LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 PAPILDYMO 125³, 125⁴STRAIPSNIAIS IR 125³, 125⁴ STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2005

2022-09-21 Nr. 109-P-39

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr..	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr..	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LRS Teisės departamentas, 2022-09-13	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio nuostatos įsigaliotų 2022 m. spalio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad „mokesčių įstatymai <...> bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. Atsižvelgus į tai, kad kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog „valstybės biudžetas dėl 9 procentų PVM, apskaičiuoto už šilumos energiją ir karštą vandenį per 2022 – 2023 per šildymo sezoną, kompensavimo netektų apie 54 mln. eurų“, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas atitinkamas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.	Nepritarti	Įstatymo projektu siūloma 9 proc. PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją, dengti iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, šilumos tiekimo įmonės tiekiamą šilumos energiją ir toliau apmokestintų taikant 9 proc. PVM tarifą, tačiau gyventojai už tiekiamą šilumos energiją PVM nemokėtų, o 9 proc. PVM (skirtumas tarp 9 ir 0 proc.) šilumos tiekėjui būtų dengiamas iš valstybės biudžeto pagal atskirą pranešimą teikiamą prie PVM deklaracijos. Todėl šiuo konkrečiu atveju, toks PVM kompensavimo mechanizmo taikymas nebūtų traktuojamas kaip principo, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, pažeidimas. Dėl valstybės biudžeto tikslinimo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl teikiamo PVM įstatymo pakeitimo 2022 m. valstybės biudžeto išlaidos nedidėja ir pakeitimas reikšmingo poveikio biudžeto pajamų plano vykdymui neturės, Komiteto nuomone, keisti 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą netikslinga.
2.	LRS Teisės departamentas, 2022-09-13	1, 3			2. Projekto 1 ir 3 straipsniais siūloma laikinai papildyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 125³, 125⁴ straipsniais bei juose nustatyti, kad „iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu „siekiama iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams teksiančią finansinę naštą dėl būsimų sąskaitų už šildymą ir karštą vandenį“. Pastebėtina, kad šildymui gali būti naudojama ir elektros energija, gamtinės dujos (kuriems taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas), malkos ir medienos produktai (kuriems taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas), tačiau projekto rengėjai siūlo iš valstybės biudžeto kompensuoti tik lengvatinį 9 procentų PVM tarifą, apskaičiuotą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas vienos ar kitos rūšies energijos apmokestinimas, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokios energijos išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį naudojant kitas energijos rūšis.	Nepritarti	Pirma, Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių namų yra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, iš kurių renovuotų ir naujos statybos daugiabučių yra labai mažai. Didelė dalis tokių daugiabučių gyventojų yra socialiai jautrios gyventojų grupės. Pagrindinis skirtumas tarp seno tipo daugiabučio ir naujo ar renovuoto su autonominiu arba individualiu šildymo reguliavimu yra šilumos vartojimo reguliavimo pagal savo poreikius ir išgales nebuvimas. Lietuvoje apie 57 proc. visos suvartojamos šilumos yra patiekiama centralizuotu būdu, šiuo būdu šilumą gauna beveik 694 tūkst. namų ūkių. Taip pat vertėtų pažymėti, kad siekiant sumažinti elektros ir dujų kainų augimo pasaulinėse rinkose įtaką galutinėms vartotojų sąskaitoms, Vyriausybė patvirtino tvarką, kaip gyventojams iš dalies kompensuojamos elektros ir dujų kainos. Todėl gyventojai, besišildantys patalpas ar ruošiantys karštą vandenį elektros energija ar gamtinėmis nėra diskriminuojami, jiems energetikos išlaidos taip pat iš dalies yra kompensuojamos valstybės.
3.	LRS Teisės departamentas, 2022-09-13				Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) reikalavimai. Direktyvos 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minimalus lengvatinis PVM tarifas negali būti mažesnis negu 5 procentai ir jis gali būti taikomas tik Direktyvos III priede išvardytų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui (Direktyvos III priedo 22 punkte numatytas ir centralizuotas šilumos tiekimas). Projektu siūlomas įvesti kompensacinis mechanizmas galėtų būtų prilygintas lengvatinių tarifų taikymui, nes savo esme atitinka tuos pačius tikslus ir siekiamą poveikį visuomenei, kurie galėtų būti pasiekti nustatant lengvatinius tarifus. Direktyvos 105a straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima taikyti lengvatinį PVM tarifą, mažesnį negu 5 procentai, arba neapmokestinimą PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, tačiau tai leidžiama tik tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios 2021 m. sausio 1 d. buvo taikomos kitose valstybėse narėse. Atsižvelgus į Direktyvoje nustatytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad siūlomų nuostatų atitikčiai Direktyvos reikalavimams įvertinti būtina papildoma informacija dėl kitų valstybių narių taikytų lengvatinių PVM tarifų, siūlytina atitinkamai papildyti projekto aiškinamąjį raštą, nurodant kuriose kitose valstybėse narėse 2021 m. sausio 1 d. buvo taikomas 0 procentų PVM centriniam šildymui. Tuo atveju, jeigu tokių valstybių narių nebuvo, būtų laikoma, jog aptariama nuostata neatitinka Direktyvos reikalavimų, ir projektu teikiamas siūlymas galimai laikytinas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama valstybės pagalba, kuri galėtų būti suderinama tik laikantis minėtos sutarties 108 straipsnyje nustatytų reikalavimų.	Nepritarti	Projektu nėra keičiamas PVM tarifų taikymo apimtis ar dydis, (tarifas nėra keičiamas ir nėra nustatomas 0 tarifas). Projektu yra nustatomas kompensavimo mechanizmas, o kompensacijos dydis atitinka PVM 9 proc. dydį. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Projektu numatomi pakeitimai nepažeidžia 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos reikalavimų.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr..	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo nariai: Lukas Savickas, Domas Griškevičius, Laima Nagienė, 2022-09-20				Argumentai: Atsižvelgiant į nevaldomai augančią infliaciją šalyje ir besitęsiantį energetinių žaliavų kainų augimą pasaulio rinkose, turi būti siekiama iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams artėjančio šildymo sezonu teksiančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų ne tik už šildymą, karštą vandenį, bet ir elektrą, dujas bei malkas ir medienos produktus, skirtas kūrenimui. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis PVM įstatymas nenumato lengvatinio PVM tarifo buitinių vartotojų suvartojamai elektros energijai ir šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms. Malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui, taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Įstatymo projektu siūloma laikinai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kompensuoti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas). Tokią tvarką siūloma taikyti nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. ir nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. Toks siūlymas galimai diskriminuoja kitus gyventojus, besišildančius patalpas ir ruošiančius karštą vandenį naudojant kitas energijos rūšis. Pastaruoju metu didmeninės elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra ženkliai didesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Kieto kuro kainos taip pat ženkliai padidėjusios. Be to, prognozuojamas apie 40 proc. gamtinių dujų brangimas ženkliai padidins namų ūkių, besišildančių dujomis, išlaidas. Tai kelia rimtą grėsmę gyventojų socialiniams saugumui. Nesant objektyvių priežasčių, pateisinančių tam tikrų energijos šaltinių išskyrimą iš kitų tarpo, siūlome ateinančius du šildymo valstybės biudžeto lėšomis finansuoti lengvatinį PVM tarifą buitiniams energijos vartotojams tiekiamai elektros energijai ir šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms bei malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui. Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 125³, 125⁴ STRAIPSNIAIS IR 125³,125⁴STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS“ Papildyti Įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 9 punktu: „9) iki 2024 m. balandžio 30 d. buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamai elektros energijai ir šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms.“ Projekto 1-5 straipsnius laikyti 2-6 straipsniais. Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo papildymas 125³ straipsniu Papildyti Įstatymą 125³ straipsniu: „125³ straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto 1. Iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1, 5 ir 9 ~~punkte~~ punktuose nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo papildymas 125⁴ straipsniu Papildyti Įstatymą 125⁴ straipsniu: „125⁴ straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto 1. Iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1, 5 ir 9 punkte punktuose nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.	Nesvarstyti	Seimo nariai siūlo papildyti projektą nauju pavadinimu, bei nauju straipsniu, iš esmės praplečiant lengvatinio PVM tarifo taikymo apimtį. Be kita ko, siūlo kompensuoti PVM elektros energijai ir šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms bei malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui. Pažymėtina, kad Etikos ir procedūra komisija 2014 m. spalio 8 d. priėmė išvadą „Dėl teisės aktų projektų registravimo“ Nr. 101-I-21, kurioje buvo konstatuota: „Jeigu Seimo nario parengtas projektas iš esmės yra tos pačios apimties kaip Teisės aktų informacinėje sistemoje jau esantis įstatymo projektas, t. y. juo siūloma keisti, pildyti ar pripažinti netekusiomis galios tas pačias įstatymo ar jo straipsnių sudedamąsias dalis, projektas turėtų būti teikiamas registruoti kaip alternatyvus įstatymo projektas. Jeigu Seimo nario parengtas projektas yra siauresnės apimties nei Teisės aktų informacinėje sistemoje esantis įstatymo projektas, jis turėtų būti teikiamas registruoti kaip Seimo nario pasiūlymas.“ Pažymėtina, kad Seimo narių pasiūlymas yra platesnės apimties, nei LR Vyriausybės registruotas projektas, todėl darytina išvada, jog šis Seimo narių pasiūlymas turėtų būti registruojamas kaip alternatyvus projektas ir turėtų būti pateikiamas Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje. Be kita ko, analogiško projekto pateikimas numatytas 2022 m. rugsėjo 22 d. plenarinio posėdžio darbotvarkėje.

Eil.

Nr..

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo nariai:

Lukas Savickas,

Domas Griškevičius,

Laima Nagienė,

2022-09-20

Argumentai:

Atsižvelgiant į nevaldomai augančią infliaciją šalyje ir besitęsiantį energetinių žaliavų kainų augimą pasaulio rinkose, turi būti siekiama iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams artėjančio šildymo sezonu teksiančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų ne tik už šildymą, karštą vandenį, bet ir elektrą, dujas bei malkas ir medienos produktus, skirtas kūrenimui.

Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis PVM įstatymas nenumato lengvatinio PVM tarifo buitinių vartotojų suvartojamai elektros energijai ir šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms. Malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui, taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas.

Įstatymo projektu siūloma laikinai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kompensuoti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas). Tokią tvarką siūloma taikyti nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. ir nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. Toks siūlymas galimai diskriminuoja kitus gyventojus, besišildančius patalpas ir ruošiančius karštą vandenį naudojant kitas energijos rūšis.

Pastaruoju metu didmeninės elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra ženkliai didesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Kieto kuro kainos taip pat ženkliai padidėjusios. Be to, prognozuojamas apie 40 proc. gamtinių dujų brangimas ženkliai padidins namų ūkių, besišildančių dujomis, išlaidas. Tai kelia rimtą grėsmę gyventojų socialiniams saugumui.

Nesant objektyvių priežasčių, pateisinančių tam tikrų energijos šaltinių išskyrimą iš kitų tarpo, siūlome ateinančius du šildymo valstybės biudžeto lėšomis finansuoti lengvatinį PVM tarifą buitiniams energijos vartotojams tiekiamai elektros energijai ir šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms bei malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 125³, 125⁴ STRAIPSNIAIS IR 125³,125⁴STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS“

Papildyti Įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 9 punktu:

„9) iki 2024 m. balandžio 30 d. buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamai elektros energijai ir šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms.“

Projekto 1-5 straipsnius laikyti 2-6 straipsniais.

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo papildymas 125³ straipsniu

Papildyti Įstatymą 125³ straipsniu:

„125³ straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto

1. Iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1, 5 ir 9 ~~punkte~~ punktuose nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio.

2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Įstatymo papildymas 125⁴ straipsniu

Papildyti Įstatymą 125⁴ straipsniu:

„125⁴ straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto

1. Iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1, 5 ir 9 punkte punktuose nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio.

2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Nesvarstyti

Seimo nariai siūlo papildyti projektą nauju pavadinimu, bei nauju straipsniu, iš esmės praplečiant lengvatinio PVM tarifo taikymo apimtį. Be kita ko, siūlo kompensuoti PVM elektros energijai ir šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms bei malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui.

Pažymėtina, kad Etikos ir procedūra komisija 2014 m. spalio 8 d. priėmė išvadą „Dėl teisės aktų projektų registravimo“ Nr. 101-I-21, kurioje buvo konstatuota: „Jeigu Seimo nario parengtas projektas iš esmės yra tos pačios apimties kaip Teisės aktų informacinėje sistemoje jau esantis įstatymo projektas, t. y. juo siūloma keisti, pildyti ar pripažinti netekusiomis galios tas pačias įstatymo ar jo straipsnių sudedamąsias dalis, projektas turėtų būti teikiamas registruoti kaip alternatyvus įstatymo projektas. Jeigu Seimo nario parengtas projektas yra siauresnės apimties nei Teisės aktų informacinėje sistemoje esantis įstatymo projektas, jis turėtų būti teikiamas registruoti kaip Seimo nario pasiūlymas.“

Pažymėtina, kad Seimo narių pasiūlymas yra platesnės apimties, nei LR Vyriausybės registruotas projektas, todėl darytina išvada, jog šis Seimo narių pasiūlymas turėtų būti registruojamas kaip alternatyvus projektas ir turėtų būti pateikiamas Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje.

Be kita ko, analogiško projekto pateikimas numatytas 2022 m. rugsėjo 22 d. plenarinio posėdžio darbotvarkėje.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas: Pritarti Iniciatorių pateiktam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 125(3), 125(4) straipsniais ir 125(3), 125(4) straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIVP-2005(2) ir Komiteto išvadai.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė -1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Vytautas Gapšys.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas

Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė