PASIŪLYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 6, 8, 13(1), 16, 17, 18, 18(2), 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 12(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2929

 

2023-07-18

Vilnius

 

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

11

6

 

Argumentai:

Neapmokestinamosioms pajamoms natūra yra taikomi individualūs reikalavimai ar sumos. Tačiau kiekvienam sektoriui ar darbuotojui ne visos pajamos natūra yra vienodai aktualios. Pavyzdžiui, remiantis Airijos tyrimu Ireland Benefits Survey, sporto salės abonementu statybų sektoriuje naudojosi tik 3,2 proc. darbuotojų, kai tuo tarpu IT sektoriuje - 33 proc. darbuotojų. 

 

Atsižvelgiant į skirtingus sektorių ir darbuotojų poreikius, siūlome sudaryti pajamų natūra sąrašą, kurioms būtų skiriama bendra neapmokestinama suma (toliau – krepšelis). Į šį sąrašą būtų galima įtraukti nemokamą arba dalinai kompensuojamą maistą (šiuo metu apmokestinama), parkavimo vietos bei kelionės į darbą ir iš jo išlaidas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas (šiuo metu neapmokestinama sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos), sporto salės abonementus bei sveikatinimo paslaugas (šiuo metu apmokestinama), apgyvendinimą (šiuo metu apmokestinama), papildomą sveikatos draudimą šeimos nariams (šiuo metu šis punktas neišskiriamas), darbo vietos įrengimą namuose (šiuo metu šis punktas neišskiriamas). Darbo vietos įrengimas namuose taip pat būtų  naujas neapmokestinamasis objektas pajamoms natūra. Jis įtraukiamas remiantis tyrimu The Future of Work, kuriame privalumai, pritaikyti darbui namuose, priskiriami prie labiausiai aktualių naudų darbui ateityje. Pirminis neapmokestinamų pajamų natūra sąrašas sudarytas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos  vadovaujantis verslo atstovų nuomone ir kitų šalių praktika. 

 

Siekiant atliepti įvairių sektorių ir darbuotojų poreikius, būtų reikalinga sukurti daug skirtingų lengvatų, o našta valstybės biudžetui būtų didelė. Neapmokestinamojo krepšelio sukūrimas leistų atliepti įvairius poreikius, minimizuojant naštą valstybės biudžetui. Bendra neapmokestinama suma, kuri būtų skiriama darbuotojui, galėtų siekti 5 proc. nuo per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuoto bruto darbo užmokesčio (vidutines pajamas gaunančio asmens metinis krepšelis būtų 1147,5 EUR pagal Finansų ministerijos vidutinio darbo užmokesčio 2022 m. rugsėjo prognozę 2023-iems metams). Viršijus numatytą ribą, pajamos gautos natūra nuo šią ribą viršijusios sumos būtų apmokestinamos įprastai. Siekiant apriboti biudžeto netekimus atvejais, kai asmenys gauna labai dideles pajamas, tikslinga taikyti lengvatos lubas. Lubų dydis yra diskutuotinas, tačiau, pavyzdžiui, maksimalus krepšelis galėtų būti apribotas 2,5 vidutinių mėnesinių bruto šalies darbo užmokesčių per metus, t. y. maksimaliai 2023 m. siektų 2868,75 EUR.

 

Siekiant apskaičiuoti galimus netekimus biudžetui, remiamasi tyrimu Non-taxable Benefits in Kind: Survey of Employees, kurio rezultatuose teigiama, kad 14 proc. darbuotojų gauna pasiūlymą pasinaudoti neapmokestinamomis pajamomis, 9 proc. iš visų darbuotojų pasinaudoja gautais pasiūlymais, panaudota suma siekia 63 proc. nuo visos galimos sumos. Šie dydžiai perskaičiuoti įtraukiant tik tas pajamas natūra, kurios patenka į siūlytiną sąrašą. Remiantis Sodros duomenimis, pajamų natūra krepšelio kaina biudžetui galėtų siekti apie 28 mln. eurų.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip:

„39) iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų ir dovanų vertė, neviršijanti 200 eurų, taip pat gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos;“.

 

2.

11

9

 

Argumentai:

 

Neapmokestinamosioms pajamoms natūra yra taikomi individualūs reikalavimai ar sumos. Tačiau kiekvienam sektoriui ar darbuotojui ne visos pajamos natūra yra vienodai aktualios. Pavyzdžiui, remiantis Airijos tyrimu Ireland Benefits Survey, sporto salės abonementu statybų sektoriuje naudojosi tik 3,2 proc. darbuotojų, kai tuo tarpu IT sektoriuje - 33 proc. darbuotojų. 

 

Atsižvelgiant į skirtingus sektorių ir darbuotojų poreikius, siūlome sudaryti pajamų natūra sąrašą, kurioms būtų skiriama bendra neapmokestinama suma (toliau – krepšelis). Į šį sąrašą būtų galima įtraukti nemokamą arba dalinai kompensuojamą maistą (šiuo metu apmokestinama), parkavimo vietos bei kelionės į darbą ir iš jo išlaidas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas (šiuo metu neapmokestinama sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos), sporto salės abonementus bei sveikatinimo paslaugas (šiuo metu apmokestinama), apgyvendinimą (šiuo metu apmokestinama), papildomą sveikatos draudimą šeimos nariams (šiuo metu šis punktas neišskiriamas), darbo vietos įrengimą namuose (šiuo metu šis punktas neišskiriamas). Darbo vietos įrengimas namuose taip pat būtų  naujas neapmokestinamasis objektas pajamoms natūra. Jis įtraukiamas remiantis tyrimu The Future of Work, kuriame privalumai, pritaikyti darbui namuose, priskiriami prie labiausiai aktualių naudų darbui ateityje. Pirminis neapmokestinamų pajamų natūra sąrašas sudarytas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos  vadovaujantis verslo atstovų nuomone ir kitų šalių praktika. 

 

Siekiant atliepti įvairių sektorių ir darbuotojų poreikius, būtų reikalinga sukurti daug skirtingų lengvatų, o našta valstybės biudžetui būtų didelė. Neapmokestinamojo krepšelio sukūrimas leistų atliepti įvairius poreikius, minimizuojant naštą valstybės biudžetui. Bendra neapmokestinama suma, kuri būtų skiriama darbuotojui, galėtų siekti 5 proc. nuo per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuoto bruto darbo užmokesčio (vidutines pajamas gaunančio asmens metinis krepšelis būtų 1147,5 EUR pagal Finansų ministerijos vidutinio darbo užmokesčio 2022 m. rugsėjo prognozę 2023-iems metams). Viršijus numatytą ribą, pajamos gautos natūra nuo šią ribą viršijusios sumos būtų apmokestinamos įprastai. Siekiant apriboti biudžeto netekimus atvejais, kai asmenys gauna labai dideles pajamas, tikslinga taikyti lengvatos lubas. Lubų dydis yra diskutuotinas, tačiau, pavyzdžiui, maksimalus krepšelis galėtų būti apribotas 2,5 vidutinių mėnesinių bruto šalies darbo užmokesčių per metus, t. y. maksimaliai 2023 m. siektų 2868,75 EUR.

 

Siekiant apskaičiuoti galimus netekimus biudžetui, remiamasi tyrimu Non-taxable Benefits in Kind: Survey of Employees, kurio rezultatuose teigiama, kad 14 proc. darbuotojų gauna pasiūlymą pasinaudoti neapmokestinamomis pajamomis, 9 proc. iš visų darbuotojų pasinaudoja gautais pasiūlymais, panaudota suma siekia 63 proc. nuo visos galimos sumos. Šie dydžiai perskaičiuoti įtraukiant tik tas pajamas natūra, kurios patenka į siūlytiną sąrašą. Remiantis Sodros duomenimis, pajamų natūra krepšelio kaina biudžetui galėtų siekti apie 28 mln. eurų.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 9 dalimi ir išdėstyti ją taip:

„9. Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 61 punktu ir jį išdėstyti taip:

„61) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos, automobilio parkavimą, kelionės į darbą ir iš jo išlaidas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas, apgyvendinimą, sporto salės abonementus bei sveikatinimo paslaugas, papildomą sveikatos draudimą gyventojo šeimos nariams, darbo vietos įrengimą gyventojo gyvenamojoje vietoje, maistą, neviršijanti 5 procentų per mokestinį laikotarpį gyventojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne didesnė nei  2,5 VDU dydžio sumos.“

 

 

 

 

Teikia

Seimo nariai