LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 36
STENOGRAMA
2017 m. kovo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 80 Seimo narių.
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo atleidimo iš pareigų“ projektas Nr. XIIIP-464(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-12 klausimas. Kadangi buvo ypatinga skuba, tai Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo atleidimo iš pareigų“ projekto svarstymas. Diskusijoje nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta.
Taigi dabar priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. (Balsai salėje) Kaip?
J. RAZMA (TS-LKDF). Atsiprašau, pirmininke, bet kai yra pavardės, ar nereikia už kiekvieną balsuoti atskirai?
PIRMININKĖ. Ne.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nes kažkaip… Jeigu viena pavardė, sakykime, nenori būti palaikoma, bet kiti už kitas kartu nebalsuos.
PIRMININKĖ. Pagal Statutą tai nereikia, bet jeigu reikalaujate, tai tada galima. (Balsai salėje)
Balsuojame dėl viso. Kas pritariate Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo atleidimo iš pareigų“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 66, prieš – 3, susilaikė 21. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.05 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIIIP-473 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Popietinės darbotvarkės 1 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas. Laikinosios komisijos vardu – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, generalinis prokuroras teikė prašymą dėl imuniteto panaikinimo Seimo nariui P. Gražuliui. Buvo sudaryta 12 Seimo narių komisija, įvyko komisijos posėdis, dalyvavo 10. Buvo išklausytas Generalinės prokuratūros atstovas, taip pat Seimo narys P. Gražulis. Balsavimo rezultatai: už tai, kad būtų leista patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jo teises ir laisves, balsavo 5, už tai, kad nebūtų leista – 4 ir 1 susilaikė. Kadangi balsai pasiskirstė po lygiai, lėmė komisijos pirmininko balsas, ir yra rezoliucijos projektas nesutikti leisti Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisves.
PIRMININKĖ. Palaukite, nepabėkite! Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Pirmas klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, kaip žinome, čia lemiamas buvo jūsų balsas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal už save ir už komisiją atsakysite, kodėl vis dėlto taip nusprendėte? Prokuratūros kreipimasis paliečia labai svarbius konstitucinius dalykus – prokuratūros nepriklausomumo klausimą, ir mes visi turėtume tuo rūpintis. Šiuo atveju tie veiksmai, dėl kurių kreiptasi, jūs sutiksite, buvo ne šiaip dėl blogo prokuratūros darbo, sakykime, kad piketuotų politikai, o dėl konkrečios bylos. Kodėl vis dėlto jūs nesutikote, kad teisme būtų išsiaiškinta, ar čia yra neteisėtas poveikis, ar čia dar normaliai tokie veiksmai atrodo? Juk taip visiems būtų aiškiau, kai kartais kyla politikams noras protestuoti dėl konkrečių bylų.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū už gerą klausimą. Paskaitykime, kas yra prokuroro teikime ir kokį nusižengimą ar šiuo atveju nusikaltimą padarė Seimo narys. Ponas I. Mikelionis rašo, kad jis buvo psichologiškai ar kaip spaudžiamas.
Dabar žiūrėkime Susirinkimų įstatymą, kas jame parašyta. Nesvarbu, ar tu Seimo narys, ar ne, Lietuvos Respublikos piliečiui leidžiama piketuoti prie visų institucijų: ar prie Seimo, ar prie Vyriausybės, ar prie namų, nes įstatyme neparašyta, kad draudžiama piketuoti prie namo. Yra tik viena sąlyga, kad piketas turi būti ne arčiau kaip 25 metrai iki jo namo. Prokuratūra nerašo, kad buvo pažeistas atstumas.
Antras dalykas, ką draudžia Susirinkimų įstatymas, tai dėvėti kaukes, nešioti ginklą, kažką įžeidinėti. Prokuratūros teikime nerašoma, kad jie svaidė įžeidžiamus žodžius. Parašyta viena, kad trys Lietuvos Respublikos piliečiai lygiai 30 minučių pastovėjo su plakatais prie prokuratūros atstovo. Ar buvo kas nors įžeidžiamo plakatuose? P. Gražulio plakate buvo parašyta: „Mikelioni, baik politikuoti!“ Kituose plakatuose irgi parašyta kažkas panašiai. Tai aš tada užduodu sau klausimą ir jums – kur čia yra pažeidimas ir ar mes, duodami sutikimą, nesukursime precedento, atleiskite, šventos karvės? Vadinasi, prie prokuratūros ar prie prokuroro neleidžiama piketuoti. Prie kitų leidžiama, bet ten ne.
Nepriklausomumas – tai nereiškia, kad tas asmuo negali būti kritikuojamas ar kitaip Lietuvos piliečio išreiškiama nuomonė, tai garantuoja jam Konstitucija ir įstatymas dėl jo veiksmų. Todėl ir mano ranka nepakilo duoti sutikimą, nes aš matau, kad čia… Aš nematau čia jokio nusikaltimo, o šiuo atveju traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
PIRMININKĖ. Klausia T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, šiek tiek padvelkia demagogija, kai sumalate viską į vieną vietą – ar protestuoti prie prokuratūros, ar protestuoti prie prokuroro namų. Mes visi puikiai suprantame, kad tai yra ne tas pats. Klausimo sudėtis yra tokia: Seimo narys sušaukė spaudos konferenciją ir spaudos konferencijoje paskelbė asmeninį gyvenamąjį prokuroro adresą, ir pakvietė visus eiti ten nufilmuoti, kaip jie piketuos. Susirinko pilna žurnalistų. Tuo metu grįžo namo nepilnamečiai vaikai ir žmona. Tai yra psichologinis spaudimas.
Dabar, žiūrėkite, koks kitas epizodas? Mokesčių inspekcija pradeda tirti P. Gražulio mokesčių deklaraciją? Kitas piketas prie inspektoriaus gyvenamosios vietos? Chirurgo eilė per ilga P. Gražuliui. Jis tada eina piketuoti prie chirurgo, kad greičiau priimtų, išoperuotų? Kur toli mes taip galime nueiti? Prie kiekvieno valstybės tarnautojo, nepaisant jo profesijos ir darbo, galime eiti drąsiai piketuoti, kviesti žurnalistus nurodant jų gyvenamąjį adresą ir tokiu būdu gauti tai, ko norime. Kviečiu balsuoti prieš.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Bet juk tai ir daroma. Kas draudžia, koks įstatymas draudžia prie kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio, ypač tarnautojo, ypač aukštas pareigas einančio asmens piketuoti? Juk praėjusią kadenciją buvo piketas prie premjero namų. Prisiminkime R. Pakso apkaltą. Net buvo mėtomos visokios šiukšlės, buvo ir krūva piketuotojų, bet tada kažkodėl mieliems konservatoriams nekilo mintis ginti, sakyti, kad prie Prezidento (jis dar nebuvo nušalintas) R. Pakso namų negalima piketuoti. Tada visi plojome rankomis. Kodėl dvejopi standartai, kolega? Aš šito noriu paklausti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Mano galva, prokuratūra nėra išskirtinė valstybės institucija, prie kurios negalima piketuoti. Įstatymas tai leidžia.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Algimantai, atsakydamas į J. Razmos klausimą (dar pasižiūrėsime stenogramą), jūs pasakėte, kad jūs asmeniškai nematote čia jokios nusikaltimo sudėties. Aš noriu pasakyti, kad ne jūs turite vertinti, ar yra nusikaltimo sudėtis, ar nėra. Prokuratūra tai vertina. Jūsų, kaip komisijos nario ar pirmininko, darbas yra įvertinti, ar Seimo narys nėra puolamas siekiant atkeršyti ir panašiai. Tada mano klausimas skamba taip: ne jūsų reikalas vertinti tai, ką prokuratūra padaro.
Prašom dabar atsakyti į klausimą, ar jūs matote, ar manote, kad prokuratūra persekioja P. Gražulį?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Galima formuluoti ir taip. Kolega, visiškai sutinku, nes pažiūrėkime veiksmus, dėl ko vyksta šitas procesas. Daromas modelis ar ten kas, nežinau, vieno laikraščio savininkas su Prezidentu R. Paksu eina į susitikimą. Ką mes matome? Iš paskos eina su kameromis ir filmuoja, daro tarsi operatyvinius veiksmus, ir, visa tauta, žiūrėkite, kaip eina du Lietuvos Respublikos piliečiai – pareigūnas ir Europos parlamentaras susitikti ten. Vadinasi, dėl to prokuratūra nemato nieko tokio.
Antras dalykas. Jūs sakote – padarė P. Gražulis spaudos konferenciją. Prieš tai ponas I. Mikelionis padarė spaudos konferenciją ir jau išreiškė nuomonę, kad neva jis panaikins imunitetą. Jūsų, kolega Augi, klausimas yra… Taip, aš įžvelgiu, kad tai yra persekiojimas, nes jis išreiškė savo nuomonę, kad prokuratūra taip negali elgtis. Todėl ir mano vienas iš argumentų yra dėl to neduoti sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes, pakartosiu, mes sukursime tokį labai negerą precedentą, jeigu balsuosime už sutikimą.
PIRMININKĖ. Klausia M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, aš suprantu, kad jūs asmeniškai nemanote, kad yra nenormalu piketuoti prie pareigūno namų dalyvaujant jo šeimai, stebint jo vaikams, laikant plakatus, kurie kvestionuoja jo vykdomą veiklą, t. y. vykdomą tyrimą, t. y. jo tiesiogiai atliekamas pareigas. Jūs posėdžio metu sakėte, kad nemanote, kad tai yra psichologinis spaudimas.
Mano klausimas būtų toks: galbūt čia yra kokie nors kiti jūsų balsavimo motyvai? Pavyzdžiui, gal jūsų, t. y. Socialdemokratų, frakcija paprašys taip paremti M. Basčio neliečiamybės klausimą mainais už paramą ponui P. Gražuliui?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne. Atsakau visiškai sąžiningai. Jeigu čia pavardė būtų ne P. Gražulio, o jūsų frakcijos nario, aš būčiau balsavęs lygiai taip pat. Kaip ten nežiūrėjus, jeigu Seimas patiki komisijai atlikti tyrimą, tai būkime malonūs ir visi užsidėkime tą raištį, spręskime, ne kas, o kodėl. Jeigu mes sprendžiame, kad ale P. Gražulis čia blogas, tas socdemas geras ar visa kita, tada neikime dirbti į tokias komisijas. Turime žiūrėti faktus ir vertinti kiekvienas sau, ką kiekvienas Seimo narys turi pagal Konstituciją – sąžiningai tarnauti tėvynei ir pačiam su savim nesusipykti po balsavimo. Šiuo atveju aš manau, kad buvo kai kurie… Tikrai nekaltinu. Manau, kad visi komisijos nariai balsavo pagal sąžinę. Aš gerbiu tuos, kurie balsavo už tai, kad leistume, bet gerbkime ir tuos, kurie sakė ne.
PIRMININKĖ. Ir klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu jūsų nuomonės, kad jūs palygintumėte prokuratūros elgesį P. Gražulio atveju ir prokuratūros elgesį kitais trim atvejais. Buvęs Mokesčių inspekcijos vadovas D. Bradauskas (Finansų ministerija paskelbė įrašo išklotinę) ima iš „MG Baltic“ dovaną, kurią turi ne daugiau kaip 30 žmonių Lietuvoje. Aš suprantu, briliantinis laikrodis. Prokuratūros toks vertinimas, kad čia nėra baudžiamosios atsakomybės. Nieko čia tokio. Kaip Antikorupcijos komisijai pasakė vienas iš Generalinės prokuratūros atstovų, kad gal jis ėmė už gerus darbus. Čia girdėjo visi Antikorupcijos komisijos nariai.
Antras prokuratūros atvejis. D. Zabulionis, „MG Baltic“ įkištas į Kelių direkciją, organizuoja konkursus „MG Baltic“ naudai. Prokuratūros pozicija tokia: atleido iš darbo, ir jokios čia atsakomybės nėra.
Vaikų gydytojas R. Kėvalas penkeri metai pasakoja Lietuvai per publicistines laidas, kad nuolat atveža sumuštus vaikus. Jis rašo raštus prokuratūrai, kad vaikai sumušti, prokurorai nereaguoja. Dabar prokurorai tik po šių paskutinių…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …įvykių pradėjo pakartotinius patikrinimus – 35 atvejais viską reikia tirti iš naujo. Tai bus senatys.
Paskutinis palyginimas. Girtos D. Gineikaitės mėginius sukeičia gydytojai, kaltę suverčia slaugytojoms. Prokurorai sako, kad čia administracinė atsakomybė.
Aš noriu jūsų paklausti. Jeigu prokurorai taip elgiasi tais atvejais, kur milijardai išvagiami koncerno naudai, ir prokurorai gina tuos vagis, o P. Gražulį dabar padarys atpirkimo ožiu ir jam čia skirs didžiausią bausmę, ar tikrai čia yra teisinga? Gal P. Gražuliui irgi reikėtų administracinę baudą? Aš smerkiu už tai, kad jis prie namų…
PIRMININKĖ. Kolega, jūs jau kalbate dvi minutes.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …prie namų stovėjo, aš jį smerkiu, negalima prie namų…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne. Kolega Nagli, jūs pats atsakėte į tą klausimą. Bet aš noriu Seimui priminti dar vieną atvejį, kai trys Seimo nariai – A. Vidžiūnas, V. Kvietkauskas ir V. P. Andriukaitis buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn likus mėnesiui ar pusantro iki rinkimų. Aš taip pat (taip jau lėmė) tada vadovavau tai komisijai, ir Seimas neleido patraukti jų baudžiamojon atsakomybėn. Kas po to įvyksta? Jie padeda mandatus, nueina į prokuratūrą ir sako: teiskite mus. Prokuratūra sako: ačiū, nereikia, jūs laisvi. Pirmas rinkimų turas praėjo ir sako: jūs visiškai jokios baudžiamosios atsakomybės nepadarėte. Seimas išgelbėjo savo vardą neleisdamas jų patraukti, nors kai kurie sakė atiduodam. Pati prokuratūra kaip eiliniams piliečiams sako: eikite namo, jūs nieko nepadarėte. Ar ne tas pats variantas ir dabar? Panaikins imunitetą, po to prokuratūra sakys: ačiū, Petrai, tu nekaltas. Bet kursime precedentą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar svarstymo stadija. Kviečiu P. Gražulį penkioms minutėms. Tai yra jums laikas iki penkių minučių.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, pradėdamas kalbėti, aš noriu jums, jeigu dar kam nors reiškia Konstitucija, pacituoti Konstitucijos 25 straipsnį: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.“ Aš į konservatorius nežiūriu. Jiems Konstitucija nieko nereiškia. Kada piketavo ir nešiojo karstus prie Prezidento R. Pakso namų, premjero R. Pakso namų, degino žvakutes, jie sakė: „Kokia pilietiška visuomenė“, ir ragino visuomenę aktyviai dalyvauti prie premjero R. Pakso namų su piketais. Jie važinėjo po visus rajonus, mėtė tualetiniais popieriais, juos vyniojo visur ir agitavo mitingais per visą Lietuvą prieš Prezidentą. Ir jie tada sakė: „Pažiūrėkite, kokia pilietiška visuomenė.“ Pagal jūsų nuostatas, ką šiandien matome, kas darosi pasaulyje ir Amerikoje, kai išrinktas prezidentas D. Trumpas, ne tas, kurio jūs norėjote, kokie piketai! Jūs visus pasodintumėte, visus amerikiečius, kiek kalėjimų reikėtų pristatyti. Bet Amerikoje aš dar nematau, kad būtų keliamos bylos tiems, kurie su įžeidžiančiais plakatais, su įvairiomis karikatūromis prezidento D. Trumpo piketuoja prieš D. Trumpą. Kur mes einame?
Aš noriu pacituoti Konstitucijos 36 straipsnį: „Negalima drausti ir trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į susirinkimus.“ Aš buvau be ginklo, aš pranešiau. Įstatymas reikalauja, kad mes praneštume savivaldybei. Padariau spaudos konferenciją, pasakiau žiniasklaidai, policijai ir savivaldybei, kad bus organizuojamas piketas, tai mano prievolė pagal Susirinkimų įstatymą tą padaryti. Susirinkimų įstatyme nepasakyta, kokia forma turiu pranešti. Viešai pranešiau.
Antras dalykas, Konstitucijos 3 straipsnis. Bet dabar į konservatorius nežiūrėsiu tikrai. Draudžiama persekioti už kritiką – Konstitucijos 33 straipsnis. Gerbiamieji, ką, mes gyvename Stalino laikais? Aš noriu paklausti? Susirenkame taikiame mitinge mes ne dėl bylos, išklausykite visą turinį, ką mes kalbėjome, kadangi baigėsi pono I. Mikelionio kadencijos laikas, jis Lietuvoje vadovavo organizuotų nusikaltimų tyrimui, buvo departamento direktorius, ir mes norėjome, kad nebūtų pratęsta jo kadencija antrai kadencijai, galbūt sutapo ir su kokiais nors kitais prokuratūros kreipimaisi į Europos Parlamentą dėl R. Pakso neliečiamybės, bet mes apie tai nekalbėjome, nė vieno žodžio apie tai nepasakėme. Išklausykite mūsų kalbas! Mes buvome susirūpinę, kad tas prokuroras, apie kurį rašė žiniasklaida, apie jo pažeidimus, per savo brolį, o brolis sukūrė visą PVM grobstymo schemą ir pavogė daugiau nei 4 mln. eurų, ar litais dar tada buvo, kad nebūtų skiriamas antrai kadencijai, t. y. lapė vištidėje. Tai yra dvejopi standartai: vienus teisia, o kitus išteisina. Turi būti sąžiningas prokuroras.
Antras dalykas. Esminis dalykas, šis prokuroras nevedė jokios bylos, pagal įstatymą aš negaliu daryti spaudimo tam prokurorui, kuris veda vieną ar kitą bylą. Jis nekuravo jokios bylos, ir mes jam spaudimo nedarėme. Ir man R. Grinevičiūtė pasakė – padarėte klaidą, ne prie prokuroro namų, o prie jo brolio namų piketavote. Aš nežinau, mums pasakė tą adresą, atrodė tikslus, reikėtų dabar dar tikslintis, bet esmė – kokioje valstybėje mes gyvename? Ar šiandien… Žiūrėkite, aš noriu į šitą klausimą pažiūrėti plačiau. Šiandien, gerbiamieji, lyg ir gyvename demokratinėje valstybėje, tai yra viena tiesa ir, neduok Dieve, bus kita tiesa. Už tą kitą nuomonę šiandien yra persekiojami žmonės. Ir aš sakau: persekioja ir mūsų politinę partiją, persekioja ir mane, ir už viso šito stovi, aš gerai esu įsitikinęs – Prezidentė. Negali būti kitos tiesos, neduok Dieve, pasakysi kitą tiesą ir tu būsi persekiojamas. Vienas gal bus nuo laiptų nustumtas, kitas išsiųstas kažkur į Baltarusiją ir nužudytas, štai, gerbiamieji, atmerkime akis ir pažiūrėkime, kokioje šalyje mes gyvename. Aš matau šiandien daug plačiau kontekstą, kas darosi ir su valstiečiais, kurie laimėjo didžiule balsų persvara. Bandoma skaldyti, ardyti, vieną į aukštumas kelti, kitą – su žemėmis sutrypti. (Balsai salėje) Kam visa tai? Skaldyk ir valdyk!
Gerbiamieji, aš asmeniškai, kaip buvęs politinis…
PIRMININKĖ. Laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). …kalinys, pasiryžęs sėsti į kalėjimą už tiesą, bet šiandien noriu pasakyti, kad mes ne demokratinė valstybė. Nėra tiesos. Ir jūs, Seimo nariai, apsispręskite balsuodami, kaip norite. Aš šiame balsavime nedalyvausiu.
PIRMININKĖ. Dabar diskusijoje kalbate du už komisijos išvadą, du – prieš komisijos išvadą. Už komisijos išvadą – R. Andrikis. Gerbiamasis kolega, jūs kviečiamas į tribūną. Čia diskusija, diskusija yra iš tribūnos.
R. ANDRIKIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, atskaitos tašką P. Gražulis šioje tribūnoje pasakė – nėra šventesnio įstatymo nei Konstitucija, kuri laiduoja kritikos teisę, o kritiką garantuoja ir persekiojimą už kritiką draudžia kritikuojant bet kokio rango pareigūną arba instituciją. Visiškai netiesa, kad negalimi poveikiai prokuroro atžvilgiu. Turint galvoje, kad bet kuris viešas pasakymas gali būti vertinamas kaip poveikis, ir šioje Seimo salėje taip pat matau, kaip žmonės nori pasisakyti vien todėl, kad pavardė buvo paminėta, tai, deja, tos pavardės paminėjimas dar nėra tas poveikio darymas, kuris įstatymu uždraustas. Pacituosiu jums Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalį: „Prokurorams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų turėti įtakos jų priimamiems sprendimams.“
Jeigu jūs pažvelgsite į prokuroro laišką, kuriuo prašoma panaikinti Seimo nario P. Gražulio neliečiamybę, jūs ir su žiburėliu nerasite tos įstatymo nuostatos, kad poveikis padarė kam nors žalą arba buvo siekiama kaip nors paveikti. Be kita ko, nors ponas kolega paminėjo, kad lyg ir mes neturėtume šioje salėje kreipti dėmesio į tas Baudžiamojo kodekso sąvokas, bet kaipgi be Baudžiamojo kodekso sąvokų paneigti Konstitucijos garantijas, tai neįmanoma, ypač svarstant klausimą apie Seimo nario imuniteto panaikinimą. Taigi Baudžiamojo kodekso straipsnis sako, kad tai turėjo būti trukdymas, bet prokuroro laiške rašoma, kad darė poveikį. Gal būtų galima suprasti, kuo tas poveikis pasireiškė? Transparantai, ten nurodyti, nekalba apie tai, kad tokio poveikio buvo siekta. Kita vertus, manau, kad tokios sąvokos, kaip kad, filmuojant žurnalistams I. Mikelionio namo fone, atsakė į žurnalistų klausimus, žinodamas, matydamas, kad jį filmuoja, ir grįžo ten šeimos nariai, sukėlė nesaugumo jausmą. Gal būtų galima suprasti, kieno tie veiksmai buvo tokie, kad sukėlė grįžtančiai žmonai ir vaikui nesaugumo jausmą. To dar betrūktų, kad Seimo narys, duodamas interviu, galėtų kartu su savimi atsinešti užsklandą. Čia buvo piktinamasi, kad, girdi, kur jau kur, bet negalima piketų ir taikių susirinkimų rengti prie namų. Aš manau, kad Seimas ir įstatymų leidėjas apsisprendė, priimdamas Susirinkimų įstatymą, kol kas šios nuostatos nėra. Bet tai nekliudo tokią nuostatą iš tikrųjų įstatyme pateikti. Bet tai vėlgi…
PIRMININKĖ. Kolega, jūsų laikas irgi baigėsi.
R. ANDRIKIS (TTF). Ačiū, tuoj pat. Bet tai ne šio klausimo svarstymui… turinti aplinkybė. Aš manau, kad komisija padarė pakankamai pagrįstą ir teisėtą išvadą, ir prašau palaikyti komisijos išvadą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu diskusijoje prieš pasisakyti T. Langaitį.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolega labai daug kalbėjo apie detales, apie žodžius po kablelių. Aš siūlyčiau žiūrėti į esmę, nes galėčiau ilgai kalbėti apie asmens duomenų apsaugos pažeidimus, apie psichologinį spaudimą atsakingas ir svarbias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, pareigūnui, apie politinius interesus, kai žinome, kad įvykių seka prasidėjo nuo to, kai buvo padarytas pranešimas, jog prokuroras teiks prašymą dėl R. Pakso teisinės neliečiamybės naikinimo Europos Parlamente. Suinteresuotumas buvo akivaizdus kolegos P. Gražulio daryti politinius veiksmus.
Tačiau siūlau žiūrėti į esmę, kas sprendžia, ar P. Gražulis pažeidė įstatymus. Mes sprendžiame, ar Lietuvos teismai sprendžia? Aš pasitikiu Lietuvos teismais. Tikiuosi, kad ir jūs pasitikite Lietuvos teismais. Teisinė neliečiamybė yra skirta mus apsaugoti nuo politinio susidorojimo. Klausimas šiandien yra, ar mes matome akivaizdų bandymą politiškai susidoroti su P. Gražuliu? Aš to nematau niekaip su žiburiu. Todėl kviečiu pasitikėti Lietuvos teismais, pasitikėti mūsų teisėsauga ir leisti jiems dirbti darbą. Mūsų sprendimo esmė, ar mes leidžiame teisėsaugai dirbti jų darbą, ar slepiame P. Gražulį už savo skvernų. Kviečiu balsuoti prieš Seimo rezoliuciją. Dėkui.
PIRMININKĖ. N. Puteikis – už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad mano kalba nėra nukreipta prieš konkretų prokurorą ar konkrečiai, pavyzdžiui, I. Mikelionį, aš tikrai nieko blogo nežinau apie I. Mikelionį. Aš noriu kalbėti apie prokuratūrą, kaip reiškinį, kaip instituciją, ir noriu lyginti su P. Gražuliu.
Kas Seime ne pirmą kadenciją, tai Petrą pažįstame. Petras yra, skandinaviškai kalbant, triksteris, toksai įžūlus, mažai išsilavinęs, linksmas, turbūt geras žmogus, kuris nori tobulėti, tobulėja ir baigia mokslus, kurių negalėjo baigti, kai kovojo su sovietų santvarka. Mes tuos dalykus turime suprasti ir vertinti. Taip, jis yra išdykęs, galbūt jis žaidžia mažus versliukus su koldūnais, mes to nežinome, nes mūsų Mokesčių inspekcija dirba su koncernais, padeda koncernams, neužsiima savo pagrindine veikla jau daugybę metų. Bet kokiu atveju Petras yra toks reiškinys, kuris žalos visuomenei tikrai nedaro.
Dabar pažiūrėkime į Generalinę prokuratūrą kaip visumą, kartu su visais generaliniais prokurorais ir jos prioritetais. Pirmiausia, kam jie nukreipia savo pajėgas, resursus ir valstybės skiriamus pinigus?
Prisiminkime referendumą dėl žemės. Klausimas, kiek prokurorams kainavo į visos Lietuvos policijos komisariatus pasiųsti po daugybę tyrėjų patikrinti kiekvieną žmogų, kuris pasirašė už šitą referendumą. Kiek kainavo, pavyzdžiui, Vilkaviškiui išsikviesti 300 pasirašiusiųjų ir kiekvieną jų apklausti. Valstybė išleido neįsivaizduojamus milijonus Generalinės prokuratūros sprendimu. Rezultatas yra nulinis, nes norėjo įrodyti, kad ten klastota.
Dabar paimkime prokuroro veikimą pagal gydytojo R. Kėvalo informaciją apie jam kasdien atvežamus tėvų sumuštus vaikus: 130 tyrimų ir beveik visi yra užgesinti, ir dabar 35 reikia iš naujo peržiūrėti. Jeigu prokuratūra būtų sukeitusi savo prioritetus vietomis, netyrusi žemės referendumininkų parašų, o tyrusi vaikų smurtą pagal gydytojo R. Kėvalo informaciją, tai mes turbūt neturėtume paskutinių vaikų nužudymų.
Dabar Generalinė prokuratūra ir tarptautiniai tyrimai, tarptautinė kova su korupcija. Anglijos teisėsauga gina Lietuvos biudžetą nuo Lietuvos vagių ir sugrąžins už pusmečio 70 mln. eurų tokia firma „Alstom“. Jie grąžins 70 mln. eurų, kuriuos pavogė iš Lietuvos biudžeto, nes vietoj normalių, geros kokybės degiklių Elektrėnų septintajame bloke sumontavo šlamštiškus kinų. Kas tiria šitą bylą? Generalinė prokuratūra? Ne. Tiria anglų teisėsaugininkai. Ar mūsų prokurorai tiria, kas iš lietuviškų vagių pasirašė dėl tų blogų purškiklių? Netiria. Ar prokurorai informuoja, kad anglai dėl mūsų švaisto svarus sterlingus, savo biudžetą, tiria mūsų korupciją? Ne, Generalinė prokuratūra nieko nedaro. Tai čia tik pirmoji byla iš „Lietuvos energijos“ išdykavimų.
O kaip yra su „MG Baltic“? D. Bradauskas ima kyšius iš „MG Baltic“, generaliniai prokurorai netiria. D. Zabulionis rusiškais keiksmažodžiais prastūminėja „MG Baltic“ naudingus sandorius Kelių direkcijoje, bet Generalinė prokuratūra netiria. D. Gineikaitės kraujo mėginius sukeitę gydytojai tiriami prokuroro? Ne. Atsakymas yra toks: prokurorai nusprendė, kad čia turėtų būti tarnybinė atsakomybė.
Žiūrėkite, kolegos, aš esu prieš piketavimą prie prokuroro namų. Aš smerkiu Petrą už tai, kad jisai piketavo prie prokuroro namų, aš nesutinku. Jeigu įstatymas leidžia taip daryti, yra negerai. Taisykime įstatymą, kad negalima būtų piketuoti prie valstybės tarnautojų ir tuo labiau teisėsaugininkų ar teisėjų, prokurorų namų. Tikrai to daryti negalima. Aš taip pat nesutinku dėl pačios „Tvarkos ir teisingumo“ pozicijos, kad jie gynė savo vadą, lyderį R. Paksą.
Bet šiuo konkrečiu atveju aš noriu pasakyti. Asmeniškai aš balsuočiau už P. Gražulio patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, jeigu Generalinė prokuratūra pakeistų savo prioritetus ir pradėtų ginti viešąjį interesą, ir pradėtų nuo stipriausių koncernų, kurie siunčia į valstybės tarnybą savo agentus. Kai prokurorai pradės tyrimus, šiuos tyrimus, kai iškels baudžiamąją bylą, kai pateiks teismui bylą su kaltinimu D. Bradauskui, D. Zabulioniui, G. Kėvišui, dešimt metų tampo gumytę, taip G. Kėvišą gindami…
PIRMININKĖ. Laikas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …tada aš balsuosiu, kad ir P. Gražulis galėtų būti šeštas po visų šitų bylų. O kol generaliniai prokurorai kabinėjasi prie mažų žmogelių, pasirašinėjančių dėl referendumo, ir siūlo D. Gineikaitės kraujo mėginius sukeitusių gydytojų elitui administracines nuobaudas, aš siūlau lygiai tą patį. Kaip prokurorai elgiasi, taip elkimės ir mes. Pasiūlykime P. Gražulį…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …nubausti tarnybine nuobauda, skirti Seimo papeikimą.
PIRMININKĖ. Kviečiu E. Gentvilą. Dar kartą primenu – penkios minutės.
E. GENTVILAS (LSF). Žinote, kolegos, man labai patiko N. Puteikio kalba, ypač vertinant prokuratūrą, jos nenuoseklumą ir čia tikrai esama daug problemų. Man patiko ir ta dalis N. Puteikio kalbos, kur jis įvertino P. Gražulį kaip menkai išsimokslinusį ir t. t., nežinau, ką jam dabar sako į ausį, gal, sako, tu nepyk, mano reikalas tave apginti.
Mano reikalas pabandyti pažiūrėti, kaip iš tikrųjų turėtų atrodyti tiesa. Žiūrėkite, šiandien komisijos pirmininkas A. Salamakinas pripažino, kad jis manąs, kad jokio nusikaltimo P. Gražulis nepadarė. Mano manymu, komisija turi teisę pasakyti, kodėl nesiūlo patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn, leisti patraukti. Turėtų būti atsakymas vienas, todėl kad įžvelgiamas prokuratūros kerštas prieš P. Gražulį, ir pagrįsti šį savo teiginį. Šio savo teiginio jie neiškelia ir nepagrindžia. O manymas, kad aš manau, A. Salamakino žodžiais tariant, kad P. Gražulis jokio čia rimto nusikaltimo nepadarė, – atleiskite. Prokuratūra formuluoja kaltinimus, o Seimo komisija turi nustatyti, ar prokuratūra nepolitikuoja ir ar prokuratūra nekeršija P. Gražuliui. Štai šitų įrodymo dalykų pasigendame.
Mano manymu, Seimas turi leisti teisėsaugai atlikti savo darbą bet kuriuo atveju. Jeigu mes esame civilizuotas parlamentas, mes turime sakyti teisėsaugai savo kritiką, ką ką tik padarė N. Puteikis, dėl ko man patiko jo kalba. Turime kritikuoti, tačiau turime ir pasitikėti teisėsauga, ir leisti jai atlikti savo darbą. Jeigu teisėsauga, šiuo atveju prokuratūra, mano, kad P. Gražulis padarė nusikalstamą veiką, tai ir leiskime jai dirbti toliau.
Praėjusioje kadencijoje mes turėjome tokį precedentą, dėl tuometinio Seimo nario R. Ačo buvo siūloma, prašoma, kad Seimas panaikintų jo imunitetą. Beje, kiek pamenu, R. Ačas ir pats prašė panaikinti jo imunitetą. Seimas davė sutikimą, teisėsauga atliko savo darbą ir štai ta teisėsauga, kuri kreipėsi į Seimą, prašydama leisti ištirti Seimo nario kaltumą ar nekaltumą, ta pati teisėsauga padarė galutinį verdiktą: R. Ačas nebuvo kaltas, reabilitavo jį. Tai pabandykime dabar įsivaizduoti kitokią situaciją. Jeigu Seimas būtų saugojęs savo kolegą R. Ačą, R. Ačas turbūt iki šiol vaikščiotų kaip tas asmuo, kuris dangstėsi Seimo nario mandatu. Garbė R. Ačui ir garbė tuometiniam Seimui, leido teisėsaugai atlikti darbą iki pabaigos. Darbas buvo atliktas, R. Ačas reabilituotas.
Liberalai visada pasisakydavome už tai, kad negalima dangstytis Seimo nario mandatu vienokioje ar kitokioje situacijoje. Draudimas teisėsaugai atlikti teisėsaugos veiksmus prieš Seimo narį ar su Seimo nariu tik dėl to, kad jis yra Seimo narys ir Seimas nedavė teisėsaugai sutikimo, yra bandymas įteisinti šitą imunitetą panaudojant jį, Seimo nario mandatą panaudojant, pridengti galimas nusikalstamas veikas. Aš visiškai nenoriu šiandien analizuoti, ar P. Gražulis nusižengė kokiems nors įstatymams, ar padarė nusikalstamas veikas. Tai ne mano darbas. Tai ne mūsų, Seimo narių, darbas. Tai ne komisijos darbas ir ne komisijos pirmininko darbas. Mūsų darbas – leisti teisėsaugai atlikti savo darbą profesionaliai, todėl sakau, kad Seimo narys, labai dažnas atvejis, pats paprašo, kad nenoriu dangstytis, leiskite man eiti į santykį su teisėsauga. Šiuo atveju taip nesielgia.
Na, ir pabaigoje viena P. Gražulio citata iš jo penkių minučių pasisakymo. Citata skamba taip: „I. Mikelionis vadovavo Lietuvos organizuotiems nusikaltimams.“** Atrodytų, lapsus linguae. Noriu pasakyti, kad tai lygiai prieš metus lygiai tokia pat lapsus linguae buvo panaudota, į ką atkreipiame dėmesį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, dabar turėsime balsuoti už rezoliuciją. Kas balsuosite už rezoliucijos priėmimą, t. y. kad nesutinkate su komisijos išvada, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys P. Gražulis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kas bus prieš, tada – priešingai.
Dabar motyvai dėl viso. Teisingai visi užsirašė. N. Puteikis – už rezoliuciją.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip, aš siūlau P. Gražulį palikti teisme… Seime. (Plojimai) Palikti Seime ir surengti jam Seimo teismą, t. y. skirti jam tarnybinę nuobaudą – labai griežtą papeikimą ir įspėti, kad jis daugiau ten prokuroro vaikų negąsdintų ir prie namų nepiketuotų.
Toliau. Aš siūlau tiems Seimo nariams, kurie manote, kad reikia atskirai uždrausti prie namų, tai galime parengti tokią pataisą ir priimti pataisą, kad daugiau niekas negalėtų piketuoti ir spausti teisėsaugininkų, nes taip, būna ir gerų teisėsaugininkų. Bet pagrindinė mintis vis dėlto yra tokia, kad nė kiek neabejoju, kad tas Aukščiausiojo Teismo teisėjas, kurį mes, tikiuosi, atleisime, ir ta prokurorė, kuri, kaip suprantame, nešė kažką tam teisėjui ir kuri taip pat – ar ne? – bus atleista, bet aš iš Generalinės prokuratūros pozicijos viešos raiškos matau, kad jie tai savo prokurorei, kaip ir kitoms prokurorėms ir prokurorams, kurie nematė vaikų smurto arba blogai tiria, arba tyrė taip, kad sukčiai išsisukdavo ar smurtautojai toliau smurtaudavo, kad jie savo prokurorams netaiko baudžiamosios atsakomybės. Suprantu, kad atveju šios prokurorės, kuri kažką nešė Aukščiausiojo Teismo teisėjui Darbo partijos byloje, taip pat jie apsiribos tik šitos prokurorės atleidimu iš darbo ir nebus jokios baudžiamosios bylos. Tai aš, kolegos, agituoju, kol Generalinė prokuratūra taiko dvejopus standartus ir nori atsigroti ant gero, doro, kad ir išdykusio žmogaus P. Gražulio, aš siūlau vis dėlto išdykėlį auklėti Seime. Todėl aš siūlau palikti jam neliečiamybę.
PIRMININKĖ. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau gal kažkiek atsiriboti nuo konkrečių asmenybių ir pagalvoti, kad vis dėlto mes čia sprendžiame kelis esminius klausimus.
Vienas klausimas yra, ar mes vertiname, ar giname prokurorų nepriklausomumą atliekant tyrimą. Tą darome, kai tie tyrimai paliečia ir mūsų kolegas. Aš manau, kad tokiais atvejais ypač turėtume tai daryti.
Antras klausimas yra, ar mes pasitikime Lietuvos teismais. Jeigu mes neleidžiame teisme išspręsti to klausimo, ar buvo, ar nebuvo netinkami poveikiai prokurorui, tiriančiam konkrečią bylą, vadinasi, mes netiesiogiai sakome, kad mes nepasitikime teismais. Tai ką tada galvoti eiliniam piliečiui, kuris kartais atsiduria teisme dėl vieno ar kito atvejo?
Dėl to aš kviesčiau atsiriboti šiek tiek nuo konkrečių asmenų, nuo konkretaus konteksto ir balsuoti matant tuos bendresnius klausimus. Šiuo atveju aš kviečiu balsuoti prieš komisijos formuluotę.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tai yra tikrai asmeniškai didelė dilema. Man labai nepatinka, kaip P. Gražulis kalba apie liberalią demokratiją, kaip kalba apie teismų darbą, jo sąmokslo teorijos man nepatinka. Bet vis dėlto šioje situacijoje aš raginu balsuoti už rezoliuciją ir manau, kad šitoje valstybėje žmonės neturėtų gauti neteisingo signalo iš Seimo, kad čia protestuoti yra pavojinga, čia reikalauti didesnių atlyginimų gali būti pavojinga, norint čia rengti demonstracijas, reikia su kažkuo kažką derinti, čia reikia bijoti prokuratūros ar ko nors. Laisvas… Mūsų konstitucinė teisė protestuoti, reikšti savo nuomonę net agresyviai, net nemandagiai yra garantuojama Konstitucijos. Šiuo atveju aš iš tikrųjų įvertinęs situaciją, įvertinęs ir dokumentus, ir viešąją erdvę nematau pagrindo žaisti šio žaidimo ir gaišti Seimo laiką šiai iniciatyvai.
PIRMININKĖ. A. Kubilius – prieš rezoliuciją.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nustebęs dėl jauno kolegos T. Tomilino kalbos, kai jis neskiria, sakysime, Seimo, prezidentūros, Vyriausybės ir teismų arba prokuratūros reikalų. Demonstruoti prie Seimo – viskas valio, ypač kai tokia valdžia, tai čia nėra jokių abejonių, laisvė turi būti garantuota.
Bet, gerbiami kolegos, mano įsitikinimu, čia mes sprendžiame jau ne P. Gražulio klausimą, o sprendžiame, ar šis Seimas vykdo Konstituciją. Noriu priminti, kad prokuratūra yra teisminės sistemos dalis, o Konstitucijos 114 straipsnis labai aiškiai pasako, aš cituoju 1 dalį: „Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymu numatytą atsakomybę.“ Gerbiamieji kolegos, ką reiškia dabar nepritarti ir nesuteikti galimybės teisiškai nagrinėti P. Gražulio veiksmų, kuriais, mano įsitikinimu, jis kaip tik ir pažeidė Konstitucijos 114 straipsnį, nes kišasi į teisminės sistemos valdžią ir bando daryti įtaką jos veiklai. Tai kitą kartą, kai teisme bus nagrinėjama kokia nors byla, ar Darbo partijos, ar kas nors panašaus, visa partija eis piketuoti prie teisėjo. Tai taip išeina. Tai mes tokią norime turėti situaciją ir tokią demokratiją, kai, pasirodo, tiesiogiai Seimo nariams galima pažeisti Konstitucijos straipsnį. Ką reiškia toks P. Gražulio piketas prie prokuroro namų? Tai yra kišimasis į prokuroro darbinę veiklą. Aš raginu iš tikrųjų nepritarti komisijos išvadai, komisijos rezoliucijai ir tokiu sprendimu nepažeisti Konstitucijos 114 straipsnio.
PIRMININKĖ. Už – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, trumpai. Kokia yra teismų praktika pagal 231 straipsnį? Tokių teismų yra nedaug. Už ką iškeliamos bylos? Už tai, kad neleido, sakysime, įeiti į patalpas, už tai, kad užstūmė techniką ir neleido prokuratūrai tirti vienos įmonės veiklos, bet nėra nė vieno teismo dėl to, kad kažkas kažkur piketavo. Tai yra pirma tokia byla keliama Seimo nariui už tai, kad jis stovėjo su plakatu, ir jam nori pritaikyti 231 straipsnį. Aš įsivaizduoju… Gerai, P. Gražulis, ne P. Gražulis. Aš manau, gerbiamieji, kad tai yra spaudimas Seimui, visam Seimui, kad jūs nebandykite ką nors kalbėti. Arba ką leidžia įstatymas? Susirinkimų įstatymas leidžia ir Seimo nariui piketuoti galų gale, bet būsite patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Žinant, kokie teismai svarsto bylas, manyčiau, P. Gražulis iš to dar kartą pasidarytų piarą. Jis laimėtų šią bylą ir sakytų… Bet ar verta pačiam Seimui imtis tokių veiksmų ir iškelti kurią nors instituciją aukščiau bet kurios, nors Konstitucija draudžia, kitos institucijos, kad jūs, Seimo nariai, tylėkite, nes būsite nubausti. Todėl aš pasisakau už tai, kad komisijos išvadoms būtų pritarta ir neduotas sutikimas patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn.
PIRMININKĖ. T. Langaitis – prieš. Atsiprašau, E. Gentvilas prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Šiandien Seimas gali dar vieną kartą parodyti, kad yra solidi institucija, įstatymų leidžiamoji institucija, kuri pasitiki Lietuvos teisėsauga, prokuratūros veiksmais, teismais ir visa valstybės sandara. Tačiau kartais Seimas, yra buvę, parodo save kaip partijų, politinių susitarimų vietą, kur yra susitariama – aš tau, tu man, tu turėsi užtikrinti, balsuoti šitaip, vienaip ar kitaip, kaip mes norėsime, nes mes tave išgelbėjome. Paskėsčiokime rankomis, tačiau neatmeskime tokios galimybės, kad kažkas parduoda dūšią, kažkas perka šitą dūšią ir vienos ar kitos partijos, vieni ar kiti valdantieji, žiūrėk, ir agituoja – neatimkime iš Petro imuniteto, neatiduokime Petro į teismų teisingumo rankas, o palikime Petrą čia, mes jį perauklėsime. Man atrodo, neperauklėjamas Petras, tiesiog jo toks charakteris.
Bet iš tiesų kalbama ne apie Petrą, gerbiamieji. Kalbama apie Seimą, kaip mes laikomės, kaip mes atrodome, kokią vietą sau pasiskiriame. Čia tie, kurie šiandien šneka, kad reikia gelbėti Petrą, labai dažnai sakė: Seimas nusimenkino, Seimas yra trypiamas, Prezidentė valosi kojas, prokuratūra valosi kojas. Na, atleiskite. Jeigu jūs ginate Seimo narį, kuris galimai yra padaręs nusižengimus arba nusikaltimus, ir gelbstite jo skūrą vardan politinių, partinių susitarimų, tai Seimas tiek ir yra vertas. Noriu pasakyti, kad liberalai ir šiandien, ir kitą dieną dėl M. Adomėno balsuosime už tai, kad teisingumo institucijos, teisėsaugos institucijos galėtų vykdyti savo veiklą, o Seimo nario mandatas netaptų tam kliūtimi.
PIRMININKĖ. Už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties brandžios demokratijos valstybėje, kada Seimo narys už taikų piketą yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, na, mes turbūt grįžtame į kažkokius sovietinius laikus, mažų mažiausiai. Jeigu būtų padarytas nusikaltimas, piketas virtęs kažkokiomis riaušėmis, galbūt tai kitas dalykas. Mes šiandien girdėjome daug Seimo narių kalbančių, ypač paskutinis kalbėjęs kolega ką tik minėjo, kad parduoti dūšios negalima. Bet norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, ar už 150 tūkst. eurų galima nupirkti dūšią? Galbūt gerbiamas A. Kubilius galėtų pakomentuoti Radviliškio mero A. Čeponio problemas ar Panevėžio mero mūsų buvusio kolegos Seimo nario V. Matuzo problemas ir visa kita? Na, tiesiog opozicijai šiandien patogu, patogu vargšą, kaip minėjo N. Puteikis, mūsų kolegą prikalti prie kryžiaus ir pasakyti – štai būkite tokie. Bet vis dėlto Seimas demokratinėje valstybėje turi savo savikontrolės mechanizmą ir tikrai Seimo reikalas, kaip reaguoti į taikų piketą. Matėme piketų prie Baltųjų rūmų. Mes kažkodėl norime būti panašesni į Šiaurės Korėją. Gerbiamieji konservatoriai, siūlau atsipeikėti ir tiesiog elgtis, kaip pridera demokratinio parlamento nariams demokratinėje valstybėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir B. Matelis – prieš.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, jau ne pirmą kartą čia iš pasisakančiųjų teko girdėti palyginimus, kad buvo piketai prie D. Trampo ir R. Pakso atveju, ir visa kita. Mielieji, atskirkime, kur yra politikai ir kur yra pareigūnai, kurie vykdo teisingumą. Kokį mes siunčiame signalą visuomenei? Jeigu jūs nepatenkinti teismo sprendimu, pasiimkite plakatus, galbūt dar beisbolo lazdas ir eikite prie teismo teisėjo namų, o ten teismo ar prokuroro šeimoje yra moteris, yra mažamečių vaikų, juos įbauginkite ir tada bus labai gerai, jums bus priimtas toks sprendimas, kokio jūs norite. Aš manyčiau, kad šis balsavimas bus išbandymas valdančiajai daugumai, ar jūs siųsite visą visuomenę piketuoti prie mažamečių vaikų namų ir jų gąsdinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, keturi pasisakė už, keturi – prieš. Balsuojame. Kas už tai, kad rezoliucija būtų priimta, tai yra nesutinkate, kad P. Gražulis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 67, prieš – 45, susilaikė 6. Seimo rezoliucija priimta.
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš dėkoju už šitą balsavimą. Čia ne P. Gražulio klausimas. Apskritai klausimas mūsų valstybės demokratinės būsenos. Jeigu jau negalima piketuoti prie namų prokuroro, kuris nekuruoja jokios bylos, kur mes einame? Aš sakau, ponai konservatoriai, jūs grįžtate į J. Stalino laikus.
Noriu dar vieną dalyką pasakyti. 1987 metais prie A. Mickevičiaus paminklo buvo piketas, buvau vienas iš organizatorių, vienas, ponai konservatoriai, bet prieš visą sistemą, ne prieš kažkokį partinį nomenklatūrininką ar prokurorą. Bylos nebuvo. Gerbiamieji, net sovietiniais paskutiniais metais. Dar vienas pavyzdys. Tais pačiais 1987 metais kažkurią lapkričio dieną Kaune prie Maironio paminklo organizavau piketą, kad žmonės 1988 metais minėtų Vasario 16-ąją, pasmerktų okupaciją. Okupacinė valdžia nekėlė man baudžiamosios bylos. Dabar Generalinė prokuratūra už mano poziciją mane persekioja. Todėl aš sakau, kad pasilieku sau teisę šitą prokuroro persekiojimą skųsti teisme, nes Konstitucijoje pasakyta – draudžiama persekioti už kitą nuomonę.
PIRMININKĖ. T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Seimas ką tik nusprendė, kad geriau negu Lietuvos teisėsaugos sistema žino, kaltas ar nekaltas konkrečioje situacijoje yra Seimo narys. Panašu, kad nuo šiol turbūt taip klausimus ir spręsime. Seimas parodė nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir man dėl to yra labai gaila. Galiu pasidžiaugti žmonėmis, kurie balsavo prieš Seimo rezoliuciją ir integralumą išlaikė valdžių paskirstymo, atskyrimo Lietuvoje.
PIRMININKĖ. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš stebiuosi Tėvynės sąjungos pasitikėjimu prokurorais. Darbo partijos byloje 20 mln. Iš kur? Kilmė? Prokurorai netiria. Duomenų turi, prokurorai netiria. Jūs čia dabar juos giriate. Kolegos, tai… (Balsas salėje) Dėl namų. (Balsas salėje) Gerbiamas Arvydai Anušauskai, aš pasakiau – aš nepritariu, kad jis piketavo prie namų, bet aš stebiuosi – jūs žavitės prokurorais. Matykite ne tik P. Gražulio, matykite ir prokurorų minusus.
PIRMININKĖ. Prašau. Dar replika po balsavimo – R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes ketvirtadienį dar sykį balsuosime dėl kito Seimo nario. Mūsų frakcija buvo nutarusi balsuoti laisvai. Mes visi skirtingai balsavome, jūs galite pamatyti. Įdomu, kaip jūs balsuosite ketvirtadienį. Kolegos, kaip visada, kaip dabar balsavote. Tokiu atveju jūs atiduosite sprendimą dėl jūsų kolegos. Komisija irgi nutarė nepriimti. (Balsai salėje) Jūs patys suprantate, apie ką mes šnekame.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, baigėme šį klausimą. (Balsai salėje)
16.02 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar… Nerėkiame! Seimo narių pareiškimai. Kviečiu J. Oleką į tribūną.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, kartais mes čia pasiginčijame, bet tikrai kartais randame didelį sutarimą už Seimo ribų sporto aikštelėse. Seimo futbolo komanda dovanoja Seimui šią taurę, kurią iškovojo turnyre, skirtame Kovo 11-ajai, Šventupyje. Labai noriu padėkoti G. Vasiliauskui ir V. Sinkevičiui, kurie buvo mūsų komandos lyderiai. Ačiū visiems. Gero sutarimo! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ir dar dėl pareiškimo užsirašęs N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš atsiprašau Tėvynės sąjungos. Aš praeitą kartą norėjau šitą pareiškimą padaryti, dabar sutampa… išeis grandinė tokios kritikos, bet jūs esate to verti.
Noriu pasveikinti Tėvynės sąjungą įstojus į didžiųjų prekybos tinklų, kurie moka mažiausias algas, rėmėjų grupę. Konkrečiai turiu omenyje Seimo nario V. Kernagio pareiškimą, kuris yra įdėtas į Tėvynės sąjungos puslapį, kuriame jis neslepia didžiulių simpatijų „Rimi“ prekybos tinklui. Jeigu V. Kernagis nežino, aš jį informuosiu. „Rimi“, kaip ir „Vilniaus prekyba“, kaip ir „Iki“, kaip ir kiti lietuviški tinklai, moka ubagiškas algas, skirtingai negu „Lidl“, kuris moka net 320 eurų vidutiniškai daugiau negu paminėti lietuviški tinklai.
Antras pasveikinimas. Sveikinu Tėvynės sąjungą įstojus į sukčiavimo schemos rėmėjų grupę, kada pigus žemės sklypas yra mainomas į brangų pastatą dar brangesniame sklype. Aš turiu omeny, Trakų autobusų stotyje „Rimi“ partneris D. Nedzinskas, „Rimi“ turto vystymo grupė „Hakonlita“ įsigijo iš esmės bevertį sklypą, nes pagal reglamentus jame beveik nieko negalima statyti, išskyrus vienaukštį medinį pastatą. Tą sklypą išmainė į 50 % autobusų stoties pastato ir po rekonstrukcijos gaus teisę į 9/10 šito sklypo nuomos. Autobusų parko sklypas, skirtingai negu „Hakonlitos“ ir D. Nedzinsko sklypas, yra aukso vertės. Po tokio Trakų savivaldybės liberalo ir liberalams pritariančių kitų partijų satelitų palaiminto sandorio bus įgyvendinta tipinė valstybės ir savivaldybės apvogimo schema, kada beverčiai daiktai išmainomi į labai naudingus daiktus ir nukenčia valstybė, o visą pelną susižeria didieji prekybos tinklai.
Taip pat noriu pataisyti V. Kernagį. Jis suklydo kaip teigiamą pavyzdį pateikdamas Raseinių stoties pavyzdį. Deja, gerbiamas kolega, aš nekaltinu jūsų šiuo konkrečiu atveju ryšiais su „Rimi“. Aš manau, čia jūs tiesiog techniškai suklydote dėl nežinojimo. Raseinių autobusų stotis yra puikus pavyzdys. Savivaldybė paprašė valstybės pinigų, gavo iš Kelių direkcijos dalį pinigų, dalį patys surinko savo biudžete ir, užuot realizavę prieš tai panašią kaip Trakų liberalai aferistų schemą, kurioje turėjo figūruoti 33 mln. Lt išlaidos naujai stočiai statyti, įrengė tą stotį tik už 3 mln. Lt. Tai yra gerbtinas savivaldybės pavyzdys. Galite nuvažiuoti į Raseinius, pamatysite, tikrai viskas yra labai gerai, turbūt ne prasčiau negu Kauno stotyje.
Taip pat noriu, gerbiamas kolega, pataisyti jus dėl Šiaulių. Jūs teigdamas, kad Šiaulių autobusų stotis yra puikus privataus verslo ir valstybės bendradarbiavimo pavyzdys, taip pat suklydote (tikiu, kad nuoširdžiai, nes detalių nežinote). Aš noriu jums pranešti, kad Šiaulių autobusų stoties afera turbūt yra pati garsiausia ir pati žalingiausia valstybės istorijoje, nes ten (šiauliečiai man neduos pameluoti) – pati absurdiškiausia schema. Savivaldybė savo sklypą parduoda už 2 mln. investuotojui, investuotojas išsireikalauja iš savivaldybės, kad ji iškeltų komunikacijas iš to sklypo. Savivaldybė gautus 2 mln. išleidžia komunikacijoms iškelti, trūksta pinigų – išleidžia dar trečią milijoną komunikacijoms iškelti. Koks nuostabus verslo sandoris, ar ne?! Kai verslininkai pastato prekybos centrą „Saulės miestas“, jame duoda kamputį autobusų stočiai ir kasmet, nepatikėsite, lupa iš savivaldybės 200 tūkst. eurų nuomą.
Maža to… Beje, nedidelis sutapimas. Šiaulių schemą dabar realizuoja ne kas kita, o minėta garsioji „Hakonlita“, apie kurią aš minėjau, Trakuose. Tai yra „Rimi“ turto valdymo grupė. Štai „Rimi“, mokanti mažiausias algas, palyginti, pavyzdžiui, su „Lidl“, šita „Rimi“ grupė turi įžūlumo parengti tekstą Seimo nariui ir pakišti jį po geležinkeliu, nes iš tikrųjų tokį sandorį, kurį sudarė Šiaulių miesto savivaldybė, tai per kiek metų…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …išmokėjo milžiniškas sumas? Įsivaizduokite. Šitas sandoris turi būti naikinamas. Generalinė prokuratūra šitą sandorį turėtų naikinti ir „Rimi“ pastatyti į vietą.
Gerbiamas kolega Kernagi, aš manau, kad tekstą, kurį jūs paskelbėte Tėvynės sąjungos tinklalapyje, parašė D. Nedzinskas. Aš taip spėju, nes naudojami tekstai, pavyzdžiui, „Aštuonkojis“. Kolega apkaltino Trakų nacionalinį parką ir jo direkciją…
PIRMININKĖ. Kolega, aš turėsiu jus nutraukti.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš paskutinį sakinį pasakysiu.
PIRMININKĖ. Gerai.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas Kernagi, atsiprašykite nacionalinio parko direktoriaus. Jis sąžiningas žmogus, neima kyšių, skirtingai negu D. Nedzinskas ar „Rimi“, ir nedaro žalos valstybei, atvirkščiai – saugo visas vertybes. O jūs labai blogą schemą čia siūlote, dengdamas Trakus ir ypač sukčius liberalus Trakuose. O jeigu Tėvynės sąjunga dar jiems ir pataikauja, tai dviguba gėda Tėvynės sąjungai. Tėvynės sąjunga, išmeskite tą straipsnį iš savo tinklalapio! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai.
2017 m. kovo 21 d. vakarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.