PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 6, 16 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIVP-3878
2024-06-17
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1. |
31 |
|
|
Argumentai: Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, gyventojo nauda ir pajamomis natūra nepripažįstamos viešojo transporto išlaidos keliaujant į darbą. Tačiau toks tam tikrų transporto rūšių išskyrimas yra nelogiškas, nes ne visuomet viešasis transportas yra prieinamas, dažnai gyventojai naudojasi kitais alternatyviais kelionės būdais. Be to, pagal nuo 2024 m. pasikeitusį Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) apibendrintą paaiškinimą (komentarą) dėl pajamų natūra, važinėjimas darbdaviui priklausančiu automobiliu iš darbo į namus / iš namų į darbą pradėtas vertinti kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais, taigi laikomas pajamomis natūra. Atkreiptinas dėmesys, kad kelionė į darbą apskritai yra darbuotojo patirtos išlaidos – tiek sugaištas laikas, tiek kuras ar viešojo transporto bilietų kaštai. Kuo toliau darbuotojo gyvenamoji vieta nuo darbo vietos, tuo didesnės darbuotojo išlaidos, todėl toks siūlymas padidintų darbo rinkos konkurencingumą, suteiktų papildomas galimybes, trūkstant specialistų (pavyzdžiui, švietimo sektoriuje) pritraukti kituose miestuose/gyvenvietėse gyvenančius darbuotojus, kompensuojant jiems kelionės išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlau įtvirtinti neapmokestinamą kelionės į darbą / iš darbo apmokėjimą, nepaisant to, kokiu būdu darbdavys organizuoja / apmoka kelionės išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent tokią formuluotę siūlė ir Vyriausybė 2023-06-21 registruotame įstatymo projekte, kuris nebuvo priimtas.
Pasiūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. 24-8996(2) 31 straipsniu: „31 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip: „39) iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų ir dovanų vertė, neviršijanti 200 eurų, taip pat gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, apmokėjus (visiškai ar iš dalies) kelionės išlaidas, skirtas gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos;““
|
Teikia
Seimo narys Kasparas Adomaitis