LIETUVOS RESPUBLIKOS
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo NR. I-722 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir kt.) rekomendacijas ir vertinimus turi būti nuolat stebimos tendencijos valstybės ir savivaldybių įmonių valdyme ir dedamos nuolatinės pastangos siekiant užtikrinti maksimaliai skaidrų, efektyvų ir atsakingą valstybės ir savivaldybių įmonių valdymą.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme numatytą reguliavimo modelį valstybės ir savivaldybių įmonių valdybos turi itin plačius svarbiausių įmonių sprendimų priėmimo įgaliojimus (nustato įmonės struktūrą; teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos; tvirtina įmonės darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo taisykles; nustato įmonės veiklos rodiklius, jeigu šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai; priima sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo).
Todėl nuo įmonių valdybų narių sprendimų visiškai ir tiesiogiai priklauso visi pagrindiniai įmonių veiklos aspektai. Dėl nurodytos priežasties labai svarbu tinkamai sureguliuoti įmonių valdybų sudarymo principus atsižvelgiant į OECD gairėse (angl. „OECD Guidelines on Corporate Governance of State-Owned Enterprises, 2015) numatomą rekomendaciją įtraukti į valdybas nepriklausomų narių (OECD gairės nekelia konkretaus narių skaičiaus reikalavimo, nes kiekvienas atvejis yra individualus), OECD valdymo principuose (angl. „OECD Principles of Corporate Governance, 2004) numatytą reikalavimą užtikrinti įmonės savininko teisę savo nuožiūra skirti valdybos narius, bei įvertinant, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali geriausiai įvertinti, kokia valdybos sudėtis (valstybės tarnautojų, nepriklausomų valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykis valdyboje) yra optimaliausia. Neneigiant būtinybės šį santykį reguliuoti įstatymo lygmeniu, imperatyvus reguliavimas turėtų būti minimalus, nes valstybės ir savivaldybės įmonės veikia skirtingose aplinkose, susiduria su skirtingais iššūkiais, o vienodas imperatyvus reguliavimas reikštų neproporcingą ir neefektyvų veiklos varžymą. Didesnė atsakomybė šiais klausimais turėtų būti perkeliama įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, kuriais būtų numatoma pareiga ne tik išrinkti valdybos narius, bet ir nustatyti (atsižvelgiant į minimalius imperatyvius reikalavimus) optimalią valdybos sudėtį (optimalų valstybės tarnautojų, nepriklausomų valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykį valdyboje), kuri galėtų keistis keičiantis įmonės situacijai ir iššūkiams.
Atsižvelgiant į valdybos funkcijų svarbumą įmonės veikloje, šiuo metu esantis valdybos narių sudėties sudarymas yra kritikuotinas, kadangi jis gali sukelti realią grėsmę būtent efektyviam, produktyviam ir skaidriam įmonės valdymui, kadangi daugumą sudarys ,,nepriklausomi‘‘ valdybos nariai.
Pirmą, kyla grėsmė dėl konkurencingumo. Gali susiklostyti situacija, kai pašaliniai asmenys susitarę siūlys kaip kandidatą į valdybos nepriklausomus narius suinteresuotus asmenis siekdami konkurencinių tikslų.
Antra, kyla grėsmė, kad atrankos agentūros pasiūlytas kandidatas į įmonės valdybos nepriklausomus valdybos narius turi tikslą vystyti konkrečią verslo užuomazgą, kas neštų konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui pelną.
Trečia, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija praranda visišką įmonės kontrolę, kadangi pusė, o atskirais atvejais ir daugiau negu pusė valdybos narių bus atrenkami agentūrų.
Ketvirta, verslas integravęs į valdybą savo asmenis gali bandyti perimti įmonių valdymą į savo rankas.
Pažymėtina, kad minėtos grėsmės ir iš jų kylančios pasekmės taptų sunkiai sukontroliuojamos ir suvaldomos, ko sekoje atneštų įmonei visapusiškų neigiamų pasekmių, viena iš jų įmonės teikiamų paslaugų ar reputacijos sumenkinimas arba įmonės taps kito verslo įkaitėmis.
Taip pat nėra garantijos, kad atrankos agentūros, atlikdamos kandidatų atranką į nepriklausomus valdybos narius, išrinks tinkamus pagal įmonės poreikius nepriklausomus valdybos narius, kas vėliau, suteikiant minėtiems valdybos nariams puse valdybos balsų teisės priimant svarbius įmonės valdymui sprendimus, gali atsispindėti nepalankiuose įmonei sprendimuose.
Siekiant užtikrinti valdybos ir vadovo funkcijų atskirumą ir valdybos nepriklausomumą, siūloma nustatyti, kad įmonių vadovai negali būti valdybų nariai.
Teikiamu Įstatymo papildymu siekiama didinti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atsakomybę už įmonės valdymą, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių atsakomybę ir atskaitingumą, užtikrinti valstybės ir savivaldybių įmonių valdymo efektyvumą ir didesnę veiklos kontrolę.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Projekto iniciatoriai ir rengėjai – LR Seimo nariai.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnis numato, kad valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų nariais turi būti skiriami valstybės tarnautojai; kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius įmonėse turi sudaryti ne mažiau kaip 1/2 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus; 3) darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną. Įstatymas leidžia įmonės vadovą skirti valdybos nariu.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Naujomis teisinio reguliavimo nuostatomis siūloma numatyti, jog fiziniai asmenys (nepriklausomi valdybų nariai) valstybės ir savivaldybės įmonių valdybose sudarytų ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, kad darbuotojų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, tai reikštų, kad valstybės ir savivaldybės įmonėse būtų galima užtikrinti, jog 3/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus būtų valstybės tarnautojai. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija per į valdybą paskirtus valstybės tarnautojus galėtų užtikrinti reikiamą įmonės veiklos kontrolę.
Kadangi fizinių asmenų (nepriklausomų valdybų narių) ir darbuotojų atstovų 1/5 dydžio reikalavimas yra minimalus, priklausomai nuo konkrečios įmonės situacijos, vykdomų projektų ir objektyviai reikalingo kontrolės lygio, taip pat reikiamų kompetencijų tarp valdybos narių, valstybės tarnautojų turimų kompetencijų, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi teisę nuspręsti įtraukti į valdybą daugiau fizinių asmenų (nepriklausomų valdybų narių) ir darbuotojų atstovų. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos aukščiau nurodyto sprendimo priėmimo atsakomybę paliktų įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, kuriai yra geriausiai žinoma įmonėje ir rinkoje susiklosčiusi situacija ir kuris valdybos formavimo modelis būtų efektyviausias, bei kuri galėtų operatyviausiai reaguoti į pasikeitusią situaciją, iššūkius ir poreikius.
Tikimasi, jog priėmus Įstatymo papildymą, pagerės valstybės ir savivaldybių įmonių valdymo efektyvumas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų akcinių bendrovių valdybų sudarymas.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Seimo nariai
Rimantas Sinkevičius
Jonas Jarutis
Kęstutis Bartkevičius
Zenonas Streikus
Viktoras Rinkevičius
Audrys Šimas