Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 23, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 305
STENOGRAMA
2023 m. rugsėjo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Mieli kolegos, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Galime užsiregistruoti, kad pažiūrėtume, ar veikia sistema, gal sugedo per pietus. Kviečiu gerbiamą L. Girskienę jau artėti prie tribūnos. Jūs vienintelė, kuri nespėjote perskaityti pareiškimo.
Tai štai baigsis registracija (tuoj, 1 sekundę) ir tada mes jums įjungsime mikrofoną. 1 sekundę dar, suskaičiuosime dalyvaujančius.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Dabar gerbiamos L. Girskienės pareiškimas. Prašom.
14.00 val.
Seimo narių pareiškimai
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už galimybę pasisakyti. Aš noriu, kad Seimo nariai pasisveikintų su klaipėdiečiais. Klaipėdos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Klaipėdos viltis“. Atvyko svečiai pas mus. (Plojimai) Jų vadovė vakar šventė gimtadienį, tai sveikinu iš tribūnos. Iš tikrųjų šiandien norėjau pasisakyti apie labai sudėtingą dalyką, tai yra sunkias ligas.
Kolegos, ar jūs artimoje aplinkoje turite onkologinių ligonių? Aš turiu. Jei turite ir jūs, tai puikiai žinote, ką reiškia užsirašyti vizito pas gydytoją ar atlikti procedūras. Net didžiausiam priešui nelinkėčiau pereiti kryžiaus kelio, šito kryžiaus kelio, nebent kurie nors iš jūsų (tikiuosi, taip nevyksta) naudojasi tarnybine padėtimi ir Seimo nario pažymėjimu atidaro gydymo įstaigų duris.
Kalbėsiu šiandien ne apie ligą, o apie sunkiai sergančių ir dienas skaičiuojančių žmonių – mūsų artimųjų, draugų, bendradarbių – bejėgiškumą, kurį jie patiria kovodami už gyvybę kasdien. Sveikatos sistema Lietuvoje sunkiai serga ir jai pačiai reikia skubios chemoterapijos. Viešojoje erdvėje ne kartą buvo aprašytos žmonių istorijos, kuriose pasakojama apie onkologinių ligonių išgyvenimus norint užsiregistruoti pas onkologus chemoterapeutus ir gauti nuoseklų nepertraukiamą gydymą.
Ne išimtis ir Klaipėdos universiteto ligoninė. Reikia stoti į eilę, kad galėtum gauti taloną pas specialistą. Prisiskambinti į registratūrą neįmanoma, e. sistemoje talonų taip pat neišduodama, neįmanoma gauti. Ką daryti žmogui, kuriam kiekviena diena yra lyg paskutinė? Mėnesių mėnesius laukti vizito pas gydytoją lygu mirties nuosprendžiui. Svarbu tai, kad onkologiniai ligoniai privačiose įstaigose gauti chemoterapijos paslaugų neturi galimybės. Liūdna statistika byloja, kad net kas dešimtas žmogus serga onkologine liga Lietuvoje, vadinasi, ši liga paliečia didžiulę grupę Lietuvos gyventojų. Kol gydymo įstaigos tikina, kad daro viską, kad situacija pagerėtų, ir prašo pacientų supratingumo, patiems pacientams tokie raginimai reiškia kasdien vis labiau kūne vešintį auglį, blogėjančius kraujo rodiklius, mažėjančią viltį.
Klaipėdoje problemos prasidėjo būtent šiais metais, kai buvo įvykdyta Klaipėdos veikiančių gydymo įstaigų reforma. Norėdama įtikinti Klaipėdos politikus pritarti ligoninių reformai, A. Dulkio vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų delegacija skambiai kalbėjo apie gerėsiantį pacientų aptarnavimą, dešimtis milijonų eurų ligoninėms renovuoti, įrangai atnaujinti. Kur visa tai, paklausiu.
Situacija blogėja kasdien, gydymo įstaiga skęsta skolose, gydytojai išeina į privatų sektorių, o ligoniai lieka vieni kovoje su mirtina liga. Gyvena šia diena. Jungtinė Klaipėdos universiteto ligoninė dirba jau 9 mėnesius. Kokius pokyčius mes matome? Paskirtas tik laikinas vadovas, o konkursą laimėjęs vadovas pradės dirbti tik dar po mėnesio, tai yra spalio viduryje. Jau tuoj metai praeis.
Ministre, reformų autoriai, Vyriausybės vadovai, onkologinėmis (ir ne tik) ligomis sergantys žmonės visą savo energiją skiria kovai su sunkia liga ir tikrai neturi jėgų kovoti dar ir su sergančia sveikatos sistema. Šiandien dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistas E. Valeckas rašo: „Žvelgiant iš šalies atrodo, kad visi lyg ir nusiteikę padėti sergantiems. Tačiau vis iškyla „trumpalaikių problemų“, kurios viltį pakeičia neviltimi.“ Tačiau, kaip sako liaudies išmintis, viltis miršta paskutinė. Raginu atsimerkti, viską geriausiai žinantys politikai, savo sprendimais sugriovę Lietuvos sveikatos sistemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai L. Girskienei už svarbų ir jautrų pareiškimą.
14.05 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 1408, 14010, 14013, 14014 ir 14019 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3047ES (pateikimas)
Dabar grįžkime prie mūsų rytinės darbotvarkės. Liko neapsvarstytas vienas klausimas. Matau, gerbiama ministrė A. Bilotaitė yra salėje, galės pateikti. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3047. Pateikimas. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Teikiu jums Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektą. Juo yra tikslinamos šio įstatymo nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai.
Priminsiu, kad iškart po Konstitucinio Teismo nutarimo šios įstatymo nuostatos nebetaikomos, o apgyvendinimo sprendimai buvo pakeisti į neribojančius judėjimo laisvės. Po Konstitucinio Teismo sprendimo nedelsiant sudariau tarpinstitucinę darbo grupę, ji ir parengė UTPĮ pataisų projektą. Visgi dar kartą noriu pakartoti, kad vertindami tuo metu mūsų valstybei kilusias grėsmes mes privalėjome atremti Baltarusijos režimo hibridinę ataką ir taikyti tam tikrus apribojimus. Jie buvo laikini, apie tai informavome ir Europos Komisiją.
Tai pereinu prie tų siūlymų, kas yra siūloma šiame Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekte. Trumpai pristatysiu jį taip.
Pirmas dalykas, įstatymo projekte yra aiškiai numatoma apgyvendinimo sprendimą priimanti institucija. Dėl prieglobsčio prašytojų sprendimą priima Migracijos departamentas, dėl neteisėtų migrantų – Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taip pat yra numatytas individualus kiekvieno prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo atvejo įvertinimas. Taip pat įstatymo projekte yra įtvirtinama apgyvendinimo sprendimo apskundimo tvarka. Taip pat įstatymo projekte yra siūloma nustatyti, kad teismai gali skirti švelnesnę, nei šiuo metu nustatyta, alternatyvią sulaikymo priemonę. Taip pat įstatymo pataisomis trumpinamas maksimalus pasienio procedūros laikotarpis. Noriu pažymėti – ekstremaliosios situacijos metu. Tai yra vietoj 6 mėnesių, kaip yra dabar, siūloma nustatyti 5 mėnesių laikotarpį, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėkūros pasiūlymus.
Tai tokie pasiūlymai. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Dabar kolegų nemažai čia užsirašė klausti. Pirmas – gerbiamas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, toks pagrindinis klausimas. Ar suprantate, kad jūs padarėte nemažai klaidų? Opozicija bandė jus įspėti, kad yra problemiška, kai žmonės suimami ir teismo dalyvavimas tame procese gana ribotas, nėra individualaus požiūrio. Mes bandėme įspėti, bandėme kritikuoti, bet jūs negirdėjote. Dabar tenka tiesiog įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimus. Galime dar kartą pasidžiaugti, kad demokratinėje valstybėje vykdomosios valdžios tam tikras klaidas visada taiso teismas.
Keletas klausimų, kad vėl tos klaidos nesikartotų. Kaip bus užtikrinamas tas pažeidžiamumo vertinimas? Niekur nesidėsi, vis tiek reikės atskirti pabėgėlį nuo migranto. Kaip bus užtikrinama, kad nebūtų sulaikomi vaikai? Kaip bus užtikrinama, kad sulaikymo terminas ne visą laiką būtų maksimalus, nes anksčiau ar vėliau vis tiek mums kas nors prikaišios, kad tai nėra gerai? Kaip bus užtikrinama efektyvi teisinė apsauga po sulaikymo fakto?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirmiausia turėčiau atkreipti dėmesį, kad įprastinė pasienio procedūra užtrunka 28 dienas, kaip jūs žinote. Per ją mūsų institucijos priima sprendimą įleisti užsienietį į mūsų valstybę ar neįleisti. Bet, esant tam tikroms išimtims, kai būna ekstremaliosios situacijos, nepaprastoji padėtis, taip pat kalbant apie europinį reglamentavimą, yra leidžiama turėti ilgesnį terminą.
Aš noriu grįžti į 2021 metus ir priminti situaciją, kad vienu metu turėjome tikrai nemažą skaičių žmonių, užsieniečių, 4 tūkst. atvykusių asmenų, neteisėtais būdais kirtusių mūsų sieną. Jeigu taip vertintume tuo metu esamą situaciją ir kontekstą, jeigu būtų reikėję dėl kiekvieno asmens kreiptis į teismą, kaip visa tai būtų atrodę? Įvertinant tai, kad tie žmonės tikrai turėjo galimybę paprašyti prieglobsčio per pasienio kontrolės punktus, per ambasadą, bet pasirinko būti, tapo kartu su Baltarusijos režimu, matyt, tais asmenimis, kurie pasirinko kelią neteisėtais būdais kirsti mūsų valstybę.
Bet kalbant apie procedūras, tai jos yra atitinkamos. O šiandien galbūt neturiu, negaliu jums jų pacituoti. Na, vertinant pažeidžiamumą, tą turi komentuoti specialistai, kurie ir vertina asmenų pažeidžiamumą šiuo atveju. Jeigu jūs kalbate apie sulaikymo, teisingiau, judėjimo ribojimo iš šios apgyvendinimo vietos visą aspektą, tai yra institucijos, yra jų kompetencija ir jos turi tai atlikti, kaip ir pridera. Šiuo atveju ir įeina, matyt, pažeidžiamumas – vaikas, negalia ar kiti dalykai. Aš dabar šiuo metu negalėčiau, neturiu sąrašo, kad įvardinčiau visus kriterijus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tik įtrauksiu vieną trumpą informacinį pranešimą. Jeigu kas turite arba žinote, kas vairuoja raudoną „Renault Arkana“, tai jis blokuoja visą eismą Seimo kieme. Patraukite, o gal žinote, kieno jis.
Gerai. Toliau klausia gerbiamas L. Savickas. Nėra L. Savicko, tai V. Bakas. L. Kasčiūnas vėliau pakalbins. Prašom paklausti.
V. BAKAS (DFVL). Na, gerbiama ministre, dar vienas jūsų intelekto proveržis. Šiandien jūs ramesnė nei prieš tai, kai teikėte paketą, antikonstitucinių įstatymų paketą, visą Seimą įtikinėjote, kad tai atitinka tarptautinę teisę, atitinka Konstituciją. Pasakojote apie jūsų ryžtą keisti tarptautinę teisę, Europos Sąjungos teisę. Aš noriu jūsų paklausti, kaip jūs jaučiatės savo rankomis bandžiusi padaryti išpuolį prieš žmogaus teisių sistemą, prieš Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tikrai reikėtų padėkoti Konstituciniam Teismui, kad jis jus sustabdė, kad veikė, nepaisant spaudimo, nepaisant kai kurių jūsų partiečių Konstitucinio Teismo menkinimo, vis dėlto pavyko sustabdyti.
Klausimas, kaip sekasi jums keisti tarptautinės teisės sistemą? Klausimas, kaip jūs ruošiatės atkurti, atitaisyti tą reputacinę žalą, kurią Lietuva patyrė dėl to, kad priėmė įstatymus, prieštaraujančius dešimtmečiais kurtai tarptautinei teisei. Kaip jūs ruošiatės taisyti tas klaidas, kai jūs uždarinėjote savo sprendimais, nurodymais vaikus į kalėjimus, kankinote juos? Mėnesiais. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Laikas. Atsiprašau, laikas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš suprantu, klausimas yra apie mano savijautą. Jaučiausi kaip vidaus reikalų ministrė, atsakinga už sienų apsaugą, už Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą, ir dariau viską, kad mūsų sienos būtų saugios.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, prieš keletą mėnesių pavasario sesijoje buvo pateiktas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektas, keičiantis gal 40 straipsnių, juo steigiama biudžetinė įstaiga, kurioje bus apgyvendinami migrantai. Sakykite, kaip jūs manote (šis įstatymas taip pat paliečia dalį tų pačių straipsnių), ar šiuos įstatymų projektus vertėtų sujungti, ar manote, kad geriau svarstyti juos atskirai?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Kalbant apie projektą, kuris buvo pateiktas, tai jis yra susijęs su agentūra, kuri turėtų ateityje atsirasti. Jeigu bus tokia parlamento valia, tai reiškia, kad atsiras agentūra, kuri rūpinsis apgyvendinimo, buities dalykais. Tikrai visi suprantame ir matėme 2021 metais, kai buvo didžiulis pikas, kad ne pareigūnams, kuriuos mes rengiame, investuojame į jų parengimą, turime priskirti funkciją rūpintis buitimi. Jie turi saugoti mūsų išorės sieną ir vidinę sieną, užtikrinti saugumą, o ne rūpintis buitiniais dalykais. Tai šiuo sprendimu, šiuo įstatymų paketu, kuris buvo pateiktas prieš tai, būtent ir siekiama turėti tokią struktūrą, kuri tuo ir rūpintųsi.
O šis įstatymo projektas yra susijęs su Konstitucinio Teismo sprendimu. Mes jį įgyvendiname pateikdami šias pataisas. Kaip jau minėjau, čia yra teisėkūros tikslu, bet sprendimas buvo pradėtas įgyvendinti nedelsiant po to, kai tas sprendimas buvo priimtas Konstitucinio Teismo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiama ministre, džiugu, kad pripažįstate, kad taisote savo klaidas, ir tvarkote pagal tai, kaip Konstitucinis Teismas jums pabaksnojo, bet, aš manau, klaidų taisymas yra viena dalis. Dar bus baudų mokėjimas, jis, matyt, valstybę ištiks jau ne jūsų kadencijoje, kai jūs būsite negausi mažuma. Bet mano klausimas tikrai ne apie tai.
Aš norėčiau išgirsti tą patį, ką ir ponas V. Bakas ką tik klausė. Ką jūs padarėte, kad Europos Sąjungos ir tarptautinė teisė pasikeistų, nes jūs žadėjote, kad kalbėsite dėl keitimo. Tai būkite maloni, pasakykite neišsisukinėdama, kad jūsų nereikėtų kviestis renkant parašus, tiesiog išvardinkite savo darbus, ką jūs padarėte, kad Europos Sąjungos ir tarptautinė pabėgėlių teisė keistųsi?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Taip, Vidaus reikalų ministerija inicijavo pasiūlymus, konkrečiai susijusius su ekstremaliosiomis situacijomis ir nepaprastąja padėtimi, kad tais atvejais būtų taikomas išimtinis reglamentavimas, ir tikrai nuosekliai siekėme, kad tas procesas judėtų. Ir tikrai noriu kreiptis ir į jūsų kolegas, dirbančius Europos Parlamente, kuriuos pažįstate, nes tai yra labai svarbus darbas. Čia yra būtinas mūsų visų pastangų sutelkimas, nes ir Europos Parlamentas turi šiuo metu tą sprendimo teisę ir mes laukiame jų sprendimų. Visus pasiūlymus VRM pateikė.
Antras dalykas, ką mes padarėme, sutelkėme šalių, palaikančių šituos sprendimus, aljansą, tai yra 16 Europos Sąjungos šalių. Taip, procesai Europos biurokratiniuose, taip sakant, ratuose sukasi labai lėtai. Jūs tikriausiai taip pat labai gerai žinote tuos dalykus. Norėtųsi tikrai spartesnio proceso, bet čia gal ir jūs galėtumėte savo išmintį ir tą žinių potencialą panaudoti ir prisidėti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas T. V. Raskevičius, bet jo nėra. Tada gerbiamas K. Adomaitis. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui už pristatymą. Aš norėjau pasitikslinti. Pabradėje yra Užsieniečių registracijos centras, ten žmonės praleidžia ir pusantrų metų, ir ilgiau laukdami Migracijos departamento sprendimo dėl įvairių procesinių dalykų. Tai šitas judėjimo laisvės apribojimas, kuris čia teigiamas, ar palies ir tuos žmones iš Užsieniečių registracijos centro, ar nebus su tuo susijęs?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Noriu pažymėti, kad priėmus sprendimą Konstituciniam Teismui šis sprendimas pradėjo galioti iš karto. Mes dabar tiktai siūlome patikslinti tas nuostatas įstatymuose, nes, kaip ir minėjau, yra šiaip įprasta pasienio procedūra. Jeigu asmuo patenka į Lietuvos Respubliką neteisėtu būdu, tai nereiškia, kad jisai laikomas įleistu į mūsų valstybę. Įprastinėmis sąlygomis, kai nėra nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos, yra numatyta 28 dienų procedūra.
Mes šiuo įstatymu siūlome, kad esant ekstremaliajai situacijai, kuri yra įtvirtinama valstybėje, arba nepaprastajai padėčiai, kai yra migracijos spaudimas, kad būtų taikomas ilgesnis laikotarpis tai pasienio procedūrai, per kurią yra išnagrinėjamas visas tas konkretus to žmogaus atvejis, įvertinamos visos aplinkybės ir priimamas sprendimas, kaip ir numato Europos Sąjungos teisės aktai. Mūsų įstatyme yra siūloma leisti įtvirtinti terminą iki penkių mėnesių. Bet sprendimą priima šiuo atveju individualiai Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba Migracijos departamentas dėl apribojimo jo judėjimo iš apgyvendinimo centro, taip pat ir Pabradės.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai ministrei, atsakėte į klausimus. Tiksliau, baigėsi tam numatytas laikas.
Dabar už kalba gerbiamas V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėjau kreiptis į ministrę ir pasakyti jai ačiū už tai, kas buvo padaryta, kad buvo krizė suvaldyta. O kas nedirba, mieli kolegos, tas, žinoma, ir neklysta, svarbiausia nelikti su klaida, o ją ištaisyti. Mūsų demokratinės valstybės instrumentai, kaip Konstitucinis Teismas, leidžia tas klaidas ištaisyti, ką ir daro ministrė. Tai, ministre, jums stiprybės. Be jokios abejonės, krizė buvo puikiai suvaldyta. Ir tai buvo pavyzdys ne tiktai mūsų kaimynams iš šiaurės ar pietų, bet ir kitoms valstybėms. O klaidą ištaisysime ir toliau rūpinsimės savo sienų saugumu. Ačiū, ministre.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš paspausiu mygtuką už vien tam, kad pradėtume svarstyti Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimą, tačiau manęs netenkina ministrės atsakymai. Aš uždaviau konkrečius klausimus, kaip pagerės žmogaus teisių įgyvendinimas po šio projekto priėmimo, tačiau atsakymų neišgirdau. Šiandien mes minėjome labai svarbių ir tragiškų įvykių metines ir daug kalbėjome apie žmogaus orumą, apie valdžios savivalės apribojimus. Vis dėlto Konstitucinio Teismo sprendimo esmė, kad bet kokiomis sąlygomis – ekstremaliomis, ypatingomis, su hibridiniais ir bet kokiais pavojais – žmogaus laisvės riboti beveik negalima, tik išskirtiniais atvejais, tik įvertinus individualiai, tiktai suteikus tam žmogui galimybę gintis teisme. Tokia yra mūsų Vakarų civilizacijos esmė ir būtent tokias mes teisines ir konstitucines išvadas padarėme po Antrojo pasaulinio karo. Deja, man atrodo, kad ministrė to iki šiol nesupranta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime tam numatytu metu.
14.21 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6, 9 straipsnių ir 4 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2284(2) (priėmimas)
Tada dabar kitas darbotvarkės klausimas. Kadangi nėra rezoliucijos autoriaus, tada gal svarstykime 2-1 klausimą – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2284(2), ir 2-2 klausimą – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektą Nr. XIVP-2914, ir 2-3, ir 2-4 klausimus – Atliekų tvarkymo įstatymą, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą. Šitą paketą pristatyti prašome gerbiamą L. Jonauską.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Svarstysime vis tiek po vieną, nes priėmimas. Aš paskelbiau, bet vis tiek po vieną. Prašau.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė dvi pastabas ir paprašė patikslinti 9 straipsnio 6 punktą įrašant du žodžius: „kombinuotas“ ir „kombinuotų“. Aplinkos komitetas savo posėdyje pritarė bendru sutarimu šiam patikslinimui.
Taip pat buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl įstatymo 4 priedo ir jame keičiamų tarifų.
Aplinkos komitetas šitiems pakeitimams taip pat pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, pastraipsniui. Tada gal jūs dar lukterkite, gal bus kokių klausimų.
Taigi dėl 1 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Galbūt galime bendru sutarimu? Paskui liks tik balsavimas dėl viso, ar ne? Dėkoju.
Dabar dėl 2 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galbūt galime sutikti su šia pastaba bendru sutarimu, jeigu nėra klausimų? Pritariame.
Toliau. Dėl 3 straipsnio taip pat buvo Teisės departamento vienas pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galbūt galime pritarti bendru sutarimu, nes ir komitete bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar motyvų dėl šito yra. Tada jūs gal pailsėkite. Motyvus išsakys. Tada gerbiamas A. Vinkus už. Nematau. Tada už – K. Adomaitis. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, mes sprendžiame… Iš tiesų tai, ką priimsime (tikiuosi, priimsime), ir kviečiu palaikyti. Tai bus istorinis lūžis Lietuvoje. Mes pagaliau pareikalausime perdirbti 100 % visas pakuotes. Mes iki šiol bandydavome spręsti statydami konteinerius, kažkaip bandydami įpareigoti tvarkyti pakuotes, surinkti jas, bet nepateikdavome jokio tokio ryžtingo reikalavimo jas perdirbti, visi mūsų tokie pabandymai iki šiol iš tiesų pasibaigdavo nelabai sėkmingai. Mes matome rūšiuojamų atliekų perkrautus konteinerius, mes matome, kad dega mūsų kai kurios rūšiavimo gamyklos – nuolat pasikartojantis dalykas. Su šiuo įstatymu, aš tikiu, pasibaigs tokie dalykai.
Pagaliau yra įtraukiamas reikalavimas įmonėms visiškai perdirbti visas savo pakuotes ir tik tokiu atveju gauti galimybę būti atleistiems nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Esant tokiai motyvacijai tikrai bus išspręsta ir dėl konteinerių kiekio, kiek mes jų pastatome prie žmonių, ir tai, kaip dažnai mes išvežame, sumažės gaisrų ir visų kitų neigiamų pasekmių, o mes galų gale turėsime ir draugiškesnius aplinkai sprendimus, ir kovosime su klimato kaita. Blogiausiu atveju, jei šitie dalykai ne iki galo motyvuos įmonę susitvarkyti, tai mes bent jau turėsime biudžete iš ko susimokėti Europos Sąjungai kasmetinį įnašą.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsispręsime balsavimo lango metu.
14.25 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2914(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-2.2 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2914. Dėl jo nebuvo jokių pasiūlymų.
Vienas straipsnis. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai. Dėl viso projekto nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Apsispręsime balsuodami tam numatytu metu.
14.26 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2915(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-2.3 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2915. Dėl jo taip pat nebuvo jokių pasiūlymų.
Vienas straipsnis. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai. Nėra norinčių. Balsuosime tam numatytu metu.
14.26 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2916(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2.4 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2916. Dėl jo irgi nebuvo jokių pasiūlymų.
Vienas straipsnis. Galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai. Nėra motyvų. Vadinasi, balsuosime, kai tam bus laikas. Viskas, šį įstatymą mes apsvarstėme.
14.26 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3061, Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo Nr. IX-547 3, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3062, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3063, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 15, 35, 61 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3064, Administracinių nusižengimų kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3065 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3061. Žiūriu į gerbiamą finansų ministrę G. Skaistę. Jinai pasiruošusi mums pateikti Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimą. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Teikiamas reforminis įstatymo projektas, susijęs ir su Vyriausybės programos įgyvendinimo nuostatomis, ir su plano „Naujos kartos Lietuva“…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, ministre, visą paketą, ar ne? Ir darbotvarkės 2-3.2, 2-3.3, 2-3.4 ir 2-3.5 klausimai, taip?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Kartu pateikiate. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi tai yra kompleksinis sprendimas, susijęs su ateinančių laikotarpių daugelio biudžetų reglamentavimu, todėl yra teikiamas įstatymų projektų paketas, kalbantis apie perėjimą prie nuoseklaus vidutinio laikotarpio planavimo, ne tiktai susirašant konkrečias nuostatas, kurias labai laisvai galima vėliau keisti, tačiau įtvirtinant ir tam tikras taisykles, pagal kurias tie keitimai galėtų būti padaryti.
Šio įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti, kaip minėjau, vidutinės trukmės, tai yra trejų biudžetinių metų konsoliduotųjų biudžetų sudarymą ir tvirtinimą. Įgyvendinant strateginio valdymo sistemos pertvarką, pradėtą dar praeitoje kadencijoje, jos efektyvų įgyvendinimą, be viso kito, dar riboja vienerių metų biudžeto planavimo ir įtvirtinimo perspektyva ir silpna esama vidutinės trukmės biudžeto sistema. Vidutinės trukmės biudžetu siekiama integruoti nacionalinių fiskalinės politikos tikslų ir strateginių tikslų bei Vyriausybės prioritetų įgyvendinimą vidutinės trukmės, trejų metų, laikotarpiu. Tikimasi, kad tvirtinamas trejų metų biudžetas padės pasiekti šių tikslų: tvaresnės šalies fiskalinės politikos; priimtų sprendimų ir įsipareigojimų įtakos vėlesnių metų finansiniams rodikliams, tai yra būsimos biudžeto naštos įvertinimo, valdymo ir atskleidimo prieš priimant sprendimą. Taip pat asignavimų valdytojams didinamas finansavimo užtikrintumas vidutiniu laikotarpiu, nes kitų ir dar kitų metų asignavimų limitai tvirtinami įstatymu. Taip pat skatinama vidinio efektyvumo paieška institucijose, siekiant finansuoti svarbiausias veiklas neperžengiant trejų metų išlaidų limito. Sumažėjusi metų pabaigos išlaidavimo problema galėtų būti vienas iš tikslų. Na ir taip suteikiamas lankstumas valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, nes jie galės dalį nepanaudotų asignavimų lėšų perkelti į kitus biudžetinius metus pagal tam tikras nustatytas taisykles.
Na ir pagrindiniai pokyčiai, ateinantys su šia reforma. Tvirtinama biudžeto rodiklių apimtis. Siūloma trejų metų ir metinius rodiklius nuo 2025–2027 metų tvirtinti vieno biudžeto patvirtinimo įstatymu. Pažymėtina, kad metinių valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tvirtinimas išlieka. Papildomai siūloma tvirtinti trejų biudžetinių metų vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto, kurį sudaro valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, valstybės socialinių fondų biudžetai, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, rodiklius, tai yra agreguotas pajamas pagal konsoliduotuosius biudžetus, agreguotą asignavimų limitą. Bendra suma nustatoma visiems konsoliduotiesiems biudžetams, taip pat paskirstyta agreguota asignavimų limito dalis konsoliduotiesiems biudžetams. Na ir jau valstybės biudžetui šios sumos paskirstomos ir pagal asignavimų valdytojus. Biudžeto patvirtinimo įstatymas būtų tvirtinamas kasmet naujai tvirtinant trečiuosius metus, kurių nebuvo pirminiame projekte, pagal Biudžeto sandaros įstatymo projekte nustatytas taisykles peržiūrint pirmuosius ir antruosius metus.
Taip pat Seimo patvirtinti agreguoti asignavimų limitai n+1 ir n+2 metams galės būti tikslinami šiais atvejais (tas siūloma Biudžeto sandaros įstatymo projekte), tai yra tik susidarius išskirtinėms aplinkybėms ir (arba) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Seimui nusprendus dėl konsoliduotųjų biudžetų pajamų didinimo arba mažinimo, tai yra priėmus diskrecinius sprendimus dėl mokesčių didinimo arba mažinimo, taip pat, kai, atnaujinus ekonominės raidos scenarijų ir atsižvelgiant į jį, vidutinės trukmės konsoliduotųjų biudžetų antrųjų ir trečiųjų metų pajamų projekcijos, planuojamas antrųjų arba trečiųjų metų pajamų projekcijų pokytis viršija 0,5 % bendrojo vidaus produkto, tai yra stipriai nukrypsta nuo plano. Pasikeitus Vyriausybei, vieną kartą per dvejus pirmuosius Vyriausybės kadencijos metus taip pat būtų galima iš esmės peržiūrėti, taip pat Lietuvai planuojant gauti naujų ar papildomų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukų.
O Seimo patvirtinti asignavimų valdytojams paskirstyti asignavimų limitai n+1 ir n+2 metams galės būti tikslinami šiais atvejais, nekeičiant agreguotų asignavimų limitų, tai yra skiriama lėšų įgyvendinant Valstybės skolos įstatyme atsiradusiems turtiniams įsipareigojimams vykdyti, taip pat keičiami asignavimai pagal įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytas nuostatas, indeksuojami ir (arba) apskaičiuojami asignavimų dydžiai, susieti su Seimo ir Vyriausybės numatomais tam tikrais rodiklių dydžiais, valstybės biudžeto pajamomis arba tarptautiniais įsipareigojimais, susietais su bendruoju vidaus produktu ar nustatytais Europos Sąjungos reglamentais, arba jeigu tiesiog keičiasi Vyriausybės veiklos prioritetai. Visi patvirtinti trejų metų vidutinės trukmės konsoliduotųjų rodiklių pasikeitimai turės būti atskleidžiami Biudžeto patvirtinimo įstatymo lydimuosiuose dokumentuose.
Ir Biudžeto rodiklių peržiūros ir keitimo taisyklės. Siūloma valstybės biudžeto asignavimų valdytojams į kitus biudžetinius metus leisti perkelti dalį ankstesniais metais nepanaudotų asignavimų ir taip sumažinti tą riziką, kuri yra šiuo metu, kai metų pabaigoje, matant, kad yra sutaupyta, tiesiog stengiamasi pinigus išleisti tam, kad jie nebūtų prarasti kitų metų biudžete ir kad lėšos tiesiog negrįžtų į valstybės biudžetą. Tai siūloma ne daugiau kaip 30 % ankstesniais metais patvirtintų pažangos lėšų leisti perkelti į kitus metus. Tai yra netaikoma Europos Sąjungos lėšoms, kurioms taikoma 100 % galimumas perkelti, kaip ir yra dabar. Tai yra ne daugiau kaip 3 % ankstesniais metais patvirtintų tęstinės veiklos lėšų. Taip pat, kaip minėjau, Europos Sąjungos lėšoms taikoma neribotai ir išlieka perkėlimo taisyklės pajamų įmokoms, kaip ir yra šiuo metu.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Gerbiamas V. Ąžuolas klausia pirmasis. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama finansų ministre, gal labai trumpai. Kokias galimybes turės nauja Vyriausybė kitoje kadencijoje daryti pakeitimus? Ar čia tik išeis, kad pateikiame, padarome, o kita Vyriausybė kardinaliai gali viską pakeisti? Kokia bus situacija naujajai Vyriausybei atėjus?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip minėjau, vienas iš kriterijų, kad nauja Vyriausybė, pasikeitus Vyriausybei, gali per pirmuosius dvejus savo veiklos metus iš esmės peržiūrėti trimetį biudžetą ir nustatyti savo prioritetus. Taip pat, kadangi vis tiek reikalingas tam tikras lankstumas, tai net, ir tai pačiai Vyriausybei esant, tiesiog dalis asignavimų yra paliekami nesuplanuoti, tai yra pirmais metais – ne mažiau kaip 0,5 % ir ne daugiau kaip 1, antriems metams – net ne mažiau kaip 2 %, tretiems metams – ne mažiau kaip 3 % asignavimų yra nesuplanuotų tam, kad būtų galima reaguoti į pokyčius ir adaptuotis prie esamos situacijos. O atėjus naujai Vyriausybei, tiesiog vieną kartą per dvejus metus galima būtų iš esmės pasižiūrėti ir prisitaikyti prie savo Vyriausybės programos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, prašom pasakyti, dėl skolinimosi savivaldybėms keičiama kas nors? Skaitau ir lyg nelabai įžvelgiau dėl skolinimosi limito. Dabar yra numatyta, kiek grąžini, tiek gali pasiskolinti. Mes žinome, kad tiktai dėl investicinių projektų buvo galimybė. Ar keičiama kas nors? Ir kodėl jūs numatėte per dvejus metus vieną kartą, kad naujai atėjusiai Vyriausybei galima keisti. Kodėl ne kasmet? Tarkime, vis tiek aš galvoju, kad tai yra pirmoji… Pradžioje Vyriausybei susiformavus nelabai staigiai galima pamatyti kai kurias klaidas?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tam tikri pokyčiai galimi iš pat pradžių asignavimų valdytojų programų viduje. Tačiau tam, kad būtų galima peržiūrėti iš esmės, siūloma, kad tai būtų galima padaryti vieną kartą per dvejus metus. Esmė perėjimo prie vidutinės trukmės planavimo ta, kad asignavimų valdytojai galėtų savo investicijas planuoti nuosekliai, žinodami, kad antrais ir trečiais metais tie asignavimai tikrai jiems bus numatyti, ir galėtų prisiimti tvaresnius ir ilgesnius įsipareigojimus. Taip pat Seime prisiimant įsipareigojimus galima būtų apskaičiuoti ir matyti, kokį poveikį tai turės ateities išlaidoms, nes turbūt tai tiesiog yra tvaresnis planavimo modelis. Daugelis Vakarų Europos valstybių yra prie jo perėję, tai siūlome ir Lietuvoje pereiti prie to vidutinės trukmės planavimo.
Dabar, kalbant apie savivaldybių biudžetus, tai iš esmės jų skolinimosi galimybės buvo apibrėžtos konstituciniame įstatyme, kurį svarstėme jau anksčiau ir priėmėme tą naują lankstumą skolintis investiciniams projektams. Šiuo įstatymu ta galimybė nėra keičiama, tiesiog tie skolinimosi limitai nebebus nustatomi drauge su biudžetu, nes juos apibrėžia Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas. Kad nedubliuotume vieno įstatymo kitu, tiesiog iš šito yra visai išbraukiama ir bus reguliuojama anuo įstatymu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, mano panašus klausimas, gal iš kitos pusės. Kadangi savivaldybės ir šiuo metu planuoja, bet tik planuoja ateities biudžetus, sakykite, kuo gi skirsis, kokie gi suvaržymai bus didesni nei dabar? Kokią jie turės laisvę koreguoti po pasitvirtinimo būtent, kai ateis tie biudžetiniai metai po dvejų trejų metų?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tiesiog pirmaisiais metais bus nustatytas konsoliduotųjų biudžetų pajamų bendras lygis ir priskirta, kiek asignavimų yra skiriama, pavyzdžiui, savivaldybių biudžetams. Tam, kad būtų galima išlyginti ciklinius svyravimus, tiesiog yra nustatoma prieš trejus metus, kiek prognozuojama gauti pajamų, ir vėliau kasmet yra atnaujinamas trečiųjų metų dėmuo, matant, kaip atrodo ekonominės projekcijos. Iš anksto savivaldybės žinos, kaip atrodo savivaldybių biudžetų pajamos, bent jau iš gyventojų pajamų mokesčio, be diskrecinių sprendimų, juos jos priima savarankiškai dėl savarankiškų pajamų. Tačiau taip, kaip valstybės biudžete yra paskirstoma pagal asignavimų valdytojus, savivaldybėms nebus daroma ir savivaldybės tuos biudžetus kasmet formuos kaip ir anksčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, ar tai jau galima pavadinti reforma ir prieš Europą mes neatrodysime kaip kažkokie nusidėjėliai, kaip dabar lyg ir linksniuojami, ir galėsime gauti tuos milijonus, kurie dabar lyg ir užšaldyti? Kaip jūs manote, ar po šitos jūsų vadinamos reformos pateikimo, jeigu ją pavyks priimti, čia viskas bus gerai?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra, kaip minėjau, vienas iš rodiklių, kurie yra įrašyti į „Naujos kartos Lietuvos“ planą, ir yra įsipareigojama šią reformą padaryti. Bet aš tiesiog priminsiu, kad pati reforma, strateginio valdymo reforma, buvo pradėta dar jūsų kadencijoje, praeitoje kadencijoje, ir tai, man atrodo, yra tiesiog tęstinis projektas. Buvo iš pradžių Strateginio valdymo įstatymas, Strateginio valdymo metodika, dabar pereiname prie nuoseklaus vidutinės trukmės biudžeto. Man atrodo, tie pokyčiai yra nuoseklūs, turbūt visų vyriausybių remiami, nes tiesiog taip galima tvariau planuoti investicijas ir, kaip ir minėjau, išvengti tam tikrų ciklinių svyravimų ir kartu to išlaidavimo metų pabaigoje, ką turbūt jau daugelis esame pastebėję. Man atrodo, tą problemą tiesiog reikia išspręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui už pristatymą. Mes paprastai biudžetą balansuojame, tiksliau, įgyvendiname struktūrinius reikalavimus dėl 3 % deficito kažkaip labai susikoncentruodami tik į tam tikras sritis. Pavyzdžiui, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, aš suprantu, ilgą laiką yra tas, kuris kaupia perteklių ir padeda įgyvendinti reikalavimus, arba savivaldybės yra tos, kurios negali skolintis, nors centrinė valdžia gali. Kažkodėl manoma, kad jeigu centrinė valdžia skolinsis, tai čia nieko tokio, o jeigu savivaldybės pasiskolins, tai jos bus nekontroliuojamos ir čia sugrius visas deficitas.
Ar šioje naujoje įstatymo redakcijoje vis dėlto mes kažkaip subalansuotai ieškome kelių, kad nebūtų tik viena sritis atsakinga už viso biudžeto perteklių, o visos kitos galėtų išlaidauti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šia reforma šis klausimas yra neliečiamas. Kaip minėjau, mes jį išsprendėme svarstydami konstitucinį Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymą, dėl kurio reikalinga labai plati Seimo parama, tai yra 85 balsai. Tai ir buvo padaryta, suradome kompromisą, kaip leisti savivaldybėms daugiau lankstumo. Bet taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad mes su savo biudžetais tikrai nesame lygiavertėje situacijoje, savivaldybių gaunamos mažesnės pajamos vėliau yra kompensuojamos iš valstybės biudžeto ir sąlygos vienam ar kitam biudžetui skolintis ir prisiimti atsakomybę tiesiog yra nevienodos. Man atrodo, tas kompromisas buvo surastas ir šiuo įstatymu tiesiog tas klausimas neliečiamas.
Bet reikia atkreipti dėmesį, kad turbūt daugelis vyriausybių dar iki dabartinės dalį valstybės biudžeto išlaidų kompensuodavo tais rezervais, kurie yra sukaupti tiek Privalomojo sveikatos draudimo, tiek Socialinio draudimo fondo biudžetuose. Per vienerius ar dvejus metus ištaisyti susikaupusį netolygumą tiesiog yra gana sudėtinga, o galbūt ir Seimo ambicijos imtis tų klausimų iš esmės nėra labai daug.
PIRMININKAS. Dėkoju ir paskutinis klausimą užduos gerbiamas K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, nors klausiau per Vyriausybės valandą, bet pakartosiu, nes, mano nuomone, tai yra labai svarbus klausimas. Priminsiu, kad seniūnijos buvo skirtų biudžeto asignavimų valdytojos ir seniūnai. Dabar jūs įdedate, kad gali būti savivaldybė biudžeto asignavimų valdytoja. Tai yra seniūnijų naikinimo mygtuko paspaudimas. Norėčiau paklausti jūsų, ar prieš paspausdama šitą mygtuką jūs tarėtės su Savivaldybių asociacija, su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, kaip jūs manote, kaip gali atliepti gyventojų lūkesčius seniūnija, jeigu ten nėra asignavimų, ir ar tai bus tik paprasčiausiai pavadinimas?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Įstatymo projektas, kaip ir visi kiti įstatymų projektai, yra derinamas su visais socialiniais partneriais. Prie projekto yra pridėta derinimo pažyma, kur sudėtos visos visų institucijų pastabos ir jų pateikti pasiūlymai, kaip buvo į juos atsiliepta ar neatsiliepta, tai turbūt galima konkrečių asociacijų pozicijas tenai rasti.
Manau, kad savivaldybės ir seniūnijos Lietuvoje ir didmiesčiuose, ir kaimiškose teritorijose yra tikrai gana skirtingos, todėl galbūt davimas lankstumo pačiai savivaldai nusistatyti, ar reikalingas asignavimų valdytojo statusas, ar ne, taip pat galėtų būti opcija. Bet manau, kad Seimas tiek Biudžeto ir finansų komitete, tiek, jeigu bus, ir papildomuose komitetuose gali įvairias opcijas svarstyti, jeigu pasiūlymai bus įregistruoti, matyt, bus galima įvertinti įvairias pozicijas ir Seimas priims sprendimą. Sakyčiau, kad šios reformos esmė yra vidutinės trukmės planavimas ir perėjimas prie trimečio biudžeto, o tai, kas yra kaip papildomi aspektai, turbūt galima vertinti įvairiai.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai ministrei, atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Visi bendrai sutarsime gražiai.
Kadangi dabar jau yra balsavimo lango stadija, siūlau apsispręsti dėl šio viso pateikto bloko: tai yra projekto Nr. XIVP-3061 – Biudžeto sandaros įstatymo, projekto Nr. XIVP-3062 – Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo, projekto Nr. XIVP-3063 – Sveikatos draudimo įstatymo, projekto Nr. XIVP-3064 – Vietos savivaldos įstatymo ir projekto Nr. XIVP-3065 – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo. Tai paketas, kurį ką tik pristatė finansų ministrė. Balsuojame po pateikimo dėl Biudžeto sandaros įstatymo ir visų kitų lydimųjų įstatymų projektų paketo – 2-3 klausimų bloko. Balsuojame.
Užsiregistravo 96, balsavo 94: už – 53, prieš – 12, susilaikė 29. Po pateikimo yra pritarta.
Dabar siūlomi komitetai. Pagrindiniu komitetu siūlomas dėl pirmų keturių projektų Biudžeto ir finansų komitetas, dėl 2-3.5 klausimo siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis, o BFK kaip papildomas. Toliau dėl 2-3.1 klausimo kaip papildomi siūlomi Audito komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Dėl 2-3.2 klausimo kaip papildomas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl 2-3.3 klausimo kaip papildomas siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, o dėl 2-3.4 klausimo kaip papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime dėl visų komitetų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Daugiau papildymų nebus. Pritarta. Visą paketą siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Tinka? Bendru sutarimu. Dėkoju. Klausimas išspręstas.
14.45 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 1408, 14010, 14013, 14014 ir 14019 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3047ES (pateikimo tęsinys)
Toliau einame iš eilės. Pabalsuosime dėl tų, kuriuos jau esame apsvarstę. Tai 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3047. Įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ministrė pateikė. Balsuojame po pateikimo dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo.
Užsiregistravo 100, balsavo 99: už – 90, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 9.
Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Negalime.
Gerbiamas T. V. Raskevičius prie centrinio mikrofono.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju, kolegos. Iš tikrųjų per šią kadenciją Užsieniečių teisinės padėties įstatymą taisome, man atrodo, jau ketvirtą kartą, reaguodami į tam tikrus geopolitinius iššūkius. Praėjusiais kartais komitetams sunkiai sekėsi nudirbti tą darbą, kad įstatymas neprieštarautų Konstitucijai. Aš siūlyčiau balsuoti, teikiu prašymą, kad Žmogaus teisių komitetas šį kartą būtų pagrindinis, kad jau sutvarkytume iki galo ir sutvarkytume gerai.
PIRMININKAS. Gerai. Tada balsuosime alternatyviai. Kas balsuos už, balsuos, kaip pasiūlyta, kad pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas, kas balsuos prieš, balsuos už Žmogaus teisių komitetą kaip pagrindinį. Kolegos, balsuojame alternatyviai. Už – Užsienio reikalų komitetas, prieš – Žmogaus teisių komitetas. Balsuojame.
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 55, prieš – 49. Pagrindinis lieka Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Žmogaus teisių komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dabar galime dėl papildomų bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti spalio 17 dieną. Bendru sutarimu pritariame? Dėkoju, klausimas išspręstas.
14.48 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6, 9 straipsnių ir 4 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2284(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau. Taip pat apsvarstėme 2-2 bloką. Čia yra priėmimas. Balsuosime dėl kiekvieno įstatymo atskirai. Taigi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2284. Balsuojame. Priėmimas. Čia iš keturių įstatymų, dėl visų balsuosime atskirai.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 93, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.49 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2914(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 2-2.2 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2914. Balsuojame. Taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 89, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 18. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.50 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2915(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2.3 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2915(2). Trečias lydimasis – Atliekų tvarkymo įstatymas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 99, balsavo 97: už – 88, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.50 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2916(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-2.4 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2916(2). Balsuojame. Taip pat priėmimas. Paskutinis iš šio paketo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 99, balsavo 97: už – 91, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Balsavome dėl visko, ką esame apsvarstę. Toliau reikės nuosekliai svarstyti pagal darbotvarkę. Balsuosime po kiekvieno įstatymo, nes nedaug beliko ir yra balsavimo lango stadija.
14.51 val.
Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3079, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3080 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4.4 klausimas – projektas Nr. XIVP-3079 ir projektas Nr. XIVP-3080. Čia yra lydimieji prie projekto Nr. XIVP-1457. Kviečiu į tribūną gerbiamą A. Pocių. Laukinės gyvūnijos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, lydimieji prie projekto Nr. XIVP-1457. Prašom.
A. POCIUS (TS-LKDF). Laba diena. Gerbiami Seimo nariai, kaip visiems puikiai žinoma, dėl Medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1457(2) turėjome jau diskusijas, pateikimą ir svarstymus. Buvo paprašyti prie šio įstatymo lydimieji įstatymai. Jie yra parengti, grynai techninio pobūdžio. Reikėjo pakeisti datas: vietoj 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojimo įrašyti 2024 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmas klausia gerbiamas V. Valkiūnas. Prašom. Esate salėje, prašom klausti.
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš asmeniškai išsiaiškinau ir generolas labai tiksliai išaiškino, kad negalima nepalaikyti jo pasiūlymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas L. Jonauskas. Prašom.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas generole, jūs įpratęs ir duoti komandas ir, aišku, klausyti tų komandų. O kaip dabar šitoje situacijoje yra, nes jūsų vedlė premjerė I. Šimonytė yra užregistravusi priešingas pataisas, negu jūs dabar teikiate lydimuosius teisės aktus? Gal jūs nebevarkite, tiesiog atsiimkite šituos projektus ir, na, vadovaukitės partijos lyderės pozicija? Ačiū.
A. POCIUS (TS-LKDF). Žinote, mes savo frakcijoje esame sutarę, kad galime turėti ir savo nuomones, ir aš tuo vadovaujuosi esant kai kurioms, sakykime, situacijoms. Jeigu aš išsakau savo nuomonę, aš ją ir ginu. Mūsų svarstomas klausimas, kaip prisimenate, dėl naktinio matymo taikiklių, turi dvi puses, o ne vieną. Aš manau, puikiai suprantate, kad reikia išklausyti visas puses, ir manau, kad tegul Seimas nusprendžia, kaip bus būtent priėmimo stadijoje. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Aš tikrai nepasinaudosiu jūsų pasiūlymu. Ačiū. Bet manau, kad demokratija tuo ir yra žavi, kad yra įvairių nuomonių ir žmonės turi pasirinkimo laisvę būtent balsuoti taip, kaip jiems norisi ir kaip reikia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Išties šiandien priėmėme istorinį sprendimą dėl kailinių žvėrelių fermų atsisakymo ir man yra veidmainiška matyti tą pačią dieną tuos pačius žmones, palaikančius žvėrelių fermų draudimą ir vėliau teikiančius ir agresyviai stumiančius naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimą. Bet mano klausimas bus ne apie tai.
Dalis medžiotojų, kurie aktyviai pasisako prieš naktinius taikiklius medžioklėje, sako, kad tai padidins neprofesionalių medžiotojų skaičių miškuose, kad tai yra tas pats, kaip pririštą prie virvės karvę nušauti. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?
A. POCIUS (TS-LKDF). Žinote, brakonieriai neklaus ir jie nesivadovauja įstatymais. Aš manau, kad brakonieriai ir dabar naudoja. Kaip ir vagys, nusikaltėliai nesivadovauja įstatymais, vagia, pažeidinėja įstatymus, taip pat yra ir su brakonieriais. Rimti medžiotojai, ir jų yra dauguma, patikėkite, nemanykite, kad visi yra mėsininkai, neturi ko valgyti, nebe tie laikai. Medžioklė yra tam tikros kultūros dalis. Daugybė medžiotojų yra gyvenę užsienyje, medžioję. Medžioklės kultūra yra visiškai kitokia, negu jūs kai kurie įsivaizduojate. Laikmetis yra visiškai kitas. Galbūt daugiau pasidomėkite apie dabartinę medžioklę, apie dabartines tradicijas, apie aprangą ir visa kita.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Mano kolega L. Jonauskas sako, kad reikėtų klausyti partinės linijos. Bet aš manau, kad vis tiek tai vienas aukščiausių pareigūnų, generolas, visi kiti Seimo nariai yra eiliniai ir turi paklusti generolo komandoms. Tokia mano mintis. Tik tiek, klausykite, kiekgi gali murkdyti ta valdančioji dauguma? Jau beliko tik priėmimas ir vėl prigalvojo kažkokių lydimųjų, įvairiausių palydų. Kas čia yra? Koks čia yra interesas taip, vienu žodžiu, kaišioti pagalius į tuos ratus, kad tik būtų nukeltas šitas įstatymas kiek galima toliau?
A. POCIUS (TS-LKDF). Čia klausimas ar komentaras? Žinote, kaip pamenate, aš raginau leisti medžiotojams įsigyti naktinio matymo taikiklius būtent karo Ukrainoje kontekste. Tam buvo pritarta. Ir ačiū jums visiems už tai. Nemaža dalis medžiotojų, kurie turėjo galimybę įsigyti, nupirko, nemaža dalis medžiotojų tuos naktinio matymo taikiklius išvežė į Ukrainą, ir ukrainiečiai dar jų prašo. Jūs puikiai žinote, kad pranašumas prieš priešą tamsiu nakties metu yra didžiulis.
Tačiau tie patys medžiotojai klausia, na, žiūrėkite, jūs leidžiate įsigyti, o naudoti taip, kaip Lenkijoje, kaip Suomijoje, Latvijoje, Estijoje, kitose Europos Sąjungos šalyse, jūs neleidžiate. Einame koja kojon su Europos Sąjunga, su kitomis šalimis. Išimtinai kiaulių marui sureguliuoti ir yra leidžiama, ir yra išleista Europos Sąjungos direktyva. Tai, manau, visi puikiai žinome. Bet yra kita pusė žmonių, kurie visiškai kitaip žiūri į šį klausimą. Ir aš manau, kad tegul būna būtent Seimas tas teisėjas, kuris nuspręs, kurią pusę palaiko, kurios ne.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tik aš pataisysiu gerbiamą prieš tai klaususį kolegą, kad, taip, A. Pocius yra generolas, bet nei aš, nei jūs nesame eiliniai. Eiliniai – tie, kurie davė priesaiką ir tarnauja kariuomenėje.
Klausimą užduos gerbiamas V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Čia kaip tik komentavote tą kitą pusę, tai ta kita pusė yra populizmas. Ir ar įveiks profesionalai populistus šiuo klausimu? Pirmu klausimu apie žvėrelių fermas šiandien populistai jau laimėjo. Manau, kad ne visam laikui, kaip čia buvo pasakyta. Tai ar jums pavyks įveikti populizmą, ar profesionalumas nugalės?
A. POCIUS (TS-LKDF). Šiuo atveju aš vėlgi noriu apeliuoti į mūsų kolegų supratimą ir domėjimąsi problema ar klausimu iš abiejų pusių. Neteisti, nesmerkti išklausius tik vieną pusę, bet gerai išklausyti abi puses, įsigilinti ir tada priimti sprendimą. Tai raginu ir padaryti, todėl prašau jūsų palaikyti šiuos lydimuosius, kad kitą savaitę arba po kelių savaičių galėtume priėmimo stadijoje galutinai išsikalbėti, jeigu reikia, ir priimti sprendimą. Aš manau, kad mes visi turime tokią teisę išreikšti savo nuomonę.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Atsakėte į visus klausimus. Dabar bus išsakomi motyvai. Gerbiamas K. Mažeika – už. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Turbūt turėjome visą vasarą laiko dalyvauti diskusijose ir turbūt daugelis, ypač vienmandatininkų, matėme šventėse, kiek miesteliuose ir savivaldybėse medžiotojai bandė reprezentuoti, kalbėtis su visuomene. Tikrai teko ne vienoje šventėje dalyvauti ir matyti, kaip iš tiesų žmonės nėra priešiškai nusiteikę, kaip kai kurie Seimo nariai bando įteigti, kad čia yra baisus kažkoks įrankis. Turbūt daugelyje Europos šalių jau naudojama įranga nepadarė kažkokio didelio pokyčio žvėrių populiacijai, tiktai turbūt tiems patiems gyvūnams sutrumpino kančias, medžiotojams leido atrinkti tuos tikrai medžiojamus gyvūnus, kuriuos reikia sumedžioti.
O aplinkos ministrui linkiu artimiausiu metu po įstatymo priėmimo panaikinti tą iliuzijų debesį ir pataisyti Medžioklės įstatymą, kad medžioklės metu būtų galima medžioti tik šernus, tai yra pataisyti Medžioklės taisykles, kad, naudojant naktinį taikiklį, būtų galima medžioti tik šernus ir invazinius ar plėšriuosius gyvūnus. Tai turbūt pats paprasčiausias būdas. Taip palengvinsite darbą ir aplinkosaugininkams, ir turbūt išnaikinsite tą mitų burbulą, ir bus visi šiuo atveju laimingi. Turbūt viskas laukia priešakyje. Kolegos, tikrai kviečiu nebijoti, nepasiduoti kažkokioms emocijoms, nes tikrai jų buvo pakankamai. O šiuo atveju turbūt tikiu ir noriu tikėti, kad sveikas protas nugalės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas L. Jonauskas. Prašau.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke.
Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mano kolega Kęstutis dalyvauja šventėse ir mato, kaip medžiotojai nori, kaip smagu yra turėti naktinio matymo taikiklius. Bet priminsiu atvejį, kada buvęs jo bendrapartietis, žiūrėdamas į šerną, nematė stumbro. Tai šiuo atveju supainioti bet kada gyvenime galima ir nereikėtų tokiais argumentais naudotis.
Kita vertus, tie pseudoprofesionalai, kurie čia kovoja prieš populistus, na, labai smarkiai yra apsimelavę ir žiniasklaidoje, teigdami, kad čia dėl afrikinio kiaulių maro ir taip toliau, kitus pseudoargumentus naudodami. Na, patys meluoja žiniasklaidai, sakydami, kad jeigu čia nebūtų kas nors užregistravęs naktinio matymo taikiklių draudimo, tai jie čia nebūtų registravę analogiškų teisės aktų projektų ir panašiai.
Labai yra akivaizdu, kad tai yra laisvalaikio praleidimas, hobis, prabangos žaisliukas ar kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, bet jokiu būdu ne instrumentas, kuris padės medžiotojams kovoti su invaziniais gyvūnais ar afrikiniu kiaulių maru. Juo labiau puikiausiai žinome, kad medžiotojai yra numatę baudas nuo 3 iki 500 eurų už paršavedės sumedžiojimą. Tai šiuo atveju nelieka to argumento, kad afrikinis kiaulių maras staiga išnyks, jeigu medžiotojai turės galimybę naktinio matymo taikiklį atsinešti į medžioklę. Ir taip atsineša, ir taip yra tų brakonierių, tiktai aplinkosauginė kontrolė šiandien yra sunkiai įmanoma. O jeigu įteisinsime, ji bus neįmanoma visiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime. Taigi balsuojame dėl Laukinės gyvūnijos įstatymo (projektas Nr. XIVP-3079) ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (projektas Nr. XIVP-3080), tai yra projekto Nr. XIVP-1457 lydimieji.
Balsuojame po pateikimo. Užsiregistravo 92, balsavo 91: už – 59, prieš – 21, susilaikė 11. Po pateikimo yra pritarta. Gerbiamas A. Petrošius per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau atkreipti kolegės iš Laisvės frakcijos dėmesį, kad vis dėlto nėra veidmainiška balsuoti skirtingai netapačiais klausimais, tačiau yra labai veidmainiška nuolatos kalbėti apie žmogaus teises, įskaitant ir politikų teises, apie laisvę į nuomonę ir reikalauti tam tikrų klausimų, kurie yra svarbūs tai bendruomenei, įtraukimo į darbotvarkę, balsavimo. Tačiau kai ateina klausimai, kurie yra nepatrauklūs ar nepatinkantys tai bendruomenei, vis dėlto balsuoti ir prašyti net neleisti įtraukti ir pristatyti tų klausimų darbotvarkėje, – tai va čia yra veidmainiškumas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet, gerbiami kolegos, aš prašau rimties, rimties salėje. (Balsai salėje) Palaukite! Per šoninį mikrofoną gerbiama M. Ošmianskienė. Tuoj mes jums pareguliuosime mikrofoną. Prašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Aš tiesiog noriu paprašyti mano balsą įskaityti prieš, suklydau.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų balsas įskaitytas prieš dėl protokolo. Toliau gerbiamas D. Kepenis per šoninį mikrofoną. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Mano balsas taip pat prieš.
PIRMININKAS. Jūsų balsas taip pat prieš. Gerai. Gerbiamas E. Jovaiša per šoninį mikrofoną.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai atsiprašau, aš taip pat esu prieš, tiesiog nesuspėjau nuspausti.
PIRMININKAS. Gerai, jūs prieš. Dabar apsispręskime dėl komitetų. Kaip pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas kaip ir svarsto pagrindinį įstatymą. Turbūt sutiksite bendru sutarimu? Dėkoju. Siūloma svarstyti spalio 17 dieną. Bendru sutarimu galime? Dėkoju.
Taip, A. Palionis. Tuoj įjungsiu. Prašau.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Tikriausiai darbotvarkė buvo sudaroma ir siūloma svarstyti spalio 17 dieną dar prieš vakarykštį Valdybos sprendimą. Kai pakeitėme grafiką, spalio 17 dieną nėra posėdžio, tai siūlau spalio 10 dieną, kai yra posėdis.
PIRMININKAS. Taip, tik spalio 10 dieną yra biudžeto pateikimas. Na, preliminariai galime taip numatyti, o jeigu ten kas nors… (Balsai salėje) Dėl ko balsuojame? Dėl spalio 10 dienos? Balsuojame. Reikalauja balsuoti dėl datos, pirmąkart gyvenime girdžiu tokį dalyką. Jei reikalauja du Seimo nariai, balsuojame. (Balsai salėje) Gerai, balsuojame dėl svarstymo datos. Buvo siūloma spalio 10 diena. Balsuojame. Tą dieną, kaip numatyta mūsų darbotvarkėje, nėra posėdžio. Labai teisinga pastaba.
Užsiregistravo 86, balsavo 84: už – 63, prieš – 10, susilaikė 11. Tai spalio 10 dieną. Jeigu negalės dėl kokių nors aplinkybių, komitetas nuspręs kitaip.
15.07 val.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2989 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, toliau darbotvarkės 2-5 klausimas – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2989. Gerbiamas V. Pranckietis. Pateikimas. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Šių metų birželio 28 dieną Kaimo reikalų komitete buvo išnagrinėtas įstatymo pakeitimo reikalingumas. Buvo sutarta, visi komiteto nariai pasirašė įstatymo projektą, kuriame yra įteisinamas labai paprastas dalykas. Pasiūlyta papildoma nuostata, kad mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama reikalauti iš tiekėjų (čia jau toliau citata) „pristatyti mažmeninės prekybos įmonės užsakytą prekių kiekį, jei dėl tokio kiekio ir jo pristatymo termino tarp tiekėjo ir mažmeninės prekybos įmonės nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis“. Siūlome tokiam Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš iš esmės palaikysiu šitą projektą. Manau, kad mes norime apginti tiekėjų teises, nes mes žinome, kaip prekybos tinklai kartais elgiasi. Bet mano dar toks konkretus klausimas. Ar nemanote, kad tai yra sutartiniai santykiai ir kad tai gali būti apibrėžta ir sutartyse? Ar taip neturėtų būti, kaip jūs galvojate?
V. PRANCKIETIS. Reikalavimai būdavo be sutarčių, viršsutartiniai arba net sutartyse nenumatyti terminai. Dėl to ir kilo. Tai yra Valstybės kontrolės darbo rezultatas. 2021 m. birželio 3 d. buvo atlikta stebėsena. Jie nustatė ir pasiūlė, kad tokia formuluotė būtų įteisinta įstatyme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas K. Adomaitis. Nematau. Tada gerbiamas V. Semeška. Gerbiamas Viliau, jūs klausiate.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, kiek dar pamenu, jūs lyg ir Liberalų sąjūdžio partijoje, ne ten kokioje nors netgi Konservatorių ar Valstiečių? Ką tai turi bendro su laisvąja rinka ir sutartiniais santykiais tarp dviejų ūkio subjektų? Kodėl jūs kišatės į sutartinius santykius tarp dviejų ūkio subjektų ir norite reguliuoti sutartinius santykius? Ačiū.
V. PRANCKIETIS (LSF). Aišku. Atsakydamas jums į pirmąją jūsų svarbiausią klausimo dalį, kur aš esu, tai ne jūsų reikalas.
O kita dalis, tai apie tai ir yra kalbama, kad sutartis turi būti rašytinė. Tiek atsakymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar motyvai. Už – gerbiamas K. Navickas. Prašau.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai raginu ir kviečiu balsuoti už, nes įstatymo pakeitimas yra svarbus, tą ir komiteto pirmininkas pristatydamas paminėjo. Čia yra kalbama ne apie sutartinius atvejus, o apie tai, kas atsitinka virš. Nors mažmeninės prekybos įmonės sako, kad nėra problemos, tačiau Konkurencijos tarybos išvada įvardina, kad yra, dėl to čia nebuvo šitas pasiūlymas pateiktas, kai buvo pateiktas visas įstatymų paketas. Jeigu net, anot Prekybininkų asociacijos, nėra problemos, tai ir nėra ko bijoti, kad santykiai su gamintojais bus apibrėžti. Tai yra svarbu, o ypač tokiais atvejais, kai staiga atsiranda didelis poreikis ir dėl to gali nukentėti gamintojas. Čia, kad gamintoją apsaugotume, tikrai raginu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš kalbėsiu už įstatymą, bet prieš gerbiamo V. Semeškos interpretaciją. Tikrai nežinau, kur tai yra girdėta, bet monopolija nėra laisvosios rinkos geriausia savybė. Aš siūlau paskaityti A. Smito darbus ir ten viskas jums bus aišku.
Tai, ką siūlo ponas V. Pranckietis, yra normalus liberalizmas, tvarkantis monopolijas. Pasisakau prieš V. Semeškos nuomonę.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Šiaip pasisakome už ar prieš įstatymą, ne prieš kolegos nuomonę, bet kaip jau yra, taip yra.
Gerbiami kolegos, dabar apsispręsime balsuodami dėl Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2989. Tai ką tik pateiktas įstatymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 85, balsavo 83: už – 81, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Kaimo reikalų komitetas. Galime bendru sutarimu? Pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Klausimas išspręstas.
Dabar, gerbiami kolegos, dėl rezoliucijos nėra pranešėjo.
15.13 val.
Seimo savaitės (2023-09-25 – 2023-09-29) – 2023 m. rugsėjo 26 d. (antradienio) ir 28 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Tada liko vienas klausimas, tai rezervinis – savaitės, prasidedančios rugsėjo 25 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Matau Pirmininko pirmąjį pavaduotoją J. Razmą, jis mums pristatys šį klausimą. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitą savaitę turbūt pagrindinis mūsų darbas – tai apsisprendimas svarstymo stadijoje dėl įvairių konstitucinių Rinkimų kodekso pataisų. Jų čia yra bene 12 skirtingų projektų.
Kad nepasigestumėte politinių aistrų, yra įrašytas Seimo nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl kai kurių Stambulo konvencijos nuostatų. Kaip žinome, šitokie klausimai visada sukelia čia aštrias diskusijas.
Sveikatos srities klausimai, kandidatai į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus, kiti projektai. Visų turbūt nevardinsiu. Čia antradienį.
Ketvirtadienį turime keletą minėjimų dėl to, kad yra signatarų gimimo metinių apvalios sukaktys. Rytiniame posėdyje čia nedaug projektų, galime ir įrašyti, viso labo keturis, ir po pietų opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos darbotvarkė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Tas tradicinis senas klausimas, kurį jūs praeitoje kadencijoje uždavėte man kokius tris kartus, tai aš dabar jau trečią kartą užduodu jums tą klausimą. Kada inicijuosite Seimo valdyboje arba valdančiojoje daugumoje Seimo narių teisių ir pareigų įstatymo pataisą, kurią rekomendavo arba nurodė įgyvendinti Konstitucinis Teismas? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiaip galėčiau atsakyti, kad dabar formaliai pagal Seimo valdybos narių sričių pasidalinimą už tą sritį yra atsakingas kolega J. Jarutis. Jūsų klausimą galėčiau peradresuoti jam, gal man ir netiktų taip veržtis į jo atsakomybės sritį. Aš Valdyboje užsiminiau prieš keletą posėdžių apie šitą problemą, deja, kitų Valdybos narių nebuvau nė kiek palaikytas, nes po STT pastabų dėl mūsų darbo sąlygų kaip tik priminiau, kad būtų gera proga sugrįžti prie to įstatymo projekto. Na, bet kai visiškai nėra palaikymo, tai ką aš čia vienas vėliavėlėmis mojuosiu? Nebent jūs kartu padėtumėte parašą ir registruojame tada? Gerai, tai sutarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Dėkoju už pristatymą. Galbūt galime bendru sutarimu pritarti artimiausios savaitės darbotvarkei? Dėkoju, pritarta.
Tai buvo paskutinis šios dienos klausimas. Registracija, jeigu norite. Paprastai yra noras, gal kas nors pavėlavęs atvyko.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Vakarinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.