, susilaikius 1. Taip pat apsvarstėme ir Seimo narių pasiūlymus, prie kurių, matyt, vėliau dar grįšime.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Yra užsirašiusių diskutuoti. P. Urbšys. Prašau, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kadangi laikinoji tyrimo komisija labiausiai pasistūmėjo nagrinėdama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Prevencijos skyriaus vedėjo M. Siaurio atleidimo istoriją, tai vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kodėl būtent ši istorija rūpi komisijai.
Šios istorijos šaknys slypi ne kur kitur, o daugiau nei prieš dvejus metus Seime kilusiame „Santa Barbaros“ skandale dėl buvusios Seimo narės G. Kildišienės santykio su Agrokoncerno džipu. 2017 metų pradžioje, žiniasklaidoje pasirodžius vertinimams neva G. Kildišienė yra netinkamai deklaravusi sandorius su Agrokoncernu, tuometinė Seimo narė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama išaiškinti, ar ji nepažeidė viešųjų ir privačių interesų. Kitą dieną (pabrėžiu – kitą dieną) spaudos konferencijoje, surengtoje kartu su R. Karbauskiu, G. Kildišienė išdidžiai mojavo tuometinio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovo R. Valentukevičiaus komisijos vardu pasirašytu ją išteisinančiu raštu.
Po kelių dienų, 2017 m. sausio 20 d., Seimo Pirmininkas išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas R. Valentukevičius, paskelbdamas vienasmenę nuomonę dėl G. Kildišienės, nesulaukęs visų komisijos narių nuomonės ir kolegialaus sprendimo, ne tik peržengė savo kompetencijos ribas, bet ir sumenkino VTEK’o autoritetą.
2017 m. kovo 8 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kolegialiu sprendimu pripažino, kad buvusi Seimo narė G. Kildišienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, nedeklaravusi savo santykio su R. Karbauskio Agrokoncerno džipu. Kitą dieną VTEK’o pirmininkas R. Valentukevičius pateikė prašymą jį atleisti iš užimamų pareigų.
Tų pačių metų pabaigoje VTEK’o sudaryta tyrimo komisija nustatė, kad neteisėtai išteisinantį G. Kildišienę raštą, kurį taip skubėjo pasirašyti R. Valentukevičius, nepaisydamas etikos reikalavimų, rengė ne kas kitas, o tuometinis VTEK’o Prevencijos skyriaus vedėjas M. Siaurys. Beje, kuris už tą ir kitus šiurkščius pažeidimus buvo atleistas iš darbo.
Taigi, M. Siaurys Gretos gelbėjimo operacijoje buvo vienas iš pagrindinių šešėlinių veikėjų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijoje, todėl nieko nuostabaus, kad jo atleidimo istorija R. Karbauskiui yra tokia svarbi. Atsižvelgdamas į tai, manau, kad šios istorijos nagrinėjimą reikėtų išskirti į atskirą tyrimą ir jį užbaigti ne gruodžio 15 dieną, kaip siūloma, o spalio 16 dieną, Gretos vardadienio proga. Manau, taip aiškiau kompensuosime patirtą R. Karbauskio netektį Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A. Kubilius kviečiamas į tribūną. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vėlgi kalbėsiu ne tam, kad įtikinčiau kokį nors valstietį, kalbėsiu tam, kad liktų istorijoje užfiksuoti kai kurie dalykai apie tai, kas čia vyksta.
Pirmas dalykas, aišku, būtų gerai sužinoti, ką šita komisija tiria? Kiek suprantu, ji yra laisva pasirinkti tiriamuosius objektus. Bet mes visi galime labai paprastai čia įvardinti, kas šiandien yra tiriama, P. Urbšys jau čia įvardijo, ir kas bus tiriama, matyt, iki pat Seimo rinkimų. Tiriamas yra P. Urbšys, tiriamas G. Landsbergis, A. Landsbergienė. Tiriami tie, kurie atsisveikino su Valstiečių partija, nebeapsikęsdami to, kas ten vyksta. Aš galiu prognozuoti, kad J. Džiugelis taps tiriamuoju. Kiti kolegos, kurie, iš tikrųjų norėdami išsaugoti savo laisvę, bandys iš šitos diktatūrinės kompanijos išeiti, bus tiriami. A. Širinskienė man primena tokį klajojantį pitbulį, kuris pasiruošęs bet ką apkandžioti. Ką padarysi, gyvename tokį laikotarpį, bet turime suprasti, ką jis reiškia. Aš jau citavau, klausdamas A. Širinskienės, kaip ji įvertintų savo veiklos panašumą su neseniai išspausdinta, paskelbta labai populiaria, bestseleriu tapusia amerikiečių autorių knyga, kurios pavadinimas skamba taip „How democracies die“ – „Kaip miršta demokratijos“. Ten, toje knygoje, labai konkrečiai dviejuose puslapiuose išdėstyta, kokie požymiai rodo, kad demokratija jau peržengia ribas ir išsigimsta į autokratiją. Tai aš dar sykį noriu pacituoti tą vieną požymį: ar Vyriausybė, ar valdžia gąsdina imtis teisinių veiksmų ar įvairių tyrimų, taip pat ir parlamentinių tyrimų, prieš savo kritikus iš kitų konkuruojančių partijų, prieš žiniasklaidą, prieš nevyriausybines organizacijas. Prieš kritikus veiksmai matomi šiandien. Prieš žiniasklaidą matėme čia cirką su LRT, dar gal lieka tik, kad šitos komisijos imtųsi ir nevyriausybinių organizacijų.
Matome labai ryškų požymį, ir aš noriu fiksuoti, kad 2019 m. balandžio 11 d. Seimo narys A. Kubilius perspėjo valdančiuosius šitoje salėje, kur veda toks kelias. Pasaulio politikos mokslininkai, akademikai labai aiškiai konstatuoja, kur toks kelias gali nuvesti. Aš nesakau, kad jūs esate sąmoningi autokratai, demokratijos nemylėtojai, tačiau pagundos imtis tokių veiksmų jūs nemokate suvaldyti. Pitbuliai eina į trasą ir demokratija pasibaigia. Jūs galite ištaisyti šitą situaciją, jeigu jūs pagaliau parodytumėte, kad jūs esate principingi, ir jeigu A. Širinskienė šiandien čia pasižadėtų, kad ji ištirtų vieną epizodą, apie kurį paaiškėjo vakar. Mes šiandien kreipėmės į Seimo Pirmininką su M. Majausku, bet galėtų ir A. Širinskienė čia prisidėti. O epizodas labai paprastas. Vakar tas pats V. Vasiliauskas, kuriam karo kirvį iškasė S. Jakeliūnas, atskleidė faktą, kad 2013 metais, kai S. Jakeliūnas dar dirbo Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus patarėju, jis kreipėsi į V. Vasiliauską dėl to, kad jį įdarbintų Lietuvos banke, ir šantažavo tuo, kad jeigu nebus įdarbintas, tai asmenys, susiję su „Snoro“ banku, į jį kreipėsi išleisti knygą. Supraskite, apie „Snoro“ bankrotą ir visus kitus dalykus, kurie galėtų būti naudojami prieš V. Vasiliauską ir prieš Lietuvos valstybę. Taigi, paaiškėja, kad S. Jakeliūnas galimai turi vienokių ar kitokių santykių su „Snoro“ akcininkais, su „Snoro“ vadovybės nariais, iš kurių vienas – R. Vaitekūnas, buvęs „Snoro“ banko valdybos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už vindikaciją, šiuo metu yra Valstiečių partijos atstovas Vilniaus miesto savivaldybėje.
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar tai nėra klausimas, kurį turėtų tirti komisija, kurios apibrėžime skamba, kad ji turi tirti verslo įtakas politikams? Aš palieku šį klausimą be atsakymo ir linkiu A. Širinskienei įrodyti, kad jos pitbulis nėra išdresiruotas loti tik ant konservatorių ir buvusių valstiečių.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, einame pastraipsniui.
Dėl 5 straipsnio turime P. Urbšio pataisą. Gal P. Urbšys gali pristatyti? Komitetas jai nepritarė. Prašom, Povilai. Tuoj, tuoj, tuoj. Gal per šoninį galėtumėte? Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Mano siūlymo esmė labai paprasta: sutrumpinti laiką, ne gruodžio 15 d., o būtent spalio 16 dieną fiksuoti komisijos darbo pabaigą. Vieną iš priežasčių aš pasakiau, o kita priežastis yra tokia, kad nemažai iniciatorių pratęsti komisijos darbą yra susiję su žemės ūkiu. Aš norėčiau priminti elementarią tiesą. Vištos tupėjimas ant atšalusių kiaušinių nepadeda tam, kad iš tų kiaušinių kas nors išsiristų. Aš manau, baigiame tą cirką nuo greičiau, fiksuojame trumpesnį laiką ir, man atrodo, tokiu būdu išgelbėsime Seimo prestižą.
PIRMININKAS. A. Širinskienė, komiteto pirmininkė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria datos sutrumpinimui. Mes vakar diskutavome komitete, kad neišgirdome argumentų, Seimo narys nepateikė jų ir raštu, dėl ko turėtų būti pagal jo siūlomą terminą sutrumpinamas tyrimo terminas. Juo labiau iš dabartinės perspektyvos kaip laikinosios komisijos pirmininkė galiu pasakyti, kad šiandien Generalinė prokuratūra kai kuriems mūsų liudininkams pradėjo taikyti pranešėjų apsaugą, tai, matyt, turėsime dar veiklos ilgai. Prašome pritarti komiteto nuomonei ir nepritarti datos sutrumpinimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Už pasiūlymą norėtų kalbėti J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Man atrodo, patyręs teisėsaugininkas P. Urbšys išsiaiškino esmines priežastis, dėl ko jis čia yra tapęs tuo svarbiu tyrimo objektu, ir pasiūlė tokį, man atrodo, prasmingą tos tyrimo pabaigos datos parinkimą. Tikrai kviečiu įvertinti jo pastangas ir pritarti tai svarbiai datai, kuri turėtų būti svarbi ir valstiečių lyderiui, ir visai jo frakcijai. Gražu būtų tokią datą ir užbaigti tą tyrimą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kadangi sutarimo nėra, tai kviečiu balsuoti. Kas už Seimo nario P. Urbšio pataisą dėl datos, kuriai komitetas nepritarė, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl komisijos veiklos pabaigos datos, kurią P. Urbšys siūlo sutrumpinti. Komitetas nepritarė.
Gerbiami kolegos, balsavo 82 Seimo nariai: už – 35, prieš – 34. Nepritarta.
Motyvai po svarstymo, kolegos. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, čia mes galime bandyti kalbą kur nors į šoną nuvesti, bet esmė ta, kokią įtaką daro fondai, kokią įtaką daro fondams konservatoriai, kaip už vieną eurą nuperka sklypą, kurio vertė 2 mln., kaip atsiranda tie pinigai pas konservatorius, pas A. Landsbergienę po kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kokią įtaką jie daro Konstitucinio Teismo sprendimams. Aš manau, kad viską tauta turi žinoti. Turi žinoti savo herojus, didvyrius, o čia, man atrodo, vieni didžiausių didvyrių – konservatoriai, kurie visus kitus teisia, patriotai didžiausi. Todėl, man atrodo, ypač jie turi be didelių diskusijų balsuoti už, kad ne tik jie viską žinotų, bet žinotų ir tauta.
PIRMININKAS. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, jūs puikiai suprantate, kad tokiais selektyviais tyrimais jūs tiesiog diskreditavote Seimo tyrimų komisijų veiklą. Niekas nebijo šitų komisijų, niekas realiai nesupranta, ką jos veikia, ir jos jokios realios naudos iš tikrųjų neduoda. Ponia A. Širinskienė sakė, kad yra pasiruošusi diskutuoti visais klausimais, ne tik persekioti opoziciją, bet ir pasikalbėti apie valdančiosios daugumos sprendimus, kaip antai pabandyti išsiaiškinti galbūt S. Jakeliūno ryšius su „Snoro“ akcininkais. Aš būčiau pasiruošęs ateiti pas jus į komisiją ir pasikalbėti apie tai, kokius jūs priimate sprendimus, kokie jūsų ryšiai ir kokią įtaką darote. Aš kviečiu balsuoti prieš, o jeigu vis dėlto komisijos veikla būtų pratęsta, tai, ponia Širinskiene, aš lauksiu jūsų kvietimo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl nutarimo projekto Nr. XIIIP-3353. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 52, prieš – 31, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritaria ypatingai skubai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: už – 55, prieš – 28, susilaikė 5. Skubai pritarta.
Priėmimas, kolegos. Pastraipsniui.
Galime 1 straipsnį? Galime. Tik vienas straipsnis tėra. Motyvai dėl priėmimo. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, gerbiami Seimo nariai. Ką tik M. Majauskas kalbėjo, kad jeigu būtų tiriamas turinys pono S. Jakeliūno knygų, kiek jis parašė, ką ten knygose rašė, kas finansavo, čia jau būtų ne selektyvus tyrimas, čia būtų labai objektyvus ir reikalingas. Tai, kas susiję su kitais Seimo nariais, bet ką galima tyrinėti. Kaip ir A. Skardžių mėsinėjo dvejus metus, bet nieko nerado, blusinėjo ir vis tiek, kaip sako, tai buvo labai objektyvus, ne selektyvus tyrimas. Man atrodo, būkime teisingi visiems. Gerbiami konservatoriai, vis tiek atėjo valanda jums, jūs jau per 30 nepriklausomybės metų visus teisėte, smerkėte, apkaltas organizavote, o dabar, man atrodo, ateina ta diena ir jums, kaip sako, kad išsiaiškintų, žinotų jūsų visas darytas machinacijas, kaip sako, ar dalį padarytų machinacijų bent per pastaruosius metus. Siūlau sudaryti šią komisiją, pratęsti jos darbą, o konservatoriams netrukdyti atlikti darbo, kai kviečia ateiti, duoti visus atsakymus, ir tikrai nereikės pratęsinėti darbo. Balsuokime visi už.
PIRMININKAS. Prieš – P. Urbšys. Prašom, kolega. (Balsai salėje) Netriukšmaujame, kolegos.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, bet iš tikrųjų mums būtų įdomu sužinoti logiką, kodėl buvo pasirinkta ta diena – gruodžio 15 diena. Aš, atvirai pasakius, jau nesistebiu, kad katalikei A. Širinskienei jau nebesvarbus adventinis gruodžio laikotarpis, kuris tikinčiam žmogui turėtų būti ramybės mėnuo. Bet kalendoriuje aš randu Tarptautinę arbatos dieną, Lietuvos teismų dieną. Na, dar kažkokia logika yra, nes Seimo laikinosios komisijos statusas lyg ir įgauna Lietuvos vyriausiojo teismo statusą. Kalbant rimtai, dėl tos datos susimąstai, kai pastebi, kad Valstybės saugumo vadovo kadencija baigiasi 2020 m. balandžio 14 d. Mes visi žinome, kad gruodžio 15 diena yra rudens sesijos pabaiga, ir užbaigti tam tikru akordu, kuris, vienaip ar kitaip, galėtų padaryti poveikį Valstybės saugumo departamento vadovui, turint omeny, kad jau skamba kadencijos varpai, aš šito dalyko neatmesčiau. Bet aš įspėjau gerbiamus valstiečius, prieš pradedant šitą komisiją, kad jūs turėsite informacijos tiek, kiek jums nuspręs parodyti. Dabar, jeigu jūs tikitės, kad, tokiu būdu šantažuodami Valstybės saugumo departamentą, gausite, ko jūs norite, aš manau, nepuoselėkite tokių vilčių. Todėl aš prieš šitą datą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nematau V. Čmilytės. G. Skaistė – prieš.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Demokratinėse valstybėse yra valdžių atskyrimo principas, kuris garantuoja, kad tam tikros institucijos liks nepriklausomos nuo politikų įtakos ir galės savarankiškai priimti sprendimus. Aš, žiūrėdama į visų šitų Seimo komisijų veiklą, išties matau bandymą daryti įtaką šitų nepriklausomų institucijų veiklai. Visi šitie epizodai – tiek su Konstituciniu Teismu, tiek su LRT nacionaliniu transliuotoju, tiek su Lietuvos banku – bandymais daryti įtaką šioms institucijoms užsibaigė Seimo komisijose vienokiu ar kitokiu pavidalu. Nacionalinio transliuotojo buvo tirtas ūkis, nuspręsta keisti valdymą. Bandymas daryti įtaką Konstituciniam Teismui – staiga atsiduria nagrinėjamas ne pats bandymas, tačiau pats kreipimasis. Atrodo, kad žmonės nebeturi teisės paklausti Konstitucinio Teismo, ar jūsų priimti įstatymai atitinka Konstituciją. Bandymas daryti įtaką Lietuvos bankui dėl atskirų sprendimų, matome ir liudijimus dabar, taip pat atsiduria dar vienoje Seimo komisijoje.
Išties aš nebesitikiu perkalbėti jūsų, kadangi turbūt esate priėmę sprendimą, kaip balsuoti, ir taip turbūt, kaip liepia frakcijos vadovybė, bet visgi pakviesčiau pagalvoti, kaip tai atrodo iš šono ir ar tikrai tokio darbo tikėjotės kandidatuodami į Seimą ir tikėdamiesi atstovauti Lietuvos Respublikos gyventojų interesams.
PIRMININKAS. E. Pupinis – prieš. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, jau antrą valandą svarstome nieką – viena komisija, antra komisija. Vėlgi kažkas už tai turės užmokėti turbūt iš valstybės biudžeto. Bet aš siūlyčiau, kad po komisijų, kurios priims nieką, užsimokėtų tie patys žmonės, kurie inicijuoja tas komisijas, tada galbūt tų komisijų būtų šiek tiek mažiau. Jau kolegė G. Skaistė sakė, kad vis dėlto mes pradedame lįsti į visas institucijas, kokios tiktai įmanomos: ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, ir teismai, ir visos kitos institucijos. Galbūt ir tų institucijų jau tuoj nebereikės, kadangi atsiranda nauja teisė, tai yra teisė pagal Seimo narę A. Širinskienę. Ar ta teisė tikrai yra teisėta, čia kitas klausimas.
Tai yra politikavimas ir daugiau nieko, todėl dar kartą siūlau baigti tuos politinius žaidimus, sugrįžti prie savo darbų, nes, priešingai, tikrai čia mes ne tik kad 20 būsime nereikalingi, bet tuoj būsime visi nereikalingi, nes piliečiai jau piktinasi. Mes daugiau nieko nesvarstome, kaip tik sudarinėjame komisijas ir kapstomės kažkur, kur seniai viskas aišku ir kur turi kapstytis galbūt kitos institucijos, kurios galėtų priimti sprendimus, o ne tik daryti politines išvadas. Siūlau nepritarti tai komisijai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. E. Gentvilo nematau. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, aš manau, kad reikėtų baigti tą komisijų diskreditavimo procesą, nes tikrai nebuvo nė vienoje kadencijoje tokio primityviausio svarbaus parlamentinio instrumento panaudojimo kovoje prieš opoziciją. Šiaip tai kaip tik yra daugiau, jeigu veiktų pas mus normali parlamentinė demokratija, galimybių opozicijai kelti svarbius parlamentinės kontrolės klausimus, žinoma, pagrįstai kelti tokius klausimus, kurie turi valstybinę reikšmę. O dabar matome tiesiog primityvų puolimą prieš kelis pasirinktus asmenis: vieniems iš keršto, kitiems todėl, kad yra pagrindinės konkurentų partijos lyderiai.
Tikrai aš siūlau nebepratęsinėti tokių primityvių politikavimų ir tiesiog grąžinti Seimą prie normalaus darbo. O jeigu kada bus reikalingos tikrai prasmingos tyrimo komisijos, aš bent mėginsiu pasiūlyti, kad joms sudaryti reikėtų daugiau balsų, ne tik valdančiųjų, pavyzdžiui, kokių 85 balsų, kad tikrai neužtektų, kai viena politinė dauguma užsimano tokį instrumentą naudoti kaip politinio žaidimo įrankį, o kad visi sutartume, jog tai yra valstybinės reikšmės klausimas, ir balsuotume maždaug tokia balsų dauguma, kaip priimdami Konstitucijos pataisas. Tada bus šiokia tokia prasmė.
PIRMININKAS. A. Skardžius – už. (Balsai salėje)
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties gerbiamas Jurgis kalbėjo kaip žiūrėdamas į veidrodį. Aš norėčiau, kad prisimintumėte ir tikrai nereikia tos baimės didelės. Mane ištyrė visos institucijos pagal jūsų skundikų A. Anušausko ir A. Bilotaitės užsakymus. Esu dabar pats skaidriausias Seimo narys. Tai kodėl jūs šito bijote? Tiesiog yra gera proga išsiskaidrinti, kad matytų visuomenė, kad tikrai jūs to nepadarėte. Aš siūlyčiau tikrai tą baimę tiesiog padėti į šoną, būti drąsiems, ateiti į tas komisijas, pateikti dokumentus. Viskas būtų jau seniai pasibaigę, bet jūs specialiai tą vilkinate, ignoruojate tas komisijas, nedalyvaujate jų darbe, neateinate kviečiami. Taip negalima elgtis. Tad nebijokite.
PIRMININKAS. A. Anušauskas – už. (Balsai salėje)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų reikia ištirti, kaip A. Skardžių ištyrė. Rado tenai nuomojamą žemę, rado didesnius įkainius už nuomą – daug ką rado ir daugybę kitų dalykų nustatė. Šiaip jau tyrumu pasigirti kaip negalėjo, taip ir negalės toliau. Bet komisiją, aš ir praeitą kartą pristatant projektą sakiau, pratęskite jūs iki kadencijos pabaigos (turite iš tikrųjų galimybę kompromituoti tiek parlamentinius tyrimus, tiek patys save) laiko dar rezervą. Aš siūlau nesustoti, o vietoj gruodžio mėnesio reikėjo įrašyti 2020 metų spalio mėnesį, ir pamatysite, kokie bus rezultatai būtent tuose rinkimuose. Taigi šiuo atveju aš manau, kad nieko ta komisija iki šiol nepasiekė, nieko ji nepasieks, žmonės tai mato, vertina. Peškitės tarpusavyje, su kitais. Ieško dirbtinai priešų. Linkime sėkmės!
PIRMININKAS. Balsuojame, kolegos, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3353, Seimo nutarimo projekto. Kas palaiko projektą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 55, prieš – 30, susilaikė 5. Priimta. (Gongas)
16.04 val.
Seimo protokolinio nutarimo (dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“) priėmimas
Kolegos, prie šito yra rezervinis 12 klausimas. Protokolinis nutarimas, kuriuo prašoma šitai komisijai uždarų posėdžių, jeigu tuose posėdžiuose numatoma svarstyti su komercinėmis paslaptimis susijusius klausimus. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne? (Balsai salėje) Negalime. Gerai. (Balsai salėje) Tuoj pasižiūrėsime, kolegos, ar yra kas nors užsirašę. Greitai dirbame, kompiuteris nespėja. Minutėlę! J. Bernatonis dėl vedimo tvarkos.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mūsų kolega A. Anušauskas kalbėjo už ir paspaudė ne tą mygtuką, reikėtų įskaityti už.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau. Yra. Prieš norėtų kalbėti… Prieš protokolinį sprendimą, Povilai? (Balsai salėje) Prašau, P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Jeigu tikrai mes suinteresuoti, kad šitas tyrimas vyktų nešališkai, objektyviai, svarbiausia garantija yra viešumas. Jeigu paaiškėtų, kad informacija yra riboto naudojimo, tai vis tiek, aš tikiuosi, laikinosios komisijos nariai, turite leidimus dirbti su tokio pobūdžio informacija ir tikrai galite susipažinti, tuo labiau kad jūs norėjote susipažinti su tomis pažymomis, kurias gavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kai atliko savo tyrimą. Jeigu paaiškėtų labai konkrečios aplinkybės, kad tikrai reikia to uždaro posėdžio, tikrai tą galime daryti. Bet aš bijau, kad, prisidengdami šituo protokoliniu nutarimu, jūs pradėsite dengti visą tyrimą. Man atrodo, tai nėra atstovavimas viešajam interesui.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Širinskienė – už.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų, kadangi matau, jog kai kurie kalbėję Seimo nariai nėra susipažinę su protokoliniu nutarimu ir laikinųjų komisijų reguliavimu, tai jaučiu pareigą paaiškinti esamą situaciją. Tiesiog tiek Laikinųjų komisijų įstatyme, tiek Seimo statute sakoma, kad uždari komisijų posėdžiai yra tik tada, kai svarstoma valstybės paslaptis. Visais kitais atvejais, kai svarstomos, pavyzdžiui, komercinės paslaptys, uždari posėdžiai gali būti rengiami tik Seimui pritarus.
Kadangi šiuo metu nagrinėjame akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ kai kuriuos sandorius, jos vadovas, liudydamas komisijos posėdyje, prašė daryti uždarus posėdžius, nes yra komerciškai jautrios informacijos. Ta informacija sutarčių ir kitų dokumentų pavidalu komisijai jau pateikta. Dėl tos priežasties mes ir prašome, kad galėtume tiesiog ne viešai aptarti valstybės įmonių komercinius klausimus, Seimą leisti daryti uždarus posėdžius. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl komisija priėmė sprendimą bendru sutarimu kreiptis į Seimą ir dėl ko vėlgi buvo registruotas protokolinis nutarimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Kolegos, balsuojame dėl r-12 klausimo – Seimo protokolinio nutarimo projekto priėmimo. Prašom. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo Seimo 86 nariai: už – 56, prieš – 13, susilaikė 17. Seimo protokoliniam nutarimui pritarta. (Gongas)
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė. Prašom, kolege.
16.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją pakartotinai atlikti „Revolut“ patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams“ projektas Nr. XIIIP-3352 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, popietinės darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją pakartotinai atlikti „Revolut“ patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams“ projektas Nr. XIIIP-3352. Pateikimas. Kviečiu S. Jakeliūną. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos!“) Prašom, J. Razma – dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų nenorėčiau būti juokingo proceso dalyvis. Kiek girdėjome, 15 valandą vyriausybinėje komisijoje tas klausimas turėjo būti svarstomas, o mes dabar kreipsimės, kad svarstytų, jeigu jau yra apsvarstyta. Gal taip nediskredituokime Seimo, gal su komisijos pirmininku socialdarbiečiai gali išsiaiškinti, turbūt jų atstovas Vyriausybės kancleris?
PIRMININKĖ. Gal siūlote pertrauką iki kito posėdžio?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš siūlau pertrauką iki kito posėdžio ir tada bus aišku, ar yra prasmė dėl ko nors kreiptis, ką svarstė, ką nutarė. Nereikia būti juokingiems.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pasirodo, jau buvo pusės valandos pertrauka per šitą posėdį. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, pagal Statutą aš turiu teisę atsiklausti jūsų, ar mes, Seimas, prašome papildomos informacijos iš Vyriausybės šiuo klausimu. Balsuojame dėl šito. Ar Seimas kreipiasi į Vyriausybę ir prašo papildomos informacijos šiuo klausimu? (Balsai salėje: „Iš čia galiu balsuoti?“) Taip.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Na, Jurgi, papuolėte.
PIRMININKĖ. Seimas nesutinka prašyti. Prašom. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes iš tikrųjų esame nustebinti. Kiek mes turime informacijos, tai trečią kartą komisija tiria šitą reikalą. Dabar Seimas rengiasi svarstyti ketvirtą kartą, kreiptis. Sėdi čia, salėje, premjeras, kuris ataskaitoje gyrėsi, kiek daug Vyriausybė pasiekė, kad prikvietė į Lietuvą „Revolutą“. Aš kalbėjausi šiandien su ministru V. Sinkevičiumi ir sakiau – ateik į salę, nes bus svarstomas šis klausimas. Sakė, ne, ne, aš negaliu. Koks čia reikalas? Kodėl jūs taip visi bijote S. Jakeliūno? Jūs man galite atsakyti? (Balsai salėje) Gal vis dėlto paaiškintumėte pagaliau. Premjere, gal galite ateiti į tribūną ir paaiškinti „Revoluto“ klausimu? Jūs už ar prieš? Prašytume. Prašome drąsiau. (Balsai salėje) Ne, ne, prašom drąsiau, dabar atsistokite, ne P. Gražulis tegul mums aiškina. Premjere, nebijokite! Na, nebijokite, paaiškinkite, kokia yra jūsų pozicija? Norite išvaryti „Revolutą“, tai taip ir sakykite – išvarom. Norite leisti S. Jakeliūnui, kad nesugriautų partijos, tai taip ir sakykite – turime problemą, nesuvaldome. Ką nors paaiškinkite pagaliau mums. Kokiame cirke mes čia turime dalyvauti dabar? (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, kad ir kaip jūs piktintumėtės, bet jūs neturite teisės asmeniškai kviesti Vyriausybės atstovo, ypač premjero, į tribūną. Seimas neturėjo poreikio laukti kokios nors išvados, todėl mes tęsiame šį klausimą ir aš gerbiamą S. Jakeliūną kviečiu į tribūną pristatyti Seimo nutarimą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke, nes nežinojau, kuo baigsis šitos preliudijos. O J. Razmą tai tikrai sveikinu, jūs turbūt turėjote tą informaciją, kad N. Storonskis vakar kreipėsi į komisiją, išvakarėse, prieš šito nutarimo pateikimą. Jis kreipėsi į mane, atsiprašė, tai labai įdomu, ar čia sutapimas, ar čia „Revoluto“ koalicija, dalyvaujant jūsų frakcijai. Man tokia metamorfozė yra neįtikėtina, kad visi „Gazpromo“ reikalai, o čia yra su „Gazpromu“ susijęs bankas, nes N. Storonskio tėvelis dirba „Promgaze“ ir ten gali būti didelių problemų, žinokite, su tuo tėveliu, tai man čia yra labai tokia įdomi detalė. Išvakarėse pateikiamas kreipimasis į komisiją, užšokama į priekį, kad neva… ir dabar argumentacija, kad nereikėtų šito nutarimo projekto pateikti.
O pagrindai, mano įsitikinimu, yra labai rimti. Nutarimo projekte jie yra išdėstyti ir vienas iš jų yra Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos dėl tų priežasčių, susijusių su pinigų plovimo prevencija, apie ką mes jau kalbėjome, kad čia daug gali ateiti tų sąskaitų, susijusių su Rusija ir visais kitais kraštais, labai įdomiais ir labai našiais, tai jie pasisako labai labai kritiškai dėl „Revoluto“, įvairiomis formomis yra tą padarę. Man yra tekę bendrauti ir su vadovu, ir grupėse, ir kur tik nori. Palygino vienos taksi bendrovės aplikaciją ir informaciją, kurią galima nuskaityti nuo žmonių, turinčių „Revolutą“, – vienas su vienu. Labai gražiai išeina. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos nuomonė nebuvo tinkamai pristatyta ir išklausyta.
Kita aplinkybė, aš dėkoju šį kartą, labai retas atvejis, M. Majauskui, komitete svarstant jis atkreipė dėmesį į tai, kad pats N. Storonskis, o per jį ir visa „Revoluto“ įmonė (tų įmonių gali būti daug), gali būti politiškai pažeidžiamas dėl ryšių, ne tik kad paprastų ryšių – šeiminių su tėvu, o tėvas dirba „Gazprome“. M. Laurinavičiaus pateikta informacija, kad N. Storonskio tėvas buvo susijęs su savo darbdaviu, kuris kažkur „pasiplovė“ su bene 3 mln. eurų. Tai yra kriminalinis nusikaltimas. Ar N. Storonskio tėvas su tuo susijęs, ar nesusijęs, politinis N. Storonskio pažeidžiamumas ir „Revoluto“, kuriam mes atidarome vartus į Lietuvą, į visą Europos Sąjungos finansų rinką, na, tai yra aplinkybė, kuri dabar tiktai ir diskutuojama. Ji nebuvo aptarta, aš manau, niekur ir niekada.
Aš vėliau pateiksiu informaciją, bet tos informacijos pagrindu Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų priežiūros tarnyba pradėjo tyrimą dėl galimo esminio pažeidimo, susijusio su pinigų plovimo prevencijos sistemų veikimu. „Revolutas“ neinformavo apie tos sistemos atjungimą, nors privalėjo tai padaryti. Tyrimas vyksta, iš viešos informacijos „Daily Telegraph“ sankcija gali būti arba rimta bauda, arba licencijos atėmimas. O mes dabar sakome, kad tai nesvarbu. Mes sveikiname „Revolutą“, atvykusį į Lietuvą, atidarome jam vartus ir globoja kai kurie konkretūs asmenys, agituoja už šitą kompaniją. Jau po licencijos išdavimo turiu bene 12 žiniasklaidos publikacijų. Ir čia, žinote, ne šiaip geltonoji spauda – „Daily Telegraph“, vienas iš seniausių leidinių Britanijoje, „Financial Times“ kelis kartus rašė. Beje, ir vieno, ir kito žurnalistai kreipėsi į mane – o kas čia Lietuvoje vyksta, kaip jūs suvaldote tas rizikas „Revoluto“ ir visas kitas, jeigu kyla abejonių Didžiojoje Britanijoje? Iš pateiktos informacijos taip pat aišku, kad „Revolutas“ kreipėsi į priežiūros institucijas Britanijoje dėl banko licencijos ir ji nebuvo suteikta, o Lietuvos bankas mielai suteikė tą licenciją.
Taigi tų aplinkybių yra pakankamai daug paaiškėjusių. Siūlau į tai žiūrėti labai rimtai, nes „Revoluto“ kreipimasis į komisiją yra taktinis, nežinau, suderintas ar nesuderintas su jūsų frakcija, ten jokių pagrindų nėra. Norime, kad mus įvertintų dar kartą, kodėl – nepaaiškinta. Tai labai keistas kreipimasis. Dabar, manau, man šiek tiek paaiškėjo. Nenoriu spekuliuoti, bet tai rimta.
Vasario 25 dieną man buvo pateikta informacija, aš ją vertinu kaip labai rimtą, tikėtina, ji iš „Revoluto“ vidaus, žmogaus, kuris ten dirbo, ir informacija yra susijusi su vidiniu auditu, atliktu „Revolute“. 40 puslapių ataskaita, kokie yra pinigų plovimo prevencijos sistemų neatitikimai „Revoluto“ viduje. Labai bloga situacija „Revoluto“ viduje. Parengtas laiškas po to incidento, kuomet ten buvo atjungta sistema, nes jie nesugebėjo suvaldyti tų sistemų ir prasprūdo nežinia kiek klientų sąskaitų, pavedimų įtartinų. Tuo pagrindu buvo parengtas laiško į finansų priežiūros instituciją projektas, kur išdėstytos tos aplinkybės, kad dėl kažkokių priežasčių jie buvo priversti atjungti tą sistemą ir apie tai privalėjo informuoti priežiūros instituciją. Tas laiškas nebuvo išsiųstas, buvo išsiųstas kažkoks pranešimas, kad viskas pas mus gerai. Lygiai ta pati informacija buvo nusiųsta į „Daily Telegraph“, aš susisiekiau su žurnalistu, absoliučiai ta pati informacija. Lygiai ta pati informacija nukeliavo į britų priežiūros instituciją ir ta informacija dabar yra vertinama. Tai palaukime to vertinimo, gal tada mes galėsime čia ką nors svarstyti.
Man atsiuntė informaciją apie „Revoluto“ akcininkus ir akcininkų sutartį, kas ne mažiau svarbu. Čia yra 70 juridinių ir fizinių asmenų. Savaime tai nėra koks nors nusikaltimas turėti iš įvairių jurisdikcijų iš Rusijos, iš tų pačių mylimų M. Majausko Mergelių salų ir iš kitų jurisdikcijų. Tai nėra savaime nusikaltimas, bet svarbiausia yra, kas čia parašyta, kokie planai tų akcininkų. Vadinasi, prisirinkti kuo daugiau klientų, susikurti galimybę veikti kuo daugiau jurisdikcijų ir po ketverių metų parduoti tas akcijas. Tai nėra strateginiai investuotojai. Jie atėjo, įdėjo pinigus, N. Storonskis išpūs tą gražų burbulą, pavadinimu „Revolutas“, ir po ketverių metų, jeigu jis iki tol nesusprogs, jis bus pelningai parduotas. (Balsai salėje)
Pabaigai apibendrinanti informacija iš to paties šaltinio, Dainiau Kreivy. Jeigu jūs toliau agituosite už „Revolutą“, tai aš laikysiu jį partneriu jo. Skaitau: „Revolutas“ turi nuolatinių pasikartojančių atitikties problemų reikalavimų pinigų plovimui.“ Tarp birželio ir rugpjūčio buvo daugiau kaip 10 tūkst. indikacijų, kad gali būti prasprūdę pavedimai žmonių – sankcionuotų ir politiškai pažeidžiamų žmonių. BBC – britų nacionalinis transliuotojas, balandžio 1 diena, bet nežinau, ar pas juos balandžio 1 diena – pokštų diena. Eina pranešimai, kad tarp tų žmonių gali būti tų, kurių lėšos yra užšaldytos, kurie turi pažeidimų, susijusių su cheminio ginklo kontrole, ir žmonių, kurie gali būti susiję su „Islamo valstybe“. Tai yra BBC pranešimas, balandžio 1 diena. Atsiverskite ir paskaitykite.
PIRMININKĖ. Jau viskas?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Toliau. 2018 metų paskutinį ketvirtį bendrovė atleido vieną pareigūną ir vietoj jo pasamdė rusų pilietį, kuris neturi jokios patirties šitame darbe. N. Storonskis neįvykdė įsipareigojimų britų priežiūros institucijai įdiegti valdyseną, valdymo sistemas, prilygstančias bankui, nes jų ambicijos tokios didelės, kad valdymas turi būti kokybiškas. Jisai kontroliuoja absoliučiai visus bendrovės valdymo aspektus.
Toliau apie Lietuvą, to žmogaus nuomonė apie Lietuvoje veikiantį arba pradėsiantį veikti „Revolutą“. Lietuviškas „Revolutas“ yra tiktai kiautas. Tuo metu, kai licencija buvo išduota, jame dirbo, buvo įdarbinti trys žmonės, tarp jų – ir N. Storonskis, kuris viską kontroliuoja. Panašios sudėties bendrovei, užsiimančiai arba planuojančiai užsiimti finansų veikla Jungtinėje Karalystėje, gauti licenciją būtų neįmanoma.
Paskutinis dalykas. Yra įtartinai didelis skaičius (paklausykite, kolegos iš vienos frakcijos) rusiškų klientų, kurių atitiktis pinigų plovimo reikalavimams yra nenagrinėjama tiek, kiek reikia nagrinėti. Jeigu jūs mylite Rusiją, jeigu jūs mylite „Revolutą“, jeigu jūs mylite „Gazpromą“, tai labai sveikinu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamas kolega, nepalikite tribūnos, nes yra daug norinčių klausti. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš atkreipsiu dėmesį, kad Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos bankas, policija ir daugybė kitų institucijų „Revoluto“ investiciją ir veiklą vertino du kartus ir priekaištų neturėjo. Esu susipažinęs su visa atsakingų tarnybų pateikta informacija ir lygiai taip pat rizikos bankinio sektoriaus stabilumui nematau. Deja, ponas S. Jakeliūnas tęsia savo vendetą ir dabar pasirinkęs yra ne tik Lietuvos banką, bet ir 100 tūkst. „Revoluto“ vartotojų Lietuvoje. Tai yra sąmoningas nepasitikėjimo valstybinėmis institucijomis kurstymas.
PIRMININKĖ. Klauskite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėl to kenčia Lietuvos prestižas, kenčia bankinis sektorius, kuris toliau dominuojamas skandinaviškų bankų, ir vartotojai, kurie moka didesnius mokesčius.
Mano klausimas, pone Jakeliūnai, jums. Ar po tokių kalbų 100 tūkst. „Revoluto“ vartotojų Lietuvoje turi skubėti atsiimti pinigus? Ar tai reiškia, kad naudotis jiems „Revoluto“ paslaugomis yra nesaugu, ar tai reiškia, kad laikyti pinigus „Revoluto“ mokėjimo kortelėje yra rizikinga? Prašau atsakyti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kadangi breksitas kol kas neįvyko, niekas nėra pasikeitę. Tie žmonės turi priimti asmeniškus sprendimus. Jie turi įvertinti visą informaciją ir skaityti britų spaudą. Jums taip pat siūlau pasiskaityti tas publikacijas. Aš jums atsiųsiu nuorodą. O mano paminėtos vendetos… Belieka pasakyti, kad… Aš siūliau įsidarbinti „Revolute“. „Revolutas“ atsisakė, dėl to aš keršiju. Čia jūsų logika, tai tęskite ją toliau.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu jūsų paklausti. Štai turiu rankose Vyriausybės ataskaitą, kurią tik ką šiandien pristatė Ministras Pirmininkas. Čia 103 puslapyje yra toks tekstas: „2018 metų finansinių technologijų „FinTech“ sektorius Lietuvoje plėtėsi itin sparčiai. 2018 metais, „FinTech“ rinkos apžvalgos duomenimis, Lietuvoje veikė apie 170 „FinTech“ įmonių.
Toliau. Svarbu tai, kad Lietuvos bankas suteikė licencijas vykdyti veiklą tarptautiniu mastu žinomoms bendrovėms: „Google“, „TransferGo“, „Revolut“, kurių dėmesys Lietuvai vėliau padeda lengviau pritraukti kitų „FinTech“ įmonių investicijas. Taip giriasi ir džiaugiasi Vyriausybė. Mes taip pat norėtume su Vyriausybe tuo pasidžiaugti. Tačiau jūs imatės veiksmų, dėl kurių iš tikrųjų „Revolutas“, kaip normali kompanija, kuriai svarbi jos reputacija (jūs ją čia bandote diskredituoti), gali būti, kad pasirinks Lietuvoje nebeinvestuoti.
Atsakykite į paprastą klausimą: jūs pasitikite Ministru Pirmininku S. Skverneliu ir ūkio ministru V. Sinkevičiumi, kurie štai savo ataskaitoje rašo tokius žodžius ir kurie dabar nedrįsta ateiti čia, į salę, ir savo poziciją ginti? Ar jūs pasitikite, ar ne Ministru Pirmininku ir ūkio ministru?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Atsakysiu taip. Pirmiausia reikėtų pradėti, kad dėl jūsų galimo interesų konflikto yra kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Jūs minite čia ir guglą, minite ir „Revolutą“, kurie veikia toje pačioje rinkoje. Tai aš nežinau, ar šitas kalbėjimas nesukelia papildomo pagrindo kreiptis į tą pačią arba kitą komisiją. Tai pirmas pastebėjimas. O į jūsų klausimą aš atsakysiu taip: jūs nesate kunigas ir aš nesu jūsų klientas, tad išpažinties apie pasitikėjimą ar nepasitikėjimą iš manęs nesulauksit. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, penkerius metus Lietuvos Vyriausybė dirba stengdamasi pritraukti finansinių technologijų sektoriaus įmones. Rezultatai, kaip ir A. Kubilius minėjo, yra išties įspūdingi – 170 įmonių, 2 tūkst. 600 darbuotojų. Dar apie 200 įmonių iš Didžiosios Britanijos ieško naujų namų bėgdamos dėl breksito, kur galėtų prisiglausti. Tačiau jūsų dėka… Mes suskaičiavome ne 12, gal 9 didžiausiuose portaluose ir medijos priemonėse publikacijas, kur jūs asmeniškai skleidžiate ir kaltinate investuotojus neregėtais nusikaltimais. Paskui „Revolutą“ iš Lietuvos pakėlė sparnus „Google Payment“. Išėjo, nes šiandien turime labai aiškius atsiųstus raštus, kad visos transakcijos iš „Google Payment“ yra perkeliamos į „Google Ireland“.
Mano klausimas yra toks. 100 mln. eurų metiniai atlyginimai dabar yra Lietuvoje mokami finansinių technologijų sektoriaus įmonių. Dar 100 mln. galėtų ateiti į Lietuvą, tai kokį nuostolį jūs padarysite ir darote dabar keldami tokius klausimus, nes parlamente tikrai ne vieta spręsti šiuos klausimus. Jūs juos keldami menkinate įmonių reputaciją, menkinate mūsų šalies kaip finansinių technologijų centro įvaizdį.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jūs kartojate teiginius ir mintis, kurias suformulavo vasario 14 dieną toks J. Šireika, „Blockchain Centre Vilnius“ direktorius. Jeigu jūs pritariate toms mintims, tai jūs nukreipiate visą finansinių technologijų sektorių prieš mane ir mane prieš juos, tai yra čia jūsų išsigalvojimai. Aš gerbiu visas investicijas, išskyrus tas, kurios kelia abejonių. O viena iš tų investicijų ir viena iš šitų įmonių kelia rimtų abejonių. Aš bandžiau išdėstyti tuos argumentus. Jeigu jiems tie argumentai nesuprantami arba jūs jų nesugebate įvertinti, tai aš nežinau, kieno čia problema.
Dabar tie visi dalykai, kurie atliekami normaliai, ir įmonės investuoja, ir yra kokybiškai veikiančios ir civilizuotos. Bet nuo ko pradėjo „Revolutas“? Nuo pareiškimų, kad mes apdėsime visus bankus, ir kai buvo keliami klausimai, atvykęs N. Storonskis pasakė, kad skandalai mums gerai, nes padeda pritraukti klientų. Tokie dalykai yra neįsivaizduojami. Dabar jau jis sako, taip, mano kalbėjimas buvo galbūt per daug emocionalus, galbūt suprato, bet galbūt veikė taktiškai, kad nebeveiktų visos rinkos. Žinote, Britanijoje yra toks terminas market integrity – rinkos vientisumas ir skaidrumas. Tai jeigu jūs suprantate, kas tai yra, tai „Revoluto“ veikimas, jo veikimo būdas, komunikavimas, jo reputacija, kuri pareina iš tarptautinės erdvės į Lietuvą, Lietuvos banko valdybos pirmininko ir pavaduotojo neįtikėtino vulgarumo ir brutalumo pasisakymai neigiamai veikia rinkos vientisumą ir skaidrumą. Aš manau, kad nemaža dalimi dėl to galbūt kai kurios kitos įmonės, neminėsiu jų pavadinimų, kad neatliepčiau kažkieno interesų konflikto, galbūt svarsto galimybę nedalyvauti Lietuvos rinkoje, nes šita rinka su „Revolutu“ ir su tokiu Lietuvos banku, kokį mes turime valdybos pirmininko ir jo pavaduotojo asmenyje, yra paprasčiausiai necivilizuota.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Prieš užduodamas klausimą, tikrai negaliu nepaminėti, kad jaučiuosi kaip kreivų veidrodžių karalystėje, kai S. Jakeliūnui reikia įrodinėti konservatoriams, kad su rusiško kvapo regimybe susijusią įmonę reikėtų vertinti atsargiai. Tai čia tikrai labai keistai. Bet klausimas ne apie tai.
Iš tikrųjų viskas prasidėjo nuo tų laiškelių. Aš ir noriu užduoti. Jūsų paminėtas laiškas banko vadovo N. Storonskio, kiek žinau, kodėl jis buvo būtent dabar, kaip jūs tai vertinate, prieš pat svarstymą Seime? Kaip minėjau, tikriausiai daugiausia tokio įtarimo sukėlė būtent ankstesnis laiškas, kai jis pradėjo teisintis dėl neegzistuojančio tėvo, paskui pasirodo, kad tas tėvas egzistuoja. Tie laiškeliai iš tikrųjų kelia daug abejonių. Kodėl tas paskutinis atsiranda staiga, prieš pat Seimo posėdį?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš jau bandžiau interpretuoti, bet čia mano interpretacija, bet aš turiu teisę interpretuoti, nes visi turime intelektą. Jeigu viena frakcija čia neagituotų ir nebandytų išbraukti iš darbotvarkės šito projekto ir sakytų, taip, reikia įvertinti, atkreipti dėmesį, atsakyti į klausimus, ir tikėtina, „Revolutas“ galės veikti Lietuvoje. Bet, neatsakius į tuos klausimus, abejonių liks amžinai.
Dabar aš spėju, kad tas dalykas yra arba suderintas, arba taktiškai suplanuotas paties pono N. Storonskio, nes jis vienašališkai nusprendė kreiptis į tą komisiją. Jeigu tai būtų kokia nors valdyba, dar koks nors organas, tai suprasčiau, bet dabar vienvaldis žmogus sprendžia viską, ir čia turbūt taktinis jo žingsnis, vienas dalykas – bandyti nuraminti mane, atsiprašant, o kitas dalykas – mes jau kreipėmės, mes būsime švarūs. Jeigu dabar būtų realizuota tokia iniciatyva, kad dėl to, kad jis kreipėsi, ir Vyriausybėje neva šiandien vyko ar nevyko posėdis tos komisijos, būtų sustabdytas šitas nutarimas, tai vienos frakcijos ir „Revoluto“ tikslai būtų pasiekti. Aš taip vertinu.
PIRMININKĖ. Klausia J. Varžgalys. Nėra. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, aš čia žiūriu, krapštau sau galvą, suku galvą, kaip čia suprasti? Konservatoriai viešojoje erdvėje bijo rusiškų pavardžių kaip velnias kryžiaus. Staiga N. Storonskis, N. Storonskio tėvas, kuris dirba „Gazprome“, gal vienas iš vadovų, – juos gina. Kas čia per paslaptis? Gal jūs galite atsakyti? Ar jie visada tarnauja rusams, tik deklaruoja visai kitą poziciją?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Peradresuoju klausimą tiems žmonėms, kurie daugiau žino ir gali į jį atsakyti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis – paskutinis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas pirmininke, iš tiesų šiandien Vyriausybės valandoje aš panašaus klausimo klausiau ūkio ministro V. Sinkevičius, į ką jis, mano nuomone, visiškai teisingai atsakė, kad kai kurie klausimai galbūt ir teisingai keliami, bet juos reikėtų kelti prieš licencijos išdavimą įmonei veikti. Kaip suprantu iš kolegos M. Majausko, tie klausimai buvo kelti ir prieš licencijos išdavimą, ir buvo kelti ne vieną kartą, net keletą kartų, ir įvairiausio spektro institucijų.
Mano klausimas jums būtų labai paprastas. Kaip jums atrodo, ar kurios nors iš tų institucijų, kurios vertino bent po kelis kartus, neatliko savo darbo, ir jeigu mes kreipsimės trečią kartą, ar jos jį atliks geriau? Jeigu tie trūkumai arba pažeidimai, arba nusikaltimai, apie kuriuos jūs kalbate, atsirado jau po licencijos išdavimo, tai aš suprantu vėlgi, kad Lietuvos bankas turėjo reaguoti ir priimti atitinkamus sprendimus. Ar jūs manote, kad Lietuvos bankas šiuo atveju ko nors nepadarė? Ir ar nemanote, kad Lietuva gali pasirodyti kaip bananų valstybė, jau tiek laiko gyvuodama Europos Sąjungoje, jeigu įmanoma atidaryti įmonę ir gauti licenciją tokiai veiklai, su tokiais pažeidimais, mano nuomone, pakankamai baisiais ir nusikalstamais, kuriuos jūs ką tik paminėjote?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kas ką atliko ar neatliko pareigos, tinkamai vertino ar nevertino, aš palieku spręsti tiems žmonėms, kurie tai darė. Aš tada nedalyvavau, aš įsitraukiau į tą diskusiją po interviu, kuris buvo gruodžio 13 dieną, kai jau buvo išduota licencija. Bet paminėsiu vieną aplinkybę.
Kai aš skambinau komisijos pirmininkui, vienas iš pirmųjų man pasakytų sakinių A. Mačiulio buvo, sakau, ar jums nekilo kokių klausimų, abejonių, ar diskutavote? Taip, mes diskutavome, klausimų buvo, abejonių buvo, bet paskambino Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas ir paaiškino. Čia yra jo pateikta informacija vienu iš pirmųjų sakinių. Gal tai turėjo įtakos, gal neturėjo įtakos. Mes taip pat bandėme įtraukti tai į nutarimą, bet po diskusijų komitete išbraukėme tą dalyką, kadangi tai ne faktas. Pats A. Mačiulis turėtų tai pakomentuoti.
Dabar ar įvertins geriau? Aš tikiuosi, kad įvertins geriau, nes tą informaciją, kurią aš jums pristačiau, nusiunčiau tam tikroms tarnyboms, kurios dalyvauja tos komisijos veikloje. Ta informacija iki tol nebuvo žinoma, ji tapo man žinoma vasario 25 dieną, aš tikiuosi, kad jie įvertins. Be to, su britų priežiūra taip pat turbūt reikia bendrauti, ir ne tik Lietuvos bankui. Su kitomis tarnybomis bendrauja, aš tikiuosi, kitos institucijos.
Ar mes dabar nepasirodysime bananų respublika, išdavę licenciją? Lietuvos bankas išdavė licenciją, aš nieko bendro neturėjau ir jūs taip pat, ar ne, ir po to keliame tuos klausimus. Aš manau, geriau klausimus dabar kelti ir atsakyti į juos, negu po kelerių metų, kai „Revolutas“ galbūt taps tarptautine, didele tarptautine finansine institucija. Jeigu ji pradės kelti finansines rizikas, mums kol kas ji nekelia didelės finansinės grėsmės, tai yra reputacijos daugiau dalykai ir neatitikties dalykai, tada bus per vėlu. Gali būti toks dalykas, čia mes kalbėjome apie „Snorą“, kažkas kalbėjo apie „Snorą“, aš prognozuočiau, kad po kelerių metų „Revolutas“ gali tapti „Snoras“ plius „Ūkis“ kubu. Tai to turbūt nesinori, ar ne, nes ambicijos, kurios yra išdėstytos akcininkų sutartyje, būtent tą ir suponuoja? Kuo daugiau jurisdikcijų, kuo daugiau klientų. N. Storonskis šneka apie 100 mln. Ar mes galime prisiimti riziką valdyti informaciją, jau nekalbu apie finansinius dalykus, susijusius su tiek klientų? Tai buvo paprasčiausiai neįmanoma, neįtikėtina, todėl turime elgtis atsakingai ir atsakyti į tuos klausimus. O kaip institucijos atsakys ir koks bus sprendimas, čia yra jų sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Ačiū, pirmininke, galite sėsti. A. Kubilius – už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turinys yra visiška nesąmonė, bet iš tikrųjų leidžia konstatuoti ir diagnozuoti esminę problemą. Aš dėl to ir paklausiau S. Jakeliūno, ar jis pasitiki premjeru ir ūkio ministru. Galėčiau dar klausti ir apie finansų ministrą V. Šapoką, kuris taip pat labai aktyviai skelbiasi, kad Lietuva turi tapti „FinTecho“ centru, ir giriasi dėl to visose Vyriausybės ataskaitose. S. Jakeliūnas neišdrįso atsakyti į paprastą žmogišką klausimą, ar tu pasitiki, ar nepasitiki. Jeigu pasitiki, tai gali tą drąsiai pasakyti. Nedrąsu yra kalbėti viešai tada, kai nepasitiki.
Tai aš traktuoju labai paprastai, kad iš tikrųjų čia yra rimta politinė problema, aš įtariu, kad S. Jakeliūnas yra dar vienas toks bręstantis pitbulis, tik R. Karbauskio valdomas tiesiogiai ir nukreiptas prieš S. Skvernelio Vyriausybę ir šiek tiek modernesnius ministrus, kad neįsijaustų. Aš matau čia iš tikrųjų valstybės politinę problemą, tam tikrą valstybės valdymo krizę, todėl aš siūlau valstiečiams priimti šitą nutarimą, matyt, „Revolutą“ teks paaukoti tam, kad galų gale išaiškėtų esminė politinė šiandieninės valdžios krizė.
Jei bus priimtas toks nutarimas, reikės kelti klausimą, ar ministrai, ypač V. Sinkevičius, su kuriuo aš kalbėjau, dalyvaus šiandien posėdyje. Jis pasakė, neturi laiko, irgi, matyt, baiminasi S. Jakeliūno, taip sakant, pitbulizmo. S. Skvernelis pabuvo čia, salėje, irgi pabėgo, finansų ministro irgi nematau, tai kyla klausimas, ar šie ministrai turi valdančiosios koalicijos pasitikėjimą? Šį klausimą mes turėsime kelti visu rimtumu, išnaudodami Seimo procedūras, nes toliau tęsti tokį Lietuvos diskreditavimą, kai Vyriausybė kviečiasi investuotojus…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …o Seimo pitbuliai juos išvaro, labai brangiai kainuoja ne tik šiandieninei Lietuvai, bet ir mūsų vaikų, ir mūsų anūkų ateities Lietuvai. Tai reikia išspręsti šią problemą.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – Stasys.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Epitetai sklinda laisvai, tai aš jus sveikinu. Bet kadangi aš irgi… Bet aš pagrindžiau savo epitetus jūsų frakcijos ir jūsų partijos atžvilgiu. Kodėl aš esu pitbulis ir kodėl būtent R. Karbauskio pitbulis, jūs nepaaiškinote. Tai aš kategoriškai paneigiu bet kokią bet kieno įtaką man, ne tik R. Karbauskio, S. Skvernelio. Apskritai man įtakos nedaro niekas, išskyrus mano protą ir mano sąžinę. Viskas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamoji pirmininke, jeigu užsirašo parlamentaras kalbėti už, jis turi kalbėti už, bet ne prieš. Tai čia viena.
Antras dalykas, ponas A. Kubilius turbūt perėmė savo patriarcho retoriką, kada visa tauta buvo vadinama šunauja, tai dabar jau kitas pavadinimas, jau ir veislė atsirado. (Juokas)
PIRMININKĖ. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš turiu reaguoti į pono S. Jakeliūno žodžius. Gali būti priklausomas tik nuo savo sąžinės, jeigu ta sąžinė yra kokia nors verta. Bet iš esmės – tai politinis klausimas, yra ne man adresuojamas. Aš galiu tik dar sykį pasakyti, ką kalba pats Ministras Pirmininkas ar kandidatas į Prezidentus viešuosiuose debatuose. Jis sako, kad po Prezidento rinkimų, matyt, keisis koalicija. Aš nežinau, ką jis turi galvoje? Pavyzdžiui, gal jis galvoja apie koaliciją be S. Jakeliūno ir be R. Karbauskio. Galbūt, bet šituos klausimus reikia spręsti nelaukiant, kada įvyks kokie nors kriziniai dalykai. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Tai galite nerėkti pirmiausia, na, tai rimties, gausite žodį. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, mes turėjome skaudžias pamokas su dviem bankais – su „Snoru“ ir Ūkio banku. Kiek mes išmokėjome milijardų žmonėms prarastų indėlių? Žinai, pone Kubiliau, kiek. Tai kam mums laukti tokių situacijų? Mes geriau išsiaiškinkime, mokykimės iš buvusių klaidų, o ne laukime dar kokių nors situacijų. Išsiaiškinsime, gal iš tikro problemų nebus ir galės ateiti „Revolutas“, bet tikrai negali būti taip, kaip jau buvo. Tai kodėl nesudaryti šitos komisijos ir kodėl neišsiaiškinti tų klausimų? Atsakykite, kodėl?
PIRMININKĖ. J. Razma – prieš. (Balsai salėje: „Jau buvo prieš.“) Niekas nekalbėjo prieš. M. Majauskas. (Balsas salėje: „A. Kubilius.“) A. Kubilius už balsuos, sakė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes labai aiškiai matome pono S. Jakeliūno veikimą, jis kiekviename žingsnyje ieško priešų ir su jais kovoja. Tai greta Lietuvos banko dabar nusitaikė dar į šimtą tūkstančių „Revoluto“ vartotojų Lietuvoje. Aš ginsiu tuos vartotojus, nes suprantu, kodėl jie pasirinko „Revolutą“ ir, kodėl reikia daugiau tokių kompanijų kaip „Revolutas“ Lietuvoje. Paaiškinsiu.
Kas turite SEB sąskaitą, kas turite Swedbanke sąskaitą, tai norėdami išsiimti kortelę mokate 3 eurų mokestį, norint turėti sąskaitą – mėnesinis mokestis yra 1,5 euro, pinigų išsiėmimo mokestis yra nuo 3 iki 5 eurų, pinigų pervedimo mokestis yra 5 eurai arba 0,5 euro, jeigu viduje, tarptautiniai pavedimo mokesčiai yra iki 34 eurų, valiutos keitimo mokestis yra 2,65 %. O kompanijos kaip „Revolutas“ netaiko jokių mokesčių: jokio kortelės mokesčio, jokio sąskaitos mokesčio, jokio pinigų išėmimo mokesčio, jokio pinigų pervedimo mokesčio, jokio valiutos keitimo mokesčio. Ar mums reikia daugiau tokių kompanijų Lietuvoje, ar nereikia? Ar mes norime toliau likti skandinaviškų bankų įkaitais, ar nenorime? Čia ne apie „Revolutą“, čia apie mūsų vartotojus. Ar mes norime mokėti pinigus skandinaviškiems bankams, ar mes norime apsaugoti mūsų vartotojus ir užtikrinti, kad jie gautų geras paslaugas mokėdami mažiausiai, sukurdami tam konkurenciją? Man atrodo, kad tokiais sprendimais mes ne tik „Revolutą“, mes daug kitų kompanijų išvarysime, o naujas kompanijas, kurios žvalgosi investuoti Lietuvoje, kurti darbo vietas, kurti konkurenciją bankų sektoriuje, mes atbaidysime. Todėl kviečiu labai rimtai susimąstyti. Jau yra komisija, jau yra kreipimasis, jau daug tarnybų tyrė „Revolutą“. Taip, tai yra rusiško kapitalo, galimai su rusišku kapitalu susijusi įmonė, bet yra specialistai, kurie vertino, yra Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Krašto apsaugos ministerija, Finansų ministerija, policija, Generalinė prokuratūra, Lietuvos bankas. Ko jums dar reikia? Ar jūs geresni specialistai už juos? Atsakykite.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš kviečiu labai rimtai susimąstyti ir balsuoti prieš. (P. Gražulis: „…„Snoro“ bankas, Ūkio bankas…“)
PIRMININKĖ. Balsuojame. (Balsas salėje) Pažiūrėsime, kaip balsuos, tada galėsime konstatuoti. (Balsas salėje)
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 44, prieš – 14, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatomas svarstymas balandžio 25 dieną.
Replika po balsavimo – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke.
Mano pavardė buvo minima vėl ir šį kartą nuteikiama prieš 100 tūkst. „Revoluto“ klientų. Aš nesu prieš 100 tūkst. „Revoluto“ klientų, apskritai nesu prieš žmones. Aš esu už žmones, už jų teises ir jų žalos atlyginimą, kas įvyko, atrodo, komercinių bankų atveju krizės metu. Niekas tuo nesirūpino iki šiol, ir aš dabar suprantu, kodėl krizė Lietuvoje kilo. Kilo dėl to, kad veikia žmonės, kalba žmonės, priima sprendimus žmonės, kurie neišmano nieko apie finansus, nes rizikos yra milžiniškos. Su „Revolutu“ susijusios rizikos yra milžiniškos. Susijungia rizikos finansinės, technologinės ir klientų teisių apsaugos, teisių nepaisymo rizikos. Tai yra įspūdingi dalykai. (Balsai salėje)
Ką jūs čia dabar proteguojate? Tai jūs net nesuprantate, ką jūs darote! Aš apgailestauju.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Kalbėjęs kolega M. Majauskas dar kartą patvirtino, kalbėdamas apie „Revoluto“ finansų kilmę, tai, kad konservatoriai be rusų – konservatoriai be ateities.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – gerbiamas D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Keli niuansai pabaigai. Ne 100 tūkst., o 180 tūkst. Lietuvoje. Čia vienas skaičius.
Antra. Aš taip ir nesuprantu, jeigu mes tiktai balandžio 24 dieną visi svarstysime šitą klausimą komitete, paskui ateis į Seimą, o šiandien Vyriausybės komisija jau svarstė ar svarsto šitą klausimą.
Trečia. Tai mes ką, jau tada ketvirtą kartą jie turės svarstyti? Aš taip ir nesuprantu, ką mes čia darome.
16.46 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo VIII-275 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2814(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, toliau darbotvarkės 2-4 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo VIII-275 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2814. Priėmimas. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą V. Ąžuolą, bet jis prie šoninio mikrofono. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš siūlyčiau Seimo vardu kreiptis ir gauti antikorupcinį vertinimą dėl šio įstatymo projekto. Būtų ramiau priimti šį įstatymą, gavus dėl jo atsakymą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Konkretizuokite, į ką kreiptis prašote. (Balsai salėje)
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Į specialiąsias tarnybas.
PIRMININKĖ. Na, nerėk, Gražuli! (Balsai salėje)
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Į specialiąsias tarnybas. Gauti antikorupcinį vertinimą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tada turime apsispręsti balsuodami. Ar pritariate dėl kreipimosi į STT dėl šito įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo prieš jį priimant? (Balsai salėje) Pateikė A. Palionis ir dar 29 Seimo nariai. (Balsai salėje) Čia buvo prašoma frakcijos vardu, tai jūs balsuokite.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 40, prieš – 10, susilaikė 11. Seimo vardu kreipiamės į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl projekto Nr. XIIIP-2814(2) antikorupcinio vertinimo. Taigi priėmimo šiandieną nebus. (Balsai salėje)
D. KREIVYS (TS-LKDF). Galima, aš repliką po balsavimo?
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – Dainius.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ką mes čia darome? „Google Payment“ išėjo iš Lietuvos vien dėl šito įstatymo, ir mes toliau traukiame, mes varome investuotojus iš Lietuvos. Tai ką mes kuriame Lietuvoje? Kažkokią atsilikėlių šalį ar kaip?
16.48 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo viešojo saugumo ir kovos su nusikalstamumu srityse ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2937(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-7 klausimas, projektas Nr. XIIIP-2937(2). Priėmimas. Vienas straipsnis. Jokių pasiūlymų nėra. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame.
Balsavo 56 Seimo nariai. Taigi, negaliu toliau nieko skaityti, nes nėra 71. Priėmimas atidedamas kitam kartui, kai turėsime 71 Seimo narį.
16.50 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos įkūrimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3141(2) (priėmimas)
Dar vienas įstatymo projekto priėmimas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos įkūrimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3141(2). Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Bet tiek, kiek matau, vis tiek nėra 71, taigi atidedame kitam kartui.
16.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto prijungimo prie Vilniaus universiteto terminų ir sąlygų“ projektas Nr. XIIIP-3056(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto prijungimo prie Vilniaus universiteto terminų ir sąlygų“ projektas Nr. XIIIP-3056(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šį nutarimą ir toks pavidalas, kokį jūs dabar matote, naujas pavidalas, buvo priimtas bendru sutarimu, bet norėčiau paaiškinti kelis momentus.
Jis skiriasi nuo pirmapradžio nutarimo, kuris buvo pateikimo metu, dėl to, kad mes turėjome daug susitikimų su Vilniaus universitetu, su Šiaulių universitetu. Ministerija, Seimas ėmėsi iniciatyvos, ir paaiškėjo, kad vis dėlto reikalingos sąlygos dar yra nepakankamai aptartos. Tai vieningai pripažįsta ir Vilniaus universitetas, ir Šiaulių universitetas, todėl mes, komitetas, ateiname į Seimą su prašymu nukelti prijungimo procesą iki 2020 m. liepos 1 d.
Padarytas didelis darbas tarp Vilnius universiteto ir Šiaulių universiteto, rinkodaros dalykai padaryti. Šiaulių krašto jaunimas yra pasirengęs stoti į Vilniaus universiteto Šiaulių akademiją, bet kad neįvyktų nesėkmingas priėmimas, Vilniaus universitetas ir Šiaulių universitetas įsipareigoja padaryti bendros veiklos, jungtinės veiklos sutartį, kad visi procesai per šią jungtinės veiklos sutartį, visi procesai – tiek stojamieji procesai, tiek ir visų sąlygų, finansinių, perspektyvinių sąlygų nustatymai – būtų tinkamai padaryti abiem pusėms, ypač naudingi Šiaulių universiteto visuomenei, dėl to prašome priimti šį nutarimą.
Antra vertus, prašysime Seimo grįžti prie šio klausimo, kai bus parengti nauji jungimosi dokumentai, ir kartu yra įpareigojama, Seimas prašo įpareigoti Vyriausybę, kad ji su Vilniaus universitetu sudarytų tinkamą sutartį, kuria būtų reikšmingai sprendžiamas Šiaulių regionui ypač svarbaus universitetinio centro likimo klausimas. Ačiū jums, paaiškinau susidariusią padėtį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijos svarstymo stadijoje. Kviečiu A. Gumuliauską į tribūną. Penkios minutės.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad šis dokumentas, kuris dabar pateikiamas svarstyti, manau, yra optimali išeitis šiandien. Siunčiama ta geroji žinia Šiaulių universiteto bendruomenei, kuri dešimt metų metai iš metų negalėjo turėti jokių ateities planų, nes visą laiką virš jų kabojo Damoklo kardas uždarant šitą aukštąją mokyklą. Dabar bent aišku, ką darys iki 2020 m. liepos 1 d. Šiaulių universitetas ir kaip jis vystysis. Turiu pasakyti, kad iš tikrųjų teko koreguoti dokumentus, ką minėjo pirmininkas, dėl keleto dalykų. Aš turiu pabrėžti, kad vis dėlto čia labiausiai jaudinosi Šiaulių universiteto bendruomenė, kuri, deja, nebuvo informuojama apie pačių derybų eigą. Todėl iš tikrųjų atsirado tokių paskalų, kurios buvo visiškai nemotyvuotos, kaip antai, bibliotekos uždarymas, botanikos sodo uždarymas ir taip toliau.
Vis dėlto vakar komiteto posėdžio metu dalyvavo ir Šiaulių universiteto rektorius, ir Vilniaus universiteto vadovybė, kurie mus patikino, kad tai yra tik paskalos, ir abi pusės sutiko su šituo planu. Ir kas svarbiausia, kad mes užtikriname šiais metais stojamuosius į Šiaulių universitetą pagal jungtines studijų programas. Tai yra pats svarbiausias dalykas, nes jeigu nėra studentų, nėra ir universiteto. Todėl aš kviečiu visus balsuoti už ir pasiųsti gerą žinią Šiaulių universiteto bendruomenei ir, aišku, Vilniaus universitetui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu S. Tumėną.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, aš nesu toks didelis optimistas, kaip mano kolega A. Gumuliauskas. Šiandien turime apsispręsti, ar pritarsime keliui, sprendimui, kurį mes pasirinkome beveik prieš dvejus metus – 2017 m. birželio 29 d. čia, Seime, kai patvirtinome valstybinių universitetų optimizavimo kelią, pasirinkome spendimą, kad universitetai rengtų tai, ką geriausiai sugeba, turi senas tradicijas. Taigi pritarėme, kad Lietuvoje būtų trys pedagogų rengimo centrai: Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Tuo patikėjo ir Šiaulių universitetas.
Kai kurie universitetai Lietuvoje tuo nepatikėjo ir dabar jaučiasi esą nugalėtojai, jie pasirinko savarankišką kelią. Šiaulių universitetas pasirinko jungimosi su Vilniaus universitetu kelią, ir tai yra jų sprendimas. Šiaulių universitetas tikėjo ir tebetiki, kad, integravęsis su Vilniaus universiteto mokslininkais, taps dar stipresnis. Mes žinome Vilniaus universiteto pliusus, mes žinome garbiojo Vilniaus universiteto 440 metų kelią, įdirbį, tarptautiškumą, svarbą Lietuvai, bet žinome ir tai, ko Vilniaus universitetas neturi ir kuo jį gali praturtinti, ir, tikėkimės, praturtins Šiaulių universitetas: mokytojų rengimas, kelių dešimtmečių tradicijos, specialioji pedagogika, lituanistika.
Tačiau žinome ir dar vieną Vilniaus universiteto išskirtinumą – tai jų išskirtinis Statutas, turintis įstatymo galią. Ir čia atsiranda daug abejonių, kurių vieną kitą ir išvardinsiu. Šiaulių universitetas šiuo sprendimu visiškai praranda juridinį statusą, nes, vadovaujantis Vilniaus universiteto statutu, tampa tik kamieniniu akademiniu padaliniu, tokiu pat kaip fakultetas, departamentas, katedra, skyriai, kurie vadovaujasi Vilniaus universiteto kamieninių akademinių padalinių nuostatais, o juos rektoriaus teikimu tvirtina Vilniaus universiteto senatas. Tas pats senatas, o ne kaip kitiems universitetams Lietuvos Respublikos Seimas, gali paskelbti ir likvidavimą. Ne ministerija, ne Seimas. Ir tai kelia didelį nerimą, kuris ir išliks, jeigu nebus ir po šio mūsų šiandieninio sprendimo, apie kurį viltingai čia buvo informuota, teisinės apsaugos saugiklių. Apie tai bene prieš 10 dienų Šiauliuose kalbėjo ir mūsų premjeras, ir Šiaulių miesto meras A. Visockas, ir Seimo nariai, kurie įsitikinę, kad priimant nacionalinio lygmens teisės aktus dėl Šiaulių universiteto ir Vilniaus universiteto jungimo būtina užtikrinti, kad Vilniaus universiteto Šiaulių akademija išliktų savarankiška, ir būtų įtvirtinta nuostata, neleidžianti jos ateityje panaikinti be Lietuvos Respublikos… sprendimo. Arba tam reikia padaryti Švietimo įstatymo, manyčiau, 4 ir 10 straipsnių pataisas. Aš tikiuosi, kad tai ir bus padaryta šiuo metu. Šiandien duodame startą šitiems procesams. Aš manau, kad tos pataisos bus padarytos.
Norėčiau akcentuoti, kad Šiaulių universitetas, Šiaulių krašto Seimo narių grupės nuomone, turi išlikti ne vien tik kaip mažytė pedagogų rengimo vieta, o kad tai turi būti visos Lietuvos, visos Šiaurės Lietuvos, švietimo, mokslinių tyrimų centras su tuo pačiu Botanikos sodu, su ta pačia Dailės galerija, su viena moderniausių Lietuvoje universitetine biblioteka. Aš tikiuosi, kad neskubant šie sprendimai bus priimami ir Šiauliuose išliks universitetas.
Noriu paneigti gandus, kurie ir vakar Švietimo ir mokslo komitete šmėkštelėjo, apie kokybę. Noriu pasakyti, kad Šiaulių universitetas yra akredituotas tarptautinių institucijų…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …Mostos akredituotas šešeriems metams. Taigi kokybės problemų tenai tikrai nėra ir norėčiau, kad kolegos tuo niekada nespekuliuotų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Simuliką.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, pirmiausia noriu nuoširdų ačiū pasakyti gerbiamam Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui už pastangas, už požiūrį regioninės politikos, švietimo prasme, už tuos saugiklius, kuriuos bando įtraukti.
Bet turiu liūdną patirtį su vienu iš garbiausių Vilniaus universiteto žmogumi šnekėdamas sausio mėnesį dėl iškilusių neaiškumų, koks likimas laukia Šiaulių universitetinio statuso pačiame Šiaurės Lietuvos regione. Buvo pažadėta, kad bus surašyti dokumentai, argumentuoti žingsniai, buvo šnekama apie plėtrą, apie tai, kad reikalingi specialistai regionuose, įvairaus profilio specialistai, turinys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Po kelių mėnesių paklausus, kaip sekasi, buvo pasakyta, o čia kam reikia? Žinote, su tokiu požiūriu į regionus iš aukštai…
Labai gerbiu Vilniaus universitetą ir jo auklėtinius, ir, savaime aišku, pačią instituciją, kuri turi didelį potencialą. Niekas nešneka apie tarptautinę reikšmę Vilniaus universiteto, bet požiūris į mažesniuosius kartais labai keistai atrodo. Labai norėčiau suklysti, kad po dvejų trejų metų Šiauliuose neliks nė vieno universitetinio išsilavinimo siekiančio studento. Labai norėčiau suklysti.
Tikrai labai dideles viltis dedu į tai, kas buvo padaryta Šiaulių parlamentinės krašto bičiulių grupės iniciatyva, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko. Švietimo ir mokslo komiteto iniciatyva atsiranda saugikliai, kurie, tikiuosi, veiks. Savaime aišku, žanras man šiaip labai keistai kai kada atrodo – savarankiškas universitetas Vilniaus universiteto veikloje. Aišku, to nebus. Puikiai suprantame, kad tai bus finansinė eilutė ir su kažkokiu padaliniu, bet tikrai viliuosi, kad Šiaulių universiteto žmonės nebus tie pjaunami avinai, vedami neaišku kur, tikrai turės savo liniją ir poziciją ir kad Vilniaus universiteto bendruomenė žiūrės kaip į lygiaverčius partnerius.
Dar kartą pakartosiu, duok Dieve, kad aš klysčiau ir kad nuojauta, kuri po pokalbio su vienu iškiliausių Vilniaus universiteto atstovų atsirado, vis dėlto veda link to, kad tai yra donorai, kurių reikia pastatams parduoti arba gauti investicijų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kad pagerintų savo institucijos situaciją. Bet tikiuosi, kad saugikliai veiks. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Steponavičius. Nematau. Gerbiamą E. Jovaišą kviečiu į tribūną, nes yra įregistruotų pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio jūs pats, gerbiamas Seimo nary, siūlote, tai gal galite pasakyti savo siūlymą ir komiteto nuomonę?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra iš dalies pritarti. Yra performuluotas punktas, visas komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Tai yra reorganizuoti nuo 2020 m. liepos 1 d. Galime bendru sutarimu ir mes pritarti? Pritarta. Jūsų siūlymas dėl 2 straipsnio.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). 2 straipsniui siūlome taip pat iš dalies pritarti, performuluota yra atitinkamai, ir pasiūlyti Vyriausybei iki 2019 m. birželio 1 d. sudaryti sutartį su Vilniaus universitetu, nustatyti Šiaulių akademijos studijų, mokslo vystymosi perspektyvą ir finansavimo galimybes. Čia pritarta vėlgi bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime ir mes pritarti, komitetas iš dalies pritarė? Dėl 3 straipsnio.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ta pati situacija – iš dalies ir visi komitete pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti? Pritarta. Ir 4 straipsnis.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Vėlgi yra nepritarti, nes siūlome išbraukti 2, 3 ir 4 straipsnius, 5 straipsnį laikyti 4 straipsniu.
PIRMININKĖ. Bet čia, kur 4 straipsnis, yra įrašyta 2020 m. birželio 30 d. data ir komiteto nuomonė nepritarti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Tai jūs sutinkate su tuo?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, taip, viskas gerai.
PIRMININKĖ. Ir dėl 9 straipsnio, kur iš dalies, irgi sutinkate?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime pritarti komiteto nuomonei? Dėkui. Dabar motyvai dėl viso po svarstymo, vienas – už, vienas – prieš. G. Steponavičiaus kaip ir nematau. Tada E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, čia buvo išsakyta ir abejonių, ir galbūt tam tikrų padrąsinimų, bet turbūt viskas priklausys nuo to, kaip tikės šiuo Vilniaus universitetu, Šiaulių akademija pats jaunimas, ar rinksis jie, ar ne. Savaime suprantama, mes darome tam tikrus žingsnius, kad tikėtų, kad galbūt universitetui Šiaulių akademija reikalinga, rengia gerus specialistus ir galbūt turi savo specifiką. Vėlgi turėtume padaryti, paskubėti, kad vis dėlto tas mūsų sprendimas, padarytas prieš gerus metus, daugiau negu prieš metus, kad vis dėlto Šiaulių universitetas galėtų būti kaip viena Vilniaus universiteto dalių, turėtume duoti žalią šviesą, nes čia susiję su Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimu.
Bet, kaip ir minėjau, pagrindinis dalykas, pagrindinis kriterijus bus vis dėlto, ar Šiaulių universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, sugebės išsilaikyti toje rinkoje. Tai priklausys nuo mūsų bendro požiūrio ir ypač nuo požiūrio žmonių, kurie gyvena Šiauliuose, ar jie rinksis, ar ne. Iš tikrųjų dabar turime padaryti viską, kad suteiktume šansą, o taip pat ir galimybę veikti, dirbti toliau ir stengtis, kad vis dėlto tos profesijos atstovai, kurie buvo rengiami Šiauliuose, būtų rengiami toliau. Pritariu tam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. V. Čmilytė – prieš.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Neagituosiu kolegų balsuoti prieš, tačiau tiesiog išsakysiu tam tikras abejones ir nuogąstavimus, pritardama prieš tai kalbėjusiems kolegoms, kurie puikiai žino situaciją Šiaulių universitete ir tai, koks tai svarbus universitetas visiems Šiauliams ir mūsų Šiaurės Lietuvos regionui. Tai tikrai norėtųsi, kad Švietimo ir mokslo komitete priimant šį nutarimą būtų įvertinta, kad Šiaulių universitetas neturėtų likti be jokios apsaugos, jo darbuotojai neturėtų likti neapsaugoti, nes mums, šiauliečiams, ir Šiauliams tai tikrai labai labai svarbus universitetas, kuris ir užtikrintų mūsų miesto ir mūsų regiono ateitį. Todėl aš šiandien susilaikau, nes man kol kas atrodo, kad taip, kaip numatyta, visgi ta apsauga yra nepakankama. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Balsuojame.
Užsiregistravo 57, balsavo 56 Seimo nariai: už – 49, prieš – 1, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, noriu su jumis pasitarti, kadangi toliau einančių projektų visur yra priėmimas, o mūsų užsiregistravusių yra 57, ar mes einame pastraipsniui, ar atidedame visus tuos klausimus iki kito posėdžio? (Balsas salėje: „Atidedame.“) Prašau, gerbiamas J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, šiandien mes bandėme ratifikuoti labai svarbų susitarimą su Izraelio Valstybe dėl viešojo saugumo klausimų ir pritrūko tiktai kelių balsų. Kaip tik 57 balsų reikia, kad būtų ratifikuojami susitarimai.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, bet jūs pats suprantate, kad ten reikia 71.
J. BERNATONIS (LSDDF). Ne, gerbiama posėdžio pirmininke. Yra speciali norma dėl…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, paskaitykite Statutą. Registruotis turi 71. Registruotis! Deja, to nebuvo. Dabar turint užsiregistravusius, kaip matau, 57, niekaip neišeina.
Gerbiami kolegos, ar galime tada jums pritarus bendru sutarimu nenagrinėti šiandien darbotvarkės klausimų: 2-10 – projektas Nr. XIIIP-3208, atidedant priėmimą iki kito posėdžio, tai yra iki balandžio 25 dienos, 2-11 – tai projektas Nr. XIIIP-1313, irgi atidedant priėmimą, toliau projektai Nr. XIIIP-3111(2), Nr. XIIIP-2835, Nr. XIIIP-2836 ir Nr. XIIIP-2837. Kadangi dabar dar yra svarstymų ir pateikimų, tai kviečiu į tribūną Astą…
Dėl vedimo tvarkos – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ne, ne dėl vedimo tvarkos, bet paprasčiausiai suklydau balsuodamas dėl nutarimo dėl Šiaulių universiteto. Prašau įskaityti už. Čia dėl protokolo. Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Pupinis dėl Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto prijungimo prie Vilniaus universiteto terminų ir sąlygų“ balsavo už.
17.13 val.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2017(2), Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2018(2) (svarstymas)
Dabar kviečiu A. Kubilienę, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę, svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Gal, gerbiama pirmininke, jūs iš karto tada ir lydimąjį…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKĖ. …svarstymo stadijoje pateikite. Tai yra Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-2017, išvada ir sprendimas yra pritarti komiteto išvadai ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
Kitas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2018(2). Taip pat… Atsiprašau, minutėlę! Pritarta bendru sutarimu. Ir yra siūlymas.
PIRMININKĖ. Dabar labai atsiprašau, kol kas dar jums nesuteiksiu galimybės kalbėti.
Gerbiami kolegos, visuomet, kai registruojate kokius nors siūlymus, žiūrėkite ne į įstatymo projekto pavadinimą, o straipsnį, koks keičiamas straipsnis. Šiuo atveju yra keičiami 14, 15 straipsniai. Tuo tarpu Seimo nariai E. Gentvilas, V. Čmilytė-Nielsen, R. Juška ir J. Liesys visai ne dėl to straipsnio pataisas siūlė, todėl aš jų net neteikiu nei aptarti, nei diskutuoti. Jeigu kada nors bus keičiamas 1 straipsnis, jūs galėsite registruoti. Lygiai taip pat ir Seimo nariai G. Vaičekauskas, S. Gentvilas, E. Gentvilas, R. Juška, J. Liesys – dėl 2 straipsnio irgi netinka. Ir dėl 3 straipsnio tie patys autoriai teikia pasiūlymą, irgi netinka. Dėl 4 straipsnio tie patys autoriai – irgi netinka. Dėl 5 straipsnio – S. Gentvilas, E. Gentvilas, R. Juška, J. Liesys. Ir dėl 6 straipsnio – S. Gentvilas, V. Čmilytė-Nielsen, E. Gentvilas, R. Juška ir J. Liesys. Taigi dėl 14 ir 15 straipsnių, kurie yra šiandien svarstomi, jokių pasiūlymų nėra.
Dabar motyvai dėl viso. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime pritarti. Taigi, po svarstymo pritarta projektams Nr. XIIIP-2017 ir Nr. XIIIP-2018.
17.17 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1760 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3221 (pateikimas)
Toliau yra dar pora pateikimą. Kviečiu V. Simuliką. Lygių galimybių įstatymo 1, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, tai yra techninis pataisymas. Mes tą įstatymą priėmėme, liepos 1 dieną jis įsigalioja dėl konvencijos vykdymo. Turėjo būti įrašyta „1, 2 ir 3 punktai“, o po korektūros (čia gal mano klaida, nesužiūrėjau) yra „1, 2 ir 4“. Reikia nubraukti „4“ ir įrašyti „3“. Viskas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas jūsų klausti nenori.
V. SIMULIK (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Numatomas svarstymas balandžio 25 dieną. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas.
17.18 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3232 (pateikimas)
Gerbiamas Valerijau, prašau dar į tribūną pateikti Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3232.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, 1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, buvo sunaikintas romų lageris ir sunaikinti 3 tūkst. romų. Tarptautinės organizacijos šitą dieną yra pripažinusios, valstybės taip pat įdeda į atmintinų dienų tarpą Romų genocido dieną. Atminti žmonių žudymą Antrojo pasaulinio karo metu. Užsienio reikalų ministerija, Tautinių mažumų departamentas, romų bendruomenė kreipėsi į mūsų komitetą ir mūsų komiteto vardu yra teikiamas šitas įstatymo projektas, kad rugpjūčio 2 dieną paskelbtume Romų genocido diena.
Kaip pagrindinio prašome Švietimo ir mokslo komiteto, kadangi jis visą laiką žiūri, ir kaip papildomos – Valstybės istorinės atminties įprasminimo komisijos. Mes su ponu A. Gumuliausku šnekėjomės. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti A. Gumuliauskas. (Balsai salėje) Nebenori. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. (Balsai salėje) Palaukite, nemaišykite! Norėjau paklausti gerbiamo kolegos. Iš tikrųjų ten ne tik romų tautybės žmonės žuvo, tai gal paimti tokį bendrą – mažumų ar išvardyti? Dabar taip išeina, kad kiekvieną dieną mes vis kitą priimsime. Nutarkime bendru tokiu gražiu sakiniu – tie, kurie žuvo, ar tų žmonių, kurie žuvo, tada bus normalu, o dabar asmeniškai pradėsime, tai po trijų dienų atsiras kitos tautos.
V. SIMULIK (LVŽSF). Aš nelabai žinau, kaip jums atsakyti, bet noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra ne mūsų sugalvota. Yra tarptautinių organizacijų kreipimasis iš Užsienio reikalų ministerijos, iš kitų institucijų, tuo labiau ir romų bendruomenė prašo to paties. Kai paprašys kitos bendruomenės, turinčios tarptautinį pripažinimą dėl genocido jų atžvilgiu, šnekėsime iš šitos tribūnos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar, gerbiama Virginija, būtinai norite kalbėt? Jeigu nėra prieš, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Ir buvo pasiūlymas – Laisvės kovų ir istorinės atminties komisija. Svarstymas numatomas gegužės 7 dieną.
Gerbiami kolegos, dar yra labai daug rezervinių klausimų, ir aš siūlyčiau šiandien juos (mes pagal darbotvarkę dar turime beveik 30 minučių) visus iš eilės ir bandyti pateikti arba kitaip spręsti.
17.21 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 19 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3363 (pateikimas)
Rezervinis 1 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas. Norėjau sakyti G. Kirkilas, bet matau gerbiamąjį J. Bernatonį. Prašom į tribūną.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, pagal šiuo metu esantį reguliavimą savivaldybių tarybose, kuriose yra 21 ir mažiau tarybos narių, gali būti renkamas tik vienas vicemeras. Tai yra tam tikri ribojimai. Ir 48 savivaldybių tarybose pagal šį reguliavimą gali būti tik vienas vicemeras.
Atsižvelgiant į savivaldybininkų kreipimąsi, mes siūlome pataisą, kad tose savivaldybėse pati taryba galėtų apsispręsti, ar galėtų būti vienas ar du vicemerai. Yra išsakytos tam tikros Teisės departamento pastabos, daugiausia redakcinės, su jomis visomis sutinkame. Taip pat yra siūlymų dėl kitų šio straipsnio nuostatų iniciatyvų. Jeigu bus iniciatorių, aišku, bus galima tai taip pat apsvarstyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų turbūt kažkur yra problemyčių, bet mes kažkada seniai svarstėme tą įstatymo projektą, kad vis dėlto partijos, ypač savivaldybėse, turėtų vienytis ne pagal sukuriamas politines pareigybes, o pagal programas. Čia kaip ir grįžtame atgal, vėlgi kažkaip sureikšmintos politinės pareigybės vien todėl, kad galbūt kažkas nesuformuoja savo daugumos. Ar jūs apskaičiavote, tarkime, maksimalią ribą, kiek reikės papildomai finansų, jeigu visos savivaldybės įsives antrą mero etatą? Koks tai bus savivaldybių biudžetui ir apskritai visoje Lietuvoje nuostolis? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDDF). Aš nenorėčiau sutikti su jūsų argumentu, kad šių pareigybių steigimas yra kokios nors partinės problemos. Tai yra demokratijos plėtros klausimas – suteikiama galimybė pačioms savivaldybių taryboms spręsti. Aš manau, kad jos susiskaičiuos savo biudžetą, ar turi tokią galimybę, ar neturi. Tačiau dabar, kai išsiplėtė ratas žmonių, dalyvaujančių rinkimuose, ir įvairių komitetų dalyvavimas, savivaldybių tarybos susidaro labai įvairios. Tam, kad užtikrintume stabilų savivaldos tarybos darbą, kartais reikia pagalvoti ir apie atsakomybės pasidalinimą.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, prašom pasakyti, kodėl būtent dabar teikiamas toks įstatymo projektas, kai praėjo savivaldos rinkimai, kai jau kai kur įvyko pirmieji posėdžiai, jau išrinkti vicemerai, kurie galėjo pretenduoti į tuos dabar siūlomus antrus vicemerus ir kitas pareigybes, bet galbūt pasitraukė. Ir kodėl dabar reikia tai įvesti? Tai vienas klausimas. Antras klausimas, ar nemanote, kad tas lėšas geriau galbūt reikėtų skirti savivaldybės tarybos nariams ir mokėti kokį nors atlygį už tą darbą, jie visiškai negauna atlyginimo, ir taip sustiprinti būtent savivaldą? Ar šito nesvarstote ir negalvojate siūlyti? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDDF). Iš tiesų, kadangi ši pataisa nėra susijusi su savivaldybių tarybų rinkimais tiesiogiai, ji gali įsigalioti, kaip numato visi ekspertai, ir bet kuriuo metu. Jei savivaldybės taryba dar sugalvos, kad jiems reikia turėti antrą vicemerą, jį galės išsirinkti ir vėliau. Kodėl to nebuvo padaryta iki rinkimų? Turbūt dėl to, kad mes – tie žmonės, kurie daugiau užsiimam parlamentine veikla, ne visuomet pakankamai įsigiliname į savivaldybininkų reikmes. Aš sutinku su jumis, kad būtų buvę geriau, jeigu tą idėją kas nors būtų išsakęs prieš savivaldybių rinkimus, tačiau aš laikausi principo, kad nėra blogo laiko daryti gerus darbus.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Gerbiamas kolega, noriu pasakyti, mes čia norime atidaryti Pandoros skrynią. Jūs turbūt labai gerai žinote, kad daugelis savivaldybių su vienu vicemeru neturi ką veikti, jis neturi darbo. Dabar konkrečiai galiu pavardinti: Neringa, Birštonas, Rietavas, Kretinga, Pagėgiai, ten nėra ką veikti, vienos seniūnijos lygmeniu tik yra žmonių. Tai ką mes dabar padarysime? Mes dabar visi užsiciklinę sumažinti Seimo narių skaičių, o didiname tų, kurie visiškai nereikalingi. Aš taip primečiau – jų išlaikymas kainuoja pusantro milijono ir dar visa administracija – iki 3 mln. Geriau atiduokime pensininkams tuos pinigus, bet ne šitiems, kurie nereikalingi.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mielas kolega, galbūt aš pristatydamas išties nelabai aiškiai išsakiau pačią idėją. Čia ne mes priverčiame savivaldybių tarybas rinkti daugiau vicemerų, o apsispręs pačios savivaldybės, tai yra mes tiesiog panaikiname tam tikrą ribojimą. O dėl pensininkų, tai jūs puikiai žinote, juo labiau dirbdamas Biudžeto ir finansų komitete, kad tų lėšų pensininkams perduoti neįmanoma.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš puikiai suprantu, kad dabar pats laikas po rinkimų teikti šį įstatymo projektą, nes kažkam trūksta vietų. Jeigu jūs sąžiningai pasakytumėte, kuri čia bus pirma savivaldybė, kuri įves du vicemerus, klausimas būtų kaip ir aiškus. Bet aš jums noriu užduoti klausimą, ar jūs kada nors dirbote savivaldybėje?
Man teko ir aš puikiai suprantu, ir atliepiu kolegų nuomonėms, kad tikrai ten antram vicemerui kažkokių strateginių klausimų tiesiog nelieka. Yra netgi mero patarėjai, kurie kuruoja tam tikras sritis. Yra vienas centrinis vicemeras pagal pačią svarbiausią kuravimo sritį. Ir jiems darbo tikrai nebus per daug. Jeigu jūs įvesite dar vieną, tai čia yra faktiškai sukiršinimas to rajono gyventojų. Tai valdžiai, kuri atėjo, ir dabar tarsi dovanai atiduoda vicemero postą, kituose rinkimuose jau galas. Kaip jūs manote, ar čia teisingas siūlymas?
J. BERNATONIS (LSDDF). Iš tiesų samprotavimai labai įdomūs. Dar kartą pabrėžiu, kad mes tik panaikiname ribojimą, ir pati savivaldybės taryba spręs, kaip jiems reikia. Jeigu, kaip jūs sakote, antras vicemeras neturėtų kokių nors strateginių klausimų spręsti, tai mes visiškai pasitikime žmonių išrinktais savivaldybių tarybų nariais, kad jie ir nesusigalvos tą antrą vicemerą išsirinkti.
Dabar dėl to jūsų klausimo, kam konkrečiai to reikia. Tai aš manau, kad būtent mūsų frakcija ir teikia dėl to, kad mūsų partijos atstovams niekur to nereikia, nes mes tokių galimybių po šių rinkimų turėti vicemerų ir neturime, kaip jūs žinote. Čia galbūt problemos, kurios iškyla kitoms partijoms, kurios gavo daug vietų ir sunkiai susitaria vietose.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, tiesą sakant, skaičiau ir aiškinamąjį raštą, ir projektą, ir Teisės departamento pastabas ir man sunku suprasti, ko jūs iš tikrųjų siekiate, nes paliekate pačioms savivaldybėms spręsti, taip pat toms, kurioms šiandien pagal įstatymą ribojamas vicemerų skaičius iki vieno maximum, taip yra nedidelėms savivaldybėms, vadinasi, jos pačios gali nuspręsti, kad turės du vicemerus. Kokia to prasmė?
Iš tikrųjų ir lėšos. Gal iš tikrųjų tas lėšas tikslinga panaudoti kitoms reikmėms, socialinėms reikmėms gyventojų, kurie toje savivaldybėje gyvena. Bet šiandien jūs siūlote iš esmės didinti politinių pareigūnų skaičių savivaldybėse, ir dar blogiausia, kad būtent dabar, kai vyksta pirmieji posėdžiai ar kažkur trūksta suformuoti kokią nors daugumą vieno kito balselio ir tam reikia pažadėti papildomai vicemerą nedidelėse savivaldybėse, kur šiandien jie gali turėti tik vieną vicemerą. Mano manymu, tikrai ne laikas svarstyti tokį projektą. Jį reikėtų svarstyti metai laiko iki rinkimų ir visos kadencijos metu jokių keitimų, o jeigu keitimas yra, kad įsigaliotų tik nuo naujos kadencijos pradžios, tai yra kitą kadenciją.
J. BERNATONIS (LSDDF). Kadangi buvo keletas klausimų, tai visų pirma, Juliau, mes seniai vienas kitą pažįstame, ir aš tikrai netikiu, kad jūs nesupratote, kas čia teikiama, nes jūs pakankamai išsilavinęs ir įžvalgus žmogus. Jūs puikiai suprantate, koks pasiūlymas čia teikiamas.
Antras dalykas. Aš nenorėčiau su jumis sutikti, kad mes Lietuvoje turime tik 12 normalių savivaldybių, o 48 mažos. Mūsų supratimu, tas ribojimas, kuris yra šiandien, yra per daug griežtas. Aš sutinku, kad ten, kur yra nedidelės savivaldybės, gal ir užtenka vieno, bet gana didelėse savivaldybėse yra apribota, net 48-ose gali būti tik vienas vicemeras, todėl mes galvojame, kad toks demokratijos išplėtimas savivaldoje niekam nepakenks. Be to, kaip jūs puikiai suprantate, tai tiesiogiai nesusiję su savivaldybės tarybos narių rinkimais. Vėlgi pamačius, kad tai padėtų savivaldai, nepadaryti pataisų būtų didelis griekas.
PIRMININKĖ. Klausia I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų susipažinau su jūsų aiškinamuoju raštu ir šiandien girdėjau jūsų paaiškinimą.
PIRMININKĖ. Per mikrofoną, gerai?
I. HAASE (TS-LKDF). Bet man vis dėlto pritrūko svarių argumentų, kodėl būtent šiandien mes turime svarstyti šitą įstatymo projektą ir jį priimti tokį, koks yra šiandien pateiktas. Pritariu ir kolegų išsakytoms mintims, kad jau prasidėjo formavimas, pirmieji posėdžiai ir struktūrų formavimas, ir administracijos struktūrų formavimas, ir sudaromos koalicijos savivaldybėse. Dabar to įstatymo pasirodymas gal privers savivaldybėse vėl peržiūrėti koalicijas ir gali kilti nesutarimų arba ginčų dėl formavimo.
Taip pat jūs šiandien minėjote, man atrodo, kad buvo kai kurių savivaldybių noras dėl šio įstatymo priėmimo. Dar klausimas, ar buvo kreiptasi į Savivaldybių asociaciją, kokia jų nuomonė dėl šio įstatymo projekto pateikimo šiandien?
Klausimas būtų toks. Aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad įstatymo reikalavimas teikti tik vieno mero pavaduotojo pareigybę gali sudaryti ir sudaro nepagrįstų suvaržymų tiek mero, tiek savivaldybės tarybos narių veiklos. Gal galėtumėte nurodyti, kokius konkrečius suvaržymus sudaro ir gali sudaryti dabar galiojantis įstatymas dėl vieno vicemero pareigybės įsteigimo savivaldybėje?
J. BERNATONIS (LSDDF). Kolege, mes abu esame teisininkai ir puikiai suprantame, kad negali Seimas keisti įstatymų dėl kokių nors konkrečių atvejų. Mes kalbame apie bendras normas, kurios galios visoms savivaldybėms, todėl to nebūtina taikyti kokia nors proga ar kokiai nors vienai savivaldybei. Toks būtų bendras mano atsakymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už nėra norinčių kalbėti. Prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia kolegos klausdami jau daug argumentų išsakė. Nelabai teko girdėti, kad būtų už. Tikrai suprantama, kai reikės 1 mln. eurų šioms užgaidoms patenkinti. Turbūt sudėtinga būtų įsivaizduoti savivaldybes, kurios, turėdamos poziciją ir galimybę įsivesti vicemero pareigybę, jos nesivestų. Paprasčiausiai jos gaus spaudimą įvairių partijų, kurios sudaro daugumą, ir tokios pozicijos bus sukurtos. Tiktai klausimas, ar jos tikrai reikalingos, nes prisiminkite, kad anksčiau, iki 1997–2001 metų, apskritai dirbdavo meras ir vicemeras, nebuvo jokių patarėjų, padėjėjų ir taip toliau. Tikrai užtekdavo ir darbai vyko. Bet kadangi atsirado jau daugiau tos tariamos demokratijos, kai visi, kurie dalyvavo daugumoje, užsinorėjo dalyvauti ir valdyme, tai dar atsirado patarėjai.
Gerai prisimenu svarstymus prieš dešimt metų, kai mes šitą sistemą įvedėme. Kai kurios savivaldybės norėjo labai daug turėti tų vicemerų, kadangi visų apetitai dideli ir visiems reikia tų politinių pareigybių. Tada apribojome, nemanau, kad dabar atėjo laikas, kuomet mes turėtume atleisti vadeles, kadangi viskas buvo apsvarstyta, sugraduota labai tikslingai: išskirti didieji miestai, vidutiniai miestai ir mažosios savivaldybės. Manau, kad neturėtume didinti išlaidų, o atvirkščiai – turėtume pasiūlyti savivaldybėms skirti tas lėšas, nes jų trūksta, švietimo sistemai ir kitur ir šio klausimo bent jau svarstymą atidėti ilgiems ilgiems metams, o apskritai tai nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 44 Seimo nariai: už – 10, prieš – 7, susilaikė 27. Po pateikimo nepritarta.
Dabar bus alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš. (Balsai salėje)
Balsavo 44 Seimo nariai: už – 28, prieš – 16. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
17.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. XI-2226 „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2306(2) (priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. XI-2226 „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Vienas straipsnis. Jokių pasiūlymų, korekcijų nėra. Galime priimti tą straipsnį?
Tada balsuojame dėl viso Seimo nutarimo priėmimo. Ar labai norite kalbėti, Aušra? Tai balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 40 Seimo narių: nei prieš, nei susilaikiusių nėra. Taigi Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
17.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3029(2) (priėmimas)
Dar vieno Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nuostatų patvirtinimo“ priėmimas. Vienas straipsnis. Jokių siūlymų nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 44 Seimo nariai: už – 44, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3029(2) priimtas. (Gongas)
17.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3365 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę, nes yra nemažai rezervinių klausimų. Galbūt pirmasis Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, mieli kolegos, šie pakeitimai bus susiję tik su tuo, kad grupė Seimo narių, kurie išrinkti merais, išeina, arba A. Gelūnas, kuris laimėjo konkursą. Todėl nekeičiame nieko kito, tik dėl šitų asmenų Biudžeto ir finansų komitete vienu žmogumi padidėja, nes atėjo A. Mazuronis į mūsų gretas, Europos reikalų komitete sumažėja dviem Seimo nariais, Švietimo ir mokslo komitete vienu sumažėja, Teisės ir teisėtvarkos komitete dėl V. Gailiaus išėjimo – vienu žmogumi. O paskui detaliai dėl kiekvieno komiteto nario. Prašau pritarti dėl skaičiaus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta. Svarstymas. Pritarta. Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 42, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3365) priimtas. (Gongas)
17.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3366 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamoji pirmininke, toliau pateikite dar vieną Seimo nutarimą dėl Seimo komitetų sudėties.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dabar būtent dėl Seimo komitetų sudėties. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip minėjau, – A. Mazuronis. Jį įrašome. Iš Europos reikalų komiteto išbraukiame A. Gelūną ir B. Markauską, iš Švietimo ir mokslo komiteto išbraukiame A. Gelūną, iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto – V. Gailių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime po pateikimo pritarti? Pritarta. Svarstymas. Pritarta. Balsuojame. Atsiprašau, daug straipsnių. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. Ir 4 straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 43 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3366) priimtas. (Gongas)
17.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3372 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar, gerbiamoji pirmininke, prašome pateikti Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo Seimo nutarimą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Būtų keitimas ir išbraukimas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika, kaip žinote, patvirtintas Prezidento dekretu ir prisiekė čia kaip aplinkos ministras. Ministras negali būti komiteto pirmininku, todėl siūlome išbraukti jį iš komiteto pirmininko pareigų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar po pateikimo galime pritarti? Pritarta.
Svarstymas. Pritarta. Vienas straipsnis. Balsuojame.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Pavaduotojas yra S. Gentvilas.
Šio nutarimo priėmimas
PIRMININKĖ. Balsavo 43 Seimo nariai: už – 43, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
17.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-31 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3368 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar pateiksime Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos sudarymo“.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, B. Markauskas buvo šios komisijos nariu. Po to balsuosime dėl jo kaip pirmininko, o dabar prašau išbraukti iš Migracijos komisijos B. Markauską.
PIRMININKĖ. Pritarta po pateikimo. Svarstymas. Pritarta. Vienas straipsnis. Priimtas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 44 Seimo nariai: už – 44, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
17.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3367 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dar Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, problema ta pati. V. Gailius išrinktas meru ir jį reikia išbraukti iš Antikorupcijos komisijos. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Pritarta po pateikimo. Po svarstymo pritarta. Priėmimas. Vienas straipsnis. Priimtas. Balsuojame. (Balsas salėje)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Svarstysime, kas pakeis. D. Kaminskas yra pavaduotojas.
Šio nutarimo priėmimas
PIRMININKĖ. Balsavo 43 Seimo nariai: už – 42, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3367) priimtas. (Gongas)
17.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3370 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dar projekto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Minėti kolegos V. Gailius ir B. Markauskas buvo Migracijos ir atitinkamai Antikorupcijos komisijų pirmininkai, todėl prašau išbraukti iš šių pareigybių.
PIRMININKĖ. Dėkui. Po pateikimo pritarta. Po svarstymo pritarta. Du straipsniai. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 43, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3370) priimtas. (Gongas)
17.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-39 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3371 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimas. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, A. Gelūnas buvo šios delegacijos nariu, todėl prašome išbraukti jį iš minėtos delegacijos.
PIRMININKĖ. Pritarta po pateikimo. Po svarstymo pritarta. Vienas straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 43, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3371) priimtas. (Gongas)
17.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-53 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3369 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dar Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Frankofonijos Parlamentinės Asamblėjos delegacijos vadovu buvo A. Gelūnas. Prašom išbraukti.
PIRMININKĖ. Po pateikimo pritarta. Po svarstymo pritarta. 1 straipsnis. Priimtas. Balsuojame. Dar nepabėkite.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 42 Seimo nariai: už – 42, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3369) priimtas. (Gongas)
17.51 val.
2019 m. balandžio 25 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir paskutinis rezervinis klausimas – 2019 m. balandžio 25 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiami kolegos, 25 dienos (ketvirtadienio) darbotvarkėje yra numatyta diskusija „Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimynysčių bendradarbiavimo sutarties 25-mečio pasirašymas“. Labai iškilminga, graži ir prasminga diskusija rytiniame posėdyje. Rytiniame posėdyje dar pasistengsime priimti daug įstatymų projektų. O vakarinis posėdis prasideda diskusija dėl Vyriausybės veiklos ataskaitos, kur išgirsime komitetų išvadas ir frakcijų diskusiją.
Priėmimai. Daug priėmimų, ir noriu prašyti jūsų planuoti laiką taip, kad tų įstatymų projektų, kurių nespėjome priimti šiandien dėl to, kad užsitęsė tam tikri klausimai, ir priėmimą įrašytume: tai ir išmokų vaikams, ir švietimo, energetikos, saugomų teritorijų ir kitų teisės aktų, kuriuos labai svarbu priimti, nes įsigalios nuo gegužės 1 dienos. Darbotvarkė (ratifikavimas daugelio įstatymų projektų) išties būtų ganėtinai užimta. Todėl prašau jūsų pritarimo ir papildysime pagal šios dienos nepriimtus įstatymų projektus.
PIRMININKĖ. Klausia E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiama pirmoji pavaduotoja, ar negalima būtų paprašyti įtraukti Švietimo įstatymo pataisos dėl galėjimo mokyti namuose vaikus pateikimą?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, išties galima sutarti ir priimti sprendimą, kad įtrauktume, mums tik reikia valios pratęsti posėdį, padaryti jį ilgesnį. Juolab kad sutarėme su seniūnais dėl komitetų sudėčių – taip pat reikės rezerviniais klausimais dar pildyti, nes, kaip jūs šiandien matėte, mes tik išbraukėme nesamus narius, o suderinti, pakeitimus padaryti – tai vėlgi mūsų valia. Todėl maloniai sutinku su jūsų siūlymu, kad tai galėtų būti įrašyta į darbotvarkę. Prašom kartu planuoti ilgesnį darbo laiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama kolege. Galime patvirtinti balandžio 25 dienos posėdžio darbotvarkę? Patvirtinta.
Taigi 2019 m. balandžio 11 d. vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.